Byla 2-1213-433/2018
Dėl žalos atlyginimo, kylančio iš draudimo sutarties netinkamo vykdymo

1Vilnius, Laisvės pr. 79A 2018 m. rugsėjo 12 d.

2Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Anai Usačiovai, dalyvaujant ieškovei K. M., ieškovės atstovui advokatui A. K., atsakovo atstovui K. G.,

3viešame teismo posėdyje, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovui Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, tretiesiems asmenims UAB „mogo LT“ ir AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, kylančio iš draudimo sutarties netinkamo vykdymo,

Nustatė

4ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 4 749,04 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė K. M. atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutartimi Nr. ( - ) sudaryta su UAB „mogo LT“, juridinio asmens kodas 302943102, buvo įgijusi automobilį MAZDA CX-5, valstybinis Nr. ( - ), kėbulo Nr. ( - ). 2014 m. kovo 26 d. ieškovė su atsakovu Seesam Insurance AS Lietuvos filialu, tarpininkaujant UADBB „FT Broker“ Panevėžio skyriui, sudarė Automobilių savanoriškojo draudimo sutartį (draudimo poliso Nr. ( - )) pagal kurią, laikotarpiui nuo 2014-03-27 iki 2015-03-27, buvo apdraudusi išperkamosios nuomos sutarties pagrindu įgytą lengvąjį automobilį Mazda CX5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintas 2012 m. Sutartyje nurodytas draudimas be amortizacijos (neskaičiuojamas dalių, išskyrus padangas, nusidėvėjimas, atsistatanti draudimo suma, remontas draudėjo pasirinkimu) numatyta 10 % frančizė nuostolio sumos vagystės atveju, kitų žalų atveju numatyta 300 Lt frančizė. Draudimo sutartyje automobilio savininkas nurodytas „MogoLT“, naudos gavėjas nenurodytas, tačiau pagal lizingo sutartį, automobilis yra apdraustas UAB „mogo LT“, naudai. Draudimo apsaugos galiojimo laikotarpyje – 2014-06-04 – kelyje Kupiškis – Utena, 12 kilometre, ieškovei K. M., važiuojant automobiliu Mazda CX5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sugadintas ieškovės automobilis. Į ieškovės vairuojamo automobilio Mazda CX5 galinę dalį atsitrenkė iš paskos važiavęs automobilis Mitsubishi Galant valts. Nr. ( - ), vairuojamas V. L.. Po smūgio ieškovės vairuojamas automobilis Mazda CX5 buvo nublokštas į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su šia eismo juosta važiavusiu automobiliu VW Touran, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu R. Ž.. Apie eismo įvykį ieškovė pranešė tiek atsakovui Seesam Insurance AS Lietuvos filialui, su kuriuo ieškovė buvo sudariusi Automobilių savanoriškojo draudimo sutartį, tiek trečiajam asmeniui AB „Lietuvos draudimas“, kur įvykio dienai buvo apdrausta automobilio Mitsubishi Galant valst. Nr. ( - ), valdytojo, autoįvykio kaltininko V. L., civilinė atsakomybė. Atsakovas Seesam Insurance AS Lietuvoje veikiantis per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą. 2014-08-12 raštu Nr. T14/270-0395 ieškovę informavo, jog vadovaujantis Seesam Insurance AS Lietuvos filialo Kelių transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių Nr. 006, 8.1.22 p., draudimo bendrovė Seesam Insurance AS Lietuvos filialas draudimo išmokos dėl 2014-06-04 deklaruoto eismo įvykio metu apgadinto automobilio Mazda CX5, valstybinis Nr. ( - ), nemokės, todėl ieškovė K. M. 2014-10-09 ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą įmonės kodas 302677744, 18 952 Eur draudimo išmoką trečiojo asmens UAB „mogo LT“ įmonės kodas 302943102, naudai; priteisti ieškovei K. M. iš atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, įmonės kodas 302677744, 173,77 išlaidų už UAB „Auto balt“ atliktą transporto priemonės žalos apskaičiavimą, 154,26 Eur išlaidų už automobilio transportavimą iš įvykio vietos, 1 454 Eur išlaidų už pagal lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. ( - ), UAB „mogo“ už laikotarpį nuo 2014 m. birželio mėnesio iki 2014 m. rugsėjo mėnesio sumokėtas palūkanas; priteisti iš atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, įmonės kodas 302677744, 6 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo trečiojo asmens UAB „mogo LT“" įmonės kodas 302943102, naudai; priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus kvitus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-04-04 priėmė sprendimą civ. byloje Nr. 2-416- 391/2017, kuriuo ieškinį tenkino iš dalies, priteisė trečiajam asmeniui UAB „mogo LT“ 18 952 Eur draudimo išmokos ir metines 6 procentų dydžio palūkanas už 18 952 Eur sumą, nuo 2014-10-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą. Priteisė ieškovei K. M. 154,26 Eur draudimo išmokos ir 1 814,08 bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą. Ieškinį nepatenkintoje dalyje atmetė. Ieškovė K. M. su teismo sprendimu dalyje dėl 1 454 Eur išlaidų už pagal lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. ( - ), UAB „mogo“ už laikotarpį nuo 2014 m. birželio mėnesio iki 2014 m. rugsėjo mėnesio sumokėtų palūkanų, nepriteisimo nesutiko, pateikė apeliacinį skundą, kurio Vilniaus apygardos teismas dar neišnagrinėjo. Šiuo ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą, kurios sudaro ieškovės sumokėtos palūkanos UAB „mogo LT“ už laikotarpį nuo 2014 metų spalio mėnesio imtinai iki 2015 metų gruodžio 01 dienos , viso 4 749,04 Eur. Apie tai, kad ieškovė yra sumokėjusi palūkanas UAB „mogo LT“ patvirtina 2015-12-11 paminėto asmens atsakymas į 2015-12-09 prašymą. Atkreipia dėmesį į tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-416-391/2017 ieškovė nekėlė reikalavimo priteisti palūkanas už paminėtą laikotarpį ir šiuo atveju ieškinyje yra keliamas atsakovui naujas reikalavimas tuo pačiu pagrindu dėl kito dalyko. Šiuo ieškiniu reikalaujama atlyginti žalą, kuri atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – nepagrįsto atsisakymo išmokėti draudimo išmoką ir dėl to, atsisakymo laikotarpiu atsiradusių ieškovei nuostolių – sumokėtų palūkanų UAB „mogo LT“. Jeigu atsakovas laiku būtų išmokėjęs draudimo išmoką, ši suma būtų skirta UAB „mogo LT“ pagal išpirkimo sutartį ir ankščiau atsiskaičius su UAB „mogo LT“, palūkanos nebūtų mokamos. K. M. automobiliu MAZDA CX-5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. ( - ) sudarytos su UAB „mogo LT“ pagrindu. Pagal šią sutartį lizingo termino pradžia – 2014-03-27, pabaiga – 2019-05-27, lizingo suma – 40 000 Lt, metinė palūkanų norma 33,07 proc. Aplinkybės jog automobiliu ieškovė naudojasi pagal lizingo sutartį – atsakovui buvo žinomos. Atsakovui laiku nesumokėjus draudimo išmokos, ieškovė neturėjo galimybės atsiskaityti su lizingo davėju, todėl kas mėnesį mokėjo pagal lizingo sutartį numatytas įmokas, tame tarpe ir sutartyje numatytas palūkanas, nors automobiliu, kadangi jis neremontuotinas, naudotis nebeturi galimybės. Atsižvelgusi į tokias aplinkybės ieškovė, dėl atsakovo kaltės – vengimo įvykdyti pagal draudimo sutartį jam atsiradusią pareigą, patyrė papildomas išlaidas (nuostolius), kurių nebūtų buvę, jeigu atsakovas būtų laiku sumokėjęs draudimo išmoką. Ieškovė nurodo, kad atsakovas yra verslu užsiimantis juridinis asmuo, kuriam taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai. Tuo tarpu jis išsamiai neatlikęs įvykio aplinkybių tyrimo, atsisakė išmokėti draudimo išmoką, vadovaudamasis kitos draudimo bendrovės pateikta pažyma, kurioje išvados buvo daromos remiantis tik prielaidomis, spėjimais ir išvedžiojimais, todėl atsakovo elgesys – nevykdant savo įsipareigojimo, neišmokant draudimo išmokos ieškovei buvo nepagrįstas ir neteisėtas, ką konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, priteisdamas draudimo išmoką ir nurodęs, kad atsakovo atsisakymas išmokėti draudimo išmoką pripažįstamas nepagrįstu ir neteisėtu. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnis reglamentuoja draudimo išmokos mokėjimą. Paminėto įstatymo 2 dalis nustato, kad Draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. Jeigu įvykis yra nedraudžiamasis, draudimo įmonė privalo atsisakyti mokėti draudimo išmoką per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant įvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes. Įsiteisėjusios dalies 2017-04-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu neginčijamai nustatyta, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Atsakovė netinkamai vertino savo turimus duomenis ir nebuvo atsargi ir rūpestinga, nors jai keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, kaip profesionaliam juridiniam asmeniui, kuris teikė vartotojui paslaugas. Neapdairus, neatsargus elgesys yra vertintinas kaip nesąžiningas elgesys, kuris užtraukia civilinę atsakomybę. Kaip jau nurodyta aukščiau, atsakovui buvo žinoma, aplinkybė, jog automobiliu ieškovė naudojasi pagal lizingo sutartį, automobilių savanoriškojo draudimo sutartyje savininkas yra nurodytas UAB „mogo LT“. Atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. ( - ) 10.6 punkte nurodyta, kad „Jei gaunama draudimo išmoka Mogo ją pirmiausia skiria Lizingo gavėjo skolai padengti. 10.7 punkte nurodyta, kad jei transporto priemonė yra apgadinta ar sugadinta, o draudimo išmoka negaunama, Lizingo gavėjas Transporto priemonę privalo sutvarkyti savo lėšomis ir toliau mokėti Lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas. Vietoje to Lizingo gavėjas taip pat gali Transporto priemonę išpirkti, sumokėdamas Bendrųjų nuostatų 6.5 p. nurodytas sumas. 6.5 punktas numato lizingo gavėjui galimybę išpirkti transporto priemonę iki Lizingo termino pabaigos, sumokėjęs finansavimo sumą (šiuo atveju 49 000 Lt, t. y. 14 191,38 Eur), susikaupusias palūkanas, pridėtinės vertės mokestį, 10 Lt dydžio transporto išpirkimo komisinį mokestį. Tarp atsakovo nepagrįsto atsisakymo išmokėti draudimo išmoką ir ieškovės patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Atsakovui laiku išmokėjus UAB „mogo LT“ draudimo išmoką 18 932 Eur, akivaizdu, jog ši išmoka būtų pilnai padengusi Lizingo gavėjo – K. M. skolą UAB „mogo LT“, tokiu būdu ieškovė būtų padengusi įsiskolinimą ir būtų sutaupiusi palūkanas. Atsakovui nepagrįstai atsisakius išmokėti draudimo išmoką, ieškovė privalėjo vykdyti Atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. ( - ) sąlygas, mokėti įmokas ( kartu su paskaičiuotomis palūkanomis), nes pagal šios sutarties 10.10 punktą ginčai dėl draudimo išmokos neišmokėjimo arba jos dydžio, neatleidžia Lizingo gavėjo nuo Sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymo ir nestabdo šių įsipareigojimų vykdymo bei nėra pagrindu tokiam sustabdymui. Todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad būtent dėl draudimo išmokos negavimo laiku, tai yra dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškovė mokėjo palūkanas pagal lizingo sutartį dėl ko jai ir kilo nuostoliai. Iš išdėstyto matyti, kad pagal pateiktus į bylą įrodymus, dėl atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, nepagrįsto atsisakymo išmokėti draudimo išmoką ir ieškovei K. M. padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Todėl atsakovas turi prievolę atlyginti ieškovei žalą dėl nepagrįsto bei neteisėto atsisakymo išmokėti draudimo išmoką (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245-6.249 str., 6.256 str. 2, 4 d., 6.258 str. 4 d.). Atsakovas neįvertino duotų paaiškinimų, visų įrodymų viseto, nebuvo rūpestingas ir apdairus kaip privalo būti profesionalus verslininkas. Atsakovas yra kaltas dėl nesavalaikio draudimo išmokos išmokėjimo.

5Atsakovas Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiantis per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Pažymi, kad atsakovas 2014-03-26 su ieškove sudarė automobilių savanoriškojo draudimo (KASKO) sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu apdraudė transporto priemonę Mazda CX-5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Draudimo sutartis buvo sudaryta vadovaujantis Kelių transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklėmis Nr. 006, 2012-04-10 redakcija (toliau vadinama – Taisyklėmis) bei Bendrosiomis draudimo sutarties sąlygomis, 2010-01-01 redakcija (toliau vadinama BDSS). 2014-07-02 atsakovas gavo pranešimą, kad 2014-06-04 kelyje Kupiškis – Utena, 12 km. įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo transporto priemonės Mazda CX5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Mitsubishi Galant, valstybinis Nr. ( - ) ir VW Touran, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas, užregistravęs minėtą pranešimą, vadovaudamasis BDSS 7.3.4.1 p. ėmė tirti įvykio aplinkybes. Buvo gauti eismo įvykio dalyvių – K. M. ir R. Ž. išsamūs paaiškinimai dėl įvykusio eismo įvykio, automobilio Mitsubishi Galant, valstybinis Nr. ( - ) vairuotojas V. L. nurodyti eismo įvykio aplinkybes atsisakė. Atsakovas įvertinęs visas deklaruoto įvykio aplinkybes 2014-08-12 priėmė sprendimą įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, nes tyrimo metu buvo nustatyta, kad įvykis įvyko ne eismo įvykio dalyvių deklaruotomis aplinkybėmis, bet kitomis aplinkybėmis. Nepaisant to, 2014-06-04 įvykęs įvykis dėl kurio buvo atsisakyta išmokėti draudimo išmoką 2017-04-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu c. b. Nr. 2-416-391/2017 buvo pripažintas draudžiamuoju, atsakovas su teismo sprendimu sutiko ir ieškovei išmokėjo draudimo išmoką dėl 2014-06-04 įvykio metu sugadintos transporto priemonės Mazda CX5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas tuo pačiu sprendimu atmetė ieškovės reikalavimą atsakovui dėl išlaidų patirtų palūkanų mokėjimui UAB „Mogo“ LT pagal lizingo sutartį Nr. ( - ) (toliau Lizingo sutartis). Ieškovė nesutikdama su sprendimu dėl nepriteistos dalies palūkanų, kurios yra sumokėtos pagal lizingo sutartį Nr. ( - ) Vilniaus apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą, kurio turinys iš esmės sutampa su dabar pateikto ieškinio turiniu tik skiriasi laikotarpiai už kuriuos ieškovė teigia mokėjusi palūkanas pagal Lizingo sutartį. Pagal sudarytą savanoriškojo draudimo sutartį Nr. ( - ) draudimo bendrovė Seesam Insurance AS Lietuvos filialas įsipareigojo atlyginti tiesioginius Finansinius nuostolius padarytus ar patirtus dėl žalos apdraustam objektui (automobiliui Mazda CX-5, valstybinis Nr. ( - )), atsiradusios dėl draudimo sutartyje nurodytų įvykių, išskyrus nedraudžiamuosius (žr. Taisyklių 1.1 p.), tokiu būdu ieškovė atsakovui gali reikšti pretenzijas atlyginti jo patirtus turtinius nuostolius, tik dėl apdrausto objekto (automobilio Mazda CX-5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) sugadinimų, o ne dėl jos pačios sudarytos Lizingo sutarties numatytų įsipareigojimų vykdymo, nes draudimo sutartimi ieškovės įsipareigojimai pagal Lizingo sutartį draudžiami nebuvo. Pastebi, kad ne tik ieškovės finansiniai įsipareigojimai pagal Lizingo sutartį nebuvo draudžiami, bet ir pačios Lizingo sutarties nuostatos atsakovui nebuvo žinomos. Su tokia pozicija, kaip ir minėta prieš tai, sutiko ir Vilniaus miesto apylinkės teismas priimdamas sprendimą c. b. Nr. 2-416-391/2017. Vadovaujantis sudaryta draudimo sutartimi Nr. ( - ) ir šiai sutarčiai taikomų BDSS 9.2.5 p. ieškovė manydama, kad yra pažeistos jos teisės dėl neišmokėtos draudimo išmokos, galėjo pasinaudoti šiame BDSS punkte numatyta galimybe ir reikalauti sumokėti delspinigius, kurie savo esme būtų užtikrinę tariamus ieškovės praradimus dėl neišmokėtos draudimo išmokos, tačiau tokia teise ieškovė nepasinaudojo. Analizuojant ieškovės Lizingo sutarties nuostatas daroma išvada, kad ieškovė savo veiksmais pati prisidėjo prie to, kad jai kilo pareiga mokėti sutartines palūkanas tokį ilgą laikotarpį, nes nevykdė Lizingo sutarties Bendrųjų nuostatų 10.9 p., kuriame aiškiai yra nurodyta, jog Lizingo gavėjas visiško transporto priemonės sugadinimo atveju gavęs Draudiko pranešimą apie tai, kad draudimo išmoka nebus mokama privalo per 15 darbo dienų nuo atsisakymo išmokėti draudimo išmoką dienos sumokėti lizingo davėjui neišmokėtą lizingo sumą bei kitas susikaupusias nesumokėtas pagal Lizingo sutartį sumas. Šiuo atveju akivaizdu, kad ieškovė šios nuostatos nevykdė dėl ko ieškovei ir kilo pareiga toliau mokėti sutartines palūkanas. Atsakovo vertinimu, ieškovė ne tik privalėjo, bet ir turėjo realią galimybę įvykdyti lizingo sutartį kaip to reikalaujama Lizingo sutarties 10.9 p., nes šiuo atveju ji disponavo pilnam lizingo padengimui reikalinga suma. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pirmiausiai savo transporto priemonę Mazda CX-5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė UAB „Mogo LT“, iš UAB „Mogo LT“ gavo sutartą pirkimo-pardavimo sutartimi kainą, t. y. iš viso 49 000,00 Lt (14 191,38 Eur) ir vėliau už šią sumą su UAB „Mogo Lt“ sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį 5 metų laikotarpiui, kuria turėjo išpirkti iš UAB „Mogo Lt“ parduotą Mazda CX-5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kitaip tariant, tokių sandorių (pirkimo-pardavimo ir išperkamosios nuomos) būdu ieškovė iš UAB „Mogo Lt“ pasiskolino 49 000,00 Lt (14 191,38 Eur) sumą, ši suma ieškovei buvo sumokėta ir šia suma ieškovė disponavo. Pareikštą ieškinį vertinant kompleksiškai atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė apskritai neįrodė, kad lizingo davėjui UAB „Mogo Lt“ būtų sumokėjusi iš atsakovo prašomas priteisti palūkanas. Ieškovės su ieškiniu pateiktas susirašinėjimas su UAB „Mogo Lt“ nepagrindžia fakto, kad realiai ieškovės ieškinyje nurodytos sumos UAB „Mogo Lt“ būtų sumokėtos. Esant tokiai situacijai yra laikytina, kad prašomas priteisti žalos dydis nėra įrodytas. Analogiškas ieškovės reikalavimas atsakovo atžvilgiu, t. y. dėl sumokėtų palūkanų pagal lizingo sutartį Nr. ( - ) dalies priteisimo šiuo metu nagrinėjamas apeliacine tvarka pagal ieškovės apeliacinį skundą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-416-391/2017. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta atsakovas teismo prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

6Tretieji asmenys UAB „mogo LT“ ir AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

7Teismo posėdžio metu ieškovė bei jos atstovas advokatas ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti ieškinyje išdėstytais motyvais.

8Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, iš esmės pakartojo atsiliepime į ieškinį išdėstytus motyvus.

9Ieškinys atmestinas.

10Šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančiais duomenimis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad ieškovė K. M. ir trečiasis asmuo UAB „mogo LT“ 2014-03-27 sudarė Atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. ( - ), pagal kurią UAB „mogo LT“ perdavė ieškovei išperkamosios nuomos pagrindu valdyti ir naudotis automobilį Mazda CX-5, kėbulo Nr. JM( - ), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintą 2012 m. Vykdydama Atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties I dalies 14 punkte prisiimtus įsipareigojimus, ieškovė jai perduotą valdyti lizingo pagrindu automobilį apdraudė KASKO draudimu lizingo davėjo naudai. Ieškovė su atsakovu draudėju Seesam Insurance AS, veikiančiu Lietuvoje per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, 2014-03-26 sudarė Automobilių savanoriškojo draudimo sutartį (draudimo polisas Nr. ( - )), kuria laikotarpiui nuo 2014-03-27 iki 2015-03-27 apdraudė automobilį Mazda CX 5, kėbulo Nr. ( - ), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo visų įvykių išskyrus nedraudžiamuosius. Automobilis apdraustas draudimu be amortizacijos, t. y. neskaičiuojant dalių, išskyrus padangas, nusidėvėjimo, dėl atsistatančios draudimo sumos, su remontu draudėjo pasirinkimu. Draudimo sutartis sudaryta pagal Seesam Insurance AS filialo Kelių transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisykles Nr. 006, patvirtintas 2012-03-15 (2012-04-10 redakcija), taip pat pagal Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų kelionėje draudimo taisykles Nr. 008, patvirtintas 2009-12-08 (2010-01-01 redakcija), pagal Bendrąsias draudimo sutarties sąlygas, patvirtintas 2009-12-08 (2010-01-01 redakcija). Sutartimi susitarta dėl 10 proc. besąlyginės franšizės vagystės atveju bei dėl 86,89 EUR (300,00 Lt) franšizės kitų žalų atveju. Pagal techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą), automobilio Mazda CX 5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra buvo atlikta 2014-03-19, transporto priemonė atitiko techninius reikalavimus, techninė apžiūra galiojo iki 2016-03-19.

11Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė 2014 m. spalio 15 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą ieškiniu atsakovui Seesam Insurance AS, veikiančiam per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, tretiesiems asmenims UAB „mogo LT“, AB „Lietuvos draudimas“, R. Ž., V. L., dėl draudimo išmokos priteisimo, kuriuo prašė teismo priteisti iš atsakovo 20 038,52 Eur (69 189,00 Lt) draudimo išmoką trečiojo asmens UAB „mogo LT“ naudai; priteisti ieškovei iš atsakovo 173,77 Eur (600,00 Lt) išlaidų už atliktą transporto priemonės žalos apskaičiavimą, 154,26 Eur (532,64 Lt) išlaidų už automobilio transportavimą iš įvykio vietos, 1 454,00 Eur (5 020,38 Lt) išlaidų už pagal lizingo sutartį sumokėtas UAB „mogo LT“ palūkanas už laikotarpį nuo 2014 m. birželio mėnesio iki 2014 m. rugsėjo mėnesio; priteisti iš atsakovo metines 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo trečiojo asmens UAB „mogo LT“ naudai; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2017 m. balandžio 4 d. išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovui Seesam Insurance AS, veikiančiam per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, tretieji asmenys UAB „mogo LT“, AB „Lietuvos draudimas“, R. Ž., V. L., dėl draudimo išmokos priteisimo, priėmė sprendimą, kuriuo, be kita ko, ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė trečiajam asmeniui UAB „mogo LT“ 18 952,00 Eur draudimo išmokos ir metines 6 procentų dydžio palūkanas už 18 952,00 Eur sumą nuo 2014-10-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą; taip pat priteisė ieškovei K. M. 154,26 Eur draudimo išmokos ir 1 814,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso 1 968,34 Eur iš atsakovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą. Šioje byloje teismas, be kita ko, sprendė, jog netenkinamas ieškovės reikalavimas atlyginti jai 1 454,00 Eur išlaidas, kurias sudarė ieškovės laikotarpyje nuo 2014 m. birželio mėnesio iki 2014 m. rugsėjo mėnesio sumokėtos palūkanos automobilio savininkui UAB „mogo LT“. Teismas konstatavo, kad šalių draudimo sutartis, sudaryta Kelių transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių Nr. 006, Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų kelionės metu taisyklių Nr.008, Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų pagrindu, nenumatė ieškovės netiesioginių nuostolių, galimai patirtų dėl apdrausto automobilio sugadinimo, atlyginimo. Taisyklės, kuriomis buvo apdraustas automobilis, nenumato nuostolių, nesusijusių tiesiogiai su apdrausto automobilio sugadinimu, atlyginimo ir į draudimo sutartį nebuvo įtrauktos jokios papildomos specialiai aptartos draudimo sąlygos. Taigi, teismas sprendė, jog nagrinėjamomis aplinkybėmis taip pat neatsiranda galimybė aptariamą ieškovės reikalavimą tenkinti remiantis bendrosiomis civilinės atsakomybės taisyklėmis, nenustačius būtinų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų; į bylą nepateikti nurodytus nuostolius patvirtinantys įrodymai; neatsiranda pagrindo konstatuoti, kad palūkanos ieškovės sumokėtos (jeigu sumokėtos), dėl atsakovo neteisėtų, kaltų veiksmų; neatsiranda pagrindo konstatuoti priežastinį ryšį tarp ieškovės nurodytų 1 454,00 Eur išlaidų ir kokių nors atsakovo veiksmų ar neveikimo – reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.245 str. – 6.249 str.).

12Vilniaus apygardos teismas, 2018 m. gegužės 11 d. išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės K. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovei Estijos įmonei AS Seesam Insurance, veikiančiai per AS Seesam Insurance Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys byloje – UAB „mogo LT“ (teisių perėmėja – AS „PlusPlus Capital“), AB „Lietuvos draudimas“, R. Ž. ir V. L., priėmė nutartį, kuria nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, konstatavo, kad ieškovės nuostoliai dėl palūkanų mokėjimo atsirado ne dėl atsakovės kaltės, nes ji turėjo įstatyminę ir sutartinę pareigą dėl eismo įvykio atlikti tyrimą, kuris truko per protingą terminą. Teismas pažymėjo, jog tyrimas dėl eismo įvykio buvo itin sudėtingas, buvo analizuojamas trijų automobilių susidūrimo aplinkybės ir pasekmės, AB „Lietuvos draudimas“, remdamasis savo atlikto tyrimo nustatytomis aplinkybėmis, 2014 m. gruodžio 18 d. kreipėsi į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariatą, kuriame buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo sukčiavimo, tyčia sukeliant eismo įvykį. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas Panevėžio apygardos prokuratūros 2016 m. liepos 26 d. nutarimu, nesant padarytai nuskalstamai veikai. Teismas pripažino, jog visos abejonės dėl eismo įvykio aplinkybių buvo panaikintos tik teismo paskirtos ekspertizės, atliktos 2016 m. gegužės 17 d., padarytomis išvadomis. Todėl ieškovės lizingo bendrovei mokėtos palūkanos nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2014 m. rugsėjo 27 d. negali būti pripažįstamos nuostoliais, atsiradusiais dėl to, jog draudikas per nurodytą palūkanų mokėjimo terminą nesumokėjo jai draudimo išmokos.

13Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodo, kad šiuo ieškiniu reiškiamas reikalavimas atsakovui – priteisti ieškovės trečiajam asmeniui UAB „mogo LT“ sumokėtas palūkanas nuo 2014 metų spalio mėnesio imtinai iki 2015 metų gruodžio 1 d., viso 4 749,04 Eur, – turi būti vertintinas kaip naujas reikalavimas tuo pačiu pagrindu, bet dėl kito dalyko. Ieškovė tvirtina, kad apie tai, jog ji yra sumokėjusi palūkanas UAB „mogo LT“ patvirtina 2015-12-11 paminėto asmens atsakymas į 2015-12-09 prašymą.

14Atsakovo teigimu, ieškovė apskritai neįrodė, kad lizingo davėjui UAB „Mogo Lt“ būtų sumokėjusi iš atsakovo prašomas priteisti palūkanas; ieškovės su ieškiniu pateiktas susirašinėjimas su UAB „Mogo Lt“ nepagrindžia fakto, kad realiai ieškovės ieškinyje nurodytos sumos UAB „Mogo Lt“ būtų sumokėtos, taigi prašomas priteisti žalos dydis nėra įrodytas. Be to, analogiškas ieškovės reikalavimas atsakovo atžvilgiu (dėl sumokėtų palūkanų pagal lizingo sutartį Nr. ( - ) dalies priteisimo) buvo atmestas.

15Taigi, byloje ginčas tarp šalių kilo dėl netinkamo draudimo sutarties sąlygų vykdymo, tai yra (ne)pagrįsto draudiko atsisakymo mokėti draudimo išmoką.

16Pirmiausia teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Teismų praktika šios kategorijos bylose įrodo, jog žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, liudytojų parodymais ir kt.

17Antra, pažymėtina, kad formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.).

18Trečia, pažymėtina, kad CPK 182 straipsnio 2 punkte nurodyta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas nurodęs, jog prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-916/2017, nutarties 37 punktas). Lietuvos apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis atitinka visus kasacinio teismo nurodytus prejudicialumo kriterijus. Lietuvos apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis). Civilinėje byloje Nr. 2A-477-431/2018 dalyvavo tos pačios šalys, t. y. ieškovė M. (civilinėje byloje Nr. 2A-477-431/2018 buvo ieškove), atsakovas Estijos įmonė AS Seesam Insurance, veikianti per AS Seesam Insurance Lietuvos filialą (civilinėje byloje Nr. 2A-477-431/2018 buvo atsakovu) ir tretieji asmenys byloje – UAB „mogo LT“ (teisių perėmėja – AS „PlusPlus Capital“) bei AB „Lietuvos draudimas“ (civilinėje byloje Nr. 2A-477-431/2018 buvo trečiaisiais asmenimis). Iš Lietuvos apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutarties matyti, jog ieškovė K. M., prašydama iš atsakovo jos naudai priteisti trečiajam asmeniui UAB „mogo LT“ sumokėtas palūkanas, iš esmės nurodė tuos pačius argumentus, kaip ir šiame procese, o Lietuvos apygardos teismas juos išsamiai įvertino. Lietuvos apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartyje nustatyti faktai reikšmingi šiai bylai, kadangi iš nutarties turinio matyti, jog buvo analizuoti ir duomenys (įrodymai), kurie apima šioje byloje esančio ginčo laikotarpį.

19Taigi, šioje byloje, kaip ir aukščiau paminėtoje, nagrinėjamos draudimo sutarties objektas yra draudėjo finansinių nuostolių, patirtų dėl žalos apdraustai transporto priemonei padarymo atlyginimas, kai žala atsiranda dėl draudimo sutartyje nurodytų įvykių. Kaip nurodė Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 11 d. nutartyje – toks draudimo objekto apibrėžimas nereiškia, jog draudikas neturi pareigos atlyginti draudėjui kitos rūšies nuostolių, patirtų dėl pačių draudimo sutarties sąlygų nevykdymo arba netinkamo vykdymo. Pagal Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 9.2.5 punktą, jei pagal draudimo sutartį yra įvykdytos visos sąlygos draudimo išmokai gauti, o draudikas nustatytu laiku neišmoka draudimo išmokos, draudikui yra skaičiuojami 0,02 procentų delspinigiai nuo laiku neišmokėtos draudimo išmokos sumos ar jo dalies. Taigi tokiu atveju draudėjas turi teisę reikalauti iš draudiko ne tik tinkamai įvykdyti pagrindinę prievolę – sumokėti draudimo išmoką, tačiau atlyginti ir netesybas.

20Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalauja atlyginti žalą (jos nuostolius), patirtą dėl laiku nesumokėtos draudimo išmokos, kadangi, nebegalėdama naudotis nepataisomai sugandintu automobiliu, ji turėjo mokėti palūkanas pagal lizingo sutartį (žinia, kad sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais ir kurių kreditoriui nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008)). Todėl sutarties šalis pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį ir 6.256 straipsnio 2 dalį gali reikalauti atlyginti ir didesnius, negu netesybos, faktiškai patirtus nuostolius dėl kitos šalies sutartinių pareigų nevykdymo arba netinkamo vykdymo.

21Kaip jau ne kartą minėta, nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalauja atlyginti jos sumokėtas palūkanas pagal lizingo sutartį nuo 2014 metų spalio mėnesio imtinai iki 2015 metų gruodžio 1 d. Pažymėtina, jog nors ieškovė šioje byloje nurodo kitą laikotarpį, tačiau iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir pirmiau paminėtoje jau išnagrinėtoje byloje, kur reikalaujamų atlyginti jos sumokėtų palūkanų laikotarpis buvo nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2014 m. rugsėjo 27 d. Nagrinėjamu atveju, ieškovė papildomai pateikia UAB „Mogo Lt“ 2015-12-11 atsakymą į jos 2015-12-09 prašymą, tvirtindama, jog šis raštas patvirtina jos reikalavimo teisėtumą ir pagrįstumą.

22Kaip jau minėta, nagrinėjamam ginčui aktualias faktines aplinkybes nustatė Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2018 m. gegužės 11 d. nutartį, kurioje aiškiai nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 96 straipsnio 2 dalį draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį (eismo įvykio metu galiojusi įstatymo redakcija). Pagal šalių sudarytos sutarties Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 7.3.1.6 punktą atsitikus draudžiamajam įvykiui, draudėjas privalo parodyti draudiko atstovui sugadintą turtą ar jo liekanas ir sudaryti galimybes išsamiai jį ištirti. Draudikas neturi teisės nepagrįstai uždelsti turto apžiūrą, tačiau bet kokiu atveju ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų nuo rašytinio pranešimo apie įvykį, jeigu draudėjas ir draudikas nesusitaria kitaip. Jei tai yra būtina įvykio tyrimui ar subrogacijos teisės įgyvendinimui, draudikas gali pareikalauti saugoti sugadintą turtą ir ilgiau. Pagal 9.2.2 punktą draudimo išmoka išmokama per 30 dienų nuo tos dienos, kai draudikas gauna visą informaciją, reikšmingą nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei draudimo išmokos dydį. Nurodytos Draudimo įstatymo nuostatos bei draudimo sutarties sąlygos numato draudiko pareigą atlikti tyrimą dėl draudžiamojo įvykio, taip pat nustato draudikui 30 dienų terminą nuo visos informacijos apie įvykį gavimo draudimo išmokai išmokėti. Taigi ir nagrinėjamoje byloje draudikas turėjo terminą nuo pranešimo apie eismo įvykį gavimo tyrimo atlikimui. Šioje byloje nustatyta, jog eismo įvykis įvyko 2014 m. birželio 4 d., pranešimas apie įvykį draudikui pateiktas 2014 m. liepos 2 d. AB „Lietuvos draudimas“ 2014 m. liepos 31 d. sudarė ekspertinę pažymą, pagal kurią atsakovė 2014 m. rugpjūčio 12 d. pranešė ieškovei ir lizingo davėjai, jog eismo įvykis yra sukeltas tyčia, todėl draudimo išmoka mokama nebus, draudimo išmokos mokėti buvo atsisakyta pagal Taisyklių 8.1.22 punktą. Taigi atsakovas įvykio aplinkybių tyrimą baigė 2014 m. rugpjūčio 12 d. Todėl, eismo įvykio pripažinimo draudžiamuoju atveju, draudimo išmoka turėjo būti išmokėta ieškovei iki 2014 m. rugsėjo 12 d., tai yra likus tik kelioms dienoms iki ieškovės reikalaujamų palūkanų mokėjimo pabaigos (2014 m. rugsėjo 27 d.).

23Šios paminėtos nustatytos faktinės aplinkybės ir šioje byloje leidžia daryti išvadą, jog ieškovės nuostoliai dėl palūkanų mokėjimo atsirado ne dėl atsakovo kaltės, nes jis turėjo įstatyminę ir sutartinę pareigą dėl eismo įvykio atlikti tyrimą, kuris truko per protingą terminą. Iš byloje esančios medžiagos akivaizdu bei Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, jog tyrimas dėl eismo įvykio buvo itin sudėtingas, buvo analizuojamas trijų automobilių susidūrimo aplinkybės ir pasekmės, AB „Lietuvos draudimas“, remdamasis savo atlikto tyrimo nustatytomis aplinkybėmis, 2014 m. gruodžio 18 d. kreipėsi į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariatą, kuriame buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo sukčiavimo, tyčia sukeliant eismo įvykį. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas Panevėžio apygardos prokuratūros 2016 m. liepos 26 d. nutarimu, nesant padarytai nuskalstamai veikai. Pripažintina, jog visos abejonės dėl eismo įvykio aplinkybių buvo panaikintos tik teismo paskirtos ekspertizės, atliktos 2016 m. gegužės 17 d., padarytomis išvadomis. Todėl, nustačius, kad eismo įvykio pripažinimo draudžiamuoju atveju, draudimo išmoka turėjo būti išmokėta ieškovei iki 2014 m. rugsėjo 12 d., ieškovės lizingo bendrovei mokėtos palūkanos nuo 2014 metų spalio mėnesio imtinai iki 2015 metų gruodžio 1 d. taip pat negali būti pripažįstamos nuostoliais, atsiradusiais dėl to, jog draudikas per nurodytą palūkanų mokėjimo terminą nesumokėjo jai draudimo išmokos. Atsižvelgiant į nurodytą, šis ieškovės reikalavimas atmestinas kaip visiškai nepagrįstas (CK 6.245–6.249 straipsniai).

24Aukščiau nurodytais motyvais konstatuotina, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl atmestinas.

25Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

26Valstybė patyrė 24,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011 m. lapkričio 11 d.) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur, todėl atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau, 24,92 Eur suma priteisiama iš ieškovės.

27Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

28Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

29ieškinį atmesti.

30Priteisti iš ieškovės K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 24,92 Eur (dvidešimt keturis eurus 92 ct) bylinėjimosi išlaidų.

31Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

32Sprendimas per trisdešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilnius, Laisvės pr. 79A 2018 m. rugsėjo 12 d.... 2. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas... 3. viešame teismo posėdyje, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės K.... 4. ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 4 749,04 Eur žalos atlyginimo, 5... 5. Atsakovas Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiantis per Seesam... 6. Tretieji asmenys UAB „mogo LT“ ir AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimų... 7. Teismo posėdžio metu ieškovė bei jos atstovas advokatas ieškinio... 8. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip... 9. Ieškinys atmestinas.... 10. Šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais bei Lietuvos teismų... 11. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų... 12. Vilniaus apygardos teismas, 2018 m. gegužės 11 d. išnagrinėjęs civilinę... 13. Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodo, kad šiuo ieškiniu reiškiamas... 14. Atsakovo teigimu, ieškovė apskritai neįrodė, kad lizingo davėjui UAB... 15. Taigi, byloje ginčas tarp šalių kilo dėl netinkamo draudimo sutarties... 16. Pirmiausia teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas,... 17. Antra, pažymėtina, kad formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų,... 18. Trečia, pažymėtina, kad CPK 182 straipsnio 2 punkte nurodyta, jog nereikia... 19. Taigi, šioje byloje, kaip ir aukščiau paminėtoje, nagrinėjamos draudimo... 20. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalauja atlyginti žalą (jos nuostolius),... 21. Kaip jau ne kartą minėta, nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalauja... 22. Kaip jau minėta, nagrinėjamam ginčui aktualias faktines aplinkybes nustatė... 23. Šios paminėtos nustatytos faktinės aplinkybės ir šioje byloje leidžia... 24. Aukščiau nurodytais motyvais konstatuotina, jog ieškovės reikalavimas... 25. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, ieškovei jos turėtos... 26. Valstybė patyrė 24,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų... 27. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų... 28. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 29. ieškinį atmesti.... 30. Priteisti iš ieškovės K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į... 31. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas... 32. Sprendimas per trisdešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas...