Byla 2A-875-196/2016
Dėl lėšų už sodinius priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Romualdos Janovičienės, Egidijaus Žirono,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės žemės ūkio bendrovės „Pėdžiai“ ir atsakovės R. D. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-246-560/2016 pagal ieškovės žemės ūkio bendrovės „Pėdžiai“ ieškinį atsakovei R. D. G. dėl lėšų už sodinius priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, teismo prašė priteisti jos naudai iš atsakovės 552 500 Lt (160 015,06 Eur) už 3 570 vnt. sodinių perleidimą atsakovei, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso pramoniniai sodai, esantys ( - ), Žeimių seniūnijoje, Jonavos rajone. Dalis žemės sklypo, kuriame yra pramoniniai sodai, buvo grąžinta savininkams. 1995-03-30 su L. P., pretenduojančia natūra susigrąžinti 17,57 ha ploto žemę, esančią išperkamosios žemės teritorijoje, pasirašytas rašytinis susitarimas, kuriuo ji sutiko išnuomoti ieškovei šį žemės sklypą neterminuotam laikotarpiui. Tarp L. P. ir ieškovės 1996-11-14 buvo pasirašyta nuomos sutartis, kuria nuomotoja L. P. 13,12 ha žemės sklypą, esantį ( - ), ieškovei išnuomojo 3 metų laikotarpiui iki 1999-11-14. L. P. minėtą žemės sklypą perleidus atsakovei, atsakovė tapo visų įsipareigojimų, kuriuos buvo priėmusi L. P., perėmėja. Atsakovė 2000-01-03 minėtą sklypą išnuomojo ieškovei 4 metų laikotarpiui. Iki 2004 m. ieškovė nuomojosi sklypą, mokėjo nuomos mokestį, o nuo 2005 m. sausio mėnesio atsakovė atsisakė toliau pratęsti žemės sklypo nuomos sutartį. Atsakovė nesutiko atsiskaityti su sodinių savininku, nuo 2004 m. neleidžia naudotis ieškovei priklausančiais sodiniais, juos nuniokojo.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovės R. D. G. ieškovės ŽŪB „Pėdžiai“ naudai 3 273,16 Eur dydžio kompensaciją už sodinius bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2008-10-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš ieškovės ŽŪB „Pėdžiai“ atsakovės R. D. G. naudai 6 944,36 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš ieškovės ŽŪB „Pėdžiai“ 1 232, 38 Eur atidėto žyminio mokesčio; priteisė valstybei iš atsakovės R. D. G. 25,15 Eur žyminio mokesčio.

9Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. liepos 2 d. daliniu sprendimu pripažino ieškovės teisę į kompensaciją už jai priklausančius sodinius, taip pat į tai, jog kasacinis teismas 2014 m. sausio 10 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 2 d. dalinį sprendimą paliko galioti, konstatavo, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas - kompensacijos ieškovei dydžio nustatymas už jai nuosavybės teise priklausančius sodinius, esančius atsakovės žemės sklype, atlyginant jų vertę pinigais.

10Teismas nustatė, jog tarp L. P. ir ŽŪB „Pėdžiai“ 1995 m. kovo 30 d. buvo sudarytas susitarimas, pagal kurį L. P. įsipareigojo išnuomoti ŽŪB „Pėdžiai“ sugrąžintiną sklypą, esantį ( - ), neterminuotam laikotarpiui iki šios bendrovės veiklos nutraukimo (t. 1, b. l. 135). Žemės sklypo nuomos sutartis buvo sudaryta 1996-11-14, sklypas išnuomotas iki 1999-11-14 (t. 1, b. l. 6-7), sutartis įregistruota registre. 1997-02-05 žemės sklypo dovanojimo sutartimi L. P. padovanojo 13,12 ha žemės sklypą, esantį ( - ), atsakovei R. D. G. (t. 1, b. l. 9). Atsakovė Rimantė D. G. ir ieškovė ŽŪB „Pėdžiai 2000 m. sausio 3 d. sudarė privačios žemės sklypo nuomos sutartį, kuria nuomotoja R. D. G. išnuomojo 13,12 ha sklypą ŽŪB „Pėdžiai“ 4 metų laikotarpiui (t. 1, b. l. 10). Iki 2004 m. gruodžio 31 d. ŽŪB „Pėdžiai“ nuomojosi minėtą žemės sklypą, mokėjo žemės nuomos mokestį.

11Teismas taip pat nustatė, kad 2004 m. gruodžio 17 d. pranešimu ieškovė ŽŪB „Pėdžiai“ informavo atsakovę, kad pasibaigus anksčiau sudarytos žemės nuomos sutarčiai, jos neatnaujins ir šio žemės sklypo nenuomos (t 1, b. l. 68). Ieškovė, savo iniciatyva nutraukusi nuomos santykius, dėl kompensacijos už sodinius į atsakovę kreipėsi 2007 m. liepos 11 d. pranešimu (t. 1, b. l. 13). Pasibaigus nuomos sutarčiai, šalys priėmimo–perdavimo dokumentų nepasirašė, sodinių būklės nefiksavo. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, laikydama save sodinių, turinčių ekonominę vertę, savininke, per visą šį (daugiau nei 2,5 metų) laikotarpį jokių nurodymų atsakovei dėl sodinių priežiūros neteikė, servituto nustatymo ar nuomos santykių atnaujinimo neinicijavo, daikto savininkui tenkančių daikto priežiūros išlaidų nepatyrė. Teismas iš bylos dokumentų nustatė, jog ieškovei buvo žinoma apie atsakovės pradėtą ekologinės ūkininkystės veiklą, dalyvavimą ES paramos projektuose bei apie vykdomą sodinių priežiūrą. Teismas šią išvadą, padarė remdamasis šiais įrodymais: ieškovės 2007-07-11 pranešimu, ieškovės atsakovei 2005 ir 2006 m. išrašytomis sąskaitomis už sodinių priežiūros darbus (šienavimą) (t. 7, b. l. 113, 115). Dėl to ieškovės teiginius apie sodinių niokojimą teismas atmetė kaip nepagrįstus. Kad sodiniai buvo prižiūrimi, teismo vertinimu, patvirtina ir atsakovės į bylą pateikti ekologinės gamybos ūkio sertifikatai bei ūkio tikrinimo protokolai (t. 7, b. l. 127-151). Teismas pažymėjo, kad ieškovė, atsisakiusi pratęsti žemės sklypo nuomos sutartį, ne tik neteikė jokių nurodymų dėl sodinių, jų priežiūros, nebepatyrė sodinių priežiūros išlaidų, bet, priešingai, turėjo iš atsakovės lėšomis vykdomos sodinių priežiūros pajamų (t. 7, b. l. 113, 115). Dėl šių priežasčių teismas laikė, jog atsakovė pagrįstai iki 2007 m. liepos 11 d. pranešimo turėjo pagrindo manyti, kad ieškovė nebelaiko sodinių daiktais, turinčiais ekonominę vertę jai ir esančiais jos nuosavybėje. Teismo vertinimu, obelų, pasodintų 1977, 1979 metais, amžius (t. 3, b. l. 36-38) bei ieškovės buhalterinės apskaitos duomenys apie obelų nurašymą (t. 1, b. l. 39, t. 3, b. l. 8), taip pat patvirtina, kad ieškovė nelaikė sodinių ekonomiškai vertingais. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė ekonominę sodinių vertės klausimą vėl iškėlė tik po to, kai atsakovė pradėjo plėtoti ekologinį ūkį ir gauti ES paramos išmokas. Pažymėjo, jog išmokas atsakovė gavo ne konkrečiai už sodinius, kaip teigia ieškovė, bet už ekologinį ūkininkavimą, todėl teismas laikė nepagrįstus ieškovės teiginius, kad kompensacijos už sodinius mažiausias dydis galėtų būti atsakovės gautos ES išmokos. Teismas nustatė, kad iš atsakovės Nacionalinei mokėjimo agentūrai teiktų ataskaitų matyti, kad pajamų iš sodinių produkcijos nebuvo gauta (t. 5, b. l. 25, 28, 41, 86).

12Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į abiejų savininkių (tiek žemės sklypo, tiek sodinių) nuosavybės teisių ribojimo pateisinamumą bei proporcingumą. Teismas sprendė, kad atsižvelgtina ir į tai, jog ieškovė nėra visiškai sąžininga pareiškusi reikalavimą dėl kompensacijos už sodinius priteisimo tik tuomet, kai atsakovė pradėjo ekonominę veiklą, turėdama pagrįstų lūkesčių, jog ieškovė nebeteikia sodiniams ekonominės vertės. Teismo vertinimu, ieškovės laiku pareikštas reikalavimas kompensuoti už sodinių praradimą būtų neužkirtęs atsakovei galimybės įvertinti visus ekonominės veiklos kaštus ir įvertinus kompensacijos dydį, galbūt priimti kitus sprendimus dėl ekonomiškai naudingesnio savo nuosavybės (žemės sklypo) panaudojimo–pardavimo, nuomos ir pan. Teismas pažymėjo, jog atsakovė dėl ekologinio ūkio plėtojimo ne tik gavo ES išmokas, bet ir patyrė nemažai sodo priežiūros bei kitų išlaidų (t. 7, b. l. 113-126; t. 5, b. l. 78), veikla nebuvo pelninga (t. 5, b. l. 86). Sprendžiant kompensacijos už sodinius dydžio klausimą, teismo vertinimu, svarbus abiejų šalių sąžiningumo vertinimas tiek pagal bendruosius civilinės teisės principus (CK 1.5 str. 1 d.), tiek pagal specialiąsias normas, reglamentuojančias nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisinius santykius, pagal kurias skirtingai vertinamas sąžiningas ir nesąžiningas įgijėjas, atitinkamai nustatant skirtingas turto grąžinimo (kompensacijos) pasekmes (pavyzdžiui, CK 6.237 str. 4 d., 6.240 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į byloje nustatytas ir išdėstytas aplinkybes teismas atsakovę laikė sąžininga įgijėja.

13Teismas nustatė, kad ieškovė savo nuosavybės teises į sodinius grindė turto perėmimo iš likviduotos Barupės ŽŪB faktu (t. 1, b. l. 35-40) bei pagrindinių priemonių apskaitos inventorinėmis kortelėmis (t. 3, b. l. 36-38), užvestomis 1987, 1988, 1990 metais, t. y. dar iki ieškovės įsteigimo (t. 1, b. l. 25). Tačiau teismas sprendė, kad iš šių įrodymų nėra galimybės nustatyti obelų kvartalų ribų, jų tikslių koordinačių atsakovės žemės sklype ar už jo ribų, bei tai, koks 1992 m. ieškovei perduotų obelų skaičius yra būtent atsakovės žemės sklype. Iš minėtų inventorinių kortelių matyti, kad XXV kvartalas yra 20 ha ploto, X kvartalas – 20,70 ha ploto, XXIII kvartalas – 15 ha ploto. Kai tuo tarpu atsakovei priklausančio ir ieškovei išnuomoto žemės sklypo plotas yra 13,12 ha dydžio (pagal NTR išrašus suformuoti du žemės sklypai: 2,1205 ha - unik. Nr. ( - ) ir 11,0827 ha - unik. Nr. ( - ); t. 7, b. l. 190-192). Teismo vertinimu, šie įrodymai nepatvirtina, koks obelų skaičius buvo atsakovės žemės sklype nuomos santykių pasibaigimo momentu 2004 m. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė ieškinyje nurodytos aplinkybės (t. 1, b. l. 27), jog atsakovės žemės sklype yra 3 570 vnt. jam nuosavybės teise priklausančių obelų (CPK 178 str.). Kartu byloje surinkti įrodymai, teismo vertinimu, nepagrindžia ir atsakovės teiginio, jog dalis jos sklype esančių obelų buvo perduota likviduotai ŽŪB „Kaimynai“, ir todėl esą ieškovė neturi nuosavybės teisės ir atitinkamai reikalavimo teisės į šiuos sodinius. Teismas pažymėjo, kad atsakovės nurodytas priėmimo–perdavimo aktas (t. 2, b. l. 152) nėra pakankamas įrodymas nustatyti perduotų obelų buvimo vietos. Be to, byloje nėra duomenų apie nuomos sutarties santykių su ŽŪB „Kaimynai“ buvimą. Atsakovė nepateikė jokių kitų įrodymų (CPK 178 str.), paneigiančių bylos duomenimis nustatytą faktą, jog jai priklausančiame žemės sklype yra dalis likviduotos Barupės ŽŪB sodinių, perduotų ieškovei ŽŪB „Pėdžiai“, ir patvirtinančių, kad jai priklausančiame ir ieškovui nuomotame žemės sklype yra ir kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių sodinių (obelų).

14Teismas konstatavo, kad ieškovė, savo iniciatyva atsisakiusi tęsti nuomos sutartį, nesiėmė jokių priemonių ir veiksmų fiksuoti kiek ir kokios būklės sodinių jai priklauso nuomos santykių pasibaigimo momentu, dėl kompensacijos į atsakovę kreipėsi tik po 2,5 metų. Tokį ieškovės elgesį teismas laikė neprotingu, neatitinkančiu rūpestingo ir apdairaus savininko elgesio, todėl sprendė, kad atsiradusių pasekmių rizika – negalimumas nustatyti tikslų sodinių skaičių ir būklę nuomos santykių pasibaigimo dienai, tenka ieškovui (CK 1.5 str. 1 d., 1.137 str. 2 d.). Kadangi atsakovė sodinius prižiūrėjo, jų neniokojo, naudojo pagal paskirtį, teismas padarė išvadą, jog atsakovės žemės sklype esančių sodinių skaičius nuo 2005 m. galėjo sumažėti dėl jų natūralaus gyvavimo amžiaus pasibaigimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad obelų skaičiaus sumažėjimo nuo 2005 m. nefiksavo nei vienas byloje išvadas teikęs ekspertas ir dėl objektyvių priežasčių tokio skaičiaus nustatyti nėra galimybės. Juo labiau, atsakovė, būdama sąžininga įgijėja ir turėdama pagrindo manyti, jog sodiniai jų buvusiai savininkei neturi ekonominės vertės, apskritai neturėjo pareigos jų prižiūrėti, tačiau dėl vykdyto ekologinio ūkininkavimo sodiniai nebuvo apleisti, dėl ko jų būklė reikšmingai būtų pablogėjusi. Teismas, konstatavęs, jog negalimumo nustatyti tikslų sodinių skaičių ir būklę nuomos santykių pasibaigimo dienai rizika tenka ieškovei, obelų skaičiui apskaičiuoti rėmėsi ekspertų išvadomis.

15Teismas nustatė, kad byloje buvo atliktos trys ekspertizės, atliktų ekspertizių rezultatai yra skirtingi. Eksperto V. Č. teismui pateiktoje išvadoje (t. 3, b. l. 55-69) teigiama, kad ekspertizės atlikimo metu atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo 3 570 vnt. sodinių. Tačiau ekspertas tokį skaičių nustatė remdamasis prielaida, kad dalis obelų, kurios apžiūros dieną yra sudžiuvusios arba jų nėra, galėjo būti vertinimo dieną. Taigi, ekspertas prie žemės sklype esamų obelų priskyrė ir sudžiuvusias arba nesančias obelis, tačiau nenurodė jokių kriterijų tokiai prielaidai pagrįsti. Bylos duomenimis nustatyta, kad obelys buvo sodintos 1977, 1979 metais (pagal eksperto D. K. išvadą kai kurios net 1957 m.), jokių duomenų apie tai, kad vėliau iki nuomos santykių pasibaigimo atsakovės žemės sklype būtų sodinamos naujos obelys ar atnaujinami seni sodiniai, byloje nėra. Tačiau pačios ieškovės buhalterinėje apskaitoje vyko obelų (biologinio turto) nurašymas 2004-2005 m., kaip neturinčio ekonominės vertės turto (t. 1, b. l. 39, t. 3, b. l. 8). Be to, pirmaisiais metais po nuomos sutarties pasibaigimo, anksčiau ieškovei nuomotame žemės sklype 2005-08-23 VĮ „Ekoagros“ specialisto buvo fiksuoti sodinių geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų pažeidimai – senų išdžiūvusių šakų gausa, yra senų, žuvusių, sausų medžių, didelis piktžolėtumas, daug ligų, kenkėjų (t. 7, b. l. 141-142). Dėl to teismas manė, kad egzistuoja didesnė tikimybė, jog šiuo metu nesančios ar sudžiuvusios obelys tokios būklės buvo jau 2004 m. pabaigoje.

16Atsakovė, ginčydama ieškovės nurodytą obelų skaičių, pateikė antstolės R. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (t. 2. b. l. 209), pagal kurį 2010-03-02 atsakovei priklausančiame sklype buvo 2 282 vnt. obelų. Šiuo protokolu (jame fiksuotu sodinių skaičiumi) vadovavosi ir ekspertas K. J. (t. 3, b. l. 93-104). Atsižvelgiant į tai, jog antstolė nėra atitinkamos srities specialistė, neturi specialių žinių (protokole tokių duomenų nenurodoma), kurios leistų atskirti nepataisomai pažeistą ar sudžiūvusį sodinį, kuris jau nebegali būti naudojamas pagal savo tiesioginę paskirtį, nuo sodinio, kuris gali būti atstatomas, teismas laikė nesant pagrindo sutikti su antstolės R. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytu obelų skaičiumi. Esant tokioms aplinkybėms teismas laikė, jog tiksliausiai sodinių skaičių pagal jų būklę nustatė ekspertas D. K. (t. 7, b. l. 79-83). Remiantis šio eksperto išvada, iš 1957-1983 m. pasodintų 3 660 obelų, atsakovės žemė sklype šiuo metu auga 3 011 vnt., iš kurių 942 vnt. neatitinka verslinei sodininkystei keliamų reikalavimų (daug nudžiuvusių šakų, kamieno pažeidimai) ir yra technologiškai neatstatomos. Tai teismui leido daryti išvadą, jog šie sodiniai nebegali būti naudojami pagal jų tiesioginę paskirtį, todėl turi būti vertinama tokių sodinių likvidavimo vertė. Teismas akcentavo, kad D. K. ekspertizės akte sodinių likvidavimo vertė nebuvo vertinama, tačiau remiantis eksperto K. J. paskaičiavimais, net ūkio būdu atliekant medienos paruošimo ir žemės rekultivavimo darbus, medienos pardavimo pajamos nepadengtų medienos paruošimo ir žemės rekultivavimo išlaidų ir ženkliai jas viršytų. Tai, teismo vertinimu, reiškia, kad 942 vnt. neatstatomų sodinių neturi ekonominės vertės ir jų buvimas atsakovės žemės sklype reiškia ne atsakovės gautą naudą, bet būsimas išlaidas, kurios turėtų tekti sodinių savininkui, bet ne žemės sklypo savininkui. Dėl šių priežasčių teismas padarė išvadą, kad reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo už šiuos neatstatomus sodinius, neturinčius ekonominės vertės, prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams, todėl jo netenkino (CK 6.240 str. 5 d.). Remiantis išdėstytu, teismas sprendė, jog kompensacija ieškovui skaičiuotina už 2 069 obelis, esančias atsakovės žemės sklype.

17Teismas, spręsdamas klausimą dėl kompensacijos už sodinius dydžio, atsakovės pateiktą UAB „Robinta“ 2010-03-09 preliminarios turto vertės nustatymo pažymą nelaikė įrodymu, patvirtinančiu ar paneigiančiu obelų vertę, nes šioje pažymoje yra nurodyta, kad išvada neatitinka turto vertės nustatymo vertinimo ataskaitos turinio bei formos ir yra tik informacinio pobūdžio, kad už pateiktų dokumentų tikslumą vertintojas neatsako.

18Teismas vertino kiekvieną ekspertizę visų surinktų bylos įrodymų kontekste. Eksperto V. Č. teismui pateiktoje išvadoje (t. 3, b. l. 55-69) teigiama, kad ekspertizės atlikimo metu atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo 3 570 vnt. sodinių, kurių vertė 2005-01-01 buvo 552 500 Lt. Iš šio eksperto išvadų bei paaiškinimų teismas sprendė, kad pagrindiniu vertės nustatymo kriterijumi ekspertas laikė 1991-04-12 Vyriausybės nutarimu patvirtintuose „Vaismedžių ir vaiskrūmių, kurių vertė atlyginama dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės reikmėms, įkainojimo normatyvuose“ nustatytą kriterijų - obels kamieno skersmens dydį. Remiantis finansų ministro patvirtintos „Turto ir verslo vertinimo metodikos“ 4-5 punktais, turto vertintojas savo veikloje gali remtis ir kitais teisės aktais, susijusiais su vertinimu tiek, kiek jie neprieštarauja Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymui, Tarptautiniams vertinimo standartams, Europos vertinimo standartams ir šiai Metodikai; vertintojas remiasi rinkos ir ekonomikos logika bei kriterijais, pagrįstais rinkos ir ekonomikos sąlygų stebėjimu ir tyrimų rezultatais. Tai leidžia teigti, jog ekspertas, nustatydamas sodinių vertę, galėjo vadovautis 1991 m. normatyvų kriterijais, tačiau kartu privalėjo vadovautis Turto ir verslo vertinimo metodikoje nustatytais turto vertinimo metodais, pastariesiems teikiant prioritetą. Eksperto V. Č. pateiktas išvadas teismas vertino kritiškai dėl šių priežasčių: ekspertas, apskaičiuodamas sodinių vertę, netaikė Turto ir verslo vertinimo metodikoje nustatytų vertinimo metodų, atmesdamas pajamų metodo taikymą ekspertas padarė nepagrįstą prielaidą, kad negalima gauti duomenų apie gautas grynąsias pajamas iš sodininkystės verslo, todėl į teismą su prašymu gauti tokią informaciją nesikreipė. Teismas, atsižvelgdamas į Turto ir verslo vertinimo metodikos 43 p. nuostatas, sprendė, kad šiuo atveju turėjo būti vertinami retrospektyvūs duomenys apie ieškovės pajamas iš sodininkystės verslo ir tokie duomenys byloje yra. Be to, teismo vertinimu, ekspertas tik fragmentiškai rėmėsi vienu iš 1991-04-12 Vyriausybės nutarimu patvirtintuose „Vaismedžių ir vaiskrūmių, kurių vertė atlyginama dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės reikmėms, įkainojimo normatyvuose“ numatytu kriterijumi, visiškai neatsižvelgdamas į šiuose normatyvuose nustatytus įkainojimo mažinimo normas pagal sodinio būklę dėl kamieno žievės pažeidimų, ligų, išpuvimų ir kt., dėl kurių sodinio vertė mažintina iki 100 procentų, už 70 procentų nuvertintą medį savininkui nėra mokama. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, jog eksperto V. Č. išvadose sodinių vertė nustatyta netinkamai ir ji nepatvirtina tikrosios jų rinkos vertės.

19Ekspertas K. J. 2 282 vnt. obelų, esančių atsakovės žemės sklype, įvertino 19 000 Lt (5 502,78 Eur) arba 2,41 Eur už sodinį verte, taikydamas atkuriamosios vertės (kaštų) metodą, jį derindamas su lyginamosios vertės metodu. Ekspertas atsižvelgė į sodinių būklę, amžių (nusidėvėjimą), derlingumą, retrospektyvius duomenis apie ieškovo gautas pajamas iš sodininkystės iki 2005 m., įveisimo (atkūrimo) kaštus, likvidavimo vertę. Galiausiai įvertinus medienos paruošimo ir žemės rekultivavimo išlaidas, kurios ženkliai viršytų už medieną gautas pajamas, padarė išvadą, kad sodinių vertė yra nulinė.

20Trečioji teismo skirta ekspertizė buvo atlikta eksperto agrarinių mokslų dr. D. K. (t. 7, b. l. 79-83), išsamiai vertinusio vaismedžių būklę, derlingumą, ligų ir kenkėjų pažeidimus, vizualiai vertinusio kiekvieną vaismedį. Iš vertinamų kompensacijai nustatytų 2 069 obelų ekspertas D. K. 1 175 vnt. įvertino 3 balais iš 5, 890 vnt. – 4 balais, 4 vnt. – 5 balais (vaismedžio būklę įvertinus 1-2 balais, jis yra netinkamas tolimesnei eksploatacijai). Vaismedžių vertę ekspertas nustatė vadovaudamasis Žemės ūkio ministerijos 2014-11-27 įsakymu patvirtintomis Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinėmis kainomis ir dėl faktinės sodo būklės (nepriežiūros) galutinę sodo vertę nurodė 4 345 Eur arba 2,10 Eur už vieną sodinį. Nors ekspertizės akte teigiama, kad prieš 10 metų vaismedžiai buvo prižiūrėti, daugiau kaip 3 metus negenėti, nešienauti, išretėję, gausu piktžolių, tačiau šių teiginių ekspertas visiškai nepagrindžia, nenurodo kokiais duomenimis ir paskaičiavimais, kokiomis metodikomis remiantis buvo padarytos tokios išvados. Teismas pastebėjo, jog šie teiginiai prieštarauja byloje esamiems įrodymams apie sodo būklę 2002 m. (publikacija Kaunodiena.lt „Obelis be žemės, sodininkas be galvos“ (t. 3, b. l. 19-20), šių viešai paskelbtų duomenų apie ieškovės sodų nepriežiūrą ieškovė byloje neginčijo, juos paneigiančių įrodymų nepateikė), 2005 m. ir vėlesniais metais (duomenys apie atsakovės vykdytą ekologinį ūkininkavimą ir tokio ūkininkavimo reikalavimams atitinkančią sodo būklę), todėl minėtus eksperto teiginius teismas laikė prielaidomis. Be to, trijų ir daugiau metų nepriežiūros kriterijus, nustatytas Žemės ūkio ministerijos 2014-11-27 įsakyme, kuriuo rėmėsi ekspertas, nėra šiame įsakyme diferencijuotas ir yra neapibrėžtas terminas, kas leidžia spręsti, jog eksperto teiginiai nėra išvada apie konkretų nepriežiūros laikotarpį. Teismas pažymėjo, kad ekspertų K. J. ir D. K. vertinimai skiriasi nereikšmingai, už vieną sodinį nustačius atitinkamai 2, 41 Eur ir 2, 10 Eur kainą. Šios išvados koreliuoja ir su byloje pateiktais įrodymais apie sodinių pardavimą 2007 m. toje pačioje vietovėje to paties sodininkystės ūkio (t. 7, b. l. 42), pagal kuriuos už vieną sodinį mokėta 10 Lt (2, 90 Eur). Teismas pažymėjo, kad jis neturi duomenų apie tai, ar buvo mokama už visus atitinkamame žemės sklype esančius sodinius, ar tik už tam tikros sodininkystės standartus atitinkančias obelis. Be to, ieškovas, neneigdamas obelų perleidimo/kompensacijos mokėjimo sandorių su J. N., L. V., S. Z. (ieškovo ŽŪB „Pėdžiai“ pirmininkas) fakto, atsisakė pateikti šiuos duomenis (t. 7, b. l. 26), vėliau pateikė tik dalį šių duomenų ir nepateikė duomenų apie sandorius su S. Z., šioje byloje veikiančiu ieškovės vardu. Teismas nurodė, kad remiantis contra spoliatorem prezumpcija šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Šiuo pagrindu teismas padarė išvadą, jog nepateiktų sodinių perleidimo/kompensacijos sandorių kaina buvo mažesnės nei 10 Lt (2,90 Eur). Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, jog teisinga sodinių verte laikytina ekspertų K. J. ir D. K. nurodytų kainų už vieną sodinį vidurkis – 2, 26 Eur (2, 41 Eur + 2, 10 Eur/ 2), taigi viso už 2 069 vnt. sodinių – 4 675,94 Eur.

21Kartu teismas atsižvelgė į tai, jog sąžiningo įgijėjo (atsakovės) sklype lieka 942 vnt. neatstatomų sodinių, neturinčių ekonominės vertės, ir jų buvimas atsakovės žemės sklype reiškia ne atsakovės gautą naudą, bet būsimas išlaidas, kurios susijusios su sodinių naudojimu praeityje, todėl tenka buvusiam jų savininkui – ieškovei. Teismas pažymėjo, kad toks aplinkybių vertinimas atitinka CK 4.37 str. 1 d. nuostatą, kuri draudžia savininkui pažeisti kitų asmenų teises ir interesus. Ieškinys dėl kompensacijos negali būti tenkinamas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 6.240 str. 5 d.). Ieškovė neginčijo kartu su eksperto K. J. ekspertizės aktu į bylą pateiktos medienos paruošimo ir žemės rekultivavimo išlaidų lokalinės sąmatos (t. 3, b. l. 148), šias išlaidas paneigiančių įrodymų nepateikė. Sąmata sudaryta skaičiuojant 2 282 obelų tvarkymo darbus. Bendra tokių išlaidų kaina siektų 41 251, 54 Lt (11 947, 27 Eur). Tokiu būdu 942 vnt. obelų medienos paruošimo ir žemės rekultivavimo darbai kainuotų 4 931,78 Eur. Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė šių išlaidų dar nėra patyrusi, o dalis darbų gali būti vykdoma ir ūkio būdu, teismas sprendė, jog vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais priteistinos kompensacijos už 2 069 sodinius, kurių vertė yra 4 675,94 Eur, turi būti sumažinta 30 procentų (1 402, 78 Eur), ieškovei priteisiant 3 273,16 Eur kompensaciją (4 675, 94 Eur - 1 402,78 Eur = 3 273, 16 Eur). Nuo šios sumos teismas priteisė 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo 2008-10-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).

22Ieškinį tenkinus iš dalies, teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (2 proc.), o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (98 proc.) (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovė nurodė (t. 8, b. l. 10-11), jog ji patyrė 868,86 Eur išlaidų advokatės V. N. teisinėms paslaugoms apmokėti bei 1 790,80 Eur išlaidų kito advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Iš advokato P. A. teisinių paslaugų aprašymo matyti, jog paskaičiuota 1 210 Eur suma (2016-01-28 PVM sąskaita–faktūra) yra susijusi su bylos medžiagos teisine analize, susipažinimu su byla, įstojus į procesą ir pakeitus ankstesnį ieškovo atstovą, taip pat už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių parengimą, kuris nebuvo tenkintas. Teismo vertinimu, išlaidų padidėjimas dėl atstovo keitimo priklausė tik nuo ieškovės sprendimo ir nebuvo būtinos, todėl nelaikė pagrįstomis (CPK 93 str. 4 d.). Atsižvelgdamas į tai, teismas laikė pagrįstomis 868,86 Eur išlaidas advokatės V. N. teisinėms paslaugoms apmokėti bei 580,80 Eur išlaidas advokato P. A. teisinėms paslaugoms apmokėti, viso – 1 449,66 Eur. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (2 procentai), ieškovei iš atsakovės priteisė 28,99 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

23Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 2 896,20 Eur V. Č. ekspertizės atlikimo išlaidų (t. 3, b. l. 50), kurias prašo priteisti. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (2 procentai), ieškovei iš atsakovės teismas priteisė 57,92 Eur bylinėjimosi išlaidų už V. Č. ekspertizės atlikimą.

24Ieškovė taip pat sumokėjo 4 183 Lt (1 211, 48 Eur) žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 4), o 4 342 Lt (1 257, 53 Eur) žyminio mokesčio dalies mokėjimas buvo atidėtas 2012-04-02 protokoline nutartimi (t. 3, b. l. 180). Atsižvelgdamas į tenkintų reikalavimų dalį, iš ieškovės valstybės naudai teismas priteisė 1 232, 38 Eur (98 procentai) atidėto žyminio mokesčio dalį, kitą atidėto žyminio mokesčio dalį – 25,15 Eur (2 procentai) priteisė iš atsakovės valstybės naudai. Teismas atkreipė dėmesį, kad kitų bylinėjimosi išlaidų ieškovė 2016-02-10 prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nenurodė ir priteisti neprašė.

25Atsakovė prašė priteisti viso 18 861,19 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų per 2008-2016 m. bylos nagrinėjimo laikotarpį. Susipažinęs su teisinių paslaugų aprašymu, teismas padarė išvadą, jog ne visos sumos į atsakovės bylinėjimosi išlaidas įtrauktos pagrįstai. 2 151 Eur sumai 2014-05-27 sąskaita buvo išrašyta už kreipimosi į EŽTT parengimą. Šias išlaidas teismas nelaikė nagrinėjamos bylos bylinėjimosi išlaidomis. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje taip pat nebuvo remtasi UAB „Robinta“ 2010-03-09 preliminarios turto vertės nustatymo pažyma bei antstolės R. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, taip pat nebuvo aktualūs kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą argumentai. Be to, remiantis CPK 93 str. 6 d. bylinėjimosi išlaidos, susidariusios dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą, proceso dalyviams nepaskirstomos, todėl minėtų dokumentų parengimo išlaidų teismas nepaskirstė. Teismas atsižvelgė į tai, jog advokatės J. J. pateiktuose teisinių paslaugų teikimo išlaidas patvirtinančiuose dokumentuose nėra detalesnio paslaugų aprašymo, dėl ko nėra galimybės nustatyti kokia konkrečiai advokato paslauga buvo suteikta ir spręsti apie išlaidų pagrįstumą. Remdamasis Teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (patvirtintos 2004-04-02 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85; 2004-04-02 ir 2015-03-20 redakcijos) nustatytais kriterijais, teismas laiko pagrįstomis 4 300 Eur dydžio atsakovės patirtas išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į patenkintų reikalavimų dalį, iš ieškovės atsakovės naudai priteisė 4 214 Eur dydžio (98 procentai) išlaidų, atsakovės patirtų teisinėms paslaugoms apmokėti.

26Atsakovė prašė priteisti K. J. ekspertizės atlikimo ir eksperto atvykimo į teismą išlaidas, kurios atitinkamai yra 4 840 Lt (1 401, 76 Eur) ir 763 Lt (220,98 Eur), viso 1 622, 74 Eur. Atsižvelgdamas į patenkintų reikalavimų dalį, iš ieškovės atsakovės naudai teismas priteisė 1 590,29 Eur (98 procentai) ekspertizės atlikimo išlaidų.

27Atsakovė taip pat prašė priteisti 4 182, 52 Lt (1 211,34 Eur) išlaidas žyminio mokesčio už apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2010-02-17 sprendimo pateikimą (t. 2, b. l. 206). Lietuvos apeliacinis teismas 2010-11-08 nutartimi patenkinęs atsakovės apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidų nepaskirstė, todėl 1 211, 34 Eur žyminio mokesčio išlaidų atsakovės naudai priteisė iš ieškovės.

28Atsakovė prašė priteisti 108 Lt (31,28 Eur) išlaidas žyminio mokesčio už kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2013-07-02 dalinio sprendimo pateikimą. Kasacinis teismas 2014-01-10 nutartimi apeliacinės instancijos teismo priimtą dalinį sprendimą paliko nepakeistą, tačiau pakeitė teisinio ginčo santykių kvalifikavimą ir tai, teismo vertinimu, turėjo reikšmės šios bylos nagrinėjimui, todėl sprendė, jog yra pagrindas priteisti iš ieškovės 15,64 Eur (50 procentų) žyminio mokesčio už kasacinio skundo pateikimą atsakovės naudai.

29Taigi ieškovės naudai iš atsakovės teismas priteisė 86,91 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės naudai iš ieškovės priteisė 7 031,27 Eur bylinėjimosi išlaidų. Subendrinus priešpriešinius šalių reikalavimus iš ieškovės atsakovės naudai priteisė 6 944,36 Eur bylinėjimosi išlaidų.

30III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

31Apeliaciniu skundu ieškovė ŽŪB „Pėdžiai“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

321. Sprendimu teismas netinkamai vertino aplinkybes dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančių sodinių skaičiaus. Nors ieškovė su pirminiu 2008-09-12 ieškiniu pateikė obelų sąmatą (2007-10-17) (t. 1, b.l. 27), kurioje nurodė, jog jai nuomojamame žemės sklype buvo 3 570 vnt. obelų (23 kvartale - 2 930 vnt. obelų (1977 metų), 25 kvartale - 310 obelų (1979 metų), 10 kvartale - 330 obelų (1977 metų), tačiau ieškovė 2012-03-08 pirminį ieškinį patikslino prašant teismo priteisti iš atsakovės jau 552,500,00 Lt (160,015,06 Eur) kompensaciją už obelis (t. 3, b.l. 158-161). Ieškovė patikslino ieškinį atsižvelgdama į eksperto V. Č. atliktą 2011 m. ekspertizę, kurioje nustatytas 3 280 vnt. obelų skaičius ir 160 015,06 Eur kompensacija. Ieškovė po eksperto išvadų pateikimo nebesirėmė tuo faktu, kad atsakovės žemės sklype buvo 3 570 vnt. obelų. Dėl šios priežasties nepagrįsti teismo argumentai, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovės žemės sklype buvo 3 570 vnt. ieškovei priklausančių obelų, kuomet šiuo faktu ieškovė apskritai nebesirėmė po patikslinto ieškinio padavimo. Be to, ekspertas V. Č. apskaičiavo ne visas obelis, o būtent tas, kurios buvo atsakovės žemės sklype apžiūros dieną. Ekspertizėje nurodyta, jog skaičiuojamas plotas apima visą 23 kvartalą, dalį 10 kvartalo ir dalį 25 kvartalo (t. 3, b.l. 62). Taigi, ekspertas išskyrė kvartaluose esantį atsakovės žemės sklypą ir obelis skaičiavo tik jame. Kitas ekspertas K. J. pateiktoje ekspertizėje (t. 3. b.l. 93-104) apskritai neskaičiavo, koks skaičius ieškovei priklausančių obelų yra atsakovės žemės sklype. Antstolės R. M. 2010-03-02 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0064/10/01/1 negali būti laikomas tinkamu obelų skaičiaus nustatymu. Tą patvirtino ir teismas savo sprendime. Ekspertas D. K. nustatė, kad atsakovės žemės sklype buvo pasodinta 3 660 vnt. ieškovei priklausančių obelų, kad ekspertizės atlikimo metu (2015 m.) atsakovės žemės sklype liko tik 3 011 vnt. obelų ir kad 942 vnt. obelys apžiūros dieną (2015 m.) jau nebeatitinka verslinei sodininkystei keliamų reikalavimų ir yra technologiškai neatstatomos. Neaišku, kodėl teismas pasirinko skaičiuoti obelų skaičių pagal 2015 m. duomenis (D. K. ekspertizė), o ne pagal 2011 m. duomenis (V. Č. ekspertizė), kuomet pastarieji duomenys yra labiau artimesni nuomos santykiams pasibaigimo ir nuosavybės praradimo metams (2004 m,). Nuo 2011 m. iki 2015 m. (praėjus 4 metams), dalis neprižiūrimų bei blogai prižiūrimų obelų prarado savo vertę visiškai, tačiau tai įvyko dėl atsakovės kaltės, kuri, priešingai nei teigė teismas sprendime, nebuvo obelų sąžininga įgijėja, o siekė iš ieškovės pasipelnyti gaunant ES išmokas už žemės naudmenas (obelis) (t. 7, b. l. 50). Teismas nepagrįstai konstatavo, kad negalima nustatyti tikslų sodinių skaičių ir būklę nuomos santykių pasibaigimo dienai. Teismas, nurodęs, kad obelų skaičius kompensacijai apskaičiuoti bus nustatomas pagal ekspertų atliktas išvadas, t. y. ekspertizių atlikimo dieną, nepagrįstai nesivadovavo eksperto V. Č. ekspertizėje apskaičiuotu sodinių skaičiumi 2011 metams, o rėmėsi eksperto D. K. 2015 m. nustatytomis aplinkybėmis, kurios be pagrindo reiškė iš anksto mažiau palankų teisinį vertinimą ieškovei, nes teismo nebuvo įvertintas kaip įmanoma labiau retrospektyvus vertinimas nustatant obelų skaičių. Teismas taip pažeidė šalių tinkamo įrodymų vertinimo bei lygiateisiškumo principus.

332. Ieškovė rūpinosi obelimis, siekė byloje nustatyti tikrąjį jų skaičių ir rinkos kainą bei atsakovės nesirūpinimą obelimis. Teismas sprendime nevertino byloje pateiktų įrodymų, jog ieškovė, siekdama įrodyti tikslų obelų skaičių ir kainą, 2008-07-02 kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentą prašydama nustatyti sodinių vertę. Byloje yra pateiktas šio departamento 2008-08-06 atsakymas Nr. 4-1464 (t. 1, b.l. 28), kuriame nurodė, jog apskrities viršininkui nesuteikta teisė tenkinti tokio pobūdžio sodinių savininko prašymo, nes jis sodinių vertę įvertina pagal žemės savininko prašymą. Pagal tuo metu galiojantį 1999-10-22 Vyriausybės nutarimą „Dėl atsiskaitymo už pramoninių sodų vaismedžius ir vaiskrūmius, esančius savininkams sugrąžintoje žemėje“, buvo numatyta tvarka, jog šalims nesutarus dėl atsiskaitymo už sodinius, žemės savininkas paduoda apskrities viršininkui prašymą dėl sodinių vertės nustatymo ir šios žemės palaisvinimo. Teismas sprendimu netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nes ieškovei ir atsakovei nesutarus, obelų vertės nustatymą kreipiantis į apskrities viršininką turėjo inicijuoti atsakovė, o ne ieškovė. Teismo sprendime nurodyti argumentai, jog ieškovės elgesys yra neprotingas, neatitinkantis rūpestingo ir apdairaus savininko elgesio, yra nepagrįsti byloje pateiktais įrodymais. Ieškovė 2007-07-11, 2008-04-25 raštais buvo kreipusis į atsakovę dėl ieškovei priklausančių obelų kompensacijos (t. 1, b.l. 13, t. 1, b.l. 12). Iki tol ieškovė pagrįstai laukė ir tikėjosi, kad jai už obelis bus atlyginta. Tai yra, teisme jau buvo paliudyta, kad pasibaigus nuomos sutarties terminui, atsakovė pareiškė norinti pati ūkininkauti ir gauti ES išmokas už ekologišką ūkį, bei žodžiu susitarė su apeliante išpirkti obelis iš ieškovės per tris metus, buvo netgi sutarta, kad bendrovė įdirbs sodo žemę, o atsakovė pirmus metus nemokės nieko, antrais sumokės pusę obelų kainos, o trečiais metais - kita pusę (t. 2, b.l. 192). Atsakovė neneigė aplinkybes, kad yra įkūrusi ekologinį ūkį ir naudojasi ginčo objektu tapusiomis obelimis, kad prižiūri ir gauna ES paramą (t. 2 , b.l. 192). Kuomet atsakovė memorandumu (t. 1, b.l. 4) nurodė, kad ieškovės prašymai atsiskaityti už sodinius yra neteisėti, ieškovė ieškojo būdų ginti pažeistas teises, tarėsi dėl teisių gynimo su advokatais. Pirmiausia, kaip minėta, 2008-07-02 kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentą dėl sodinių vertės nustatymo. Departamentui atsakius, kad ieškovei reikia savomis lėšomis atlikti turto vertinimą ir kreiptis į teismą dėl atlyginimo už sodinius, ieškovė po kelių mėnesių, t. y. 2008-09-12, pateikė ieškinį atsakovei. Be kita ko, ieškovė net buvo kreipusis į Jonavos rajono policijos komisariatą, kuriame pagal ieškovės direktoriaus pareiškimą 2007-08-17 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pareiškime buvo nurodyta, kad Jonavos rajone, ( - ) tyčia gadinami ieškovei priklausantys vaismedžiai, o turtinė žala siekia 19,896,00 Lt. Byloje pateiktame Jonavos rajono apylinkės prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą (t. 2, b.l. 155) nurodyta, kad tyrimo metu nustatyta, kad vaismedžius savo žemės sklype genėjo būtent atsakovė bei jos samdomos įmonės darbuotojai. Nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau būtent tokias aplinkybes vėliau nustatė ir ekspertas D. K., nurodęs, kad daug vaismedžių dėl netinkamai prieš 5-7 m. atlikto genėjimo (smarkaus vaismedžių sužeminimo ir pagrindinių vainiko šakų drastiško sutrumpinimo), yra praradę tradicinę vaismedžio formą, vainike daug naujai atžėlusių lygiaverčių stiebų. Sutankėjusiuose ir tinkamai nesuformuotuose vainikuose mažėja derlius, nes sutrinka žiedinių pumpurų vystymasis“ (t. 7, b.l. 81). Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad 5-7 metai yra būtent tas laiko tarpas, kuomet obelis genėjo atsakovė ir tai darė netinkamai, iš esmės jas niokodama. Dėl šios priežasties obelų nuvertėjimą lėmė būtent atsakovės nesirūpinimas obelimis ir ieškovė siekė tai rodyti nuo pat pradžių, todėl nepagrįstos teismo išvados, jog ieškovė pareikalavo kompensacijos už obelis tik tada, kai atsakovė sutvarkė žemės sklypą ir obelis bei sėkmingai pradėjo ūkininkauti.

343. Sprendimu teismas be teisinio pagrindo pripažino atsakovę sąžininga įgijėja. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad neteisėtai įgytas turtas netampa jį įgijusio asmens nuosavybe ir toks asmuo neįgyja nuosavybės teisių, saugomų pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją. Aiškinant teismo sprendime minimas CK normas sistemiškai, sąžiningas įgijėjas yra asmuo, kuris nežinojo ir neturėjo žinoti, kad daiktą jam perleidžia asmuo neturintis tam teisinio pagrindo (pvz., CK 4.96 str.). Taigi, nesąžiningas asmuo būtų laikomas tas, kuris žinojo ar turėjo žinoti, kad turto negali gauti savo nuosavybėn ir kad turtas jam nepriklauso. Tuo tarpu minėtos CK 6.237 str. 4 d. bei CK 6.240 str. 2 d. jokiu būdu negali reikšti, jog asmuo, įgijęs turto be pagrindo, gali būti laikomas sąžiningu įgijėju. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-01-10 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014, kurioje buvo spręstas klausimas dėl ieškovės nuosavybės teisės į sodinius pripažinimo, konstatavo, kad neatlygintinai perdavus ieškovės turtą atsakovės nuosavybėn būtų pažeista ieškovės, kaip žemės naudotojos ir sodinių savininkės, nuosavybės teisė, sukuriama situacija, kai vieno savininko turtas būtų neatlygintinai paimtas kito savininko nuosavybėn, atimant iš šio teisę gauti iš savo turto ekonominę naudą ir teisingą atlygį už turtą. Iš išdėstytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisinių argumentų, akivaizdu, kad atsakovė negali būti laikoma sąžininga įgijėja, kuomet tarp pačios ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta nuomos sutartis, o jai pasibaigus, ieškovei nuosavybės teise priklausančius sodinius atsakovė faktiškai naudojo ir gavo ekonominę naudą. Tai yra, sprendime nurodyti teismo argumentai dėl palankių sąlygų vertinimo atsakovės naudai yra nepagrįsti visuotino principo ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė neatsiranda) taikymo aspektu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pati sudarė nuomos sutartį su ieškove, todėl tiek apie ją, tiek ir tai, kad sodiniai priklausė ieškovei, ji žinojo, todėl turėjo arba galėjo žinoti, kad nuomos santykių pasibaigimas nereiškia nuosavybės teisės į sodinius perėjimo atsakovei. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismas sprendimu negalėjo pasisakyti dėl tų klausimų, kurie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jau buvo nuspręsti ir ištirti. Atitinkamai, teismas sprendimu pažeidė materialinės teisės normas, netinkamai aiškindamas Atsakovės, kaip sąžiningos įgijėjos, teisinį statusą.

354. Teismas netinkamai vertino eksperto V. Č. ekspertizę. Teismo sprendime nurodoma, kad ekspertas V. Č. nustatė, jog Atsakovės žemės sklype buvo 3 570 vnt. obelų. Pažymėtina, kad teismas klaidingai nurodė tokį obelų skaičių, nes ekspertas V. Č. ekspertizės akte (t. 3, b.l. 55-69) aiškiai nustatė, kad apžiūros metu (2011 m.) tinkamų obelų skaičius buvo 3 280 vnt., o ne 3 570 vnt. Neaišku, kuo remiantis teismas nurodė būtent tokį obelų skaičių (3 570 vnt.). 3 570 vnt. obelų skaičių buvo nurodžiusi ieškovė savo pirminiame ieškinyje, kuris vėliau buvo patikslintas remiantis eksperto paskaičiuota 3280 vnt. obelų skaičiumi. Be to, ekspertas V. Č. aiškiai ekspertizėje nurodė, kad su išdžiūvusiomis ar nesančiomis obelimis, obelų skaičius galėtų būti net 3 655 vnt., tačiau ekspertas šių obelų neskaičiavo ir galutinai pateikė 3 280 vnt. obelų skaičių, t. y. būtent pastarasis obelų skaičius buvo tinkamas. Ekspertas nevertino tų obelų, kurios apžiūros dieną jau buvo nudžiūvusios ar jų apskritai nebuvo.

366. Teismas netinkamai vertino eksperto V. Č. ekspertizėje taikomus turto vertinimo metodus. Obelų, kaip specifinio tarto (ar net verslo) vertę tiksliausiai galima nustatyti tik naudojantis kitais normatyviniais dokumentais, kurie galėtų teisingiausiai įvertinti sodinių vertę ir kurie nepažeistų šio turto savininko teisių. Ekspertas V. Č. vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 135 „Dėl vaismedžių ir vaiskrūmių, kurių vertė atlyginama dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės reikmėms, įkainojimo normatyvų“ (toliau — Normatyvai), kuris nustatė sodinių kainą pagal jų vertę, kuri atlyginama žemės sklypų paėmimo visuomenės reikmėms metu. Taigi eksperto rėmimasis Normatyvais tiksliausiai atitinka TVVĮ 5 str. 1 d. 2 p. numatytą turto įvertinimą pagal teisingumo, protingumo, sąžiningumo, nuosavybės neliečiamumo ir kt. principus. Tuo tarpu teismas nepagrįstai obelų vertei nustatyti suteikė išskirtinę ir absoliučią reikšmę pajamų vertinimo metodui, taip pažeisdamas materialinės teisės normas, nustatytas TVVĮ 5 str., todėl neobjektyviai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes.

377. Teismas nepasisakė ir nevertino aplinkybes apie atsakovės gautas išmokas už naudojimąsi ieškovės obelimis. Nepagrįsti teismo argumentai, jog išmokas atsakovė gavo ne konkrečiai už sodinius, bet už ekologinį ūkininkavimą. Ekologinis ūkininkavimas šiuo atveju susidėjo tik iš pajamų už obelis, nes kitų žemės naudmenų sklypuose nebuvo ir nėra. 2012-07-09 Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos rašte Nr. BR6-(16.1)-5569 (t. 4, b. l. 65-66) nurodė, kad atsakovė „...nuo 2005 m. iki 2012 m. sklype deklaruoja verslinių (intensyviai prižiūrimų) obelų sodų plotus, už kuriuos gauna tiesiogines išmokas...“ ir dalyvauja programose (2007-2013 m. programa „Ekologinis ūkininkavimas“, Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ programa „Ekologinis ūkininkavimas“). Šiame rašte nurodyta, kad agentūra paramos gavėjai už paraiškose numatytų įsipareigojimų ir reikalavimų įvykdymą išmokėjo 201 905,32 Lt (58 475,82 Eur) išmokų. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai sprendime konstatavo, kad išmokas atsakovė gavo ne konkrečiai už sodinius, bet už ekologinį ūkininkavimą, kuomet pati agentūra aiškiai nurodė, už ką buvo mokėtos šios išmokos. Be to, pati atsakovė neneigė aplinkybės, kad yra įkūrusi ekologinį ūkį ir naudojasi ginčo objektu tapusiomis obelimis, kad prižiūri ir gauna ES paramą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad ekspertas V. Č. be pagrindo nesirėmė pajamų metodu, kuomet pats teismas visiškai nevertino ieškovės galimų tuo metu būsimų pajamų už ieškovei priklausančias obelis. Dėl šios priežasties teismo argumentas sprendime, jog egzistuoja didesnė tikimybė, jog šiuo metu nesančios ar sudžiūvusios obelys tokios būklės buvo jau 2004 m. pabaigoje yra absoliučiai nepagrįstas ir pateiktas neatsižvelgiant į realias rinkos sąlygas, galimas gauti pajamas ateityje (kurias atsakovė ir gavo) bei sodinių tikrąją vertę nepriklausomai nuo tam tikro obelų nuvertėjimo. Šiuo atveju obelis galima atstatyti į jas papildomai investuojant, prižiūrint, todėl obelų tikroji vertė negali būti vertinama išimtinai pagal tam tikru momentu duodamas pajamas. Teismas sprendime neįvertino būsimų sodinių diskontuotų pajamų, t. y. pačios atsakovės gautų išmokų už ieškovės turtą (69,886,67 Eur), todėl nepagrįstai siekė sodinių vertę nustatyti tik pagal tuo metu gaunamas iš sodinių pajamas.

388. Ekspertas V. Č. pagrįstai obelų vertę nustatė pagal Normatyvais patvirtintus sodinių įkainius. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog ekspertas V. Č., remdamasis Normatyvais, obelų vertę nustatė visiškai neatsižvelgdamas į Normatyvuose nustatytas įkainojimo mažinimo normas pagal sodinio būklę dėl kamieno žievės pažeidimų, ligų, išpuvimų ir kt. Priešingai nei nurodo teismas, ekspertas V. Č., vertindamas obelų vertę, rėmėsi tiek didžiausiais Normatyvuose nurodytais koregavimo koeficientais (įvertindamas galimą vaismedžių diametro matavimo paklaidą), tiek atsižvelgė ir į kainą mažinančius procentus, kuriais ir buvo sumažinta obelų vertė (t. 3, b.l. 68). Ekspertas V. Č. taikė net 30 proc. koregavimo procentą, kuriuo buvo sumažinta obelų vertė. Atitinkamai, teismo argumentai, kad ekspertas V. Č. visiškai neatsižvelgė į įkainojimo mažinimo normas, yra netikslūs, todėl negali būti vertinami kaip pagrįsti.

399. Teismas sprendime netinkamai vertino K. J. ekspertizę. Teismas negalėjo dalinai remtis eksperto nuomone dėl sodinių likvidavimo vertės bei 2,41 Eur verte už vieną sodinį (ją teismas vertino kartu su eksperto D. K. 2,10 Eur verte), nes visa ekspertizė atlikta paviršutiniškai ir šališkai. Ekspertas posėdyje pats pripažino, jog nevertino atsakovės gautų išmokų iš ES struktūrinių fondų, o tai būtų iš esmės pakeitę obelų vertės nustatymą. To nevertinus, net ir dalinis rėmimasis ekspertize reiškia, kad teismas nevisapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, o sprendime pateikti argumentai panaudojus tik tam tikras ekspertizės nustatytas aplinkybes, lemia grubų prieštaravimą ir neatitikimą tarp pateiktų įrodymų. Teismas tarėjo ekspertizę apskritai atmesti kaip įrodymą. Teismo nurodymas, kad iš ieškovės yra išskaičiuotina suma už 942 vnt. obelų likvidavimą. yra visiškai nepagristas, nes ekspertas nevertino tikrosios sodinių vertės 2004 m. (gautų išmokų iš ES skirtų lėšų).

4010. Teismas sprendime netinkamai vertino eksperto D. K. ekspertizę. Teismas nepagrįstai nesuteikė teisinės reikšmės agrarinių mokslų daktaro D. K. nuomonei, jog prieš 10 metų obelimis ieškovė rūpinosi. Eksperto D. K. ekspertizėje rėmimasis specifinio poįstatyminio akto įkainiais nustatant obelų vertę šioje situacijoje neturėjo būti teismo vertinamas kaip tinkamas, nes obelų būklė turėjo būti vertinama retrospektyviai, o ne 2015 metams.

4111. Sprendimu teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidų priteisimą šalims. Teismas nepriteisė bylinėjimosi išlaidų sumos, patirtos už ieškovės advokato pasikeitimą ir būtinumą susipažinti naujai su bylos medžiaga. Nagrinėjamu atveju teismas nepagrįsta teigia, kad naujo advokato įstojimas į bylą ir reikalingos didesnės ieškovės išlaidos turi būti neatlygintos, nes tai iš esmės reiškia nepagrįstą šalies išlaidavimą. Šiuo atveju ieškovė per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį (8-9 metas) turėjo tik 2 advokatus (įskaitant šiuo meta atstovaujantį ieškovei advokatą), todėl ieškovė tikrai nepiktnaudžiauja savo teisėmis didindama bylinėjimosi išlaidas byloje. Ieškovei turi būti priteistos visos bylinėjimosi išlaidos (proporcingai tenkinamiems reikalavimams) dėl ieškovės patirtų išlaidų už naująjį advokatą. Sprendimu teismas priteisė iš ieškovės visas išlaidas už eksperto K. J. ekspertizę bei jo atvykimą į teismą — 1 590,29 Eur. Šio asmens ekspertize teismas iš esmės beveik nesirėmė (kaip pagrindu sprendimui priimti), todėl nepagrįstai visą šią sumą priteisė iš ieškovės. Sprendimu teismas priteisė iš ieškovės 1 211,34 Eur žyminio mokesčio išlaidų, kurias patyrė atsakovė už apeliacinio skundo pateikimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010-02-17 sprendimo (t. 2, b.l. 206). Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2010-11-08 nutartimi, nors ir patenkinęs atsakovės apeliacinį skundą, bylą grąžino nagrinėti atgal Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2012-08-16 sprendimu (t. 5, b.l. 97) ieškinį atmetė (nieko nepasisakė dėl žyminio mokesčio), tačiau Lietuvos apeliacinis teismas vėliau 2013-07-02 daliniu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, todėl atsakovės nurodyto viso žyminio mokesčio priteisimas iš ieškovės yra nepagrįstas.

42Apeliaciniu skundu atsakovė R. D. G. prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą pakeisti priteisiant atsakovės naudai papildomai 7 545 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Dėl sumažintų bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą (4 300 Eur sumos). Teismas nesigilino, kokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidas patyrė atsakovė, tik konstatavo, kad jos yra per didelės, nes dalis išlaidų nėra smulkiai detalizuotos. Šią bylą sudaro 8 tomai, joje pateikti procesiniai dokumentai, taip pat pateikti įrodymai (kad ir nedetalūs) dėl laiko sąnaudų ruošiantis atstovavimui teisme bei paties atstovavimo teisme valandų skaičius, t. y. yra pateikta visa informacija dėl patirtų bylinėjimosi sąnaudų, kurios visos priskirtinos bylinėjimosi išlaidoms pagal aukščiau išvardintus CPK straipsnius. Anksčiau bylą nagrinėję teismai sprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą ir tik iš dalies sumažino bylinėjimosi išlaidų sumą, t. y. Vilniaus apygardos teismas 2012-08-16 sprendimu (t. 5, b.1.97-101) priteisė 10 000 Lt. Vilniaus apygardos teismas 2012-09-05 papildomu sprendimu (t. 5, b.l. 106-108) priteisė papildomai 4 182,52 Lt. Viso minėtais sprendimais priteista 4 108 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, kuri yra panaši į Vilniaus apygardos teismo 2016-03-29 sprendimu priteistą sumą, nors po Vilniaus apygardos teismo 2012-08-16 sprendimo, byla buvo nagrinėjama tiek Lietuvos apeliaciniame teisme, tiek Lietuvos Aukščiausiame Teisme, kuris vėl bylą grąžino į pirmąją instanciją. Vilniaus apygardos teismas 2016-03-29 sprendime teisingai pritaikė CPK 93 str. 2 d. normas bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas proporcingai, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2016-03-29 sprendime neatsižvelgė į tai, kad byla nagrinėjama nuo 2008 metų ir nevertino fakto, kaip bylinėjimosi išlaidų klausimas buvo išsprendžiamas užbaigus kiekvieną teisminį procesą (byla buvo nagrinėjama pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismo, kuris grąžino bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui). Skundžiamu sprendimu (2016-03-29) priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis po dar trijų instancijų nagrinėjimo teismuose nuo papildomu sprendimu (2012-09-05) priteisto dydžio beveik nesiskiria. Dėl šių aplinkybių kyla pagrįstų abejonių tokiu teismo sprendimo teisėtumu.
  2. Dėl išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, dydžio. Pirmos instancijos teismas neargumentavo dėl CPK 98 straipsnio kriterijų, taikomų išlaidų dydžiui nustatyti, paskirstydamas išlaidas vadovavosi tik pateiktais išlaidų dydžiais, konstatavo, kad bylinėjimosi išlaidos yra neaiškios, todėl yra pagrindas jas sumažinti. Teismas nepakankamai įsigilino į bylos esmę ir nepagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime klaidingai pritaikė Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisiną pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus. Kaip matyti iš bylinėjimosi išlaidų suvestinės, per bylinėjimosi laikotarpį nuo 2008 m. atsakovė, gindama savo interesus, teikė būtinus į bylą dokumentus, mokėjo už teisines konsultacijas ir atstovavimą teisme dėl ko ir susidarė 11 845 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už advokato pagalbą. Vilniaus apygardos teismas neatsižvelgė į išdėstytus faktus, nevertino jos sudėtingumo ir bylinėjimosi išlaidas sumažino tiek, kad jos pagal Rekomendacijas maksimaliems dydžiams yra mažesnės nei vidurkis. Vilniaus apygardos teismas pažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką, netinkamai sulygino atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas su įtvirtintais Rekomendacijose dėl maksimalių dydžių. Be to, Vilniaus apygardos teismas neanalizavo procesinių dokumentų skaičiaus, todėl klaidingai nustatė, kad byloje nėra galimybių nustatyti (įvertinti) patirtų bylinėjimosi išlaidų atitikimo Rekomendacijoms. Šiuo atveju nesant laiko sąnaudų detalizacijos, įvertinti procesinių dokumentų skaičių, posėdžių skaičių buvo ypatingai svarbu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, sumažindamas bylinėjimosi išlaidas atsakovei, nesivadovavo teisės normomis, reglamentuojančiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nevertino į bylą pateiktų procesinių dokumentų apimties, nevertino paties procese vykusių posėdžių skaičiaus.
  3. Dėl atsakovės procesinės padėties. Bylos rezultatas įrodo ieškovės reikalavimo pagrįstumo lygį, t. y. jis buvo tenkintas tik 2 proc. apimtimi. Atsakovė jau bylos pradžioje siūlė ieškovei sudaryti taikos sutartį jai išmokant dar didesnę pinigų sumą nei buvo priteista Vilniaus apygardos teismo 2016-03-29 sprendimu. Taikaus susitarimo siūlymai ieškovei buvo teikiami ir kitų teisminių nagrinėjimų metu, tačiau visi buvo atmesti. Taigi šiuo atveju atsakovės bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos vien dėl ieškovės pareikšto netinkamo dydžio reikalavimo, ką patvirtino ir teismai, tenkindami tik 2 proc. reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo sumažintos atsižvelgiant į Rekomendacijas bei laiko sąnaudų nebuvimą keliose detalizacijose, susidaro situacija, kad atsakovė turi pati susimokėti (sumažinus bylinėjimosi išlaidas) vien dėl to, kad stengėsi apginti savo teises nuo nepagrįsto ieškinio (kas atsakovės ir buvo įrodyta), todėl šalia ieškovei privalomos išmokėti kompensacijos 3273, 16 Eur, atsakovė patirs papildomai 11 845 Eur nuostolį. Šioje byloje atsakovei teko gintis nuo juridinio asmens pareikšto reikalavimo, kad apsimokėtų už teisines paslaugas jai teko parduoti dalį savo turto. Juridinio asmens finansinė padėtis užtikrina geresnes sąlygas bylinėtis, o apeliantės, kaip fizinio asmens procesinė padėtis šioje byloje laikytina silpnesne. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovė procese elgėsi sąžiningai, jau bylos pradžioje pasiūlė procesą užbaigti taikos sutartimi, o ieškovė, priešingai, sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Dėl ieškovės kaltės procesas užtruko iki 2016 metų ir pareikalavo iš atsakovės didžiulių finansinių sąnaudų.

43Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė R. D. G. prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

441. Ieškovė neteisingai interpretuoja faktus dėl nuomos sutarties pasibaigimo aplinkybių ir ieškovė neįrodė, jog susitarimas su R. D. G. dėl atsiskaitymo už sodinius apskritai egzistavo. Ieškovė nei rašytiniame pranešime apie nuomos sutarties pasibaigimą, nei jokiu kitu raštu, pareiškimu, prašymu ar pretenzija nebuvo nurodžiusi, kad pasibaigus nuomos sutarčiai atsakovė turėtų sumokėti ieškovei kompensaciją, užmokestį už sodinius. Taigi byloje nėra jokių dokumentų ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovė su atsakove būtų susitarę arba, kaip minėta, ieškovė būtų pateikusi reikalavimus dėl atsiskaitymo už sodinius. Byloje yra nustatyta ir nepaneigta faktinė aplinkybė, kad iš ieškovės pusės nebuvo jokių veiksmų ar reikalavimų sodinių atžvilgiu, todėl konstatuotina, kad ieškovės apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog atsakovė nesutiko atsiskaityti už ieškovei priklausančius sodinius laikytinas tik ieškovės prielaida, samprotavimu, kurio nepagrindžia faktiniai byloje surinkti įrodymai. Nors ieškovė pateikė 2008-04-17 visuotinio susirinkimo protokolą, 2008-04-25 kreipimąsi (kurio atsakovė nėra gavusi) (t. 1, b.l 11-12), tačiau šie dokumentai surašyti praėjus daugiau nei 2,5 m. po nuomos santykių pasibaigimo, todėl negali būti traktuojami kaip įrodymai, patvirtinantys žodinio susitarimo buvimą tarp šalių, nes tai yra vienašališkai ieškovės surašyti dokumentai, kuriuose, be kita ko, nėra įvardinta jokia kompensacijos suma už sodinius. Byloje esantys ieškovės finansiniai dokumentai patvirtina, kad ieškovė nuo 2000 m. nebevykdė žemės ūkio veiklos, o ypač specializuotos sodininkystės, nes sodai senstantys, nederlingi, juos prižiūrėti neekonomiška, o įveisti naujus sodinius nepradedama, derlius ir produkcija nesurenkama (t. 3, b. l. 31 ir kita). Be to, dar 2002 m. buvo publikuoti straipsniai žiniasklaidoje apie tai, jog ieškovė didelės sodų dalies neprižiūri, obelys sulaukėjusios ir pan. (t. 3, b. l. 17-20). Taigi jau nuo 2000 m. ieškovė faktiškai nebevykdė realios sodininkystes veiklos, o tai tik patvirtina, kad kaip ir rodo faktinė situacija – ieškovė neturėjo intereso toliau nuomoti žemės sklypą ir tęsti savo veiklą. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs faktines aplinkybes ir įrodymus konstatavo, jog pati ieškovė atsisakė nuomos sutarties tolimesnio tęsimo, nelaikė savęs sodinių savininku, jokių reikalavimų atsakovei nekėlė, o tai reiškia, kad atsakovė pagrįstai manė, kad turi teisę naudoti sodinius savo nuožiūra kaip žemės priklausinius ir, kad ieškovė jokio ekonominio intereso jų atžvilgiu neturi. 2004 m. pabaiga yra laikytina sodinių įgijimo momentu, kai atsakovė sąžiningai įgijo sodinius savo žinion, todėl teismas pagrįstai teisingos kompensacijos dydį siejo su nuomos teisinių santykių pasibaigimo momentu buvusia tikrąja sodinių verte, kurią retrospektyviai nustatinėjo net trys ekspertizės. Teismas, nustatydamas teisingos kompensacijos dydį, teisėtai ir pagrįstai vertino ne tik ekspertų nustatytą sodinių skaičių ir vieno sodinio vertę, bet atsižvelgė ir į kitas bylai teisingai išnagrinėti svarbias aplinkybes: sodinių amžių (keliasdešimt metų), būklę (pažeisti, sudžiūvę, dalis išnykę), medienos paruošimo ir žemės rekultivavimo išlaidas, kitų žemės sklypų savininkų ieškovei sumokėtos kompensacijos dydį už sodinius (mažiau nei 2,90 Eur/vnt.), ieškovės vykdytą nuostolingą sodininkystės veiklą ir gautas pajamas iš jos, ieškovės siekį ir ketinimą apskritai tokią veiklą vykdyti nuo 2005 m. ir realias galimybes bei siekį eksploatuoti sodinius, taip pat vertino kiekvienos šalies sąžiningumą ir procesinį elgesį byloje (pvz., tai, kad ieškovė, neneigdama perleidimo (kompensacijos) mokėjimo sandorių su kitais žemės sklypų savininkais fakto, atsisakė pateikti teismui duomenis apie šiuos sandorius, kas savaime suponuoja contra spoliatorem prezumpciją). Taigi teismas vertino byloje surinktų įrodymų visumą, neteikė kuriam nors vienam įrodymui išskirtinės reikšmės, nuosekliai ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, aiškiai ir detaliai pasisakė dėl kiekvieno iš jų, argumentavo savo išvadas, tokiu būdu priėmė teisėtą ir teisingą sprendimą, atitinkantį teismų praktikoje suformuotas įrodymų vertinimo taisykles. Kitokiai išvadai nei padaryta sprendime objektyviai nėra jokio pagrindo, o ieškovės argumentai nesudaro pagrindo sprendimo peržiūrėjimui ir pakeitimui šiuo aspektu.

452. Teismas pagrįstai pripažino atsakovę sąžininga įgijėja. Pirmosios instancijos teismas atsakovę pagrįstai pripažino sąžininga įgijėja ir tai argumentavo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje akcentuojamu nuosavybės teisių ribojimo pateisinamumu bei proporcingumu. Tuo tarpu ieškovė su nurodyta išvada sprendime nesutinka ir teigia, kad nėra pagrindo atsakovę pripažinti sąžininga įgijėja. Tokią savo poziciją ieškovė grindžia deklaratyviais teiginiais ir pateikia nuorodas į Konstitucinio teismo 2000-07-05 nutarimą bei savaip interpretuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014. Ieškovė nepagrįstai pateikia nuorodą į Konstitucinio teismo 2000 m. liepos 5 d. nutarimą šios bylos kontekste, nes šiuo Konstitucinio teismo nutarimu buvo sprendžiamas klausimas „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21410 straipsnio 1 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, todėl šis nutarimas ir jame konstatuoti nuosavybės teisių įgijimo, vertinimo bei kiti klausimai yra visiškai nesusiję su šios bylos kontekstu. Nors ieškovė savo apeliaciniame skunde dėl atsakovės pripažinimo sąžininga įgijėja bando pasakyti, kad toks pripažinimas nėra galimas iš esmės dėl to, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos iš atsakovės priteisimo pagal nepagrįsto praturtėjimo sąlygas, tačiau su tokia nuomone negalima sutikti dėl to, kad teismas, detaliai išnagrinėjęs faktines aplinkybes, šioje situacijoje elgėsi atidžiai ir protingai vertindamas ne tik atsakovės veiksmus, bet ir pačios ieškovės elgesį po nuomos sutarties pasibaigimo. Taigi akivaizdu, jog išimtinai faktinių aplinkybių analizė leido padaryti išvadą, jog atsakovės naudojimąsi sodiniais sąlygojo ne jos pačios veiksmai ir iniciatyva, bet būtent išimtinai paties ieškovės nuomos santykių užbaigimas, jos abejingumas ir nesuinteresuotumas sodiniais, nelaikymas sodinių ekonominiu turtu, t. y. būtent tai privertė atsakovę imtis iniciatyvos ir veiksmų sodinių atžvilgiu, kurie augo jos žemėje. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad teismas pagrįstai vertino abiejų šalių veiksmus sąžiningumo kontekste. Nors ieškovės apeliaciniame skunde nurodoma, jog ieškovė dar 2008 m. kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentą dėl sodinių vertės nustatymo, o 2011 m. buvo skirta sodinių vertės nustatymo ekspertizė tačiau tai dar nereiškia, kad ji elgėsi rūpestingai ir sąžiningai. Rūpestingas daiktų savininkas, dar prieš nutraukdamas nuomos teisinius santykius, būtų suskaičiavęs jam priklausančių sodinių skaičių ir pasirašęs priėmimo–perdavimo aktą, davęs konkrečius nurodymus žemės savininkui dėl sodinių priežiūros, apmokėjęs daikto išlaikymo išlaidas, todėl kreipimasis į apskrities viršininką praėjus 3 metams po sodinių palikimo be priežiūros dėl jų vertės (o ne dėl skaičiaus) nustatymo ir prašymas skirti ekspertizę praėjus 6 metams po sodinių palikimo niekaip negali būti vertinamas kaip atsakingas ir rūpestingas daiktų savininko elgesys. Teismų praktikoje asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną, todėl akivaizdu, kad ieškovės elgesys tokiu būdu paliekant sodinius nelaikytinas nei rūpestingu, nei tinkamu.

463. Teismas tinkamai, pagrįstai ir objektyviai nustatė bei pagrindė sodinių skaičių. Pirma, V. Č. ekspertizė, kuria remiamasi ieškovės apeliaciniame skunde, laikytina niekine, todėl joje padarytomis išvadomis apskritai negalima remtis šioje byloje. Antra, pati ieškovė, kritikuodama K. J. ekspertizę teigia, jog jis nėra sodininkystės ekspertas, todėl negalėjo padaryti tinkamų išvadų apie sodinių būklę. Tačiau šiuo atveju tą patį galima pasakyti ir apie V. Č. bei jo atliktus sodinių skaičiavimus: V. Č. nėra sodininkystės ekspertas (tą ir pats yra patvirtinęs bylos nagrinėjimo metu), todėl jo atliktas sodinių skaičiavimas ir nustatytas 3280 sodinių skaičius negali būti laikomas tinkamu, nes yra akivaizdu, kad jis neturėdamas specialių žinių negalėjo įvertinti ar atitinkamas sodinys gali būti laikomas atitinkančiu verslinei sodininkystei keliamus reikalavimus. Taigi akivaizdžiai tikėtina, kad V. Č. didelės dalies sodinių tinkamumo negalėjo įvertinti, todėl sodinių skaičius jo ekspertizės išvadoje yra žymiai didesnis nei tinkamų sodinių skaičius D. K. ekspertizėje. Trečia, byloje įrodymais yra pagrįsta, kad atsakovė nuolatos ir tinkamai prižiūrėjo sodinius, todėl ieškovės argumentas dėl obelų vertės praradimo dėl atsakovės nepriežiūros yra absoliučiai nepagrįstas ir niekinis. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad pagal byloje surinktus įrodymus sodiniai buvo sodinti net 1957, 1977, 1979 metais (t. 3, b. l. 36-38), todėl yra pagrindo padaryti išvadai, kad sodinių skaičius nuo jų pasodinimo metų iki ekspertizių atlikimo galėjo sumažėti nebent dėl jų natūralaus gyvavimo amžiaus pasibaigimo. Visi ekspertai atliktų ekspertizių aktuose patvirtino, kad sodiniai buvo sodinti prieš keliasdešimt metų, kad dalis jų yra sudžiūvusių, išnykusių. Tuo tarpu atsakovė, kuri apskritai neturėjo pareigos prižiūrėti ieškovės paliktus sodinius, pagal byloje surinktus ir apelianto nepaneigtus įrodymus, juos prižiūrėjo, genėjo. Tai patvirtina ekologinės gamybos ūkio sertifikatai, kurie yra išduodami tik atitinkant tam tikras taisykles ir reikalavimus, ūkio tikrinimo protokolai (t. 7, b. l. 127-151). Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad teismo sprendime padaryta išvada apie sodinių skaičių yra teisinga ir pagrįsta, o ieškovė sprendimo pagrįstumo nepaneigė.

474. Teismas sprendimu tinkamai ir pagrįstai apskaičiavo apeliantei mokėtinos kompensacijos dydį už sodinius atsižvelgdamas į K. J., D. K. ekspertizes bei realius apeliantės sudarytus sandorius ir pagrįstai nesivadovavo V. Č. ekspertize, kuri yra niekinė. Nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, patvirtinančiais V. Č. atliktos ekspertizės teisingumą ir pagrįstumą. Pagrindinis ieškovės argumentas, jog ši byla turėjo būti išspręsta ir kompensacijos suma už sodinius priteista išimtinai pagal eksperto V. Č. atliktą ekspertizę, yra ne tik nepagrįstas, bet ir nelogiškas, nes iš esmės V. Č. ekspertizė yra ne tik ydinga, klaidinga ir neturi būti vertinama kaip įrodymas, bet ji yra iš esmės niekinė. Dar daugiau, V. Č. ekspertizės pagrindu priteisus kompensacines sumas, būtų pažeisti ne tik protingumo, sąžiningumo, teisingumo principai, bet būtų iš esmės teismo sprendimu, kaip galutiniu teisingumo vykdymo aktu, įtvirtintas pačios ieškovės nepagrįsto praturtėjimo teisėtumas, kas prieštarautų iš esmės bet kokiai sveikai logikai ir pamatiniams teisės principams. Dėl to teismas sprendimu nustatęs aiškius V. Č. ekspertizės trūkumus ir jos prieštaringumą kitiems byloje esantiems įrodymams, šį ekspertizės aktą atmetė ir pagrįstai juo nesivadovavo. V. Č. ekspertizės aktas iš esmės yra niekinis, nes sodinių vertinimas atliktas pažeidžiant TVVPĮ nuostatas, neteisėtai ir nepagrįstai buvo vadovautasi Normatyvais, o svarbiausia – jokia sodinių rinkos vertė šia ekspertize net nebuvo nustatyta, ką pripažino ir pats V. Č. apklausiamas bylos nagrinėjimo metu. V. Č. ekspertizės nepagrįstumą patvirtina ir tai, jog atliekant ekspertizę, V. Č. nesivadovavo nei vienu TVVPĮ numatytu metodu. Šis faktas vienareikšmiškai patvirtina grubų TVVPĮ pažeidimą ir leidžia ekspertizės aktą laikyti niekiniu. Be to, pats ekspertas V. Č. apklausos metu vienareikšmiškai ir aiškiai nurodė, kad jo ekspertizės akte nurodyta sodinių vertė apskaičiuota pagal Normatyvus neatspindi realios sodinių rinkos vertės. Pačiam V. Č. patvirtinus šiuos faktus, ieškovės bandymas apeliaciniame skunde šiai V. Č. ekspertizei suteikti kažkokią įrodomąją reikšmę yra ne tik nepagrįstas, bet ir nelogiškas. Teismas sprendime padarė teisingas išvadas ir tinkamai apskaičiavo sodinių vertę remdamasis K. J. bei D. K. atliktomis ekspertizėmis bei atsižvelgdamas į realių sandorių metu buvusias sodinių vertes.

485. Dėl K. J. atliktos ekspertizės. Ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl K. J. atliktos ekspertizės nepagrįstumo yra atmestini. Pirma, K. J. pagrįstai neskaičiavo sodinių vertės pagal naudojimo pajamų metodą ir nevertino atsakovės gautų išmokų iš ES struktūrinių fondų, nes sodinių vertė buvo nustatoma retrospektyviniu būdu 2005-01-01 datai. Metodikos 43 punkte nustatyta, kad atliekant retrospektyvinį (kaip ir šiuo atveju) turto vertinimą, galima remtis tik tomis sąlygomis ir aplinkybėmis, kurios egzistavo nurodytą vertės nustatymo dieną (praeityje) ir buvo iki nurodytos vertės nustatymo dienos (praeityje). Taigi vertintojas privalėjo remtis praeities duomenimis, esančiais byloje iki 2005-01-01 ir jokios gaunamos atsakovės išmokos po šios datos nustatant vertę retrospektyviniu būdu negalėjo būti vertinamos. Be to, ieškovė apskritai neteisėtai savo apeliaciniame skunde kelia klausimus ir kuria nelogiškus argumentus dėl atsakovės gautų išmokų iš ES struktūrinių fondų, nes šios išmokos apskritai nėra susijusios su šios bylos dalyku – kompensacijos už sodinius nustatymu. Antra, K. J. atliktos ekspertizės teisingumui neturi jokios įtakos tokios ieškovės nurodomos aplinkybės kaip tai, kad nedalyvavo kartu su K. J. joks sodinių ekspertas, kad apžiūroje dalyvavo tik atsakovė ir pan. Pabrėžtina, kad pats V. Č. taip pat nėra sodinių ekspertas ir jam atliekant apžiūrą taip pat dalyvavo tik ieškovė, tačiau šiuo atveju kažkodėl ieškovė V. Č. aktą laiko tinkamu. Todėl akivaizdu, kad šie ieškovės argumentai apskritai neturi jokios įrodomosios vertės nustatinėjant K. J. ekspertizės akto pagrįstumą. Trečia, nepagrįstas ieškovės argumentas, jog ji neinvestavo į derliaus nuėmimą, todėl jos buhalteriniai duomenys visiškai neatspindi faktinio derliaus ir kartu tai rodo K. J. ekspertizės nepagrįstumą. Visų pirma, byloje nėra jokių kitų duomenų pagrindžiančių, kad obuolių derlius būdavo, tik jis nebūdavo surenkamas, o antra, jei obuolių derlius buvo, tuomet nesuprantamas ieškovės kaip žemės ūkio bendrovės veiklos vykdymo tikslas. Dėl to galima teigti, kad ieškovė neketino vykdyti sodininkystės veiklos ir nelaikė pačių sodinių kaip vertingo turto ir juos sąmoningai apleido. Pati ieškovė apeliaciniame skunde pripažįsta, kad nuo 2000 m. nesiekė intensyviai gauti pajamų, sumažino derliaus apimtis, kas savaime įrodo, kad sodiniais nebuvo rūpinamasi. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad nuo 2000 m. ieškovė faktiškai nebevykdė Žemės ūkio bendrovių įstatymo keliamo reikalavimo per ūkinius metus už žemės ūkio produkciją gauti daugiau nei 50 proc. visų realizuojamų pajamų, nuo 2000 m. nebevykdė realios sodininkystes veiklos (t. 3, b. l. 31). Ieškovė deklaravo nuostolingą sodininkystės veiklą. Ketvirta, nepagrįsti ieškovės argumentai, jog skundžiamu sprendimu buvo nepagrįstai nesuteikta reikšmė D. K. ekspertizės akte pateiktai nuomonei, kad prieš 10 m. laikotarpį vaismedžių vertė nebuvo mažesnė, vaismedžiai buvo prižiūrimi, ir jų kaina nebūtų mažinama. Pabrėžtina, kad 2016-02-10 posėdžio metu buvo detaliai išsiaiškinta ką reiškė šis D. K. teiginys. Ekspertui uždavus klausimą, kokie duomenys leido daryti išvadą, kad sodiniai 2005 m. buvo prižiūrėti, D. K. nurodė tik daręs prielaidą, kad 2005 m. būklė nebuvo prastesnė. Penkta, teismas sprendimu padarė teisingas išvadas ir pagrįstai rėmėsi byloje esančiais įrodymais apie tai, kad dar 2002 m. sodiniai pačios ieškovės buvo neprižiūrimi. Byloje esantys dokumentai – straipsnis iš Kauno dienos (t. 3, b. l. 19-20l) patvirtina, kad ieškovė, dar nuomodama žemės sklypą iš atsakovės, sodinių neprižiūrėjo, jie buvo sulaukėję. Byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingą išvadą ir teigti, kad neva sodiniai buvo tinkamai ieškovės prižiūrimi, kaip savo apeliaciniame skunde teigia ieškovė. Visišką sodinių nepriežiūrą papildomai patvirtina ir į bylą pateikti VŠĮ Ekoagros tikrinimo dokumentai nuo 2005 m. 2005-08-23 atlikto tikrinimo metu buvo nustatyta sodo būklė: visuose sodų laukuose gausu sudžiūvusių šakų, žuvusių ir sausų medžių, didelės ligos, daug kenkėjų ant sodinių (žr. 2015-11-23 prašymą dėl papildomų duomenų prijungimo ir jo priedus). Šešta, savo sprendimu teismas teisingai konstatavo, jog atsakovė prižiūrėjo sodinius, nes tai vienareikšmiškai patvirtina byloje esantys įrodymai, t. y. kas metus išduoti sertifikatai, patikrinimo aktai ir kiti dokumentai, tuo tarpu jokių kitų įrodymų, galinčių patvirtinti priešingą ir ieškovės deklaruojamą poziciją, byloje nėra pateikta. Taigi ieškovės argumentai dėl sodinių nepriežiūros yra nepagrįsti ir neparemti jokia įrodomąja medžiaga, todėl laikytini deklaratyviais. Taigi teismas pagrįstai ir teisėtai apskaičiavo mokėtiną kompensacijos sumą ieškovei remiantis būtent K. J. ir D. K. ekspertizių aktais. Tuo tarpu apeliacinio skundo motyvai nesudaro jokio pagrindo teismo priimtą sprendimą pakeisti.

496. Ieškovės argumentai apie atsakovės gautų išmokų už ekologinį ūkininkavimą neįvertinimą yra nepagrįsti, nes gautos išmokos nėra susijusios su šios bylos dalyku, o ieškovė reikalavimo dėl jų priteisimo nebuvo pareiškusi. Nagrinėjamu atveju byloje yra sprendžiamas klausimas dėl konkrečios kompensacijos už sodinius priteisimo, tačiau nesprendžiamas atsakovės gautų išmokų iš ES struktūrinių fondų priteisimo ieškovės naudai klausimas. Nei savo pirminiu ieškiniu, nei patikslintu ieškiniu ieškovė nereiškė šioje byloje jokio papildomo reikalavimo dėl atsakovės gautų išmokų priteisimo. Kitaip sakant, ieškovė kaip savo tariamai pažeistų teisių gynybos būdą šioje byloje pasirinko reikalavimą gauti kompensaciją (sodinių vertę, buvusią 2005 metų pradžioje). Be to, ieškovė negali tuo pačiu metu reikšti reikalavimo priteisti sodinių vertę, buvusią 2005 m. pradžioje, bei atsakovės gautas išmokas iš ES struktūrinių fondų kaip jo negautas pajamas, nes tai reikštų paties ieškovės nepagrįstą praturtėjimą. Tokiu atveju ieškovė nepagrįstai gautų tiek kompensaciją už „sodinių perleidimą“, t. y. sodinių rinkos kainą 2005 m. pradžiai, tiek nuo 2005 metų atsakovės gautą naudą jai teisėtai naudojant sodinius. Taigi tik jeigu ieškovė būtų reiškusi šioje byloje reikalavimą grąžinti sodinius natūra (vietoj reikalavimo gauti kompensaciją už sodinių perleidimą), tik tuomet ji būtų galėjusi įrodinėti nuostolių, patirtų negautų pajamų forma, realumą, gautų pajamų dydį ir priežastinį ryšį su atsakovės veiksmais. Tokie nuostoliai turėtų būti pagrįsti realiomis, įrodytomis ir neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis iš ES struktūrinių fondų išmokų, net nevertinus atsakovės patirtų išlaidų sodinių priežiūrai bei ūkininkavimo veiklai, negautų nuomos pajamų ir pan. Atsakovė išmokas iš ES struktūrinių fondų gavo ne už žemės sklype esančių sodinių gerą būklę ar jų didelę vertę, tačiau už ekologinį ūkininkavimą, kuris apima įsipareigojimą laikytis aplinkosaugos reikalavimų bei vystyti ūkį nenaudojant cheminių medžiagų. Todėl išmokų gavimo faktas neturi jokios reikšmės nustatant sodinių vertę 2005-01-01, ypač kai pačios išmokos buvo pradėtos gauti tik 2006 metais, t. y. gautos išmokos neturi jokios įtakos retrospektyvinei sodinių vertei, kurią pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-10 nutartį ir turi sumokėti atsakovė ieškovei. Tai, kad atsakovė jau po nuomos teisinių santykių pasibaigimo dienos, kai ieškovė paliko sodinius, vykdė ekologinio ūkininkavimo veiklą ir už šią veiklą gavo išmokas iš ES struktūrinių fondų, neatspindi buvusios sodinių vertės. Be to, atsakovė, prižiūrėdama seną sodą, patyrė daug finansinių išlaidų sodo sutvarkymui, genėjimui, šienavimui, nuolatinei priežiūrai ir kitiems darbams (t. 7, b. l. 113-126, t. 5, b. l. 78), įdėjo savo pastangas ir darbą, ko ieškovė nenurodo ir nevertina. Atsakovei išmokos buvo mokamos ne už sodinius, kaip žemės sklypo naudmenas, bet už ekologinio ūkininkavimo veiklą. Europos Sąjungos kompensacinės išmokos ir parama buvo skirtos padengti papildomus kaštus, susijusius su ekologinio žemės ūkio technologijų taikymu, ir nuostolius dėl derliaus sumažėjimo, palyginti su tradiciniu ūkininkavimu. Iš Nacionalinei mokėjimo agentūrai atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad pajamų iš sodinių produkcijos nebuvo gauta (t. 5, b. l. 25, 28, 41), veikla buvo nuostolinga (t. 5, b. l. 86). Atsakovė negavo jokių tiesioginių pajamų iš sodinių. Atsakovė byloje yra pateikusi savo ūkio išlaidas teismui iki 2012 metų ir ūkio apskaitos žurnalus, iš kurių matyti, kad ekologinio ūkininkavimo veikla atsakovei buvo nuostolinga. Ieškovė, atsisakiusi pratęsti žemės sklypo nuomos sutartį, nebepatyrė sodinių priežiūros išlaidų, priešingai, pati turėjo iš atsakovės lėšomis vykdomos sodinių priežiūros pajamų (t. 7, b. l. 113, 115). Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovė išmokas iš ES struktūrinių fondų gavo už ieškovei priklausančias obelis ir iš tų obelų gautą derlių bei nepagrįstai nurodo, kad kompensacijos už sodinius mažiausias dydis galėtų būti atsakovės gautos ES išmokos, nes, visų pirma, šios išmokos nesusijusios su sodinių verte, kurią kompensacijos forma atsakovė turi atlyginti apeliantei, išmokos buvo gautos ne už sodinius ar derlių, o už atsakovės vykdytą veiklą, kuri kompleksiškai apima tiek atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, investicijas į veiklą, veiklos išlaidas, atsakovės darbą. Taigi pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, nenukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-01-10 nutartyje pateiktų išaiškinimų, atlikęs išsamią visų byloje surinktų įrodymų analizę, pašalinęs tarp įrodymų kylančius prieštaravimus priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą priteisdamas iš atsakovės R. D. G. ieškovės naudai 3 273,16 Eur dydžio kompensaciją už sodinius.

50Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė ŽŪB „Pėdžiai“ prašo atsakovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimu paskirstytų bylinėjimosi išlaidų atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į atsakovės apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Didžioji dalis bylinėjimosi išlaidų patirta todėl, kad atsakovė ginčijo ieškovės teisę į kompensaciją už sodinius, nors teismai, įskaitant Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, yra pripažinę ieškovės teisę į kompensaciją. Šioje byloje ginčas tarp šalių vyko dviem aspektais: (i) dėl ieškovės teisės į kompensaciją už sodinius, bei (ii) sprendžiant koks konkrečiai kompensacijos dydis- už sodinius priteistinas ieškovei. Atsakovė aktyviai ginčijo ieškovės teisę į kompensaciją už jai priklausančius sodinius, nepagrįstai tvirtindama, kad ieškovei apskritai nepriklauso jokia kompensacija — tai didžia dalimi ir lėmė atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Neginčijant teisės į kompensaciją, o sprendžiant tik klausimą dėl kompensacijos dydžio teisminiai procesai būtų trukę gerokai trumpiau ir, atitinkamai, išlaidos teisinei pagalbai apmokėti būtų žymiai mažesnės. Atmestini ir atsakovės argumentai, kad Vilniaus apygardos teismas 2012-08-16 sprendimu ir 2012-09-05 papildomu sprendimu priteisė atsakovės naudai 4 108 Eur bylinėjimosi išlaidų - sumą, kuri, kaip teigia atsakovė, yra panaši Vilniaus apygardos teismo 2016-03-29 sprendimu priteistai sumai (4 300 Eur), nors po Vilniaus apygardos teismo 2012-08-16 sprendimo byla buvo nagrinėjama tiek Lietuvos apeliaciniame teisme, tiek Lietuvos Aukščiausiame Teisme ir vėl iš naujo pirmosios instancijos teisme. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2012-08-16 sprendimas ir 2012-09-05 papildomas sprendimas buvo pilna apimtimi panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2013-07-02 daliniu sprendimu. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2012-08-16 sprendime buvo padaręs esminių materialinės teisės klaidų, šio pilna apimtimi panaikinto sprendimo dalys dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taip pat negali būti vertinamos sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą.
  2. Atsakovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidų dydis nelaikytinas pagrįstu ir protingu, dalis išlaidų galimai apskritai nėra susijusios su byla. Ieškovės ieškinys teismui pateiktas 2008-09-12, tuo tarpu atsakovė prašo priteisti teisinės pagalbos išlaidas, patirtas dar iki užvedant bylą (advokatės D. P. honorarai). Be advokatės D. P. teisinių paslaugų, suteiktų dar iki ieškovei pateikiant ieškinį, kyla abejonių dėl advokato G. B. suteiktų paslaugų būtinumo ir ryšio su byla (susipažinimas su bylos medžiaga, žodinės konsultacijos). Atsakovės sumokėtos sumos už teisines paslaugas viršija Teisingumo ministro patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą. Remiantis rekomendacijomis maksimali priteistina suma už atsiliepimą į ieškinį 2009 m., kuomet minimaliai mėsinė alga buvo 800 Lt, galėjo sudaryti 2 400Lt (695 Eur) (3*800 Lt = 2 400 Lt), tuo tarpu atsakovė už atsiliepimą ir advokatės dalyvavimą pirmosios instancijos teismo posėdžiuose prašo priteisti 7 860,00 Lt (2 276,41 Eur) - panašią sumą už visą bylinėjimosi procesą prašė priteisti ieškovė (2 659,66 Eur). Už advokatų kontoros JUREX paslaugas atsakovė taip pat prašo priteisti didesnes sumas nei maksimalios priteistinos sumos pagal Rekomendacijas. Už visą bylinėjimosi procesą atsakovė prašo priteisti net 11 845,00 Eur — daugiau nei keturis kartus didesnę sumą nei ieškovė už tą patį bylinėjimosi procesą (2 659,66 Eur). Ieškovė nekvestionuoja atsakovės teisės naudotis, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, „brangesne“ teisine pagalba, kaip ir naudotis kelių advokatų kontorų paslaugomis, tačiau, atsakovės siekis naudotis „brangesne“ teisine pagalba priskirtinas jos pačios rizikai ir neturėtų būti priteistinas iš ieškovės.
  3. Atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma, atsižvelgiant į ieškovės sunkią materialinę padėti, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais yra mažintina. Ieškovė į bylą kartu su savo 2016-04-28 apeliaciniu skundu yra pateikusi 2015-11-03 išrašą iš ŽŪB „Pėdžiai“ kasos knygos apie 1 399,44 Eur pinigų likutį. Nuo 2015 m. lapkričio mėn. veikla yra sustabdyta, todėl ir šiuo metu bendrovės kasoje yra tokia pati pinigų suma. Iš 2016-04-27 AB DNB banko ataskaitos apie pinigų likutį, matyti, kad ieškovė šioje sąskaitoje turi 2 327,85 Eur. Tačiau šių pinigų bendrovei reikia auginimo sezonui, nes ieškovė verčiasi ūkininkavimu, o ūkininkavimo veikla yra sezoninė. Dėl šių priežasčių sumokėti 11 845,00 Eur ieškovei būtų sunki finansinė našta. Ši byla tęsiasi labai ilgą laiką, per kurį ieškovės finansinė padėtis dėl pasisavintų obelų ir negalėjimo iš jų gauti ekonominės naudos pasunkėjo, todėl priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra mažintina taip pat ir dėl sunkios Ieškovės finansinės padėties. ieškovė 2016-04-28 pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016-03-29 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-246-560/2016, kuriuo ginčija sprendimu priteistas kompensacijos sumas, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį apeliacinės instancijos teisme, turės būti perskaičiuotas iš naujo.

51IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

52Dėl bylos nagrinėjimo ribų

53Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

54Dėl kasacinio teismo pateiktų išaiškinimų privalomumo ir pirmosios instancijos teismo pareigų bylą nagrinėjant iš naujo po šioje byloje priimtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutarties

55CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausios bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandies teismas, todėl, bylą grąžinus nagrinėti pakartotinai, privalu laikytis tiek jo išaiškinimų konkrečioje byloje, tiek atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Saurida“ v. UAB „Satirus“, bylos Nr. 3K-3-439/2011; 2015 m. birželio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Arijus“ v. UAB „Auster“ ir Ko, bylos Nr. 3K-3-373-687/2015; kt.).

56Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstytų išaiškinimų teisinė galia pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį reiškia privalomumą žemesnės instancijos teismui atsižvelgti į byloje ginčo santykiams taikytinos teisės išaiškinimus, materialiosios ir (ar) proceso teisės normų prasmės atskleidimą. Pagal kasacinio teismo teisės išaiškinimus bylai teisingai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymą ir jų teisinį įvertinimą atlieka tas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, kuriam byla grąžinta nagrinėti iš naujo. Teisės normos taikomos konkrečioms situacijoms, todėl kasacinis teismas patikrina, ar jos tinkamai taikytos konkrečioje situacijoje, atsižvelgdamas ir į tai, kokią situaciją pagal išaiškintos normos turinį ta norma reglamentuoja. Siekiant nustatyti, ar teisės norma tinkamai taikyta, turi būti išsiaiškinta, kokiems konkretiems nustatytiems faktams ją žemesnės instancijos teismas taikė. Dėl to kasacinis teismas išnagrinėjęs bylą gali konstatuoti, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių nepakanka, jos nėra visiškai aiškios ar prieštaringos ir tie prieštaravimai neįvertinti žemesnės instancijos teismo, bei perduoti šiuos klausimus nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ reabilitacijos centras „Aušveita“ v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-128/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba Vilniaus skyrius v. R. L., Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, bylos Nr. 3K-3-101-701/2016).

57Nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartimi (bylos Nr. 3K-3-136/2014) Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 2 d. dalinį sprendimą, kuriuo panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies ir pripažinta ieškovės teisė į atlygį už sodinius, bei perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti bylą iš naujo dėl konkretaus atlygio už sodinius priteisimo, paliko nepakeistą. Šioje kasacinėje nutartyje konstatuota, kad: nuosavybės teisės į valstybinės žemės sklypą L. P. buvo atkurtos 1996 m. birželio 19 d.; šią dieną pasibaigė nuosavybės teisių atkūrimo procedūra, kada dar negaliojo 1997 m. Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymas, dėl to netaikytinos šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios atkurtų nuosavybės teisių žemės sklypo savininko pareigą atsiskaityti su toje žemėje esančių sodinių savininku; L. P. ir ieškovė 1996 m. lapkričio 14 d. sudarė žemės sklypo, į kurį atkurtos nuosavybės teisės ir kuriame yra sodiniai, nuomos sutartį; 1997 m. vasario 5 d. L. P. dovanojimo sutartimi perleido žemės sklypą atsakovei, kuri nuomojo sklypą ieškovei iki 2005 m. sausio mėnesio, nuo kurio nuomos sutarties šalys nebepratęsė nuomos sutarties termino; ieškovės ir atsakovės sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis baigėsi 2004 m. gruodžio 31 d. ir ji nebuvo pratęsta; žemės sklypo nuomos sutarties pasibaigimas nėra teisinis pagrindas įgyti nuosavybę į toje žemėje esančius sodinius; atsakovė dovanojimo sutartimi įgijo žemės sklypą, tačiau ji negalėjo įgyti kartu su žemės sklypu jame esančių sodinių nuosavybės, nes sodiniai nuosavybės teise nepriklausė dovanotojai, jie priklausė ir tebepriklauso ieškovei; atsižvelgiant į sodinių pobūdį – jų glaudų funkcinį ryšį su žeme, vertės netekimą juos perkėlus, jų grąžinimas natūra taikant restituciją ar vindikaciją nėra įmanomas; sodinius be teisinio pagrindo įgijęs asmuo turi teisinę pareigą sumokėti jų vertę atitinkančią kompensaciją; apeliacinės instancijos teismas daliniame sprendime teisiškai pagrįstai pripažino ieškovės teisę į atlyginimą už jai priklausančius atsakovės žemės sklype esančius sodinius; bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme spręstinas klausimas dėl kompensacijos dydžio.

58Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje Nr. 3K-3-136/2014 konstatavo, kad atsakovė sodinius įgijo be teisinio pagrindo. Kasacinis teismas, apeliacinės instancijos teismo dalinį sprendimą palikdamas nepakeistą sutiko su apeliacinės instancijos teismo pozicija, kad pirmosios instancijos teismas turi analizuoti klausimą dėl kompensacijos ieškovei dydžio už jai nuosavybės teise priklausančius sodinius, esančius atsakovės žemės sklype. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės prievolės apimties dydį, sprendė, kad atsakovė laikytina sąžininga įgijėja. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad nors kasacinis teismas minėtoje nutartyje dėl atsakovės sąžiningumo įgyjant sodinius tiesiogiai nepasisakė, tačiau konstatavo, kad atsakovė sodinius įgijo be teisinio pagrindo, kad atsakovė turi savo žinioje ieškovei nuosavybės teise priklausančius sodinius, juos faktiškai naudoja, gauna ekonominę naudą iš ginčo sodinių: yra įregistravusi ekologinį ūkį, deklaravusi sodo plotą ES išmokoms gauti, bei pabrėžė, kad toks siekis gauti pajamas iš kito asmens turto šio sąskaita ir be šio sutikimo reikštų neteisėtą praturtėjimą, dėl to negali būti ginamas teismo. Minėti kasacinio teismo išaiškinimai yra privalomi (CPK 362 straipsnio 2 dalis), todėl pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovė yra sąžininga ieškovės sodinių įgijėja, juolab, kai tai paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai (nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė vertėsi ekologiniu ūkininkavimu naudodama ieškovės sodinius, nors negavo savininkės sutikimo), teisėjų kolegija laiko nepagrįsta.

59Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl įrodymų vertinimo sprendžiant priteistinos kompensacijos dydį ir atsiskaitymo už nepagrįstai įgytus sodinius, teisėjų kolegija pasisako šiais klausimais.

60Dėl ekspertų išvadų ir kitų įrodymų vertinimo

61Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, jei jų šaltinis yra asmuo, jis turi būti objektyvus dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymų visuma teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. T. P. , kt., bylos Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Privati valda“ v. Ž. G., bylos Nr. 3K-3-18/2008).

62Teismas, paskirdamas ekspertizę, suformuluoja klausimus, paveda ekspertizę atlikti parinktam subjektui (ekspertui ar ekspertizės įstaigai), pateikia tyrimui reikiamą medžiagą, o ekspertas atlieka tyrimą ir, pritaikydamas turimas žinias bei atsižvelgdamas į tyrimo metu gautus duomenis, suformuluoja išvadą dėl pateiktų klausimų (CPK 212- 216 straipsniai). Atsižvelgiant į tai eksperto išvadą galima apibrėžti kaip įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmens, turinčio specialių mokslo, technikos, amato ar kitų sričių žinių, raštu išdėstytą nuomonę, gautą atlikus tam tikrus tyrimus siekiant atsakyti į teismo pateiktus klausimus. Eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2dalis), todėl pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus.

63Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė, kaip įrodymas, neturi išankstinės galios. Ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v. H. P. B., bylos Nr. 3K-3-503/2009). Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Congestum group“ v. UAB ,,Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v. H. P. B. , bylos Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-163/2010; 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „ORLEN Lietuva“ ir AB „Lietuvos draudimas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „Achema“, bylos Nr. 3K-3-223/2014).

64Byloje esančiais įrodymais, įskaitant ekspertų išvadas, šalys įrodinėjo atsakovės be teisėto pagrindo įgytų sodinių skaičių. Dėl to vienus įrodymus atmesdamas, o kitais remdamasis teismas privalo tokį apsisprendimą motyvuoti pagal pirmiau išdėstytus reikalavimus (CPK 270 straipsnio 4 dalis).

65Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės pateikti įrodymai (sodinių perėmimo iš likviduotos Barupės ŽŪB faktas, pagrindinių priemonių apskaitos inventorinės kortelės) nepagrindžia, koks sodinių (obelų) skaičius buvo atsakovės žemės sklype nuomos santykių pasibaigimo momentu. Atsakovės pateikti įrodymai (ŽŪB „Kaimynai“ perdavimo–priėmimo aktas, antstolės R. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas), teismo vertinimu, taip pat nėra pakankami siekiant nustatyti obelų skaičių, buvusį 2005 m. Nagrinėjamu aspektu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad šalių pateikti įrodymai nepagrindžia atsakovės be teisėto pagrindo įgytų sodinių skaičiaus (CPK 178, 185 str.).

66Nagrinėjamoje byloje siekiant nustatyti 2005 m. pr. buvusių sodinių (obelų) skaičių ir jų vertę buvo atliktos trys ekspertizės, kurių rezultatai yra skirtingi.

67Eksperto V. Č. teismui pateiktoje išvadoje (t. 3, b. l. 55-69) teigiama, kad ekspertizės atlikimo metu (2011 m.) atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo 3 280 vnt. sodinių (vaismedžių). Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad ekspertas tokį skaičių nustatė remdamasis prielaida, kad dalis obelų, kurios apžiūros dieną yra sudžiuvusios arba jų nėra, galėjo būti vertinimo dieną. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime klaidingai nurodė eksperto V. Č. suskaičiuotą skaičių (teismas nurodė „3 570“, o ekspertizėje yra „3280“), tačiau tai nepaneigia teismo nustatytos aplinkybės, kad ekspertas obelų skaičių nustatė darydamas prielaidą, kad dalis obelų, kurios apžiūros dieną yra sudžiuvusios arba jų nėra, galėjo būti vertinimo dieną (t. 3, b. l. 63). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje esančius rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad obelys buvo sodintos 1977, 1979 metais (pagal eksperto D. K. išvadą kai kurios net 1957 m.), kad ieškovės buhalterinėje apskaitoje vyko obelų (biologinio turto) nurašymas 2004-2005 m., kaip neturinčio ekonominės vertės turto (t. 1, b. l. 39, t. 3, b. l. 8), kad ieškovei nuomotame žemės sklype 2005-08-23 VĮ „Ekoagros“ specialisto buvo fiksuoti sodinių geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų pažeidimai – senų išdžiūvusių šakų gausa, yra senų, žuvusių, sausų medžių, didelis piktžolėtumas, daug ligų, daug kenkėjų (t. 7, b. l. 141-142), sprendė, kad egzistuoja didesnė tikimybė, jog šiuo metu nesančios ar sudžiuvusios obelys tokios būklės buvo jau 2004 m. pabaigoje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo remtis eksperto V. Č. nustatytu obelų skaičiumi 2011 metais, laikytini nepagrįstais. Teisėjų kolegija vertinimu, eksperto V. Č. nurodytas obelų skaičius nėra logiškai pagrįstas, prieštarauja byloje esantiems įrodymams, taigi pirmosios instancijos pagrįstai juo nesirėmė.

68Eksperto K. J. teismui pateiktoje išvadoje (t. 3, b. l. 93-104) nurodyta, kad ekspertas, vertindamas obelų vertę, remiasi antstolės R. M. 2010-03-02 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (t. 2. b. l. 209) nurodytu obelų skaičiumi – 2 282 vnt. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad antstolė nėra atitinkamos srities specialistė, neturi specialių žinių (protokole tokių duomenų nenurodoma), kurios leistų atskirti nepataisomai pažeistą ar sudžiūvusį sodinį, kuris jau nebegali būti naudojamas pagal savo tiesioginę paskirtį, nuo sodinio, kuris gali būti atstatomas, todėl pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su antstolės R. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytu obelų skaičiumi. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į tai, kad ekspertas pats neskaičiavo, koks ieškovei priklausančių obelų skaičius yra atsakovės žemės sklype, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu pirmosios instancijos teismo sprendimą nesiremti K. J. nustatytu obelų skaičiumi ir nurodyta obelų būkle.

69Eksperto D. K. teismui pateiktoje išvadoje (t. 7, b. l. 79-83) nurodyta, kad iš 1957-1983 m. pasodintų 3 660 obelų, 2015 m. atsakovės žemė sklype 3 011 vnt., iš kurių 942 vnt. neatitinka verslinei sodininkystei keliamų reikalavimų (daug nudžiuvusių šakų, kamieno pažeidimai) ir yra technologiškai neatstatomos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad eksperto agrarinių mokslų dr. D. K. (t. 7, b. l. 79-83) išsamiai vertino vaismedžių būklę, derlingumą, ligų ir kenkėjų pažeidimus, vizualiai vertino kiekvieną vaismedį. Nors ieškovė teigia, kad 2005 m. atsakovės žemės sklype buvo daugiau nei 3 011 jai priklausančių obelų, tačiau nepateikia įrodymų, galinčių paneigti eksperto nustatytą skaičių. Kaip minėta, ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina patikslinto ieškinio argumento, kad atsakovė nepagrįstai įgijo būtent 3 280 vnt. ieškovės obelų. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad reikėtų vadovautis eksperto V. Č. nustatytu obelų skaičiumi paneigti kitais byloje rašytiniais įrodymais, o kitų įrodymų, galinčių patikimai pagrįsti ieškovės nurodytą sodinių skaičių, byloje nėra.

70Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė nepagrįstai įgijo 3011 vnt. obelų, iš kurių 942 vnt. buvo technologiškai neatstatomos.

71Dėl atsiskaitymo grąžinant be teisinio pagrindo įgytą turtą

72CK 6.240 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo įgijęs turto asmuo privalo grąžinti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš šio turto, nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumą. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai to, kas buvo įgyta be teisinio pagrindo, neįmanoma grąžinti, turi būti grąžinama to, kas buvo įgyta ar atlikta, vertė, buvusi gavimo ar atlikimo metu, jeigu gavėjas praturtėjo arba jeigu jis prašė, kad tai būtų atlikta, arba sutiko atlikti priešpriešinius veiksmus.

73Nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl atsakovės be pagrindo įgytų ieškovės sodinių vertės.

74Ekspertas D. K. 2 069 obelų, vertinamų kompensacijai nustatyti, nurodė, kad jų vertė yra 43 449 Eur. Vaismedžių vertę ekspertas nustatė vadovaudamasis Žemės ūkio ministerijos 2014-11-27 įsakymu patvirtintomis Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinėmis kainomis ir dėl faktinės sodo būklės (nepriežiūros) galutinę sodo vertę nurodė 4 345 Eur arba 2,10 Eur už vieną sodinį. Nors ekspertizės akte teigiama, kad prieš 10 metų vaismedžiai buvo prižiūrėti, o prieš 3 metus negenėti, nešienauti, išretėję, gausu piktžolių, pirmosios instancijos teismas atmetė šiuos eksperto argumentus kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šie teiginiai prieštarauja byloje esamiems įrodymams apie sodo būklę 2002 m. (publikacija Kaunodiena.lt „Obelis be žemės, sodininkas be galvos“ (t. 3, b. l. 19-20), šių viešai paskelbtų duomenų apie ieškovo sodų nepriežiūrą ieškovas byloje neginčijo, juos paneigiančių įrodymų nepateikė), 2005 m. ir vėlesniais metais (duomenys apie atsakovės vykdytą ekologinį ūkininkavimą ir tokio ūkininkavimo reikalavimams atitinkančią sodo būklę). Pažymėtina, kad ekspertas, teikdamas išvadą, pritaiko turimas žinias bei atsižvelgdamas į tyrimo metu gautus duomenis, suformuluoja išvadą dėl pateiktų klausimų (CPK 212-216 straipsniai). Nagrinėjamu atveju dėl D. K. kvalifikacijos abejonių nekyla, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti dėl eksperto išvadoje nurodyto argumento, kad vaismedžių būklė 2005 m. nebuvo mažesnė ar prastesnė. Atsakovės atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą akcentuojama aplinkybė, kad ekspertas D. K., nustatydamas obelų būkle rėmėsi prielaida, kad 2005 m. sodo būklė nebuvo prastesnė neturi esminės reikšmės kompensacijos dydžio nustatymui. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog ekspertas D. K. atsisakė pateiktos išvados teisingumo, teismo posėdyje patvirtino ekspertizės išvadų pagrįstumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, laikraštyje pateikta publikacija ir tai, kad atsakovė jau po obelų įgijimo vykdė ekologinį ūkininkavimą nepaneigia kompetentingos eksperto išvados.

75Pirmosios instancijos teismo nustatyta 2,26 Eur vidutinė obels vertė ir galutinė 4 675,94 Eur sodo vertė neatitinka teisingo atlyginimo už sodinius principo. Pažymėtina, kad byloje pateiktame Jonavos rajono apylinkės prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą (t. 2, b.l. 155) nurodyta, kad tyrimo metu nustatyta, kad vaismedžius savo žemės sklype genėjo būtent atsakovė bei jos samdomos įmonės darbuotojai. Nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau būtent tokias aplinkybes vėliau nustatė ir ekspertas D. K., nurodęs, kad daug vaismedžių dėl netinkamai prieš 5-7 m. atlikto genėjimo (smarkaus vaismedžių sužeminimo ir pagrindinių vainiko šakų drastiško sutrumpinimo), yra praradę tradicinę vaismedžio formą, vainike daug naujai atžėlusių lygiaverčių stiebų. Sutankėjusiuose ir tinkamai nesuformuotuose vainikuose mažėja derlius, nes sutrinka žiedinių pumpurų vystymasis“ (t. 7, b. l. 81). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad eksperto D. K. ekspertizėje nurodyta sodo vertė nuo 43 449 Eur 2005 metais iki 4 345 Eur 2015 metais sumažėjo dėl atsakovės vykdytos veiklos. Pažymėtina, kad iš 2012-07-09 Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos rašto Nr. BR6-(16.1)-5569 (t. 4, b.l. 65-66) matyti, kad atsakovė „... nuo 2005 m. iki 2012 m. sklype deklaruoja verslinių (intensyviai prižiūrimų) obelų sodų plotus, už kuriuos gauna tiesiogines išmokas...“ ir dalyvauja jau minėtose programose (2007-2013 m. programa „Ekologinis ūkininkavimas“, 2004-2006 m. planą „Ekologinis ūkininkavimas“), kas, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo, jog sodo būklė 2005 m. nebuvo visiškai prasta, nes esant priešingai atsakovė nebūtų galėjusi gauti paramą būtent už verslinių (intensyviai prižiūrimų) obelų sodų plotus. Šios išvados nepaneigia ir 2005-08-23 VĮ „Ekoagros“ specialisto fiksuoti sodinių geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų pažeidimai – senų išdžiūvusių šakų gausa, yra senų, žuvusių, sausų medžių, didelis piktžolėtumas, daug ligų, kenkėjų (t. 7, b. l. 141-142), nes specialistas nenurodė, jog visi atsakovės žemės sklype buvę sodiniai yra blogos būklės. Pažymėtina, kad ekspertas D. K. taip pat nustatė, jog 972 obelys buvo bevertės, o 2069 obelys turėjo ekonominę vertę. Atsakovės atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą argumentas, kad Europos Sąjungos kompensacinės išmokos ir parama buvo skirtos padengti papildomus kaštus, susijusius su ekologinio žemės ūkio technologijų taikymu, ir nuostolius dėl derliaus sumažėjimo palyginti su tradiciniu ūkininkavimu, taip pat pavirtina buvusį obuolių derlių atsakovės žemės sklype. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei už sodinius priteistina kompensacija - 43 449 Eur. Nors pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad ieškovė, neneigdama obelų perleidimo (kompensacijos) mokėjimo sandorių su J. N., L. V., S. Z. (ieškovės ŽŪB „Pėdžiai“ pirmininkas) fakto, atsisakė pateikti šiuos duomenis (t. 7, b. l. 26), vėliau pateikė tik dalį šių duomenų ir nepateikė duomenų apie sandorius su S. Z., šioje byloje veikiančiu ieškovės vardu, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė neturi esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Nagrinėjamu aspektu akcentuotina, kad byloje svarbu nustatyti 2005 m. atsakovės žemės sklype buvusią obelų rinkos vertę, o skundžiamame sprendime nurodytų sandorių turinyje bus išreikšta juos sudariusių asmenų valia dėl konkretaus sandorio sąlygų (taip pat ir sandorio kainos), o ne obelų rinkos kaina. Kelių asmenų sudaryti sandoriai, teisėjų kolegijos vertinimu, neparodo rinkoje buvusios obelų vertės, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovei taikė contra spoliatorem prezumpciją.

76Minėta, byloje buvo skirtos ir atliktos trys sodinių vertės nustatymo ekspertizės. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad eksperto V. Č. sodinių vertė nustatyta netinkamai ir ji nepatvirtina tikrosios jų rinkos vertės, plačiau pirmosios instancijos teismo argumentų nekartoja. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 135 patvirtintais „Vaismedžių ir vaiskrūmių, kurių vertė atlyginama dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės reikmėms, įkainojimo normatyvais“, kurie nustatė sodinių kainą pagal jų vertę, kuri atlyginama žemės sklypų paėmimo visuomenės reikmėms metu, tiksliausiai atitinka TVVĮ 5 str. 1 d. 2 p. numatytą turto įvertinimą pagal teisingumo, protingumo, sąžiningumo, nuosavybės neliečiamumo ir kt. principus nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis) bei teisės aktų nuostatomis, todėl laikytini nepagrįstais. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nors ekspertas, nustatydamas sodinių vertę, galėjo vadovautis 1991 m. normatyvų kriterijais, tačiau kartu privalėjo vadovautis Turto ir verslo vertinimo metodikoje nustatytais turto vertinimo metodais, pastariesiems teikiant prioritetą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad eksperto V. Č. išvadose sodinių vertė nustatyta netinkamai ir ji nepatvirtina tikrosios obelų, buvusių 2005 m. vertės, nes ekspertas, apskaičiuodamas sodinių vertę, netaikė Turto ir verslo vertinimo metodikoje nustatytų vertinimo metodų, ką pripažįsta ir ieškovė apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas suabsoliutino Turto ir verslo vertinimo metodikoje nurodytus turto vertinimo metodus, nes būtent šioje metodikoje nurodytais būdais atliktas turto vertinimas tiksliausiai atspindi turto vertę.

77Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ekspertas K. J., taikydamas atkuriamosios vertės (kaštų) metodą ir derindamas jį su lyginamuoju, nustatė kad atsakovės žemės sklype esančių ieškovė sodinių vertė yra nulinė. Ekspertas atsižvelgė į sodinių būklę, amžių (nusidėvėjimą), derlingumą, retrospektyvius duomenis apie ieškovės gautas pajamas iš sodininkystės iki 2005 m., įveisimo (atkūrimo) kaštus, likvidavimo vertę. Tačiau ekspertas, įvertinęs medienos paruošimo ir žemės rekultivavimo išlaidas, kurios ženkliai viršytų už medieną gautas pajamas, padarė išvadą, kad sodinių vertė yra nulinė. Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamoje byloje konstatuota, jog obelų vertė nustatytina pagal 2005 m. buvusią jų vertę, nėra pagrindo remtis šio eksperto nustatyta obelų verte.

78Nagrinėjamu atveju kilo šalių ginčas dėl 942 obelų, kurios negali būti naudojamos pagal jų tiesioginę paskirtį, kompensavimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė delsė kreiptis dėl kompensacijos priteisimo, kad atsakovė obelimis rūpinosi, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog būtent dėl atsakovės veiklos sodiniai yra neatstatomi, todėl sprendė, kad nėra pagrindo ieškovei atlyginti už šias obelis (942 vnt.). Be to, teismas pažymėjo, kad dėl šių obelų buvimo atsakovė gali patirti medienos paruošimo ir žemės rekultivavimo išlaidas, todėl iš ieškovei priteistinos kompensacijos išskaičiavo ir tikėtinas šių darbų išlaidas. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje esančiais duomenimis, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovei neturi būti atlyginama už sodinius neturinčius ekonominės vertės, tačiau nesutinka, jog atsakovei turi būti atlygintos medienos paruošimo ir žemės rekultivavimo išlaidos.

79Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad 2007-07-11, 2008-04-25 raštais ieškovė kreipusis į atsakovę dėl ieškovei priklausančių obelų kompensacijos (t. 1 12-13). Kad šiuos ieškovės raštus atsakovė gavo, patvirtina atsakovės atstovo 2007 m. liepos 19 d. memorandumas, kuriame nurodyta, kad dėl nuosavybės teisių į esančias obelis ieškovė gali reikšti ieškinį teisme (t. 1, b. l. 14). Be to, ieškovės vadovas S. Z. ir liudytoja apklausta bendrovės „Pėdžiai“ buhalterė N. M. (t. 2, b.l. 181) paaiškino, kad pasibaigus nuomos sutarties terminui atsakovė pareiškė norinti pati ūkininkauti ir gauti ES išmokas už ekologišką ūkį, bei žodžiu susitarė su ieškovės atstovais išsipirkti obelis iš ieškovės per tris metus, kad bendrovė įdirbs sodo žemę, o atsakovė pirmus metus nemokės nieko, antrais sumokės pusę obelų kainos, o trečiais metais - kita pusę. Be to, ieškovė kreipėsi į Jonavos rajono policijos komisariatą su pareiškimu, kuriame buvo nurodyta, kad Jonavos rajone, ( - ) tyčia gadinami ieškovei priklausantys vaismedžiai (t. 2, b.l. 155). Ieškovė 2008-07-02 kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentą dėl sodinių vertės nustatymo, kuris nurodė, kad ieškovei reikia savomis lėšomis atlikti turto vertinimą ir kreiptis į teismą dėl atlyginimo už sodinius (t. 1, b. l. 28). Ieškovė 2008-09-12 pateikė ieškinį atsakovei dėl lėšų už sodinius priteisimo. Atsižvelgus į šiuos rašytinius įrodymus bei liudytojų paaiškinimus laikytini nepagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentai, kad ieškovė delsė ginti savo teises (CPK 185 straipsnis).

80Pažymėtina, kad išlaidos nevertingiems augalams likviduoti galėtų būti atlyginamos tik tuomet, jei asmuo, šiuos sodinius įgydamas be pagrindo, sąžiningai klydo (CK 6.240 straipsnio 2 dalis), o nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nenustatytos. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad atsakovė be teisėto pagrindo įgijo ieškovės sodinius, kad ieškovė dėjo pastangas laiku gauti kompensaciją už obelis, kad atsakovė žinojo (turėjo žinoti) apie tai, kad obelų savininkė yra ieškovė, taip pat žinojo apie ieškovės jai reiškiamas pretenzijas dėl sodinių priežiūros, kompensacijos, išreikalavimo. Be to, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, obelų likvidavimo išlaidų atsakovė dar nepatyrė. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismo sprendimą atsakovei atlyginti būsimas išlaidas nevertingiems sodiniams likviduoti, laiko nepagrįstu. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė nepareiškė ieškovei reikalavimo atlyginti nevertingų obelų likvidavimo išlaidas. Nagrinėjamu aspektu akcentuotina, kad byloje nustatyta, jog atsakovė siekė gauti ES paramą už ekologinį ūkininkavimą žemės sklype, kuriame auga ieškovės sodiniai. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, žinodama, kad sodiniai nuosavybės teise jai nepriklauso bei tikėdamasi gauti ES paramą, išlaidas už nenaudingų sodinių likvidavimą (jeigu tokios būtų patirtos) prisiėmė pati, todėl ieškovė neturi jų atlyginti. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad atsakovė nelaikytina sąžininga ieškovės sodinių įgijėja, teisėjų kolegija laiko nepagrįstu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovei priteistinos kompensacijos atimtos išlaidos už 942 vnt. obelų tvarkymo darbus.

81Teisėjų kolegija atmeta ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei priteistiną kompensaciją turėjo skaičiuoti atsižvelgdamas į atsakovės gautą paramą. Nors atsakovė veiklą vykdė žemės sklype, kuriame augo ieškovės obelys, tačiau ji paramą gavo už veiklą, t. y. ekologinį ūkininkavimą, todėl nėra pagrindo šią gautą paramą priteisti ieškovei, kuri tos veiklos nevykdė. Be to, pažymėtina, kad ieškovė prašė priteisti kompensaciją už prarastas obelis (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas), Lietuvos apeliacinis teismas daliniu sprendimu, kurį kasacinis teismas paliko nepakeistą, taip pat nurodė pirmosios instancijos teismui nagrinėti klausimą dėl kompensacijos už prarastas obelis priteisimo, vertinant obelų vertę nuomos santykių pasibaigimo momentu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytinas pagrįstas pirmosios instancijos teismo siekis kompensaciją ieškovei už prarastas obelis nustatyti pagal 2005 m. buvusią sodinių vertę.

82Dėl procesinės bylos baigties

83Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, todėl sprendimas keistinas padidinant priteistiną kompensaciją už be teisėto pagrindo įgytus sodinius ir nustatant, kad ieškovei priteistinos kompensacijos už sodinius dydis yra 43 449 Eur.

84Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

85Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas netinkamu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Nors atsakovės apeliacinio skundo argumentai, apeliacinės instancijos teismui šioje nutartyje pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perskirsčius bylinėjimosi išlaidas, nebėra aktualūs teisingam bylos išsprendimui, tačiau teisėjų kolegija pasisako esminiais atsakovės apeliaciniame skunde iškeltais klausimais.

86Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal CPK nustatytas taisykles. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje likviduojama 595-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija v. P. A., bylos Nr. 3K-3-360/2010).

87Pažymėtina, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Teismų praktikoje įprasta, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą, remtis priežasties, arba atlyginimo teorija. Pagal atlyginimo teoriją, bylinėjimosi išlaidų našta turi būti paskirstoma atsižvelgiant tik į proceso materialinį teisinį rezultatą – sprendimo palankumą arba nepalankumą šalims. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, tokiu atveju suprantamas kaip materialinės teisinės atsakomybės tąsa procesiniuose santykiuose. Pagal priežasties teoriją, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, lemiamą reikšmę turi ne galutinis proceso rezultatas, o procesinis šalių elgesys, t. y. įvertinamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumas, kiek apdairiai ir rūpestingai elgėsi šalys, atlikdamos procesinius veiksmus, įskaitant ieškinio padavimų ir ieškovo reikalavimų užginčijimą, iki jam kreipiantis į teismą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendė atsižvelgdamas į proceso materialinį teisinį rezultatą – ieškinys buvo tenkintas iš dalies. Nenustačiusi bylos šalių piktnaudžiavimo procesu požymių teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija. Kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 88, 93, 98 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalies 4 punktas), priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato, laikomasi ir teismų praktikoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A) v. VšĮ „Socialinių projektų studija“, bylos Nr. 3K-3-66-686/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-140-516/2016; 2016 m. vasario 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-302-516/2016; 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-689-186/2016). CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus ir padidinus priteistiną kompensaciją bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (27 proc.), o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (73 proc.) (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovė pirmosios instancijos teismui nurodė (t. 8, b. l. 10-11), jog patyrė 868,86 Eur išlaidų advokatės V. N. teisinėms paslaugoms apmokėti bei 1 790,80 Eur išlaidų kito advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Iš advokato P. A. teisinių paslaugų aprašymo matyti, jog paskaičiuota 1 210 Eur suma (2016-01-28 PVM sąskaita faktūra) yra susijusi su bylos medžiagos teisine analize, susipažinimu su byla, įstojus į procesą ir pakeitus ankstesnį ieškovės atstovą, taip pat už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių parengimą, kuris nebuvo tenkintas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad išlaidų padidėjimas dėl atstovo keitimo priklausė tik nuo ieškovės sprendimo ir nebuvo būtinos, todėl nelaikomos pagrįstomis (CPK 93 str. 4 d.), todėl pagrįstomis atsakovės išlaidomis laiko advokato P. A. atstovavimo teisme ir jo parengtų prašymų išlaidas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija laiko pagrįstomis 868,86 Eur išlaidas advokatės V. N. teisinėms paslaugoms apmokėti bei 580,80 Eur išlaidas advokato P. A. teisinėms paslaugoms apmokėti, viso – 1 449,66 Eur. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (27 procentai), ieškovei iš atsakovės priteistina 391,41 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

88Ieškovė patyrė 2 896,20 Eur V. Č. ekspertizės atlikimo išlaidų (t. 3, b. l. 50), kurias prašo priteisti. Kadangi teisėjų kolegija šioje nutartyje nesirėmė V. Č. atlikta ekspertize, šios išlaidos nepriteistinos.

89Ieškovė taip pat sumokėjo 4 183 Lt (1 211, 48 Eur) žyminio mokesčio dalį (t. 1, b. l. 4), o 4 342 Lt (1 257,53 Eur) žyminio mokesčio dalies už ieškinį mokėjimas buvo atidėtas 2012-04-02 protokoline nutartimi (t. 3, b. l. 180). Atsižvelgus į tenkintų reikalavimų dalį, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 918,00 Eur (73 procentai) atidėto žyminio mokesčio dalies, kita atidėto žyminio mokesčio dalis – 339,53 Eur (27 procentai) priteistina iš atsakovės valstybės naudai.

90Ieškovė patyrė 300 Eur D. K. ekspertizės atlikimo išlaidų (t. 7, b. l. 74). Atsižvelgiant į tenkintų reikalavimų dalį, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 81 Eur ekspertizės atliko išlaidų.

91Ieškovė sumokėjo 21 Eur žyminio mokesčio už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (t. 8, b. l. 57). Atsižvelgus į tenkintų reikalavimų dalį, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 5,67 Eur žyminio mokesčio išlaidų dalis.

92Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą atidėti 2044 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą už paduotą apeliacinį skundą iki sprendimo (nutarties) šioje byloje priėmimo. Atsižvelgus į tenkintų reikalavimų dalį, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 1492,12 Eur (73 procentai) atidėto žyminio mokesčio dalies, kita atidėto žyminio mokesčio dalis – 551,88 Eur (27 procentai) priteistina iš atsakovės valstybės naudai.

93Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 226 Eur apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimo ir surašymo išlaidų. Pažymėtina, kad ieškovės prašomas priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.10 ir 8.11 punkte nustatytų maksimalių dydžių. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 601,02 Eur apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimo ir surašymo išlaidų.

94Atsakovė prašė priteisti viso 18 861,19 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų per 2008-2016 m. bylos nagrinėjimo laikotarpį. Susipažinus su teisinių paslaugų aprašymu matyti, jog ne visos sumos į atsakovės bylinėjimosi išlaidas įtrauktos pagrįstai. 2 151 Eur sumai 2014-05-27 sąskaita buvo išrašyta už kreipimosi į EŽTT parengimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad šios išlaidos nelaikytinos nagrinėjamos bylos bylinėjimosi išlaidomis. Šioje byloje nebuvo remtasi UAB „Robinta“ 2010-03-09 preliminarios turto vertės nustatymo pažyma bei antstolės R. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, taip pat nebuvo aktualūs kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą argumentai. Be to, remiantis CPK 93 str. 6 d. bylinėjimosi išlaidos, susidariusios dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą, proceso dalyviams nepaskirstomos, todėl minėtų dokumentų parengimo išlaidos neskirstytinos. Iš atsakovės apeliacinio skundo argumentų matyti, kad atsakovė prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas už parengtą prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, už teisinės pozicijos formavimą dėl nuosavybės teisės į sodinius, už susitikimus su klientu, pokalbius telefonu, žodines konsultacijas, pasirengimą dalyvauti teismo posėdyje ir pan. Šios išlaidos nepripažintinos pagrįstomis ir būtinomis, juolab, kad tokių išlaidų atlyginimo nenumatė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintos rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnis, 98 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į maksimalius rekomenduotinus dydžius, Rekomendacijose nustatytus kriterijus, patenkintų reikalavimų dalį, bylos sudėtingumą, posėdžių skaičių ir trukmę, parengtų procesinių dokumentų skaičių ir pobūdį, konstatuoja, kad iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 5 200 Eur dydžio išlaidų, atsakovės patirtų teisinėms paslaugoms apmokėti.

95Atsakovė prašo priteisti K. J. ekspertizės atlikimo ir eksperto atvykimo į teismą išlaidas, kurios atitinkamai yra 4 840 Lt (1 401, 76 Eur) ir 763 Lt (220,98 Eur), viso 1 622, 74 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegija nesirėmė K. J. ekspertizės išvada, šios išlaidos nepriteistinos.

96Atsakovė taip pat prašė priteisti 4 182, 52 Lt (1 211,34 Eur) išlaidas žyminio mokesčio už apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2010-02-17 sprendimo pateikimą (t. 2, b. l. 206). Lietuvos apeliacinis teismas 2010-11-08 nutartimi bylinėjimosi išlaidų nepaskirstė, todėl yra pagrindas 884,28 Eur žyminio mokesčio išlaidų dalį, atsižvelgus į galutinį bylos procesinį rezultatą, priteisti iš ieškovės.

97Atsakovė prašo priteisti 108 Lt (31,28 Eur) išlaidas žyminio mokesčio už kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2013-07-02 dalinio sprendimo pateikimą. Kasacinis teismas 2014-01-10 nutartimi apeliacinės instancijos teismo priimtą dalinį sprendimą paliko nepakeistą, tačiau pakeitė teisinio ginčo santykių kvalifikavimą ir tai turėjo reikšmės šios bylos nagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas priteisti iš ieškovės 22,83 Eur žyminio mokesčio už kasacinio skundo pateikimą atsakovės naudai.

98Atsakovė R. D. G. sumokėjo 170 Eur už apeliacinį skundą. Atsižvelgus į tenkintų reikalavimų dalį, iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 124,10 Eur žyminio mokesčio išlaidų.

99Atsakovė R. D. G. patyrė 3 630 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.10 ir 8.11 punkte nustatytus maksimalius dydžius, į bylos sudėtingumą, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš ieškovės atsakovės naudai priteisia 2 099,64 Eur.

100Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad ieškovei iš atsakovės priteistina iš viso 1 079,10 Eur, o atsakovei iš ieškovės – 8 330,85 Eur. Įskaičius priešpriešinius šalių reikalavimus iš ieškovės atsakovės naudai galutinai priteistina 7 251,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

101Valstybė kasacinės instancijos teisme patyrė 23,03 Lt (6,67 Eur) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (t. 6, b. l. 76). Apie procesinių dokumentų siuntimo išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme duomenų nėra. Taigi proporcingai tenkintų reikalavimų daliai iš ieškovės valstybės naudai priteistina 4,87 Eur, o iš atsakovės - 1,8 Eur. Remiantis šioje nutartyje nurodytas valstybei priteistinas sumas, konstatuotina, kad valstybei iš ieškovės priteistina 2 414,99 Eur, o iš atsakovės – 893,21 Eur bylinėjimosi išlaidų.

102Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), apeliacinės instancijos teisme šalių ir valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas įtraukia į keistino pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

103Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

104„Ieškovės žemės ūkio bendrovės „Pėdžiai“ ieškinį tenkinti iš dalies.

105Priteisti iš atsakovės R. D. G. (a.k. ( - ) ieškovės žemės ūkio bendrovės „Pėdžiai“ (į. k. 156607110) naudai 43 449 Eur dydžio kompensaciją už sodinius bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2008-10-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

106Priteisti iš ieškovės žemės ūkio bendrovės „Pėdžiai“ (į. k. 156607110) atsakovės R. D. G. (a.k. ( - ) naudai 7 251,75 Eur (septynis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt vieną eurą 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

107Priteisti iš ieškovės žemės ūkio bendrovės „Pėdžiai“ (į. k. 156607110) valstybei 2 414,99 Eur (du tūkstančius keturis šimtus keturiolika eurų 99 ct) bylinėjimosi išlaidų (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, įmokos kodas 5660, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų numeriai nurodyti https://www.vmi.lt/cms/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita).

108Priteisti iš atsakovės R. D. G. (a.k. ( - ) valstybei 893,21 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt tris eurus 21 ct) bylinėjimosi išlaidų (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, įmokos kodas 5660, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų numeriai nurodyti https://www.vmi.lt/cms/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita)“.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, teismo prašė... 6. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso pramoniniai sodai,... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 9. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m.... 10. Teismas nustatė, jog tarp L. P. ir ŽŪB „Pėdžiai“ 1995 m. kovo 30 d.... 11. Teismas taip pat nustatė, kad 2004 m. gruodžio 17 d. pranešimu ieškovė... 12. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į abiejų savininkių... 13. Teismas nustatė, kad ieškovė savo nuosavybės teises į sodinius grindė... 14. Teismas konstatavo, kad ieškovė, savo iniciatyva atsisakiusi tęsti nuomos... 15. Teismas nustatė, kad byloje buvo atliktos trys ekspertizės, atliktų... 16. Atsakovė, ginčydama ieškovės nurodytą obelų skaičių, pateikė... 17. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kompensacijos už sodinius dydžio,... 18. Teismas vertino kiekvieną ekspertizę visų surinktų bylos įrodymų... 19. Ekspertas K. J. 2 282 vnt. obelų, esančių atsakovės žemės sklype,... 20. Trečioji teismo skirta ekspertizė buvo atlikta eksperto agrarinių mokslų... 21. Kartu teismas atsižvelgė į tai, jog sąžiningo įgijėjo (atsakovės)... 22. Ieškinį tenkinus iš dalies, teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė... 23. Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 2 896,20 Eur V. Č. ekspertizės... 24. Ieškovė taip pat sumokėjo 4 183 Lt (1 211, 48 Eur) žyminio mokesčio (t. 1,... 25. Atsakovė prašė priteisti viso 18 861,19 Eur bylinėjimosi išlaidų,... 26. Atsakovė prašė priteisti K. J. ekspertizės atlikimo ir eksperto atvykimo į... 27. Atsakovė taip pat prašė priteisti 4 182, 52 Lt (1 211,34 Eur) išlaidas... 28. Atsakovė prašė priteisti 108 Lt (31,28 Eur) išlaidas žyminio mokesčio už... 29. Taigi ieškovės naudai iš atsakovės teismas priteisė 86,91 Eur... 30. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 31. Apeliaciniu skundu ieškovė ŽŪB „Pėdžiai“ prašo Vilniaus apygardos... 32. 1. Sprendimu teismas netinkamai vertino aplinkybes dėl ieškovei nuosavybės... 33. 2. Ieškovė rūpinosi obelimis, siekė byloje nustatyti tikrąjį jų... 34. 3. Sprendimu teismas be teisinio pagrindo pripažino atsakovę sąžininga... 35. 4. Teismas netinkamai vertino eksperto V. Č. ekspertizę. Teismo sprendime... 36. 6. Teismas netinkamai vertino eksperto V. Č. ekspertizėje taikomus turto... 37. 7. Teismas nepasisakė ir nevertino aplinkybes apie atsakovės gautas išmokas... 38. 8. Ekspertas V. Č. pagrįstai obelų vertę nustatė pagal Normatyvais... 39. 9. Teismas sprendime netinkamai vertino K. J. ekspertizę. Teismas negalėjo... 40. 10. Teismas sprendime netinkamai vertino eksperto D. K. ekspertizę. Teismas... 41. 11. Sprendimu teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidų priteisimą... 42. Apeliaciniu skundu atsakovė R. D. G. prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m.... 43. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė R. D. G. prašo... 44. 1. Ieškovė neteisingai interpretuoja faktus dėl nuomos sutarties pasibaigimo... 45. 2. Teismas pagrįstai pripažino atsakovę sąžininga įgijėja. Pirmosios... 46. 3. Teismas tinkamai, pagrįstai ir objektyviai nustatė bei pagrindė sodinių... 47. 4. Teismas sprendimu tinkamai ir pagrįstai apskaičiavo apeliantei mokėtinos... 48. 5. Dėl K. J. atliktos ekspertizės. Ieškovės apeliaciniame skunde... 49. 6. Ieškovės argumentai apie atsakovės gautų išmokų už ekologinį... 50. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė ŽŪB „Pėdžiai“... 51. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 52. Dėl bylos nagrinėjimo ribų... 53. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo... 54. Dėl kasacinio teismo pateiktų išaiškinimų privalomumo ir pirmosios... 55. CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje... 56. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kasacinio... 57. Nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 58. Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 59. Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl... 60. Dėl ekspertų išvadų ir kitų įrodymų vertinimo... 61. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 62. Teismas, paskirdamas ekspertizę, suformuluoja klausimus, paveda ekspertizę... 63. Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad ekspertizės... 64. Byloje esančiais įrodymais, įskaitant ekspertų išvadas, šalys įrodinėjo... 65. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės pateikti įrodymai... 66. Nagrinėjamoje byloje siekiant nustatyti 2005 m. pr. buvusių sodinių (obelų)... 67. Eksperto V. Č. teismui pateiktoje išvadoje (t. 3, b. l. 55-69) teigiama, kad... 68. Eksperto K. J. teismui pateiktoje išvadoje (t. 3, b. l. 93-104) nurodyta, kad... 69. Eksperto D. K. teismui pateiktoje išvadoje (t. 7, b. l. 79-83) nurodyta, kad... 70. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 71. Dėl atsiskaitymo grąžinant be teisinio pagrindo įgytą turtą... 72. CK 6.240 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo įgijęs turto... 73. Nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl atsakovės be pagrindo įgytų... 74. Ekspertas D. K. 2 069 obelų, vertinamų kompensacijai nustatyti, nurodė, kad... 75. Pirmosios instancijos teismo nustatyta 2,26 Eur vidutinė obels vertė ir... 76. Minėta, byloje buvo skirtos ir atliktos trys sodinių vertės nustatymo... 77. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ekspertas K. J., taikydamas atkuriamosios... 78. Nagrinėjamu atveju kilo šalių ginčas dėl 942 obelų, kurios negali būti... 79. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad 2007-07-11, 2008-04-25 raštais... 80. Pažymėtina, kad išlaidos nevertingiems augalams likviduoti galėtų būti... 81. Teisėjų kolegija atmeta ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad... 82. Dėl procesinės bylos baigties... 83. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos... 84. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 85. Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas netinkamu bylinėjimosi išlaidų... 86. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal CPK nustatytas taisykles.... 87. Pažymėtina, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų... 88. Ieškovė patyrė 2 896,20 Eur V. Č. ekspertizės atlikimo išlaidų (t. 3, b.... 89. Ieškovė taip pat sumokėjo 4 183 Lt (1 211, 48 Eur) žyminio mokesčio dalį... 90. Ieškovė patyrė 300 Eur D. K. ekspertizės atlikimo išlaidų (t. 7, b. l.... 91. Ieškovė sumokėjo 21 Eur žyminio mokesčio už atskirąjį skundą dėl... 92. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi tenkino ieškovės... 93. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 226 Eur apeliacinio skundo... 94. Atsakovė prašė priteisti viso 18 861,19 Eur bylinėjimosi išlaidų,... 95. Atsakovė prašo priteisti K. J. ekspertizės atlikimo ir eksperto atvykimo į... 96. Atsakovė taip pat prašė priteisti 4 182, 52 Lt (1 211,34 Eur) išlaidas... 97. Atsakovė prašo priteisti 108 Lt (31,28 Eur) išlaidas žyminio mokesčio už... 98. Atsakovė R. D. G. sumokėjo 170 Eur už apeliacinį skundą. Atsižvelgus į... 99. Atsakovė R. D. G. patyrė 3 630 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės... 100. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad ieškovei... 101. Valstybė kasacinės instancijos teisme patyrė 23,03 Lt (6,67 Eur) procesinių... 102. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo... 103. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą pakeisti ir jo... 104. „Ieškovės žemės ūkio bendrovės „Pėdžiai“ ieškinį tenkinti iš... 105. Priteisti iš atsakovės R. D. G. (a.k. ( - ) ieškovės žemės ūkio... 106. Priteisti iš ieškovės žemės ūkio bendrovės „Pėdžiai“ (į. k.... 107. Priteisti iš ieškovės žemės ūkio bendrovės „Pėdžiai“ (į. k.... 108. Priteisti iš atsakovės R. D. G. (a.k. ( - ) valstybei 893,21 Eur (aštuonis...