Byla 2K-398/2012

Dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Greičiaus, Vytauto Masioko ir pranešėjo Vytauto Piesliako, sekretoriaujant Linai Baužienei, dalyvaujant prokurorui Rimai Kriščiūnaitei, išteisintajam Š. L., išteisintojo gynėjui advokatui Rimui Andrikiui

2teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarties.

3Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu Š. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį išteisintas, kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

4Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartimi nukentėjusiojo A. M. apeliacinis skundas atmestas.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Piesliako pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, išteisintojo Š. L. ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

6Š. L. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad 2006 m. rugsėjo 29 d., apie 17.35 val., Kaune, Pašilės g., vairuodamas automobilį „VW Vento“ (valst. Nr. ( - ) ir važiuodamas tarp kiemų Pašilės g. link ties namu Nr. 120A pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 146 punktų reikalavimus, nes nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui, netrukdytų eismo, įvažiuodamas į kelią ir sukdamas į kairę, nedavė kelio jam iš kairės keliu važiavusiam motociklui „Yamaha YZF600“ (valst. Nr. ( - ), vairuojamam A. M., ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu nukentėjusiajam A. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

7Kasaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo, kad pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymo garantuotos jo teisės. Šie pažeidimai sukliudė teismams išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

8BK 281 straipsnyje numatytų nusikaltimų sudėtys yra materialios, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla už tuos KET pažeidimus, kurie susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, teismas turi įvertinti visų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui. Kasatoriaus nuomone, eismo įvykio kilimo priežastis gali būti nustatoma paskyrus ekspertizę, kurios išvados yra pagrindinis ir neginčytinas įrodymas, patvirtinantis šio objektyviojo BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymio buvimą.

9Kasaciniame skunde pažymima, kad šioje baudžiamojoje byloje buvo atliktos kelios ekspertizės, kuriose konstatuota, kad automobilio „VW Vento“ vairuotojas Š. L. savo veiksmais sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, grėsmę eismo saugumui ir todėl techniniu požiūriu tokie jo veiksmai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga. Taigi priešingai, nei konstatavo pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai, tiek specialisto išvados, tiek ekspertizės aktai patvirtina, kad „VW Vento“ vairuotojo Š. L. veiksmai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga. Tačiau teismai šių įrodymų nevertino, o savo išvadas grindė prielaidomis dėl kasatoriaus, kaip nukentėjusiojo asmens, veiksmų eismo įvykio metu. Apeliacinės instancijos teismas siekė nustatyti tik nukentėjusiojo A. M. padarytus KET pažeidimus ir pagrįsti jo kaltę dėl eismo įvykio, tačiau tinkamai neįvertino išteisintojo Š. L. veiksmų, nutartyje aptarė tik Š. L. palankias ekspertizės aktų išvadas, tačiau nepasisakė dėl kitų kasatoriaus apeliaciniame skunde nurodytų išteisintojo kaltės aplinkybių.

10Nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę ar jo nekaltumą bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, vertindami įrodymus, neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Teismai nenurodė motyvų, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta, bei nepateikė išvadų dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas turi bylą patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o savo nutarties (nuosprendžio) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Nesant motyvuotų išvadų dėl dalies nukentėjusiojo A. M. apeliacinio skundo prašymų ir esminių argumentų laikytina, kad jo skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Nurodyti pažeidimai yra esminiai, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties negalima pripažinti teisėtais (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

11Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. kasacinis skundas netenkintinas.

12Dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties Š. L. veikoje

13BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

14Š. L. buvo kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 53 punkto bei 146 punkto reikalavimus, t.y. tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, nedavė kelio jam iš kairės keliu važiavusiam motociklui „Yamaha YZF“ 600 ir su juo susidūrė. Byloje nustatyta, kad Pašilės gatvė turi po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi. Įvykio metu eismas Pašilės gatvėje, į kurią iš šalutinio kelio bandė įvažiuoti Š. L., buvo intensyvus: abejomis eismo kryptimis automobiliai lėtai judėjo kolona. Dėl to sunku buvo įvažiuoti į Pašilės gatvę, juo labiau padaryti posūkį į kairę. R. Š., važiavusi Pašilės gatve automobiliu „Mazda“ sustojo ir sudarė galimybę Š. L. įvažiuoti į Pašilės gatvę ir atlikti posūkio į kairę manevrą. Š. L. vairuojamas automobilis išvažiavo į kelią, priartėjo prie vidurio linijos, skiriančios priešingas eismo kryptis, ir sustojo, stebėdamas judėjimą priešingoje eismo juostoje. Tuo metu jis susidūrė su automobilių koloną lenkiančiu motociklu, vairuojamu nukentėjusiojo R. M.

15BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nurodant konkretų KET punktą, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių. Paprastai eismo įvykyje dalyvauja keli eismo dalyviai, todėl dėl BK 281 straipsnyje numatytų požymių sprendžiama dėl kiekvieno eismo įvykio dalyvio, nepriklausomai nuo to, kuris iš jų nukentėjo dėl eismo įvykio. Negalima atmesti situacijos, kad eismo įvykį sukėlė abiejų eismo dalyvių padaryti KET pažeidimai ar KET pažeidė tas eismo dalyvis, kuris ir nukentėjo dėl eismo įvykio (kasacinės nutartys Nr. 2K-195/2007, 2K-127/2010, 2K-185/2012).

16Teismai, įvertinę visą eismo įvykio situaciją bei vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostata, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, padarė pagrįstą išvadą, kad nors Š. L. neturėjo teisės įvažiuoti į Pašilės gatvę iki to momento, kol jam iš kairės judėjo transporto priemonės, tačiau, kitam eismo dalyviui sudarius sąlygas atlikti manevrą, išteisintojo atlikti veiksmai negali būti laikomi nepriimtinais ir keliančiais grėsmę eismo saugumui. Byloje nustatyta, kad Š. L. išvažiavo lėtai, atsargiai ir jo automobilis sustojo neįvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą ir stebėjo ar nėra kliūties iš dešinės, ar galės saugiai pasukti į kairę. Tai patvirtina, jog jis stengėsi įsitikinti, ar jis galės saugiai pravažiuoti, t. y. ėmėsi visų būtinų atsargumo priemonių, kaip numatyta KET 53 punkte. Remiantis bylos duomenimis teismai padarė išvadą, kad Š. L. jam inkriminuotų KET punktų nepažeidė. Teisėjų kolegija laiko, kad toks teismų sprendimas yra pagrįstas, baudžiamasis įstatymas aiškintas tinkamai.

17Tuo tarpu nukentėjusiojo A. M. veiksmai neatitiko Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Pirmiausia pažymėtina, kad motociklas yra tokia pati transporto priemonė kaip ir automobilis, o jo vairuotojas toks pat eismo dalyvis kaip ir automobilio vairuotojas. Kelių eismo taisyklės jiems kelia vienodus reikalavimus. Taigi šiuo atveju motociklininkas, jei jis vadovautųsi KET, turėjo važiuoti viena eile su kitomis transporto priemonėmis, judančiomis motociklo judėjimo kryptimi. Tuo tarpu motociklas judėjo lygiagrečiai su kitomis ta pačia kryptimi važiuojančiomis transporto priemonėmis, net išvažiuodamas į priešingą judėjimo kryptį. Toks manevras byloje nustatytomis eismo sąlygomis prieštaravo KET reikalavimams. KET 180 punktas nustato, kad prieš pradėdamas lenkimo manevrą, transporto priemonės vairuotojas turi būti įsitikinęs, kad jam netrukdo kiti eismo dalyviai ir jis jiems netrukdys, taip pat privalo būti įsitikinęs, kad galės sėkmingai užbaigti lenkimo manevrą ir grįžti į savo juostą. Net jei laikytume, kad A. M. atlikinėjo lenkimo manevrą, jis dėl intensyvaus judėjimo neturėjo galimybių įsitikinti, kad galės saugiai, nekliudydamas lenkiamoms transporto priemonėms sugrįžti į savo važiavimo eismo juostą. Byloje nustatyta, kad jis grįžo į savo eismo juostą tik dėl to, kad „Mazdos“ vairuotoja sustojo praleisti Š. L. vairuojamo automobilio įvažiuoti į Pašilės gatvę. Taigi būtent nukentėjusiojo veiksmai neatitiko KET 180 punkto reikalavimų ir gali būti laikomi KET pažeidimu. Be to, byloje nustatyta, kad nukentėjusysis pažeidė ir KET 135 punkto nuostatas, nes jo vairuojamas motociklas viršijo gyvenvietėje leistiną 50 km/ha greitį. Jei šiame eismo įvykyje būtų sužalota Š. L. sveikata ar atimta gyvybė, baudžiamojon atsakomybėn turėtų būti traukiamas būtent A. M.. Tačiau kadangi Š. L. jokių sužalojimų byloje neužfiksuota, A.M. nėra kaltinamasis byloje.

18Priežastinio ryšio klausimas, keliamas kasaciniame skunde, teismų išspręstas tinkamai. Priežastinis ryšis kaltinant asmenį pagal BK 281 straipsnį nustatomas ne tarp automobilio vairavimo ir kilusių padarinių, o tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nurodant konkretų punktą, ir kilusių padarinių. Byloje nustatyta, kad Š. L. KET taisyklių nepažeidė, taigi dingsta vienas dėmuo, būtinas priežastinio ryšio nustatymui (kasacinės nutartys Nr. 2K-73/2011).

19Nukentėjusysis ginčija teismų sprendimus ir tuo požiūriu, kad, jo nuomone, teismai nesivadovavo byloje esančiomis ekspertizės aktų ir specialistų išvadomis, kuriose konstatuota, kad pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti buvo būtent išteisintojo Š. L. padaryti KET pažeidimai. Atkreiptinas dėmesys, kad priežastinis ryšis yra nusikaltimo sudėties požymis ir jo nustatymas yra tik teismo, o ne ekspertų kompetencija. Ekspertai sprendžia tik techninius klausimus, o teisinius –tik teismas. Priežastinio ryšio buvimas techniniu požiūriu dar nereiškia priežastinio ryšio buvimo teisiniu požiūriu. Tam ir yra teismas, kad veika ir jos padariniai būtų vertinami teisiniu požiūriu. Eismo saugumo taisyklių pažeidimo (nusikalstamos veikos) fakto nustatymas taip pat yra teismo, o ne ekspertų kompetencija. Tik teismo kompetencija vertinti ekspertų išvadas ir sutikti su jomis visiškai ar iš dalies. Eismo įvykio ekspertizės akte pateikiamos išvados yra tik prielaida teisinei išvadai dėl minėto požymio buvimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-187/2005, 2K-368/2012). Specialisto išvadoje ar ekspertizės akte esantys duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, turi būti vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kiti įrodymai – pagal teisėjo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Tai reiškia, kad vertinant specialisto išvadą ar ekspertizės aktą turi būti ne tik patikrintas ir įvertintas ekspertui ar specialistui pateiktų pradinių duomenų išsamumas ir teisingumas, jų ištyrimo visapusiškumas, bet ir nustatoma, ar pateiktas išvadas patvirtina kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai.

20Pažymėtina, kad nėra pagrindo konstatuoti Š. L. kaltės ir dėl nukentėjusiojo eismo įvykyje sveikatos sutrikdymo kaip nusikaltimo žmogaus sveikatai. Pašilės gatvė turi po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, eismas buvo intensyvus, matomumas ribotas. Privažiavęs vidurio liniją ir sukdamas į kairę, jis stebėjo jam iš dešinės atvažiuojančias transporto priemones ir negalėjo numatyti, kad iš už automobilių kolonos, pažeisdamas kelių eismo taisykles, pasirodys motociklas, vairuojamas A. M. Įvertinę visas eismo įvykio aplinkybes ir teismo posėdyje ištirtus bylos duomenis, teismai padarė teisingą išvadą, kad Š. L. nepadarė veikos, numatytos baudžiamajame įstatyme, ir jį išteisino.

21Teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nukentėjusiojo apeliacinį skundą ir palikdamas galioti teismų sprendimus, kuriuose konstatuojama, kad Š. L. nepadarė veikos, turinčios BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

23Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. kasacinį skundą atmesti.