Byla 2K-375/2014
Dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio išteisintojo M. J. baudžiamojoje byloje

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Olego Fedosiuko, sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui, išteisintajam M. J. (M. J.), jo gynėjui advokatui Ramūnui Vanagui, nukentėjusiajam Ž. D., jo atstovui advokatui Stasiui Lileikiui, vertėjai Anikai Grišakovai (Anika Grišakov), teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo Ž. D. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio išteisintojo M. J. baudžiamojoje byloje.

2Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. nuosprendžiu M. J. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda. Iš M. J. priteista nukentėjusiajam Ž. D. 30 000 Lt turtinei ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti

3Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. nuosprendis ir M. J. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; nukentėjusiojo Ž. D. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą, nukentėjusiojo ir jo atstovo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo, jo gynėjo, prokuroro, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

5M. J. buvo kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2010 m. rugpjūčio 30 d., apie 20.51 val., Vilniuje, vairuodamas UAB „O. J. L. M.“ priklausantį autobusą „Volvo B12“ (valst. Nr. ( - )), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 107 punkto reikalavimus, pagal kuriuos vairuotojas, įvažiuodamas į kelią iš šalia jo esančių teritorijų, privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, nes, išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie namo Konstitucijos pr. 20, į Upės gatvės važiuojamąją dalį ir sukdamas į kairę Kalvarijų gatvės link, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir nedavė kelio Upės gatve, antrąją eismo juosta, tiesiai važiuojančiam motociklui „Suzuki GSX – R600“ (valst. Nr. 945JR), kurį vairavo Ž. D., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu Ž. D. patyrė sužalojimus, vertinamus kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

6Kasaciniu skundu nukentėjusysis Ž. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. išteisinamąjį nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. apkaltinamąjį nuosprendį be pakeitimų.

7Kasaciniame skunde nukentėjusysis teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino materialiosios teisės normas ir nukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose. Tais atvejais, kai KET pažeidimus padarė keli eismo dalyviai, svarbu nustatyti, kurio eismo įvykio dalyvio veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais. Specialisto išvadoje Nr. 11-3253(10) nurodyta, kad autobuso vairuotojas M. J., prieš išvažiuodamas į kelią iš šalia esančios teritorijos, privalėjo duoti kelią link jo iš kairės artėjančiam motociklui, kurio judėjimo kryptį jis kirto, ir kad techniniu požiūriu šis eismo įvykis kilo dėl to, kad autobuso vairuotojas, įvažiuodamas į kelią iš šalia esančios teritorijos, sudarė kliūtį link jo iš kairės artėjančiam motociklui, o motociklo vairuotojas, artėdamas prie į kelią iš šalia esančios teritorijos įvažiuojančio ir jo važiavimo kryptį kertančio autobuso, turėdamas techninę galimybę net ir neintensyviai stabdydamas išvengti eismo įvykio kilimo, laiku nemažino vairuojamos transporto priemonės greičio ir atsitrenkė į autobusą. Nukentėjusiojo manymu, eismo įvykis kilo ne dėl jo, bet išteisintojo padaryto KET pažeidimo, dėl kurio nukentėjusysis buvo priverstas stabdyti vairuojamą motociklą, ir, matydamas, kad sustabdyti nespės, griūti ir atsitrenkti į kelią užtvėrusį autobusą. Net jeigu nukentėjusysis sutiktų su teismo išvada, kad tai padarė netinkamai, tai šio elgesio priežastis yra prieš tai padarytas išteisintojo KET pažeidimas. Jeigu išteisintasis, įvažiuodamas į pagrindinį kelią nebūtų sudaręs kliūties ir jeigu kelyje staiga nebūtų atsiradusi kliūtis, nukentėjusiajam nebūtų buvę būtina stabdyti ar išvengti kliūties manevruojant.

8Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi specialistės paaiškinimais teisme, kad išteisintasis, įvažiuodamas į pagrindinį kelią, objektyviai negalėjo ir neturėjo pastebėti atvažiuojančio motociklo. Specialistas dalyvauja teismo posėdyje, jeigu jo išvada nėra pakankamai aiški ir išsami, dėl to jo paaiškinimai yra būtini padarytai išvadai paaiškinti ar papildyti (BPK 284 straipsnis). Specialisto išvadoje, kurią patvirtina nukentėjusiojo parodymai, nurodyta, kad, tikėtina, jog važiuojant 50-55 km/h greičiu (nuosprendyje konstatuota, kad duomenų apie galimą didesnį važiavimo greitį nėra), tuo momentu, kai autobuso vairuotojas, sukdamas į kairę iš automobilių stovėjimo aikštelės, įvažiavo į Upės gatvės važiuojamąją dalį, taip sudarydamas kliūtį link jo iš kairės artėjančiam motociklui, motociklas buvo už 58-63 metrų iki susidūrimo vietos, autobuso judėjimo laikas 4,14 sekundės. Iš nuosprendžio turinio akivaizdu, kad specialistė teisme nurodė naujus ir priešingus išvadai duomenis, susijusius su transporto priemonių judėjimo laiku ir atstumu, t. y. 115 metrų (prie perėjos) ir 10 sekundžių, bet teismas nepaaiškino, kodėl atmeta specialisto išvadą. Be to, teismas nesiėmė priemonių prieštaravimams, kurie iš esmės keičia abiejų vairuotojų elgesio vertinimą, pašalinti. Esant specialisto išvadoje nurodytai situacijai, akivaizdu, kad Ž. D. galimybės reaguoti į staiga ir netikėtai kelyje atsiradusią kliūtį mažesnės, o M. J. galėjo ir privalėjo matyti pagrindiniu keliu važiuojantį motociklą. Bet net jeigu motociklas būtų buvęs toliau, t. y. prie perėjos, tai išteisintasis ir šioje situacijoje galėjo ir privalėjo jį pastebėti, nes, pagal bylos duomenis, kelias buvo tuščias ir jo niekas neužstojo. Priešingai teismo išvadai, autobuso gabaritai neturi jokios įtakos išteisintojo veiksmams, nes jis turėjo teisę vairuoti tokių gabaritų transporto priemonę, o autobuso gabaritai neabejotinai suteikia didesnės galimybes matyti kelią. Teismo motyvai dėl galimybės miesto eismo sąlygomis išvažiuoti iš šalutinio kelio yra teisiškai ydingi, nes eismo dalyvio tikslas išvažiuoti iš šalutinio kelio iškeliamas aukščiau už KET numatytų pareigų laikymąsi. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio negalima suprasti, ar išteisintasis apskritai pažeidė kokius nors KET reikalavimus.

9Kasatorius taip pat teigia, kad tai, jog jis vairavo motociklą neturėdamas tokios teisės ir už tai buvo nubaustas administracine tvarka, jokie padariniai nesiejami, bet minint šią aplinkybę dirbtinai sudaromas neigiamas jo įvaizdis.

10Kasatoriaus nuomone, dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neatitinka BPK 20 straipsnio 3 dalyje, 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose nustatytų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo teisingai įvertinti kiekvieno iš eismo įvykio dalyvių veiksmai, priežastinis ryšys tarp veiksmų ir kilusių padarinių, pagrįstas ir teisėtas, dėl to nebuvo pagrindo jį naikinti.

11Nukentėjusiojo Ž. D. kasacinis skundas atmestinas.

12Dėl įrodymų vertinimo ir BK 281 straipsnio 1 dalies taikymo

13Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti ne tik atitinkamą KET pažeidimą ir jo padarinius, bet ir jų priežastinį ryšį. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus, o kai pažeidimus padaro keli eismo dalyviai – kieno eismo dalyvio veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su eismo įvykiu ir jo metu kilusiais padariniais. Nekelia abejonių, kad kiekvienas transporto priemonę vairuojantis asmuo turi būti maksimaliai atsargus, pasirinkti saugų greitį atsižvelgiant į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę. Kita vertus, vairuotojas turi pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai taip pat nepažeis eismo saugumo reikalavimų ir nekels pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams.

14Pažymėtina, kad, net ir nustačius KET pažeidimą ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei padaryta žala kitam asmeniui, veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (pasitikėjimas arba nerūpestingumas). Nusikalstamam pasitikėjimui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Tai reiškia, kad toks asmuo netinkamai įvertino ar pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kurios, jo manymu, turėjo užkirsti kelią padariniams. Nusikalstamam nerūpestingumui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai teismas sprendžia konkrečiu atveju įvertinęs eismo sąlygas bei situaciją, kitų eismo dalyvių veiksmus, kaltininko asmenines savybes ir kitas bylos aplinkybes.

15Šioje byloje M. J. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas (ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už tai nuteistas) tuo, kad išvažiuodamas autobusu iš automobilių stovėjimo aikštelės bei sukdamas į kairę, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nedavė kelio tiesiai važiuojančiam motociklui, kurį vairavo Ž. D., ir dėl to susidūrė su juo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstos išsamiu byloje esančių įrodymų vertinimu: M. J. kaltumas pagrįstas tik Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados atskirais punktais bei nukentėjusiojo Ž. D. parodymais; ignoruoti liudytojo D. A. bei M. J. parodymai, taip pat specialisto išvados dalis, konstatuojanti, kad motociklo vairuotojas, važiuodamas jo paties nurodytu 50-55 km/h greičiu ir net neintensyviai laiku stabdydamas vairuojamą transporto priemonę, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su autobusu; netirta, ar M. J., darydamas posūkį į kairę, galėjo pastebėti atvažiuojantį motociklą.

16Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir kruopščiai juos įvertinęs, padarė išvadą, kad byloje nesurinkta neginčytinų įrodymų, jog M. J., darydamas posūkį į kairę, galėjo ir turėjo pastebėti atvažiuojantį motociklą ir turėjo objektyvią galimybę išvengti susidūrimo. Šiai išvadai pritartina.

17Darydamas išvadą dėl M. J. nekaltumo teismas atsižvelgė į:

18nuoseklius ir kitais bylos duomenimis nepaneigtus M. J. parodymus, kad prieš pradedamas posūkio į kairę manevrą įsitikino, jog tai daryti saugu, ir motociklo nematė; išvažiavęs iš šalutinio kelio, pastebėjo už maždaug 60 metrų iš kairės pusės labai dideliu greičiu artėjantį motociklą, tada sustabdė autobusą;

19Ž. D. prieštaringus parodymus apie leistiną važiavimo greitį ir jų neatitikimą specialisto išvadai, kurioje konstatuota, kad motociklo vairuotojas, važiuodamas jo paties nurodytu 50-55 km/h greičiu ir net neintensyviai laiku stabdydamas, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su autobusu;

20liudytojo D. A. parodymus, iš kurių matyti, kad motociklas galėjo važiuoti apie 80 km/h greičiu ir pradėjo stabdyti iki susidūrimo su autobusu likus apie 40 metrų, kad jį pradėjo „mėtyti“ ir jis nugriuvo iki autobuso likus apie 20 metrų, nuo to momento motociklas ir vairuotojas atskirai vienas nuo kito čiuožė autobuso link;

21byloje esančius objektyvius duomenis apie atstumus tarp autobuso išvažiavimo ir motociklo važiavimo pradžios vietų (127 m), taip pat tai, kad įvykio vietos apžiūros protokole nebuvo užfiksuota stabdymo ar šoninio slydimo pėdsakų, dėl to specialistė negalėjo apskaičiuoti tikslaus motociklo greičio;

22specialistės paaiškinimus teisme, kad autobusui posūkiui padaryti reikėtų apie 10 sekundžių, o motociklui Ž. D. nurodytu (50/55 km/h) greičiu nuvažiuoti 127 m reikėtų apie 9 sekundes; atsitrenkimo į autobusą detales ir kt.

23aplinkybę, kad Ž. D. įvykio metu vairavo motociklą neturėdamas tokios teisės ir jo veiksmai įvykio metu (motociklo nuvertimas ant šono) buvo nesaugūs, rizikingu bei neefektyvūs.

24Šių ir kitų duomenų pagrindu teismas nustatė, kad, prieš pradedant autobuso vairuotojui daryti posūkį, motociklininkas galėjo būti prie perėjos; pravažiavęs daugiau nei pusę kelio per 5-6 sekundes, per kurias autobuso vairuotojas judėjo darydamas posūkį į kairę; M. J. motociklininką pamatė likus kelioms sekundėms iki susidūrimo, kai autobusas priekine dalimi jau buvo įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą; M. J. pradėjo daryti posūkį įsitikinęs dėl manevro saugumo ir neturėjo objektyvios galimybės išvengti susidūrimo bei laiku pastebėti atvažiuojantį motociklą.

25Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų tyrimo išsamumą ir padarytų išvadų logiškumą, konstatuotina, kad byloje pagrįstai nenustatytas M. J. kaltumas dėl eismo įvykio ir jo metų kilusių padarinių.

26Kasatoriaus argumentai, kad teismas turėjo kritiškai vertinti specialistės teisme duotus paaiškinimus ir nesiėmė priemonių prieštaravimams šalinti, nepagrįsti. Būtent abejonėms ir prieštaravimams šalinti apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą ir apklausė specialistę L. Lazarenko. Jokių prieštaravimų dėl prokuroro siūlymo apklausti specialistę proceso dalyviai nepareiškė (T. 3, b. l. 17). Specialisto išvados ir teisme duotų paaiškinimų vertinimas yra teismo prerogatyva, be to, priešingai nei teigia kasatorius, esminių prieštaravimų tarp specialisto išvados ir teisme duotų patikslinančių paaiškinimų nėra.

27Apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nuosprendį surašė laikydamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nurodė nustatytas aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį išteisinti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip vertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti apeliacinės instancijos teismo argumentams, abejoti padarytomis išvadomis ar kitaip vertinti nustatytas faktines bylos aplinkybes.

28Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o skundžiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis pripažintinas teisėtu.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

30Nukentėjusiojo Ž. D. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. nuosprendžiu M. J.... 3. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą,... 5. M. J. buvo kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2010 m.... 6. Kasaciniu skundu nukentėjusysis Ž. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 7. Kasaciniame skunde nukentėjusysis teigia, kad apeliacinės instancijos teismas... 8. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi... 9. Kasatorius taip pat teigia, kad tai, jog jis vairavo motociklą neturėdamas... 10. Kasatoriaus nuomone, dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismo... 11. Nukentėjusiojo Ž. D. kasacinis skundas atmestinas.... 12. Dėl įrodymų vertinimo ir BK 281 straipsnio 1 dalies taikymo... 13. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti ne tik... 14. Pažymėtina, kad, net ir nustačius KET pažeidimą ir jo priežastinį ryšį... 15. Šioje byloje M. J. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas (ir... 16. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir kruopščiai... 17. Darydamas išvadą dėl M. J. nekaltumo teismas atsižvelgė į:... 18. nuoseklius ir kitais bylos duomenimis nepaneigtus M. J. parodymus, kad prieš... 19. Ž. D. prieštaringus parodymus apie leistiną važiavimo greitį ir jų... 20. liudytojo D. A. parodymus, iš kurių matyti, kad motociklas galėjo važiuoti... 21. byloje esančius objektyvius duomenis apie atstumus tarp autobuso išvažiavimo... 22. specialistės paaiškinimus teisme, kad autobusui posūkiui padaryti reikėtų... 23. aplinkybę, kad Ž. D. įvykio metu vairavo motociklą neturėdamas tokios... 24. Šių ir kitų duomenų pagrindu teismas nustatė, kad, prieš pradedant... 25. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų tyrimo... 26. Kasatoriaus argumentai, kad teismas turėjo kritiškai vertinti specialistės... 27. Apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20... 28. Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų, kasacinis skundas... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 30. Nukentėjusiojo Ž. D. kasacinį skundą atmesti....