Byla 1-348-1065/2019

1Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Kristina Jurevičienė, sekretoriaujant Jolitai Juknienei, dalyvaujant prokurorei Aurelijai Rakštienei, nepilnamečio nukentėjusiojo įgaliotam atstovui advokatui Anatolij Šichovcov, nepilnamečio nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą – valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms L. M., K. S., kaltinamajai M. A. ir jos gynėjui advokatui V. P.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

3M. A., asmens kodas ( - ) gimusi R., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti P., deklaruota gyvenamoji vieta – P., išsituokusi, dirbanti uždarojoje akcinėje bendrovėje „M“, neteista, 2018 m. rugsėjo 27 d. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,

4kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

5Teismas

Nustatė

6Kaltinamoji M. A. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, 2018 metų birželio mėnesį, bute, esančiame Pakruojo r., P. k., veikdama vieninga tyčia, bausdama savo mažametį sūnų K. A. už neklausymą, mušdama, du kartus trenkdama savo mažamečiui sūnui K. A. per veidą, be to, veikdama vieninga tyčia, nuo 2017 metų birželio 1 dienos iki rugpjūčio 31 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, ne mažiau kaip du kartus tempdama už ausies K. A., sukėlė nukentėjusiajam K. A. fizinį skausmą.

7Kaltinamoji M. A. teisiamojo posėdžio metu dėl jai pareikšto kaltinimo kalta neprisipažino ir parodė, vaiko niekada nebaudė taip, kad jam sukelti skausmą. Būdavo, kad susipyksta, tuomet nubausdavo jį kažko neduodama, neleisdama pažaisti žaidimo, o jis labai jautrus, labai įsižeisdavo. Sakydavo, „va, mama, tu mane muši psichologiškai“. Tempimo už ausies atvejo tikrai neprisimena, gali būti, kad galbūt ir buvo vienkartinis atvejis, kuris jam užsifiksavo. O dėl to, kad jam trenkė per veidą, tai nežino kaip jis įsivaizduoja tą „trenkiau“. Jis pasakė keiksmažodį, o ji jam per veiduką „brūkštelėjo“ ir pasakė, kad taip negalima sakyti. Jis labai išsigando ir pradėjo verkti. Klausė kodėl jį muša, ji atsakė, kad taip kalbėti negalima. Toks vienintelis kartas ir buvo, kad jis įsižeidė. Būdavo, kad susipyksta, bet niekada neskriaudė, per daug myli savo sūnų, kad jam galėtų sukelti fizinį skausmą. Neigia tai kas parašyta kaltinamajame akte. Nežino, ką vaikas pasakė ir kaip jis tą įsivaizduoja, jis net laikrodžio dar nepažįsta, dienų tikrai neprisimins. Ji ir pati neprisimena kad, tai galėjo įvykti, vienas kartas gal ir buvo, bet tikrai neužfiksavo, kad tai būtų įvykę. Ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo apklausiamas nukentėjusysis K. A., ji nedalyvavo, dalyvavo vaiko tėtis. Žinojo, kad vyks apklausa. Santykiai su mama J. Z. yra geri, tik tiek, kad kai gyveno pas mamą namuose apie 3 metus, tai būdavo trintis. Ji, kaip mama, K. labiau pabardavo, o ji, kaip močiutė, jį „užgindavo“. Vaiko su močiute santykiai geri. 2018 m. birželio mėnesį gyveno su mama. K. tuo metu mokėsi pagrindinėje mokykloje. „Brūkštelėdama“ vaikui per veidą, nesukėlė jam fizinio skausmo, jis verkė, nes ji jo niekada nemušdavo, fizinės jėgos nenaudodavo ir jis galbūt išsigando, netikėta jam buvo. Jie labai greit susitaikė, pradėjo šnekėtis, jis pamiršo ir nebekalbėjo apie tai. Nežino, ar jis apie tai kažkam pasakojo. Neprašė K. kažko nesakyti ar nepasakoti teismui. Jam tik pasakė, kad negali matytis, nes iškelta byla, nežino, kaip jis tą suprato. Negirdėjo, ar to prašė močiutė. Tuo metu kai „brūkštelėjo“ K. per veidą, namuose buvo mama, brolis, daug žmonių, buvo chaosas, ji buvo kambaryje ir K. kažko nepaklausė, močiutė jį kvietė. Ji atsistojo nuo lovos ir pasiėmė jį už rankytės, įvedė į kambarį ir jis pasakė kažkokį keiksmažodį. Ji tada „brūkštelėjo“ jam ir kaip tik tuo metu buvo atsisukusi mama, gal jai pasirodė, kad iš tikrųjų jam užtvojo, bet to nebuvo. K. turi robotą, nėra pataikęs jai į veidą. Su sese K. Š. bendrauja gerai, retai matosi, bet ji turi savo gyvenimą. K. neskriaudžia, nežino kodėl jis taip nurodo. Jis nori būti su ja, ją myli, jų santykiai „žiauriai“ geri. Ir jos mama sakė, kad kai kažkas paskambina į duris, K. vis sako, kad gal mama atėjo. K. mėgsta pafantazuoti, pameluoti. Po to Kajus prisipažino, kad pamelavo. Iš mokyklos nusiskundimų dėl melavimų neturėjo. K. yra sakęs, kad jam patempė už ausies, bet ji to tikrai nepamena, ji neneigia, galbūt toks kartas ir buvo. Jis yra labai nedrausmingas vaikas, ji galbūt nesusivaldė, bet jai toks atvejis neužsifiksavęs. Kai K. buvo mažesnis, jo tėtis jam smarkiai tempė už ausies, galbūt vaikas maišosi, vietoj tėčio sako, kad tai padarė ji.

8Liudytoja D. D. parodė, kad yra K. A. mokytoja, dirba pagrindinėje mokykloje. Nelabai ką gali pasakyti, tie įvykai buvę kažkada anksčiau kol K. dar nemokė. Yra K. mokytoja nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio. K. mokyklą lanko, priemones turi, pamokoms pasiruošęs, lanko prailgintos dienos grupę. Ji bendrauja su K. močiute, nes K. gyvena su ja. Močiutė rūpinasi juo, dalyvauja susirinkimuose, šventėse, individualiuose pokalbiuose. K. teikiama logopedo ir specialiojo pedagogo pagalba mokykloje, jis turi kompleksinį ir dėmesio sutrikimą. Kiek vaikai patys pasakojasi, tiek išklauso, džiaugsmais kartais nori pasidalinti. Blogų emocijų, pojūčių nėra jai išsakęs. Jis bendraujantis, gan aktyvus, turintis draugų. K. būna elgesio sunkumų, bet jo elgesys nepiktybinis. Tokių atvejų, kad K. meluotų, kažką kaltintų nėra buvę. Kaip ir vaikai, jie fantazuoja, turi vaizduotę. K. ir mamos santykiai geri, jis džiaugiasi jeigu tenka pabendrauti, jis tokius dalykus pasipasakoja. Šiandien pasakojo, kad vakar buvo su mamyte susitikęs, supranta, kad jis tuo džiaugiasi. Nepastebėjo, kad ant mamos pyktų. K. konfliktai su kitais vaikais daugiausia būna žodiniai, jis nelinkęs į „peštynes“. Jis sprendžia konfliktus be smurto. Į pastabas K. reaguoja įvairiai. Turi dėmesio sutrikimą, reikia pastabą pasakyti karatais kelis kartus. Jam užtenka žodinių pastabų. K. mėgstantis bendrauti, dažnai pastebi, kad jis eina prie „didžiukų“ ir nori su jais pabendrauti.

9Liudytoja J. Z. parodė, kad ji, kaip močiutė, visada gynė ir gins savo anūką, jis auga su ja. Du kartus buvo jo globėja tėvų prašymu. Tėvai išvyko į užsienį ir anūkas augo pas ją. Apie 2018 m. birželio mėnesio įvykius gali pasakyti tiek, kad buvo namuose, jos bute P. k., kartu dar buvo sūnus su drauge, jos draugas, dukra, kepė šašlykus. Ji K. apgynė. Jis atlėkė pas ją verkdamas, jį apkabino. Jis gal nepaklausė mamos, bet, kad tarp jo ir mamos kažkas įvyktų, ji nematė. Vaikas tik atlėkė pas ją pasiguosti. Negali pasakyti, kad matė kaip dukra M. dešinės rankos delnu trenkė K., jis verkė. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama sakė, kad matė, bet šiandien nenori komentuoti. Apklausoje gal buvo susinervavus. Jai K. sakė, kad jis verkia, nes jam mama trenkė ir jam skauda. Dukros M. ir anūko santykiai geri. Jis dabar auga pas ją, jam labai reikia mamos. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta du kartus. Abu kartus nurodė, kad matė, kaip dukra M. sudavė anūkui. Įvyko taip, kaip įvyko. Piktumai įvyko. Dukra labai nervuota, emocinga, jos gyvenimas nebuvo „rožėm klotas“. K. išvesdavo mamą iš kantrybės. Jis negirdėdavo ką jam sako, nepaklausydavo. 2018 m. birželio mėn., prieš atbėgant pas ją pasiguosti, K. išdykavo. Buvo nubaustas ir atbėgo pasiguosti. K. linkęs pafantazuoti, kartą paėmė iš jo „planšete“, tai jis sakė pasakys vaikų teisėms, kad ji jį muša. Nebuvo tokio atvejo, kad prašytų K. ko nors nesakyti. Kodėl K. taip sakė, nežino, jis tikrai išsigalvoja. Jai buvo pasakyta, kad K. nurodė, jog ji matė kai M. jam sudavė su delnu. 2018 m. rugpjūčio 14 d. atvykusi į vaikų teisių skyrių nurodė, kad matė, kaip dukra sudavė anūkui, bet iš tikrųjų ji tokio veiksmo nematė. Matė tik kaip dukra už rankos K. nusivedė į kambarį, o paskui jis atbėgo pas ją, kad liestųsi jam prie veido, nematė.

10Liudytojas V. Z. parodė, kad kaltinamoji M. A. yra jo dukra. Žino, kad byla teisme nagrinėjama dėl to, kad K. pasakė jog M. jį mušė. Jis apie tai nieko nežino, kiek jie atvažiuodavo, niekada nieko panašaus nebūdavo. Neteko matyti, kad M. jį muštų. K. nėra jam sakęs, kad jį mama muštų.

11Liudytojas M. R. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus budėtoju. Vaikas apie tai, kad kartais būdavo mušamas, pasipasakojo paklaustas. Jie visą laiką, paimdami vaikus iš šeimos, paklausia tokių dalykų. Klausti pradeda nuo to, kaip vaikas gyvena, kaip jam sekasi, kaip sutaria su šeimos nariais ir prieina prie to, kad pykstasi ir paklausia kas atsitinka, kai pykstasi. Menančių klausimų neužduoda. K. apie tai, kad pykstasi su mama, pasakojo vežant jį automobiliu į P. Automobilyje buvo jis ir kolegė. Neprisimena, ar nuvežę K. Š. pasakojo, ką K. sakė, kai važiavo automobiliu.

12Liudytojas B. A. parodė, kad yra K. tėtis. Konfliktas prasidėjo nuo to, kad jam skambino J., nes reikia vaiko išlaikymui skirtų pinigų, o paskambinus M. sako, kad mama jai tų pinigų neduoda. Nėra matęs, kad M. smurtautų prieš vaiką. Su vaiku bendrauja telefonu, nes gyvena Š. Vaikas jam minėdavo, kad „mamytė pratrūksta, jį muša, patampo už plaukų, už ausies, aprėkia, papurto“. Mėlynių nėra pastebėjęs. Yra matęs, kai M. pakeldavo balsą prieš K., ji klykdavo, vaikas net krūptelėdavo. Tai yra buvę, kai jie dar gyveno kartu, kai kalbėdavosi su vaiku telefonu. Būdavo, kad ji paskambina klykdama į Š., sakydavo pakalbėk su vaiku, nesusitvarkau. Močiutė dažnai užsimindavo, kad M. pratrūkdavo, kad jai „nelaiko nervai“. Jos susipykdavo, o M. pratrūkdavo ant vaiko. Vaikas myli M., jie turi stiprų ryšį, jis su ja jausdavosi gerai. M. lepina jį, myli jį savotiška meile. M. tik nesitvardo.

13Liudytoja V. P. parodė, kad buvo K. mokytoja 1 ir 2 klasėje. K. vaikas kaip ir visi vaikai, tik sunkiau jam sekėsi mokslai. Reikėdavo jį paraginti, paskatinti dažniau, paprašyti, pareikalauti griežčiau. Jis greitai pasiduodavo neigiamai įtakai, pritardavo blogam draugų elgesiui ir pats prisijungdavo. K. niekada nesiskundė, kad jį šeimoje skriaudžia. Nematė ir jokių smurto žymių ant K. Jis, kaip vaikas, galbūt linkęs pafantazuoti. Melagysčių didelių nebuvo. Mokslam visas reikiamas priemones turėdavo. Dėl K. dažniausiai bendraudavo su mama, močiutės nepamena, gal buvo atvykusi pasiimti. Jo pasakojimais tikėjo, nebuvo pagrindo juo netikėti.

14Liudytoja K. Š. parodė, kad yra kaltinamosios M. sesuo. Kiek bendrauja su M., ji niekada nėra mušus vaiko, yra tik pliaukštelėjus per užpakalį. Ji gyvybę atiduotų už savo vaiką. Ji gyvena P., o M. gyvena P.. Ji dabar susirado darbą ir gyvena P. Kol gyvendavo M. P., jie atvažiuodavo, susitikdavo. Kaltinime nurodytu adresu gyvena mama, tuo metu ji ten nebuvo. Buvo namuose P. ir sulaukė skambučio iš vaiko teisių tarnybos darbuotojo, kuris jai pasakė, kad atveža K. pas ją, nes įvyko konfliktas tarp mamos J. ir sesers M. Ji yra K. krikšto mama. Kai K. atvežė, su juo apie įvykį nieko nekalbėjo. Jis buvo patenkintas, nestresavo, kad yra be mamos. Po įvykio, praėjus maždaug savaitei, jai paskambino iš Pakruojo vaiko teisių skyriaus ir liepė atvykti su K. Nuvykus pas vyriausiąją specialistę, ji prisistatė, pasakė K., kad mes ginam ir saugom vaikus ir paklausė, ar jis prisimena tokį dėdę ir tetą, kurie jį vežė iš P. į P. ir jo paklausė, „ko tavęs paklausė?“. K. tylėjo. Ji vėl paklausė „ar mama tave mušė?“. K. atsakė „taip, mušė“. K. linkęs fantazuoti. Jai atrodo, kad šiuo atveju K. melavo ir jam buvo daromas spaudimas. Atvežęs K. specialistas paaiškino, kad atvežė berniuką, nes susimušė jos mama su seserimi. K. ir mamos santykiai buvo labai geri. Juo rūpinosi mama ir močiutė. Nepamena ar rašė paaiškinimą vaiko teisų apsaugos skyriuje. Rašė tik, kad yra mačiusi, kad M. yra porą kartų jam pliaukštelėjusi, kad M. reikia psichologo pagalbos, nes ji sunkiai išgyveno skyrybas su vyru. Gal prieš du metus, tiksliai laiko neprisimena, paskambinusi sakė, kad M. K. per veidą sudavė.

15Specialistė V. Š. parodė, kad dirba Šiaulių apylinkės teisme psichologe. Dalyvavo nepilnamečio K. A. apklausoje. Po apklausos davė specialisto paaiškinimą, tuo metu situaciją žinojo gerai. Atidžiai klausėsi K. Š. paaiškinimų. Vaikai kažkurias detalias iškreipia, tai yra labai natūrali raidos dalis. Ką K. Š. įvardino kaip fantazavimą, tai yra natūralus mažų vaikų raidos bruožas. Labai mažai vaikų, kurie piktybiškai labai stipriai fantazuoja ir ji nemano, kad šiuo atveju vaikas fantazavo. Apklausoje K. nuosekliai išdėstė įvykio detales, aiškiai atsakė į klausimus, įvardijo objektyvias įvykio aplinkybes, mano, kad jo parodymais reikėtų tikėti. Devynerių metų vaikas jau gali pasakyti kas tai padarė, ką padarė, preliminariai pasakyti, kada tai buvo ir kaip jis jautėsi. Visos tos aplinkybės yra užfiksuotos K. apklausos protokole. Nemato priežasčių kodėl būtų galima netikėti vaiko duotais parodymais. Buvo įvardinta, kad K. neišlaiko dėmesio, yra judrus, bet tai labai dažnai neturi įtakos informacijos prisiminimui ir atgaminimui. Tai įtakos turi papasakojimo procesui, kai vaikas greičiau pavargsta, nesukaupia dėmesio, daugiau juda. Jeigu vaiką kažkas nuskriaudė, jo atmintyje lieka emocionalus prisiminimas. K. neturi žymių specialiųjų poreikių, kurie jam trukdytų atgaminti informaciją.

16Ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. spalio 17 d. apklaustas mažametis nukentėjusysis K. A., dalyvaujant atstovui pagal įstatymą B. A., įgaliotai atstovei E. K., psichologei V. Š., parodė, kad jo prašė nepasakoti apie mamą močiutė. Gyventi su mama sekėsi gerai. Su mama susipykdavo, nes neklausydavo. Neprisimena, ką darydavo. Mama, kai jis neklausydavo, tempdavo ausį, pasodindavo į kampą, mušdavo, bet be diržo. Mušdavo per veidą nestipriai, per žandą, trenkdavo su ranka, su delnu. Jam „biškį“ skaudėjo, nebuvo mėlynių, nereikėjo gydyti. Du kartus yra trenkusi per veiduką. Pirmą kartą jam trenkė kai jam buvo 8 metai. Antrą kartą trenkė, kai buvo namuose, buvo atėjęs dėdė V. Mama trenkė, nes netyčia su robotu šovė į akį. Jam trenkė į veidą, jis verkė. Pradėjo žagsėti, nes verkė. Pirmą kartą, kai trenkė, matė močiutė J. Močiutė jį gindavo, sakė „nelįsk prie vaiko“, o mama atsakydavo „čia mano vaikas, neaiškink“. Yra pasiguodęs močiutei, kad mama jį mušė. Mama sakė, kad kai eis į Šiaulius, kad nepasakoti, kad taip buvo. Mama jo atsiprašė. Mama yra tempusi ausį tris kartus. Jam skaudėjo. Tempė, nes neklausė. Namie buvo, kai du kartus tempė ausį, kitaip nėra mušusi (1 tomas, b. 1. 80-81).

17Dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį

18Už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios nusikalstamos veikos materialiosios sudėties konstrukcija lemia, kad baudžiamajai atsakomybei taikyti būtina pagrįsti faktą, jog dėl asmens padaryto veikimo ar neveikimo atsirado pavojingi ir priešingi teisei (nusikalstami) padariniai, t. y. kitam asmeniui buvo sukeltas fizinis skausmas arba padarytas nežymus sužalojimas ar asmuo buvo trumpam susargdintas. Taip pat turi būti nustatyta, kad veiką darantis asmuo suvokia, jog tarp jo veikos ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys, be to, kaltininkas nori, kad dėl jo veikimo atsirastų padarinių, t. y. asmuo sąmoningai veikia taip, kad atsirastų padarinių ar kiltų grėsmė jiems atsirasti. Taigi pagal BK 140 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai mažamečiui sukeliamas fizinis skausmas ar padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas tik dėl tyčinių asmens veiksmų, kurie pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu.

19Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad byloje surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad M. A., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, 2018 metų birželio mėnesį, bute, esančiame Pakruojo r., P. k., veikdama vieninga tyčia, bausdama savo mažametį sūnų K. A. už neklausymą, mušdama, du kartus trenkdama savo mažamečiui sūnui K. A. per veidą, be to, veikdama vieninga tyčia, nuo 2017 metų birželio 1 dienos iki rugpjūčio 31 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, ne mažiau kaip du kartus tempdama už ausies K. A., sukėlė nukentėjusiajam K. A. fizinį skausmą, t. y., padarė BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymius atitinkančią veiką.

20Nors kaltinamoji savo kaltės nepripažino, tačiau apklausiame teismo posėdyje nurodė, kad „brūkštelėjo“ vaikui per veidą, tačiau nesukėlė jam fizinio skausmo. Taigi, fizinio sąlyčio, poveikio sūnui kaltinamoji iš esmės neneigia, tačiau, jos vertinimu, tokie jos veiksmai fizinio skausmo sūnui sukelti negalėjo. Dėl tempimo už ausies nurodė, jog tokio atvejo tikrai neprisimena, tačiau gali būti, kad galbūt ir buvo vienkartinis atvejis, kuris vaikui užsifiksavo; Kajus yra labai nedrausmingas vaikas, ji galbūt nesusivaldė, bet jai toks atvejis neužsifiksavęs.

21Kaltinamoji nurodė, kad tuo metu kai „brūkštelėjo“ K. per veidą, namuose buvo mama, brolis, daug žmonių; jos mama kaip tik tuo metu buvo atsisukusi ir galėjo matyti jos veiksmus sūnaus atžvilgiu. K. yra sakęs, kad ji jam patempė už ausies, bet ji to tikrai nepamena, ji neneigia, galbūt toks kartas ir buvo (1 t., b. l. 193-199). Iš esmės analogiškai kaltinamoji paaiškino ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 126–127).

22Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo K. A. nurodė, kad mama jam trenkė, kai jie buvo namuose. Analogiškai nurodė ir liudytoja J. Z.. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu minėta liudytojo pirmą kartą nurodė, kad 2018 m. birželio mėnesį savo namuose matė, kaip jos dukra M. A. vieną kartą dešinės rankos delnu trenkė savo sūnui K. per skruostą (1 t., b. l. 21); papildomai apklausiama savo parodymus patvirtino (1 t., b. l. 26). Apklausiama teismo posėdyje J. Z. nurodė, kad nematė, jog tarp anūko K. A. ir jos dukters kas įvyktų, nebegalėjo pasakyti, jog matė, kaip dukra M. dešinės rankos delnu trenkė K., kaip to priežastį nurodydama savo nenorą teismo posėdyje tai komentuoti. Liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus teismas vertina kaip patikimus, o teismo posėdyje duotus parodymus – kaip siekį padėti dukrai išvengti atsakomybės. Nors pirmą kartą ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. Z. buvo apklausiama praėjus nedaug laiko po jos ir dukters konflikto, dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau teismo manymu, šie parodymai nevertintini kaip siekis apkalbėti dukrą dėl įvykusio konflikto, kadangi papildomai apklausiama praėjus beveik trims mėnesiams nuo pirmosios apklausos liudytoja savo parodymus patvirtino (1 t., b. l. 26–27). Be to, kaip nurodė pati liudytoja, ir 2018 m. rugpjūčio 14 d. atvykusi į Vaikų teisių apsaugos skyrių ji nurodė, kad matė, kaip dukra sudavė anūkui, tą patvirtino ir minėtai institucijai pateikdama paaiškinimą (2 t., b. l. 10–13). Nors ir negalėjo tiksliai nurodyti laiko, tačiau ir liudytoja K. Š. teismui nurodė, kad kartą paskambinusi mama (J. Z.) sakė, kad M. K. per veidą sudavė (2 t., b. l. 16).

23Nors nagrinėjant bylą nustatyta, kad kaltinamosios ir jos mamos liudytojos J. Z. santykiai gana nepastovūs, juose pasitaiko konfliktinių epizodų ir pan., tačiau minėtos liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų patikimumą patvirtina ir paties mažamečio nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, jog mama jam trenkė į veidą, o tai matė močiutė Janina (1 t., b. l. 80–81). Taip pat paaiškino, kad kai jis mamos neklausydavo, ji tempdavo ausį, mušdavo per veidą, per žandą, trenkdavo su delnu.

24Aplinkybių, dėl kurių nebūtų galima tikėti mažamečio nukentėjusiojo parodymais, nenustatyta. Nors kaltinamoji ir nurodė, kad jos sūnus linkęs fantazuoti, tačiau jokie kiti bylos duomenys tokios mažamečio savybės nepatvirtina. Liudytojomis apklaustos K. A. mokytojos negalėjo patvirtinti apie didesnį nei įprastai būdinga vaikams jo polinkį fantazuoti ar meluoti. Apklausiama teismo posėdyje ir teikdama specialisto paaiškinimą ikiteisminio tyrimo metu psichologė, dalyvavusi mažamečio nukentėjusiojo apklausoje, V. Š. nurodė, kad nemato priežasčių, kodėl būtų galima netikėti vaiko duotais parodymais; apklausoje K. A. nuosekliai išdėstė įvykio detales, aiškiai atsakė į klausimus, įvardijo objektyvias įvykio aplinkybes. Vaiko judrumas gali turėti įtakos pasakojimo procesui, bet tai labai dažnai neturi įtakos informacijos prisiminimui ir atgaminimui. Jeigu vaiką kažkas nuskriaudė, jo atmintyje lieka emocionalus prisiminimas. K. A. neturi žymių specialiųjų poreikių, kurie jam trukdytų atgaminti informaciją. Dar daugiau, aplinkybes, jog mama suduoda ranka į veidą, tempia ausį, vaikas patvirtino ir Vaiko teisių apsaugos skyriuje (1 t., b. l. 10) ir po mamos ir močiutės konflikto vežant jį pas K. Š..

25Fizinio skausmo sukėlimas šiuo atveju yra būtina baudžiamosios atsakomybės sąlyga, kadangi neigiami padariniai BK 140 straipsnio 3 dalies dispozicijoje yra nurodyti kaip būtinas šio nusikaltimo sudėties elementas. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui. Taigi, vertinant, M. A. gynybos poziciją, jog „brūkštelėdama“ sūnui per veidą ji negalėjo sukelti šiam fizinio skausmo, būtina nustatyti, kad jos veiksmai buvo toks dirgiklis, kuris neišvengiamai sukėlė fizinį skausmą.

26Apklausimas ikiteisminio tyrimo metu K. A. nurodė, kad jam „biški“ skaudėjo, kai mama trenkė į veidą, jis verkė; ausį, kai mama ją tempė, skaudėjo (1 t., b. l. 80–81). Tai, jog vaikas po M. A. sudavimo pradėjo verkti, o savo pojūtį išreiškė ir žodžiu, t. y. pasisakė močiutei, kad jam skauda, patvirtino ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. Z. (1 t., b. l. 21). Teismo posėdyje minėta liudytoja taip pat nurodė, jo anūkas K. A., atėjęs pasiguosti sakė, kad jis verkia, nes jam mama trenkė ir jam skauda. Nors ir nurodydama kitas to priežastis, bet apie tai, kad vaikas verkė, patvirtino ir pati kaltinamoji apklausiama teisme, kuri taip pat nurodė, jog vaikas klausė mamos „kodėl jį muša“ (1 t., b. l. 195).

27Esant minėtoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad fizinis skausmas M. A. veiksmais mažamečiui sūnui buvo sukeltas, dėl fizinio sąlyčio jam skaudėjo, šis pojūtis buvo aiškiai išreikštas, tokius nukentėjusiojo pojūčius (skausmą) suprato aplinkiniai. M. A., būdama suaugusi ir pakaltinama, negalėjo nesuvokti, jog tempdama sūnui už ausies ir suduodama į veidą, tuo sukels atitinkamas pasekmes – mažų mažiausia nukentėjusysis patirs fizinį skausmą, kaip ir atsitiko nagrinėjamu atveju.

28Bausmės skyrimas

29BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Paskiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymiai, jų turinys bei pobūdis, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

30BK 140 straipsnio 3 dalyje yra numatytos trys alternatyvios bausmės rūšys – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Prokuroras prašė skirti kaltinamajai 50 MGL baudą.

31Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Kiekvienoje baudžiamojoje byloje teismas nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016, 2K-268-942/2017, 2K-334-699/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-199-449/2019).

32Kaltinamosios M. A. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 3 dalyje, priskirtina nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis). Ji neteista, 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atleista nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 93–94), galiojančių jos atžvilgiu administracinių nuobaudų nėra (1 t., b. l. 96–98), dirbanti (1 t. b. l. 99), psichiatro įskaitoje, priklausomybės ligų įskaitose neįrašyta, lankosi Psichikos sveikatos centre (1 t., b. l. 103); kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

33Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, formaliai bausmės skyrimo kaltinamajai nuostatas atitiktų švelniausios rūšies bausmė – bauda. Tačiau, teismo vertinimu, net minimalus baudos dydis už nesunkų nusikaltimą kaltinamajai, gaunančiai minimalų darbo užmokestį (teismo suformuota pažyma iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės), šiuo atveju nepasiektų visų bausmės tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiektų iš esmės tik vieną – nubaudimą. Galimybę teismui pašalinti prieštaravimą teisingumo principui suteikia BK 54 straipsnio 3 dalis.

34Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamoji sukėlė fizinį skausmą savo sūnui tempdama ausį ir suduodama per veidą. Nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymo nustatyta nebuvo, smurto žymių nepastebėta. Pažymėtina, jog ir nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas ne visuomet yra vienodai stiprus ar intensyvus. Nors apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusysis nurodė, jog jam skaudėjo, kai mama atlikdavo fizinius veiksmus, tačiau akivaizdu, jog sukeliamas skausmas buvo labiau momentinis ir truko neilgą laiko tarpą, papildomos priemonės fiziniam skausmui sukelti nebuvo naudotos.

35Vertinant kaltinamosios asmenybę, nėra abejonės, kad jos nusikalstamiems veiksmams lemiamos įtakos turėjo pakankamų auklėjimo ir tėvų valdžios įgyvendinimo žinių neturėjimas. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad fizinį smurtą kaltinamoji vaiko atžvilgiu naudojo, kai pastarasis jos neklausė. Tai atskleidžia, jog mama fizinį skausmą sukėlė, pasirinkusi netinkamą būdą auklėti sūnų, kai žodinėmis pastabomis nesugebėjo to padaryti. Nėra abejonės, jog prie tokių mamos veiksmų prisidėjo ir tai, kad pati yra labilios psichologinės būsenos, nervinga (tarpasmeninių santykių sunkumai, santuokos nutraukimas, dėl ko lankėsi/lankosi pas gydytojus, vartojo antidepresantus). Matyti, kad kaltinamoji savo veiksmus suvokė kaip pastangas auklėti ir ugdyti savo sūnų, siekdama, kad jis būtų drausmingas. Teismo vertinimu, tos pačios priežasties nulemtas iš kaltinamosios kaltės dėl jai pareikšto kaltinimo tiesioginis nepripažinimas duodant parodymus vartojant neapibrėžtas dviprasmiškas formuluotes („gali būti, kad galbūt ir buvo vienkartinis atvejis“, „gal ir buvo, bet aš tikrai neužfiksavau“, „neneigiu, kad galbūt ir buvo kažkoks vienas kartas“ ir pan.).

36Teismo vertinimu, kaltinamosios pasirinkti vaiko auklėjimo būdai buvo susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių nulemtų konkrečių asmens elgesio formų pasekmė. Todėl, įvertinus visumą byloje nustatytų aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, spręstina, jog BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytų bausmių paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Šioje byloje akivaizdžios išimtinės aplinkybės, kurių pagrindu M. A. taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, skirtina mažesnė švelniausios rūšies bausmė, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytas minimalus baudos dydis.

37Dėl proceso išlaidų

38Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. gegužės 14 d. pažyma Nr. (2.19)NTP-7-2985 (patikslinta), kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam K. A. valstybės patyrė 182 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, jog įgaliotas atstovas mažamečiui nukentėjusiajam buvo paskirtas teismo nutartimi, į kaltinamosios turtinę padėtį, aukščiau paminėtos nukentėjusiesiems suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, priteistinos iš kaltinamosios, mažintinos iki 50 Eur dydžio.

39Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos (su atitinkamais įpareigojimais, kurie pakeisti 2019 m. kovo 26 d. teismo nutartimi) (1 tomas, b. l. 130-131), panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

40Kompaktinis diskas su vaizdo įrašu paliktinas saugoti byloje.

41Vadovaudamasis BPK 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 304-307, 312-313 straipsniais, teismas

Nutarė

42M. A. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje ir nubausti ją 10 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžių, t. y. 500 Eur (penkių šimtų eurų) bauda.

43Išaiškinti kaltinamajai, kad bauda turi būti sumokėta per keturis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

44Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, bauda bus išieškoma priverstinai, tokiu atveju kaltinamoji turės padengti baudos išieškojimo išlaidas.

45Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

46Priteisti iš M. A., asmens kodas ( - ) valstybės naudai 50 Eur (penkiasdešimt eurų) proceso išlaidų už K. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą: LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“; LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor, AB; LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, AB „Šiaulių bankas“; LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT42 7230 0000 0012 0025, UAB „Medicinos bankas“; (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

47Kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti byloje.

48Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Kristina... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją... 3. M. A., asmens kodas ( - ) gimusi R., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė,... 4. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos... 5. Teismas... 6. Kaltinamoji M. A. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, 2018... 7. Kaltinamoji M. A. teisiamojo posėdžio metu dėl jai pareikšto kaltinimo... 8. Liudytoja D. D. parodė, kad yra K. A. mokytoja, dirba pagrindinėje mokykloje.... 9. Liudytoja J. Z. parodė, kad ji, kaip močiutė, visada gynė ir gins savo... 10. Liudytojas V. Z. parodė, kad kaltinamoji M. A. yra jo dukra. Žino, kad byla... 11. Liudytojas M. R. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos... 12. Liudytojas B. A. parodė, kad yra K. tėtis. Konfliktas prasidėjo nuo to, kad... 13. Liudytoja V. P. parodė, kad buvo K. mokytoja 1 ir 2 klasėje. K. vaikas kaip... 14. Liudytoja K. Š. parodė, kad yra kaltinamosios M. sesuo. Kiek bendrauja su M.,... 15. Specialistė V. Š. parodė, kad dirba Šiaulių apylinkės teisme psichologe.... 16. Ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. spalio 17 d. apklaustas mažametis... 17. Dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį... 18. Už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą... 19. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad... 20. Nors kaltinamoji savo kaltės nepripažino, tačiau apklausiame teismo... 21. Kaltinamoji nurodė, kad tuo metu kai „brūkštelėjo“ K. per veidą,... 22. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo K. A. nurodė, kad mama jam trenkė,... 23. Nors nagrinėjant bylą nustatyta, kad kaltinamosios ir jos mamos liudytojos J.... 24. Aplinkybių, dėl kurių nebūtų galima tikėti mažamečio nukentėjusiojo... 25. Fizinio skausmo sukėlimas šiuo atveju yra būtina baudžiamosios atsakomybės... 26. Apklausimas ikiteisminio tyrimo metu K. A. nurodė, kad jam „biški“... 27. Esant minėtoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad fizinis skausmas M. A.... 28. Bausmės skyrimas... 29. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad... 30. BK 140 straipsnio 3 dalyje yra numatytos trys alternatyvios bausmės rūšys... 31. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti... 32. Kaltinamosios M. A. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 3... 33. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, formaliai bausmės skyrimo... 34. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamoji sukėlė fizinį skausmą savo... 35. Vertinant kaltinamosios asmenybę, nėra abejonės, kad jos nusikalstamiems... 36. Teismo vertinimu, kaltinamosios pasirinkti vaiko auklėjimo būdai buvo... 37. Dėl proceso išlaidų... 38. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas,... 39. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš... 40. Kompaktinis diskas su vaizdo įrašu paliktinas saugoti byloje.... 41. Vadovaudamasis BPK 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 4... 42. M. A. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3... 43. Išaiškinti kaltinamajai, kad bauda turi būti sumokėta per keturis mėnesius... 44. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, bauda bus išieškoma priverstinai,... 45. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti... 46. Priteisti iš M. A., asmens kodas ( - ) valstybės naudai 50 Eur... 47. Kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti byloje.... 48. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...