Byla 1A-432-579/2019
Dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo L. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nuteistajam L. T., jo gynėjui advokatui Ramūnui Putinui, nukentėjusiajai I. S., jos atstovui advokatui Artūrui Andriukaičiui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. T. ir nukentėjusiosios I. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo L. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

3Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1-3 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejų) metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo metu L. T. įpareigotas: 1) tęsti darbą, dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių medžiagų); 3) atlyginti ne mažiau kaip pusę nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos.

4L. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 2 (dvejų) metų laikotarpiui.

5Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

6Priteista iš civilinės atsakovės ADB „( - )“ 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. S. naudai.

7Priteista iš L. T. 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. S. naudai.

8Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. S. ieškinio dalis dėl žalos priteisimo už išlaidas estetinei operacijai palikta nenagrinėta, išaiškinant nukentėjusiajai, kad ji turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, jei ateityje atsiras tokio pobūdžio turtinių išlaidų.

9Likusi nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. S. ieškinio dalis netenkinta.

10Priteista iš L. T. 54,84 Eur (penkiasdešimt keturi eurai 84 ct) proceso išlaidų – teismo pašto išlaidos valstybei.

11Priteista iš L. T. 5200 Eur (penki tūkstančiai du šimtai eurų) proceso išlaidų I. S. naudai atstovų (advokatų) pagalbos išlaidoms apmokėti.

12Laikinas nuosavybės teisės apribojimas – 2018 m. gegužės 9 d. teismo nutartimi taikytas/pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo L. T. turtui, tame tarpe automobiliui „Audi A5“, valst. Nr. ( - ), VIN kodas ( - ), saugomam aikštelėje ( - ), šiuo nuosprendžiu nustatant laikino nuosavybės teisės apribojimo sumą – 10200 Eur, paliktas galioti iki nukentėjusiajai I. S. priteistos žalos atlyginimo visiško įvykdymo arba iki kol priverstiniame žalos išieškojimo vykdymo procese turto areštą šiam turtui pritaikys antstolis.

13Teisėjų kolegija

Nustatė

141.

15L. T. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. birželio 13 d., apie 18.55 val., ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo automobilį „Audi A5“, valst. Nr. ( - ), neatsižvelgė į kelio ir važiavimo sąlygas, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems asmenims ir jų turto saugumui, važiuodamas ne mažesniu kaip 115 km/h greičiu, kai leistinas greitis toje kelio atkarpoje yra 50 km/h, viršijo leistiną greitį, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „Opel Corsa“, valst. Nr. ( - ), kurį vairavo I. S., dėl ko eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta „Opel Corsa“ vairuotojos I. S. ir „Audi A5“ keleivės K. B. sveikata, o po nusikalstamos veikos padarymo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, pasišalino iš eismo įvykio vietos, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 127, 219 punktų reikalavimus.

162.

17Apeliaciniame skunde nuteistasis L. T. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nuosprendį panaikinti. Pripažinti jį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje; baudžiamąją bylą nutraukti ir perduoti jį mamos A. T. atsakomybei pagal laidavimą be užstato; priteistų neturtinės žalos ir proceso išlaidų (nukentėjusiosios atstovavimo išlaidų) dydį sumažinti; sutrumpinti teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą.

182.1.

19Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priteistos 5200 Eur proceso (nukentėjusiosios atstovavimo) išlaidos yra per didelės, neprotingos, perteklinės, nebūtinos ir nepagrįstos. Baudžiamojoje byloje teismas, spręsdamas atstovavimo išlaidų priteisimo klausimą, turi vadovautis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normomis, o ne Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normomis, todėl, nustatant atstovavimo išlaidų dydį, nebuvo pagrindo vadovautis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ nuostatomis. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja BPK 106 straipsnis, kuris numato teisę iš nuteistųjų priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistųjų turtinę padėtį, gali šių išlaidų iš nuteistojo nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

202.2.

21Apelianto teigimu, jo turtinė padėtis yra prasta – nekilnojamo turto neturi, buvo atleistas iš darbo, ilgą laiką buvo bedarbis, 6 mėnesius gydėsi dėl potrauminio streso pas psichologus ir psichiatrus, šiuo metu dirba, tačiau jį slegia sunki finansinė našta, skolingas giminėms 10751 Eur, be to, nukentėjusioms ir draudimo bendrovei skundo autorius jau sumokėjo 7039 Eur, o Policijos mokyklai už tai, kad neišdirbo nustatytą terminą, sumokėjo 3712 Eur. Nors apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad byla nebuvo sudėtinga, joje nebuvo sprendžiami nauji teisės taikymo klausimai, nebuvo būtinos specialios žinios rengiant procesinius dokumentus, tačiau atstovavimo išlaidas sumažino tik nežymiai. Apeliantas savo kaltę dėl eismo įvykio pripažįsta, sutinka, kad viršijo greitį, taip pat sutinka, jog nukentėjusiosios patyrė nesunkius sveikatos sutrikdymus, ginčas apylinkės teisme vyko tik dėl kvalifikuojančios – apsvaigimo nuo alkoholio, aplinkybės. Procesas tam tikrais atvejais pailgėjo tik dėl pačios nukentėjusiosios atstovo procesinių prašymų, nors specialistas G. A. C. konstatavo I. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau nukentėjusiosios atstovas paprašė komisinės teismo medicinos ekspertizės, kuri taip pat konstatavo nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, nepaisant to, nukentėjusiosios atstovas vis tiek teismo prašė keisti kaltinimą į sunkų sveikatos sutrikdymą, kas pagrįstai nebuvo padaryta. Todėl 5200 Eur bylinėjimosi išlaidos yra pernelyg didelės, nes jos nebuvo būtinos.

222.3.

23Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su nukentėjusiajai priteistu neturtinės žalos dydžiu. Vadovaujantis teismų praktika, nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 580 Eur iki 2900 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-223-354/2018, Klaipėdos apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-147-360/2018, 1A-3-557/2018, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-113-397/2018). Apylinkės teismas, priteisdamas 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, vadovavosi šiandieninio ekonominio gyvenimo rodikliais, tačiau nepaaiškino apie kokius rodiklius kalba ir kuriais iš jų remiasi – infliacija, bendruoju vidaus produktu, minimalia mėnesine alga ir kt., nes 10000 Eur suma yra dideli pinigai. Skunde pažymima, kad I. S. neįgalumo neturi, darbingumo neprarado, dirba, jos turtinė padėtis gera. Tuo tarpu apeliantas jau yra sumokėjęs (pasiskolinęs) 7039 Eur nukentėjusiosioms ir draudimo bendrovei, jam priteista 54,84 Eur pašto išlaidų, 5200 Eur proceso išlaidų, 5000 Eur neturtinė žala, taip pat priteista 2000 Eur neturtinė žala iš draudimo bendrovės, 3000 Eur neturtinės žalos draudimo bendrovė jau sumokėjo, 2190,25 Eur draudimo bendrovė I. S. atlygino turtinės žalos, 300 Eur kelionės išlaidų, 1411,2 Eur negautų pajamų, be to, draudimo bendrovė turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtą žalą regreso tvarka. Taigi, šioje byloje apeliantui priteista (su sumokėta dalimi ir regresu) 26195,29 Eur. Tokia didelė finansinė našta jam yra ne tik dar viena bausmė, bet ir jo finansinis, moralinis sužlugdymas.

242.4.

25Apeliantas nesutinka, kad jo nusikalstama veika turi būti kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 2 dalį ir yra įsitikinęs, kad veika privalėjo būti kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Teigia, kad apylinkės teismas remiasi dviejų liudytojų parodymais, kad kaltinamasis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Liudytojai V. B. ir R. M. nurodo, kad kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau šių liudytojų parodymai yra niekiniai ir neįrodantys apsvaigimo, nes eismo įvykis įvyko 18.55 val., o liudytojai teigia su kaltinamuoju susitikę ir kalbėję po savo darbo laiko, t. y. po 20 val., praėjus daugiau kaip valandai (apie 1.5 val.) laiko po eismo įvykio. Nei vienas iš šių liudytojų nepateikė jokių duomenų, kad kaltinamasis iki įvykio vartojo alkoholį. Minėti liudytojai jokiomis priemonėmis nepatikrino ir nenustatė kaltinamojo apsvaigimo laipsnio. Jei nuo kaltinamojo ir sklido alkoholio kvapas, tai nenustačius 0,41 promilės, šis kvapas nekvalifikuoja veikos kaip apsvaigimo nuo alkoholio. Teismas selektyviai atrinko liudytojus, kurie vieninteliai pasisako apie galimą apelianto apsvaigimą, tačiau neįvertinti liudytojo R. K. parodymai, kuris iš karto po įvykio bendravęs su kaltinamuoju, teigė, jog alkoholio kvapo nepajuto. Teismas visiškai nevertino nukentėjusiosios K. B. parodymų, kad su kaltinamuoju ji praktiškai visą dieną buvo kartu iki to įvykio. Kaltinamasis prie jos jokio alkoholio nevartojo ir ji su juo taip pat nevartojo.

262.5.

27Skunde pažymima, kad apeliantas sutiko tikrintis blaivumą, buvo paimtas jo kraujo mėginys ir specialisto išvadoje Nr. T-A-6010/2017(01) nurodyta, kad kraujyje alkoholio nerasta. Be to, liudytojai policijos pareigūnai V. B. ir R. M., pajutę alkoholio kvapą, nepasiūlė apeliantui pasitikrinti blaivumo. Pagal BK 281 straipsnio 9 dalį aptariamas nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis siejamas ne su alkoholio vartojimo faktu, bet su nustatytu alkoholio kiekiu kaltininko kraujyje, nes BK 281 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad asmuo laikomas apsvaigusiu nuo alkoholio, kai alkoholio koncentracija jo kraujyje viršija 0,41 promilės. Minėtas nusikalstamos veikos požymis baudžiamajame įstatyme nurodytas kaip būtinas, todėl turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis.

282.6.

29L. T. pažymi, kad tyčia nepasišalino iš įvykio vietos. Į eismo įvykį atvykusi tyrėja R. S. leido jam dėl sveikatos būklės pasitraukti iš eismo įvykio vietos, t. y. nuteistasis sulaukė į eismo įvykį atvykusių policijos pareigūnų. R. S. šiuo metu pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba už tai, kad ji leido L. T. palikti įvykio vietą. Tokį faktą (leidimo pasitraukti iš įvykio vietos) patvirtino ir liudytojai V. B. ir R. M. (skundo autorius, bendraudamas po įvykio, jiems tai sakė). Kad apeliantas buvo įvykio vietoje, patvirtino ir liudytojas R. K., iš karto po įvykio bendravęs su kaltinamuoju, taip pat nukentėjusioji K. B.. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ypač svarbūs yra liudytojos R. J. parodymai, kurių teismas visiškai nevertino. Ji iškvietė greitąją ir bendravo su dispečere. Visą laiką buvo prie apvirtusio automobilio, laukė, kol atvažiuos greitoji. Taigi, ši liudytoja įvykio vietoje buvo 10-25 min. Kol buvo įvykio vietoje, ji matė, kaip „Audi A5“ vairuotojas vaikščiojo netoli savo automobilio, matė, kad porą kartų buvo priėjęs prie savo automobilio, įlipęs į jį, mano, kad vairuotojas pasiėmė dokumentus. Jis vis dingdavo, bet kur, negali pasakyti, jis lyg nueidavo link pakelės krūmų, po to grįždavo. Įvertinus šios liudytojos parodymus, akivaizdu, kad apeliantas buvo įvykio vietoje, bendravo su policijos pareigūne ir elgėsi neadekvačiai, ką ir patvirtina psichiatro išvada apie potrauminio streso sutrikimą. Jei apeliacinės instancijos teismas manytų, kad apeliantas visgi pasišalino iš įvykio vietos, tai būtina atsižvelgti į jo psichinę būklę po įvykio, 6 mėnesių gydymąsi pas psichiatrą ir konstatuotą potrauminio streso sutrikimą.

302.7.

31Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad apeliantas kaltu prisipažino iš dalies, nebuvo atviras, todėl nėra išpildytos visos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Su tokia pozicija nuteistasis nesutinka. Jis pirmą kartą įvykdė neatsargų nusikaltimą, nuo pat pirmos apklausos pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio. Skundo autoriaus nuoširdų gailėjimąsi rodo tai, kad jis atsiprašė nukentėjusiosios K. B., visiškai atlygino jai žalą. Nukentėjusiosios I. S. apeliantas buvo atvykęs su gėlėmis aplankyti ligoninėje, jos atsiprašė, dalinai atlygino žalą. Vis dėlto, nuteistasis norėjo būti principingas ir siekė objektyvios tiesos, todėl neteisingų aplinkybių (apsvaigimo nuo alkoholio) nepripažino. Be to, jis įsidarbino, gauna pajamas, todėl yra pagrindas manyti, kad visiškai atlygins žalą. Apeliantas teigia, kad yra jauno amžiaus, neturintis aukštojo išsilavinimo, baigęs tik 1 metus trunkantį apmokymą Lietuvos policijos mokykloje, jis visą laiką gyveno pas tėvus, nebuvo savarankiškas, buvo nuo jų priklausomas finansiškai, todėl nėra visiškai subrendęs asmuo ir yra vertas perdavimui motinos atsakomybei pagal laidavimą.

323.

33Apeliaciniame skunde nukentėjusioji I. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nuosprendį pakeisti. L. T. veiką perkvalifikuoti iš BK 281 straipsnio 2 dalies į BK 135 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Atsisakius tenkinti pastarąjį prašymą, prašo L. T. veiką perkvalifikuoti iš BK 281 straipsnio 2 dalies į BK 281 straipsnio 4 dalyje ir skirti jam 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 3 dalimis, L. T. paskirtos 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams ir skirti jam įpareigojimą per 1 (vienerius) metus I. S. atlyginti visą priteistą turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, taip pat visas jos patirtas išlaidas advokatų teisinei pagalbai apmokėti. Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. S. iš atsakovų L. T. ir ADB „( - )“ priteisti 30000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 3846,8 Eur turtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. S. iš nuteistojo L. T. priteisti 6401,93 Eur bylinėjimosi išlaidų advokatų teisinei pagalbai apmokėti. Nutartimi informuoti prokurorą apie naujai paaiškėjusias L. T., S. T., V. K., R. M., V. B., K. B. galimai padarytas nusikalstamas veikas.

343.1.

35Skunde nukentėjusioji nurodo, kad apylinkės teismas neteisingai kvalifikavo nuteistojo veiką, neteisingai individualizavo bausmę bei neteisingai išsprendė civilinio ieškinio bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimus. Nagrinėjant baudžiamąją bylą, kilo klausimas dėl jai padaryto sveikatos sutrikdymo masto. Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikęs prokuroras Mindaugas Šukys pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą kaltinime išdėstytas faktines bylos aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, kuriame nurodė, jog dėl nepataisomo kūno subjaurojimo buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios I. S. sveikata ir dėl to kaltinamojo L. T. veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 4 dalį. Prašymą pirmosios instancijos teismui pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą iš BK 281 straipsnio 2 dalies į BK 281 straipsnio 4 dalį 2019 m. sausio 23 d. teisiamojo posėdžio metu pateikė ir nukentėjusiosios atstovas advokatas G. Č.. Tačiau pirmosios instancijos teismas I. S. kūno subjaurojimą įvertino kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą ir L. T. veiką kvalifikavo pagal BK 281 straipsnio 2 dalį. Su tokiu teismo vertinimu nesutinkama.

363.2.

37Teigia, jog tai, kad nukentėjusiosios kūnas yra subjaurotas, matyti iš į baudžiamąją bylą kartu su civiliniu ieškiniu pateiktų I. S. kojų nuotraukų. Ekspertizės akte Nr. EKG 15/2018(02) objektyviai nustatyta, kad I. S. kūną, be smulkesnių randų, darko 8 cm ilgio ir nuo 0,2 iki 0,5 cm pločio, 5 cm ilgio ir iki 0,5 cm pločio, 4 cm ilgio ir iki 0,5 cm pločio su buvusių žaizdos siūlių žymėmis (skersai rando) randai bei net 8 x 10 cm ir 8 x 3,5 cm pločio įdubimai (poodžio defektai). Bylos medžiagoje pateiktoje plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo atliktos I. S. apžiūros pažymoje nurodyta, kad I. S. daugybiniai pooperaciniai randai ir potrauminės amputacijos sukelti poodinio riebalinio sluoksnio defektai yra estetiškai negražūs.

383.3.

39Dėl galimybių pataisyti nukentėjusiosios kūno subjaurojimą atsakė specialių medicinos žinių turintys ekspertai. Ekspertizės akte kategoriškai konstatuota, kad I. S. šlaunų randai, asimetrija, deformacija ar kiti defektai laikui bėgant patys savaime neišnyks. Ekspertizės akte taip pat pažymėta, kad visiškai pašalinti randų neįmanoma, tačiau įmanoma kosmetinių operacijų ir procedūrų pagalba juos koreguoti, siekiant geresnio estetinio vaizdo bei, kad poodinio audinio netolygumą (įdubimus, deformacijas) galima pašalinti atliekant kosmetines operacijas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad subjaurojimas laikomas nepataisomu, be kita ko, kai jo negalima pašalinti be specialių kosmetinių operacijų. Nors ekspertizės akte nurodyta, kad nukentėjusiosios poodinio audinio netolygumą (įdubimus, deformacijas) galima pašalinti kosmetinėmis operacijomis ir procedūromis, I. S. kūnas subjaurotas nepataisomai ne tik randais, tačiau ir poodinio audinio netolygumu (įdubimais, deformacijomis). Apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, jog kūno subjaurojimo pataisomumas nesietinas su galimybėmis subjaurojimą taisyti ar koreguoti kosmetinėmis operacijomis.

403.4.

41Nurodoma, kad teismas savo išvadą, kad I. S. nebuvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, motyvavo ir tuo, kad nukentėjusioji yra sėkmingai dirbanti ir turi gyvenimo draugą. Skunde teigiama, kad tokia teismo motyvacija yra nehumaniška, nes tai, jog nusikaltimo metu sužalotas asmuo, nepaisant liekamųjų reiškinių, nepalūžta bei sugeba dirbti ir kurti šeimos santykius, negali sumenkinti padarytos žalos nukentėjusiojo kūnui ar lengvinti nusikaltimą padariusio asmens padėtį. 2018 m. balandžio 18 d. teisiamajame posėdyje I. S. nurodė, jog dėl kojų randų ir deformacijos kompleksuoja prieš savo gyvenimo draugą. Jei išsiskirtų ir reikėtų užmegzti naujas pažintis, ji jaustųsi labai blogai, nes jaučiasi nepatogiai dėl sužalojimų ir operacijų liekamųjų reiškinių. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad I. S. kūnas yra subjaurotas ir tai kenkia jos pasitikėjimui savimi, apsunkina jos seksualinį gyvenimą, mažina bendravimo galimybes, verčia nemaloniai jaustis apsinuoginus paplūdimiuose, pirtyse ar baseinuose, taip pat trukdo sportuoti. Taip pat apeliaciniame skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo motyvacija, jog I. S. padaryti kūno subjaurojimai yra tose kūno vietose, kurias įprastai dengia drabužiai. Nurodoma, jog nei įstatymo leidėjas, nei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra išskyręs žmogaus kūno dalių, kurių subjaurojimas galėtų reikšti sunkų sveikatos sutrikdymą ir kurių negalėtų. Todėl teismo argumentai yra niekuo nepagrįsti ir nepriimtini.

423.5.

43Skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismas, skundžiamame nuosprendyje iš esmės neaptaręs nuteistojo L. T. kaltės turinio, konstatavo, kad nusikalstama veika buvo padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu apeliantės nuomone, L. T. kaltinime aprašytą nusikalstamą veiką padarė ne neatsargiai, tačiau veikdamas netiesiogine tyčia. Nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija precedentinėje nutartyje yra išaiškinusi, kad pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas – tai kaltininko supratimas, kad jis savo veika kėsinasi (sudaro realų pavojų) į įstatymo saugomas vertybes ir ši veika tiek pavojinga, jog gali sukelti sunkius padarinius, o aplinkybių, neleisiančių kilti tokiems padariniams, kaltininkas iš esmės nenumato, arba apie tai net negalvoja (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-498-746/2015). Nagrinėjamoje byloje L. T. netiesioginės tyčios buvimą suponuoja jo elgesys iki įvykstant eismo įvykiui, eismo įvykio padarymo aplinkybės ir jo elgesys po eismo įvykio. Byloje nustatyta, kad L. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kelio atkarpoje, kurioje maksimalus leistinas greitis yra 50 km/h, važiuodamas net 115 km/h greičiu, t. y. daugiau nei du kartus viršydamas maksimalų leistiną greitį, susidūrė su ta pačia kryptimi važiavusios I. S. vairuojamu automobiliu. Liudytojai R. J. ir V. V., kuriuos prieš eismo įvykį aplenkė L. T., teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad prieš nutoldamas jis juos provokavo vis aplenkdamas ir stabdydamas automobilį, o tada didindamas greitį ir neleisdamas lenkti. Atkreipiamas dėmesys, kad taip su visiškai atsitiktiniais žmonėmis sąmoningai elgėsi nuo alkoholio apsvaigęs policijos pareigūnas, kuriam valstybė yra pavedusi ginti ir saugoti visuomenę ir suteikusi tam reikiamus įgaliojimus. Šios aplinkybės rodo, kad L. T. padarinių nenoras pasireiškė tiesiog abejingumu dėl galimų padarinių, jis sąmoningai elgdamasis labai pavojingai kliovėsi tik sėkme ir savo kaip policijos pareigūno tariamu neliečiamumu.

443.6.

45Skundo autorė tvirtina, kad būtina atsižvelgti ir į tai, kaip L. T. elgėsi po eismo įvykio. Nuteistasis net nebuvo priėjęs prie automobilio konstrukcijų prispaustos, sąmonę praradusios ir kraujuojančios I. S. ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Kitaip tariant, L. T. buvo visiškai indiferentiškas jo sužaloto asmens likimui, t. y. kilusiems padariniams, kilę padariniai jo nenustebino ir jis savo sąmonėje su jais lengvai susitaikė, nes sužalotu žmogumi nesidomėjo. Visa tai suponuoja ne L. T. nusikalstamą nerūpestingumą, tačiau netiesioginę tyčią, todėl jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Prašoma įvertinti ir tai, kad nuteistasis nėra drausmingas vairuotojas, jis ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tai rodo, jog skaudūs padariniai, kurie nustatyti nagrinėjamoje byloje, buvo tik laiko klausimas.

463.7.

47Apeliaciniame skunde pažymima, kad apylinkės teismas, pasisakydamas dėl nuteistajam L. T. skirtinos bausmės, iš esmės neatskleidė jo asmenybės. Teismas neatsižvelgė į tai, kad L. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prieš įvykstant autoįvykiui, elgdamasis pavojingai, tyčia provokavo kitus eismo dalyvius, bei įvykus eismo įvykiui visiškai nesidomėjo sunkiai sužalotos I. S. likimu, t. y. net nebuvo priėjęs prie jos automobilio. Praėjus vos valandai po eismo įvykio, L. T. jau buvo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ( - ) rajono policijos komisariato kieme, kur susitiko su savo kolegomis policijos pareigūnais V. B. ir R. M.. Liudytojas V. B. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad L. T. norėjo, kad šis jam kažkaip padėtų išsisukti iš susidariusios situacijos. L. T. elgesys nepasikeitė ir jam išsiblaivius bei kitą dieną atėjus į darbą ( - ) rajono policijos komisariate. Šio komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas K. G. teisiamajame posėdyje nurodė, kad kitą dieną į darbą atėjęs L. T. nurodė, jog automobilį vairavo kitas asmuo, t. y. V. K.. Nuteistojo elgesys prieš eismo įvykį ir po jo charakterizuoja jį kaip itin pavojingą, žiaurią ir nesąžiningą asmenybę, o tai, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino, lėmė netinkamą bausmės L. T. individualizavimą.

483.8.

49Kaip teigiama nukentėjusiosios apeliaciniame skunde, apylinkės teismas, atidėdamas bausmės vykdymą, geros finansinės padėties nuteistąjį L. T. turėjo įpareigoti bausmės atidėjimo laikotarpiu ar per trumpesnį laiką atlyginti visą I. S. padarytą žalą bei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teigiama, jog neaišku, kodėl apylinkės teismas L. T. pripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis atlygino visą padarytą žalą nukentėjusiajai K. B., nors net ir pačiam teismui kilo abejonė, ar tai nebuvo padaryta siekiant paveikti nukentėjusiųjų ir toliau duoti kaltinamajam palankius parodymus, nes K. B. su kaltinamuoju buvo kartu iki pat eismo įvykio kilimo, todėl turėjo žinoti apie jo neblaivumą. Be to, nuteistasis klaidino pirmosios instancijos teismą aiškindamas, kad atlygino I. S. 500 Eur žalos, nors iš tiesų yra atlyginęs tik 400 Eur.

503.9.

51Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su nukentėjusiajai priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžiais. I. S. kartu su civiliniu ieškiniu pateikė gydytojo G. P. pažymą, kurioje nurodyta rekomenduojama chirurginio gydymo kaina, siekiant pagerinti padarytų sužalojimų ir operacijų liekamųjų reiškinių estetinį vaizdą, t. y. 3 200 Eur. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, paprastai atsižvelgiama ir į tokias aplinkybes: žalą patyręs asmuo turi pateikti įrodymus, patvirtinančius gydymo išlaidų pagrįstumą, turi būti konstatuota, kad gydymo išlaidų būtinumas yra akivaizdus (kasacinė byla Nr. 3K-3-643/2005), kad išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, kad nurodytos išlaidos yra realios (kasacinė byla Nr. 3K-3-174/2009). Pirmosios instancijos teismas I. S. reikalavimą priteisti būsimas gydymo išlaidas paliko nenagrinėtą, motyvuodamas vien tuo, kad jos dar nepatirtos, todėl nukrypo nuo teismų praktikos panašiose bylose (pavyzdžiui, 2011 m. kovo 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-243-458/2015).

523.10.

53Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiosios negautų pajamų iš individualios veiklos priteisimo pripažino, jog I. S. negautas pajamas jau atlygino draudimo bendrovė, nes ji sumokėjo nukentėjusiajai lėšas už 48 laikino nedarbingumo dienas. Tačiau apylinkės teismas, pasisakydamas dėl nuteistojo L. T. nusikalstamos veikos pasekmių, konstatavo, kad nukentėjusioji buvo nedarbinga nuo 2017 m. birželio 13 d. iki 2017 m. rugpjūčio 21 d., tai yra 70 dienų. Todėl, kaip nurodoma skunde, teismas, net ir skaičiuodamas negautas pajamas pagal 2016 metų I. S. gautų pajamų rodiklius ir atmesdamas mokėtinus mokesčius bei sąnaudas, turėjo suskaičiuoti 2058 Eur negautų pajamų sumą ir I. S. papildomai priteisti 646,8 Eur negautų pajamų.

543.11.

55Apylinkės teismas nusprendė, jog nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos dydis yra 10000 Eur ir, atsižvelgdamas į tai, kad draudimo bendrovė I. S. yra išmokėjusi 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nukentėjusiajai iš draudimo bendrovės priteisė 2000 Eur, o iš nuteistojo L. T. 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad apeliantė 35 dienų laikotarpiu buvo operuota 5 kartus, t. y. patyrė 5 narkozes. I. S. dėl patirtų sužalojimų iki šiol jaučia fizinį skausmą, patiria dvasinius išgyvenimus dėl subjauroto kūno, taip pat jai išsivystė baimė vairuoti bei nepasitikėjimas policijos pareigūnais. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios ieškinyje bei šiame apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei proporcingumo principais, manytina, kad I. S. patirta neturtinė žala būtų atlyginta teisingai, jeigu jai būtų priteista 30000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

563.12.

57Pirmosios instancijos teismas prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas advokatų teisinei pagalbai apmokėti – 6764,93 Eur (6464,93 Eur + 300 Eur) sumažino iki 5600 Eur, į kuriuos įskaitė nuteistojo L. T. I. S. pervestus 400 Eur. Pažymima, kad pagal teisinių paslaugų sutartį klientas teisines paslaugas teikiančiai advokatų kontorai apmoka pagal kontoros teisininkų valandinį įkainį, t. y. klientui sąskaita ir atliktų darbų ataskaita yra išrašomos pagal teisininkų dirbtą laiką. Tam tikri atskiri darbai rengiant ieškinį yra išskaidyti siekiant aiškumo ataskaitoje, kad būtų galima aiškiau identifikuoti teisininko dirbtą laiką, rengiant ieškinį. Tai, jog darbai, rengiant ieškinį, buvo skaidyti keliose ataskaitos eilutėse, o ne ataskaitoje įtraukti kaip vienas darbas – „ieškinio parengimas“, negali lemti sumos ieškinio parengimui mažinimo, nes tai nepagrįsta protingumo ir logikos kriterijais. Apylinkės teismas, kaip nepagrįstas įvertino ir 145,20 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, skirtas pasirengti 2019 m. vasario 13 d. teismo posėdžiui, nes šio posėdžio metu buvo sakomos baigiamosios kalbos. Teismo vertinimu, šiam posėdžiui rengtis nereikėjo. Su tokiu vertinimu nesutinkama. Baigiamąją kalbą sakė ne tik nukentėjusiosios atstovas advokatas G. Č., tačiau ir nuteistojo L. T. gynėjas bei valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras. Kvalifikuotai teisinę pagalbą teikiantys advokatai visada rengiasi ir posėdžiams, kuriuose yra sakomos baigiamosios kalbos, analizuodami baudžiamosios bylos medžiagą, vertindami proceso dalyvių poziciją ir panašius aspektus. Todėl teismo vertinimas, jog pasirengimas 2019 m. vasario 13 d. posėdžiui buvo nebūtinas, yra nepagrįstas.

583.13.

59Apeliantė nesutinka, kad skundo dėl policijos pareigūnų R. M. ir V. B. veiksmų parengimas yra nesusijęs su šia byla. Skundas dėl šių pareigūnų veiksmų buvo rengiamas būtent dėl šioje byloje paaiškėjusių aplinkybių – dėl jų susitikimo su nuteistuoju L. T. 2017 m. birželio 13 d., apie 20 val., t. y. praėjus maždaug vienai valandai po eismo įvykio ( - ) rajono policijos komisariato kieme, bei jų prieštaringai nurodytų aplinkybių, duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme.

603.14.

61BPK 257 straipsnio 1 dalis numato teismo pareigą, o ne teisę, paaiškėjus, jog buvo padaryta ir kita nusikalstama veika, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, motyvuota nutartimi apie tai pranešti prokurorui. Liudytojas V. K. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu prisipažino, jog apklausiamas kaip liudytojas melavo, kad avariją, kurios metu buvo sužalota I. S., automobiliu „Audi A6“ sukėlė jis. Vėliau, apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, jog prisiimti sau kaltę dėl šios avarijos jo paprašė L. T.. Teisiamojo posėdžio metu V. K. jau teigė, kad duoti melagingus parodymus jo paprašė L. T. tėvas S. T., kuris šioje byloje teisme duoti parodymus atsisakė. Šios bylos nagrinėjimo dalykas nebuvo V. K. melagingų parodymų davimo aplinkybių tyrimas, todėl siekiant atskleisti akivaizdžią nusikalstamą veiką, būtina inicijuoti naują ikiteisminį tyrimą, kurio metu būtų nustatyta, ar su V. K. dėl melagingų parodymų davimo susitarė L. T., ar jo tėvas S. T., ar jie abu. Liudytojas V. K. teisiamajame posėdyje nurodė, jog veda asocialų gyvenimo būdą ir niekur nedirba, verčiasi tik atsitiktiniais darbais, tačiau pasisamdė jį atstovavusią advokato padėjėją R. V., nors negalėjo atsakyti, kur yra advokatų kontora, kurioje dirba ši teisininkė. Dėl to galima manyti, kad šiam asmeniui iki šiol daro įtaką L. T. ar jo aplinka.

623.15.

63Taip pat apeliaciniame nukentėjusiosios skunde nurodoma, kad 2018 m. balandžio 18 d. teisiamojo posėdžio metu apie daromą L. T. spaudimą padėti išsisukti iš susidariusios situacijos paliudijo policijos pareigūnai V. B. ir R. M.. Kaip matyti iš K. G. parodymų pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu, policijos pareigūnas V. B. su juo įvykio tema apskritai nebendravo, o policijos pareigūnas R. M. po pokalbio su L. T. viršininko K. G. paklausė tik, ar šis žino, kad eismo įvykyje dalyvavo L. T. automobilis, o apie tai, kad L. T. po įvykio buvo atvykęs į policijos komisariato kiemą, buvo neblaivus, su juo bei pareigūnu V. B. bendravo eismo įvykio tema ir kitas aplinkybes, kaip nurodė Reagavimo skyriaus viršininkas K. G., pasakė tik po apklausos ikiteisminiame tyrime – praėjus mažiausiai savaitei laiko. Dėl šių aplinkybių apeliantė daro išvada, kad liudytojai V. B. ir R. M., davę priesaiką sakyti tiesą bei buvę įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teigdami, kad po susitikimo policijos komisariato kieme su L. T. apie tai informavo savo tiesioginį vadovą K. G., klaidino ikiteisminį tyrimą bei baudžiamąją bylą nagrinėjantį teismą. Todėl jų atžvilgiu turėtų būti pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį.

643.16.

65BPK 28 straipsnio 3 dalis numato, kad nukentėjusysis privalo duoti parodymus. Jis prisiekia ir atsako už melagingus parodymus kaip liudytojas. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusioji K. B. turėjo žinoti apie L. T. neblaivumą, atsižvelgiant į tai, kad ji tvirtino, jog L. T. vairavo blaivus, suponuoja akivaizdžią K. B. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Tačiau apylinkės teismas nei dėl vieno šių asmenų, įskaitant V. K., kuris teisiamojo posėdžio metu pats nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju melavo, BPK 257 straipsnio 1 dalyje numatytos nutarties nepriėmė.

664.

67Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje nukentėjusioji ir jos atstovas prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo skundą atmesti. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiosios skundą atmesti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o nukentėjusiosios skundą tenkinti iš dalies – padidinti priteistos neturtinės žalos dydį iki 30000 Eur.

685.

69Nuteistojo L. T. apeliacinis skundas atmetamas, nukentėjusiosios I. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

706.

71Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

727.

73Pirmosios instancijos teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, pripažino L. T. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje. Šio teismo išvados grindžiamos surinktų įrodymų visuma – paties kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, jie lyginami tarpusavyje, nuosprendyje nurodoma, kodėl vieni įrodymai vertinami kritiškai ir atmetami, o kitais vadovaujamasi. Tokiu būdu, priimdamas skundžiamą nuosprendį, apylinkės teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, todėl abejoti jo objektyvumu bei teisėtumu nėra teisinio pagrindo.

748.

75L. T. pripažįsta, kad 2017 m. birželio 13 d., apie 18.55 val., sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sutrikdyta kitų žmonių sveikata. Vis dėlto, tiek nuteistasis, tiek nukentėjusioji savo apeliaciniuose skunduose teigia, kad padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 281 straipsnio 2 dalį yra netinkama, taip pat nesutinkama su kaltininkui paskirta bausme, priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžiais, bylinėjimosi išlaidomis. Taigi, visi šie klausimai išsamiai aptariami šiame nuosprendyje.

76Dėl L. T. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo

779.

78Nuteistasis L. T. apeliaciniame skunde prašo jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į lengvesnę, t. y. iš BK 281 straipsnio 2 dalies į BK 281 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad eismo įvykį jis sukėlė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nuteistasis pripažįsta, kad viršijo leistiną važiavimo greitį, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į ta pačia kryptimi priekyje važiavusį nukentėjusiosios I. S. automobilį, tačiau, L. T. teigimu, įvykio metu jis buvo blaivus, apsvaigimo nuo alkoholio faktas nebuvo patikrintas jokiomis objektyviomis priemonėmis (alkotesteriu ir pan.), be to, apylinkės teismas netinkamai įvertino liudytojų R. K. ir K. B. parodymus, kurie patvirtino, kad nuo jo alkoholio kvapas nesklido ir vizualiai nesimatė, kad jis gali būti neblaivus.

7910.

80Atsakant į šiuos apeliacinio skundo teiginius, pažymėtina, kad veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 2 dalį pakanka, kad asmens kraujyje būtų nustatyta bent 0,41 promilės alkoholio. Nors byloje nėra tikslių duomenų, koks buvo apelianto girtumas eismo įvykio padarymo metu, tačiau bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad apeliantas nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir jo apsvaigimas viršijo 0,41 promiles alkoholio.

8111.

82Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad kaltininko apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų paprastai nustatomas atliekant kraujo tyrimą. Jeigu toks tyrimas nebuvo atliktas (pavyzdžiui, kaltininkas pasišalino iš eismo įvykio vietos) arba jo rezultatai kėlė abejonių, ši faktinė aplinkybė gali būti nustatoma ir kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (pavyzdžiui, iš klinikinių požymių, alkoholio matuoklio duomenimis, liudytojų parodymais). Tada nebūtina nustatyti tikslios alkoholio kiekio koncentracijos kaltininko organizme. Tokiais atvejais apsvaigimas būtų konstatuojamas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Kita vertus, būtina įvertinti ir tai, kad minėtas nusikalstamos veikos požymis baudžiamajame įstatyme nurodytas kaip būtinas, todėl turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis. Galimos situacijos, kai iš kitų įrodymų tikslaus alkoholio kiekio kraujyje nustatyti nebus įmanoma (pavyzdžiui, asmuo vengia patikrinimo) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-895/2018).

8312.

84Taigi, pagal teismų praktiką medicininės apžiūros neatlikimas ar specialių techninių priemonių (alkotesterio) nepanaudojimas nėra kliūtis asmens apsvaigimo eismo įvykio metu faktui nustatyti. Asmens apsvaigimas gali būti nustatytas ir kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, tame tarpe liudytojų, tiesiogiai bendravusių su kaltininku iki eismo įvykio ar iš karto po jo, parodymais. Reikia pripažinti, kad kai kaltininko apsvaigimas nustatomas neatlikus specialiųjų tyrimų ar nenaudojant tam skirtų techninių priemonių, iš tiesų tokiu atveju neįmanoma nustatyti tikslios alkoholio kiekio koncentracijos jo kraujyje. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji atsakomybė BK 281 straipsnyje nediferencijuojama priklausomai nuo kaltininko apsvaigimo laipsnio, teismų praktikoje nereikalaujama, kad aptariamu atveju būtų nustatyta tiksli alkoholio koncentracija kaltininko organizme. Priešingu atveju, asmens apsvaigimą siejant tik su specialiais tyrimais, būtų sudaromos prielaidos vairuotojams, kurie pasišalino iš eismo įvykio vietos ar kuriems medicininė apžiūra neatlikta dėl kitokių priežasčių, išvengti griežtesnės baudžiamosios atsakomybės.

8513.

86Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino visų liudytojų, bendravusių su nuteistuoju tiek iki eismo įvykio, tiek po jo padarymo, parodymus, taip pat paties L. T. paaiškinimus ir pagrįstai padarė išvadą, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, dėl ko po sukelto eismo įvykio pasišalino iš įvykio vietos ir vengė neblaivumo patikrinimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio metu L. T. važiavo kartu su kolege policijos pareigūne K. B.. Leistinas greitis įvykio vietoje buvo 50 km/h, tačiau nuteistasis važiavo maždaug 115 km/h greičiu, šios aplinkybės apeliantas neginčija. Kas vyko po sukelto eismo įvykio L. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nekomentavo. Teigė, jog po patirto smūgio ne viską teisingai atsimena, todėl nenori meluoti. Jis kažkiek laiko pabuvo įvykio vietoje, o po to išėjo, nes blogai jautėsi, svaigo galva, nesuprato, kas vyksta. Alkoholio nevartojo nei prieš įvykį, nei po jo. Apklausti policijos pareigūnai dėl nuo jo sklidusio alkoholio kvapo meluoja, jiems galėjo tik pasirodyti, kad jis yra neblaivus (t. 5, b. l. 2-7; 7 t., b. l. 61-63). Nukentėjusioji K. B. pirmosios instancijos teisme paliudijo, kad L. T. įvykio dieną alkoholio nevartojo, bent jau ji šios aplinkybės nematė, ji pati taip pat alkoholio nevartojo (5 t., b. l. 7-11). Vis dėlto, šios nukentėjusiosios parodymų objektyvumas kelia pagrįstų abejonių, nes ji buvo ne tik nuteistojo kolegė, tačiau ir gera pažįstama, gyveno tame pačiame miestelyje, kaip ir L. T., su pastaruoju bendravo ne tik tarnybos metu, tačiau ir laisvalaikiu. Be to, K. B., pati būdama policijos pareigūne (tarnaujanti valstybei) ir puikiai žinodama, kaip reikia elgtis įvykus eismo įvykiui, iš įvykio vietos pasišalino, visiškai nesidomėjo, ar nereikalinga pagalba automobilio, su kuriuo dideliu greičiu važiuodamas susidūrė L. T., vairuotojai (pažymėtina, jog nukentėjusioji matė, kad kitas automobilis yra apvirtęs ant stogo), taip pat nesidomėjo, ar eismo įvykį sukėlęs asmuo pasiliko įvykio vietoje ir tinkamai įvykdė savo, kaip vairuotojo, pareigas, numatytas Kelių eismo taisyklėse. K. B. policijos mokykloje buvo apmokyta, ką reikia daryti ekstremalioje situacijoje, kaip reikia suteikti pirmąją pagalbą ir pan. Tačiau po eismo įvykio ji visa tai ignoravo ir pasišalino. Pažymėtina ir tai, jog K. B. nesiėmė jokių veiksmų, matydama, kad jos kolega daugiau nei dvigubai viršija leistiną greitį gyvenvietėje. Toks nukentėjusiosios elgesys netiesiogiai patvirtina, kad ir L. T. apsvaigimo nuo alkoholio faktas jai netrukdė kartu važiuoti viename automobilyje. Nors pirmosios instancijos teisme K. B. tikino, jog prašė nuteistojo važiuoti lėčiau, bet šis į pastabas nereagavo, tačiau liudytoja R. J., kurios draugo vairuojamą automobilį aplenkė L. T., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad šalia pavojingai kelyje manevruojančio automobilio sėdėjusi mergina juokėsi, t. y. nebuvo išsigandusi ar sunerimusi. Įvertinusi šiuos duomenis, teisėjų kolegija nesureikšmina K. B. parodymų dėl nuteistojo blaivumo fakto ir vertina juos visų liudytojų parodymų kontekste.

8714.

88Bylos duomenimis į įvykio vietą pirmieji atvyko policijos pareigūnai R. S. ir G. Č., kurių atžvilgiu šiuo metu atliekami atskiri tyrimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. R. S. tarnybiniame pranešime ( - ) rajono policijos komisariato viršininkui nurodė, kad eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotojas, atvykus į įvykio vietą, jau buvo pasišalinęs (1 t., b. l. 7), tuo tarpu liudytoja R. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nurodė, kad matė, kaip „Audi A5“ vairuotojas bendravo su atvykusia policijos pareigūne (1 t., b. l. 81-82, 5 t., b. l. 18-21). Pažymėtina, jog šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra R. S. bei G. Č. veiksmų teisėtumo analizė, tačiau akivaizdu, jog pareigūnai L. T. neblaivumo fakto nepatikrino ir leido šiam pasišalinti iš įvykio vietos, nes netikėti nepažįstančios nei nuteistojo, nei nukentėjusiosios, neutralios, nesuinteresuotos bylos baigtimi, liudytojos R. J. parodymais, kad tyrėja kalbėjosi su L. T., nėra pagrindo. Todėl į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams tinkamai neatlikus savo darbo, būtina analizuoti ir vertinti kitų liudytojų, iš karto po įvykio bendravusių su nuteistuoju, parodymus.

8915.

90Šiuo atveju reikšmingi liudytojų R. K., V. B. ir R. M. parodymai. Liudytojas R. K. yra ugniagesys gelbėtojas, dirbantis ( - ) ugniagesių komandoje. 2017 m. birželio 13 d. jis su komanda atvyko į eismo įvykio vietą ( - ). Automobiliai buvo susidūrę netoli jo namų. Netrukus savo namo kieme jis pastebėjo vaikščiojantį nepažįstamą vaikiną su gobtuvu ant galvos. Priėjęs paklausė, ką vaikinas čia veikia. Šis atsakė kažką nesuprantama, nerišlia kalba ir nuėjo toliau į kiemą. Jis iš šono prilaikė vaikiną, kuris aiškino, kad čia gyvena. Tačiau tuomet liudytojas buvo iškviestas sugrįžti į įvykio vietą. R. K. teigimu, vaikino elgesys buvo keistokas, tačiau negali pasakyti, ar šis buvo išgėręs, ar vartojęs narkotinių medžiagų, nes tuo momentu apie tai negalvojo. Tiesioginio „akis į akį“ kontakto su juo neturėjo. Nuo įvykio vietos iki vietos, kurioje rado nepažįstamą žmogų, buvo maždaug 30 metrų atstumas (6 t., b. l. 8-9). Taigi, nors alkoholio kvapo R. K. teigė nejutęs, tačiau pripažino, kad jo kontaktas su kaltinamuoju buvo labai trumpas, be to, šis ant galvos buvo užsidėjęs gobtuvą, kas galimai sulaikė alkoholio kvapo sklidimą. L. T. kalbėjo nerišliai, netgi nesuprantamai, dėl ko ne visus jo atsakymus R. K. suprato. Liudytojui pasirodė, jog asmuo elgiasi keistai. Tuo tarpu nerišli kalba bei neadekvati elgsena yra požymiai, liudijantys, kad asmuo yra neblaivus ir (ar) apsvaigęs.

9116.

92L. T. neblaivumu buvo visiškai įsitikinę liudytojai V. B. ir R. M.. Su šiais asmenimis nuteistasis susitiko po eismo įvykio, klausė patarimų, ką daryti, nes sukėlė eismo įvykį. V. B. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad yra buvęs L. T. kolega. 2017 m. birželio 13 d., apie 19 val., jam paskambino L. T. ir pasakė, kad sukėlė eismo įvykį ( - ), prašė atvažiuoti, bet jis negalėjo. Po to sulaukė dar kelių skambučių iš kaltinamojo, šis sakė, kad išvažiavo iš įvykio vietos, t. y. konkrečiai nesakė, kad pasišalino iš įvykio vietos, bet jis būtent taip suprato. Skambučių metu L. T. kalba buvo padrika, nerišli, jautėsi, jog žmogus susijaudinęs. Buvo sutarta susitikti policijos komisariate. L. T. atvežė mergina. Vos išlipęs iš automobilio, šis klausė, ką jam toliau daryti, nuo jo sklido alkoholio kvapas, matėsi, kad L. T. yra neblaivus. Jis sakė apeliantui išsiblaivyti ir tai, kad jau niekuo negali padėti, nes reikėjo likti įvykio vietoje, leisti nustatyti girtumą, duoti tyrimui kraujo. V. B. pripažino, kad policijoje dirba 15 metų, nuolat dirba su neblaiviais žmonėmis, todėl gali tvirtinti, jog L. T. buvo neblaivus. Nors nuo avarijos jau buvo praėję apie 1 val. 20 min., tačiau neblaivumo požymiai buvo akivaizdūs – paraudusios akys, padrika kalba, nenuoseklios mintys (5 t., b. l. 23-24). Pakartotinai apklaustas pirmosios instancijos teisme V. B. parodė, kad L. T. neblaivumas tikrai galėjo viršyti 0,41 promiles. Be to, kaltinamasis paminėjo ir tai, kad alkoholį vartojo prieš įvykį, kažką šventė (7 t., b. l. 64-65).

9317.

94V. B. parodymus patvirtina liudytojo R. M. parodymai, kuris įvykio metu dirbo kartu su V. B.. R. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2017 m. birželio 13 d., baigiantis darbo dienai, sulaukė L. T. skambučio. Jis negalėjo kalbėti, todėl atsiliepė V. B.. Suprato, kad kažkas įvyko, L. T. kažkur pakliuvo. Skambučių buvo ir daugiau, kaltinamasis prašė jų atvažiuoti, tačiau jie atsisakė. Darbą baigė apie 20 val. ir maždaug po 15-20 min. į komisariatą atvažiavo L. T.. Pirmiausia su kaltinamuoju pasikalbėti nuėjo V. B., jis priėjo vėliau, įsiterpė į pokalbį. L. T. paaiškino, kad jį tyrėja paleido iš įvykio vietos, tačiau vėliau iš kalbos suprato, kad jis pats pasišalino iš įvykio vietos. Pokalbio metu liudytojas suprato, kad L. T. yra neblaivus, tai sprendė iš pakitusios kalbos, judesių, koordinacijos. Matėsi, jog kaltinamasis yra susijaudinęs, tačiau pakitusį jo elgesį lėmė ne vien patirtas stresas, tačiau ir neblaivumas (5 t., b. l. 27-28). Teisėjų kolegija pažymi, kad abu liudytojais apklausti policijos pareigūnai dirbo kartu su L. T., taigi, gerai žinojo, kaip jis atrodo bei elgiasi būdamas blaivus. Be to, turima ilgametė darbo patirtis taip pat neleidžia abejoti šių liudytojų parodymais. Nors L. T. teigia, kad buvę kolegos meluoja, tačiau apeliacinės instancijos teismas tam nenustatė pagrindo, nes jokių pykčių, nesutarimų tarp šių asmenų nėra buvę. Priešingai, tiek V. B., tiek R. M. apgailestavo dėl tokio neprotingo, nebrandaus L. T. elgesio, tačiau pastarojo dangstyti ar jam sąmoningai kenkti jie neturi objektyvaus pagrindo. Be to, ir tartis pas asmenis, su kuriais nesutaria, apeliantas tikrai nebūtų vykęs.

9518.

96Įvertinusi aptartus liudytojų parodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog eismo įvykis buvo sukeltas L. T. būnant apsvaigus nuo alkoholio. Nors konkretaus neblaivumo laipsnio nebuvo galimybės nustatyti, nes nuteistasis sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau net ir praėjus daugiau negu valandai po įvykio liudytojai patvirtino, jog nuo L. T. sklido alkoholio kvapas, buvo matomi ir neblaiviam asmeniui būdingi (paminėti anksčiau nuosprendyje) elgesio požymiai. Nuteistasis V. B. prisipažino, jog alkoholį vartojo prieš eismo įvykį, duomenų, kad alkoholis būtų vartotas ir po įvykio, nėra, vadinasi, įvykio metu apelianto neblaivumas viršijo 0,41 promilių ribą, nes esant mažesniam neblaivumo laipsniui, praėjus mažiausiai pusantros valandos po svaigiųjų gėrimų vartojimo, neblaivumo faktas nebūtų toks akivaizdus, kokį matė bei apibūdino V. B. ir R. M.. Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, jog L. T. įvykio metu buvo policijos pareigūnas, todėl ypač gerai žinojo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, sulaukti policijos ekipažo, pasitikrinti neblaivumą (tiek pučiant į alkotesterį, tiek duodant kraują ligoninėje), tačiau šią savo pareigą ignoravo. BK 281 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad laikoma, jog šio straipsnio 2, 4 ar 6 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo yra neblaivus, kai jam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas arba kai jis vengė neblaivumo patikrinimo arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Net jei sutiktume su nuteistojo aiškinimu, kad iš karto po eismo įvykio dėl patirto šoko jis nesiorientavo aplinkoje (vis nueidavo ir vėl sugrįždavo prie savo automobilio, paskui ėjo į svetimo namo kiemą, priėjusiam ugniagesiui aiškino, jog čia gyvena), tai tolesni L. T. veiksmai patvirtina, kad jis elgėsi pakankamai ryžtingai ir apgalvotai, t. y. vietoj vykimo į gydymo įstaigą kraujo pridavimui, intensyviai skambino kolegoms pareigūnams, prašė susitikti, tikėdamasis, jog šie jam padės išvengti gresiančios atsakomybės. Tokie nuteistojo veiksmai rodo, kad jis vengė neblaivumo patikrinimo, nes eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus, t. y. esant didesniam nei 0,41 promilės girtumui. Todėl L. T. veikos perkvalifikavimui iš BK 281 straipsnio 2 dalies į BK 281 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo.

9719.

98Nukentėjusioji I. S. apeliaciniame skunde prašo jai padarytą sveikatos sutrikdymą vertinti kaip sunkų ir L. T. nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 4 dalį arba BK 135 straipsnio 1 dalį, pripažįstant, jog nuteistasis veikė tyčia, o ne neatsargiai. Nukentėjusiosios teigimu, jai padarytas kūno subjaurojimas yra nepataisomas, po nuteistojo sukelto eismo įvykio ant jos kojų yra likę ne tik randai, tačiau ir poodinio audinio netolygumai (įdubimai, deformacijos), kurie neaišku, ar kada nors bus panaikinti.

9920.

100Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo imtasi visų reikiamų priemonių tam, kad būtų objektyviai ir teisingai įvertintas nukentėjusiajai padarytas sveikatos sutrikdymo mastas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1830/2017(02) I. S. nustatyta žaizda kairio antakio srityje, šlaunų kraujosruvos, minkštųjų audinių pažeidimas. Sužalojimai pripažinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 59). Pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas G. A. C. patvirtino surašytą specialisto išvadą Nr. G1830/2017(02) ir paaiškino, kad šiuo atveju įvyko kojų trauma, atsisluoksniavimas, atsidalino riebalinis ir kiti audiniai nuo raumenų. Po atsidalinimo plyšo kraujagyslės, į tam tikras vietas įsiliejo kraujas, kitos vietos negavo pakankamai deguonies ir dėl to mirė, įvyko nekrozė. Kraują ir susikaupusius skysčius galima šalinti ir chirurginiu būdu. Po chirurginės intervencijos gali susidaryti hipertrofiniai randai, t. y. tokie randai, kurie matomi po žaizdos, taip pat gali atsirasti odos deformacija. Ekspertas pacitavo Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės IX skyriaus 51 punktą, kuris numato, kad liemens ir galūnių odos randai (hipertrofiniai, keloidiniai, deformuojantys minkštuosius audinius, trukdantys dėvėti drabužius arba avalynę, taip pat išsidėstę atvirose kūno dalyse), kurie užima mažiau kaip 1 % kūno paviršiaus ploto atitinka 5 % bendro nedarbingumo netekimą; 1-2 % ploto – 10 % nedarbingumo netekimą; 3-4 % ploto – 15 % nedarbingumo; 5-10 % ploto – 25 % nedarbingumo; daugiau kaip 10 % ploto – 35 % nedarbingumo. Delnas atitinka 1 % kūno paviršiaus ploto. Sunkus sveikatos sutrikdymas būtų tuo atveju, jei minėti randai užimtų daugiau kaip 10 % kūno ploto. Ekspertas siūlė apžiūrėti randus, padaryti nuotraukas ir kreiptis į plastikos ir rekonstrukcijos chirurgą, kad šis nustatytų, kokį kūno plotą randai užima (6 t., b. l. 14-15).

10121.

1022018 m. gegužės 25 d. nutartimi apylinkės teismas tenkino nukentėjusiosios prašymą ir paskyrė byloje komisinę teismo medicinos ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus ekspertams. Ekspertizės akte Nr. EKG 15/2018(02) konstatuota, kad I. S. abiejų šlaunų randai yra hipertrofiniai (išsiplėtę, vietomis iškilūs), blyškūs, jie neišnyks. Šlaunų poodinio audinio netolygumą (įdubimus, deformacijas) galima pašalinti atliekant kosmetines operacijas ir procedūras; visiškai pašalinti randų neįmanoma, tačiau galima juos koreguoti, siekiant geresnio estetinio vaizdo/rezultato (sumažinti, susiaurinti ir pan.). Nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas vertinamas kaip nesunkus. Nukentėjusiosios randai kojose yra tiesioginė trauminių poveikių – 2017 m. birželio 13 d. eismo įvykio pasekmė. Pažymėta, jog pacientės poodinis riebalinis sluoksnis yra didesnis/storesnis, dėl to formavosi masyvios hematomos, susidarė daugiau nekrotinių masių, kurias reikėjo šalinti operacijų metu. Pasibaigus aktyviai randų brendimo fazei, randai pakito (išblyško, suminkštėjo), tačiau jų užimamas kūno plotas nesumažėjo. Papildomai pateikti medicininiai duomenys iš esmės nenustato naujų kūno sužalojimų ir nekeičia nukentėjusiajai I. S. nustatyto nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto. Vis dėlto, ekspertizės akte atkreiptas dėmesys, kad jei teismas, atsižvelgdamas į teismo medicinos ekspertų išvadą dėl šlaunų randų pašalinimo galimybės nuspręs, kad šie randai yra nepataisomas kūno subjaurojimas, tuomet sveikatos sutrikdymo mastas gali būti vertinamas kaip sunkus (7 t., b. l. 2-10).

10322.

104Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad I. S. kūnas nėra nepataisomai subjaurotas. Įvertinta tai, kad gydant nukentėjusiosios patirtas traumas ant jos kojų šlaunų išorinio paviršiaus likę įdubimai gali būti pašalinti atliekant kosmetines operacijas ir procedūras, o dėl gydymo likę randai, nors ir negali būti pašalinti visiškai, tačiau, siekiant geresnio estetinio vaizdo/rezultato gali būti koreguojami kosmetinių operacijų ir procedūrų pagalba; ekspertų pamatuotas ir nurodytas bendras likusių randų/įdubimų plotas yra pakankamai nedidelis; dėl sužalojimų nukentėjusioji nėra netekusi tam tikros dalies darbingumo; randai/įdubimai netrukdo jai dėvėti nei drabužių, nei avalynės, taip pat netrukdo organizmui/organams normaliai funkcionuoti, pavyzdžiui, vaikščioti, sėdėti, gulėti, nedaro įtakos veido mimikai ir pan., randai yra elastingi ir neriboja atramos ir judamojo aparato funkcijos, tai yra nesukelia nukentėjusiajai jokių sunkių pasekmių; dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymo nukentėjusiajai ant kūno liko tik randai/įdubimai, o kitų rimtų kūno sužalojimų (lūžių, organų netekimo, organizmo/organų funkcijų sutrikdymo ir pan.) nepatirta. Objektyvių duomenų apie likusių randų sąlygotą I. S. pablogėjusią, pavyzdžiui, psichikos būklę, kas trukdytų jai gyventi pilnavertį gyvenimą, nėra. Nukentėjusioji yra sėkmingai dirbanti, gyvenimo draugą turinti jauna ir sveika moteris. Apylinkės teismas įvertino ir byloje esančias fotonuotraukas (4 t., b. l. 30-37, 41-43), kurios sustiprino teismo įsitikinimą, jog vizualiai I. S. kūnas neatrodo subjaurotas bei atstumiantis.

10523.

106Teisėjų kolegija taip pat įvertina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl nepataisomo kūno subjaurojimo nustatymo. Kasacinis teismas yra pripažinęs, kad veika gali būti kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, kai, be kitų faktinių bylos aplinkybių, nustatomas sunkų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantis sužalojimas arba susargdinimas. Vadovaujantis BK 135 straipsnio dispozicija, nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas pripažįstamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sunkaus, nesunkaus ir nežymaus sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės (BK 141 straipsnis), kurių 2 punkte, be kita ko, nurodyta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertai. Pagal Taisyklių 6.12 punktą nepataisomas kūno subjaurojimas nustatomas, kai tokią išvadą padaro teisėsaugos institucija, atsižvelgdama į teismo medicinos eksperto išvadą dėl kūno sužalojimo pasekmių pašalinimo galimybės. Vadinasi, nepataisomas nukentėjusio asmens kūno subjaurojimas pripažįstamas teismui konstatavus dvi aplinkybes: 1) kūnas yra subjaurotas, 2) tas kūno subjaurojimas yra nepataisomas. Pastarasis faktas, kaip minėta, nustatomas pasinaudojus atitinkamomis specialiomis medicinos žiniomis, teismui įvertinus teismo medicinos specialistų išvadą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163-303/2017). Kūno subjaurojimu kaip nusikalstamos veikos padariniu gali būti pripažintas tik toks nukentėjusiojo išvaizdos pablogėjimas, kuris yra ryškus ir, įvertinus nukentėjusiajam tuo sukeltų neigiamų pasekmių sunkumą, gali būti laikomas sunkiu sveikatos sutrikdymu ir pagal įstatymo loginę prasmę, o ne vien vadovaujantis faktu, kad dėl nusikalstamos veikos yra nepataisomai pablogėjusi nukentėjusiojo išvaizda. Jeigu teismas kaip įrodytą konstatuoja kūno subjaurojimo požymį, būtina nurodyti ne tik šį požymį pagrindžiančias konkrečias faktines aplinkybes (pavyzdžiui, randų kiekį, dydį, lokalizaciją ir pan.), bet ir kokiais objektyviais kriterijais vadovaujantis šis teisiškai reikšmingas požymis nustatytas (greta estetinių kriterijų gali būti nukentėjusiojo bendravimo su kitais asmenimis galimybių sumažėjimas ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-395-511/2015).

10724.

108Ekspertizės akte tiksliai aprašyti visi ant nukentėjusiosios šlaunų matomi randai bei poodžio defektai. Dešinės šlaunies viršutiniame trečdalyje yra matomas 8 x 10 cm ploto įdubimas, o kairės šlaunies viršutiniame trečdalyje – 8 x 3,5 cm ploto įdubimas (poodžio defektas). Dešinėje šlaunyje yra 8 cm ilgio ir nuo 0,2 iki 0,5 cm pločio randas, 4 cm ilgio ir iki 0,5 cm pločio randas, taip pat maždaug 10 cm ilgyje yra smulkių pavienių randelių plotas. Randelių dydis – nuo 0,5 iki 1,5 cm ilgio ir iki 0,5 cm pločio. Kairėje šlaunyje yra 5 cm ilgio ir iki 0,5 cm pločio randas, kuris yra įdubimo vietoje. Taip pat yra vienas nedidelis, iki 1 cm diametro randas. Nors nukentėjusioji apeliaciniame skunde teigia, jog nehumaniška vertinti, kurioje kūno vietoje yra susidarę randai bei poodžio defektai, tačiau randų lokalizacija pagal aukščiau aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką yra vienas iš vertintinų kriterijų. Neabejotinai tokio paties dydžio randai, esantys ant veido, kur kas labiau bjaurotų žmogų, jo estetinę išvaizdą, taip pat sukeltų didesnius neigiamus išgyvenimus, diskomfortą, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, nes veido negalima paslėpti po galvos apdangalais ir pan. Tuo tarpu viršutinės kojų šlaunų dalys paprastai yra dengiamos drabužiais ir tai nėra ta kūno vieta, į kurią pirmiausia atkreipiamas dėmesys. Sutiktina, kad dėl kojų šlaunų randų bei poodžio deformacijos nukentėjusioji gali kompleksuoti, ypač šiltuoju metų laiku, tačiau jaučiami estetiniai nepatogumai nesumažina jos bendravimo su kitais asmenimis galimybių, neriboja jos darbinės bei laisvalaikio veiklos ir pan., t. y. nukentėjusioji iš esmės gali gyventi pilnavertį gyvenimą. I. S. kūnas dėl padarytų sužalojimų kojose nėra atstumiantis, iškreiptas, asimetriškas, todėl jis nėra pripažįstamas bjaurojančiu I. S. kūną ta prasme, kad galėtų būti laikomas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Padarius šią išvadą, L. T. nusikalstamos veikos perkvalifikavimui iš BK 281 straipsnio 2 dalies į BK 284 straipsnio 4 dalį nėra pagrindo.

10925.

110Apeliaciniame skunde nukentėjusioji nurodo, kad apylinkės teismas iš esmės neaptarė L. T. kaltės turinio, t. y. tik formaliai konstatavo, jog veika padaryta dėl neatsargumo. I. S. vertinimu, nuteistasis veikė netiesiogine tyčia, ką rodo jo elgesys iki įvykstant eismo įvykiui – važiavo 115 km/h greičiu, provokavo kitus eismo dalyvius neleisdamas aplenkti, stabdydamas bei vėl didindamas greitį. L. T. buvo abejingas galimiems padariniams, jis sąmoningai elgėsi labai pavojingai ir tikėjosi savo sėkme bei, kaip policijos pareigūno, tariamu neliečiamumu. Skunde cituojama kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-498-746/2015, kurioje išdėstytais išaiškinimais prašoma vadovautis ir šiuo atveju, tačiau teisėjų kolegija šiam prašymui nepritaria.

11126.

112BK 15 ir 16 straipsniuose nustatyta, kada nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, o kada dėl neatsargumo. Iš šių straipsnių nuostatų matyti, kad apie asmens kaltę sprendžiama ne tik pagal tai, kaip kaltininkas suvokia savo veiką, bet ir koks jo suvokimo bei valios santykis su jo veikos padariniais. Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidėjo veika gali būti kvalifikuojama kaip padaryta netiesiogine tyčia tik nustačius aplinkybes, kad kaltininkas: 1) suvokia savo pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai labai tikėtini ar net neišvengiami, ir 2) nors tokių padarinių nesiekia ir jų nenori, neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio, 3) nesitiki išvengti savo veikos padarinių (arba realios jų atsiradimo grėsmės), o jei ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu, ir pan., t. y. yra abejingas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-312-697/2016). Tokie atvejai yra išskirtiniai, paprastai BK 281 straipsnyje numatyta veika padaroma neatsargiai, t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo.

11327.

114Nusikalstamam pasitikėjimui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Tai reiškia, kad toks asmuo netinkamai įvertino ar pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kurios, jo manymu, turėjo užkirsti kelią padariniams. Nusikalstamam nerūpestingumui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai teismas sprendžia konkrečiu atveju įvertinęs eismo sąlygas bei situaciją, kitų eismo dalyvių veiksmus, kaltininko asmenines savybes ir kitas bylos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-380-511/2017).

11528.

116Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytos skirtingos faktinės aplinkybės, nei apeliaciniame skunde nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje byloje Nr. 2K-P-498-746/2015. Toje byloje automobilio vairuotojas, persekiojamas policijos pareigūnų, važiavo šalutiniu keliu, kirto sankryžas su pagrindiniu keliu, nekreipdamas dėmesio į eismą draudžiančius šviesoforo signalus, vietoje, kur matomumas buvo blogas. Tuo tarpu analizuojamoje baudžiamojoje byloje L. T., važiuodamas per ( - ) miestelį, vairavo automobilį pagrindine ( - ) gatve, kuri kartu yra krašto kelio Nr. ( - ) J.-Š. sudėtinė dalis, tiesiu keliu, kur iš esmės matomumas buvo geras (t. 1, b. l. 10-14), be to, važiavo mažesniu greičiu, negu nuteistasis minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje. Pažymėtina, jog nuteistasis turėjo specialiąją teisę vairuoti transporto priemones, vairavo techniškai tvarkingą automobilį, be to, ir jo profesija (policijos pareigūnas) įpareigojo gebėti gerai valdyti transporto priemonę. Todėl galima daryti išvadą, kad L. T. ne šiaip tikėjosi sėkmės, kad galbūt padariniai dėl jo veikos nekils (kaip minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje), bet, įvertinęs eismo situaciją kelyje (važiavo tiesia atkarpa pagrindiniu keliu vietovėje, netoli kurios gyveno, tai yra jam gerai pažįstamu keliu, kuriame nėra staigių posūkių, vingių ir pan.), kelio statusą (pagrindinis krašto kelias), matomumą (šviesus paros metas) ir kitas objektyvias aplinkybes, buvo įsitikinęs, jog egzistuoja konkrečios aplinkybės, kurios toje situacijoje užkirs kelią pavojingiems padariniams. Nėra abejonių, kad nuteistasis aplinkybes, jo nuomone, neleisiančias kilti pavojingiems padariniams, įvertino neteisingai, lengvabūdiškai, pervertino savo sugebėjimus vairuoti ir tokie jo veiksmai neužkirto kelio atsiradusiems pavojingiems padariniams. Toks L. T. elgesys suponuoja išvadą, kad buvo veikiama ne netiesioginės tyčios forma, o esant nusikalstamam pasitikėjimui.

11729.

118Nors liudytojai R. J. ir V. V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad L. T. vairuojamas automobilis juos kelis kartus chuliganiškai aplenkė, t. y. aplenkė, pristabdė, leisdamas jį aplenkti, o paskui ir vėl lenkė, stabdė, trukdydamas normaliai važiuoti, tačiau tokio nuteistojo chuliganiško vairavimo kelyje negalima laikyti sąmoningu siekiu sukelti neišvengiamus padarinius. Atkreiptinas dėmesys, kad po kelių minėtų aplenkimų L. T. atsisakė tokių savo chuliganiškų sumanymų ir padidinęs greitį nuvažiavo į priekį, kur gyvenvietėje nebesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį nukentėjusiosios automobilį. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog L. T. suvokė savo veiksmų rizikingumą, o ne pavojingumą, kas yra neatsargios kaltės požymis. Šiuo atveju noras pasirodyti prieš kartu važiavusią kolegę, priešpastatyti save kitiems eismo dalyviams lėmė savo įgūdžių pervertinimą bei skaudžių padarinių kilimą. Vis dėlto, teigti, kad nuteistasis buvo visiškai abejingas kilsiantiems padariniams, nėra objektyvu, todėl nėra pagrindo jo veiką perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 1 dalį ar BK 138 straipsnio 1 dalį.

11930.

120Įvertinus tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiosios pateiktas galimas nusikalstamos veikos kvalifikacijas, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pasirinko teisėtą ir pagrįstą nusikaltimo kvalifikaciją, kuri atitinka faktines bylos aplinkybes, t. y. L. T. veiksmai atitinka BK 281 straipsnio 2 dalies sudėtį. Vis dėlto, nuteistajam inkriminuotame kaltinime yra nurodyta perteklinių aplinkybių, kurios tiesioginiu priežastiniu ryšiu nėra susiję su kilusiais padariniais. Teismų praktikoje, taikant BK 281 straipsnį, priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-693/2017). Šiuo atveju kilusius padarinius – sukeltą eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta I. S. ir K. B. sveikata, tiesiogiai sąlygojo L. T. viršytas leistinas važiavimo greitis ir apsvaigimas nuo alkoholio. Tuo tarpu pasišalinimas iš įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 219 punkto reikalavimus, nebuvo būtina sąlyga padariniams kilti, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo kaip perteklinė (juo labiau, kad nuteistajam nebuvo inkriminuotas BK 144 straipsnis), tačiau ji neabejotinai yra svarbi charakterizuojant nuteistojo asmenybę bei parenkant jam tinkamą bausmę.

121Dėl bausmės nuteistajam individualizavimo

12231.

123Pirmosios instancijos teismas L. T. paskyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėjo dvejų metų laikotarpiui. Nuteistasis su šia bausme nesutinka ir prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. L. T. teigimu, savo kaltę jis pripažino, gailisi, K. B. visiškai atlygino padarytą žalą, o I. S. padarytą žalą atlygino iš dalies, be to, abiejų nukentėjusiųjų atsiprašė, todėl yra vertas perdavimui motinos atsakomybei pagal laidavimą. Teisėjų kolegija tokiam vertinimui nepritaria.

12432.

125BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Todėl BK 40 straipsnio taikymas, yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis įgyvendina įvertinęs visus byloje esančius įrodymus.

12633.

127Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad visų būtinų sąlygų laidavimo instituto taikymui nenustatyta. Visų pirma, L. T. nepripažino visų kaltinime jam inkriminuotų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, tai yra neigė, jog eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus. Nuo pat eismo įvykio sukėlimo momento jis visais įmanomais būdais stengėsi išvengti atsakomybės, kliudė tyrimui ir bylos nagrinėjimui teisme. Antra, turtinė žala buvo atlyginta tik nukentėjusiajai K. B., tuo tarpu I. S. atlyginta tik nežymi dalis padarytos turtinės žalos, dėl likusios žalos atlyginimo nėra susitarta, priešingai, net ir apylinkės teismo nukentėjusiajai priteistą turtinės žalos dydį L. T. ginčija, prašydamas jį sumažinti. Taigi, prisiimti atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus nuteistasis nenori ir stengiasi savo kaltę kaip įmanoma minimizuoti. Trečia, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad L. T. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis yra du kartus baustas administracine tvarka dėl saugaus važiavimo greičio nepasirinkimo, dėl ko buvo nuvažiuota nuo kelio ir apgadinta transporto priemonė (2 t., b. l. 109-110). Nors abiem minėtais atvejais sunkių padarinių buvo išvengta, tačiau tai patvirtina, kad L. T. yra linkęs rizikingai elgtis kelyje. Iš savo klaidų jis nesimoko, išvadų nedaro.

12834.

129Vertinant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo galimybę, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 40 straipsnio 3 dalimi, laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką, nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018).

13035.

131Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad nuteistojo motina jam darytų didelę teigiamą įtaką. Atkreiptinas dėmesys, kad po L. T. atleidimo iš tarnybos policijoje jis Lietuvoje neįsidarbino, t. y. išvyko uždarbiauti į užsienį. Vadinasi, motina, gyvendama Lietuvoje, netgi neturi objektyvių galimybių jį kontroliuoti, prižiūrėti, auklėti bei rodyti savo elgesiu teigiamą pavyzdį. Tai, kad laiduotoja su nuteistuoju bendrauja tik kompiuterio pagalba, pagrįstai įvertino ir apylinkės teismas. Jokių kitų duomenų, kaip L. T. motina galėtų koreguoti jo elgesį pozityvia linkme, kaip pasireikš jos autoritetas bei įtaka, nėra pateikta, jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl laidavimo instituto taikymui nėra pagrindo.

13236.

133Apeliaciniame skunde L. T. taip pat prašo sutrumpinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą. Ši poveikio priemonė nuteistajam buvo paskirta dvejų metų laikotarpiui ir jos trumpinimui nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju konkuruoja asmens (kaltininko) interesai patirti kuo mažiau suvaržymų ir praradimų dėl padarytos nusikalstamos veikos bei valstybės ir visuomenės interesai, kurie įtvirtinti baudžiamajame įstatyme. BK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Baudžiamojo kodekso paskirtis yra baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. Be to, BK 41 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose numatyta, kad bausmės paskirtis yra atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis taip, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą įvertinti kaltininko asmeninius ir valstybės prioritetus ir tuomet spręsti, ar šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra tikslingas.

13437.

135BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau įstatymų leidėjas nenumato imperatyvo visais atvejais taikyti vieną ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę. Tai paliekama teismo diskrecijai.

13638.

137Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles arba BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-599/2012, 2K-431/2013 ir kt.). Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Šiuo aspektu teisės vairuoti transporto priemones atėmimas L. T. atitinka bylos duomenis, apibūdinančius jo asmenybę, taip pat nusikaltimo padarymo aplinkybes, kitus nustatytus faktinius duomenis. Šioje nutartyje jau minėta, kad nuteistasis Kelių eismo taisykles pažeidė itin šiurkščiai – važiavo būdamas neblaivus ir ženkliai viršydamas leistiną važiavimo greitį gyvenvietėje. Po eismo įvykio jis nesidomėjo nukentėjusiosios I. S. sveikata, nors matė, kad pastarosios automobilis yra apvirtęs ant stogo, kas suponuoja išvadą, jog viduje esantys asmenys gali būti prispausti, jiems reikalinga skubi pagalba, tačiau prie nukentėjusiosios automobilio net nebuvo priėjęs. Šiek tiek pasitraukęs nuo įvykio vietos, jis iš karto skambino kolegoms, siekdamas, kad šie padėtų jam išsisukti iš susidariusios situacijos. Toks požiūris į sukeltą eismo įvykį tik patvirtina, kad L. T. nėra atsakingas bei rūpestingas vairuotojas. Padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai nebuvo pavieniai ar visiškai atsitiktiniai, nes, jau minėta, nuteistasis dėl sukeltų eismo įvykių yra baustas ir administracine tvarka. Nors paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau jos neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kaip negebantį gerbti kitų eismo dalyvių, todėl baudžiamojo poveikio priemonė bei jos taikymo trukmė jam paskirta teisingai ir proporcingai pažeidimų apimčiai.

138Dėl priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

13939.

140Tiek nuteistasis, tiek nukentėjusioji nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžiais. L. T. prašo priteistas sumas mažinti, atsižvelgiant į jo prastą materialinę padėtį, o nukentėjusioji I. S. prašo priteistus dydžius didinti, atsižvelgiantį į jos jau patirtas išlaidas ir ateityje dar būsimas medicinines išlaidas, taip pat patirtus dvasinius išgyvenimus.

14140.

142Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji I. S. pareiškė civilinį ieškinį atlyginti 8450,65 Eur turtinę žalą ir 30000 Eur neturtinę žalą (t. 4, b. l. 16-25). Turtinę žalą sudaro: išlaidos už medicinines konsultacijas ir tyrimus, išlaidos estetinei operacijai, išlaidos vaistams ir gydymosi priemonėms bei išlaidos kurui. Dalį šių išlaidų nukentėjusiajai atlygino civilinis atsakovas – ADB „( - )“, t. y. šioje bendrovėje privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu buvo apdrausta transporto priemonė, kurią eismo įvykio metu vairavo nuteistasis L. T.. Pažymėtina, jog apylinkės teismas išsamiai motyvavo, kodėl nukentėjusiajai nepriteisia kitos, draudimo bendrovės neatlygintos, turtinės žalos dalies, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl konkrečių apeliaciniame skunde prašomų priteisti neturtinės žalos dydžių, t. y. dėl nedarbingumo laikotarpiu negautų pajamų netinkamo apskaičiavimo ir dėl būsimų išlaidų estetinei operacijai.

14341.

144Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, (toliau – Taisyklės) 8 punktą nukentėjusio trečiojo asmens negautas pajamas, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, apskaičiuoja atsakingas draudikas, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus dokumentus dėl pajamų netekimo. Žalos dydis dėl negautų pajamų nustatomas atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašus apie nedarbingumo laikotarpį bei priežastis ir (ar) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotus darbingumo ir neįgalumo lygio dokumentus, nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus arba iš nukentėjusio trečiojo asmens darbovietės gautus dokumentus, įrodančius turėtas pajamas iki sveikatos sužalojimo (negautas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, atskaičius nukentėjusio trečiojo asmens mokamą gyventojų pajamų mokestį ir dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo pagal teisės aktus mokamas socialinio draudimo išmokas, ligos pašalpas, netekto darbingumo pensijas ar kompensacijas).

14542.

146Pažymėtina, jog nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-895/2018).

14743.

148Nukentėjusiosios teigimu, ji buvo nedarbinga nuo 2017 m. birželio 13 d. iki 2017 m. rugpjūčio 21 d., t. y. 70 dienų, tuo tarpu draudimo bendrovė jai paskaičiavo negautas pajamas už 48 dienas, todėl papildomai prašoma priteisti 646,80 Eur. Bylos duomenimis I. S. nuo 2012 m. lapkričio 12 d. vykdo individualią draudimo agentų ir brokerių veiklą (4 t., b. l. 26). 2016 m. ji deklaravo 19860,25 Eur pajamų, iš kurių atskaičiavus mokesčius, kitas išlaidas, nustatytas 10730,73 Eur pelnas. Taisyklių 10 punkte numatyta, kad asmeniui, kuris vertėsi individualia veikla, negautos pajamos apskaičiuojamos pagal 12 paskutinių mėnesių iki individualios veiklos nutraukimo dėl sveikatos sužalojimo vidutines apmokestinamąsias pajamas arba, jeigu šių pajamų negalima tiksliai nustatyti, pagal pajamas, deklaruotas už praėjusį mokestinį laikotarpį iki sveikatos sužalojimo (Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje ir jos patvirtintoje metinėje pajamų deklaracijoje nurodytas gautas individualios veiklos pajamas). Šios pajamos, atskaičius sumokėtą ar mokėtiną gyventojų pajamų mokestį ir nukentėjusiojo trečiojo asmens turėtas išlaidas, vykdant individualią veiklą, dalijamos iš 12 paskutinių mėnesių arba praėjusio mokestinio laikotarpio kalendorinių dienų skaičiaus ir dauginamos iš kalendorinių dienų, kurias asmuo dėl sveikatos sužalojimo negalėjo dirbti, skaičiaus. Nagrinėjamu atveju nekyla ginčo dėl vadovavimosi 2016 m. ataskaitiniu laikotarpiu, taip pat nekyla ginčo, koks minėtais metais nukentėjusiosios buvo gautas grynasis pelnas, tačiau nesutinkama su negautų pajamų apskaičiavimu, remiantis vien oficialiomis darbo dienomis, t. y. civilinis atsakovas negautų pajamų išmoką apskaičiavo už 48 darbo dienas, o ne už 70 kalendorinių dienų, t. y. visą laikotarpį, kurį I. S. buvo nedarbinga.

14944.

150Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Taisyklės diferencijuoja negautų pajamų apskaičiavimą priklausomai nuo to, kokios formos darbine veikla yra užsiimama, t. y. vienokios taisyklės taikomos asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojams, valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams, o kitokios taisyklės taikomos asmenims, užsiimantiems individualia veikla. Tiek ADB „( - )“, tiek pirmosios instancijos teismas teisingai pacitavo taikomą Taisyklių punktą, tačiau praktiškai jį pritaikė netinkamai. Analizuojamu atveju nustatyta, kad I. S. 2016 m. gautas grynasis pelnas buvo 10730,73 Eur. Vadinasi, ši suma turėjo būti padalinta iš 365 (tiek metuose yra dienų) ir padauginta iš 70 (tiek kalendorinių dienų nukentėjusioji buvo nedarbinga). Šiuo atveju draudimo bendrovė skaičiavo tik darbo dienas, kas akivaizdžiai prieštarauja Taisyklių nuostatoms. Jei nedarbingumo laikotarpis buvo skaičiuojamas imant tik darbo dienas, tuomet ir darbinės veiklos laikotarpis turėjo būti skaičiuojamas imant tik darbo dienas, tai yra iš 365 kalendorinių dienų turėjo būti išskaičiuotos nedarbo dienos. Draudimo bendrovei nedarbo dienas išskaičiavus tik iš nedarbingumo laikotarpio, susidarė disproporcija, dėl ko negautos pajamos buvo apskaičiuotos neteisingai. Atkreiptinas dėmesys, kad užsiimant individualia veikla, asmuo pats reguliuoja savo darbo ir poilsio režimą, todėl ir Taisyklėse numatyta speciali nuostata, jog yra skaičiuojamos būtent kalendorinės dienos. Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 13 d. iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. I. S. negautos pajamos sudarė 2058 Eur (10730,73 ÷ 365 × 70 = 2058). Kadangi draudimo bendrovė nukentėjusiajai atlygino tik 1411,20 Eur, todėl 646,80 Eur suma yra papildomai priteisiama iš civilinio atsakovo – ADB „( - )“ (2058 – 1411,20 = 646,80).

15145.

152Nukentėjusioji savo apeliaciniame skunde taip pat prašo priteisti 3200 Eur būsimų išlaidų pagal pateiktą gydytojo G. P. pažymą (4 t., b. l. 38), kurioje rekomenduojama koreguoti I. S. šlaunyse esančius defektus riebalų išsiurbimu ir persodinimu. 3200 Eur yra numatoma tokio pobūdžio operacijos kaina. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį. Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą, tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios, būtinos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-21-942/2016). Be to, šios gydymo procedūros, kurių išlaidas prašoma iš anksto priteisti kaip tiesioginius nuostolius, turi būti atliekamos iš esmės greitu laiku, kas taip pat pabrėžia konkretaus gydymo būtinumą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-202/2012).

15346.

154Nagrinėjamu atveju matyti, kad nukentėjusioji neabejotinai patirs būsimo gydymo išlaidas, kadangi šiuo metu jos abiejų kojų šlaunyse matosi pooperaciniai randai bei poodinio riebalinio sluoksnio defektai, kurie estetiškai nėra gražūs, todėl siekiant juos koreguoti būtinas tam tikras kosmetinis gydymas. Šis gydymas neabejotinai susijęs su 2017 m. birželio 13 d. patirtu sveikatos sutrikdymu. Vis dėlto, būsimas gydymas turi būti ne tik būtinas, tačiau ir pagrįstas byloje pateiktais įrodymais, o būsimų išlaidų suma – akivaizdi, reali, būtina ir protinga. Šiuo atveju būsimų išlaidų priteisimui nėra pagrindo, nes nukentėjusioji dar nėra apsisprendusi, ar sieks ją estetiškai tenkinančio kojų šlaunų rezultato ir, jei sieks, tai kokiu būdu tai darys. Pirmosios instancijos teisme I. S. nurodė, kad jokio susitarimo dėl būsimos operacijos su plastikos chirurgais neturi, nes nei vienas chirurgas jai nedavė garanto, jog operacija tikrai padės. Galbūt ji darytų kokias nors paprastesnes procedūras, kad nereikėtų chirurginės intervencijos. Faktas tas, kad ji nenori gyventi taip, kaip dabar atrodo, todėl kažką darys, tačiau kada tai darys ir kiek jai tai kainuos, nežino (7 t., b. l. 121). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino, kad dėl šlaunų defektų koregavimo iš esmės nieko nedarė, tik domėjosi, kas jai galėtų padėti pataisyti esamą vaizdą. Gydytojas G. P. pasiūlė pigiausią kainą, tačiau ir jis negalėjo garantuoti, kad jai nebus dar blogiau. I. S. teigė bijanti komplikacijų, kraujo užkrėtimo, nes operacijų mažiausiai reikėtų dviejų ar trijų, o ji jau yra turėjusi penkias operacijas, todėl galimai rinktųsi kitas alternatyvas – masažus ir pan. (8 t., b. l. 57).

15547.

156Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai padaryto sveikatos sužalojimo gydymas pasižymi tęstiniu pobūdžiu. I. S. buvo atlikta ne viena chirurginė operacija, tačiau išlikę kojų šlaunų poodžio defektai reikalauja tolesnio gydymo. Nukentėjusioji teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikė vieną gydytojo pažymą, kurioje nurodyta bendra, preliminari suma, kiek galėtų kainuoti rekomenduojama sužalotų šlaunų estetinio vaizdo koregavimo operacija. I. S. nežino, ar atliks šią operaciją, iš jos parodymų visumos matyti, kad ji yra linkusi rinktis kitus, alternatyvius gydymo būdus, t. y. nesusijusius su chirurgine intervencija. Įrodymų, patvirtinančių, kiek galėtų kainuoti šie alternatyvūs gydymo būdai, nėra pateikta. Atkreiptinas dėmesys, kad asmens teisė į sveikatą yra viena iš svarbiausių absoliučių žmogaus teisių, kurią pažeidus ji ne visada gali būti atkurta. Tačiau nukentėjęs asmuo gali pasinaudoti visomis su sveikatos priežiūra susijusiomis paslaugomis, kurios yra būtinos, ir objektyviai, kiek tai įmanoma, gali padėti asmeniui susigrąžinti sveikatą, buvusią iki sužalojimo, ir turi teisę į tokių išlaidų atlyginimą. Kita vertus, nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tik tikrąjį žalos dydį atitinkančius nuostolius, kadangi kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, o kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita.

15748.

158Nagrinėjamu atveju, siekiant, kad nenukentėtų nei nukentėjusiosios, nei nuteistojo interesai, būsimų turtinės žalos išlaidų priteisimui nėra pagrindo, t. y. pagal byloje esančius duomenis nustatyti, koks traumuotų kojų šlaunų gydymo variantas bus tinkamas apeliantei ir tikrai būtinas, negalima. Taigi, iš esmės pripažintina, kad nukentėjusiajai I. S. dėl L. T. neteisėtų veiksmų papildomų su kojų šlaunų gydymu susijusių išlaidų gali atsirasti, tačiau bylos nagrinėjimo metu būsimo konkretaus gydymo bei jo kainos nustatyti negalima, todėl būsimo gydymo išlaidos pirmosios instancijos teismo pagrįstai nepriteistos. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsiradus naujų (papildomų) išlaidų, priežastiniu ryšiu susijusių su nagrinėjamoje byloje padaryta nukentėjusiosios kojų trauma, nukentėjusioji turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomos turtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį, laikydamasi CK 1.125 straipsnio 8 dalies sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino (taikomo reikalavimams atlyginti padarytą žalą, kuris skaičiuotinas nuo žalos atsiradimo momento), pateikusi įrodymus dėl atsiradusių papildomų išlaidų bei pagrįsdama priežastinį ryšį tarp atsiradusios papildomos žalos ir neteisėtų nagrinėjamoje byloje nustatytų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, būsima turtinė žala nepriteisiama.

15949.

160Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

16150.

162Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

16351.

164Nukentėjusioji I. S. prašo jai priteistą 10 000 Eur neturtinės žalos dydį padidinti iki 30 000 Eur, o nuteistasis L. T. prašo nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti. Vis dėlto, teisėjų kolegija nenustatė, kad apylinkės teismas būtų nukrypęs nuo suformuotos teismų praktikos panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose ar netinkamai įvertinęs nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad I. S. po eismo įvykio buvo penkis kartus operuota taikant narkozę, jos kojos buvo drenuojamos, teko iškęsti didelius skausmus, gerti nuskausminamuosius vaistus, ji pakankamai ilgai gydėsi ligoninėje (37 dienas), negalėjo savęs net elementariai apsitarnauti – nusiprausti, nueiti į tualetą ir pan. Dėl patirtų sužalojimų ji neabejotinai jautė diskomfortą, stresą, iki šiol vartoja tam tikrus vaistus. Be to, dėl patirtų sužalojimų ji negalėjo nuvykti į bakalauro darbo gynimą, kuris turėjo vykti 2017 m. birželio 15 d., t. y. po dviejų dienų nuo avarijos. Apylinkės teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis nesuteikė nukentėjusiajai pagalbos, paliko ją užstrigusią automobilyje be pagalbos ir pasišalino iš įvykio vietos. Vis dėlto, I. S. sveikata sutrikdyta nesunkiai, nors pasekmės jaučiamos iki šiol, kojų šlaunų gydymas bus tęsiamas apeliantei pasirinkus jai optimaliausias gydymo priemones. Šiuo metu nukentėjusioji teigia kompleksuojanti dėl akivaizdžiai matomų kojų randų, ji negali dėvėti aptemptų džinsų, sijonų, kas riboja jos drabužių pasirinkimo galimybes ir taip pat verčia išgyventi nepatogumus. Be to, I. S. išsivystė baimė vairuoti, o transporto priemonės vairavimas yra tiesiogiai susijęs su jos darbinėmis nekilnojamo turto agentės funkcijomis. Taigi, nukentėjusioji patyrė ir tebepatiria nepatogumus dėl sužaloto kūno, vis dėlto, dėl patirtų sužalojimų jai nebuvo konstatuotas prarastas nedarbingumas, grėsmė jos gyvybei nebuvo kilusi, šiuo metu I. S. tęsia darbus ir iš esmės gyvena pilnavertį gyvenimą.

16552.

166Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl neturtinės žalos priteisimo nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose dėl sukelto eismo įvykio yra labai įvairi, kas rodo, jog kiekviena situacija reikalauja individualaus įvertinimo. Pavyzdžiui, 6000 Eur priteista nukentėjusiajam, kuris patyrė dešinio alkūnkaulio ir dešinio stipinkaulio išnirimus ties dešinės alkūnės sąnariu, dešinio stipinkaulio tolimojo galo priekinio išorinio krašto persąnarinį lūžį su poslinkiu, dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžį, dešinės plaštakos I delnakaulio pamatinio galo persąnarinį lūžį su poslinkiu, dešinio šlaunikaulio kūno vidurinio trečdalio skeveldrinį lūžį su poslinkiu, kairio šlaunikaulio galvos išnirimą su kairiosios gūžduobės užpakalinio krašto atskilimu ir kairio šlaunikaulio galvos skeveldriniu lūžiu, kairio kelio sąnario vidinio menisko, užpakalinio kryžminio raiščio, išorinio ir vidinio šoninių raiščių dalinius plyšimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-511/2018); 15 000 Lt (4344,30 Eur) priteista dėl sulaužytų abiejų žandikaulių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-503-511/2015); 10 000 Lt (2896,20 Eur) priteista dėl plėštinės dešinio kelio žaizdos su sąnario kapsulės bei šeivikaulio šoninių raiščių plyšimu bei dešinio šlaunikaulio išorinio gumburo atplyšimu, krūtinės ląstos sumušimo, dešinės pusės 8 šonkaulio lūžio, dešinio plaučio plyšimo su kraujo ir oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-288-511/2015); 20 000 Lt (5792,40 Eur) priteista dėl muštinės-plėštinės žaizdos apatinėje lūpos kairėje pusėje, kairės gūžduobės užpakalinio krašto skeveldrinio lūžio su poslinkiu, kairio šlaunikaulio išnirimo, kairės kryžkaulio pusės linijinio lūžio be poslinkio, nukentėjusysis buvo operuotas, atliktas kairio šlaunikaulio išnirimo atstatymas, pritaikytas skeletinis tempimas, susiūta lūpos žaizda, nukentėjusysis dėl sužalojimo negalėjo vaikščioti 7 mėnesius ir dabar jam sunku vaikščioti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-320/2009) ir kt.

16753.

168Nagrinėjamu atveju I. S. nebuvo konstatuoti jokie kaulų lūžiai, jai priteistas bendras neturtinės žalos dydis iš esmės nustatytas kiek didesnis nei teismų praktikos vidurkis vien dėl to, kad po sukelto eismo įvykio liko liekamieji reiškiniai jos sveikatai, kurie kelia diskomfortą bei susirūpinimą. Taigi, neturtinės žalos dydis įvertintas ir ateities perspektyvoje. Vis dėlto, didinti priteistą sumą nėra pagrindo, juo labiau, kad apeliaciniame skunde I. S. nepateikė jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje. L. T. taip pat nenurodė pagrįstų argumentų, kodėl priteistos neturtinės žalos dydį reikėtų sumažinti. Tai, kad nuteistajam teko skolintis pinigų iš giminių, nėra priežastis mažinti jam tenkančią atsakomybę. Aplinkybė, kad reikėjo sumokėti ir Policijos mokyklai už neišdirbtą nustatytą terminą po mokslų baigimo, taip pat nešalina nukentėjusiajai sukeltų neigiamų išgyvenimų kompensavimo būtinybės. Nuteistasis pažymi, kad jo turtinė padėtis yra prasta, o nukentėjusiosios gera, todėl jam priteistas neturtinės žalos dydis yra nepakeliama finansinė našta, kuri jį žlugdo ne tik finansiškai, tačiau ir morališkai. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad nuo nusikalstamų veikų nukentėję asmenys turi teisę į patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nepriklausomai nuo savo materialinės padėties. Tuo tarpu kaltininko finansinės galimybės atlyginti priteistą neturtinę žalą yra reikšmingos nustatant šios žalos dydį. Vis dėlto, byloje nėra duomenų, kad L. T. materialinė padėtis būtų itin sudėtinga ir atlyginti priteistą sumą jam būtų nepakeliama našta. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis yra jauno, darbingo amžiaus asmuo, neturintis jokių rimtų sveikatos sutrikimų, kurie ribotų jo darbines galimybes. Jis taip pat neturi vaikų ar kitų išlaikytinių, kurie būtų nuo jo materialiai priklausomi. Šiuo metu L. T. dirba užsienyje, jo motinos teigimu, jis atsakingas už vaisių fabrike dirbančius žmones, t. y. dirba vadovaujantį darbą, kas suponuoja, jog ir gaunamos pajamos nėra minimalios. Sutiktina, kad nuteistąjį prislėgė pakankamai didelės skolos, finansiniai įsipareigojimai, kuriuos teks dengti galimai ne vienerius metus ir kas gali neigiamai veikti nuteistojo psichinę būseną, vis dėlto, kilę padariniai yra jo lengvabūdiško bei itin neatsakingo elgesio rezultatas. Ne tik eismo įvykio metu, bet ir po jo L. T. nesielgė brandžiai ir pilnai neprisiėmė kilusios atsakomybės. Būtent aktyvus siekis išvengti sukeltų padarinių skaudino ir tebeskaudina nukentėjusiąją, kas prisidėjo prie jos dvasinių kančių. Todėl mažinti priteistos neturtinės žalos dydį taip pat nėra pagrindo. Šioje byloje nustatytos aplinkybės, kartu atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus, neleidžia pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatyto neturtinės žalos dydžio.

16954.

170Vis dėlto, aukštesnės instancijos teismas negali ignoruoti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nuteistajam nepagrįstai paskirto įpareigojimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti ne mažiau kaip pusę nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog, atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje nustatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Minėtoje teisės normoje nenurodyta pareiga atlyginti neturtinę žalą. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės nurodytos BK 67 straipsnio 2 dalyje, viena iš jų yra turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas (4 punktas), tačiau nenurodytas neturtinės žalos atlyginimas. Pagal savo paskirtį ir turinį neturtinės žalos atlyginimas yra artima turtinės žalos atlyginimui ar pašalinimui, todėl galėtų būti laikoma baudžiamojo poveikio priemone. Baudžiamojo poveikio priemones nustato įstatymų leidėjas, o teismas baudžiamosios teisės normos turinio per plačiai aiškinti negali, dėl to gali paskirti tik tokias baudžiamojo poveikio priemones, kurios nustatytos BK 67 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas gali paskirti ir kitą pareigą, nei nurodytos BK 75 straipsnio 2 dalyje, tačiau negali paskirti neturtinės žalos atlyginimo, nes pagal savo paskirtį ir turinį ji laikytina baudžiamojo poveikio priemone (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-135-693/2019). Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, panaikinant nuteistajam paskirtą aukščiau aptartą įpareigojimą.

171Dėl bylinėjimosi išlaidų

17255.

173Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje instancijoje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-374/2012, 2K-520-303/2015). Nukentėjusio asmens nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė. Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį taip pat atsižvelgtina ir į kasacinės instancijos teismo praktiką, priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

17456.

175Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji I. S. teigė patyrusi 6764,93 Eur išlaidų, susijusių su jos interesų atstovavimu pirmosios instancijos teisme, tačiau apylinkės teismas jai priteisė 5600 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamame nuosprendyje motyvuotai išdėstyta, kodėl tam tikros sumos yra nepriteisiamos ir šiems motyvams aukštesnės instancijos teismas pritaria. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik dėl išlaidų nepriteisimo, susijusių su civilinio ieškinio rengimu, pasirengimu baigiamosioms kalboms bei skundo rašymu dėl policijos pareigūnų R. M. ir V. B. galimai neteisėtų veiksmų. Todėl šiais aspektais teisėjų kolegija pasisako išsamiau.

17657.

177Iš teismui pateiktos patirtų išlaidų ataskaitos (7 t., b. l. 96) matyti, kad yra prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato dalyvavimą 2019 m. vasario 13 d. posėdyje, pasirengimą šiam posėdžiui ir baigiamosios kalbos, kuri buvo išdėstyta minėtame posėdyje, surašymą. Pirmosios instancijos teismas priteisė išlaidas už baigiamosios kalbos parengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant gerai susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, baigiamoji kalba negalėjo būti parengta. Už susipažinimą su bylos medžiaga yra išskirtos atskiros išlaidų grafos. Todėl nėra aišku, koks dar papildomas pasirengimas buvo reikalingas 2019 m. vasario 13 d. posėdžiui, nes advokatas šiam posėdžiui ruošėsi būtent rengdamas baigiamąją kalbą. Minėto posėdžio metu nebuvo sprendžiami jokie nauji klausimai, advokatas tik pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Tuo tarpu reagavimas į kitų proceso dalyvių išsakytas baigiamąsias kalbas, pastabų reiškimas ir pan. yra įvertintas grafoje „dalyvavimas teismo posėdyje“, todėl papildomai priteisti dar kokias nors išlaidas nėra pagrįsta.

17858.

179Teisėjų kolegija taip pat sutinka, kad 508,20 Eur už civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje parengimą pakanka, įvertinus pateikto ieškinio turinį, apimtį bei kartu pateiktus priedus. Vien už lentelės su turėtomis išlaidomis sudarymą papildomai priteisti 145,20 Eur nėra pagrįsta, akivaizdu, jog tokios išlaidos nėra būtinos. Pažymėtina, jog esminę reikšmę turi procesinio dokumento turinys, o ne jo pateikimo forma. Todėl lentelių braižymas ar kitoks grafinis norimos pateikti informacijos atvaizdavimas negali dirbtinai padidinti paruošto dokumento vertę. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo nepritarti išlaidų, susijusių su policijos pareigūnų V. B. ir R. M. veiksmų įvertinimu, nepriteisimui. Bylinėjimosi išlaidos yra išieškomos iš teismo nuosprendžiu kaltu pripažįstamo asmens, tuo tarpu šioje byloje nenustatyta, kad L. T. būtų daręs kokią nors įtaką minėtų pareigūnų parodymams.

18059.

181Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas proceso išlaidų klausimą išsprendė tinkamai, t. y. bendroje sumoje (5600 Eur) nukentėjusiajai buvo priteista didžioji dalis jos patirtų išlaidų, nepriteista tik ta išlaidų dalis, kuri yra akivaizdžiai perteklinė, aiškiai nemotyvuota ir nepagrįsta būtinumu atlikti vienus ar kitus veiksmus, siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje. Todėl didinti šių išlaidų sumą nėra pagrindo, kaip, beje, ir mažinti, nes, šiame nuosprendyje jau minėta, kad L. T. turtinė padėtis nėra itin sunki.

18260.

183Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, buvo pateiktas prašymas priteisti iš nuteistojo L. T. nukentėjusiajai I. S. 1887,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese, kurias sudaro: 1452 Eur – apeliacinio skundo parengimas, 290,40 Eur – baigiamosios kalbos parengimas, 145,20 Eur – dalyvavimas teismo posėdyje. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad yra tenkinama tik nedidelė nukentėjusiosios pateikto apeliacinio skundo dalis (šiek tiek didinamas priteistos turtinės žalos dydis), prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą mažina iki 500 Eur. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad apeliacinį skundą buvo pateikęs ir nuteistasis, todėl advokatui posėdžio metu reikėjo pasisakyti ir dėl pastarojo skundo pagrįstumo. Vis dėlto, byla apeliacine tvarka išnagrinėta iš esmės vieno posėdžio metu, kuris truko apie dvi valandas. Taigi, didelių laiko sąnaudų nepareikalavo. Spręstina, jog 500 Eur suma atitinka teisingumo bei protingumo kriterijus ir nepažeidžia BPK 106 straipsnio reikalavimų.

184Dėl galimai padarytų kitų nusikalstamų veikų

18561.

186Apeliaciniame skunde nukentėjusioji teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįgyvendino BPK 257 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos motyvuota nutartimi pranešti prokurorui apie tai, jog paaiškėjo kitos nusikalstamos veikos, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, požymių. I. S. vertinimu, šioje byloje melagingus parodymus davė liudytojai V. K. (dėl to, kas jam ikiteisminio tyrimo metu nurodė duoti melagingus parodymus apie avarijos sukėlimą bei pasišalinimą iš eismo įvykio vietos: L. T. ar jo tėvas S. T.), V. B. ir R. M. (dėl to, kad neva pranešė apie L. T. sukeltą eismo įvykį savo tiesioginiam vadovui, nors pastarasis tai paneigė) bei nukentėjusioji K. B. (dėl to, kad neigė, jog L. T. vairavo būdamas neblaivus). Atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismo teisėja 2019 m. vasario 13 d. protokoline nutartimi informavo prokurorą apie advokato G. Č. prašymą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo L. T., S. T., V. K., R. M. ir V. B. atžvilgiu (7 t., b. l. 127). Pripažintina, jog tokia pranešimo forma ir proceso stadija kada tai padaryta (tai turėtų būti padaryta po nuosprendžio priėmimo, tik teismui įvertinus įrodymus) nėra tinkami, kadangi įstatymų leidėjas reikalauja priimti motyvuotą nutartį, todėl ši klaida ištaisytina.

18762.

188Teisėjų kolegija atskirai pasisako dėl nukentėjusiosios K. B. galimai duotų melagingų parodymų, kadangi minėta protokoline nutartimi teisėja neinformavo prokuroro apie šios nukentėjusiosios galimai padarytą nusikalstamą veiką. K. B. teigė nemačiusi, kaip ir kada L. T. vartojo alkoholinius gėrimus, prie jos neva tai nebuvo daryta. Vis dėlto, net jei sutiktume, jog nukentėjusioji nematė, kaip nuteistasis svaiginosi, nėra pagrindo sutikti, jog ji, būdama policijos pareigūne, galėjo neatskirti neblaivaus asmens išvaizdos bei elgesio nuo blaivaus. K. B. su nuteistuoju važiavo vienu automobiliu, sėdėjo priekyje, šalia vairuotojo, todėl neabejotinai turėjo jausti nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, kadangi jį juto net praėjus daugiau negu valandai po eismo įvykio su nuteistuoju bendravę policijos pareigūnai. Vadinasi, yra pagrįstų įtarimų, kad teigdama, jog L. T. vairavo būdamas blaivus, nukentėjusioji melavo, siekdama sušvelninti nuteistojo teisinę atsakomybę. Todėl apeliacinės instancijos teismas šiame nuosprendyje papildomai informuoja prokurorą apie K. B. galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.

189Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 4 punktais,

Nutarė

190nuteistojo L. T. apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiosios I. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

191Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. vasario 27 d. nuosprendį pakeisti.

192Pašalinti iš L. T. inkriminuoto kaltinimo, kad jis po nusikalstamos veikos padarymo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 219 punkto reikalavimus, iš eismo įvykio vietos pasišalino.

193Panaikinti L. T., vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, nustatytą įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti ne mažiau kaip pusę nukentėjusiajai I. S. priteistos neturtinės žalos.

194Nukentėjusiajai I. S. iš civilinio atsakovo ADB „( - )“ priteisti 646,80 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 80 ct) patirtos turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimą.

195Kitą 2019 m. vasario 27 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

196Išieškoti nukentėjusiosios I. S. naudai iš nuteistojo L. T. 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

197Informuoti prokurorą apie nukentėjusiosios K. B. ir liudytojų V. K., V. B. ir R. M. galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.

198Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1-3 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo... 4. L. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių... 5. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento... 6. Priteista iš civilinės atsakovės ADB „( - )“ 2000 Eur (dviejų... 7. Priteista iš L. T. 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) neturtinės žalos... 8. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. S. ieškinio dalis dėl žalos... 9. Likusi nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. S. ieškinio dalis... 10. Priteista iš L. T. 54,84 Eur (penkiasdešimt keturi eurai 84 ct) proceso... 11. Priteista iš L. T. 5200 Eur (penki tūkstančiai du šimtai eurų) proceso... 12. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas – 2018 m. gegužės 9 d. teismo... 13. Teisėjų kolegija... 14. 1.... 15. L. T. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. birželio 13 d., apie 18.55 val., ( -... 16. 2.... 17. Apeliaciniame skunde nuteistasis L. T. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m.... 18. 2.1.... 19. Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priteistos 5200 Eur... 20. 2.2.... 21. Apelianto teigimu, jo turtinė padėtis yra prasta – nekilnojamo turto... 22. 2.3.... 23. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su nukentėjusiajai priteistu neturtinės... 24. 2.4.... 25. Apeliantas nesutinka, kad jo nusikalstama veika turi būti kvalifikuota pagal... 26. 2.5.... 27. Skunde pažymima, kad apeliantas sutiko tikrintis blaivumą, buvo paimtas jo... 28. 2.6.... 29. L. T. pažymi, kad tyčia nepasišalino iš įvykio vietos. Į eismo įvykį... 30. 2.7.... 31. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad apeliantas kaltu prisipažino iš... 32. 3.... 33. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji I. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2019... 34. 3.1.... 35. Skunde nukentėjusioji nurodo, kad apylinkės teismas neteisingai kvalifikavo... 36. 3.2.... 37. Teigia, jog tai, kad nukentėjusiosios kūnas yra subjaurotas, matyti iš į... 38. 3.3.... 39. Dėl galimybių pataisyti nukentėjusiosios kūno subjaurojimą atsakė... 40. 3.4.... 41. Nurodoma, kad teismas savo išvadą, kad I. S. nebuvo padarytas sunkus... 42. 3.5.... 43. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismas, skundžiamame nuosprendyje iš... 44. 3.6.... 45. Skundo autorė tvirtina, kad būtina atsižvelgti ir į tai, kaip L. T. elgėsi... 46. 3.7.... 47. Apeliaciniame skunde pažymima, kad apylinkės teismas, pasisakydamas dėl... 48. 3.8.... 49. Kaip teigiama nukentėjusiosios apeliaciniame skunde, apylinkės teismas,... 50. 3.9.... 51. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su nukentėjusiajai priteistos... 52. 3.10.... 53. Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas,... 54. 3.11.... 55. Apylinkės teismas nusprendė, jog nukentėjusiosios patirtos neturtinės... 56. 3.12.... 57. Pirmosios instancijos teismas prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas... 58. 3.13.... 59. Apeliantė nesutinka, kad skundo dėl policijos pareigūnų R. M. ir V. B.... 60. 3.14.... 61. BPK 257 straipsnio 1 dalis numato teismo pareigą, o ne teisę, paaiškėjus,... 62. 3.15.... 63. Taip pat apeliaciniame nukentėjusiosios skunde nurodoma, kad 2018 m.... 64. 3.16.... 65. BPK 28 straipsnio 3 dalis numato, kad nukentėjusysis privalo duoti parodymus.... 66. 4.... 67. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje nukentėjusioji ir jos... 68. 5.... 69. Nuteistojo L. T. apeliacinis skundas atmetamas, nukentėjusiosios I. S.... 70. 6.... 71. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –... 72. 7.... 73. Pirmosios instancijos teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą... 74. 8.... 75. L. T. pripažįsta, kad 2017 m. birželio 13 d., apie 18.55 val., sukėlė... 76. Dėl L. T. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo... 77. 9.... 78. Nuteistasis L. T. apeliaciniame skunde prašo jo nusikalstamą veiką... 79. 10.... 80. Atsakant į šiuos apeliacinio skundo teiginius, pažymėtina, kad veikai... 81. 11.... 82. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad kaltininko... 83. 12.... 84. Taigi, pagal teismų praktiką medicininės apžiūros neatlikimas ar... 85. 13.... 86. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino visų liudytojų,... 87. 14.... 88. Bylos duomenimis į įvykio vietą pirmieji atvyko policijos pareigūnai R. S.... 89. 15.... 90. Šiuo atveju reikšmingi liudytojų R. K., V. B. ir R. M. parodymai. Liudytojas... 91. 16.... 92. L. T. neblaivumu buvo visiškai įsitikinę liudytojai V. B. ir R. M.. Su... 93. 17.... 94. V. B. parodymus patvirtina liudytojo R. M. parodymai, kuris įvykio metu dirbo... 95. 18.... 96. Įvertinusi aptartus liudytojų parodymus, teisėjų kolegija daro išvadą,... 97. 19.... 98. Nukentėjusioji I. S. apeliaciniame skunde prašo jai padarytą sveikatos... 99. 20.... 100. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą... 101. 21.... 102. 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi apylinkės teismas tenkino nukentėjusiosios... 103. 22.... 104. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad I. S. kūnas... 105. 23.... 106. Teisėjų kolegija taip pat įvertina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 107. 24.... 108. Ekspertizės akte tiksliai aprašyti visi ant nukentėjusiosios šlaunų matomi... 109. 25.... 110. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji nurodo, kad apylinkės teismas iš esmės... 111. 26.... 112. BK 15 ir 16 straipsniuose nustatyta, kada nusikaltimas ar baudžiamasis... 113. 27.... 114. Nusikalstamam pasitikėjimui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto... 115. 28.... 116. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra... 117. 29.... 118. Nors liudytojai R. J. ir V. V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad L. T.... 119. 30.... 120. Įvertinus tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiosios pateiktas galimas... 121. Dėl bausmės nuteistajam individualizavimo... 122. 31.... 123. Pirmosios instancijos teismas L. T. paskyrė vienerių metų laisvės atėmimo... 124. 32.... 125. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį... 126. 33.... 127. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad... 128. 34.... 129. Vertinant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo... 130. 35.... 131. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad nuteistojo motina jam darytų didelę... 132. 36.... 133. Apeliaciniame skunde L. T. taip pat prašo sutrumpinti jam paskirtos... 134. 37.... 135. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui... 136. 38.... 137. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise... 138. Dėl priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo... 139. 39.... 140. Tiek nuteistasis, tiek nukentėjusioji nesutinka su pirmosios instancijos... 141. 40.... 142. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės... 143. 41.... 144. Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos... 145. 42.... 146. Pažymėtina, jog nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti... 147. 43.... 148. Nukentėjusiosios teigimu, ji buvo nedarbinga nuo 2017 m. birželio 13 d. iki... 149. 44.... 150. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Taisyklės diferencijuoja... 151. 45.... 152. Nukentėjusioji savo apeliaciniame skunde taip pat prašo priteisti 3200 Eur... 153. 46.... 154. Nagrinėjamu atveju matyti, kad nukentėjusioji neabejotinai patirs būsimo... 155. 47.... 156. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai padaryto... 157. 48.... 158. Nagrinėjamu atveju, siekiant, kad nenukentėtų nei nukentėjusiosios, nei... 159. 49.... 160. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis... 161. 50.... 162. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio... 163. 51.... 164. Nukentėjusioji I. S. prašo jai priteistą 10 000 Eur neturtinės žalos dydį... 165. 52.... 166. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl neturtinės žalos priteisimo... 167. 53.... 168. Nagrinėjamu atveju I. S. nebuvo konstatuoti jokie kaulų lūžiai, jai... 169. 54.... 170. Vis dėlto, aukštesnės instancijos teismas negali ignoruoti pirmosios... 171. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 172. 55.... 173. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas,... 174. 56.... 175. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji I. S. teigė patyrusi 6764,93 Eur... 176. 57.... 177. Iš teismui pateiktos patirtų išlaidų ataskaitos (7 t., b. l. 96) matyti,... 178. 58.... 179. Teisėjų kolegija taip pat sutinka, kad 508,20 Eur už civilinio ieškinio... 180. 59.... 181. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 182. 60.... 183. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, buvo pateiktas prašymas priteisti iš... 184. Dėl galimai padarytų kitų nusikalstamų veikų... 185. 61.... 186. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 187. 62.... 188. Teisėjų kolegija atskirai pasisako dėl nukentėjusiosios K. B. galimai... 189. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 190. nuteistojo L. T. apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiosios I. S.... 191. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. vasario 27 d. nuosprendį... 192. Pašalinti iš L. T. inkriminuoto kaltinimo, kad jis po nusikalstamos veikos... 193. Panaikinti L. T., vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, nustatytą... 194. Nukentėjusiajai I. S. iš civilinio atsakovo ADB „( - )“ priteisti 646,80... 195. Kitą 2019 m. vasario 27 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 196. Išieškoti nukentėjusiosios I. S. naudai iš nuteistojo L. T. 500 Eur (penkis... 197. Informuoti prokurorą apie nukentėjusiosios K. B. ir liudytojų V. K., V. B.... 198. Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos....