Byla 1A-63/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjo), teisėjų Kęstučio Jucio, Lino Žukausko, sekretoriaujant Laurai Gruodienei, Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui, gynėjai advokatei Daivai Dereškevičienei, nuteistajam V. D. , civilinio ieškovo BUAB „A“ (duomenys pakeisti) atstovui S. P. , specialistei Vijai Vinksienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės ir nuteistojo V. D. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį 45 MGL (5850 Lt) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė 45 MGL (5850 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityta 1 para, išbūta suėmime nuo 2011 m. sausio 27 d. iki 2011 m. sausio 28 d., ir galutinė bausmė paskirta 44 MGL (5720 Lt) dydžio bauda.

2Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį V. D. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3Bankrutuojančios įmonės UAB „A“ (duomenys pakeisti) civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš V. D. priteista 2700 Lt nusikaltimu padarytos žalos, kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjus bylą,

Nustatė

5V. D. nuteistas už tai, kad suklastodamas tikrus dokumentus ir panaudodamas suklastotus tikrus dokumentus, pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą, t.y. jis, būdamas UAB „A“ (duomenys pakeisti), įmonės kodas ( - ), registruotos ( - ), Klaipėdoje, direktoriumi ir turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtas ir jo žinioje buvusias UAB „A“ (duomenys pakeisti) pinigines lėšas, būdamas vienu iš asmenų, turinčių teisę savo parašu tvirtinti UAB „A“ (duomenys pakeisti) kasos dokumentus, neteisėtai pasinaudodamas šiais jam suteiktais įgaliojimais, veikdamas bendra tyčia, turėdamas tikslą pasisavinti pinigines lėšas, laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 7 d. iki 2009 m. rugpjūčio 24 d., tikslesnė data nenustatyta, suklastojo tikrus dokumentus, o būtent: nurodė UAB „A“ (duomenys pakeisti) kasininkei A. P. , nesuvokusiai jo nusikalstamos veikos pobūdžio, išrašyti 2009-08-07 kasos išlaidų orderius Nr. 2344 ir 2351, patvirtinančius komandiruotės išlaidoms skirtų pinigų – 1200 Lt išmokėjimą UAB „A“ (duomenys pakeisti) vairuotojui ekspeditoriui I. S. bei komandiruotės išlaidoms skirtų pinigų – 1500 Lt išmokėjimą UAB „A“ (duomenys pakeisti) vairuotojui ekspeditoriui R. B. , šiuose dokumentuose V. D. pasirašė už I. S. ir R. B. , komandiruotpinigių 1200 Lt I. S. ir 1500 Lt R. B. neišmokėjo ir tokiu būdu pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą – I. S. priklausančias pinigines lėšas – 1200 Lt ir R. B. priklausančias pinigines lėšas – 1500 Lt, iš viso 2700 Lt.

6V. D. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl to, kad pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą, t.y. jis, būdamas UAB „A“ (duomenys pakeisti), įmonės kodas ( - ), registruotos ( - ), Klaipėdoje, direktoriumi, turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtas ir jo žinioje buvusias UAB „A“ (duomenys pakeisti) pinigines lėšas, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d., turėdamas tyčią pasisavinti jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą – pinigines lėšas, veikdamas per jo nusikalstamos veikos pobūdžio nesuvokusius UAB „A“ (duomenys pakeisti) darbuotojus D. D. , Al. P. , A. P. , D. T. , organizuodamas apgaulingą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, pasisavino svetimą turtą, o būtent: UAB „A“ (duomenys pakeisti) vyr. finansininkei D. T. , nesuvokusiai jo nusikalstamos veikos pobūdžio, 18 kartų nurodė pervesti iš viso 85 683 Lt išmokėjimus į asmenines sąskaitas, iš jų: bendrųjų reikalų vadybininkui Al. P. – 37 583 Lt ir transporto paslaugų vadybininkei D. D. – 48 100 Lt. Į asmeninę Al. P. sąskaitą Nr. ( - ) , esančią AB Hansabankas, iš UAB „A“ (duomenys pakeisti) sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB Hansabankas, vyr. finansininkei D. T. nurodė pervesti: 2009-05-19 - 6000 Lt, 2009-05-21 - 9000 Lt, 2009-06-02 - 1500 Lt, 2009-07-03 - 3270 Lt, 2009-07-08 - 1613 Lt, 2009-07-09 - 14200 Lt, 2009-08-07 - 2000 Lt; į asmeninę D. D. sąskaitą Nr. ( - ) , esančią AB Hansabankas, iš UAB „A“ (duomenys pakeisti) sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB Hansabankas, vyr. finansininkei D. T. nurodė pervesti: 2009-06-25 - 3500 Lt, 2009-06-05 iš UAB „A“ (duomenys pakeisti) sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB SEB į asmeninę sąskaitą Nr. ( - ) nurodė pervesti 7000 Lt, 2009-06-09 - 9000 Lt, 2009-06-11 - 4000 Lt, 2009-06-23 - 4000 Lt, 2009-06-25 - 3500 Lt, 2009-07-24 - 2800 Lt, 2009-07-30 - 4000 Lt, 2009-07-30 - 1200 Lt, 2009-08-04 - 4600 Lt, 2009-08-07 - 4500 Lt, 2009-06-25 - 3500 Lt. Po to, D. D. ir Al. P. V. D. nurodymu nuėmė iš savo asmeninių sąskaitų šias pervestas iš UAB „A“ (duomenys pakeisti) sąskaitos pinigines lėšas iš viso 85 683 Lt bei perdavė V. D. . Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, V. D. nurodė UAB „A“ (duomenys pakeisti) kasininkei A. P. , nesuvokusiai jo nusikalstamos veikos pobūdžio, išrašyti kasos pajamų orderius, patvirtinančius D. D. grąžinamas pinigines lėšas, o būtent: 2009-04-24 KPO Nr. ( - ) 800 Lt sumai; 2009-06-05 KPO Nr. ( - ) 2600 Lt sumai; 2009-06-09 KPO Nr. ( - ) 3500 Lt sumai; 2009-06-11 KPO Nr. ( - ) 859,50 Lt sumai; 2009-06-11 KPO Nr. ( - ) 6200 Lt sumai; 2009-06-23 KPO Nr. ( - ) 2500 Lt sumai; 2009-06-25 KPO Nr. ( - ) 1600 Lt sumai, 2009-06-25 KPO Nr. ( - ) 7000 Lt sumai; 2009-06-29 KPO Nr. ( - ) 1770 Lt sumai; 2009-06-29 KPO Nr. ( - ) 1600 Lt sumai; 2009-06-30 KPO Nr. ( - ) 1380 Lt sumai; 2009-07-17 KPO Nr. ( - ) 1600 Lt sumai; 2009-07-24 KPO Nr. ( - ) 2800 Lt sumai; 2009-07-31 KPO Nr. ( - ) 5200 Lt sumai, 2009-08-04 KPO Nr. ( - ) 4600 Lt sumai; 2009-08-07 KPO Nr. ( - ) 4500 Lt sumai; 2009-08-10 KPO Nr. ( - ) 3890,50 Lt sumai bei Al. P. grąžinamas pinigines lėšas: 2009-05-19 KPO Nr. ( - ) 6000 Lt sumai; 2009-05-21 KPO Nr. ( - ) 7000 Lt sumai; 2009-05-22 KPO Nr. ( - ) 2000 Lt sumai; 2009-06-02 KPO Nr. ( - ) 1500 Lt sumai; 2009-07-03 KPO Nr. ( - ) 2000 Lt sumai; 2009-07-09 KPO Nr. ( - ) 15800 Lt sumai; 2009-08-07 KPO Nr. ( - ) 10000 Lt sumai, kuriuos V. D. patvirtino savo parašu, ir tokiu būdu pagrindė grynųjų pinigų sumoje 85 863 Lt įnešimą į UAB „A“ (duomenys pakeisti) kasą, tačiau pinigų į bendrovės kasą neįnešė, o juos pasisavino. Tokiu būdu V. D. pasisavino svetimą didelės vertės turtą – UAB „A“ (duomenys pakeisti) pinigines lėšas sumoje 85 683 Lt.

7V. D. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl to, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t.y. jis, būdamas UAB „A“ (duomenys pakeisti), įmonės kodas ( - ), registruotos ( - ), Klaipėdoje, direktoriumi, Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. pagrindu būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo 14 str. 2 d. nuostatas, kurios reglamentuoja, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių dokumentų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“ reikalavimus, atsakingas už UAB „A“ (duomenys pakeisti) kasos pajamų orderiuose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, turėdamas tikslą pasisavinti pinigines lėšas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nustatantį, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai – ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-08-24 nurodė kasininkei A. P. , nesuvokusiai jo nusikalstamos veikos pobūdžio, išrašyti 7 kasos pajamų orderius 37583 Lt sumai, patvirtinančius Al. P. pervestų į asmeninę sąskaitą pinigų grąžinimą, ir 11 kasos pajamų orderių 48100 Lt sumai, patvirtinančių D. D. pervestų į asmeninę sąskaitą pinigų grąžinimą, o būtent: 2009-04-24 KPO Nr. ( - ) 800 Lt sumai; 2009-06-05 KPO Nr. ( - ) 2600 Lt sumai; 2009-06-09 KPO Nr. ( - ) 3500Lt sumai; 2009-06-11 KPO Nr. ( - ) 859,50 Lt sumai; 2009-06-11 KPO Nr. ( - ) 6200 Lt sumai; 2009-06-23 KPO Nr. ( - ) 2500 Lt sumai; 2009-06-25 KPO Nr. ( - ) 1600 Lt sumai; 2009-06-25 KPO Nr. ( - ) 7000 Lt sumai; 2009-06-29 KPO Nr. ( - ) 1770 Lt sumai; 2009-06-29 KPO Nr. ( - ) 1600 Lt sumai; 2009-06-30 KPO Nr. ( - ) 1380 Lt sumai; 2009-07-17 KPO Nr. ( - ) 1600 Lt sumai; 2009-07-24 KPO Nr. ( - ) 2800Lt sumai; 2009-07-31 KPO Nr. ( - ) 5200 Lt sumai; 2009-08-04 KPO Nr. ( - ) 4600 Lt sumai; 2009-08-07 KPO Nr. ( - ) 4500Lt sumai; 2009-08-10 KPO Nr. ( - ) 3890,50 Lt sumai bei Al. P. grąžinamas pinigines lėšas 2009-05-19 KPO Nr. ( - ) 6000 Lt sumai; 2009-05-21 KPO Nr. ( - ) 7000 Lt sumai; 2009-05-22 KPO Nr. ( - ) 2000 Lt sumai; 2009-06-02 KPO Nr. ( - ) 1500 Lt sumai; 2009-07-03 KPO Nr. ( - ) 2000 Lt sumai; 2009-07-09 KPO Nr. ( - ) 15800 Lt sumai; 2009-08-07 KPO Nr. ( - ) 10000 Lt sumai, iš viso 85683 Lt, tačiau pinigai į bendrovės kasą grąžinti nebuvo. Tokiu būdu V. D. organizavo tikrovės neatitinkančių ūkinių operacijų turinio pagrindimą buhalterinės apskaitos dokumentais – kasos pajamų orderiais. Dėl padarytų pažeidimų laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-08-24 negalima iš dalies nustatyti UAB „A“ (duomenys pakeisti) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

8Apygardos teismas V. D. dėl šių kaltinimų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

9Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. nuosprendį pakeisti: nuosprendžio dalį, kuria V. D. išteisintas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: V. D. pripažinti kaltu ir nuteisti: pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį vieneriems metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalimi, bausmes, paskirtas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, bei skundžiamu nuosprendžiu paskirtas ir subendrintas bausmes pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį subendrinti dalinio ir visiško sudėjimo būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose, ir 45 MGL (5850 Lt) dydžio baudą, įskaitant į laisvės atėmimo bausmę vieną parą, išbūtą suėmime nuo 2011 m. sausio 27 d iki 2011 m. sausio 28 d.

10UAB „A“ (duomenys pakeisti) civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš V. D. 95683 Lt.

11Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

12Prokurorė nurodo, kad apygardos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, išvadą, jog visi D. D. ir Al. P. grąžinti pinigai buvo panaudoti įmonės veikloje, padarė remdamasis tik kaltinamojo V. D. baigiamosios kalbos teiginiais, kurie neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir yra paneigti liudytojų parodymais, specialisto išvada bei kita bylos medžiaga, todėl nepagrįstai V. D. išteisino bei tik iš dalies tenkino civilinį ieškinį.

13Apeliantė teigia kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu liudytojai D. D. ir Al. P. patvirtino kasininkės A. T. (P.) nurodytas aplinkybes dėl kasos pajamų ir išlaidų orderių išrašymo: V. D. nurodymu į asmenines jų sąskaitas pervestas įvairias pinigų sumas jie nuimdavo, atnešdavo į V. D. kabinetą, o jis, telefonu iškviesdamas kasininkę A. P. , nurodydavo atnešti jų vardu išrašytus kasos pajamų orderius. Pinigus jie palikdavo V. D. , bet nematė, kad A. P. išsineštų į kasą jų atneštus pinigus. Apygardos teismas šių liudytojų parodymų neanalizavo ir jų neįvertino. Liudytojai A. Č. , L. J. , S. M. , St. M. , A. L. , B. S. , V. S. patvirtino, kad dirbant UAB „A“ (duomenys pakeisti) vairuotojais, bendrovės direktorius V. D. liepdavo pasirašyti kasos išlaidų orderiuose, kad gavo įvairias pinigų sumas. Vieniems teigė, kad nurodytas sumas gaus kartu su atlyginimu, kitiems - kad 170 Lt komadiruotpinigių yra tik teoriškai, o realiai priklauso tik 120 Lt į dieną, o likę pinigai priklauso įmonei. Liudytojai ir bylos dokumentai patvirtina, kad kasos išlaidų orderiuose nurodytu laiku vairuotojai buvo komandiruotėse, todėl nurodytų sumų jie negalėjo gauti ir pasirašė orderiuose vėliau, įkalbėti V. D. . Tačiau apygardos teismas šių aplinkybių nevertino.

14Prokurorė pažymi, jog V. D. inkriminuotas vadybininkams pervestų pinigų pasisavinimas laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 19 d. iki 2009 m. rugpjūčio 7 d., todėl teismui nebuvo pagrindo remtis liudytojų R. D. , M. M. , S. A. , V. K. parodymais bei dokumentais, nes jie patvirtina ankstesnio laikotarpio ūkines-finansines operacijas. Be to, šie liudytojai teisme buvo apklausiami apie trejų metų senumo komandiruotpinigių išmokėjimo aplinkybes, o liudytojas R. D. (kaltinamojo V. D. giminaitis) taip pat patvirtino gavęs pinigus, nors parašas dokumentuose akivaizdžiai skyrėsi nuo jo parašo. Tuo tarpu liudytojai A. Č. , L. J. , S. M. , St. M. , A. L. , B. S. , V. S. paaiškinimus dėl V. D. veiksmų išmokant komandiruotpinigius parašė 2009 m. rugpjūčio mėnesį, juos patvirtino ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, nėra jokių duomenų jų suinteresuotumu bylos baigtimi, todėl teismas nepagrįstai juos atmetė, o rėmėsi abejotinais liudytojų parodymais. Liudytojas A. Č. L. parodė, kad atlikus bendrovėje auditą paaiškėjo, jog pagal kasos išlaidų orderius bendrovės vairuotojams ekspeditoriams buvo išmokami pinigai, tačiau realiai šie vairuotojai pinigų negaudavo. V. D. kai kuriems iš jų nurodė pasirašyti pinigų gavimą patvirtinančiuose dokumentuose, žadėdamas pinigus išmokėti sekančio reiso metu, o kai kurių vairuotojų buvo klastojami parašai. Be to, patikrinimo metu buvo rasti 12 vairuotojų ekspeditorių vardais įvairiomis dienomis išrašytų kasos išlaidų orderių bendrai 14430 Lt sumai, kurie buvo V. D. ir A. P. pasirašyti, tačiau be vairuotojų parašų. Nurodė, jog tokiu būdu V. D. planavo artimiausiu metu, grįžus iš reisų vairuotojams ir pasirašius kasos išlaidų orderius, pasisavinti 14430 Lt, tačiau patikrinimas sutrukdė tai padaryti.

15Apeliantė nurodo, kad specialisto išvadoje dėl UAB „A“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos konstatuota, jog bendrovės direktorius V. D. , pažeisdamas 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, apskaitos dokumentais, neturinčiais visų privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, pagrindė tikrovės neatitinkančias operacijas, t.y. laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-09-01 18 atvejų kasos pajamų orderiais pagrindė 85683 Lt įnešimą į kasą ir dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-09-01 negalima iš dalies nustatyti UAB „A“ (duomenys pakeisti) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Teisme apklausta specialistė V. Vinksienė patvirtino savo specialisto išvadą ir parodė, kad tokią išvadą padarė remdamasi visa bylos medžiaga, nes įmonės buhalteriniai dokumentai yra tvarkoje, o būtent liudytojų parodymai patvirtina, kad buhalteriniuose dokumentuose nurodytos operacijos neatitinka jų turinio, dėl ko atsakingas direktorius. Taip pat parodė, kad neatitinka vadybininkams pervestų ir grąžintų pinigų suma, nes vadybininkai grąžindavo į kasą ir iš tų lėšų, kurios jiems buvo išmokėtos grynais. Be to nurodė, kad buvo tirtas UAB „A“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos laikotarpis nuo 2009-01-01 iki 2009-09-01, tačiau pažeidimai buvo nustatyti laikotarpiu nuo 2009-05-19 iki 2009-08-07, nes to laikotarpio ūkinių-finansinių operacijų turinys neatitiko jų tapatumo. Prokurorė pažymi, jog V. D. buvo kaltinamas apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimu, t.y. tuo, kad jis organizavo tikrovės neatitinkančių ūkinių operacijų turinio pagrindimą buhalterinės apskaitos dokumentais - kasos pajamų orderiais, todėl jo veiksmų papildomai pagal BK 300 straipsnį kvalifikuoti nereikia (LAT Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose“). Dėl šios priežasties teismo padaryta išvada, kad D. D. ir Al. P. grąžintos lėšos tikrai pateko į bendrovės kasą ir panaudotos bendrovės ūkinėje veikloje, nes V. D. ar kitiems bendrovės darbuotojams kaltinimas dėl šių kasos dokumentų suklastojimo nėra pareikštas, yra nepagrįsta.

16Prokurorė teigia, jog teismas nepagrįstai konstatavo, jog V. D. savo veiksmais galimai pažeidė tik jo, kaip direktoriaus, 2008 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 107 patvirtintas „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo bei įforminimo taisykles“, nes bylos duomenys patvirtina, kad pastarasis, turėdamas tikslą pasisavinti bendrovės lėšas, organizavo bendrovės lėšų pervedimą į asmenines vadybininkų D. D. ir Al. P. sąskaitas, tikrovės neatitinkančių dokumentų - kasos pajamų ir išlaidų orderių, patvirtinančių, kad pervestos pinigų sumos buvo įneštos į kasą ir išlaiduotos vairuotojams, surašymą, o grąžintas lėšas pasisavino, todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį.

17Apeliaciniu skundu nuteistasis V. D. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. nuosprendį pakeisti, panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje priimti naują išteisinamąjį nuosprendį arba atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

18Nuteistasis V. D. teigia, jog apygardos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai įvertino jo veiksmus ir neteisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą. Nurodo, kad pripažįsta, jog suklastojo du kasos išlaidų orderius, t.y. 2009-08-07 Nr. 2351, kuriame užfiksuota, kad ekspeditoriui R. B. išmokėti 1500 Lt komandiruotpinigių bei 2009-08-07 Nr. 2344, kuriame nurodyta kad I. S. išmokėta 1200 Lt, pasirašydamas R. B. ir I. S. vardu. Tačiau byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kad jis pasisavino R. B. ir I. S. lėšas, apkaltinamasis nuosprendis šioje dalyje paremtas tik prielaidomis. Pažymi, kad tiek kaltinime, tiek nuosprendyje nurodyta, kad lėšos, mokėtinos pagal šiuos kasos išlaidų orderius, nepriklausė UAB „A“ (duomenys pakeisti). Visur nurodoma, kad šiais veiksmais jis pasisavino R. B. ir I. S. priklausančias lėšas, tačiau teismas kažkodėl šią sumą, t. y. 2700 Lt, priteisė UAB „A“ (duomenys pakeisti), nors bendrovė dėl šių veiksmų ieškinio net neteikė. R. B. ir I. S. dėl šių piniginių sumų ieškinių taip pat neteikė, jie net nepripažinti byloje nukentėjusiaisiais.

19Apeliantas nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad bendrovės vadovas nevykdo faktinio pinigų mokėjimo, tai atlieka kasininkė, šiuo atveju A. P. . Būtent kasininkas atsakingas, kad pinigai būtų išmokami tik gavėjui ar jo įgaliotam asmeniui, tai nurodyta kasos darbo organizavimo taisyklėse. Byloje nustatyta, kad yra po du egzempliorius kasos išlaidų orderių 2009-08-07 Nr. 2351 ir Nr. 2344, vieni jų su jo - V. D. parašais, kiti be jo parašų. Visus šiuos egzempliorius ikiteisminiam tyrimui pateikė kasininkė A. P. , kuri ir nusprendė, kokius kasos išlaidų orderius pateikti kasą audituojantiems darbuotojams, juk galėjo pateikti ir be jo parašų. Priimant apkaltinamąjį nuosprendį dėl šios veikos teismas rėmėsi tik A. P. parodymais, neatsižvelgęs į tai, kad šiais savo parodymais ji siekė išvengti savo atsakomybės.

20Nuteistasis V. D. pažymi, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką atsakomybė pagal BK 300 straipsnį kyla ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių kilti žalingų padarinių panaudojus tokį dokumentą apyvartoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-287/2008). Dokumento sąvoka apibrėžiama kaip tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinė nutartis Nr. 2K-662/2000). Tačiau ne bet kokie neatitinkantys tikrovės duomenys gali būti vertinami kaip pavojinga veika, numatyta BK 300 straipsnyje. Baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, o ne formalus. Jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t.y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių ar sukelti jiems teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-363/2010, 2K-559/2011). Nuteistasis teigia, kad jo veiksmai pasirašant kasos išlaidų orderiuose už R. B. ir I. S. yra formalūs ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Nurodo, kad apygardos teismas nesiaiškino, kas šiuo atveju laikytina tikru dokumentu ir kokia tvarka surašomas kasos išlaidų orderis, kuris būtų laikomas tikru dokumentu. Kasos išlaidų orderio surašymo tvarka numatyta Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėse, patvirtintose 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 (toliau - Taisyklės). Šių Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad pinigus išmoka kasininkas tik kasos išlaidų orderyje nurodytam asmeniui, jeigu pinigai išmokami pagal įgaliojimą, kasininkas privalo įsitikinti įgaliojimo teisėtumu ir pridėti jo kopiją prie kasos išlaidų orderio. Finansinę operaciją - pinigų išmokėjimą kasininkas patvirtina savo parašu (Taisyklių 14 p.). Kasininkas atsako už visų pinigų saugumą ir visus nuostolius, kuriuos įmonė gali patirti dėl jo sąmoningų veiksmų, tiek dėl netinkamo pareigų vykdymo (Taisyklių 22 p.). Visos kasos operacijos surašomos į kasos knygą - kasos išlaidų orderiai, kam išmokėta ir t.t., pasirašo kasininkas ir finansininkas. Taigi, kasos išlaidų orderis tampa tikru, kai įvykdomos visos kasos taisyklėse nustatytos sąlygos. Kasos išlaidų orderis yra vienas pirminių dokumentų buhalterijos apskaitoje, tačiau visumoje bendrovės buhalterinė apskaita nepripažinta su trūkumais. Visos šios aplinkybės, nuteistojo nuomone, patvirtina, kad didžioji kaltė yra ir bendrovės kasininkės A. P. , tačiau nei ikiteisminio tyrimo pareigūnams, nei teismui dėl to klausimų nekilo. Be to, nei R. B. , nei I. S. jokių pretenzijų dėl šios veikos nepareiškė, byloje jie tėra liudytojai, todėl neaišku, kokius padarinius konstatavo teismas dėl šių jo veiksmų.

21Atsiliepimu į Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą nuteistasis V. D. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog jam pareikštas kaltinimas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį buvo netikslus, tuo buvo pažeidžiama jo teisė į gynybą, o apkaltinamasis nuosprendis vien dėl to buvo neįmanomas.

22Nuteistasis nurodo, kad kaltinime išvardintuose kasos pajamų orderiuose nurodytos sumos nesutapo su jam inkriminuojama pasisavinta pinigų suma. Be to, specialisto išvados aprašomojoje dalyje nurodyta, kad UAB „A“ (duomenys pakeisti) laikotarpiu nuo 2009-01-15 iki 2009-08-19 47 atvejais iš viso pervedė 149686,12 Lt, iš jų: 28 atvejais 61639,12 Lt atlyginimo, 19 atvejų 88047 Lt kaip atskaitingiems asmenims (išvados 10-1 lpsl.), kad atskaitingi asmenys, kuriems buvo pervesti pinigai, buvo D. D. , Al. P. ir V. D. . Kaltinime teigiama, kad nustatyta, jog UAB „A“ (duomenys pakeisti) direktoriaus nurodymu vyr. finansininkė D. T. 18 atvejų pervedė 85683 Lt išmokėjimus į asmenines transporto vadybininkės D. D. (viso 48100 Lt) ir Al. P. (viso 37583 Lt) sąskaitas nuo 2009-05-19 iki 2009-08-07, neminint pervedimų kaip atskaitingam asmeniui V. D. , kurie lygiai tokia pačia tvarka buvo grąžinti. Specialisto išvadoje taip pat nurodoma, kad visi atskaitingi asmenys grąžino gautus pinigus į bendrovės kasą. Kaltinime nurodyta, kad D. D. ir Al. P. nuėmė nuo savo sąskaitų pinigines lėšas ir grąžino jas į bendrovės kasą, grąžinta pinigų suma sudaro 85683 Lt. Tačiau susumavus kaltinime nurodytus kasos pajamų orderius gaunasi, kad D. D. grąžino 51600 Lt, o Al. P. 44300 Lt, viso 95.900 Lt, apie V. D. grąžintas gautas avansines sumas kaltinime neužsimenama. Kaltinime taip pat nurodyta, kad visus kasos pajamų orderius savo parašu patvirtino bendrovės vadovas V. D. , tačiau byloje nustatyta, kad dalis kasos pajamų orderių yra pasirašyta direktoriaus pavaduotojo. Specialistui nebuvo pateiktas klausimas, todėl nebuvo tirtas, tačiau teisminio nagrinėjimo metu teismui išreikalavus kasos dokumentus tiriamajam laikotarpiui, nustatyta, kad pinigai iš kasos buvo išmokėti įvairiems asmenims, tiek darbuotojams, tiek juridiniams asmenims. Darant kasos reviziją kasos lėšų trūkumo nenustatyta. Taigi, nustatyta, kad pinigai buvo pervesti iš bendrovės sąskaitos darbuotojams, jie pinigus grąžino į bendrovės kasą iš kasos pinigai buvo sumokėti kitiems darbuotojams ir kitiems asmenims, todėl neaišku, kurioje šios elementarios schemos vietoje įvyko pinigų vagystė, prokuroro įvertinta kaip svetimo turto pasisavinimas, ir kokie veiksmai vertintini kaip apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, atsižvelgiant, kad kaltinimai už šią veiką pateikti ne bendrovės finansininkui, buhalteriui, kasininkui, o vadovui. Prokurorės manymu pinigų pasisavinimo faktas įvyko pinigų įnešimo į bendrovės kasą metu. Kaip teigė kitą specialisto išvadą pateikusi specialistė V. Vinksienė – tas pinigų įnešimas buvo apgaulingas, tai finansinės operacijos, kurios neatitinka turinio, o tai buvo nustatyta apklausus vairuotojus, kuriems vėlesniu metu buvo išmokėti pinigai.

23Nuteistasis pažymi, jog kasos pajamų orderį pasirašo ne tik bendrovės vadovas, bet ir kasininkė, vyr. finansininkė, pinigus įmokėjęs asmuo, viso keturi asmenys, tačiau atsakomybė, prokurorės manymu, kilo tik vienam bendrovės vadovui, ir ne už apgaulingą buhalterijos vedimą, kaip pagrindinę veiką, o už lėšų pasisavinimą. Prokurorė nei kaltinime, nei apeliaciniame skunde niekaip nemotyvuoja, kodėl tik vienas bendrovės vadovas yra atsakingas už neva šią nusikalstamą veiką. Atsakymas akivaizdus - šiuo metu esantys liudytojai taptų bendrininkais, o tokiu atveju prokurorė netektų vienintelio savo įrodymo - liudytojų parodymų. Be to, prokurorė su jai būdingu užsispyrimu neatsižvelgė į tai, jog buvo būtina ištirti pinigų išlaidavimo aplinkybes. Ji pasirėmė tik kelių vairuotojų parodymais, kurie teigė neva negavę pinigų pagal pasirašytus kasos išlaidų orderius. Tačiau net susumavus šių liudytojų parodymuose minimas negautas sumas, kaltinime nurodyta suma, kurią jis kaltinamas pasisavinęs, nesigauna.

24Teismo posėdžio metu prokuroras prašė Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo V. D. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis V. D. ir jo gynėja prašė nuteistojo V. D. apeliacinį skundą tenkinti, Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

25Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo V. D. apeliacinis skundas atmetamas.

26Dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinio skundo.

27Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. nuosprendžio dalis, kuria V. D. , vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, naikinama, šioje dalyje V. D. atžvilgiu priimamas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

28Nuteistasis V. D. teisiamojo posėdžio metu, taip pat kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, kaltu dėl jam pareikštų kaltinimų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį neprisipažino ir duoti parodymus atsisakė, tačiau teisminio nagrinėjimo metu komentuodamas tiriamus įrodymus, baigiamųjų kalbų metu bei kreipdamasis į teismą su paskutiniu žodžiu, paaiškino, kad UAB „A“ (duomenys pakeisti) piniginių lėšų jis nepasisavino. Bendrovėje vyko trijų rūšių finansinės operacijos: pinigų išmokėjimas iš bendrovės kasos, pinigų grąžinimas į bendrovės kasą ir pinigų išmokėjimas iš kasos. Tokie veiksmai nėra nusikalstami, tai buvo daroma, kad išsaugoti pinigus bendrovės žinioje, nes dėl finansinių sunkumų nuolat buvo areštuojamos bendrovės pinginės lėšos, o be grynųjų pinigų įmonė iš karto būtų tapusi nemoki. Dėl šių priežasčių dalis pinigų buvo pervedama į kasą grynaisiais, o kad neareštuotų kasoje esančių pinigų, jie iš karto buvo išlaiduojami, sumokama juridiniams asmenims, kartais tekdavo išrašyti orderius vairuotojams, kai jie būdavo komandiruotėse. Grįžę jie pasirašydavo ir su jais buvo atsiskaitoma. Visi pinigai pateko į įmonę ir buvo įmonės naudojami, buvo mokama vairuotojams, atliekami mokėjimai ir kitiems asmenims bei įmonėms. Pinigai vairuotojams pagal kasos išlaidų orderius buvo išmokėti, dokumentuose yra jų parašai, o tai, kad neatitinka kasos išlaidose nurodytos datos su realiai įvykdyto išmokėjimo data, taip pat nėra nusikaltimas. Dalį pinigų vairuotojams išmokėjo jis pats, tai buvo normali praktika. Byloje apklausti vairuotojai, teigę, jog pinigų negavo, yra suinteresuoti, jie yra pikti, nes negaudavo uždirbtų pinigų, buvo atsiliekama mokėjimuose, be to, jiems buvo daromas spaudimas, todėl ir davė tokius parodymus. Bendrovės kasoje lėšų trūkumo nebuvo, finansinė atskaitomybė nerodo jokių nuostolių ir jokios žalos, kuri būtų jo padaryta, visi pinigai buhalterinėje apskaitoje apskaityti kaip gauti ir panaudoti, visi žmonės jiems priklausančius pinigus gavo ir dėl to įmonei jokių pretenzijų nereiškė (t. 5, b.l. 75, 128, 163, 165, t. 6, b.l. 74). Apklaustas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nuteistasis V. D. parodė, kad UAB „A“ (duomenys pakeisti) direktoriumi dirbo nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio iki 2009 m. rugsėjo mėnesio. 2009 m. pavasarį įmonės finansinė padėtis buvo sunki, dėl įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai, Sodrai, uostui dažnai būdavo areštuojamos sąskaitos, todėl nebuvo galimybės naudotis sąskaitose esančiais pinigais, be to, transporto įmonei visada reikalingi grynieji pinigai operatyviems atsiskaitymams, nes transporto operacijų atlikimo metu viskas vyksta labai greitai, dažnai vairuotojams reikia įduoti grynųjų pinigų, todėl buvo imtasi priemonių, kad kasoje tokių pinigų būtų. Pirmą kartą pabandžius tokią schemą, t.y. pervedant vadybininkams, išgryninant per bankomatą ir grąžinant į kasą, pamatė, kad tai greita ir patogu, todėl ši schema ir toliau buvo naudojama. Nors ji ir neatitiko buhalterinės apskaitos taisyklių, tačiau tokiu būdu bendrovė galėjo disponuoti pinigais, išleisti į komandiruotes transportą ir t.t. Jei to nebūtų darę, įmonės veikla būtų sustojusi. Tuo metu buvo krizės laikotarpis ir daugelis transporto įmonių buvo priverstos taip elgtis. Duodamas nurodymus vyriausiajai buhalterei pervesti pinigus iš bendrovės sąskaitos į vadybininkų asmenines sąskaitas jis paaiškino, kad įmonei reikalingi grynieji pinigai kasoje, kad galėtų juos panaudoti. Vadybininkams tokių operacijų atlikimo būtinumą taip pat paaiškino. Jie žinojo, kad įmonė ne visada galėjo disponuoti pinigais, esančiais sąskaitoje, todėl ir klausimų dėl to jiems nekildavo. Pinigai vadybininkams buvo pervedami kaip avansas pirkimams. Pervedus pinigus, vadybininkai juos išgrynindavo bankomatuose ir atnešdavo juos į įmonę, grąžindavo juos į kasą kaip nepanaudotą avansą. Visa operacija įvykdavo labai greitai, pervedus pinigus, priklausomai nuo to, ar galėjo iš karto išgryninti visą sumą, ar ne, per dieną ar per dvi jie buvo grąžinami į kasą. Jis nurodydavo vadybininkams, kokias sumas reikia grąžinti, ir jie visą sumą grąžindavo. Su pinigais jie ateidavo pas jį į kabinetą, tuomet buvo pakviečiama kasininkė, kuri viską jo arba savo kabinete įformindavo. Buhalteriškai pinigai buvo užpajamuojami į kasą – surašomas kasos pajamų orderis, užpildomas registras, kad vadybininkai grąžina pinigus į bendrovės kasą. Po to grynieji pinigai kartais likdavo pas jį, kartais keliaudavo į kasą, tai priklausė nuo to, ar tuo metu turėjo atvykti vairuotojai atsiimti pinigų, ar ne. Tai neatitiko teisės aktų reikalavimų, tačiau jam, kaip įmonės vadovui, dirbant su vairuotojais to reikėjo, jis turėjo jiems pats pinigus išmokėti, kad prišnekinti, jog jie, gaudami mažiau, nei jiems priskaičiuota, nes pinigų trūko, palauktų pinigų iki kito išvažiavimo ar panašiai. Taigi, dalis pinigų ėjo „per jo stalčių“, tačiau visi jie buvo pajamuojami įmonės kasoje ir kasininkė už tai pasirašydavo, taip pat ji pasirašydavo išmokėjimus, juos sekė, nes viskas buvo kompiuterizuota. Pinigai, kurie likdavo pas jį, būdavo užpajamuojami, nes iš esmės nebuvo skirtumo, ar tie pinigai pas kasininkę, ar pas jį, tai tik buhalterinės apskaitos vedimo taisyklių pažeidimas. Be to, tokiu būdu išgryninti pinigai buvo mokami ne tik vairuotojams. Kasos judėjimas buvo didelis, iš kasos buvo apmokamos komandiruočių išlaidos, avansai, atlyginimai, už atliktas paslaugas grynaisiais pinigais buvo mokama kai kuriems juridiniams asmenims. Kai išrašydavo kasos išlaidų orderį, ant jo buvo surenkami keturi parašai ir vairuotojas pagal jį gaudavo pinigus, tai patvirtindavo savo parašu, po to buvo daromos atžymos kompiuteryje ir registruose. Visi vadybininkų iš asmeninių sąskaitų išgryninti bendrovės pinigai faktiškai pateko į kasą, tai buvo žinoma ir kasininkei, o parodymus, kad pinigai į kasą nebuvo įnešti, ji tikriausiai davė ne savo valia, o dėl to, kad patikrinimo metu pas ją buvo rasta tuščių orderių, kurie buvo atspausdinti. Po jo atleidimo įmonėje vadovybės santykis su vairuotojais stipriai pasikeitė, jiems nebuvo mokami pinigai, jie yra pikti ant bendrovės vadovybės, todėl ir davė tokius parodymus. Kadangi jis tuo metu buvo apkaltintas pasisavinimu, tai jie ir galvojo, kad dėl jo kaltės jie negavo pinigų. Tačiau pinigų išmokėjimas vairuotojams pasitvirtino, nes jiems nebuvo jokių skolų, kasoje trūkumo nebuvo, niekas pretenzijų nekėlė, tame tarpe ir pati UAB „A“ (duomenys pakeisti), nes nerodė, kad ji skolinga vairuotojams. Kasos patikrinimas ir kasos priėmimo-perdavimo aktas patvirtino, kad trūkumo kasoje nebuvo, visi patvirtino, kad kasoje ir buhalteriškai viskas buvo tvarkoje, kiek turėjo joje būti pinigų, tiek ir buvo. Buhalterija buvo vedama tvarkingai, jokios apgaulės nebuvo (t. 7, b.l. 51-54).

29Liudytojas A. Č. L. , laikinai ėjęs UAB „A“ (duomenys pakeisti) direktoriaus pareigas atleidus V. D. , ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad atlikus UAB „A“ (duomenys pakeisti) auditą, paaiškėjo, jog V. D. pervesdavo pinigines lėšas iš bendrovės sąskaitos į savo, D. D. bei Al. P. asmenines sąskaitas, D. D. ir Al. P. nuimdavo pinigus ir atiduodavo V. D. , o bendrovės apskaitininkė A. P. V. D. nurodymu išrašydavo kasos pajamų orderius, patvirtinančius grynųjų pinigų įnešimą į kasą, tačiau iš tikrųjų pinigai nebūdavo įnešami, o vairuotojai realiai negavo V. D. nurodymu išrašytuose kasos išlaidų orderiuose nurodytų pinigų. Šios aplinkybės A. Č. L. žinomos iš auditorių, pats jis nieko netikrino, su vadybininkais bei vairuotojais nebendravo ir jų paaiškinimų negirdėjo. Tuo metu, kai jis pats ėjo direktoriaus pareigas ir vairuotojai pritrūkdavo pinigų, nieko nedarydavo, vairuotojai stovėdavo po savaitę ir ilgiau laukdami. kol atsiras pinigų (t. 5, b.l. 12).

30Liudytojas Al. P. , UAB „A“ (duomenys pakeisti) vadybininkas, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad tuo laikotarpiu, kai bendrovei vadovavo V. D. , į jo asmeninę sąskaitą buvo pervedami pinigai iš UAB „A“ (duomenys pakeisti) sąskaitos, nes reikėjo grynųjų pinigų vairuotojų komandiruotėms, o bendrovės sąskaitos būdavo užblokuotos. V. D. jam pranešdavo, kad jau pervesti pinigai, tuomet jis juos išgrynindavo bankomate ir visus nunešdavo direktoriui V. D. į jo kabinetą. Ten taip pat ateidavo bendrovės kasininkė, jo atnešti pinigai būdavo suskaičiuojami, po ko jis pasirašydavo orderį, kad pinigus grąžino į kasą. Ar kasininkė A. P. pasiimdavo jo atneštus pinigus, nematė, žino, kad šie pinigai buvo skirti bendrovės reikmėms. Bendrovės vadovu V. D. pasitikėjo ir nemanė, kad dėl to gali kilti kokių nors problemų. Girdėjo, kad pinigai tokiu pat būdu buvo pervedami ir D. D. (t. 3, b.l. 121-122, t. 5, b.l. 11-12).

31Liudytoja D. D. , UAB „A“ (duomenys pakeisti) vadybininkė, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad V. D. nurodymu į jos asmeninę sąskaitą buvo pervedami pinigai. Ji šiuos pinigus paimdavo iš savo sąskaitos ir visus nešdavo V. D. į jo kabinetą, į kasą A. P. pinigų niekuomet nenešė. Kai pinigus nunešdavo direktoriui, tuo pat metu į vadovo kabinetą ateidavo kasininkė A. P. ir išrašydavo kasos pajamų orderį. Ar A. P. jos atneštus pinigus pasiimdavo, nežino. Bendrovės pinigus į savo sąskaitą gaudavo ir Al. P. , kuris taip pat juos grąžindavo bendrovei. Vairuotojai dėl komandiruočių išlaidų su ja nebendraudavo, nes ji tų klausimų nesprendė. Kokių nors vairuotojų skundų dėl jų darbo apmokėjimo negirdėjo (t. 3, b. 1. 129-131, t. 5, b.l. 12-13).

32Liudytoja A. P. (šiuo metu T.), UAB „A“ (duomenys pakeisti) apskaitininkė, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad pagal savo pareigas bendrovėje ji išrašydavo sąskaitas, kasos išlaidų ir pajamų orderius bei tvarkydavo bendrovės kasą – vedė grynųjų pinigų apskaitą bendrovės kasoje, pildė kasos knygą. Maždaug nuo 2009 metų gegužės iki rugpjūčio mėnesio bendrovės direktorius V. D. duodavo jai nurodymus išrašyti kasos pajamų orderius D. D. arba Al. P. vardu dėl pinigų įnešimo į kasą ir tuo pačiu liepdavo šiai sumai išrašyti kasos išlaidų orderius bendrovėje dirbančių vairuotojų vardu, nurodydavo pavardes ir sumas. Jis dažniausiai pasikviesdavo ją telefonu ir duodavo lapelį su nurodytomis pavardėmis bei pinigų sumomis, liepdamas išrašyti kasos išlaidų arba kasos pajamų orderius. V. D. nurodymu ji išrašydavo kasos išlaidų orderius, kad vairuotojams yra išmokami pinigai, ir tuos orderius jam nunešdavo. Pinigus šiems tikslams iš banko paimdavo D. D. arba Al. P. . Pastarieji pinigų į kasą realiai neįnešdavo, jai reikėdavo išrašyti kasos pajamų orderius, o vairuotojų vardu išrašyti kasos išlaidų orderius. Šiuos dokumentus išrašydavo dviem egzemplioriais, nunešdavo V. D. . Kai šis juos pasirašydavo, vieną egzempliorių ji palikdavo V. D. , o kitą – pasilikdavo sau apskaitai. V. D. , susitikęs vairuotoją, duodavo jam pasirašyti kasos išlaidų orderį ir grąžindavo jai, tuomet ji antrąjį egzempliorių išmesdavo. Ji nebuvo finansininkė ir nežinojo, ar tikrai V. D. vairuotojams išmoka pinigus pagal šiuos išlaidų orderius. Kad tai yra neteisėta, ji nesuprato, nes neturėjo išsilavinimo, buvo baigusi siuvėjų mokyklą. Ji buvo pasirašiusi visiškos materialinės atsakomybės sutartį ir pareigines instrukcijas, bet į jų turinį nesigilino, tik tvarkė dokumentus ir rūpinosi, kad kasoje nebūtų trūkumo. Pas ją vairuotojai neidavo ir ji jiems vadybininkų išgrynintų pinigų nemokėdavo (t. 3, b.l. 118-120, t. 5, b.l. 9-10).

33Liudytoja D. T. , UAB „A“ (duomenys pakeisti) vyr. finansininkė, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad bendrovės direktoriaus V. D. nurodymu darydavo įvairius pavedimus, taip pat ir į bendrovės vadybininkų Al. P. ir D. D. asmenines sąskaitas. Tuo metu bendrovės finansinė padėtis buvo prasta, sąskaitos arba būdavo užblokuotos, arba nuo sąskaitos neįspėjus būdavo nuskaitomi pinigai, o išvykstantiems į reisus vairuotojams reikėdavo lėšų komandiruotėms. Ji padarydavo pavedimus ir apie tai pranešdavo V. D. , kuris pavedimą patvirtindavo parašu. Kaip po pavedimų įvykdymo pinigai sugrįždavo į bendrovės kasą, ji nežino, nes kasos orderius išrašydavo kasininkė A. P. . Nežinojo tokių faktų, kad pinigai į kasą nebuvo įnešami, o atiduodami V. D. . Nepamena, kad kasininkė A. P. būtų kada nors apie tai užsiminusi. A. P. jai dokumentus atnešdavo su visais parašais. Kasos knyga buvo vedama elektroniniu būdu ir ji tikrindavo, ar kasoje esantis likutis sutampa su knygoje esančiu kasos likučiu, bet realiai inventorizacijos neatliko. Kasoje likučiai būdavo nedideli, todėl tikrinti kasą nebuvo reikalo. A. P. dirbo gerai, pateikdavo tvarkingus pirminius dokumentus ir ji nieko įtartino nepastebėjo. (t. 3, b.l. 115-117, t. 5, b.l. 10-11). Apeliacinės instancijos teisme liudytoja D. T. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė teisingus parodymus, taip pat parodė, kad kasininkė A. P. jai atnešdavo pasirašyti suskaičiuotą, sutvarkytą kasos knygą su pirminiais dokumentais, t.y. su kasos pajamų ir išlaidų orderiais. Jokių abejonių dėl to, ar teisingai pildoma kasos knyga, nekilo, nes visi kasos pajamų orderiai buvo užpildyti, visi dokumentai susegti į segtuvą. V. D. jai nurodydavo padaryti pavedimus ir įmonėms, ir asmenims, taip pat vairuotojams, jeigu būdavo pinigų. Būdavo taip, kad Sodra užblokuodavo įmonės sąskaitas, o tuo metu reikėdavo kuro, kad transportas galėtų išvažiuoti. Al. P. ir D. D. į jų sąskaitas pervestus pinigus grąžindavo į kasą ir užsidarydavo avansinius mokėjimus. Kaip buvo mokami pinigai vairuotojams, reikia klausti kasininkės, ji pati pasirašydavo tik tuomet, kai būdavo surinkti visi parašai, o su grynųjų pinigų operacijomis nebuvo susijusi. Kasininkė kartą per savaitę atnešdavo jai pasirašyti kasos dokumentus, ji juos sutikrindavo su programa, viskas atitikdavo, todėl nekilo įtarimų, kad kažkas negerai. Be direktoriaus nurodymo ir jo parašo ji jokių pavedimų negalėjo padaryti. Ji tik pagal programą galėjo pasakyti vairuotojui, kiek bendrovė jam skolinga, ir pasiūlyti eiti aiškintis pas direktorių, o kad įmonė buvo įsiskolinusi vairuotojams, žinojo visi. Vairuotojų pokalbiuose su direktoriumi ji nedalyvavo, bet mano, kad pastarasis jiems pažadėdavo, įtikindavo, kad pinigai bus sumokėti, nes po pokalbių su direktoriumi vairuotojai pas ją nebegrįždavo.

34Liudytoja A. M. , UAB „A“ (duomenys pakeisti) vyr. buhalterė, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad nuo 2008-03-17 iki 2010-03-01 dirbo UAB „A“ (duomenys pakeisti) buhaltere, 2009 m. liepos mėnesį iš darbo išėjus D. T. , kurį laiką dirbo vyr. finansininke. Ji buvo atsakinga už darbo užmokesčio apskaičiavimą, tikrindavo į komandiruotes vykusių darbuotojų finansines apyskaitas, vedė sandėlio apskaitą. Kasininkė A. P. jai atnešdavo pasirašyti kasos dokumentus, o ji patikrindavo ir pasirašydavo. Atlikdavo metines inventorizacijas ir patikrinimus, kasoje trūkumų nebuvo ir ji nieko įtartino nepastebėjo. V. D. atleidus iš darbo, kartu su koncerno atstove tikrino kasos likutį, faktinis kasos likutis sutapo su dokumentiniu kasos likučiu (t. 3, b.l. 123-124, t. 5, b.l. 11-12).

35Liudytojas V. S. , UAB „A“ (duomenys pakeisti) vairuotojas-ekspeditorius, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009 m. rugpjūčio pabaigoje grįžęs iš komandiruotės įtikintas ir suklaidintas V. D. pasirašė 2009-08-07 kasos išlaidų orderyje Nr. 2346 dėl 1500 Lt gavimo, tačiau šių pinigų negavo, vėliau pastebėjo, kad šia suma jam buvo sumažintas atlyginimas už rugpjūčio mėnesį, buhalterė jam paaiškino, kad ši suma jam jau buvo išmokėta 2009-08-07 (t. 3, b.1. 132-133). Šis liudytojas, šaukiamas į teismą neatvykdavo, todėl bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas. Apeliacinės instancijos teisme šis liudytojas parodė, kad nuo 2009 m. gegužės 5 d. dirbo UAB „A“ (duomenys pakeisti) vairuotoju-ekspeditoriumi. Dalį jam skirtų pinigų bendrovė pervesdavo į sąskaitą, dalį grįžęs gaudavo grynaisiais pinigais. Nurodė, kad šiuo metu įvykio aplinkybių neprisimena, bet ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, galėjo taip būti, kad pagal kasos išlaidų orderį mokėjimo dienai 1500 Lt jam nebuvo sumokėti, todėl jis nustebo, kodėl atlyginimas 1500 Lt mažesnis. Dalį šių pinigų jam sumokėjo direktorius, atėjęs dirbti po V. D. (t. 7, b.l. 107-108). Iš byloje esančio 2009-08-07 kasos išlaidų orderio Nr. 2346 matyti, kad V. S. savo parašu patvirtino gavęs 1500 Lt komandiruotpinigių (t. 2, b.l. 152). Byloje esantys darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad V. S. komandiruotėje buvo nuo 2009-07-13 iki 2009-08-18, po to į komandiruotę išvyko 2009-08-30 (t. 2, b.l. 91, 98).

36Liudytojas A. Č. , UAB „A“ (duomenys pakeisti) vairuotojas-ekspeditorius, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad UAB „A“ (duomenys pakeisti) dirbo nuo 2009 metų kovo mėnesio. Atlyginimas, komandiruotpinigiai ir kiti su darbu susiję pinigai visuomet buvo pervedami į jo asmeninę sąskaitą, iš kasos tiesiogiai pagal kasos išlaidų orderį yra gavęs 1000 Lt vieną kartą. 2009-07-17 V. D. jam pasakė, kad 170 Lt komandiruotpinigių yra teoriškai, o realiai priklauso tik 120 Lt per dieną, likę pinigai priklauso įmonės fondui, ir liepė pasirašyti kasos išlaidų orderyje, patvirtinant 2320 Lt komandiruotpinigių gavimą. Jis pasirašė, nes V. D. pasakė, jog priešingu atveju negaus atlyginimo. Apklausos metu pateiktame 2009-07-17 KIO Nr. 2314 rankraštinis tekstas ir parašas yra jo, tačiau nurodytos sumos – 2320 Lt jis negavo (t. 3, b. 1. 152-153, t. 5, b.l. 127). Bylos duomenimis, laikotarpiu nuo 2009-05-19 A. Č. vardu buvo išrašyti du kasos išlaidų orderiai: 2009-05-22 Nr. 2223 dėl 1000 Lt komandiruotpinigių išmokėjimo ir 2009-09-17 Nr. 2314, kuriame A. Č. savo parašu patirtino, kad gavo 2320 Lt komandiruotpinigių (t. 2, b.l. 117, 153). Iš byloje esančių darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad A. Č. nuo 2009-05-26 iki 2009-07-11 buvo komandiruotėje, po to išvyko 2009-08-18 (t. 2, b.l. 76, 83, 90, 97).

37Liudytojas L. J. , UAB „A“ (duomenys pakeisti) vairuotojas-ekspeditorius, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad bendrovėje dirbo nuo 2009 m. liepos mėnesio. Atlyginimas, komandiruotpinigiai ir kiti su darbu susiję pinigai visada buvo pervedami į jo asmeninę sąskaitą, iš kasos tiesiogiai pagal kasos išlaidų orderį pinigų nė karto negavo. 2009 rugpjūčio pabaigoje, jam grįžus iš komandiruotės, bendrovės direktorius V. D. nurodė pasirašyti 2009-08-07 kasos išlaidų orderyje Nr. 2352 dėl 1200 Lt gavimo, o pinigus žadėjo sumokėti vėliau. Jis kasos išlaidų orderyje pasirašė, bet jame nurodytų pinigų negavo, o gavęs atlyginimą už rugpjūčio mėnesį pamatė, kad jis 1200 Lt mažesnis. Buhalterė jam paaiškino, kad 1200 Lt jam buvo išmokėti 2009-08-07 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2352 (t. 3, b.l. 134-135, t. 5, b.l. 128). Iš byloje esančio 2009-08-07 kasos išlaidų orderio Nr. 2352 matyti, kad L. J. savo parašu patvirtino 1200 Lt komandiruotpinigių gavimą (t. 2, b.l. 151). Byloje esantys darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad L. J. nuo 2009-07-22 iki 2009-08-27 buvo komandiruotėje (t. 2, b.l. 92, 99).

38Liudytojas S. M. , UAB „A“ (duomenys pakeisti) vairuotojas-ekspeditorius, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad UAB „A“ (duomenys pakeisti) dirba nuo 2003-02-25. 2009 metų liepos mėnesį, prieš išvykdamas į reisą, užėjo pas direktorių V. D. dėl atlyginimo už praėjusį reisą. V. D. liepė jam pasirašyti kasos išlaidų orderyje, kuriame buvo nurodyta 3050 Lt suma. Jis pasirašė, o V. D. orderį įsidėjo į stalčių. Kai jis paklausė direktoriaus, kodėl jam neduoda šio orderio nunešti į kasą, kad būtų išmokėti pinigai, pastarasis liepė jam nekelti triukšmo, nes gali prarasti darbą, o pinigai reikalingi jam darbo reikalams. Jis prarasti darbo nenorėjo, todėl nusprendė niekam apie tai nepasakoti. 2009-09-08 grįžęs iš komandiruotės buhalterijoje sužinojo, kad jo vardu yra išrašytas 2009-08-10 kasos išlaidų orderis 1200 Lt sumai. Kasininkė paaiškino, kad 2009-08-10 jis gavo 1200 Lt, parodė išmokėtų pinigų išrašą, tačiau jis šių pinigų gauti niekaip negalėjo, nes tuo metu buvo užsienyje, o kai kasininkė jo prašymu parodė kasos išlaidų orderį, pamatė, kad parašas ir rankraštiniai įrašai įrašyti ne jo ranka. Apie tai jis pasakė kasininkei, o pastaroji pasakė dėl to aiškintis su V. D. , bet šis jau buvo atleistas iš darbo. Kai kasos išlaidų orderį rodė ikiteisminio tyrimo metu, jame buvo tik V. D. parašas (t. 5, b.l. 143). Iš byloje esančio 2009-07-10 kasos išlaidų orderio Nr. 2304 matyti, kad S. M. savo parašu patvirtino gavęs 3050 Lt komandiruotpinigių. Baudžiamojoje byloje (t. 2, b.l. 154, 155) taip pat, kaip ir teismui pateiktame UAB „A“ (duomenys pakeisti) segtuve „Kasa“ už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio iki rugsėjo mėn. (l. 330) yra 2009-08-10 S. M. vardu išrašytas kasos išlaidų orderis Nr. 2359 dėl 1200 Lt komandiruotpinigių gavimo, kuriame nėra gavėjo parašo, tačiau byloje esanti sąskaitų istorija už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2009-08-31 patvirtina, kad bendrovės kasoje 2009-08-10 fiksuotas 1200 Lt išmokėjimas S. M. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2359 (t. 2, b.l. 183). Byloje esantys darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad S. M. komandiruotėje buvo nuo 2009-07-20 iki 2009-08-31 (t. 2, b.l. 85, 93).

39Liudytojas St. M. , UAB „A“ (duomenys pakeisti) vairuotojas-ekspeditorius, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad 2009 metų rugpjūčio pabaigoje, jam grįžus iš komandiruotės užsienyje, kai į bendrovę buvo atvykusi komisija, V. D. paprašė pasirašyti kasos išlaidų orderyje Nr. 2349. Jis pasirašė, bet 1200 Lt, nurodytų orderyje, V. D. jam neišmokėjo, pažadėjo sumokėti vėliau. Sakė, kad reikia grynųjų pinigų vykstantiems į Rusiją vairuotojams. Jis žino, kad važiuojant į Rusiją tenka mokėti „juodais pinigais“. Girdėjo, kad ant orderių pasirašė, bet pinigų negavo ir kiti vairuotojai (t. 5, b.l. 74). Iš byloje esančio 2009-08-07 kasos išlaidų orderio Nr. 2349 matyti, kad St. M. savo parašu patvirtino gavęs 1200 Lt komandiruotpinigių (t. 2, b.l. 137). Byloje esantys darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad St. M. nuo 2009-07-23 iki 2009-08-31 buvo komandiruotėje (t. 2, b.l. 85, 93).

40Liudytojas A. L. , UAB „A“ (duomenys pakeisti) vairuotojas-ekspeditorius, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad atlyginimas ir komandiruotpinigiai buvo pervedami į banko sąskaitą. 2009-07-14 ir 2009-08-10 V. D. padavė jam pasirašyti kasos išlaidų orderius, motyvuodamas tuo, kad parašai reikalingi buhalterijai, kad jo gaunama alga yra vieni pinigai, o buhalterija gauna kitus pinigus, kad jo atlyginimas nuo to nenukentės, ir jis šiuos orderius pasirašė, tačiau juose nurodytos pinigų sumos, atitinkamai 2020 Lt ir 950 Lt, jam išmokėtos nebuvo (t. 4, b. 1. 8, t. 5, b.l. 128). Iš byloje esančios, liudytojo A. L. pateiktos avanso apyskaitos Nr. 795 matyti, kad bendrovės buhalterinėje apskaitoje fiksuoti šie išmokėjimai A. L. grynaisiais pinigais: 2009-07-14 2020 Lt, 2009-08-10 950 Lt (t. 5, b.l. 121). Iš UAB „A“ (duomenys pakeisti) segtuve „Kasa“ už laikotarpį nuo gegužės iki liepos mėn. esančio 2009-07-14 kasos išlaidų orderio Nr. 2307 (l. 99) ir segtuve „Kasa“ už laikotarpį nuo rugpjūčio iki rugsėjo mėn. 2009-08-10 kasos išlaidų orderio Nr. 2363 (l. 323) matyti, kad A. L. savo parašu patvirtino gavęs atitinkamai 2020 Lt ir 950 Lt komandiruotpinigių. Byloje esantys darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad A. L. komandiruotėje buvo nuo 2009-06-08 iki 2009-07-13, nuo 2009-07-23 iki 2009-08-03 ir nuo 2009-08-12 iki 2009-08-22 (t. 2, b.l. 84, 91, 99).

41Liudytojas T. J. , UAB „A“ (duomenys pakeisti) vairuotojas-ekspeditorius, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad atlyginimas, komandiruotpinigiai ir kiti su darbu susiję pinigai jam buvo pervedami į asmeninę sąskaitą, iš kasos tiesiogiai pagal kasos išlaidų orderį pinigų nė karto nėra gavęs. 2009 m. rugpjūčio pabaigoje, jam grįžus iš komandiruotės užsienyje, jo darbą koordinavęs vadybininkas V. L. davė pasirašyti 2009-08-07 kasos išlaidų orderį Nr. 2350, patvirtinantį, kad jam sumokėta 1200 Lt. Sakė, kad jeigu jis pasirašys šiame dokumente, gaus padidintus dienpinigius sekančios komandiruotės metu. Jis, patikėjęs V. L. , pasirašė orderyje ir įrašė rankraštinius įrašus, tačiau nei padidintų dienpinigių, nei orderyje įrašytos 1200 Lt sumos negavo. Apklausos metu pateiktas orderis skiriasi nuo to, kurį jis pasirašė, šiame orderyje parašas ne jo (t. 4, b. 1. 9-10).

42Liudytojas B. S. , UAB „A“ (duomenys pakeisti) vairuotojas-ekspeditorius, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad bendrovėje dirbo 2009 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. 2009-08-07 kasos išlaidų orderyje Nr. 2348 yra jo parašas, tačiau 1200 Lt jam nebuvo išmokėti. Kokiomis aplinkybėmis ir kas jam davė pasirašyti šį dokumentą, neprisimena (t. 3, b.l. 156-157).

43Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose liudytojai T. J. ir B. S. nebuvo apklausti, kadangi dėl darbo pobūdžio negalėjo atvykti į teismą. Teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta Klaipėdos AVPK NTB ENTS tyrėja J. V. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausė liudytojus B. S. bei T. J. ir užfiksavo jų parodymus apklausos protokoluose, kuriuos liudytojai perskaitė ir juose užfiksuotų parodymų teisingumą patvirtino savo parašais (t. 5, b.l. 85-86). Iš byloje esančio 2009-08-07 kasos išlaidų orderio Nr. 2350 matyti, kad T. J. savo parašu patvirtino gavęs 1200 Lt komandiruotpinigių (t. 2, b.l. 138). Iš byloje esančio 2009-08-07 kasos išlaidų orderio Nr. 2348 matyti, kad B. S. savo parašu patvirtino gavęs 1200 Lt komandiruotpinigių (t. 2, b.l. 136). Byloje esantys darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad T. J. komandiruotėje buvo nuo 2009-07-20 iki 2009-08-31, B. S. - nuo 2009-07-20 iki 2009-08-21 (t. 2, b.l. 86, 91, 94, 99).

44Teisiamojo posėdžio metu liudytojais taip pat buvo apklausti ir kiti UAB „A“ (duomenys pakeisti) vairuotojai-ekspeditoriai – R. D. , M. M. , S. A. ir V. K. . Liudytojas R. D. parodė, kad atlyginimus gaudavo pavedimais į sąskaitą, o komandiruotpinigiai buvo išmokami ir grynaisiais pinigais. Kaip buvo, kad tuo metu, kai buvo išmokami pinigai, buvo išvykęs į komandiruotę, neprisimena, bet jei pasirašė kasos išlaidų orderyje, tai reiškia, kad tuos pinigus gavo (t. 6, b.l. 63).

45Liudytojas M. M. parodė, kad atlyginimas jam buvo pervedamas į banko sąskaitą, ar gaudavo pinigus pagal kasos išlaidų orderius, neprisimena. Kas jam mokėdavo neprisimena, buhalterijoje yra buvęs, kažką pasirašydavo. Negavęs pinigų, dokumentų nepasirašinėdavo, bendrovė su juo pilnai atsiskaitė. Patvirtino, kad 2009-05-29 kasos išlaidų orderyje Nr. 2234 (segtuvas „Kasa“ už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės iki liepos mėn., l. 366) ir 2009-07-03 kasos išlaidų orderyje Nr. 2296 (segtuvas „Kasa“ už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės iki liepos mėn., l. 150) yra jo parašai, šiuose orderiuose nurodytas sumas, atitinkamai 3000 Lt ir 2000 Lt, jis gavo (t. 6, b.l. 63-64).

46Liudytojas S. A. parodė, kad bendrovėje dirbo labai ilgai, kai direktorius buvo V. D. , atlyginimas būdavo pervedamas į sąskaitą, o dėl komandiruotpinigių yra buhalterijoje pasirašęs. Ne visada buvo mokama laiku, buvo susikaupusios skolos, bet įmonės likvidavimo metu S. P. tuos pinigus išmokėjo, jokių pretenzijų bendrovei jis neturi. Pagal kasos išlaidų orderius, kiek pamena, būdavo mokami ir atlyginimai. Ką jis pasirašė, tuos pinigus yra gavęs. Patvirtino, kad 2009-06-09 kasos išlaidų orderyje Nr. 2250 (segtuvas „Kasa“ už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės iki liepos mėn., l. 311) ir 2009-08-04 kasos išlaidų orderyje Nr. 2340 (segtuvas „Kasa“ už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio iki rugsėjo mėn., l. 370) yra jo parašai, šiuose orderiuose nurodytas sumas, atitinkamai 2835 Lt ir 1400 Lt, jis gavo (t. 6, b.l. 64).

47Liudytojas V. K. parodė, kad dirbant bendrovėje, kuomet vadovavo V. D. , būdavo, kad atlyginimą gaudavo kasoje, išmokėdavo kasininkė, V. D. jam nėra mokėjęs. Tuos pinigus, už kuriuos pasirašė, gavo, negavęs pinigų nepasirašinėdavo. Patvirtino, kad 2009-07-09 kasos išlaidų orderyje Nr. 2302 (segtuvas „Kasa“ už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės iki liepos mėn., l. 121), 2009-07-17 kasos išlaidų orderyje Nr. 2316 (segtuvas „Kasa“ už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės iki liepos mėn., l. 74), 2009-07-23 kasos išlaidų orderyje Nr. 2324 (segtuvas „Kasa“ už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės iki liepos mėn., l. 49), 2009-07-31 kasos išlaidų orderyje Nr. 2333 (segtuvas „Kasa“ už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės iki liepos mėn., l. 8), 2009-08-21 kasos išlaidų orderyje Nr. 2370 (segtuvas „Kasa“ už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio iki rugsėjo mėn., l. 272) yra jo parašai, šiuose orderiuose nurodytas sumas, atitinkamai 2620 Lt, 700 Lt, 420 Lt, 900 Lt ir 420 Lt, jis gavo (t. 6, b.l. 63-64).

48FNTT prie LR VRM ūkinės finansinės veiklos tyrimo Klaipėdos apskrities skyriaus 2010-06-16 specialisto išvadoje Nr. 5-3/57 nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-09-01 UAB „A“ (duomenys pakeisti) (direktorius V. D. ) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant teisės aktų reikalavimų, tačiau pagal pateiktus bendrovės buhalterinius apskaitos dokumentus šiuo laikotarpiu galima nustatyti UAB „A“ (duomenys pakeisti) veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą; UAB „A“ (duomenys pakeisti) darbuotojai nepagrindė lėšų gavimo buhalterinės apskaitos dokumentais: Al. P. - 44189,19 Lt, D. D. - 48900 Lt, o V. D. - 6724,33 Lt (t. 2, b. 1. 28-49). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas šią išvadą pateikęs specialistas Vytautas Vitkus parodė, kad tyrimo metu nustatė, jog UAB „A“ (duomenys pakeisti) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, nurodė, kokie pažeidimai buvo padaryti, tačiau išvadą, kad dėl padarytų pažeidimų laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-09-01 galima nustatyti UAB „A“ (duomenys pakeisti) veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą, davė nepakankamai įsigilinęs į situaciją, neįvertinęs liudytojų parodymų, todėl ši jo išvada nėra teisinga, buhalterinė apskaita buvo vedama teisingai, bet forma neatitiko turinio (t. 5, b.l. 127-128).

49FNTT prie LR VRM ūkinės finansinės veiklos tyrimo Klaipėdos apskrities skyriaus 2010-11-11 specialisto išvadoje Nr.5-3/96, nurodyta, kad UAB „A“ (duomenys pakeisti) (direktorius V. D. ) pažeidžiant 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, apskaitos dokumentais, neturinčiais visų privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, pagrindė tikrovės neatitinkančias operacijas, t.y. laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-09-01 18 atvejų kasos pajamų orderiais pagrindė 85683 Lt įnešimą į kasą, ir dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-09-01 negalima iš dalies nustatyti UAB „A“ (duomenys pakeisti) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 3, b. 1. 66-76). Teisiamojo posėdžio metu apklausta 2010-11-11 specialisto išvadą Nr. 5-3/96 FNTT pateikusi specialistė V. Vinksienė patvirtino duotą išvadą ir paaiškino, kad įvertinus visą tyrimo metu surinktą medžiagą, liudytojų apklausos protokolus ir buhalterinės apskaitos dokumentus, buvo padaryta išvada, jog kasos pajamų orderiai, kuriais A. P. pagrindė 85183 Lt įnešimą į kasą, neatitinka ūkinės operacijos turinio. D. D. ir Al. P. nurodė, kad jiems pervedė pinigus, jie juos nuėmė ir eidavo pas direktorių į kabinetą, buvo iškviečiama kasininkė, kuri išrašydavo kasos pajamų orderį ir išlaidų orderį, t.y. tie pinigai jau buvo pagrįsti dokumentais, pajamų orderiu ir išlaidų orderiu, įtraukti į apskaitą, bet pati kasininkė paaiškino, kad niekada tų pinigų neįnešdavo į kasą ir niekada niekam jų neišmokėdavo, o vairuotojai parodė, kad tų pinigų negavo, t.y. pinigai nebuvo išmokėti, turėjo likti kasoje. Taigi, ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, t.y. kasos pajamų orderis ir kasos išlaidų orderis neatitinka ūkinės operacijos turinio, tuo buvo pažeistos Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos ir dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Atliekant tyrimą tokie duomenys, kad kurie nors vairuotojai būtų gavę pinigus, nebuvo pateikti, jei tokie duomenys yra, tai turėtų būti eliminuota (t. 5, b.l. 74-76, 143-144, t. 6, b.l. 72). Apeliacinės instancijos teisme papildomai apklausta specialistė V. Vinksienė paaiškino, kad pateikiant specialisto išvadą buvo tiriami bendrovės kasos, banko dokumentai, taip pat liudytojų parodymai, jie lyginami su apskaitos dokumentais. Pateikdama specialisto išvadą ji atsakinėjo į tris užduotus klausimus, tą aplinkybę, kad grynaisiais pinigais buvo mokami ne tik komandiruotpinigiai vairuotojams, bet buvo ir kitų išlaidų, pagrįstų pirminiais apskaitos dokumentais, gal tyrė jos kolega, ji pati vertino tik kasą, pinigų išėmimą ir kaip jie buvo perduoti darbuotojams. Kasa buvo sutvarkyta gerai, buvo kasos pajamų orderiai, kasos išlaidų orderiai, bet buvo vertinami ir D. D. , Al. P. ir A. P. parodymai, kad jie pinigų į kasą neįnešė, kasoje jie nebuvo užpajamuojami, buvo surašomas tik dokumentas, tie pinigai likdavo direktoriaus kabinete. Tokiu būdu buvo pažeistos Kasos operacijų taisykles. Taip pat buvo pažeistas Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnis, nes neatitiko ūkinės operacijos turinys. Dokumentas rodo, kad atlikta ūkinė operacija – išmokėtos vairuotojui kelionės komandiruotės išlaidos, bet pats vairuotojas teigia, kad jis tų pinigų negavo, taigi, neatitinka turinio. Atliktos finansinės operacijos, kai pinigai pervedami į darbuotojų sąskaitas, išgryninami ir grąžinami bendrovei, formaliai neprieštarauja įstatymui, tačiau tai nepaneigia Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio pažeidimo, nes šiuo konkrečiu atveju darbuotojai, gavę pinigus, juos atnešė ne į kasą, o direktoriui. Formaliai pagal dokumentus visas pinigų judėjimas buvo tvarkingas ir jokio trūkumo nebuvo. Yra kasos pajamų orderiai, yra kasos išlaidų orderiai, bet neatitinka kasos išlaidų orderių turinys, t.y. komandiruotės išlaidos vairuotojams, nes vairuotojai sako, kad jie tokių pinigų negavo, realiai, kur buvo tie pinigai, niekas nematė, būtent dėl to neatitinka turinys ir būtent dėl to yra Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio pažeidimas ir dėl to iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 7, b.l. 54-56, 108-110).

50Įvertinęs pirmiau aptartus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, apygardos teismas padarė išvadą, kad jie nepatvirtina V. D. kaltės padarius nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, t.y. pasisavinus jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą bei apgaulingai tvarkius buhalterinę apskaitą. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, jog V. D. kaltė pasisavinus UAB „A“ (duomenys pakeisti) priklausantį didelės vertės turtą – 85683 Lt bei apgaulingai tvarkius buhalterinę apskaitą įrodyta byloje surinktų įrodymų visetu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus bei pirmosios instancijos teismo ištirtus ir nuosprendyje aptartus įrodymus, atlikusi įrodymų tyrimą ir papildomai apklaususi nuteistąjį V. D. , liudytojus V. S. ir D. T. , specialistę V. Vinksienę bei ištyrusi UAB „A“ (duomenys pakeisti) kasos dokumentus už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 19 d. iki 2009 m. rugpjūčio 24 d., su apygardos teismo išvadomis ir su prokurorės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais sutinka tik iš dalies. Teisėjų kolegijos vertinimu, V. D. pareikšti kaltinimai pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį byloje surinktais įrodymais pasitvirtino dalinai.

51Kaip jau minėta, nuteistasis V. D. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose parodė, kad 2009 m. pavasarį bendrovės finansinė padėtis buvo prasta, dėl turimų įsiskolinimų mokesčių inspekcijai, Sodrai dažnai buvo areštuojamos sąskaitos, nuo jų nurašomos lėšos, tuo tarpu bendrovei buvo reikalingi pinigai, kad galėtų vykdyti veiklą, vairuotojai galėtų vykti į reisus. Dėl šios priežasties pinigai iš bendrovės sąskaitos būdavo pervedami į asmenines vadybininkų D. D. ir Al. P. sąskaitas, o pastarieji juos išgrynindavo ir grąžindavo bendrovei. Byloje nėra šiuos nuteistojo V. D. parodymus apie poreikį įmonėje turėti grynųjų pinigų paneigiančių duomenų. Priešingai, tokias aplinkybes iš esmės patvirtino UAB „A“ (duomenys pakeisti) vadybininkai D. D. , Al. P. , vyr. finansininkė D. T. , taip pat liudytojas A. Č. L. , parodęs, kad tuo metu, kai jis perėmė bendrovės vadovavimą iš V. D. , dėl bendrovės sunkios finansinės būklės vairuotojams pritrūkdavo pinigų komandiruotėms, todėl jie neišvažiuodavo po kelias savaites, buvo laukiama, kol atsiras pinigų. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo netikėti V. D. parodymais, kad tam tikra dalis D. D. ir Al. P. į asmenines sąskaitas pervestų bendrovės pinigų realiai buvo grąžinta į kasą ir panaudota bendrovės reikmėms. Iš teismui pateiktų UAB „A“ (duomenys pakeisti) kasos dokumentų matyti, kad laikotarpiu nuo 2009-05-19, kuomet V. D. pradėjo taikyti pinigų išgryninimo per vadybininkų Al. P. ir D. D. sąskaitas schemą, iki 2009-08-24, kai jis buvo nušalintas nuo direktoriaus pareigų, įplaukos į bendrovės kasą iš kitų šaltinių nebuvo didelės, bendroje sumoje per šiuos tris mėnesius sudarė apie 70 000 Lt, tuo tarpu kasoje esančiais grynaisiais pinigais buvo mokami komandiruotpinigiai, o kartais ir atlyginimai vairuotojams, kitiems darbuotojams, taip pat bendrovės darbuotojams išduodamos piniginės lėšos įvairių prekių pirkimui, atsiskaitymui už paslaugas ir t.t. Kaip teisingai nuosprendyje pažymėjimo apygardos teismas, duomenų, patvirtinančių, kad bendrovės kasoje esantys išlaidas patvirtinantys pirminiai dokumentai, išskyrus du V. D. inkriminuotus kasos išlaidų orderius, išrašytus I. S. ir R. B. vardu, būtų suklastoti, byloje nėra. Taip pat nėra objektyvių duomenų, kad kurie nors bendrovės išlaidas patvirtinančiuose dokumentuose įvardinti ir už gautas pinigines lėšas pasirašę asmenys, išskyrus A. Č. , L. J. , S. M. , B. S. , St. M. , A. L. , T. J. bei V. S. , nebūtų gavę bendrovės apskaitoje kaip išlaidų apskaitytų piniginių lėšų. Priešingai, teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojais apklausti UAB „A“ (duomenys pakeisti) darbuotojai M. M. , S. A. , V. K. patvirtino, kad negavę pinigų jokių dokumentų niekuomet nepasirašinėjo, visos jų vardu išrašytuose kasos išlaidų orderiuose nurodyto sumos jiems buvo išmokėtos. Kad tokių atvejų, jog pasirašytų kasos išlaidų orderyje, o jame nurodytų pinigų negautų, nebuvo, ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir kiti UAB „A“ (duomenys pakeisti) vairuotojai A. S. , G. P. , J. J. , A. Z. . Be to, UAB „A“ (duomenys pakeisti) kasos dokumentai rodo, kad daliai šių asmenų paskaičiuotos pinigų sumos, kurias pastarieji tvirtina gavę, kasos išlaidų orderių išrašymo dieną apskritai negalėjo būti išmokėtos nesant kasoje Al. P. ar D. D. įneštų pinigų, pvz., M. M. 2009-07-03 2000 Lt, S. A. 2009-06-09 2835 Lt ir 200 Lt bei 2009-08-04 1400 Lt, A. Z. 2009-07-20 1230 Lt, A. Z. , J. J. bei G. P. 2009-08-10 atitinkamai 1200 Lt, 1500 Lt, 1200 Lt. Visos šios aplinkybės iš esmės patvirtina V. D. nurodytas aplinkybes, kad vadybininkų Al. P. ir D. D. išgrynintas pinigines lėšas jis naudojo bendrovės reikmėms. Iš liudytojo M. M. ir S. A. parodymų matyti, kad pastarieji grynuosius pinigus gaudavo ir už juos kasos išlaidų orderiuose pasirašydavo ne pas V. D. kabinete, o buhalterijoje, o tai iš esmės patvirtina ir tas V. D. nurodytas aplinkybes, kad dalį vadybininkų išgrynintų pinigų jis perduodavo ir bendrovės kasininkei, nors pastaroji tą neigė. Esant tokių aplinkybių visumai, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad visos V. D. inkriminuojamos UAB „A“ (duomenys pakeisti) priklausančios piniginės lėšos, t.y. 85 863 Lt, į bendrovės vadybininkų sąskaitas buvo pervedamos išimtinai turint tikslą jas pasisavinti, o ne išsaugoti bendrovės ūkinėms reikmėms, kaip kad nurodoma prokurorės apeliaciniame skunde. Juolab, kad, kaip matyti iš šios bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų tyrimą atlikusios specialistės V. Vinksienės paaiškinimų, tokios finansinės operacijos, kai darbuotojams pervedamos įmonės lėšos ir šie po to grąžina įmonei iš jos gautas lėšas, formaliai įstatymams neprieštarauja, tokia praktika įmonių veikloje, iškilus finansiniams sunkumams ir siekiant turėti apyvartinių lėšų, buvo dažna.

52Tuo pačiu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad prokurorė apeliaciniame skunde klaidingai teigia, jog liudytojų M. M. , S. A. ir V. K. parodymai bei su jais susiję bendrovės kasos dokumentai patvirtina finansines operacijas, atliktas iki 2009-05-19. Tai gali būti pasakyta tik apie teisiamajame posėdyje apklaustą liudytoją R. D. , tuo tarpu liudytojams M. M. , S. A. ir V. K. , kaip jau minėta, pagal kasos išlaidų orderius pinigai buvo išmokami ir 2009 m. birželio, liepos bei rugpjūčio mėnesiais.

53Nuteistasis V. D. pripažino, kad dažnai kasos išlaidų orderiai, patvirtinantys komandiruotpinigių išmokėjimą vairuotojams, siekiant išsaugoti grynuosius pinigus, jo nurodymu buvo išrašomi ta data, kuomet vadybininkai išgrynindavo pinigus, nors patys vairuotojai tuo metu būdavo komandiruotėse, taip pat, kad dalies vadybininkų išgrynintų pinigų jis neperduodavo kasininkei, o pasilikdavo pas save, kad vėliau juos galėtų išmokėti iš reisų sugrįžusiems vairuotojams. Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, kad tokie šio nuteistojo veiksmai, nurodant kasos išlaidų orderius išrašyti ne pinigų išmokėjimo, bet kita data, taip pat jo veiksmai tam tikros dalies Al. P. ir D. D. išgrynintų pinigų neperduodant kasininkei, bet pasiliekant savo kabinete, tačiau panaudojant bendrovės reikmėms, t.y. išmokant vairuotojams, gali būti vertinami kaip taisyklių, reglamentuojančių kasos darbo operacijų atlikimą, pažeidimas, pagal savo pobūdį ir pavojingumą nesukeliantis padarinių, užtraukiančių baudžiamąją atsakomybę. Kita vertus, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo netikėti nuosekliais liudytojų A. Č. , L. J. , S. M. , B. S. , St. M. , A. L. , T. J. bei V. S. parodymais apie tai, kad pastarieji V. D. nurodymu pasirašė jų vardu išrašytuose kasos išlaidų orderiuose, bet šiuose dokumentuose nurodyti komandiruotpinigiai jiems nebuvo išmokėti. Apygardos teismas, pirmiau išvardintų liudytojų parodymus vertindamas kaip nepatikimus, nurodė, kad kasos išlaidų orderiuose, kuriuose nurodytų sumų minėti liudytojai tvirtina negavę, be jų parašų yra dar ir kasininko bei vyr. finansininko parašai, tačiau tai, atsižvelgiant į pirmiau aptartais bylos duomenimis, įskaitant ir paties nuteistojo V. D. parodymus, nustatytą bendrovėje nagrinėjamu laikotarpiu praktikuojamą grynųjų pinigų išmokėjimo tvarką, kai išmokėjimai dažnai vykdavo direktoriaus kabinete, dalyvaujanti tik pastarajam ir pinigų gavėjui, negali būti vertinama kaip aplinkybė, paneigianti šių liudytojų parodymus. Savo išvadas dėl išvardintų UAB „A“ (duomenys pakeisti) vairuotojų parodymų nepatikimumo apygardos teismas grindė ir tuo, kad pastarieji nurodė skirtingas ir neįtikinamas priežastis, kodėl pasirašė kasos išlaidų orderiuose, o kai kurie šių liudytojų orderių išrašymo metu vyko į užsienio komandiruotes, todėl akivaizdu, kad išvykstant jiems buvo sumokamas avansas. Sutikti su tokiomis apygardos teismo išvadomis taip pat nėra pagrindo. Visų pirma, akivaizdu, kad pirmiau minėti UAB „A“ (duomenys pakeisti) vairuotojai, duodami parodymus apie kasos išlaidų orderių pasirašymo aplinkybes, negalėjo vienodai nurodyti šių dokumentų pasirašymo priežasčių, nes pats V. D. , įtikinėdamas juos pasirašyti, nurodė skirtingus argumentus, kodėl šie turėtų tai daryti: vieniems aiškino, kad jiems yra skaičiuojami per didelės sumos komandiruotpinigių, todėl dalis šių sumų priklauso bendrovei, kitiems – kad bendrovei reikalingi „juodi“ grynieji pinigai, kai kuriems vairuotojams žadėjo pinigus išmokėti vėliau. Tokios liudytojų nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, yra įtikinamos ir jokių abejonių nekelia. Pažymėtina ir tai, kad, bylos duomenimis, neužilgo po kasos išlaidų orderių pasirašymo į komandiruotę vyko tik S. M. , A. L. . Tuo tarpu A. Č. į komandiruotę vyko praėjus beveik mėnesiui laiko po to, kai pasirašė kasos išlaidų orderyje, V. S. – praėjus savaitei laiko po to, kai V. D. buvo nušalintas nuo pareigų, o B. S. , L. J. , St. M. ir T. J. kasos išlaidų orderius pasirašė tik grįžę iš komandiruočių ir tai buvo tuomet, kai V. D. jau buvo nušalintas nuo pareigų, taigi, faktiškai jokių pinigų nei kasos išlaidų orderio pasirašymo dieną, nei vėliau išmokėti jiems negalėjo, todėl nepagrįsta apygardos teismo išvada, jog pirmiau išvardintiems vairuotojams galėjo būti sumokėtas avansas vykstant į komandiruotes. Atmesdamas kaip nepatikimus minėtų bendrovės vairuotojų parodymus, apygardos teismas nurodė ir tai, kad pastarieji yra suinteresuoti bylos baigtimi, nes, kilus bendrovės finansinėms problemoms ir jai bankrutuojant, vėliau negavę darbo užmokesčio galėjo sąmoningai neigti gavę pinigines lėšas pagal kasos išlaidų orderius, o kai kurie jų galėjo sąžiningai klysti dėl to, kad jiems nebuvo išmokėti pinigai. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, tas aplinkybes, kad V. D. prašymu pasirašė kasos išlaidų orderiuose, bet jokių pinigų negavo, pirmiau išvardinti UAB „A“ (duomenys pakeisti) vairuotojai nurodė jau tuomet, kai iš karto po V. D. nušalinimo nuo pareigų bendrovėje buvo atliekamas auditas, taigi, vėlesni bendrovės finansiniai sunkumai jokios įtakos jų parodymams negalėjo turėti, be to, paaiškinimus jie davė apie vos kelių mėnesių bėgyje vykusius įvykius, kai kurie iš jų nurodė, jog kasos išlaidų orderiuose nurodytomis sumomis, už kurias jie pasirašė, bet negavo, buvo sumažinti jų atlyginimai, tačiau vėliau bendrovė su jais po truputį atsiskaitinėjo, taigi daryti išvadą, jog pastarieji galėjo sąžiningai klysti, taip pat nebuvo pagrindo. Nė vienas iš išvardintų bendrovės darbuotojų jokių civilinių ieškinių V. D. nėra pareiškęs, kai kurie jų – L. J. , B. S. , A. L. bendrovėje iki V. D. nušalinimo dirbo vos apie mėnesį laiko, taigi, kažkokių kitokių nuoskaudų ar suinteresuotumo pastarojo atžvilgiu taip pat vargu ar galėjo turėti. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apygardos teismas nepagrįstai liudytojų A. Č. , L. J. , S. M. , B. S. , St. M. , A. L. , T. J. bei V. S. parodymus apie tai, kad V. D. įkalbėti pasirašė kasos išlaidų orderiuose, bet šiuose dokumentuose nurodytų pinigų negavo, įvertino kaip nepatikimus, ir dėl to padarė neteisingas išvadas, kad V. D. UAB „A“ (duomenys pakeisti) turto nepasisavino. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti pirmiau aptarti vienas kitą papildantys faktiniai duomenys, kurių patikimumas nekelia jokių abejonių, patvirtina, kad V. D. V. S. vardu išrašytame 2009-08-07 kasos išlaidų orderyje Nr. 2346 nurodytos 1500 Lt sumos, A. Č. vardu išrašytame 2009-09-17 kasos išlaidų orderyje Nr. 2314 nurodytos 2320 Lt sumos, L. J. vardu išrašytame 2009-08-07 kasos išlaidų orderyje Nr. 2352 nurodytos 1200 Lt sumos, S. M. vardu išrašytame 2009-07-10 kasos išlaidų orderyje Nr. 2304 nurodytos 3050 Lt sumos ir 2009-08-10 kasos išlaidų orderyje Nr. 2359 nurodytos 1200 Lt sumos, St. M. vardu išrašytame 2009-08-07 kasos išlaidų orderyje Nr. 2349 nurodytos 1200 Lt sumos, A. L. vardu išrašytame 2009-07-14 kasos išlaidų orderyje Nr. 2307 nurodytos 2020 Lt sumos ir 2009-08-10 kasos išlaidų orderyje Nr. 2363 nurodytos 950 Lt sumos, L. J. vardu išrašytame 2009-08-07 kasos išlaidų orderyje Nr. 2350 nurodytos 1200 Lt sumos bei B. S. vardu išrašytame 2009-08-07 kasos išlaidų orderyje Nr. 2348 nurodytos 1200 Lt sumos šiems UAB „A“ (duomenys pakeisti) darbuotojams neišmokėjo. Jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad V. D. šias pinigines lėšas bendroje 15840 Lt sumoje būtų įnešęs į bendrovės kasą ir panaudojęs kokioms nors kitoms UAB „A“ (duomenys pakeisti) reikmėms, byloje nėra, pats nuteistasis tokių duomenų taip pat nepateikė. Esant tokioms aplinkybės, teisėjų kolegija šioje dalyje V. D. veiksmus vertina kaip užimamų pareigų pagrindų jam patikėto ir jo žinioje buvusio svetimo, UAB „A“ (duomenys pakeisti) priklausančio, turto pasisavinimą. Pažymėtina ir tai, kad išvardintų UAB „A“ (duomenys pakeisti) vairuotojų parodymais nustatyta, jog V. D. tuo metu, kai ėjo direktoriaus pareigas, įkalbinėdamas juos pasirašyti kasos išlaidų orderiuose už negautas pinigų sumas, įtikinėjo, kad šios sumos faktiškai priklauso ne jiems, o bendrovei, kas leidžia daryti išvadą, jog tokiu būdu pastarasis iš esmės bandė užsitikrinti, kad kasos išlaidų orderiuose pasirašę vairuotojai jokių pretenzijų dėl šiuose dokumentuose nurodytų ir jiems neišmokėtų piniginių lėšų jam nereikštų. Tuo tarpu vėliau, kai jau buvo nušalintas nuo direktoriaus pareigų, V. D. , įkalbinėdamas vairuotojus pasirašyti kasos išlaidų orderiuose, jau žadėjo pastariesiems dokumentuose nurodytas pinigų sumas išmokėti vėliau ar padidinti mokamus komandiruotpinigius, nors tuo metu tam jau neturėjo jokio objektyvaus pagrindo, o tai tik dar kartą patvirtina, kad tokių šio nuteistojo veiksmų tikslas buvo sutvarkyti bendrovės apskaitos dokumentus taip, kad nebūtų pastebėtas jo neteisėtai užvaldytų bendrovei priklausančių grynųjų pinigų trūkumas.

54Pirmiau aptarti V. D. nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, kadangi pasisavinto turto suma nesiekia 250 MGL, be to, tikslinamas šios nusikalstamos veikos padarymo laikas – nuo 2009-05-19 iki 2009-09-01, nes bylos duomenimis nustatyta, jog būtent nuo 2009-05-19 V. D. nurodymu buvo pradėta taikyti pinigų išgryninimo per bendrovės vadybininkų sąskaitas schema. Nors V. D. nušalintas nuo pareigų buvo 2009-08-24, tačiau byloje surinkti faktiniai duomenys rodo, jog pastarasis kurį laiką, t.y. iki 2009-09-01, dar turėjo savo žinioje atitinkamus buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuose kai kurie vairuotojai, jo įkalbėti, pasirašė už sumas, kurių realiai negavo, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog ši nusikalstama veika buvo baigta 2009-09-01. Taip pat tikslintinas piniginių lėšų pervedimų D. D. skaičius, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, 2009-06-25 į šios vadybininkės sąskaitą po 3500 Lt buvo pervesta du kartus (t. 3, b.l. 87), o ne tris kartus, kaip kad nurodoma V. D. pareikštame kaltinime.

55Byloje esanti 2010-11-11 specialisto išvada Nr.5-3/96 bei šią išvadą pateikusios specialistės V. Vinksienės paaiškinimai, duoti pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose, patvirtina, kad V. D. , nurodydamas A. P. išrašyti kasos pajamų orderius, patvirtinančius grąžinimą tų Al. P. ir D. D. į asmenines sąskaitas pervestų lėšų, kurios nebuvo įneštos į kasą ir nebuvo panaudotos bendrovės reikmėms, t.y. 15840 Lt, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą, kad privalomas apskaitos dokumentų rekvizitas yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, dėl ko laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-09-01 negalima iš dalies nustatyti UAB „A“ (duomenys pakeisti) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

56Šioje baudžiamojoje byloje buvo pateikta ir FNTT prie LR VRM ūkinės finansinės veiklos tyrimo Klaipėdos apskrities skyriaus 2010-06-16 specialisto išvada Nr. 5-3/57, kurioje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-09-01 UAB „A“ (duomenys pakeisti) (direktorius V. D. ) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant teisės aktų reikalavimų, tačiau pagal pateiktus bendrovės buhalterinius apskaitos dokumentus šiuo laikotarpiu galima nustatyti UAB „A“ (duomenys pakeisti) veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą. Kita vertus, kaip jau minėta, šią išvadą davęs specialistas V. Vitkus teisiamojo posėdžio metu jos nepatvirtino ir nurodė, kad tokią išvadą jis padarė tinkamai neįvertinęs visų byloje nustatytų aplinkybių, todėl vadovautis šia specialisto išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms, pirmiau aptartus V. D. veiksmus, duodant nurodymus A. P. išrašyti kasos pajamų orderius, patvirtinančius grąžinimą tų Al. P. ir D. D. į asmenines sąskaitas pervestų lėšų, kurios nebuvo įneštos į kasą ir nebuvo panaudotos bendrovės reikmėms veiksmus, teisėjų kolegija vertina kaip tikrovės neatitinkančių ūkinių operacijų turinio pagrindimo buhalterinės apskaitos dokumentais – kasos pajamų orderiais organizavimą. Kaip jau minėta, dėl šių nuteistojo veiksmų laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-09-01 negalima iš dalies nustatyti UAB „A“ (duomenys pakeisti) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, todėl jie vertinami kaip apgaulingas apskaitos tvarkymas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus dėl svetimo turto pasisavinimo nusikaltimo padarymo laiko, tikslintinas ir šios nusikalstamos veikos padarymo laikas – nuo 2009-05-19 iki 2009-08-24.

57Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. D. pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą, t.y. jis, būdamas UAB „A“ (duomenys pakeisti), įmonės kodas ( - ), registruotos ( - ), Klaipėdoje, direktoriumi, turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtas ir jo žinioje buvusias UAB „A“ (duomenys pakeisti) pinigines lėšas, laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 19 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d., turėdamas tyčią pasisavinti jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą – pinigines lėšas, veikdamas per jo nusikalstamos veikos pobūdžio nesuvokusius UAB „A“ (duomenys pakeisti) darbuotojus D. D. , Al. P. , A. P. , D. T. , organizuodamas apgaulingą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, pasisavino svetimą turtą, o būtent: UAB „A“ (duomenys pakeisti) vyr. finansininkei D. T. , nesuvokusiai jo nusikalstamos veikos pobūdžio, 18 kartų nurodė pervesti iš viso 85 683 Lt išmokėjimus į asmenines sąskaitas, iš jų: bendrųjų reikalų vadybininkui Al. P. – 37 583 Lt ir transporto paslaugų vadybininkei D. D. – 48 100 Lt. Į asmeninę Al. P. sąskaitą Nr. ( - ) , esančią AB Hansabankas, iš UAB „A“ (duomenys pakeisti) sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB Hansabankas, vyr. finansininkei D. T. nurodė pervesti: 2009-05-19 - 6000 Lt, 2009-05-21 - 9000 Lt, 2009-06-02 - 1500 Lt, 2009-07-03 - 3270 Lt, 2009-07-08 - 1613 Lt, 2009-07-09 - 14200 Lt, 2009-08-07 - 2000 Lt; į asmeninę D. D. sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB Hansabankas, iš UAB „A“ (duomenys pakeisti) sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB Hansabankas, vyr. finansininkei D. T. nurodė pervesti: 2009-06-25 - 3500 Lt, iš UAB „A“ (duomenys pakeisti) sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB SEB į asmeninę sąskaitą Nr. ( - ) nurodė pervesti 2009-06-05 - 7000 Lt, 2009-06-09 - 9000 Lt, 2009-06-11 - 4000 Lt, 2009-06-23 - 4000 Lt, 2009-06-25 - 3500 Lt, 2009-07-24 - 2800 Lt, 2009-07-30 - 4000 Lt, 2009-07-30 - 1200 Lt, 2009-08-04 - 4600 Lt, 2009-08-07 - 4500 Lt. Po to, D. D. ir Al. P. V. D. nurodymu nuėmė iš savo asmeninių sąskaitų šias pervestas iš UAB „A“ (duomenys pakeisti) sąskaitos pinigines lėšas iš viso 85 683 Lt bei perdavė V. D. . Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, V. D. nurodė UAB „A“ (duomenys pakeisti) kasininkei A. P. , nesuvokusiai jo nusikalstamos veikos pobūdžio, išrašyti kasos pajamų orderius, patvirtinančius D. D. grąžinamas pinigines lėšas, o būtent: 2009-06-05 KPO Nr. ( - ) 2600 Lt sumai; 2009-06-09 KPO Nr. ( - ) 3500 Lt sumai; 2009-06-11 KPO Nr. ( - ) 859,50 Lt sumai; 2009-06-11 KPO Nr. ( - ) 6200 Lt sumai; 2009-06-23 KPO Nr. ( - ) 2500 Lt sumai; 2009-06-25 KPO Nr. ( - ) 1600 Lt sumai, 2009-06-25 KPO Nr. ( - ) 7000 Lt sumai; 2009-06-29 KPO Nr. ( - ) 1770 Lt sumai; 2009-06-29 KPO Nr. ( - ) 1600 Lt sumai; 2009-06-30 KPO Nr. ( - ) 1380 Lt sumai; 2009-07-17 KPO Nr. ( - ) 1600 Lt sumai; 2009-07-24 KPO Nr. ( - ) 2800 Lt sumai; 2009-07-31 KPO Nr. ( - ) 5200 Lt sumai, 2009-08-04 KPO Nr. ( - ) 4600 Lt sumai; 2009-08-07 KPO Nr. ( - ) 4500 Lt sumai; 2009-08-10 KPO Nr. ( - ) 3890,50 Lt sumai bei Al. P. grąžinamas pinigines lėšas: 2009-05-19 KPO Nr. ( - ) 6000 Lt sumai; 2009-05-21 KPO Nr. ( - ) 7000 Lt sumai; 2009-05-22 KPO Nr. ( - ) 2000 Lt sumai; 2009-06-02 KPO Nr. ( - ) 1500 Lt sumai; 2009-07-03 KPO Nr. ( - ) 2000 Lt sumai; 2009-07-09 KPO Nr. ( - ) 15800 Lt sumai; 2009-08-07 KPO Nr. ( - ) 10000 Lt sumai, kuriuos V. D. patvirtino savo parašu, ir tokiu būdu pagrindė grynųjų pinigų sumoje 85 863 Lt įnešimą į UAB „A“ (duomenys pakeisti) kasą, tačiau dalies šių pinigų – 15840 Lt į bendrovės kasą neįnešė, o juos pasisavino. Tokiu būdu V. D. pasisavino svetimą turtą – UAB „A“ (duomenys pakeisti) pinigines lėšas sumoje 15840 Lt, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.

58Be to, V. D. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t.y. jis, būdamas UAB „A“ (duomenys pakeisti)“, įmonės kodas ( - ), registruotos ( - ), Klaipėdoje, direktoriumi, Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio pagrindu būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios reglamentuoja, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių dokumentų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“ reikalavimus, atsakingas už UAB „A“ (duomenys pakeisti) kasos pajamų orderiuose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, turėdamas tikslą pasisavinti pinigines lėšas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nustatantį, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai – ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, laikotarpiu nuo 2009-05-19 iki 2009-08-24 nurodė kasininkei A. P. , nesuvokusiai jo nusikalstamos veikos pobūdžio, išrašyti 7 kasos pajamų orderius 37583 Lt sumai, patvirtinančius Al. P. pervestų į asmeninę sąskaitą pinigų grąžinimą, t.y. 2009-05-19 KPO Nr. ( - ) 6000 Lt sumai; 2009-05-21 KPO Nr. ACC2205 ( - ); 2009-05-22 KPO Nr. ( - ) 2000 Lt sumai; 2009-06-02 KPO Nr. ( - ) 1500 Lt sumai; 2009-07-03 KPO Nr. ( - ) 2000 Lt sumai; 2009-07-09 KPO Nr. ( - ) 15800 Lt sumai; 2009-08-07 KPO Nr. ( - ) 10000 Lt sumai, ir 11 kasos pajamų orderių 48100 Lt sumai, patvirtinančių D. D. pervestų į asmeninę sąskaitą pinigų grąžinimą, t. y. 2009-06-05 KPO Nr. ( - ) 2600 Lt sumai; 2009-06-09 KPO Nr. ( - ) 3500Lt sumai; 2009-06-11 KPO Nr. ( - ) 859,50 Lt sumai; 2009-06-11 KPO Nr. ( - ) 6200 Lt sumai; 2009-06-23 KPO Nr. ( - ) 2500 Lt sumai; 2009-06-25 KPO Nr. ( - ) 1600 Lt sumai; 2009-06-25 KPO Nr. ( - ) 7000 Lt sumai; 2009-06-29 KPO Nr. ( - ) 1770 Lt sumai; 2009-06-29 KPO Nr. ( - ) 1600 Lt sumai; 2009-06-30 KPO Nr. ( - ) 1380 Lt sumai; 2009-07-17 KPO Nr. ( - ) 1600 Lt sumai; 2009-07-24 KPO Nr. ( - ) 2800Lt sumai; 2009-07-31 KPO Nr. ( - ) 5200 Lt sumai; 2009-08-04 KPO Nr. ( - ) 4600 Lt sumai; 2009-08-07 KPO Nr. ( - ) 4500Lt sumai; 2009-08-10 KPO Nr. ( - ) 3890,50 Lt, iš viso 85683 Lt, tačiau dalis šių pinigų – 15840 Lt į bendrovės kasą grąžinti nebuvo. Tokiu būdu V. D. organizavo tikrovės neatitinkančių ūkinių operacijų turinio pagrindimą buhalterinės apskaitos dokumentais – kasos pajamų orderiais, dėl ko laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-08-24 negalima iš dalies nustatyti UAB „A“ (duomenys pakeisti) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

59Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

60Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistajam V. D. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamų įvykių, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sudėties, V. D. kaltės padarius šias nusikalstamas veikas pagrįstos išsamiai, visapusiškai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, ką nepagrįstai apeliaciniame skunde ginčija nuteistasis V. D. .

61Bylos duomenimis, V. D. teisiamojo posėdžio metu, taip pat bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme parodė, kad 2009-08-07 kasos išlaidų orderiuose Nr. 2344 ir 2351, patvirtinančiuose, jog 2009-08-07 UAB „A“ (duomenys pakeisti) vairuotojui ekspeditoriui I. S. buvo išmokėti komandiruotės išlaidoms skirti 1200 Lt, o vairuotojui ekspeditoriui R. B. buvo išmokėti komandiruotės išlaidoms skirti 1500 Lt, už šiuos bendrovės darbuotojus pasirašė jis. Taip pasielgė dėl to, kad ruošdamas dokumentus revizijai pastebėjo, jog orderiai nepasirašyti. Prie kasos išlaidų orderių buvo prisegti pinigai, jie vairuotojams buvo dar neišmokėti, o pastarieji buvo išvykę, todėl jis, pasirašydamas, siekė išsaugoti šiems vairuotojams skirtus minėtus pinigus, kad būtų išmokėti, kai sugrįš iš komandiruotės. Jis kaip vadovas prisiima kaltę, tačiau kur dingo šie pinigai, nežino. Kasos išlaidų orderiai ir pinigai buvo laikomi kasoje, todėl kasininkė turėjo juos išsaugoti ir, vairuotojams grįžus, išmokėti, paimti jų parašus ir pakeisti orderius (t. 5, b.l. 163, 165, t. 6, b.l. 74, t. 7, b.l. b.l. 51-54). Liudytojas I. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad 2009-08-07 kasos išlaidų orderyje Nr. 2344 esantys rankraštiniai įrašai ir parašas, patvirtinantys gautą pinigų sumą, yra ne jo, jis šiame kasos išlaidų orderyje nurodytos pinigų sumos, t.y. 1200 Lt, negavo (t. 5, b.l. 76). Liudytojas R. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad 2009-08-07 kasos išlaidų orderyje Nr. 2351 esantys rankraštiniai įrašai ir parašas, patvirtinantys gautą pinigų sumą, yra ne jo, jis šiame kasos išlaidų orderyje nurodytos pinigų sumos, t.y. 1500 Lt, negavo (t. 5, b.l. 76). Byloje esantys UAB „A“ (duomenys pakeisti) 2009 m. rugpjūčio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad bendrovės vairuotojai-ekspeditoriai I. S. ir R. B. visą rugpjūčio mėnesį, taip pat ir kasos išlaidų orderio išrašymo dieną, t.y. 2009-08-07, buvo išvykę į komandiruotę (t. 3, b.l. 148, 151). Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011 m. vasario 17 d. specialisto išvados Nr. 11K-63(11) matyti, kad 2009-08-07 kasos išlaidų orderio Nr. 2344 skiltyje „Gavau“ rankraštinius įrašus „Tūkstantį du šimtus“ ir „2009 rugpjūčio 07“ parašė bei eilutėje „Gavėjo parašas“ I. S. vardu pasirašė V. D. ; 2009-08-07 KIO Nr. 2351 skiltyje „Gavau“ rankraštinius įrašus „VIENĄ TŪKSTANTĮ PENKI ŠIMTAI“ ir „2009 Rugpjūčio 07“ parašė bei eilutėje „Gavėjo parašas“ R. B. vardu pasirašė V. D. (t. 3, b.l. 106-111). Taigi, šie faktiniai duomenys patvirtina, kad bendrovės vairuotojams-ekspeditoriams I. S. ir R. B. buvo paskaičiuoti atitinkamai 1200 Lt ir 1500 Lt komandiruotpinigiai ir dėl to išrašyti 2009-08-07 kasos išlaidų orderiai Nr. 2344 ir 2351, tačiau tuo metu abu darbuotojai buvo komandiruotėse, todėl šie pinigai jiems nebuvo išmokėti, o juose rankraštinius įrašus už I. S. ir R. B. parašė ir pasirašė, taip patvirtindamas, kad pastarieji gavo šiuose dokumentuose nurodytas pinigų sumas, nuteistasis V. D. . Pastarasis, neneigdamas, jog pasirašė už minėtus bendrovės darbuotojus, tvirtina, kad taip pasielgė, siekdamas šiuose kasos išlaidų orderiuose nurodytas pinigų sumas išlaikyti išvykusiems vairuotojams, o ne juos pasisavinti, tačiau toks nuteistojo aiškinimas yra visiškai nelogiškas, kadangi minėtuose kasos išlaidų orderiuose nuteistojo įrašyti rankraštiniai įrašai ir parašai kaip tik ir patvirtino, kad šiuose dokumentuose nurodytas sumas UAB „A“ (duomenys pakeisti) bendrovės darbuotojai I. S. ir R. B. jau yra gavę, todėl pretenduoti į juos neturi jokio pagrindo. Be to, kaip matyti iš nuteistojo V. D. paaiškinimų, pastarasis minėtus įrašus kasos išlaidų orderiuose padarė, ruošdamas dokumentus revizijai. Tuo tarpu visiškai nelogiška įrodinėti, jog įmonės buhalterinė apskaita vedama bei atsiskaitymai su darbuotojais atliekami laikantis teisės aktų reikalavimų, paliekant kasoje kasos išlaidų orderius su darbuotojų parašais, patvirtinančiais, kad šiuose dokumentuose nurodytas sumas jie jau yra gavę, kartu su prie jų prisegtomis tokiomis pačiomis pinigų sumomis. Nuteistasis V. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad vadovaujantis kasos darbo organizavimo taisyklėmis, faktinį pinigų mokėjimą vykdo ne bendrovės vadovas, o kasininkė, tačiau toks nuteistojo aiškinimas prieštarauja jau pirmiau šiame teisėjų kolegijos nuosprendyje aptartiems jo paties parodymams, duotiems pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose, iš kurių matyti, kad atsiskaitymas su vairuotojais jo vadovavimo laikotarpiu dažnai buvo vykdomas pažeidžiant minėtas taisykles, nes nemaža dalimi vairuotojams išmokėti skirtų grynųjų pinigų disponavo ir juos vairuotojams dažnai išmokėdavo ne kasininkė, o jis pats. Taigi, įvertinęs šias aplinkybes bei tai, kad 2009-08-07 kasos išlaidų orderiuose Nr. 2344 ir 2351 nurodytos pinigų sumos – atitinkamai 1200 Lt ir 1500 Lt, minėtuose dokumentuose nurodytiems bendrovės darbuotojams I. S. ir R. B. grįžus iš komandiruotės nebuvo išmokėtos, taip pat jos nebuvo grąžintos į bendrovės kasą, apygardos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad V. D. 2009-08-07 kasos išlaidų orderius Nr. 2344 ir 2351 suklastojo ir juos panaudojo, turėdamas tikslą šiuose dokumentuose nurodytas, bendrovės darbuotojams I. S. ir R. B. paskaičiuotas pinigų sumas pasisavinti, ir tokį nusikalstamą sumanymą įgyvendino.

62Atmetamas kaip nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad jam inkriminuoti veiksmai įrašant rankraštinius įrašus į kasų išlaidų orderius ir pasirašant juose už įmonės darbuotojus nėra pavojingi ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Apeliantas teisingai pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad atsakomybė pagal BK 300 straipsnį kyla ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių kilti žalingų padarinių panaudojus tokį dokumentą apyvartoje. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, dokumentu BK 300 straipsnio 1 dalies prasme laikytinas tik toks rašytinis aktas, kuris įtvirtina juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146/2006, 2K-16/2010, 2K-263/2010, 2K-401/2011, 2K-139/2012, 2K-361/2012 ir kt.). Šiuo konkrečiu atveju V. D. inkriminuotuose kasos išlaidų orderiuose, kurie yra pirminiai, taigi, ir svarbiausi buhalterinės apskaitos dokumentai, įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad 2009 m. rugpjūčio 7 d. UAB „A“ (duomenys pakeisti) darbuotojams I. S. ir R. B. iš bendrovės kasos buvo išmokėtos atitinkamai 1200 Lt ir 1500 Lt komandiruotpinigių sumos. Taigi, minėtuose dokumentuose įrašyta juridinę reikšmę turinti informacija, liudijanti ūkinės operacijos atlikimo faktą. V. D. inkriminuotuose kasos išlaidų orderiuose yra visi tokiam dokumentui pagal teisės aktų reikalavimus būtini rekvizitai, šių dokumentų panaudojimas įmonės buhalterinėje apskaitoje sudarė sąlygas pastarajam atlikti svetimo turto pasisavinimo veiksmus, todėl konstatuoti, jog V. D. veiksmų suklastojant ir panaudojant kasos išlaidų orderius pavojingumas yra tik formalus, nėra jokio pagrindo. Ta aplinkybė, kad civilinį ieškinį dėl šiais V. D. veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo pareiškė ne bendrovės darbuotojai, kuriems buvo paskaičiuotos ir turėjo būti išmokėtos nuteistojo pasisavintos pinigų sumos, o bendrovė, kurios žinioje šie pinigai buvo jų neteisėto pasisavinimo metu, nepaneigia V. D. veiksmų, suklastojant ir panaudojant tikrus dokumentus bei pasisavinant svetimą turtą, pavojingumo ir jo baudžiamosios atsakomybės už šiuos veiksmus pagrįstumo.

63Dėl bausmės skyrimo.

64Teisėjų kolegija, skirdama V. D. bausmes už nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. V. D. padarytus tyčinius, baigtus nusikaltimus nuosavybei bei finansų sistemai baudžiamasis įstatymas priskiria atitinkamai nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys), nuteistojo pasisavinto turto vertė viršija 15000 Lt, taigi, nėra maža, tačiau nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo nemažas laiko tarpas, duomenų, kad per šį laikotarpį V. D. būtų padaręs kokius nors naujus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, byloje nėra. V. D. praeityje neteistas, dirba, yra išsituokęs, turi dvi pilnametes dukras. V. D. atsakomybę už šių veikų padarymą lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. D. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, paskiriant baudos bausmę, savo dydžiu artimą BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte (2007 06 28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija, galiojusi iki 2011-04-28) nustatytam šios bausmės, skiriamos už nesunkaus nusikaltimo padarymą, vidurkiui, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalį – baudos bausmę, švelnesnę nei BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte (2007 06 28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija, galiojusi iki 2011-04-28) nustatytas šios bausmės, skiriamos už apysunkį nusikaltimą, vidurkis.

65Apygardos teismo nuteistajam V. D. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtos baudos bausmės, mažesnės už BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte (2007 06 28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija, galiojusi iki 2011-04-28) nustatytą už nesunkaus nusikaltimo padarymą skiriamos šios bausmės vidurkį, atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus ir nėra teisinio pagrindo jas švelninti.

66Nuteistajam V. D. šiuo teisėjų kolegijos nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės bendrinamos su skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis taikant bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdus, nes yra nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje reali sutaptis bei nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje ideali sutaptis.

67Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo.

68Apeliaciniame skunde nuteistasis V. D. prašo, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Toks nuteistojo prašymas yra nepagrįstas, todėl negali būti patenkintas.

69Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas, perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Šio baudžiamojo įstatymo 2 dalyje nustatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik tuo atveju, jei jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ir pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-P-82/2010 ir kt.). Bylos duomenimis, V. D. padarė keturias nusikalstamas veikas, tačiau kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi tik dėl vienos iš jų, neatlygino nei dalies nusikalstamais veiksmais padarytos turinės žalos, duomenų, kad būtų įsipareigojęs tai padaryti, byloje taip pat nėra. Esant tokioms aplinkybėms, svarstyti nuteistojo V. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas pagal laidavimą klausimą nebuvo ir nėra įstatyminio pagrindo.

70Dėl civilinio ieškinio.

71Iš byloje esančių bankrutuojančios įmonės UAB „A“ (duomenys pakeisti) pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir pareikšto civilinio ieškinio (t. 1, b.l. 1-3, 59-62) matyti, kad bendrovė siekė gauti turtinės žalos, patirtos dėl neteisėtų nuteistojo V. D. veiksmų, atlyginimą. Neteisėti V. D. veiksmai, kuriais bendrovei buvo padaryta žala, įmonės atstovų nuomone pasireiškė tuo, kad jis iš bendrovės sąskaitos pervesdavo pinigus į savo bei įmonės darbuotojų D. D. ir Al. P. asmenines sąskaitas. Pastarieji pervestus pinigus nuimdavo nuo sąskaitos ir grąžindavo grynaisiais pinigais V. D. , kuris įpareigodavo įmonės apskaitininkę A. P. išrašyti kasos pajamų orderius, patvirtinančius, kad nuimtus iš asmeninių sąskaitų grynuosius pinigus šie darbuotojai įneša į bendrovės kasą, nors realiai pinigai į kasą nebuvo įnešami, ir komandiruotėms skirtus kasos išlaidų orderius, kuriose nurodytų sumų įmonės darbuotojai, tarp jų R. B. 2009-08-07 kasos išlaidų orderyje Nr. 2351 nurodytų 1500 Lt, I. S. 2009-08-07 kasos išlaidų orderyje Nr. 2344 nurodytų 1200 Lt, negavo (t. 1, b.l. 1-3, 4-35, 59-62, 63-73). Taigi, nepagrįstas V. D. apeliacinio skundo teiginys, jog UAB „A“ (duomenys pakeisti) nepareiškė civilinio ieškinio dėl jo nusikalstamais veiksmais, suklastojant 2009-08-07 kasos išlaidų orderius Nr. 2344 ir 2351, panaudojant šiuos suklastotus tikrus dokumentus ir tokiu būdu pasisavinant juose nurodytas pinigų sumas, padarytos žalos atlyginimo. Nuteistasis V. D. apeliaciniame skunde teisingai pažymi, kad iš jo priteistos piniginės sumos buvo paskaičiuotos bendrovės darbuotojams, tačiau tai nepaneigia tos aplinkybės, jog pastarojo veiksmais buvo padaryta žala UAB „A“ (duomenys pakeisti), nes pasisavinimo metu piniginės lėšos buvo būtent šios bendrovės žinioje, tačiau dėl nusikalstamų V. D. veiksmų buvo panaudotos ne šios bendrovės veiklos tikslais. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2700 Lt turtinės žalos atlyginimo suma iš V. D. UAB „A“ (duomenys pakeisti) naudai priteista pagrįstai. Be to, teisėjų kolegijai nustačius, kad V. D. be pirmiau paminėtos sumos dar pasisavino ir 15840 Lt UAB „A“ (duomenys pakeisti) priklausančių lėšų, šios bankrutuojančios įmonės naudai priteistina ir ši suma.

72Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 3 ir 4 dalimis, 329 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

73Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. nuosprendžio dalį, kuria V. D. išteisintas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, panaikinti ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį:

74V. D. pripažinti kaltu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda.

75V. D. pripažinti kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 45 MGL (5850 Lt) dydžio bauda.

76Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu V. D. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti su Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 55 MGL (7150 Lt) dydžio baudą.

77Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011 m. sausio 27 d. iki 2011 m. sausio 28 d. (1 para), 1 parą prilyginant 2 MGL (260 Lt) dydžio baudai, ir galutinę bausmę nustatyti 53 MGL (6890 Lt) dydžio baudą, ją įpareigojant sumokėti per vienerius metus nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

78Bankrutuojančios įmonės UAB „A“ (duomenys pakeisti) naudai iš V. D. papildomai priteisti 15840 Lt turtinės žalos atlyginimo.

79Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

80Nuteistojo V. D. apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį V. D.... 3. Bankrutuojančios įmonės UAB „A“ (duomenys pakeisti) civilinis ieškinys... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjus bylą,... 5. V. D. nuteistas už tai, kad suklastodamas tikrus dokumentus ir panaudodamas... 6. V. D. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl to, kad... 7. V. D. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl to, kad... 8. Apygardos teismas V. D. dėl šių kaltinimų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį,... 9. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo... 10. UAB „A“ (duomenys pakeisti) civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir... 11. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 12. Prokurorė nurodo, kad apygardos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus,... 13. Apeliantė teigia kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu... 14. Prokurorė pažymi, jog V. D. inkriminuotas vadybininkams pervestų pinigų... 15. Apeliantė nurodo, kad specialisto išvadoje dėl UAB „A“ (duomenys... 16. Prokurorė teigia, jog teismas nepagrįstai konstatavo, jog V. D. savo... 17. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. D. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m.... 18. Nuteistasis V. D. teigia, jog apygardos teismas netinkamai vertino byloje... 19. Apeliantas nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad bendrovės vadovas... 20. Nuteistasis V. D. pažymi, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 21. Atsiliepimu į Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo... 22. Nuteistasis nurodo, kad kaltinime išvardintuose kasos pajamų orderiuose... 23. Nuteistasis pažymi, jog kasos pajamų orderį pasirašo ne tik bendrovės... 24. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė Klaipėdos apygardos prokuratūros... 25. Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus... 26. Dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo... 27. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. nuosprendžio dalis, kuria V.... 28. Nuteistasis V. D. teisiamojo posėdžio metu, taip pat kaip ir ikiteisminio... 29. Liudytojas A. Č. L. , laikinai ėjęs UAB „A“ (duomenys pakeisti)... 30. Liudytojas Al. P. , UAB „A“ (duomenys pakeisti) vadybininkas, ikiteisminio... 31. Liudytoja D. D. , UAB „A“ (duomenys pakeisti) vadybininkė, ikiteisminio... 32. Liudytoja A. P. (šiuo metu T.), UAB „A“ (duomenys pakeisti)... 33. Liudytoja D. T. , UAB „A“ (duomenys pakeisti) vyr. finansininkė,... 34. Liudytoja A. M. , UAB „A“ (duomenys pakeisti) vyr. buhalterė, ikiteisminio... 35. Liudytojas V. S. , UAB „A“ (duomenys pakeisti) vairuotojas-ekspeditorius,... 36. Liudytojas A. Č. , UAB „A“ (duomenys pakeisti) vairuotojas-ekspeditorius,... 37. Liudytojas L. J. , UAB „A“ (duomenys pakeisti) vairuotojas-ekspeditorius,... 38. Liudytojas S. M. , UAB „A“ (duomenys pakeisti) vairuotojas-ekspeditorius,... 39. Liudytojas St. M. , UAB „A“ (duomenys pakeisti) vairuotojas-ekspeditorius,... 40. Liudytojas A. L. , UAB „A“ (duomenys pakeisti) vairuotojas-ekspeditorius,... 41. Liudytojas T. J. , UAB „A“ (duomenys pakeisti) vairuotojas-ekspeditorius,... 42. Liudytojas B. S. , UAB „A“ (duomenys pakeisti) vairuotojas-ekspeditorius,... 43. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose... 44. Teisiamojo posėdžio metu liudytojais taip pat buvo apklausti ir kiti UAB... 45. Liudytojas M. M. parodė, kad atlyginimas jam buvo pervedamas į banko... 46. Liudytojas S. A. parodė, kad bendrovėje dirbo labai ilgai, kai direktorius... 47. Liudytojas V. K. parodė, kad dirbant bendrovėje, kuomet vadovavo V. D. ,... 48. FNTT prie LR VRM ūkinės finansinės veiklos tyrimo Klaipėdos apskrities... 49. FNTT prie LR VRM ūkinės finansinės veiklos tyrimo Klaipėdos apskrities... 50. Įvertinęs pirmiau aptartus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje... 51. Kaip jau minėta, nuteistasis V. D. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos... 52. Tuo pačiu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad prokurorė... 53. Nuteistasis V. D. pripažino, kad dažnai kasos išlaidų orderiai,... 54. Pirmiau aptarti V. D. nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal BK 183... 55. Byloje esanti 2010-11-11 specialisto išvada Nr.5-3/96 bei šią išvadą... 56. Šioje baudžiamojoje byloje buvo pateikta ir FNTT prie LR VRM ūkinės... 57. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo... 58. Be to, V. D. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t.y. jis, būdamas UAB... 59. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio... 60. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos... 61. Bylos duomenimis, V. D. teisiamojo posėdžio metu, taip pat bylą nagrinėjant... 62. Atmetamas kaip nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad jam... 63. Dėl bausmės skyrimo.... 64. Teisėjų kolegija, skirdama V. D. bausmes už nusikaltimus, numatytus BK 183... 65. Apygardos teismo nuteistajam V. D. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir BK 300... 66. Nuteistajam V. D. šiuo teisėjų kolegijos nuosprendžiu pagal BK 183... 67. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo.... 68. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. D. prašo, vadovaujantis BK 40 straipsnio... 69. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, asmuo, padaręs baudžiamąjį... 70. Dėl civilinio ieškinio.... 71. Iš byloje esančių bankrutuojančios įmonės UAB „A“ (duomenys pakeisti)... 72. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 73. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. nuosprendžio dalį, kuria V.... 74. V. D. pripažinti kaltu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 50 MGL... 75. V. D. pripažinti kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 45 MGL... 76. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu,... 77. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame... 78. Bankrutuojančios įmonės UAB „A“ (duomenys pakeisti) naudai iš V. D.... 79. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 80. Nuteistojo V. D. apeliacinį skundą atmesti....