Byla 2K-204-942/2015
Dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo pakeistas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nuosprendis

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislovo Ranonio, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Aurelijaus Gutausko, sekretoriaujant Rūtai Večerskaitei, dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei, nuteistajam A. Z. ir jo gynėjui advokatui Tomui Vildžiūnui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Virgilijaus Čirpaus kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo pakeistas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nuosprendis.

2Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu A. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Iš A. Z. priteista Kauno teritorinei ligonių kasai 7203,92 Lt gydymo išlaidoms atlyginti, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. L. 15 000 Lt neturtinei žalai ir 3000 Lt proceso išlaidoms atlyginti.

3Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pakeistas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nuosprendis ir A. Z., nuteistam pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirtas laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant jį per šešis mėnesius nuo nuosprendžio paskelbimo dienos neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir būti namuose nuo 23 iki 6 val. Taip pat panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl priteisto civilinio ieškinio nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. L. bei panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. Z. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei nuteistojo ar trečiųjų asmenų turtines teises, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Aurelijaus Gutausko pranešimą ir proceso dalyvių paaiškinimų,

Nustatė

5A. Z. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 25 d., apie 15 val., ( - ), asmeninio konflikto metu tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam G. L. į kairę veido pusę; nukentėjusiajam pargriuvus ant žemės, tyčia rankomis sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius jam į veidą, 5–6 kartus trenkė jo galvą į kelio dangą, taip padarydamas jam sužalojimus, nurodytus skundžiamame teismo nuosprendyje, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

6Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl nuteistajam paskirtos bausmės, konstatavo, kad A. Z. paskirta laisvės atėmimo bausmė iš esmės nedera su teisingumo principo reikalavimais ir neatitinka BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatos, todėl, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nuteistajam paskyrė švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Be to, teismas pripažino A. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe – visišką žalos atlyginimą nukentėjusiajam G. L. (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), pažymėjo nuteistąjį apibūdinančius duomenis bei jo tvirtus socialinius ryšius ir atsižvelgė į veikos padarymo būdą (nuteistasis veikė neapibrėžta tyčia, veika, nors ir priskiriama sunkiems nusikaltimams, tačiau padaryta spontaniškai, nenaudojant jokių įrankių ar priemonių, specialiai pritaikytų žmogui žaloti). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad šių aplinkybių visuma rodo mažesnį nuteistojo asmenybės bei padarytos veikos pavojingumą ir kad tai duoda pagrindą paskirti švelnesnę bausmę. Teismas atsižvelgė ir į nukentėjusiojo prašymą nuteistajam neskirti laisvės atėmimo bausmės, siekį apsaugoti nuteistojo ir jo šeimos prigimtinius bei svarbius socialinius interesus ir į Valstybinės ligonių kasos teisėtą interesą greičiau gauti patirtos žalos atlyginimą.

7Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. Čirpus prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – BK 54 straipsnio 3 dalies, t. y. nuteistajam paskirtos aiškiai per švelnios bausmės, ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.

8Aptardamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, prokuroras pažymi, kad teismas, šio įstatymo pagrindu švelnindamas bausmę, turi nurodyti išimtines aplinkybes, rodančias, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-230/2010, 2K-476/2010, 2K-102/2011, 2K-128/2011, 2K-390/2011 ir kt.). Kasatorius nesutinka su nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo pripažinta esmine išimtine aplinkybe – nukentėjusiajam atlyginta žala, nustatančia aptariamo baudžiamojo įstatymo taikymo būtinybę, kuri dar pripažinta ir nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Prokuroras pažymi, kad tik tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo arba iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, tokia aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-174/2009, 2K-7-287/2009). Be to, pripažinti vieną ar kitą aplinkybę lengvinančia atsakomybę yra teismo teisė, bet ne pareiga. Prokuroro nuomone, nagrinėjamoje byloje žalos atlyginimas jau priėmus apkaltinamąjį nuosprendį negali būti vertinamas kaip savanoriškas ir pripažįstamas BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Juolab kad A. Z. nebuvo nuoširdus, nesigailėjo dėl padaryto nusikaltimo, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, net ir verčiamas byloje surinktų įrodymų, kaltės nepripažino ir ginčijo esmines bylos aplinkybes. Anot kasatoriaus, toks žalos atlyginimas, verčiamas objektyvių aplinkybių, yra tik nuteistojo siekis išvengti jam skirtos realios laisvės atėmimo bausmės, todėl nepagrįstai pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei būtina sąlyga taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

9Kartu kasatorius pažymi, kad bausmės skyrimas, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, turi būti pagrįstas motyvuota teismo išvada, jog įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, pagrįsta aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-382/2012, 2K-348/2013). Be to, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis, nei tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą, sankcijoje. Dėl to prokuroras teigia, kad skundžiamame nuosprendyje netinkamai nustatytos aplinkybės, dėl kurių padarytas nusikaltimas pripažintas mažiau pavojingesniu, nei baudžiamajame įstatyme numatyto sunkaus sveikatos sutrikdymo pavojingumas. Prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismo argumentas dėl A. Z. veikos spontaniškumo ir dėl to mažesnio paties nusikaltimo pavojingumo, yra nepagrįstas ir nesuteikiantis pagrindo nuteistojo veiksmus vertinti, kaip mažiau pavojingus. Byloje nustatyta, kad A. Z. įvykdė sunkų tyčinį nusikaltimą dėl menkavertės dingsties, jo šaltakraujiški veiksmai buvo nukreipti į svarbiausią žmogaus kūno dalį – galvą, kuriais sukelti sunkūs bei negrįžtami padariniai. Dėl tokių veiksmų nuteistasis savo kaltės ir atsakomybės niekada nepripažino. Anot prokuroro, šios aplinkybės paneigia apeliacinės instancijos teismo išvadas tiek dėl padaryto nusikaltimo, tiek dėl mažesnio nuteistojo asmenybės pavojingumo. Apeliacinės instancijos teismas, neatlikęs išsamaus A. Z. asmenybės vertinimo visų bylos aplinkybių kontekste, nepagrįstai paskyrė bausmę, akivaizdžiai neatitinkančią teisingumo principo. Aptardamas bausmės tikslus ir paskirtį, kasatorius pažymi, kad taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu nustatyti aplinkybes, kurių vertinimas leistų daryti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas (nagrinėjamu atveju – trys mėnesiai) nebūtų teisingas. Anot prokuroro, apeliacinės instancijos teismo argumentai, kuriais remiantis nuteistajam paskirta švelnesnė bausmės rūšis, t. y. iš esmės išskirtinė, dominuojanti reikšmė suteikta A. Z. asmenybės įvertinimui ir jo šeiminei padėčiai, motyvuojant tuo, jog paliekant galioti paskirtą laisvės atėmimo bausmę nukentėtų nuteistojo šeimos materialinė gerovė ir socialiniai santykiai, prieštarauja asmens lygybės (atsakomybės prasme) įstatymui principui. Tokie skundžiamo nuosprendžio argumentai gali turėti įtakos tik individualizuojant bausmę, bet ne vertinant įstatymo taikymo kaltininkui teisingumą. Be to, teismas suteikė prioritetą tik vienai iš BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, menkesnę reikšmę suteikdamas kitiems imperatyviems baudžiamojo įstatymo bausmei skirti keliamiems reikalavimams. Nors kaltininko asmenybė ir jo šeiminė padėtis yra labai svarbūs, tačiau pagal baudžiamąjį įstatymą visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms, individualizuojant bausmę, turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė. Vien tik teigiama nuteistojo asmenybė (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas) negali neutralizuoti ar sumenkinti aplinkybių, numatytų BK 54 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose. Kartu prokuroras pažymi, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas, paskiriant bausmę kaltininkui, yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas, bet ir nukentėjusiojo asmens teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Juolab kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pernelyg švelni, veikos pavojingumo ir jos padarinių neatitinkanti bausmė, pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-482/2007). Todėl prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismo A. Z. paskirta bausmė, įvertinus visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir jų visumą, nėra per griežta, neprieštarauja teisingumo principui ir atitinka bausmės paskirtį. Apibendrindamas prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 54 straipsnio 3 dalis), taip neteisingai išsprendė A. Z. baudžiamosios atsakomybės klausimą ir paskyrė aiškiai per švelnią bausmę.

10Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Virgilijaus Čirpaus kasacinis skundas atmetamas.

11Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

12Kasaciniu skundu ginčijama nuteistajam A. Z. apeliacinės instancijos teismo paskirta, anot kasatoriaus, aiškiai per švelni bausmė, taikant nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kasatoriaus nuomone, nagrinėjamoje byloje jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių A. Z. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį neturėtų būti skiriama sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, nenustatyta.

13Pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).

14Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi, baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

15BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad, viena vertus, taikant kaltininkui baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones, taip pat priverčiamąsias medicinos priemones, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę ir jos resocializacijos poreikius. Kita vertus, valstybė taiko kraštutinę griežčiausią laisvės atėmimo bausmę ir parenka tam tikrą jos trukmę tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgdama taip pat ir į kaltininko asmenybę, ir tikrai, kai tai yra būtina (kitos teisinės priemonės yra aiškiai nepakankamos) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2014).

16Minėta, kad teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau ji yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Taigi ši nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria pirmiausia turi vadovautis teismas, skirdamas bausmę. Priešingai, pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl ši norma teismų praktikoje ir įgijo išimtinių aplinkybių statusą, taip bausmės skyrimą pabrėžiant ne kaip statišką, o labai dinamišką procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015).

17Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Turint omenyje teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, tai, visų pirma, teisingumas reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas negali būti suprastas kaip išimtis, kuriai negalioja BK 41 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 2 dalies nuostatos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98/2008). Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006 ir kt.).

18Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo atsirado naujų aplinkybių – nukentėjusysis G. L. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog jam padaryta neturtinė žala bei proceso išlaidos atlygintos (T. 2, b. l. 119). Kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tokius naujai gautus duomenis – visišką žalos atlyginimą nukentėjusiajam, pagrįstai juos pripažino nuteistojo A. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Juolab kad ir teismų praktikoje ši lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-534/2013, 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-28/2014 ir kt.). Be to, minėtame prašyme nukentėjusysis aiškiai išreiškė ir savo poziciją dėl tolesnio baudžiamojo proceso, t. y. kad jis A. Z. neturi jokių pretenzijų, prašo šiam neskirti laisvės atėmimo bausmės ir panaikinti paskirtą laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą, o savo apeliacinį skundą apskritai atšaukia ir prašo nutraukti procesą. Apeliacinės instancijos teismas tokias aplinkybes įvertino BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo A. Z. kontekste.

19Taip pat šioje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo ir tai, kad nors A. Z. padarė sunkų, pavojingą nusikaltimą, tačiau jo padaryta veika buvo spontaniška, jis veikė neapibrėžta tyčia, nėra nustatyta, kad nuteistasis, sužalodamas nukentėjusįjį, būtų panaudojęs kokius nors įrankius ar priemones, specialiai pritaikytus žmogui žaloti. Teismas atkreipė dėmesį ir į nuteistojo asmenybę, kad byloje nenustatyta A. Z. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis turi šeimą, nuolatinį darbą, nuolatinę gyvenamąją vietą, teigiamai apibūdinamas darbdavio, teisiamas pirmą kartą, nebaustas administracine tvarka. Anot teismo, šios aplinkybės iš dalies sumažina A. Z. asmenybės ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

20Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas šioje baudžiamojoje byloje į bausmę pažiūrėjo ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi, vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies.

21Pažymėtina dar ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, skirdamas A. Z. švelnesnę negu numato įstatymas bausmę, paskirtos laisvės apribojimo bausmės terminą nustatė maksimaliam laikotarpiui (dvejiems metams) ir įpareigojo vykdyti skundžiamame nuosprendyje nurodytus įpareigojimus. Kolegijos vertinimu, tokia paskirta laisvės apribojimo bausmė A. Z. leis įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintas bausmės paskirties nuostatas (bendrąją prevenciją, nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimą, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimą ir bausmės teisingumo principo įgyvendinimą)

22Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir visas byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistajam A. Z. pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė iš esmės nedera su teisingumo principo reikalavimais. Apeliacinės instancijos teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirdamas nuteistajam BK 135 straipsnio 1 dalyje nenumatytą bausmę (laisvės apribojimą), nepažeidė BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir tinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

23Nagrinėjamos bylos kontekste kolegija tik atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas, apeliacinio proceso metu gavęs duomenis apie nukentėjusiajam visiškai atlygintą žalą, priėmė teisiškai ydingą sprendimą panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo priteistas nukentėjusiajam G. L. civilinis ieškinys neturtinei žalai ir proceso išlaidoms atlyginti. Tačiau prokurorui kasaciniame skunde neginčijant šios apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalies, šis klausimas gali būti sprendžiamas BPK 361 straipsnyje nustatyta tvarka.

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

25Atmesti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Virgilijaus Čirpaus kasacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu... 3. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Aurelijaus Gutausko pranešimą ir... 5. A. Z. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 25 d., apie 15 val., ( - ),... 6. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo... 7. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros... 8. Aptardamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, prokuroras pažymi, kad... 9. Kartu kasatorius pažymi, kad bausmės skyrimas, vadovaujantis BK 54 straipsnio... 10. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo... 11. Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo... 12. Kasaciniu skundu ginčijama nuteistajam A. Z. apeliacinės instancijos teismo... 13. Pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į... 14. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms... 15. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo... 16. Minėta, kad teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti... 17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54... 18. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai,... 19. Taip pat šioje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo ir tai, kad... 20. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas šioje baudžiamojoje byloje į... 21. Pažymėtina dar ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, skirdamas A. Z.... 22. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir visas byloje... 23. Nagrinėjamos bylos kontekste kolegija tik atkreipia dėmesį, kad apeliacinės... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 25. Atmesti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros...