Byla 2A-1869-480/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Reginai Mockevičienei, dalyvaujant apelianto atsakovo E. Ž. įstatyminei atstovei pagal įstatymą A. V. ir advokatei Sonatai Žukauskienei, ieškovei A. L. ir jos atstovei advokatei V. L.,

2teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. Ž., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą A. V., apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimo ir 2015 m. birželio 19 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2442-192/2015 ieškovės A. L. ieškinį atsakovui E. Ž. dėl bendrai sugyventinių įgyto ir naudojamo turto atidalijimo bei pagal atsakovo E. Ž. priešieškinį ieškovei A. L. dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė A. L. ieškiniu prašė pripažinti, kad: tarp jos ir Ž. Ž., mirusio ( - ), nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. spalio 31 d. buvo susitarimas dėl bendrosios jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę; pripažinti jai nuosavybės teises į dalį atitinkamų kilnojamųjų daiktų, įgytų gyvenant kartu Ž. Ž. ir vedant bendrą ūkį, perduodant šiuos kilnojamuosius daiktus nuosavybės teise valdyti atsakovui, o jai (ieškovei) priteisiant iš atsakovo 17 835 Lt (5165,37 Eur) kompensaciją; pripažinti jai reikalavimo teisę į 1/2 dalį Ž. Ž. vardu registruoto nekilnojamojo turto ( - ), pagerinimo išlaidų atlyginimo bei priteisti iš atsakovo piniginę kompensaciją; pripažinti negaliojančia 2014 m. gegužės 21 d. paveldėjimo teisės liudijimo, išduoto atsakovui, dalį dėl kilnojamųjų daiktų pagal 2014 m. balandžio 11 d. turto apyrašo papildymą, taip pat savos gamybos automobilio-priekabos ir automobilį BMW X5; priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 3878,68 Lt Ž. Ž. gydymo ir turto priežiūros išlaidų bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  2. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 12 326,5 Lt (3570 Eur) turtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Jis nurodė esąs vienintelis Ž. Ž. sūnus, pirmosios eilės paveldėtojas, todėl turi teisę paveldėti savo tėvo turtą. Ieškovė 2014 m. liepos mėnesį grąžino Ž. Ž. vardu registruotą transporto priemonę, tačiau ji buvo išmontuota ir piktybiškai suniokota. Ekspertai konstatavo, kad tokios rūšies transporto priemonės vidutinė rinkos vertė yra 32 402 Lt (9384,26 Eur), tačiau išmontuoto automobilio vertė apžiūros dieną buvo tik 18 470 Lt (5349,28 Eur). Verčių skirtumas laikytinas turtine žala, kurią ieškovė privalo atlyginti.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė: pripažino, kad tarp ieškovės ir Ž. Ž., mirusio ( - ), nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. spalio 31 d. buvo susitarimas dėl bendrosios jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę; pripažino ieškovei nuosavybės teisę į 1/2 dalį kilnojamųjų daiktų, t. y. savos gamybos priekabą, dvigulę medinę miegamojo lovą, medinę spintą miegamajame, uosinę spintą, dvigulį čiužinį, sofą-lovą svetainėje, virtuvinį stalą su ratu, traktorių žolei pjauti ( - ), vandens pašildymo boilerį, mikrobangų krosnelę, roletus antrame namo aukšte, roletus verandoje, roletus svetainėje, užrašą „Pakalniai“, žarsteklius prie židinio, ir ieškovei priteisė iš atsakovo 3655,44 Eur piniginę kompensaciją; pripažino ieškovę įgijus reikalavimo teisę į 1/2 dalį nekilnojamojo turto ( - ), registro Nr. ( - ), pagerinimo išlaidų atlyginimą bei priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 10 067,19 Eur piniginę kompensaciją; panaikino 2014 m. gegužės 21 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, notarinio registro Nr. 11-1685, ir 2014 m. balandžio 11 d. turto apyrašo papildymo, išduotą atsakovui, dalis dėl 1/2 dalies priekabos, 1/2 dvigulės lovos su čiužiniu, 1/2 drabužių spintos, 1/2 uosinės dviejų durų spintos, 1/2 sėdimojo kampo, 1/2 virtuvinio stalo, 1/2 žoliapjovės P13592HRB, 1/2 mikrobangų krosnelės, 1/2 automobilio BMW X5 paveldėjimo.
  2. Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 19 d. papildomu sprendimu išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, o 2015 m. liepos 13 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą sprendimo rezoliucinėje dalyje, pripažino ieškovei nuosavybės teisę į 1/2 dalį automobilio BMW X5.
  3. Teismas nustatė, kad ieškovės ir Ž. Ž. santykiai nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. spalio 31 d. buvo artimi šeiminiams, nes jie kartu rūpinosi bendra buitimi, poilsiu ir laisvalaikiu, turto įsigijimu, jo priežiūra ir išlaikymu, aplinkiniams demonstravo artimą emocinį ryšį ir leido suprasti, kad jie yra pora. Teismas sprendė, kad ieškovė ir Ž. Ž. buvo susitarę dėl ginčo sodybos pagerinimo bendru darbu ir bendromis lėšomis. Kadangi sodyba iš esmės buvo pagerinta šalims gyvenant kartu, nėra pagrindo paneigti CK 6.971 straipsnio 2 dalyje nustatytos prezumpcijos, kad šalių įnašai į turto kūrimą yra lygūs.
  4. Atsižvelgdamas į turto vertinimo ataskaitą, pagal kurią nekilnojamojo turto ( - ), rinkos vertė 2014 m. rugpjūčio 1 d. buvo 79 000 Lt (22 879,98 Eur), bei į tai, kad jo vertė įgijimo metu buvo 9649 Lt (2794,54 Eur), teismas sprendė, kad turtas yra pagerintas 88 proc. ir ieškovė turi teisę į pusę šio pagerinimo, t. y. į 34 760 Lt (79 000 x 44/100) (10 067,19 Eur) kompensaciją.
  5. Įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus apie ginčo kilnojamųjų daiktų įsigijimą ir valdymą, teismas sprendė, kad ieškovei pripažintina nuosavybės teisė į 1/2 kilnojamųjų daiktų dalį, įgytų gyvenant kartu Ž. Ž. nuo 2007 iki 2013 metų. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė prašė šiuos daiktus natūra palikti atsakovui, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė kompensaciją pinigais, t. y. 1/2 daiktų vertės – 3385 Lt (980,36 Eur). Teismas atsižvelgdamas į tai, kad automobilis BMW X5 įgytas ieškovei ir Ž. Ž. gyvenant kartu, bei į tai, kad jis remontuotas bendromis lėšomis, ieškovei pripažino nuosavybės teisę į 1/2 dalį šio turto.
  6. Teismas sprendė, kad nustačius tarp ieškovės ir atsakovo egzistavusius faktinius sutuoktinių (sugyventinių) santykius ir bendro ūkio tvarkymą bei kūrimą, ieškovės patirtos išlaidos rūpinantis bendru turtu, t. y. išlaidos, patirtos dėl pastatų draudimo, sodybos apsaugos, už elektros energiją, benziną žolei pjauti, taip pat išlaidos sodybos prižiūrėtojui, už maistą šunims, dujas, iš viso 1645,08 Lt (476,45 Eur), kaip išlaidos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės priežiūra, turėtų būti paskirstytos lygiomis dalimis tarp bendraturčių (CK 4.86 straipsnis), o ieškovės patirtos išlaidos sumokėjus Ž. Ž. nepilnamečiam vaikui nustatytą išlaikymo sumą (256 Lt (74,14 Eur) bei išlaidos už mirusiajam suteiktas TELE2 paslaugas bei vaistus ir kitas slaugos priemones, atlygintinos iš atsakovo, kaip Ž. Ž. teisių perėmėjo.
  7. Teismas atmetė priešieškinį konstatavęs, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės deliktinę atsakomybę dėl transporto priemonės sugadinimo.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu atsakovas E. Ž., atstovaujamas atstovės pagal įstatymą A. V., prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, atsakovo priešieškinį patenkinti; už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti 20.000 Lt baudą, 50 procentų šios baudos paskiriant nepilnamečiui atsakovui E. Ž.; Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. papildomą sprendimą panaikinti ir bylinėjimosi išlaidas perskirstyti iš naujo (7 t. b. l. 91-108, 124-126). Apeliaciniai skundai grindžiami šiais argumentais:
    1. Teismas, pripažindamas nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. spalio 31 d. tarp ieškovės ir mirusiojo Ž. Ž. buvus jungtinės veiklos sutartį, neatskleidė tokios sutarties esmės. Teismas taikė 2001 m. CK nuostatas, reglamentuojančias jungtinę veiklą, tuo tarpu citavo LAT praktiką, kai jungtinės veiklos sutartys buvo sudarytos pagal 1964 m. CK nuostatas. 2015-03-31 LAT nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-695/2015 yra išdėstyti naujausi išaiškinimai dėl CK 6.696 straipsnio nuostatų taikymo ir pasisakyta, kad jungtinės veiklos sutartis turi būti rašytinė ir nėra galimybės remtis liudytojų parodymais. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas, nesant rašytinės sutarties, nesant gyvo Ž. Ž. ir nesant jo valios išraiškos, rėmėsi liudytojų parodymais ir darė išimtį ieškovei. Laisvalaikio leidimas, draugystė ir netgi gyvenimas kartu ir rimtų ketinimų turėjimas nėra pagrindas pripažinti tokią sutartį galiojančia. Pati ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad jokių bendrų pinigų ar santaupų su Ž. Ž. neturėjo, pinigus laikė atskirai. Ieškovė savo vardu pati įgijo ginčo laikotarpiu transporto priemones, remontavo savo sodybą, kas yra laikoma jos asmenine nuosavybe. Be to, ieškovės teigimu tą, ką įgijo ji savo vardu ginčo laikotarpiu laikytina jos asmenine nuosavybe, nes viskas buvo mokėta iš jos asmeninių lėšų, kas tik patvirtina, kad jokios sutarties bendros veiklos nebuvo.
    2. Nei vienas liudytojas nepatvirtino aplinkybės dėl jungtinės veiklos, bendrų lėšų tvarkymo ar turto įgijimo aplinkybių. Abstraktūs, nekonkretūs liudytojų parodymai negali būti tinkamais įrodymais rašytinei sutarčiai patvirtinti. Bylos duomenys nepatvirtina, jog šalys, kooperuodamos savo turtą, darbą ir žinias, buvo įsipareigojusios veikti bendrai, turėdamos tikslą pagerinti Ž. Ž. priklausančią sodybą bei šią sodybą laikyti bendru turtu ir joje gyventi drauge vedant bendrą ūkį. Ieškovė byloje negalėjo nurodyti nei konkrečių sumų, kuriomis prisidėjo prie bendrosios veiklos, nei jokių darbų, kuriuos būtų atlikusi gerindama Ž. Ž. asmeninį turtą, nei iš kokių lėšų ji būtų buvusi pajėgi tai padaryti. Ieškovė net nežino, nuo kada ji laiko draugiškų santykių palaikymą su Ž. Ž. bendro ūkio vedimu ir bendra veikla, siekiant bendro tikslo.
    3. Teismas netinkamai ir tendencingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepasisakė dėl daugelio įrodymų byloje, jų nevertindamas ir jų neištirdamas. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, teigdama, kad savo darbu ir lėšomis prisidėjo prie Ž. Ž. asmeninio turto pagerinimų, neįrodė jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Ieškovė turi aukštąjį išslavinimą, todėl ji turėjo žinoti ir žinojo įgyjamo turto teisines pasekmes. Ieškovė puikiai suvokia, kad tai, ką įgijo ji savo vardu yra asmeninė jos nuosavybė. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovė nuo 2008 m. draugavo su Ž. Ž., susitikdavo, leisdavo laisvalaikį, tačiau kartu jie negyveno ir pagrindinė ieškovės gyvenamoji vieta buvo jai priklausančiame bute, ( - ). Šią aplinkybę patvirtina liudytoja N. V., taip pat ieškovei priklausančio buto sunaudoti išteklių kiekiai, už kuriuos reikėjo mokėti. Šią aplinkybę įrodo ir byloje pateiktas ( - ) „Anykšta“ laikraščio straipsnis ( - ), kuris patvirtina, kad Ž. Ž. 2010 m. gegužės mėnesį sodyboje gyveno vienas. Be to, ieškovė turi sūnų E. L., gimusį ( - ), kuris kaip nurodė pats, ieškovė ir patvirtino liudytojai, gyveno ( - ). Kadangi šio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su A. L., akivaizdu, jog 14 m. vaikas negalėjo būti paliktas vienas ir gyveno kartu su savo motina minėtame bute.
    4. Teismas netinkamai vertino ieškovės pakviestų liudytojų parodymus. Teismas turėtų kritiškai įvertinti liudytojų parodymus, kadangi jie neobjektyvūs, neinformatyvūs, abstraktūs ir nenuoseklūs, nesutampa su rašytiniais įrodymais bei su pačios ieškovės parodymais.
    5. Teismas nepagrįstai pripažino ieškovę įgijus reikalavimo teisę į 1/2 dalį nekilnojamojo turto, esančio ( - ), pagerinimo išlaidų atlyginimą bei priteisė iš atsakovo E. Ž. ieškovės naudai 10067,19 Eur (34760,00 Lt) piniginę kompensaciją. Teismas šią kompensaciją paskaičiavo pagal visos sodybos su žemės sklypu rinkos vertę –79000 Lt, kuri nustatyta turto vertintojo J. A. vertinimo ataskaitoje, minusuojant turto vertę, neva buvusią 2007 m. gruodžio 18 d., ir tokiu būdu teismas konstatavo, jog turtas pagerintas 88 proc.
    6. Teismas nevertino aplinkybės, kad statiniai ir žemės sklypas, ( - ), yra išimtinai asmeninė Ž. Ž. nuosavybė, bei neteisingai nustatė šio turtą vertę. Velionio mama V. Ž. 2007-12-18 padovanojo Ž. Ž. ginčo žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą su priklausiniais. Ta aplinkybė, kad dovanojimo sutartyje mama su sūnumi šį turtą vertino šalių susitarimu 9649 Lt, nereiškia, kad tokia turto vidutinė vertė buvo tuomet ir kad šio turto vertė nepakito per 7 metus. Nors byloje nebuvo duomenų apie žemės sklypo vertę 2014 m., kuri yra apie 7000 Eur, tačiau teismas sugebėjo asmeninės nuosavybės teise priklausiusio Ž. Ž. žemės sklypo vertę taip pat priteisti ieškovei.
    7. Teismas neteisingai vertino Nekilnojamojo turto kadastro duomenis. Pateiktas 2014 m. rugpjūčio 12 d. NTR centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad 2011 m. rugsėjo 21 d. po kadastrinių matavimų atlikimo gyvenamojo namo plotas ir kitų statinių plotas liko tas pats, tik 2010 m. buvo pastatyta pavėsinė, kanalizacijos šulinys. Šių statinių įregistravimo pagrindas – 2011 m. spalio 5 d. deklaracija apie statybos užbaigimą, kurioje statytoju registruotas tik Ž. Ž.. Taigi deklaracijos turinys patvirtina nedidelių darbų apimtis ir jokių kitų darbų, dėl kurių būtų padidėjusi turto vertė nėra. Teismo cituota kadastrinių matavimų byla nepatvirtina, kad pastato plastikiniai langai, stogo danga ir grindų danga būtų pakeisti ieškovei bendraujant su Ž. Ž.. Kita vertus, vargu ar šių kelių darbų atlikimas sodybos vertę pakėlė 70 000 litų. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad pirko langus, grindų dangą ar stogo dangą.
    8. Teismas neteisingai įvertino ieškovės pateiktą UAB „Skena“ atskaitą, kuri neva patvirtina, jog atliktų sodyboje pagerinimo darbų vertė yra 84075,36 Lt. Teismas nevertino fakto, kad šioje ataskaitoje statybos vertintojas skaičiavimus atliko pagal A. L. prašymą ir jos pateiktus duomenis bei paaiškinimus. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nurodytais laikotarpiais būtų atliekami konkretūs darbai, nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Ž. Ž. ar ieškovė mokėjo Sodros, pelno mokesčius, statybvietės išlaidas, įrengimo išlaidas, PVM mokesčius ir t.t., kas nurodyta akte.
    9. Teismas netyrė byloje surinktų įrodymų, kurie neginčytinai patvirtina aplinkybę, kad ieškovė neturėjo jokių asmeninių lėšų ir jokiu būdu negalėjo prisidėti prie Ž. Ž. asmeninio turto pagerinimo. Pati ieškovė pripažino, kad jos turtinė padėtis sunki. Iš gaunamo darbo užmokesčio bei gaunamo sūnaus išlaikymo iš vyro, ieškovė turėjo išlaikyti save, savo paauglį sūnų, savo nekilnojamąjį turtą, mokėti mokesčius už komunalinius patarnavimus, bei gražinti kreditus. Teismas nevertino oficialių rašytinių įrodymų – sutarčių, banko išrašų, bet ypatingą reikšmę suteikė ieškovės sudarytai suvestinei, kurią paneigia byloje esantys dokumentai. Teismas nevertino įrodymų, kad nekilnojamąjį turtą remontavo, visus kilnojamuosius daiktus pirko iš asmeninių lėšų Ž. Ž.. Byloje neginčytinai nustatyta, kad iki ieškovės pažinties su Ž. Ž., jis turėjo daug nekilnojamojo turto, vertėsi nekilnojamojo turto, automobilių prekyba, vertėsi laminato prekyba, užsiėmė turto nuoma, turėjo ne vieną parduotuvę.
    10. Teismas neteisingai vertino ieškovės pateiktus įrodymus dėl jos patirtų išlaidų remontuojant Ž. Ž. turtą. Ieškovė su pirminiu ieškiniu pateikė neva visus turimus rašytinius įrodymus, susijusius su Ž. Ž. asmeninio turto pagerinimu. Vėliau su patikslintu ieškiniu buvo pateikti UAB „Kurklių karjeras“ 2012 m. kovo 5 d. kasos pajamų orderiai ir sąskaitos 6391,22 Lt bei 759,88 Lt sumoms už tvenkinio kasimą ir pakrovėjo paslaugą, kuriose nurodoma, kad pinigus sumoka A. L.. Šie dokumentai neįrodo, kad perkamos paslaugos ar darbai buvo atlikti Ž. Ž. priklausančioje sodyboje, tikėtina, kad šie dokumentai yra perrašyti užvedus šią bylą. Atsakovo atstovė buvo nuvykusi į bendrovę, apžiūrėjo dokumentus ir matė aiškų dokumentų skirtumą, tačiau teismas atsisakė išreikalauti iš „Kurklių karjero“ 2011-2012 m. kasos pajamų orderius, iš kurių būtų galima matyti akivaizdžius ginčo orderio pakeitimas.
    11. Teismas nepasisakė dėl A. U. raštelio teisėtumo ir jo įrodomosios reikšmės. Ieškovė ieškinį įrodinėjo minėtu rašteliu, kuriame A. U., dirbantis pagal verslo liudijimą, nurodė, kad neva jam už darbus buvo sumokėta 9400 Lt A. L.. Verslo liudijimus įsigiję gyventojai prekių pardavimui (pirkimui) bei paslaugų teikimui privalo naudoti kvitus, skelbiamus VMI prie FM interneto svetainėje arba pagamintus spaustuviniu būdu. Šios taisyklės neginčytinai turėjo būti žinomos ieškovei, dirbančiai mokesčių inspekcijoje. Teismas neatkreipė dėmesio, kad ieškovės neva pirktos prekės buvo gabenamos adresu ( - ).
    12. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 1/2 dalį visų Ž. Ž. asmeninių kilnojamų daiktų vertės. Visas kilnojamas turtas buvo įgytas išimtinai Ž. Ž. pagal pirkimo–pardavimo sutartis, kurių ieškovė neginčijo. Teismas nepaisė nei pirkimo–pardavimo sutarčių nei kitų įrodymų, paneigiančių teismo išvadą, nukrypo nuo LAT praktikos šiuo klausimu. Teismas nepriteisė transporto priemonės BMW X5 ieškovei, tačiau priteisė pusę transporto priemonės vertės. Negana to, priteisdamas kompensaciją dar ir panaikino paveldėjimo teisės liudijimą dalyje dėl 1/2 transporto priemonės, kas reiškia, kad priteisė ir kompensaciją, ir transporto priemonę. Teismas visiškai nevertino fakto, kad transporto priemonė BMW X5 yra įgyta išimtinai Ž. Ž. pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Sutartis nėra nuginčyta ir ji yra galiojanti. Teismas visiškai nepasisakė dėl fakto, kad ieškovė ėmė paskolas iš banko transporto priemonės įsigijimui savo vardu, ką patvirtina 2010 m. liepos 22 d. vartojimo kredito sutartis su SEB banku, iš kurio gavo 2467,92 Eur paskolą asmeniniam automobiliui pirkti ir šią priemonę įsigijo.
    13. Nors teismas sprendime nurodė, kad susipažinęs su ieškovės pateiktais įrodymais apie ginčo kilnojamųjų daiktų įsigijimą ir valdymą, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė šių daiktų įsigijimą bendrų poreikių su mirusiuoju tenkinimui, todėl jai pripažintina nuosavybės teisė į 1/2 kilnojamųjų daiktų dalį, įgytų gyvenant kartu Ž. Ž. laikotarpiu nuo 2007 iki 2013 metų, tačiau nelabai aišku, iš kokių įrodymų teismas nusprendė, kokiu būdu prie šių daiktų įsigijimo prisidėjo ieškovė. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji bent kokiu nors būdu būtų prisėdėjusi prie kilnojamųjų daiktų įgijimo.
    14. Nemotyvuota ir nepagrįsta teismo sprendimo dalis dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo. Iš teismo sprendimo neaišku nei kodėl, nei kokiu teisiniu pagrindu yra panaikintas paveldėjimo teisės liudijimas. Teismas nevertino, kad paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas Anykščių rajono apylinkės teismui įpareigojus notarę paveldėjimo teisės liudijimą išduoti, nesant jokių kliūčių jo neišdavimui. Paveldėjimo teisės liudijimas yra sandoris ir jo nuginčijimui būtina nurodyti sandorio negaliojimo pagrindą.
    15. Teismas nepagrįstai atmetė priešieškinį, kuriuo apeliantė prašė priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 12 326,5 Lt turtinės žalos atlyginimui. Teismas šioje dalyje netinkamai vertino įrodymus, netinkamai aiškino žalos institutą reglamentuojančias teisės normas ir perrašė ieškovės atstovės kalbą. Faktą, kad Ž. Ž. gyvam esant transporto priemonė buvo tinkama, patvirtina šie įrodymai: Techninės apžiūros duomenų paieškos rezultatai, antstolio M. P. 2015-02-12 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0022/14/0144, liudytojas R. V.. Kadangi ieškovė piktybiškai negrąžino transporto priemonės nuo 2013 m. spalio 31 d. iki 2014 m. liepos 18 d., transporto priemonė buvo iki to laiko tvarkinga, ieškovės kaltė yra preziumuojama, todėl priešieškinis turi būti patenkintas.
    16. Papildomas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, priimtas iš esmės pažeidžiant CPK įtvirtintas procesines teisės normas, reglamentuojančias šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo tvarką, bei nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Tokį teismo papildomą sprendimą galima paaiškinti tik šališkumu ir suinteresuotumu ieškovės pusėje.
  2. Ieškovė A. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinius skundus atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimą ir 2015 m. birželio 19 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus (7 t. b. l. 131-141). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Pats apeliantas pateikė individualius turto vertinimus, kuriais pagrįstai pirmosios instancijos teismas vadovavosi ir kas laikytina labiau atspindintys tikrąją turto vertę, nei tą, kurią apyraše nurodė antstolis ar notaras, nes nei išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, nei išduodant antstolio apyrašą, nebuvo atliktas individualus turto vertinimas. Teismas, įvertindamas rinkos kainas pagrįstai rėmėsi individualiais vertinimais.
    2. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ieškovė negalėjusi nurodyti žodinio susitarimo dėl jungtinės veiklos sąlygų. Ieškovė nuosekliai visos bylos nagrinėjimo metu aiškino, kad pradėjus gyventi su velioniu Ž. Ž., jie pradėjo gyventi kaip šeima, vedė bendrą ūkį, bendrai rekonstravo sodybą, bendrai pirkdavo maisto produktus ir t.t. Byloje bendrą gyvenimą kartu ir bendro ūkio vedimą įrodė tiek rašytiniai įrodymai, tiek liudytojų parodymai, tiek ir nuotraukos.
    3. Ieškovės gyvenimą su Ž. Ž. kaip sugyventinių ir šeimos, vedančių bendrą ūkį, įrodo ieškovės pinigais apmokėti tvenkinio kasimo darbai, medienos pirkimas rekonstrukcijoms, prisidėjimas prie sodybos rekonstrukcijos tiek pinigais, tiek ir darbu, tiek savo santykių išviešinimas šventėse, tiek gimtadienių šventimas kartu su Ž. Ž. sūnumi, važiavimas kartu į ekskursijas (tą paliudija nuotraukos), tiek ir automobilio remontas, atliktas A. L., tiek jos mokėjimas už Ž. Ž., jo buvimo ligoninėse metu, jo išlaikymo nepilnamečiui sūnui lėšas, mokėjimas Sodros mokesčių, apmokėjimas už sodybos apsaugą. Kad Ž. Ž. negalėjo pats savarankiškai atlikti šių įmokų, nes sunkiai sirgo, patvirtino visi byloje liudiję liudytojai. Apelianto pateiktas straipsnis iš laikraščio, negali būti vertinamas kaip įrodymas, paneigiantis ieškovės pateiktus įrodymus dėl bendro ūkio vedimo, ar paneigiantis teismo sprendimo teisėtumą, nes velionio pasakojimas korespondentei nebuvo teiktas teisme, davus priesaiką, straipsniai yra ruošiami pasakojimo pagrindu, tačiau ne stenografuojant pašnekovo pasakojimą. Be to, straipsnyje nėra konstatuojama, kad Ž. Ž. viską atliko vienas. Priešingai, velionis pasakodamas, kas buvo nuveikta sodyboje, vartoja ne vienaskaitą, o daugiskaitą.
    4. Ieškovės bute gyveno ieškovės sūnus, nors ir tuo metu dar nepilnametis, tačiau galintis savarankiškai gyventi. Faktas, kad ieškovės vardu yra registruotas butas, sodas, kuriame faktiškai gyveno E. L., nes ten buvo internetas ir mokymosi metu šiuo butu naudotis sūnui buvo patogiau, ir kad už butą reikėjo mokėti komunalinius mokesčius, nereiškia, kad ieškovė nevedė bendro ūkio su velioniu Ž. Ž.. Ieškovė turėjo pasirūpinti ir pasirūpino nepilnamečio vaiko buitimi, ir tas yra pateisinama.
    5. Atliktų darbų mastas patvirtina, kad Ž. Ž. asmeninis turtas gyvenant bendrai su ieškove buvo rekonstruotas ir kapitaliai remontuotas, žemės sklypo vertė išaugo dėl jame iškasto tvenkinio. Dėl rekonstrukcijos ir kapitalinių remontų Ž. Ž. asmenis turtas iš esmės pasikeitė, todėl laikytina, kad visą turto rinkos vertę, rekonstrukcijos ir kapitalinių remontų pasekmėje, sukūrė bendrosios jungtinės veiklos dalyviai, kuriems abiem priklauso po 1/2 įdėto darbo pasekmių - po 1/2 restauruoto ir kapitaliai suremontuoto turto vertės. Taigi, abiem jungtinės veiklos sutarties dalyviams priklausytų po 1/2 pagerinto turto, kas išeitų po 39500 Lt. Teismas, priteisdamas kompensaciją iš apelianto, įvertino gauto dovanoto turto rinkos vertę dovanojimo metu ir ją išminusavo.
    6. Ieškovės piniginių lėšų turėjimą įrodo ieškovės pateikta pajamų - išlaidų lentelė, pagrįsta pridedamais įrodymais. Lentelėje nurodytų aplinkybių apeliantai nenuginčijo. Ieškovė per laikotarpį nuo 2007 iki 2013 m. turėjo laisvų 106565 Lt. Piniginių dovanų dovanojimą ieškovei patvirtino liudytojos D. L., G. B.. Net jei laikyti, kad ieškovė nurodytų piniginių dovanų negavo, ieškovės per šį laikotarpį laisvos lėšos sudarė 72565 Lt (106565 Lt - 34000 Lt). Taigi, ieškovė turėjo dalį jai tenkančių piniginių lėšų, reikalingų sodybai pagerinti, tiek ir kilnojamiems daiktams įsigyti. Apelianto teiginius, kad ieškovė tariamai neturinti pinigų sumokėti net už komunalines paslaugas, paneigia UAB „Anykščių šiluma“ pateikta pažyma 2014-06-13 Nr. SD-386. Apelianto nurodyti ieškovės įsipareigojimai kreditoriams nepaneigia turėjus lėšų. Ieškovės kreditoriai ieškovės teikiamoje lentelėje buvo išvardinti ir įvertinti.
    7. Ž. Ž. perkant - parduodant nekilnojamąjį turtą laikotarpiu nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 19 d. viso buvo sudaryti 15 sandorių, kurių metu turtui įsigyti išleista 140.821,91 Lt, tuo tarpu turto pardavimo pajamos sudarė 117.000,00 Lt, taigi, perkant - parduodant nekilnojamąjį turtą jis turėjo apie 23822 Lt nuostolio. Visi skaičiavimai yra pagrįsti ieškovės pateikta velionio Ž. Ž. darytų nekilnojamojo turto sandorių suvestine, kuri yra pagrįsta pirkimo-pardavimo sutartimis.
    8. Iš apelianto pateiktų transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarčių matyti, kad Ž. Ž. laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 27 d. iki 2012 m. lapkričio 2 d. sudarė 11 transporto priemonių pirkimo–pardavimo sandorių, iš kurių turėjo 19000 Lt nuostolio. Kad verslas Ž. Ž. nesisekė, paliudijo S. M..

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2016 m. vasario 1 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimą pakeitė: pripažino ieškovę įgijus reikalavimo teisę į 1/2 dalį nekilnojamojo turto ( - ), pagerinimo išlaidų atlyginimą ir priteisė jai iš atsakovo 9608,29 Eur kompensaciją; pripažino ieškovės nuosavybės teisę į 1/2 dalį savos gamybos priekabos ir priteisė iš atsakovo 144,81 Eur kompensaciją; panaikino sprendimo dalį, kuria panaikintos paveldėjimo teisės liudijimo ir turto apyrašo papildymo dalys, ir šį ieškinio reikalavimą atmetė; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą; perskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 1 d. nutarties dalį, kuria Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimo dalis yra palikta nepakeista, ir dalį, kuria, pakeitus Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimą, yra atmesti ieškovės reikalavimai: 1) pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į 1/2 dalį kilnojamųjų daiktų, t. y. automobilį BMW X5, valstybinis Nr. ( - ) dvigulę medinę miegamojo lovą, medinę spintą miegamajame, uosinę spintą, dvigulį čiužinį, sofą-lovą svetainėje, virtuvinį stalą su ratu, traktorių žolei pjauti ( - ), vandens pašildymo boilerį, mikrobangų krosnelę, roletus antrame namo aukšte, roletus verandoje, roletus svetainėje, užrašą „Pakalniai“, žarsteklius prie židinio, ir ieškovei priteisti iš atsakovo piniginę kompensaciją; 2) pripažinti negaliojančia 2014 m. gegužės 21 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, notarinio registro Nr. 11-1685, išduoto E. Ž., dalį dėl kilnojamųjų daiktų pagal palikėjo Ž. Ž. 2014 m. balandžio 11 d. turto apyrašo papildymą, sudarytą antstolės N. J., taip pat savos gamybos automobilio-priekabos, valstybinis Nr. ( - ), ir automobilio BMW X5, valstybinis Nr. ( - ) Kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 1 d. nutarties dalį panaikino ir tą bylos dalį perdavė Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas CK 6.970 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją taikė nenustatęs tam pagrindo, visapusiškai neįvertino visų byloje surinktų įrodymų, nustatė ne visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, išvadą dėl lygių jungtinės veikos sutarties šalių įnašų padarė nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikoje suformuluotų taisyklių.
  3. CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausios bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandies teismas, todėl, bylą grąžinus nagrinėti pakartotinai, privalu tiek laikytis jo išaiškinimų konkrečioje byloje, tiek atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Saurida“ v. UAB „Satirus“, bylos Nr. 3K-3-439/2011; 2015 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Arijus“ v. UAB „Auster“ ir Ko, bylos Nr. 3K-3-373-687/2015; kt.).
  4. Byla iš naujo perduota apeliacinės instancijos teismui nagrinėti dalyje, kurioje ieškovė A. L. prašo pripažinti jai įgijus reikalavimo teisę į ½ dalį Ž. Ž. vardu registruoto nekilnojamojo turto, esančio ( - ), pagerinimo išlaidų atlyginimą ir priteisti jai iš atsakovo 9 608,29 kompensaciją bei pripažinti jai nuosavybės teisę į ½ dalį savo gamybos priekabos ir jai iš atsakovo priteisti 144,81 Eur kompensaciją.
  5. Nagrinėjamu atveju ieškovė A. L. savo teises siekia įgyvendinti vadovaudamasi jungtinės veiklos institutu. Esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: tai yra dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui (CK 6.969 str. 1d.); visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 str. 5d.); pasiekti tikslui, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu. Jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, tariama, kad visų dalyvių įnašai yra lygūs (CK 6.970 str. 2 d.). Sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė (CK 6.971 str. 1d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad CK kontekste dėl rašytinės jungtinės veiklos sutarties formos kasacinis teismas tokio pobūdžio bylose yra išaiškinęs, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 str.) bei kasacinio teismo praktikos, kad nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis, kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. O. D. V., bylos Nr. 3K-3-134/2011; 2011 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-410/2011). Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais ir teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-1029/2001; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. L. L., bylos Nr. 3K-3-235/2008; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. v. M. K. T., bylos Nr. 3K-3-482/2010; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. O. D. V., bylos Nr. 3K-3-134/2011; kt.).
  6. Ieškovė teigia, kad tarp jos ir Ž. Ž., mirusio ( - ), nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. spalio 31 d. buvo susitarimas dėl bendrosios jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, t. y. jungtinės veiklos sutarties pradžią laiko 2007 m. rugpjūčio mėn. Šią aplinkybę įrodinėja savo asmeniniu paaiškinimu, pateiktomis nuotraukomis bei liudytojų parodymais. Tačiau šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 187, 12, 178 str.). Be to, asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertintini kaip subjektyvaus pobūdžio ir paprastai silpnos įrodomosios galios. Kasacinės instancijos teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartyje konstatavo, kad teismas pagrįstai nesivadovavo rašytiniais liudytojų parodymais, nes nebuvo nustatytos išimtinės aplinkybės, kodėl liudytojai negalėjo būti apklausti teisme. Teisėjų kolegija nesivadovauja ir 2016 m. lapkričio 16 d. liudytojos V. Ž. rašytiniais parodymais, nes dar 2014 m. liepos 14 d. teiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas nurodė tikslinga V. Ž. apklausti liudytoja, tačiau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė tokio prašymo nepareiškė; kita vertus, nors pagal medicininę pažymą V. Ž. negalėjo atvykti į Kauno apygardos teismą dėl ligos ( - ) (pagal TLK ( - )), tačiau ta pati liga nesutrukdė jai nuvykti į notarų biurą surašyti parodymus.
  7. 2007 m. gruodžio 18 d. dovanojimo sutartis, kuria V. Ž. padovanojo sūnui Ž. Ž. žemės sklypą, kurio plotas 0.7300 ha ir jame esantį gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais bei kitais statiniais, esančius ( - ) (toliau – sodyba, t. 1, b. l. 71-72); Anykščių rajono savivaldybės administracijos ( - ) seniūnijos 2013 m. lapkričio 15 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad A. L. nuo 2008 m. gyveno su Ž. Ž. ( - ) (CPK 197 str. 2 d., t. 1, b. l. 14), liudytojų E. Ž., R. K., S. M., A. B., R. Ž., V. N., A. K. parodymai (2015 m. vasario 24 d., 2015 m. balandžio 23 d., 2016 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžiuose), fotonuotraukos (t. 2, b. l. 25-54, t. 9, b. l. 14-39), leidžia daryti pakankamai tikėtiną išvadą, jog nuo 2007 m. pabaigos ieškovė A. L. su mirusiuoju Ž. Ž. kartu gyveno, kartu su kitais asmenimis švęsdavo įvairias šventes, kartu pramogaudavo, leisdavo laisvalaikį, tačiau vien bendro gyvenimo faktas negali būti laikomas pakankamu jungtinės veiklos sukuriant bendrą turtą (nagrinėjamu atveju – sodybos pagerinimą, kilnojamojo turto įgijimą) įrodymu. Sprendžiant klausimą dėl tokio turto sukūrimo, būtina įvertinti ir atsižvelgti į bendro gyvenimo nesusituokus specifiką, kartu gyvenančių asmenų ryšių pobūdį, taip pat privalu išanalizuoti ir įvertinti kiekvieno iš sugyventinių individualų indėlį gerinant (remontuojant) turtą.
  8. Nagrinėjamu atveju, ieškovė, siekdama įrodyti, jog buvo susitarimas dėl bendrosios jungtinės veiklos ir bendras siekis bei tikslas sukurtu bendrąją dalinę nuosavybę, o atlikti sodybos pagerinimo darbai priklauso jai su mirusiuoju Ž. Ž. bendrosios dalinės nuosavybės teise, turėjo pateikti patikimus ir leistinus įrodymus dėl šių aplinkybių patvirtinimo (CPK 12, 178 str.).
  9. Šioje byloje svarbi ir paties ginčo turto savininko valia. Pats Ž. Ž. per beveik 6 metus neišreiškė valios pakeisti jo turto teisinį režimą iš asmeninės nuosavybės į dalinę nuosavybę. Toks požiūris neabejotinai rodo, kad jį tenkino jo disponuojamo turto teisinis režimas. ( - ) „Anykšta“ laikraštyje išspausdintame straipsnyje ( - ) apie Ž. Ž. ir jo interviu laikraščiui, kuriame vietomis nors ir vartojamas veiksmažodžių daugiskaitos pirmas asmuo, nieko neužsimenama, kad sodybos puoselėjime bei remontuojant 1936 m. pastatytus statinius dalyvauja ir ieškovė A. L..
  10. Nors remdamasi liudytojų parodymais kartu su kitais byloje esančiais įrodymais teisėjų kolegija ir konstatavo tikėtiną ieškovės ir Ž. Ž. gyvenimo kartu faktą, tačiau mažai informatyvūs bei abstraktūs šių liudytojų parodymai (šios nutarties 18 p.) nesuteikia teisės spręsti dėl dalinės nuosavybės pagrindimo. Nei vienas iš byloje teisme apklaustų liudytojų nepatvirtino aplinkybės dėl jungtinės veiklos, bendrų lėšų tvarkymo ar turto įgijimo aplinkybių. Pagalba padedant tvarkyti ūkio reikalus (sąskaitų apmokėjimo faktas, aplinkos tvarkymas ar kt.) savaime nereiškia, kad A. L. ir Ž. Ž. susitarė bendrai rūpintis turtu (sodyba), ir pati savaime nėra nuosavybės įgijimo į sodybos pagerinimą pagrindas.
  11. Byloje pateiktas ieškovės sąskaitos SEB banke išrašas (t. 5, b. l. 4-132) patvirtina, kad ieškovė faktiškai disponavo tik savo gautu darbo užmokesčiu (apie 1 600 Lt, t. 1, b. l. 41) bei teikiamu išlaikymu vaikui (apie 500 Lt, t. 5, b. l. 3). Nors ieškovė savo pačios sudarytoje pajamų ir išlaidų lentelėje 2007-08-01 – 2013-10-31 pateikia duomenis apie kasmet dovanotas tūkstantines sumas bei virš 100 000 Lt pinigų likutį nurodomo laikotarpio pabaigai (t. 5, b. l. 3), tačiau leistinais įrodymais šių aplinkybių nepagrindžia, o byloje esantys įrydymai leidžia spręsti apie tokių lėšų neturėjimą tiek nurodomo laikotarpio pradžioje, tiek jo pabaigoje: 2007 m. birželio 8 d. tarp AB Šiaulių banko ir ieškovės sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. ( - ) rodo, kad ieškovė paėmė 10 000,00 Lt kreditą sodo namelio remontui (t. 5, b. l. 145-146), 2010 m. liepos 22 d. tarp ieškovės ir SEB banko sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. ( - ) rodo, kad ieškovė paėmė 2 467,92 Eur kreditą automobilio pirkimui (t. 5, b. l. 152-153), nagrinėjamoje byloje teikdama ieškinį teismui 2014 m. sausio mėn., teikė ir prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo, nurodydama, jog jokių kitų pajamų neturi, o jos gaunamas darbo užmokestis skiriamas būsto išlaikymui, paskolos dengimui, studento sūnaus išlaikymui (t. 1, b. l. 5). Be to, jau minėtas ieškovės banko sąskaitos išrašas rodo, kad dar iki 2007 m. rugsėjo mėn. ieškovė buvo sudariusi paskolos sutartį Nr. ( - ), kadangi bankas sistemingai nuo ieškovės sąskaitos nurašinėdavo tam tikras sumas. UAB „ Anykščių šiluma“ 2014 m. birželio 13 d. pažyma rodo, kad ieškovė senų įsiskolinimų nuo 2005-01-01 likvidavimą vykdė ir pažymos išdavimo dienai (t. 5, b. l. 161).
  12. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad ieškovei nuosavybės teise priklausė: butas su rūsiu, esantis adresu ( - ); sodo pastatas su kiemo statiniais bei 0,0874 ha žemės sklypu, esantys ( - ); negyvenamoji patalpa – garažas, esantis adresu ( - ) (t. 1, b. l. 130-137), o pateikti rašytiniai įrodymai – pažymos apie mokesčio mokėjimą patvirtina, jog ieškovė iš savo asmeninių lėšų už savo asmenį nekilnojamąjį turtą mokėjo nemažus mokesčius UAB „Anykščių šiluma“, UAB „Anykščių vandenys“, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ (t. 6, b. l. 84, 85-88, 89, 90-97).
  13. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Ž. Ž. finansinė padėtis buvo pakankamai gera (jo mirties dieną turtą sudarė ne tik ginčo sodyba, bet ir kitas nekilnojamasis turtas (t. 2, b. l. 127, 141-162), be nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo, jis užsiėmė ir transporto priemonių pirkimu-pardavimu (t. 3, b. l. 32-42), turto deklaracijos patvirtina, kad jis turėjo pakankamai turto ir versdamasis individualia veikla pastoviai gaudavo pajamas (t. 6, b. l. 36-75), disponavo nemažomis pinigų sumomis (t. 3, b. l. 60-61, 55, 53-54, 62), pats apmokėdavo už įvairius savo sodybos pagerino darbus ir įvairių daiktų pirkimą (t. 3, b. l. 43-47, 49-52, 55-59, 63-83)), kad jis iš savo asmeninių lėšų galėtų atlikti savo sodybos pagerinimo darbus, o šių išvadų teisėtumo kasacinės instancijos teismas nepaneigė, todėl teisėjų kolegija jų nekartoja, o tiesiog joms pritaria.
  14. Ieškovė teigia, kad iš savo asmeninių lėšų sumokėjo UAB „Kurklių karjeras“ už tvenkinio iškasimo darbus ginčo sodyboje, sumokėjo UAB „Vismintė“ už statybinę medieną namo antro aukšto įrengimui, tuo prisidėdama prie sodybos būklės pagerinimo.
  15. Bylos duomenimis, pagal UAB „Kurklių karjeras“ 2012 m. kovo 5 d. kasos pajamų orderį Nr. KAR0030 iš A. L. paimti pinigai 6 391,22 Lt , o pagal 2012 m. liepos 5 d. kasos pajamų orderį Nr. KAR00382 - 759,88 Lt (t. 2, b. l. 12, 14), tačiau UAB „Kurklių karjeras“ 2012 m. kovo 1 d. PVM sąskaita faktūra Nr. KAR00007873 ir 2012 birželio 29 d. PVM sąskaita faktūra Nr. KAR00008602 išrašytos pirkėjui Ž. Ž. (t. 2, b. l. 13, 15), o pagal UAB „Kurklių karjeras“ kasos knygą, šiai bendrovei 2012 m. kovo 5 d. Ž. Ž. sumokėjo 6 391,22 Lt, 2012 m. liepos 5 d. Ž. Ž. sumokėjo 759,88 Lt (t.7, b. l. 30-31). UAB „Vismintė“ PVM sąskaita faktūra VIS2011 Nr. 044 išrašyta pirkėjos A. L. vardu 9 587,14 Lt sumai už statybinę medieną ir pagal UAB „Vismintė“ 2012 m. balandžio 11 d. A. L. sumokėjo 9 587,18 Eur (t. 2, b. 19, 20). 2016 m. lapkričio 28 d. teismo posėdyje apklaustas liudytoju R. J., šios medienos įmonės darbuotojas ir sodybos kaimynas parodė, kad įmonė pardavė A. L. apie 15 m3 statybinės medienos namo rekonstrukcijos vidaus ir išorės darbams, tačiau remiantis bylos duomenimis (nuotraukomis, pačios ieškovės paaiškinimu, UAB „Skena“ atliktos ataskaitos medžiaga) namo išorės darbai tuo laiku jau buvo baigti. Palyginus minėtus mokėjimus su ieškovės sąskaitos išrašu SEB banke bei nustačius, jog ieškovė kitų sąskaitų, santaupų neturėjo, o iš turimos sąskaitos net ir per artimiausią mokėjimams laikotarpį nebuvo nuimta tokia grynųjų pinigų suma, nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė minėtus mokėjimus atliko iš savo asmeninių lėšų.
  16. Ieškovė prašo pripažinti įgijus reikalavimo teisę į ½ dalį nekilnojamojo turto, esančio ( - ) pagerinimo išlaidų atlyginimą ir priteisti jai iš atsakovo 9 608,29 Eur (33 175,50 Lt) piniginę kompensaciją. Byloje yra pateikta atsakovo įstatyminės atstovės užsakymu J. A. įmonės „Vertona“ parengta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita (t. 4, b. l. 3-62), pagal kurią nekilnojamojo turto ( - ), rinkos vertė 2014 m. rugpjūčio 1 d. buvo 79 000 Lt (22 879,98 Eur). Jau minėta, pagal 2007 m. gruodžio 18 d. dovanojimo sutartį jo vertė įgijimo metu buvo 9649 Lt (2794,54 Eur). Įvertinus aplinkybę, jog V. Ž. 2007 m. rugpjūčio 18 d. dovanojimo sutartimi (t. y. neatlygintinai) sodybą perleido su ja asmeniniais ryšiais susijusiam asmeniui – sūnui Ž. Ž., tikėtina, jog turtas galėjo būti perleistas už mažesnę nei tuo metu buvusią sodybos rinkos vertę. Be to, pažymėtina ir tai, jog nekilnojamojo turto vertę gali veikti ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa bei pasiūla rinkoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2013). Atsižvelgiant į tai, nors ir galimu, bet nagrinėjamu atveju labiau hipotetiniu skaičiavimu pagrįsta teismo išvada, jog ginčo turtas pagerintas 88 proc. (79 000-9 649 = 69 351 Lt x 100/79 000 Lt) ir ieškovė turi teisę į 44 proc. (88 proc./2) pagerinimo turto vertės kompensaciją, vertinant ją kartu su šios nutarties 21 – 26 punktuose nustatytomis aplinkybėmis, yra nepagrįsta ir neteisėta. Ieškovės užsakymu UAB „Skena“ atlikta sodyboje, esančioje ( - ), atliktų pagerinimo darbų statybinės vertės nustatymo ataskaita Nr. 14-09/04 (t. 4, b. l. 74 -106), parengta remiantis pačios ieškovės pateiktais duomenimis (t. 4, b. l. 80), vertinant ją šios bylos kontekste nepatvirtina konkretaus ieškovės įnašo dydžio, fakto, kad dalį darbų, paslaugų ar medžiagų įsigijimo finansavo ieškovė (CPK 12, 178 str.). Be to, pažymėtina ir tai, kad pagal ataskaitos lokalinę sąmatą ir pastatų žymėjimą plane bei pačios ieškovės paaiškinimą 2016 m. lapkričio 28 d. teismo posėdyje, į šią ataskaitą įtraukta ir ta medžiagų vertė, už kurią Ž. Ž. nebuvo atsiskaitęs ir kuri 2015 m. spalio 6 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu (civ. byla Nr. 2-8151-192/2015) priteista iš turto paveldėtojo E. Ž. (t. 8, b. l. 43-47).
  17. Byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovė A. L. neturėjo finansinių galimybių ir savo asmeninėmis lėšomis, o taip pat ir kitu turtu, neprisidėjo prie sodybos pagerinimo. Teisėjų kolegija mano, kad byloje pateikti įrodymai nėra pakankami, jog būtų nustatytas faktas, kad ieškovė ir Ž. Ž. buvo sudarę jungtinės veiklos sutartį sodybos pagerinimui, o ieškovė yra įgijusi teisę į ½ sodybos pagerinimo vertės kompensaciją.
  18. Analizuodama ir vertindama ieškovės argumentus dėl kompensacijos priteisimo už 2009 m. įgytą ir Ž. Ž. vardu registruotą savos gamybos priekabą valst. Nr. ( - ), teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra jokių įrodymų, koks buvo ieškovės įnašas įsigyjant šią priekabą. Tokių įrodymų ieškovė nepateikė ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme 2016 m. lapkričio 28 d. teismo posėdyje, taip pat ji negalėjo nurodyti nei kokiu būdu ši priekaba buvo įsigyta, nei bent kokiu būdu ji prisidėjusi prie šio kilnojamojo daikto įsigijimo, o tik paaiškino, jog priekaba buvo reikalinga Ž. Ž. vežioti laminatą, kuriuo jis prekiavo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas priteisti jai ½ dalį šio kilnojamojo daikto vertės kompensaciją (įtraukta į antstolio apyrašą savos gamybos priekaba įvertinta 1000 Lt, ½ dalis yra 500 Lt, arba 144,81 Eur) yra neįrodytas, todėl atmestinas.
  19. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu, naikintina Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimo dalis, kuria teismas pripažino, kad tarp ieškovės ir Ž. Ž., mirusio ( - ), nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. spalio 31 d. buvo susitarimas dėl bendrosios jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę; pripažino ieškovei nuosavybės teisę į ½ dalį kilnojamųjų daiktų, t. y. savos gamybos priekabą valst. Nr. ( - ) ir ieškovei priteisė iš atsakovo 144,81 Eur piniginę kompensaciją; pripažino ieškovę įgijus reikalavimo teisę į ½ dalį nekilnojamojo turto ( - ), registro Nr. ( - ), pagerinimo išlaidų atlyginimą bei priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 10 067,19 Eur piniginę kompensaciją, ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti.
  20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartyje pažymėjo, jog naikinant nutarties dalį, taip pat naikintina ir jos dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
  21. Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A) v. VšĮ „Socialinių projektų studija“, bylos Nr. 3K-3-66-686/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-875-196/2016).
  22. CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
  23. Byloje priimtas 2015 m. gegužės 22 d. Kauno apylinkės teismo sprendimas, Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis bei šis procesinis sprendimas rodo, kad ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinis atmestini.
  24. Nustatyta, kad ieškovė yra sumokėjusi 144,81 Eur (500 Lt) žyminio mokesčio, kita dalis atidėta iki galutinio teismo sprendimo priėmimo byloje (t. 1, b. l. 45, t. 2, b. l. 10). Ieškinį atmetus, iš ieškovės valstybei priteistina 440,19 Eur (585 Eur - 144,81 Eur = 440,19 Eur) žyminio mokesčio. Ieškovė iš atsakovės prašė priteisti 2 500 Lt (724,05 Eur) jos turėtų teisinės pagalbos išlaidų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (t. 6, b. l. 5 - 8) bei 100 Lt (28,96 Eur) už atskirąjį skundą (t. 1, b. l. 96-97, 112). Atsižvelgiant į tai, jog ieškinį sudarę keturi reikalavimai, o priešieškinį – vienas reikalavimas atmestini, ieškovei iš atsakovės priteistina 1/5 – 144,81 Eur teisinės pagalbos išlaidų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į bylos baigtį, o taip pat vadovaujantis Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartimi, kuria apeliacinis procesas pagal A. L. atskirąjį skundą nutrauktas, jos turėtos išlaidos už atskirąjį skundą (28,96 Eur) nepriteistinos. Atsižvelgus į galutinį procesinį bylos rezultatą, taip pat ieškovei nepriteistinos 50,37 Lt išlaidos už fotonuotraukas (t. 6, b. l. 10) ir 2 500 Lt sumokėtų UAB „Skena“ už pagerinimo darbų sąmatos parengimą (t.6, b. l. 15-16). Nepriteistinos išlaidos ir už J. A. įmonės „Vertona“ ataskaitos parengimą, kuria nesivadovaujama (t. 7, b. l. 7-9). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovas, atstovaujamas įstatyminės atstovės, turėjo 1 738,48 Eur teisinės pagalbos išlaidų (t. 7, b. l. 14-16), todėl vadovaujantis aukščiau paminėtu santykiu, iš ieškovės atsakovui, atstovaujamam įstatyminės atstovės, priteistina 1390,78 Eur teisinės pagalbos išlaidų (4/5 nuo 1738,48 Lt). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, valstybė patyrė 13,07 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimų, todėl šios išlaidos priteistinos proporcingai ieškinio bei priešieškinio reikalavimų daliai: iš ieškovės valstybei priteisina 4/5 dalis šių išlaidų – 10,46 Eur, o iš atsakovo jos, neviršijančios 3 Eur, nepriteistinos.

13Paduodama apeliacinį skundą atsakovo E. Ž. įstatyminė atstovė A. V. sumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio, o nuo likusios dalies buvo atleista (t. 7, b. l. 109, 114). Kadangi apeliaciniu skundu buvo prašoma panaikinti sprendimo dalį, kurią ieškinys ir priešieškinis atmestas, įvertinus tai, jog už ginčijamą ieškinio sumą mokėtinas 412 Eur žyminis mokestis, atsižvelgiant į galutinį rezultatą byloje, iš ieškovės atsakovui priteistina 50 Eur, o valstybei – 362 Eur, žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą. Už apeliacinio skundo parengimą atsakovas turėjo 600 Eur teisinės pagalbos išlaidų (t. 7, b. l. 111-112), o už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovė turėjo 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų (t. 7, b. l. 143-145) ir abi šalys šias išlaidas prašo priteisti. Atsižvelgiant į galutinį rezultatą byloje, įvertinus tai, jog apeliantas ginčijo tenkintus ieškinio reikalavimus bei atmestą jo priešieškinį, iš ieškovės apeliantui priteistina 480 Eur, o iš apelianto ieškovei 100 Eur teisinės pagalbos išlaidų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

14Paduodamas kasacinį skundą atsakovas sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį, o likusios dalies žyminio mokesčio buvo atleistas (t. 8, b. l. 134, 137-138). Tenkinus kasacinį skundą, iš ieškovės 50 Eur žyminio mokesčio priteistina atsakovui, o 243 Eur – valstybei, ir ieškovei jos turėtos teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą nepriteistinos (t. 8, b. l. 154-155).

15Kasacinės instancijos teismui perdavus dalį bylos nagrinėti Kauno apygardos teismui iš naujo, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, valstybė patyrė 2,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 2,86 Eur ir yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3 Eur, teismas šių išlaidų valstybei nepriteisia (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nauja redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.). Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje priteistinos teisinės pagalbos išlaidos yra pagrįstos, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus bei Rekomendacijų nuostatas.

16Sudėjus aukščiau paminėtas išlaidas bei atlikus jų tarpusavio iškaitymą:

  • iš ieškovės atsakovui, atstovaujam įstatyminės atstovės, priteistina 1 725,97 Eur ((1390,78 – 144,81) + 50 + (480-100) + 50 =1725,97 ) bylinėjimosi išlaidų;
  • iš ieškovės valstybei priteistina 1045,19 Eur (440,19 + 362 + 243 = 1045,19) žyminio mokesčio bei 10,46 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o 2015 m. birželio 19 d. papildomas sprendimas, kuriuo pirmosios instancijos teismas paskirstė bei priteisė bylinėjimosi išlaidas, naikintinas.

1736. Pagal CPK 760 straipsnio 1 dalį, panaikinus jau įvykdytą sprendimą ir iš naujo išnagrinėjus bylą priėmus sprendimą atmesti ieškinį arba priėmus nutartį nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas). Po Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 1 d. nutarties priėmimo, vykdydamas įsiteisėjusį teismo sprendimą, atsakovas E. Ž. (atstovaujamas įstatyminės atstovės A. V.) pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2442-192/2015 į Antstolės R. P. depozitinę sąskaitą sumokėjo 10 440,81 Eur (10 288,90 Eur skolą pagal vykdomąjį dokumentą ir 151,91 Eur vykdymo išlaidų) (t. 8, b. l. 95-112, t. 8, b. l. 9). Priimamu procesiniu sprendimu galutinai išsprendus šalių ginčą dėl teisės ir ieškinį atmetus, spręstinas sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas ir antstolė įpareigotina grąžinti atsakovui E. Ž. (atstovaujamam įstatyminės atstovės A. V.) 2016 m. vasario 25 d. mokėjimo nurodymu į antstolės depozitinę sąskaitą sumokėtą 10 440,81 Eur sumą (CPK 762 str. 1 d.).

18Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

19Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimo dalis, kuriomis teismas: pripažino, kad tarp ieškovės A. L., a. k. ( - ) ir Ž. Ž., a. k. ( - ) mirusio ( - ), nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. spalio 31 d. buvo susitarimas dėl bendrosios jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę; pripažino ieškovei A. L., a. k. ( - ) nuosavybės teisę į ½ dalį kilnojamųjų daiktų, t. y. savos gamybos priekabą valst. Nr. ( - ) ir priteisė ieškovei iš atsakovo E. Ž., gim. ( - ), 144,81 Eur piniginę kompensaciją; pripažino ieškovę A. L., a. k. ( - ) įgijus reikalavimo teisę į ½ dalį nekilnojamojo turto ( - ), registro Nr. ( - ), pagerinimo išlaidų atlyginimą bei priteisė iš atsakovo E. Ž., gim. ( - ), ieškovės A. L., a. k. ( - ) naudai 10 067,19 Eur piniginę kompensaciją, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

20Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. papildomą sprendimą.

21Priteisti iš ieškovės A. L., a. k. ( - ) atsakovui E. Ž., a. k. ( - ) atstovaujamam įstatyminės atstovės A. V., a. k. ( - ) 1 725,97 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt penkis eurus 97 ct) bylinėjimosi išlaidų.

22Priteisti iš ieškovės A. L., a. k. ( - ) valstybei 1 045,19 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt penkis eurus 19 ct) žyminį mokestį ir 10,46 Eur (dešimt litų 46 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteistas sumas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

23Įpareigoti Antstolę R. P. grąžinti atsakovui E. Ž., a. k. ( - ) atstovaujamam įstatyminės atstovės A. V., a. k. ( - ) 2016 m. vasario 25 d. mokėjimo nurodymu į antstolės depozitinę sąskaitą sumokėtą 10 440,81 Eur (dešimt tūkstančių keturis šimtus keturiasdešimt eurų 81 ct) sumą.

24Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.Ginčo esmė... 5.
  1. Ieškovė A. L. ieškiniu prašė pripažinti, kad: tarp jos... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
    1. Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 22 d.... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 9.
      1. Apeliaciniu skundu atsakovas E. Ž., atstovaujamas... 10. Teisėjų kolegija... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 12.
        1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus... 13. Paduodama apeliacinį skundą atsakovo E. Ž. įstatyminė atstovė A. V.... 14. Paduodamas kasacinį skundą atsakovas sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį, o... 15. Kasacinės instancijos teismui perdavus dalį bylos nagrinėti Kauno apygardos... 16. Sudėjus aukščiau paminėtas išlaidas bei atlikus jų tarpusavio... 17. 36. Pagal CPK 760 straipsnio 1 dalį, panaikinus jau įvykdytą sprendimą ir... 18. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 19. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimo dalis,... 20. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. papildomą... 21. Priteisti iš ieškovės A. L., a. k. ( - ) atsakovui E. Ž., a. k. ( - )... 22. Priteisti iš ieškovės A. L., a. k. ( - ) valstybei 1 045,19 Eur (vieną... 23. Įpareigoti Antstolę R. P. grąžinti atsakovui E. Ž., a. k. ( - )... 24. Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos....