Byla 2K-139/2012
Dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda, o G. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 2 dalį bei 300 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 31 MGL (4030 Lt) dydžio bauda

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Antano Klimavičiaus, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. ir jo gynėjo advokato Sauliaus Šukio bei nuteistojo G. Ž. kasacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda, o G. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 2 dalį bei 300 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 31 MGL (4030 Lt) dydžio bauda.

2Skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartis, kuria nuteistųjų A. K. ir G. Ž. apeliaciniai skundai atmesti.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Klimavičiaus pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,

Nustatė

4A. K. ir G. Ž. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas – D. N., padarė šias veikas:

5G. Ž., dirbdamas AB „M“ pirkimų vadybininku, žinodamas, kad 2008 m. spalio 23 d. į AB „M“ buvo atvežtas ir iškrautas 20 412 kg kviečių glitimo krovinys, kuris buvo nepateiktas muitiniam tikrinimui Panevėžio teritorinei muitinei nustatytu laiku iki 2008 m. spalio 23 d., siekdamas, kad įmonė AB „M“ išvengtų administracinės teisinės atsakomybės dėl praleisto tranzito termino pagal ATPK 2091 straipsnio 1 dalies 1 punktą, organizavo ir parengė nusikalstamą veiką – tikrų dokumentų klastojimą bei jų panaudojimą. Būdamas susitaręs su UAB „T“ komercijos direktoriumi ir muitinės tarpininko atstovu A. K., 2008 m. lapkričio 4 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, jis davė nurodymus UAB „K“ darbuotojams suklastoti tikrus dokumentus, pateisinančius pažeistą tranzito terminą. Tuo tikslu 2008 m. lapkričio 4–5 d. A. K. elektroniniu paštu atsiuntė į UAB „K“ klastojamų dokumentų pavyzdžius, 2008 m. lapkričio 6 d., nenustatytą valandą, iki 12 val., UAB „K“ direktorius D. N. UAB „K“ patalpose, vykdydamas G. Ž. nurodymus, suklastojo tikrus dokumentus – 2008 m. lapkričio 6 d. UAB „K“ paaiškinimą ir 2008 m. spalio 23 d. bei 2008 m. lapkričio 5 d. UAB „K“ informacinius raštus, įrašydamas juose žinomai neteisingus duomenis ir juos patvirtindamas savo parašais, kad, 2008 m. spalio 22 d. įforminus tranzito procedūrą pagal tranzitinę deklaraciją MRN Nr. 08LTLU900010B7A957 ir pradėjus krovinio pervežimą, sugedo automobilis „Volvo“ (valst. Nr. „duomenys neskelbtini“), kuris buvo remontuojamas V. K. individualioje įmonėje, ir šiuos suklastotus dokumentus D. N. panaudojo 2008 m. lapkričio 6 d. nenustatytą valandą, juos įdėjęs į voką, per Klaipėdos autobusų stoties siuntų tarnybą pateikė A. K..

6Po to A. K., žinodamas, kad D. N. G. Ž. nurodymu suklastojo pirmiau nurodytus dokumentus ir kad 2008 m. lapkričio 6 d. V. K. individualios įmonės pažyma suklastota, 2008 m. lapkričio 6 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, UAB „T“ patalpose, esančiose „duomenys neskelbtini“, suklastojo tikrus dokumentus – 2008 m. lapkričio 6 d. importo bendrąjį administracinį dokumentą Nr. 8PR20402284 ir 2008 m. lapkričio 6 d. UAB „T“ pranešimą apie prekių pristatymą į muitinio tikrinimo vietą, įrašydamas juose žinomai neteisingus duomenis ir juos patvirtindamas savo parašu, kad prekė 20 412 kg kviečių glitimo, priklausiusio AB „M“, konteineryje Nr. MSCU4792406, automobiliu „Volvo“ (valst. Nr. „duomenys neskelbtini“), su puspriekabe, pateikiama muitiniam įforminimui Panevėžio teritorinės muitinės Panevėžio krovinių postui, kuriuos tą pačią dieną 16.20 val. panaudojo kartu su suklastotais tikrais dokumentais – 2008 m. lapkričio 6 d. UAB „K“ paaiškinimu ir 2008 m. lapkričio 6 d. V. K individualios įmonės pažyma – pateikdamas juos muitiniam įforminimui Panevėžio teritorinės muitinės Panevėžio krovinių postui, prekės – 20 412 kg kviečių glitimo, priklausiusio AB „M“ importo ir pradėtai tranzito procedūroms pagal tranzitą lydintį dokumentą MRN Nr. 08LTLU900010B7A957 užbaigti,

7Kasaciniu skundu nuteistasis G. Ž. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nuosprendį bei Panevėžio apygardos teismo 2011m. rugsėjo 29 d. nutartį ir bylą jam nutraukti.

8Kasatorius nurodo, kad pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismai byloje esančius įrodymus vertino atskirai vieną nuo kito, vieniems įrodymams nepagrįstai suteikė didesnę įrodomąją galią prieš kitus, dalies reikšmingų įrodymų iš viso nevertino, jų savo sprendimuose neaptarė ir tuo pažeidė BPK 20 straipsnio bei 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

9Anot kasatoriaus, jo kaltė iš esmės pagrįsta tik liudytojo G. K. parodymais, nes su D. N. jis tiesioginio kontakto neturėjo ir jokių veiksmų klastojant dokumentus neatliko. Liudytojo G. K. parodymus teismai turėjo vertinti atsižvelgdami į kitus reikšmingus bylos duomenis. Iš byloje esančio tyrėjo 2009 m. spalio 6 d. tarnybinio pranešimo dėl telekomunikacinių įvykių analizės, kuriame nurodytos kasatoriaus ir liudytojo G. K. telefonų numerių skambučių išklotinės, matyti, jog tiriamu nusikalstamos veikos vykdymo laikotarpiu nėra užfiksuotas nė vienas kasatoriaus ir šio liudytojo pokalbis. Šie duomenys paneigia G. K. parodymus apie tai, kad jis kelių dienų laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 4 d. su G. Ž. kalbėjo ne mažiau kaip keturis kartus, ir patvirtina kasatoriaus parodymus, kad jis telefonu kalbėjosi su UAB "K" darbuotoju (tai galėjo būti ir G. K.) tik vieną kartą. Iš bylos duomenų matyti, kad G. K. tiesiogiai dalyvavo realizuojant suklastotus dokumentus, tačiau šiam asmeniui jokie įtarimai nebuvo pareikšti. Kasatoriaus nuomone, šio liudytojo parodymai negalėjo būti pripažinti patikimais, nes jis juos davė pats siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau bylą nagrinėję teismai šių parodymų patikimumo nevertino.

10Kasatoriui pareikštas kaltinimas dėl nusikalstamos veikos - dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo parengimo ir organizavimo - neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Iš liudytojo G. K. ir UAB "K" direktoriaus D. N. parodymų galima daryti išvadą, kad pastarasis pats ėmėsi iniciatyvos ir savarankiškai priėmė sprendimą klastoti dokumentus nepakalbėjęs nei su G. Ž., nei su A. K.. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad bylos įrodymai patvirtina, jog kasatorius UAB "K" darbuotojui G. K. tiesiogiai ir per jį bendrovės vadovui D. N. davė nurodymus suklastoti pažymą ir paaiškinimą dėl tariamo automobilio, gabenusio AB "M" krovinį. Baudžiamojoje byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad kasatorius nebuvo pažįstamas su D. N. - asmeniu, kuris kaltinime nurodytas kaip jo bendrininkas, todėl teismai neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, kad kasatorius su D.N. ir A.K. bendrininkavo padarant BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Teismai netinkamai pritaikė BK 24 straipsnį ir 25 straipsnio 2 dalį, taip pat nepagrįstai nustatė, kad yra BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta kasatoriaus atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

11Kasatoriaus teigimu, šioje byloje įrodinėjant jo kaltę turėjo būti nustatytas nusikalstamos veikos motyvas. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje kaltinimo pozicija buvo grindžiama 2009 m. lapkričio 3 d. Panevėžio teritorinės muitinės nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo AB „A" (buvusi AB „M") direktoriui buvo paskirta 3000 Lt bauda už tranzito termino pažeidimą. Vadovaujantis šiuo nutarimu padaryta išvada, kad kasatorius buvo tiesiogiai suinteresuotas, jog įmonė, jos vadovai, taip pat ir jis pats, kaip atsakingas už muitinės klausimų sprendimą įmonėje asmuo, nepatirtų sankcijų už termino praleidimą ir krovinio muitiniam tikrinimui nepateikimą. Vadovaujantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, nuostatomis darytina išvada, kad už netinkamai įvykdytą muitinės procedūrą buvo atsakinga UAB "K" ir krovinio vežėjai, o ne AB "M", kuri su šia bendrove net neturėjo sutarties dėl bendradarbiavimo. Abi šias įmones pasamdė UAB „MTC ", kuriai ir buvo išduotas AB „M" įgaliojimas atlikti visas muitinės procedūras ir krovinį pristatyti į įmonę. Teismai konstatavo, kad kasatorius suprato, jog AB „M" atsakinga už krovinio pateikimą muitiniam patikrinimui, nors jis buvo įsitikinęs, kad iš minėtų teisės aktų nuostatų išplaukia, jog atsakingi buvo krovinio vežėjai.

12Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pakeitė kaltinimo formuluotę „siekiant, kad įmonė AB „M" išvengtų administracinės teisinės atsakomybės“ į „siekiant, kad įmonės - AB „M" atsakingi asmenys išvengtų administracinės teisinės atsakomybės", nes ATPK nėra numatyta administracinė atsakomybė juridiniam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje vadovavosi šia pakeista kaltinimo formuluote, tačiau šio pakeitimo nemotyvavo ir nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodė teisinio pagrindo, taip pažeisdamas BPK 332 straipsnio 7 dalį.

13Kasaciniu skundu nuteistasis A. K. ir jo gynėjas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nuosprendį bei Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir bylą jam nutraukti.

14Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisyklės, nes įrodymus vertino neobjektyviai. Byloje nėra pakankamai A. K. kaltę pagrindžiančių įrodymų. Visi įrodymai, dėl kurių teisminio nagrinėjimo metu kilo abejonių, turėjo būti papildomai ištirti, o nepavykus pašalinti abejonių – šios abejonės turėjo būti vertinamos kasatoriaus naudai.

15Duodamas parodymus nuteistasis A. K. išsamiai paaiškino, kad dokumentų pavyzdžius elektroniniu paštu siuntė vykdydamas savo darbines funkcijas ir kad nežinojo ir negalėjo žinoti, jog šie bus panaudoti dokumentams klastoti. Kasatorius manė, kad asmenys, kuriems siuntė dokumentų pavyzdžius, į juos įrašys tikrus duomenis apie tranzito termino praleidimo aplinkybes. Jis nesukalstojo 2008 m. lapkričio 6 d. importo bendrojo administracinio dokumento Nr. 8PR20402284 ir 2008 m. lapkričio 6 d. UAB „T" pranešimo dėl prekių pristatymo į muitinio patikrinimo vietą, nes į šiuos tikrus dokumentus įrašė informaciją, kurią jam pateikė G. Ž., ir šios informacijos tikrumu neabejojo. 2008 m. lapkričio 6 d. importo bendrasis administracinis dokumentas Nr. 8PR20402284 buvo tikrintas muitinės audito ir jokie pažeidimai nebuvo nustatyti. G. Ž. neturėjo tyčios klastoti dokumentus bei disponuoti suklastotais dokumentais, todėl jo veikoje nėra BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties.

16Darydami išvadą, kad A. K. buvo žinoma apie tai, jog jo elektroniniu paštu išsiųsti dokumentų pavyzdžiai bus panaudoti dokumentams klastoti, ir tai, kad UAB „Klaipėdos tranzito centro" paaiškinimas ir V. K. individualios įmonės pažyma - suklastoti, teismai rėmėsi liudytojo G. K. parodymais. Tačiau teismai neatsižvelgė į tai, kad pats G. K. turėjo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už dokumento klastojimą, todėl, siekdamas išvengti atsakomybės, davė melagingus parodymus.

17Kasaciniame skunde pažymima, kad liudytojų parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai buvo vertinami selektyviai ir neobjektyviai. Dėl to asmenys, suklastoję V.K. individualios įmonės pažymą, išvengė baudžiamosios atsakomybės, nors pats V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad suprato, jog jo parengta pažyma neatitinka tikrovės, įrašė datą, kokios prašė R. N.. Liudytojai G. K., D. N., R. N. ir V. K. yra tarpusavyje susiję, todėl galėjo iš anksto susitarti dėl duodamų parodymų turinio, siekdami vienas kitam padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės ir kaltę suversti jiems nepažįstamiems asmenims, t.y. kasatoriams. Vertindami minėtų asmenų parodymus teismai į šias aplinkybes neatsižvelgė, šiuos parodymus pripažino patikimais ir jais remiantis nuteisė kasatorių nesant jokių kitų objektyvių jo kaltės įrodymų.

18Teismai be pagrindo pripažino, kad A. K. BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą padarė siekdamas, jog AB „M" ar jos vadovai išvengtų administracinės atsakomybės dėl praleisto tranzito termino. Kasatorius tokio motyvo neturėjo, nes tuo metu, kai siuntė dokumentų pavyzdžius UAB „Klaipėdos tranzito centrui", nežinojo, dėl kokių priežasčių buvo praleistas krovinio tranzito terminas. Be to, jis buvo jis buvo įsitikinęs, kad, remiantis Muitinės kodekso 96 straipsnio l dalimi, už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą yra atsakingas jos vykdytojas (UAB „K). AB „A" (AB „M") darbuotojai matė ir pažymėjo tik prekių gabenimo važtaraštį, o tai nėra dokumentas, patvirtinantis, kad transporto priemone yra gabenamos muitinės prižiūrimos prekės. Kasatorius neįžvelgė AB „A" (AB „M") darbuotojų ir jos vadovų kaltės dėl praleisto termino, todėl neturėjo jokio pagrindo siekti, kad pastarieji šios atsakomybės išvengtų.

19Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai be pagrindo pripažino, jog kasatorius nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe su G. Ž. ir D. N.. Su G. Ž. dėl muitinės procedūros užbaigimo kasatorius bendravo tik kelis kartus telefonu, tačiau dėl nusikaltimo padarymo nesitarė. G.Ž. jam tik pasakė, kad krovinys nebuvo laiku pateiktas muitiniam tikrinimui, tačiau priežasčių neįvardijo. Bylos duomenys patvirtina, kad nei A. Krikščiūnas, nei G. Ž. nebuvo pažįstami su D. N. - asmeniu, kuris kaltinime nurodytas kaip jų bendrininkas. Dėl to teismai netinkamai pritaikė BK 24 straipsnį ir 25 straipsnio 2 dalį, taip pat nepagrįstai nustatė, kad yra BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta kasatoriaus atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

20Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras prašo nuteistojo G. Ž. bei nuteistojo A. K. ir jo gynėjo advokato S. Šukio kasacinius skundus atmesti.

21Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą, esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nepadarė bei tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl šių teismų sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Kaip matyti iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų, veikos kvalifikavimui reikšmingas faktines aplinkybes teismai nustatė iš visumos bylos duomenų, gautų apklausiant liudytojus, vertinant rašytinius įrodymus, telekomunikacinių įvykių bei kompiuterinių susirašinėjimų duomenis, kurie įstatymų nustatyta tvarka užfiksuoti atitinkamuose procesiniuose dokumentuose. Teisiamojo posėdžio protokole esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme žodinio proceso metu buvo tiesiogiai ištirti byloje surinkti tiek nuteistuosius kaltinantys, tiek teisinantys duomenys, o teismo nuosprendis grindžiamas tik teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis, įvertinus jų visumą, bei motyvuojant padarytas išvadas. Dėl to nepagrįsti nuteistųjų kasacinių skundų teiginiai, kad teismai padarė esminį BPK 20 straipsnio pažeidimą ir kad nuosprendis grindžiamas teisme neištirtais įrodymais.

22Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai nustatė, kad G. Ž. veiksmai buvo reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai ir sudarė sąlygas kitų bendrininkų (A. K. ir D. N.) nusikalstamai veiklai tęsti ir užbaigti. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad būtent G. Ž. inicijavo suklastotų dokumentų gavimą ir nurodė G. K. gauti suklastotus muitinio patikrinimo termino praleidimą pateisinančius dokumentus. Iš byloje esančių duomenų (liudytojų parodymai, telefoninių pokalbių išklotinės) matyti, kad G. Ž. taip pat aktyviai bendravo ir tarėsi su kitu nuteistuoju A. K. dėl suklastotų dokumentų gavimo ir jų pateikimo muitinei. Atsižvelgdami į tai, teismai padarė teisingas išvadas, kad būtent G. Ž. buvo nusikalstamos veikos iniciatorius ir organizatorius. Teismai taip pat tinkamai nurodė priežastis, dėl kurių G.Ž. buvo suinteresuotas pateisinti praleistą muitinio tikrinimo terminą, ir nesutikti su jų motyvais nėra pagrindo.

23Atsiliepime pažymima, kad kasatoriaus A. K. kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo jo veiksmų teisinio vertinimo paneigti teismų nustatytomis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, iš kurių matyti, kad būtent jis po pokalbio su G. Ž. pateikė G. K. klastojamų dokumentų pavyzdžius. Juose, priešingai nei teigia kasatorius, buvo ne vien bendro pobūdžio duomenys, bet įrašyti jau konkretūs, esamai situacijai pritaikyti melagingi duomenys. Pateikdamas klastojamų dokumentų pavyzdžius G. K. A. K. nurodė „gal tai vienas iš variantų“. Prokuroro nuomone, jeigu pateikiamuose dokumentuose nurodyti duomenys būtų tikri ir automobilis iš tikrųjų būtų sugedęs, o muitinio tikrinimo terminas praleistas dėl tos priežasties, jokių kitų variantų kurti nereikėtų. Tuo tarpu iš pateikto elektroninio susirašinėjimo galima daryti išvadą, kad buvo svarstomi ir kiti melagingi variantai pateisinantys praleistą tikrinimo terminą. Apie A. K. tyčią teismai sprendė ne tik iš jo parodymų, bet ir iš atliktų veiksmų, nustatytų teisminio nagrinėjimo metu, kurie leidžia daryti vienareikšmiškas išvadas, kad A. K. veikė tiesiogine tyčia. Kasatoriaus skunde nurodomos aplinkybės, kad jis neturėjo motyvo daryti nusikalstamą veiką, paneigtos teismų sprendimuose išsamiai aptariant šią nusikalstamą veiką lėmusias priežastis. Baudžiamasis įstatymas A. K. pritaikytas tinkamai, jo veika pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

24Remiantis tuo, kad išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino G. Ž. ir A. K. kaltais bei paskyrė teisingas bausmes, o apeliacinės instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo jų apeliacinius skundus ir pagrįstai juos atmetė.

25Nuteistojo A. K. ir jo gynėjo bei nuteistojo G. Ž. kasaciniai skundai atmestini.

26Dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir nuteistųjų veikos kvalifikavimo

27Kasaciniuose skunduose nuteistieji A. K. ir G. Ž. ginčija apkaltinamojo nuosprendžio, kuriuo jie pripažinti kaltais pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (G. Ž. - ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 2 dalį), teisėtumą ir pagrįstumą, teismo išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, taip pat įrodymų pakankamumą bei jų vertinimą.

28Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Iš naujo tirti faktines bylos aplinkybes ir pateikti įrodymų vertinimą yra apeliacinės instancijos teismo kompetencija. Tuo tarpu didžioji dalis nuteistųjų G. Ž. ir A. K. kasacinių skundų argumentų susijusi su pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu, faktinių bylos aplinkybių nustatymu. Kasatoriai neigia savo kaltę padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, bando sumenkinti G. K. ir D. N. bei kitų liudytojų parodymų įrodomąją vertę, sukelti abejonių dėl jų patikimumo, nurodo, kad neturėjo tyčios ir motyvo klastoti dokumentus, neigia bendravę dokumentų suklastojimo tikslu tarpusavyje ar su byloje apklaustais liudytojais ir pan. Šie kasacinio skundo argumentai nėra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas, todėl paliktini nenagrinėti.

29BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių buvimą nuteistųjų A. K. ir G. Ž. veikoje ir jų bendrininkavimą padarant šią veiką pirmosios instancijos teismas nustatė remdamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Įvertinę visas reikšmingas minėto nusikaltimo sudėties taikymui aplinkybes teismai nustatė, kad G. Ž. parengė nusikalstamą veiką ir jai vadovavo: susitaręs su A. K. dėl dokumentų klastojimo, davė UAB „Klaipėdos tranzito centro“ darbuotojams nurodymus, palenkė D.N., veikdamas per G. K., suklastoti pažymą bei paaiškinimą. A. K. suklastotų dokumentų pagrindu įrašė į bendrąjį administracinį dokumentą ir pranešimą apie prekių pristatymą į muitinio tikrinimo vietą žinomai melagingus duomenis, taip suklastodamas dokumentus ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalykas – dokumentas – tai kiekvienas bet kokia forma sudarytas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010, 2K-113/2012). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo A. K. suklastoti dokumentai yra BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalykas, nes juose įtvirtinta teisinę reikšmę turinti klaidinga informacija - neva transporto priemonė su kroviniu yra pristatyta muitiniam tikrinimui, o tranzito terminas yra pažeistas dėl objektyvių priežasčių - sugedusio vilkiko. Kasatorius A. K. nurodo, kad importo bendrojo administracinio dokumento suklastojimo faktą paneigia muitinės audito medžiaga, kuria nenustatytas neteisingos informacijos pateikimas dokumente, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į analogišką nuteistojo apeliacinio skundo argumentą, padarė pagrįstą išvadą, kad audito dalykas buvo ne šiame dokumente esančios informacijos teisingumo nustatymas, o importo mokesčio už krovinį mokėjimo patikrinimas, todėl šis audito tyrimas neturi teisinės reikšmės dokumentų suklastojimo faktui nustatyti.

30Nuteistųjų kasaciniuose skunduose teigiama, kad jų kaltė padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas pagrįsta tik liudytojo G. K. bei D. N. parodymais, kurie yra nepatikimi, nes minėti liudytojai kasatoriams nepalankius parodymus davė siekdami patys išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tačiau iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad A. K. ir G. Ž. kaltė grindžiama ne tik minėtų, bet ir kitų liudytojų - R. N., V. K., K. B., L. M., A. K. - parodymais, taip pat kitais rašytiniais įrodymais: Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščiais, jų kopijomis, svėrimo žurnalo duomenimis, tranzitinėmis deklaracijomis, G. K. ir A. K. elektroninio susirašinėjimo kopijomis. Kartu pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam išnagrinėjus ir patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamus duomenis. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visas įrodinėtinas aplinkybes. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai vertino kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą bei išsamiai motyvavo kokios išvados jais remiantis darytinos. Atmestini ir nuteistųjų kasacinių skundų argumentai, kad liudytojų G. K., D. N., R. N. ir V. K. parodymai negalėjo būti pripažįstami patikimais ir teismas negalėjo jais vadovautis, nes šie asmenys buvo suinteresuoti bylos baigtimi. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių. Bylos duomenys patvirtina, kad minėtų liudytojų parodymus teismai analizavo, lygino su kitais byloje surinktais įrodymais ir išdėstė motyvus, kodėl jais remiasi grįsdami savo išvadas, o kasatorių parodymus atmeta.

31Kasaciniuose skunduose nuteistieji A. K. ir G. Ž. ginčija ir bendrininkavimo požymių buvimą jų veikose, nurodydami, kad nė vienas iš jų nebuvo pažįstamas su D. N. - asmeniu, kuris kaltinime nurodytas kaip jų bendrininkas, o tarpusavyje bendraudami dėl nusikalstamos veikos padarymo nesitarė. Šie kasacinio skundo argumentai susiję su bylos faktinių aplinkybių nustatymu ir šiuo klausimu motyvuotai pasisakyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje bei apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Įvertinę liudytojų K., D. N., R. N. ir V. K. parodymus, G. K. ir A. K. elektroninio susirašinėjimo kopijas, A. K. ir G. Ž. telefoninių pokalbių duomenis bei kitus bylos įrodymus teismai nustatė, kad G. Ž. aktyviai bendravo ir tarėsi su A. K. dėl suklastotų dokumentų gavimo ir jų pateikimo muitinei, bei konstatavo, kad kasatorių veikoje yra tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji bendrininkavimo požymiai. Abejoti tokiomis teismų išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo. Nepagrįsti ir nuteistojo G. Ž. kasacinio skundo teiginiai, kad jis nepadarė BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo, nes neatliko jokių dokumentų klastojimo veiksmų. G. Ž. nuteistas už tai, kad organizavo ir parengė nusikalstamą veiką – tikrų dokumentų klastojimą bei jų panaudojimą, todėl ta aplinkybė, kad jis asmeniškai į dokumentus neįrašė neteisingų duomenų ir jų pats nepateikė muitinei, jo, kaip dokumentų suklastojimo organizatoriaus, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

32Nuteistųjų kasaciniuose skunduose nurodoma, kad teismai nepagrįstai nustatė nusikaltimo motyvą – siekį, kad AB „M“ vadovai išvengtų administracinės atsakomybės pagal ATPK 2091 straipsnio 1 dalies 1 punktą už praleistą tranzito terminą, nes, remiantis Muitinės kodekso 96 straipsnio l dalimi, už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą yra atsakingas jos vykdytojas (UAB „K“). Pažymėtina, kad Europos Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 2 dalis nustato, kad, nepaisant šio straipsnio 1 dalyje numatytų tranzito procedūros vykdytojo prievolių, prekių vežėjas arba prekių gavėjas, priėmęs prekes ir žinantis, kad jos gabenamos taikant bendrijos tranzito procedūrą, atsako už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą. Ši teisės norma patvirtina teismų išvadą, kad administracinė atsakomybe už praleistą tranzito terminą kyla krovinio gavėjo – AB „M“ - vadovams. Kasatoriai neigia žinoję, kad dėl praleisto muitinio patikrinimo termino iškils administracinė atsakomybė AB „M“ vadovams ir kad buvo suinteresuoti dokumentų, turėjusių pateisinti praleistą terminą, suklastojimu. Tačiau šie kasacinio skundo argumentai teismų sprendimuose yra motyvuotai paneigti nurodant, kad A. K., kaip muitinės tarpininkas, atstovavęs ir šiai bendrovei, ir G. Ž., kaip AB „M“ vadybininkas, atsakingas už klausimų, susijusių su muitinės procedūromis, sprendimu, nuolatos bendraujantis su muitinės tarpininku, be to, buvęs muitinės pareigūnas, dėl savo darbinių pareigų ir profesinės patirties žinojo, kada ir kokie kroviniai turi būti pateikti muitinei patikrinti ir kokia atsakomybė numatyta už šios pareigos neįvykdymą. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad motyvas nėra BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinasis požymis, todėl baudžiamoji atsakomybė už dokumento suklastojimą ar suklastoto dokumento panaudojimą kyla nepriklausomai nuo to, koks buvo šių veikų padarymo motyvas.

33Taip pat atmestini nuteistojo G. Ž. kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje neaptarė pirmosios instancijos teismo pakeistos kaltinimo formuluotės iš „siekiant, kad įmonė AB „M" išvengtų administracinės teisinės atsakomybės“ į „siekiant, kad įmonės - AB „M" atsakingi asmenys išvengtų administracinės atsakomybės". Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas savo iniciatyva ir iš anksto teisiamajame posėdyje nepranešęs kaltinamajam bei kitiems bylos nagrinėjimo teisme dalyviams gali patikslinti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes su sąlyga, kad tos aplinkybės nebūtų pakeistos iš esmės skirtingomis. Ši formuluotė buvo patikslinta atsižvelgiant į tai, kad ATPK nėra numatyta administracinė atsakomybė juridiniam asmeniui, tačiau dėl to faktinės veikos aplinkybės nebuvo pakeistos iš esmės skirtingomis, toks patikslinimas neturėjo jokios reikšmės nei nuteistųjų veikos kvalifikavimui, nei jų teisės į gynybą užtikrinimui, todėl BPK 255 ir 256 straipsnių nuostatos nebuvo pažeistos. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei nurodo kasatorius, pirmosios instancijos teismo pakeistos kaltinimo formuluotės neturėjo pareigos aptarti, nes ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka nebuvo ginčijama.

34Kasaciniame skunde iš esmės nurodyti tie patys argumentai dėl nuteistųjų A. K. ir G. Ž. kaltės, įrodymų pakankamumo ir vertinimo, kaip ir jų apeliaciniuose skunduose. Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą bei pripažino, kad nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes, jos yra pagrįstos tinkamai įvertintais įrodymais. Kartu apeliacinės instancijos teismas, kaip to reikalauja BPK 320 straipsnio 3 dalis, iš naujo detaliai įvertinęs byloje esančius įrodymus, motyvuotai atsakė į visus nuteistųjų apeliacinio skundo argumentus. Tai, kad šis teismas atmetė kasatorių versijas, o patikimais pripažino duomenis, pagrindžiančius jų kaltę padarius inkriminuotus nusikaltimus, nėra pagrindas konstatuoti, kad įrodymai byloje buvo tiriami ir vertinami pažeidžiant BPK reikalavimus.

35Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjant bylą esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta, pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas A. K. ir G. Ž. pritaikytas tinkamai, laikantis BK bendrosios dalies nuostatų ir esant visiems BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiams.

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

37Nuteistojo A. K. ir jo gynėjo advokato Sauliaus Šukio bei nuteistojo G. Ž. kasacinius skundus atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartis,... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Klimavičiaus pranešimą ir... 4. A. K. ir G. Ž. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe su asmeniu,... 5. G. Ž., dirbdamas AB „M“ pirkimų vadybininku, žinodamas, kad 2008 m.... 6. Po to A. K., žinodamas, kad D. N. G. Ž. nurodymu suklastojo pirmiau nurodytus... 7. Kasaciniu skundu nuteistasis G. Ž. prašo panaikinti Panevėžio miesto... 8. Kasatorius nurodo, kad pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai padarė... 9. Anot kasatoriaus, jo kaltė iš esmės pagrįsta tik liudytojo G. K.... 10. Kasatoriui pareikštas kaltinimas dėl nusikalstamos veikos - dokumentų... 11. Kasatoriaus teigimu, šioje byloje įrodinėjant jo kaltę turėjo būti... 12. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje... 13. Kasaciniu skundu nuteistasis A. K. ir jo gynėjas prašo panaikinti Panevėžio... 14. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė BPK 20... 15. Duodamas parodymus nuteistasis A. K. išsamiai paaiškino, kad dokumentų... 16. Darydami išvadą, kad A. K. buvo žinoma apie tai, jog jo elektroniniu paštu... 17. Kasaciniame skunde pažymima, kad liudytojų parodymai ir kiti byloje esantys... 18. Teismai be pagrindo pripažino, kad A. K. BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytą... 19. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai be pagrindo... 20. Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 21. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai,... 22. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai nustatė, kad G. Ž.... 23. Atsiliepime pažymima, kad kasatoriaus A. K. kasacinio skundo argumentai dėl... 24. Remiantis tuo, kad išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos... 25. Nuteistojo A. K. ir jo gynėjo bei nuteistojo G. Ž. kasaciniai skundai... 26. Dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir nuteistųjų veikos... 27. Kasaciniuose skunduose nuteistieji A. K. ir G. Ž. ginčija apkaltinamojo... 28. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir... 29. BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino... 30. Nuteistųjų kasaciniuose skunduose teigiama, kad jų kaltė padarius... 31. Kasaciniuose skunduose nuteistieji A. K. ir G. Ž. ginčija ir bendrininkavimo... 32. Nuteistųjų kasaciniuose skunduose nurodoma, kad teismai nepagrįstai nustatė... 33. Taip pat atmestini nuteistojo G. Ž. kasacinio skundo argumentai, kad... 34. Kasaciniame skunde iš esmės nurodyti tie patys argumentai dėl nuteistųjų... 35. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjant bylą... 36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 37. Nuteistojo A. K. ir jo gynėjo advokato Sauliaus Šukio bei nuteistojo G. Ž....