Byla 2A-1146/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Alvydo Poškaus ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Skomė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2-565/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Skomė“ ieškinį atsakovams Ellora 4522899 Ltd, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „FF lizingas“, uždarajai akcinei bendrovei „Infoverslas“, Z. V. ir R. V. (trečiasis asmuo – R. B. S.) dėl prievolės pripažinimo įvykdyta bei reikalavimo perleidimo (cesijos) sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Skomė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti, kad ieškovas įvykdė prievolę pagal 2008 m. birželio 11 d. UAB „Skomė“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą, t. y. jog ieškovas 2011 m. balandžio 26 d. sumokėjo atsakovui Ellora 4522899 Ltd 562 500 Lt sumažinto įstatinio kapitalo dalį; 2) pripažinti negaliojančiomis 2012 m. birželio 29 d. ir 2012 m. gruodžio 13 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis, sudarytas tarp atsakovo Ellora 4522899 Ltd ir atsakovų UAB „FF lizingas“, UAB „Infoverslas“, Z. V. bei R. V., kuriomis atsakovas Ellora 4522899 Ltd perleido reikalavimo teises į ieškovą pagal Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-328-798/2010.

5Ieškovas nurodė, kad atsakovas Ellora 4522899 Ltd turėjo 562 500 Lt dydžio reikalavimo teisę į ieškovą, nes 2008 m. birželio 11 d. ieškovo UAB „Skomė“ visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendė sumažinti ieškovo įstatinį kapitalą, todėl ieškovas UAB „Skomė“ atsakovui Ellora 4522899 Ltd, kaip akcininkui, turėjo sumokėti 562 500 Lt sumažinto įstatinio kapitalo dalį. Ieškovas pažymėjo, kad dalį nurodytos sumos, t. y. 300 000 Lt, iš ieškovo UAB „Skomė“ atsakovui Ellora 4522899 Ltd priteisė Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-328-798/2010. Ieškovas laikėsi pozicijos, kad jis yra įvykdęs savo prievolę dėl 562 500 Lt sumokėjimo atsakovui ir šią aplinkybė patvirtina 2011 m. balandžio 26 d. Tarptautinio mokėjimo nurodymas Nr. 211001, pagal kurį ieškovas sumokėjo 162 911,26 eurų (562 500 Lt) atsakovo Ellora 4522899 Ltd nurodytai įmonei Development Win Limited.

6Ieškovas akcentavo, kad nurodymą atsakovui Ellora 4522899 Ltd priklausančią 562 500 Lt sumažinto įstatinio kapitalo dalį sumokėti įmonei Development Win Limited ieškovui UAB „Skomė“ davė atsakovo Ellora 4522899 Ltd direktorė S. G. P.–L. 2011 m. balandžio 25 d. elektroniniame laiške, dėl kurio autentiškumo ieškovas neturėjo pagrindo abejoti.

7Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, ieškovas manė, kad sudarant reikalavimo perleidimo sutartis ieškovo prievolė atsakovui Ellora 4522899 Ltd pagal minėtą Vilniaus apygardos teismo sprendimą neegzistavo, todėl šios (sutartys) turi būti pripažintos negaliojančiomis kaip prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo normoms (buvo perleisti negaliojantys reikalavimai; nebuvo sutarčių dalyko) ir viešajai tvarkai bei gerai moralei (atsakovai nepagrįstai siekia antrą kartą išsiieškoti iš ieškovo didelę pinigų sumą).

8Be kita ko, ieškovo įsitikinimu, ginčijamos reikalavimo perleidimo sutartys pripažintinos tariamais sandoriais, nes sutarties šalys sutarčių nevykdė ir neketino vykdyti, šias aplinkybes įrodo tai, kad atsakovai UAB „FF lizingas“, UAB „Infoverslas“, Z. V. ir R. V. už reikalavimo perleidimą atsakovui Ellora 4522899 Ltd nesumokėjo atlyginimo, sumokėjimo terminai yra suėję.

9Ieškovas taip pat teigė, kad 2012 m. birželio 29 d. reikalavimo perleidimo sutartys turi būti pripažintos negaliojančiomis ir tuo pagrindu, jog atsakovo Ellora 4522899 Ltd vardu šias sutartis sudaręs trečiasis asmuo R. B. S. neturėjo teisės veikti atsakovo vardu, nes atsakovo Ellora 4522899 Ltd įgaliojime trečiajam asmeniui nėra nurodyta įgaliojimo sudarymo data, taigi įgaliojimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK ) 2.142 straipsnio 3 dalį yra negaliojantis.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 23 d. sprendimu ieškovo UAB „Skomė“ ieškinį atmetė.

12Teismas, nustatęs, kad susirašinėjimas tarp UAB „Skomė“ ir atsakovo vyko Ellora 4522899 Ltd elektroniniais laiškais elektroniniais adresais Ellora@MDemail.net ir StellaPortLouis@emailhosting.lv, S. G. P.–L. 2011 m. vasario 21 d. bei 2012 m. birželio 6 d. notaro patvirtintuose pareiškimuose nurodė, jog ji niekada nesinaudojo elektroniniais adresais Ellora@MDemail.net ir StellaPortLouis@emailhosting.lv, kad jokiais būdais (telefonu, elektroniniu paštu, faksu ar kitaip) nebendravo su J. M. (ieškovo direktoriumi), jog atsakovas Ellora 4522899 Ltd niekada nėra pasirašęs faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytų dokumentų, kad atsakovo Ellora 4522899 Ltd vardu ji nėra davusi nurodymo ieškovui sumokėti įmonei Development Win Limited atsakovui Ellora 4522899 Ltd priklausančią sumokėti 562 500 Lt sumažinto įstatinio kapitalo dalį, o 2013 m. gruodžio 17 d. specialisto paaiškinime nurodyta, kad elektroninį paštą su galūnėmis @mdemail.net ir @emailhosting.lv galima sukurti naudojantis kompanijos „CryptolHeaven“ paslaugomis, paslauga pasiekiama internetu, elektroninio pašto paskyros vardą (dalį prieš ženklą @) klientas gali pasirinkti visiškai laisvai su sąlyga, jog paskyros vardo ir galūnės kompozicija dar neužimta, kliento neprašoma pateikti teisių į pašto paskyros vardą patvirtino, priėjo prie išvados, kad byloje esančių rašytinių įrodymų visetas nesuteikia nei faktinių, nei teisinių prielaidų konstatuoti, jog atsakovas Ellora 4522899 Ltd davė ieškovui nurodymą pervesti įmonei Development Win Limited 562 500 Lt sumažinto įstatinio kapitalo dalį.

13Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog iki 2010 m. spalio 15 d., t. y. kai buvo išsiųstas pirmasis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytas ieškovo elektroninis laiškas, ieškovo ir atsakovo Ellora 4522899 Ltd bendravimas elektroniniais laiškais adresais Ellora@MDemail.net ir StellaPortLouis@emailhosting.lv buvo įprastas tarp šalių, be to, 2010 m. spalio 15 d. ieškovo elektroniniame laiške nurodyta, kad tai yra atsakymas į 2010 m. spalio 14 d. elektroninį laišką, tačiau šis elektroninis laiškas nebuvo pateiktas, taip pat byloje nėra duomenų, kaip ieškovui tapo žinomas elektroninio pašto adresas Ellora@MDemail.net.

14Teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, taip pat, kad ieškovui buvo žinoma, jog 2009 m. liepos 8 d. reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovas Ellora 4522899 Ltd perleido atsakovui UAB „FF lizingas” reikalavimo teisę į 262 500 Lt sumažinto įstatinio kapitalo dalį, Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-328-798/2010 atsakovas Ellora 4522899 Ltd reiškė reikalavimą tik dėl 300 000 Lt sumažinto įstatinio kapitalo dalies priteisimo iš ieškovo, o nurodymas buvo duotas dėl visos 562 500 Lt sumažinto įstatinio kapitalo dalies, tačiau nepaisydamas paminėtų aplinkybių, atsakovo Ellora 4522899 Ltd vardu gavęs elektroninį laišką su nurodymu pervesti 562 500 Lt sumažinto įstatinio kapitalo dalį įmonei Development Win Limited, nepasirašytą elektroniniu ar saugiu elektroniniu parašu, nebandęs kitais būdais įsitikinti šio nurodymo autentiškumu, kitą dieną, t. y. 2011 m. balandžio 26 d., pervedė įmonei Development Win Limited 162 911,26 eurų, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo (toliau – ir EPĮ) nuostatas, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovas tinkamai įvykdė prievolę sumokėti atsakovui Ellora 4522899 Ltd 526 500 Lt, o akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Citadele“ banko Vilniaus filialo 2013 m. gegužės 16 d. pažymoje apie lėšų patvirtinimą nurodyta aplinkybė, kad 2011 m. balandžio 26 d. pavedimas Nr. 211001 163 911,26 eurų buvo įvykdytas ir lėšos atgal nebuvo grąžintos, nesuteikia pagrindo daryti priešingą išvadą.

15Teismas nurodė, kad ginčo atveju nėra ginčijamas 163 911,26 eurų pervedimo įmonei Development Win Limited faktas. Kartu teismas akcentavo, kad ieškovas nepateikė patikimų įrodymų, kurie leistų formuoti išvadą, jog atsakovas Ellora 4522899 Ltd davė ieškovui nurodymą pervesti įmonei Development Win Limited 526 500 Lt sumažinto įstatinio kapitalo dalį; kokiomis aplinkybėmis atsakovas Ellora 4522899 Ltd buvo išregistruotas iš įmonių registro, ieškovo akcininku vietoje atsakovo Ellora 4522899 Ltd buvo įregistruota Naujosios Zelandijos įmonė „Bismarck Limited“, o S. G. P.–L. 2012 m. birželio 4 d. notaro patvirtintame pareiškime nurodė, kad ji atsakovo Ellora 4522899 Ltd vardu nėra pasirašiusi dokumento dėl ieškovo akcijų perleidimo įmonei „Bismarck Limited“.

16Teismas, nenustatęs pagrindo pripažinti, kad ieškovas tinkamai įvykdė prievolę sumokėti atsakovui Ellora 4522899 Ltd 526 500 Lt sumažinto įstatinio kapitalo dalį, nepagrįstu pripažino ir ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiomis 2012 m. birželio 29 d. bei 2012 m. gruodžio 13 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis, kaip prieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis), viešajai tvarkai bei gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), nes šie abu ieškovo reikalavimai yra tampriai susiję.

17Teismas, konstatavęs, kad įgaliojime, kurį atsakovas Ellora 4522899 Ltd surašė trečiajam asmeniui R. B. S., nurodyta, jog šis (įgaliojimas) sudarytas atsakovo Ellora 4522899 Ltd įsteigimo dieną, o iš Anglijos ir Velso bendrovių registratoriaus 2012 m. birželio 11 d. išrašo nustatęs, kad atsakovas Ellora 4522899 Ltd laikomas egzistuojančiu pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. pareiškimą pagrindu, Z. V., turintis teisę veikti atsakovo Ellora 4522899 Ltd vardu pagal 2012 m. birželio 1 d. įgaliojimą, 2013 m. gegužės 27 d. pareiškimu pritarė reikalavimo perleidimo sutartims, kurias atsakovo Ellora 4522899 Ltd vardu sudarė trečiasis asmuo R. B. S., sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti įgaliojimą negaliojančiu remiantis CK 2.142 straipsnio 3 dalimi.

18Teismas taip pat byloje konstatavo, kad nėra pagrindo ginčijamų reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinti tariamais sandoriais (CK 1.86 straipsnis) dėl to, jog naujieji kreditoriai nėra sumokėję atsakovui Ellora 4522899 Ltd sutartyse nustatytos kainos už reikalavimų perleidimą, nes, teismo vertinimu, tik ši aplinkybė nepatvirtina, kad reikalavimo perleidimo sutarčių šalys šias sutartis sudarė dėl akių ir neketino jų vykdyti, o jog reikalavimo perleidimo sutartys yra vykdomos, patvirtina pranešimai ieškovui apie reikalavimo teisės perleidimą, naujųjų kreditorių prašymai pakeisti išieškotoją vykdymo procese, aplinkybės, kad realiai yra vykdomas išieškojimas iš ieškovo naujų išieškotojų.

19Teismas, be kita ko, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atsisakyti ginti ieškovo teises pagal CK 1.137 straipsnio 3 dalį, nes byloje esantys įrodymai neleidžia teigti, jog ieškovas pateikė teismui žinomai suklastotus duomenis apie antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytą susirašinėjimą elektroniniais laiškais.

20III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

21Ieškovas UAB „Skomė“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.

22Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Teismas netinkamai taikė proceso ir materialiosios teisės normas, be to, taikė tas teisės normas, kurių nereikėjo taikyti, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes teismo sprendimas motyvuotas išimtinai atsakovų ir / ar atsakovų atstovų paaiškinimais bei pateiktais įrodymais.
  2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti prievolę įvykdyta. Ieškovo prievolė turėjo būti pripažinta įvykdyta, o ginčijamos reikalavimo perleidimo sutartys pripažintos negaliojančiomis ab initio, nes iki jų sudarymo apeliantas buvo visiškai atsiskaitęs su atsakovu Ellora 4522899 Ltd, apelianto prievolė buvo pasibaigusi tinkamu jos įvykdymu. Ieškovas 2011 m. balandžio 26 d. Tarptautinio mokėjimo nurodymu Nr. 211001 sumokėjo visą įstatinio kapitalo sumažinimo sumą, t. y. 162 911,26 eurų (562 500 Lt) atsakovo Ellora 4522899 Ltd nurodytam asmeniui Development Win Limited. Šalių susirašinėjimas paprastu ir elektroniniu paštu S. G. P.–L. Nei atsakovas Ellora 4522899 Ltd, nei atsakovo Ellora 4522899 Ltd nurodytas asmuo, kuriam buvo pervesti pinigai, t. y. Development Win Limited, pinigų apeliantui negrąžino, o tai reiškia, kad kreditorius priėmė prievolės įvykdymą.
  3. įrodymai apie susirašinėjimą elektroniniu paštu nėra tinkami rašytiniai įrodymai apie tai, jog atsakovas Ellora 4522899 Ltd davė nurodymą apeliantui pervesti 162 911,26 eurų (562 500 Lt) Development Win Limited, nes susirašinėjimo elektroniniu paštu duomenys yra tinkama įrodinėjimo priemonė. Be to, teismas nepagrįstai rėmėsi EPĮ, kuris ginčo teisiniams santykiams netaikytinas, sutapatino elektroninį paštą ir elektroninį parašą. Nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos telekomunikacijų ir Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo nuostatos. Atsakovas Ellora 4522899 Ltd yra užsienyje registruota įmonė, todėl EPĮ ir dėl šios priežasties šalių tarpusavio santykiams neturėtų būti taikomas. Nagrinėjamu atveju nesant konkretaus šalių susitarimo, šalys galėjo komunikuoti bet kokiomis komunikavimo priemonėmis, įskaitant ir įprastą komunikavimo priemonę – elektroninį paštą.
  4. Teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovo Ellora 4522899 Ltd direktorės S. G. P.–L. 2011 m. vasario 21 d. ir 2012 m. birželio 4 d. pareiškimai yra prima facie įrodymai, nes patvirtinti notaro. Rašytiniai liudytojo parodymai duodami notaro akivaizdoje ir notaras juos patvirtina. Tokių parodymų byloje nėra, nes nei Seišelių Respublikos, nei kitų valstybių – 1961 m. Hagos konvencijos narių – notarai nėra patvirtinę atsakovo Ellora 4522899 Ltd nurodytuose direktorės pareiškimuose išdėstytų faktų tikrumo, o yra patvirtinę tik pasirašiusio asmens parašą. Be to, pažyma (Apostille) nebuvo patvirtintas nei atsakovo Ellora 4522899 Ltd direktorės 2012 m. birželio 4 d. pareiškimo turinys, nei jos parašas. Kad atsakovo Ellora 4522899 Ltd direktorės parodymai 2011 m. vasario 21 d. ir 2012 m. birželio 4 d. pareiškimuose nebuvo patvirtinti notaro, akivaizdu ir iš to, jog juose nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 192 straipsnio 4 dalyje nustatyto priesaikos teksto ir įspėjimo dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą (ar analogiškos formuluotės pagal Seišelių Respublikos teisę). Teismas be pagrindo rėmėsi specialisto paaiškinimu dėl elektroninio pašto su galūnėmis @mdemail.net ir @emailhosting.lv sukūrimo galimybių. Elektroninio pašto paskyros vardą (dalį prieš ženklą @) klientas gali pasirinkti su sąlyga, kad toks paskyros vardas nėra užimtas, tačiau atsakovai nepateikė jokių įrodymų iš paslaugų teikėjų apie tai, jog elektroninio pašto adresus Ellora@MDemail.net ir StellaPortLouis@emailhosting.lv pasirinko ne atsakovas Ellora 4522899 Ltd ir / ar jo direktorė S. G. P.–L. ir / ar apeliantas. Be to, specialisto išvadą pateikė atsakovo Ellora 4522899 Ltd atstovo advokato G. V. marti.
  5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantas papildomai nesiaiškino aplinkybių, susijusių su Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-328-798/2010 reikštu atsakovo Ellora 4522899 Ltd reikalavimu priteisti iš apelianto 300 000 Lt sumažinto įstatinio kapitalo dalį, nes 2011 m. balandį Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. galutinis sprendimas nebuvo įsiteisėjęs, teismo priteista suma atsakovui Ellora 4522899 Ltd nebuvo sumokėta, todėl gautas atsakovo Ellora 4522899 Ltd direktorės nurodymas pervesti jos nurodytam asmeniui visą sumažinto įstatinio kapitalo sumą jokių abejonių negalėjo sukelti, kita vertus, 2011 m. balandžio 25 d. atsakovo Ellora 4522899 Ltd direktorės laiške buvo nurodyta, jog atlikus mokėjimą Development Win Limited, nei atsakovas Ellora 4522899 Ltd, nei jo teisių perėmėjas nereikš pretenzijų, susijusių su įstatiniu kapitalu. Teismas turėjo atkreipti dėmesį, kad atsakovo Ellora 4522899 Ltd direktorės pareiškimas prieštarauja ankstesniems jos pačios 2011 m. balandžio 20 d. ir 2011 m. balandžio 21 d. sprendimams, 2011 m. vasario 23 d. suderinimo aktui, 2011 m. balandžio 19 d. – 2011 m. balandžio 26 d. raštams ir kt. Be to, atsakovo Ellora 4522899 Ltd direktorės 2011 m. vasario 21 d. pareiškimas buvo surašytas anksčiau, nei ieškinio pagrindu nurodyti atsakovo Ellora 4522899 Ltd direktorės 2011 m. balandžio 19 d. – 2011 m. balandžio 26 d. elektroniniu paštu atsiųsti laiškai ir jos, kaip atsakovo Ellora 4522899 Ltd direktorės, 2011 m. balandžio 20 d. ir 2011 m. balandžio 21 d., sprendimai.
  6. Teismas neįvertino svarbių šiai bylai teisingai išspręsti aplinkybių, o būtent, kad 2011 m. balandžio 26 d. atsakovas Ellora 4522899 Ltd (buvęs pavadinimas Ellora Ltd) buvo likviduotas ir išregistruotas iš Anglijos ir Velso įmonių registro; atsakovo Ellora 4522899 Ltd 2011 m. balandžio 19 d. rašte pateiktas pareiškimas apie atsakovo Ellora 4522899 Ltd likvidavimą buvo įgyvendintas; įgyvendintas ir atsakovo Ellora 4522899 Ltd 2011 m. balandžio 26 d. rašte išdėstytas pareiškimas, jog atsakovas Ellora 4522899 Ltd apelianto akcijas perleido kitam asmeniui „Bismarck Limited“. Nors teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė paaiškinimų ir leistinų įrodymų, kokiomis aplinkybėmis atsakovas Ellora 4522899 Ltd buvo išregistruotas, kokiomis aplinkybėmis ieškovo akcininke vietoje atsakovo Ellora 4522899 Ltd buvo įregistruota Naujosios Zelandijos įmonė „Bismarck Limited“, tačiau konkrečiai neįvardijo, kokios aplinkybės buvo nenurodytos, kokie leistini įrodymai nebuvo pateikti, tokiu būdu netinkamai paskirstydamas įrodinėjimo naštą, nes apeliantas pateikė oficialius Anglijos ir Velso viešo įmonių registro „Companies House“ duomenis, akcininkų apskaitos ir viešo juridinio asmenų registro duomenis apie akcininko pasikeitimą, o atsakovai, jeigu jie nesutiko su įrodymais, turėjo pateikti tai paneigiančius įrodymus, tačiau tokių duomenų nepateikė.
  7. Teismas nepagrįstai sprendė, kad 2012 m. birželio 29 d. ir 2012 m. gruodžio 13 d. reikalavimo perleidimo sutartys neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, teisingumo, protingumo sąžiningumo principams, viešajai ir gerai moralei, jog šios (sutartys) nėra tariami sandoriai, kad trečiasis asmuo R. B. S. turėjo teisę veikti atsakovo Ellora 4522899 Ltd vardu ir sudaryti 2012 m. birželio 29 d. sutartis, taip pat jog ginčo atveju nėra pagrindo netaikyti restitucijos.

23Atsakovai Ellora 4522899 Ltd, bankrutuojanti UAB (toliau – ir BUAB) „FF lizingas“, UAB „Infoverslas“, Z. V. ir R. V. bei trečiasis asmuo R. B. S. atsiliepimuose į apeliacinį skundą iš esmės prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

24Atsakovai UAB „Infoverslas“, Z. V. ir R. V. atsiliepime į apeliacinį skundą, be kita ko, prašo šią bylą nutraukti pagal CK 1.137 straipsnio 6 dalį ir CPK 293 straipsnio 9 punktą, atsisakant ginti UAB „Skomė“ apeliaciniame skunde nurodytas tariamai pažeistas teises, skirti apeliantui 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

25Atsiliepimuose į apeliacinį skundą atsakovai ir trečiasis asmuo laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas teisingai taikius tiek materialiosios, tiek proceso teisės normas, tinkamai paskirsčius įrodinėjimo naštą, nepažeidus įrodymų vertinimo taisyklių, o

26IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27Apeliacinis skundas netenkintinas.

28Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųsto teismo sprendimo ar jo dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines bei teisines aplinkybes, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

29Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka pagal UAB „Skomė“ apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo nepatenkinti ieškinio reikalavimai dėl prievolės pripažinimo įvykdyta bei reikalavimo perleidimo (cesijos) sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

30Atsižvelgdama į tai, kad šioje byloje UAB „Skomė“ pareiškė ieškinį dėl prievolės pripažinimo įvykdyta, taip pat, be kita ko, ir dėl reikalavimo perleidimo (cesijos) sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, kaip prieštaraujančiomis imperatyvioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, sudarytų tik dėl akių, inter alia, jog reikalavimo dėl reikalavimo perleidimo (cesijos) sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nurodytais pagrindais išsprendimas, t. y. pripažinimas (ne)pagrįstu, yra tiesiogiai susijęs su reikalavimo dėl prievolės pripažinimo įvykdyta išsprendimu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas ieškovo UAB „Skomė“ reikalavimas dėl prievolės pripažinimo įvykdyta, teisėtumą ir pagrįstumą.

31Dėl prievolės pripažinimo įvykdyta

32Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir bylos šalių paaiškinimų nustatyta, kad UAB „Skomė“ 2008 m. birželio 11 d. visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendė sumažinti ieškovo įstatinį kapitalą, o remiantis paminėtu visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, ieškovui kilo prievolė atsakovui Ellora 4522899 Ltd (buvęs pavadinimas Ellora Ltd), kaip akcininkui, sumokėti 562 500 Lt sumažinto įstatinio kapitalo dalį (I t., b. l. 35, 37-38, 39-43). Be to, bylos duomenimis dalis nurodytos ieškovo UAB „Skomė“ atsakovui Ellora 4522899 Ltd mokėtinos sumos, t. y. 300 000 Lt, iš UAB „Skomė“ atsakovui Ellora 4522899 Ltd buvo priteista Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-328-798/2010 (I t., b. l. 37-38). Kitą dalį, t. y. 262 000 Lt, 2009 m. liepos 8 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi atsakovas Ellora 4522899 Ltd yra perleidęs atsakovui – šiuo metu BUAB „FF lizingas” (I t., b. l. 36).

33Byloje nustatyta ir tai, kad ieškovo šioje byloje ginčijamomis 2012 m. birželio 29 d. ir 2012 m. gruodžio 13 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimis atsakovas Ellora 4522899 Ltd yra perleidęs atsakovams reikalavimo teisę į 300 000 Lt sumažinto įstatinio kapitalo dalį, priteistą minėtu Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-328-798/2010 (I t., 44-45, 46-47, 48-49, 50, 52, 55). Pažymėtina, kad kaip matyti iš bylos medžiagos, o taip pat ir iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, minėtas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-328-798/2010 buvo paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartimi, o ši Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 30 d. nutartis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2013 taip pat buvo palikta nepakeista (I t., b. l. 39-43; II t., b. l. 17-21; CPK 179 straipsnio 3 dalis).

34Nagrinėjamos bylos kontekste pastebėtina ir tai, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-328-798/2010 pirmosios instancijos teisme UAB „Skomė“ 300 000 Lt skolos Ellora 4522899 Ltd iš esmės neginčijo, tik nesutiko su tuo, kad Z. V. gali būti pripažintas tinkamu Ellora Ltd atstovu, taip pat kėlė abejones dėl bendrovės Ellora Ltd veiksnumo. Tačiau šią bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, UAB „Skomė“ pakeitė savo poziciją ir tvirtino, kad ji prievolę Ellora 4522899 Ltd yra įvykdžiusi, t. y. 2011 m. balandžio 26 d. yra pervedusi 162 911,26 eurų (562 500 Lt) skolą Ellora 4522899 Ltd nurodytai įmonei Development Win Limited; Ellora 4522899 Ltd neigė, kad UAB „Skomė“ yra įvykdžiusi nurodytą prievolę. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus ir pateiktus dokumentus, susijusius su prievolės vykdymu po skundžiamo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimo priėmimo, pripažino, jog šie (argumentai) viršija nagrinėjamos bylos ir atsakovo UAB „Skomė“ apeliacinio skundo ribas, todėl jų nenagrinėjo.

35Nagrinėjamoje byloje ieškovas UAB „Skomė“ siekia įrodyti, kad jis savo prievolę atsakovui Ellora 4522899 Ltd yra tinkamai įvykdęs. Ieškovo UAB „Skomė“ ieškinio reikalavimas pripažinti, kad jis (ieškovas) įvykdė prievolę atsakovui Ellora 4522899 Ltd pagal 2008 m. birželio 11 d. UAB „Skomė“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą, t. y. jog UAB „Skomė“ 2011 m. balandžio 26 d. sumokėjo atsakovui Ellora 4522899 Ltd 562 500 Lt sumažinto įstatinio kapitalo, iš esmės buvo grindžiamas tuo, kad aplinkybę, jog jis (ieškovas) yra įvykdęs savo prievolę dėl 562 500 Lt sumokėjimo, patvirtina 2011 m. balandžio 26 d. Tarptautinio mokėjimo nurodymas Nr. 211001, pagal kurį ieškovas sumokėjo 162 911,26 eurų (562 500 Lt) atsakovo Ellora 4522899 Ltd nurodytai įmonei Development Win Limited. Ieškovas ieškinyje, be kita ko, akcentavo, kad nurodymą atsakovui Ellora 4522899 Ltd priklausančią 562 500 Lt sumažinto įstatinio kapitalo dalį sumokėti įmonei Development Win Limited ieškovui UAB „Skomė“ davė atsakovo Ellora 4522899 Ltd direktorė S. G. P.–L. 2011 m. balandžio 25 d. elektroniniame laiške, dėl kurio autentiškumo jam (ieškovui) nekilo jokių pagrįstų abejonių, nes šalių susirašinėjimas tiek paprastu, tiek elektroniniu paštu vyko ilgą laiką.

36Atsakovai, atsikirsdami į nurodytus ieškovo argumentus, laikėsi pozicijos, kad ieškovo pateiktas elektroninis susirašinėjimas su atsakovo Ellora 4522899 Ltd direktore S. G. P.–L., kuriuose ji (direktorė) nurodė atsakovui Ellora 4522899 Ltd priklausančią 562 500 Lt sumažinto įstatinio kapitalo dalį pervesti įmonei Development Win Limited, nepatvirtina, jog ieškovas įvykdė prievolę atsakovui, be to, elektroniniai laiškai galbūt yra suklastoti, nes S. G. P.–L. raštu patvirtino, kad tokių nurodymų ieškovui nėra davusi. Atsakovai manė, kad ieškovas turėjo pareigą imtis priemonių išsiaiškinti, ar tikrai nurodymus dėl 562 500 Lt pervedimo įmonei Development Win Limited elektroniniais laiškais davė atsakovo Ellora 4522899 Ltd vardu turintis teisę veikti asmuo, ieškovo turimi duomenys turėjo sukelti jam pagrįstas abejones dėl tokių nurodymų autentiškumo, kita vertus, aplinkybė, jog atsakovui Ellora 4522899 Ltd priklausančią 562 500 Lt sumažinto įstatinio kapitalo dalį ieškovas be pagrindo pervedė įmonei Development Win Limited, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas tinkamai įvykdė prievolę sumokėti atsakovui Ellora 4522899 Ltd 562 500 Lt.

37Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos šalių nurodytas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiami ieškinio reikalavimai ir atsikirtimai, susiję su ieškovo prievolės atsakovui (ne) tinkamu (ne)įvykdymu, išanalizavęs bylos rašytinių įrodymų visumą, konstatavo, kad ieškovas nepateikė patikimų įrodymų, kurie leistų spręsti, jog atsakovas Ellora 4522899 Ltd davė ieškovui nurodymą pervesti įmonei Development Win Limited 526 500 Lt sumažinto įstatinio kapitalo dalį, todėl sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra nei faktinių, nei teisinių prielaidų formuoti išvadą, jog ieškovas tinkamai įvykdė prievolę sumokėti atsakovui Ellora 4522899 Ltd 526 500 Lt, o AB „Citadele“ banko Vilniaus filialo 2013 m. gegužės 16 d. Pažymoje apie lėšų patvirtinimą nurodyta aplinkybė, kad 2011 m. balandžio 26 d. pavedimas Nr. 211001 163 911,26 eurų buvo įvykdytas ir lėšos atgal negrąžintos, nesuteikia pagrindo daryti priešingą išvadą. Apeliaciniame skunde ieškovas UAB „Skomė“ ginčija šią pirmosios instancijos teismo išvadą, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas taikė tas teisės normas, kurių nereikėjo nagrinėjamu atveju taikyti, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes teismo sprendimas motyvuotas išimtinai atsakovų ir / ar atsakovų atstovų paaiškinimais bei pateiktais įrodymais.

38Kadangi apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo nepatenkintas ieškovo reikalavimas dėl prievolės pripažinimo įvykdyta, ginčija dviem aspektais, t. y. kad pirmosios instancijos teismas, pažeidė tiek proceso teisės normų reikalavimus, tiek materialiosios teisės normas, visų pirma, teisėjų kolegija nagrinėja ir vertina apelianto argumentus, susijusius su netinkamu proceso teisės normų taikymu.

39Vertindama ir nagrinėdama apelianto argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos (lot. – onus probandi) paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. – ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (dokumentais, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokiais raštais, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai , daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys; 197 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kartu akcentuotina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis.

40Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.), o faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

41Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2–3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012).

42Teismas, ištyręs visus įrodymus ir laikydamas, kad yra pagrindas nuspręsti dėl visų byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo ar nepagrįstumo, išsprendžia šalių ginčą priimdamas sprendimą (CPK 260 straipsnis). Teismo sprendimui keliami teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai (CPK 263 straipsnis), o, kaip nurodyta pirmiau, sprendimas šiuos reikalavimus atitinka, jei teismas, išspręsdamas bylą, teisingai taiko materialiosios ir proceso teisės normas, padarytos išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas byloje reikšmingas aplinkybes ir pagrįstos atitinkamomis teisės normomis.

43Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, taip pat į nurodytas proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus dėl šių teisės normų taikymo, įvertinusi byloje dalyvaujančių asmenų nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, pateiktus įrodymus, kuriais grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, nenustačiusi, kad kokiu nors būdu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme būtų apribotos ieškovo teisės teikti įrodymus, patvirtinančius faktą dėl ginčo prievolės tinkamo įvykdymo ir / ar paneigiančius atsakovų pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nepažeidė nustatė ir visapusiškai bei objektyviai ištyrė teisiškai reikšmingus bylos faktus, jų visetą, o išnagrinėjęs bylą iš esmės, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo baigiamąjį procesinį aktą, kuris yra tinkamai motyvuotas, jame išdėstyti argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors ieškovo pateiktus įrodymus. Todėl pirmiau nurodytus apelianto argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso normas, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes teismo sprendimas motyvuotas išimtinai atsakovų ir / ar atsakovų atstovų paaiškinimais bei pateiktais įrodymais, teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais (CPK 185 straipsnis).

44Ad hoc teisėjų kolegija pastebi, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantui, per se nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino ieškovų pateiktų faktinių ir teisinių argumentų. Kaip minėta, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą bei kitas įrodinėjimo taisykles. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, šio reikalavimo laikėsi ir atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius bei teisinius aspektus.

45Teismas, nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą, vertindamas įrodymus ir nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, taip pat privalo tinkamai pritaikyti materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, o priimdamas sprendimą turi konstatuoti, koks įstatymas turi būti taikomas byloje (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad materialiųjų teisės normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą (CPK 330 straipsnis), o apeliacinis skundas yra grindžiamas ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkami taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias prievolės įvykdymą.

46Nagrinėjant ir vertinant, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nurodytina, kad prievolės vykdymas yra veiksmų, kurie yra prievolės dalykas, atlikimas. Piniginės prievolės dalykas (kaip ir nagrinėjamu atveju) – skolininko pareiga perduoti kreditoriui nustatytą pinigų sumą.

47CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.39 straipsnio 1 dalį skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, nepaisant įvykdymo būdo vertės. Jeigu kreditorius sutiko priimti prievolės įvykdymą kitokiu būdu, prievolė laikoma įvykdyta (CK 6.39 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 6.44 straipsnio 1 dalimi prievolė turi būti įvykdyta kreditoriui arba jo atstovui, taip pat kreditoriaus paskirtam asmeniui arba asmeniui, kuris įstatymų ar teismo yra įpareigotas priimti prievolės įvykdymą. CK 6.44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prievolės įvykdymas asmeniui, neturinčiam teisės priimti jos įvykdymą, laikomas tinkamu prievolės įvykdymu, jeigu kreditorius patvirtina tokį įvykdymą arba faktiškai gauna visą įvykdymą iš to asmens. CK 6.45 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kai prievolė įvykdoma asmeniui, kurį skolininkas dėl kreditoriaus kaltės pagrįstai ir sąžiningai laiko tikruoju kreditoriumi, skolininkas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo kreditoriui, jeigu įrodo, kad suklydo sąžiningai. Jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas reikalavimo ją įvykdyti momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti. Tačiau jeigu prievolės prigimtis, jos įvykdymo būdas ar įvykdymo vieta reikalauja tam tikro termino, tokios prievolės įvykdymo terminą gali nustatyti teismas vienos iš šalių reikalavimu. Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas. Tokiais atvejais prievolės įvykdymo terminas turi būti protingas ir sudaryti sąlygas skolininkui tinkamai įvykdyti prievolę. Skolininkas turi teisę įvykdyti prievolę prieš terminą, jeigu to nedraudžia įstatymai, sutartis arba prievolės įvykdymas prieš terminą neprieštarauja jos esmei (CK 6.53 straipsnis). Remiantis CK 6.123 straipsnio 1 dalimi, prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma. Prievolė taip pat baigiasi, kai kreditorius vietoj reikiamo įvykdymo priima kitos rūšies įvykdymą. Kai kreditorius priėmė įvykdymą, pareiga įrodinėti, kad prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai, tenka kreditoriui (CK 6.123 straipsnio 2 dalis).

48Taigi nurodytų teisės normų sisteminė analizė suponuoja išvadą, kad tinkamai įvykdžius piniginę prievolę – grąžinus kreditoriui lėšas, prievolė pasibaigia įvykdymu, o netinkamai įvykdyta (ne visiškai įvykdyta) prievolė įvykdymu nepasibaigia (CK 6.123 straipsnio 1 dalis).

49Kaip minėta, ieškovo UAB „Skomė“ prievolė atsakovui Ellora 4522899 Ltd sumokėti 562 500 Lt sumažinto įstatinio kapitalo kilo pagal 2008 m. birželio 11 d. UAB „Skomė“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą. Dalis nurodytos ieškovo UAB „Skomė“ atsakovui Ellora 4522899 Ltd mokėtinos sumos, t. y. 300 000 Lt, iš UAB „Skomė“ atsakovui Ellora 4522899 Ltd buvo priteista Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-328-798/2010, nes UAB „Skomė“ iki 2008 m. gruodžio 11 d. neįvykdė savo prievolės Ellora 4522899 Ltd (buvęs pavadinimas Ellora Ltd) (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 52 straipsnio 8 dalis), o kita dalis, t. y. 262 000 Lt, 2009 m. liepos 8 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi atsakovo Ellora 4522899 Ltd buvo perleista atsakovui – šiuo metu BUAB „FF lizingas”. Be to, nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina ir tai, kad remiantis tiek bylos, tiek Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, yra pradėtas priverstinis išieškojimas pagal įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-328-798/2010, kuris buvo sustabdytas tik šią bylą nagrinėjant kasacine tvarka (I t., b. l. 178; II t., b. l. 76-78; CPK 179 straipsnio 2 dalis). Inter alia atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-4381-430/2012, kuriuo ieškovo UAB „Skomė“ ieškinys dėl 2009 m. liepos 8 d. reikalavimo perleidimo sutarties, kuria Ellora 4522899 Ltd perleido reikalavimo teises UAB „FF lizingas“ į UAB „Skomė“ dėl 262 500 Lt sumažintos ir jai neišmokėtos įstatinio kapitalo dalies, buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1148-660/2013 (II t., b. l. 22-27; III t., b. l. 133-138; CPK 179 straipsnio 3 dalis). Paminėtos faktinės aplinkybės rodo, kad iš tiesų ieškovas UAB „Skomė“ atsakovui Ellora 4522899 Ltd iki 2008 m. gruodžio 11 d. turėjo 562 000 Lt prievolę (kurios nevykdė), tačiau 2009 m. liepos 8 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Ellora 4522899 Ltd perleidus 262 500 Lt reikalavimo teisę į ieškovą UAB „FF lizingas“ – UAB „Skomė“ vykdytina prievolė atsakovui sumažėjo iki 300 000 Lt, kurie ir buvo priteisti įsiteisėjusiu ir šiuo metu vykdytinu Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-328-798/2010. Pastebėtina ir tai, kad ieškinį UAB „Skomė“ dėl minėtos 2009 m. liepos 8 d. reikalavimo perleidimo sutarties teismui padavė dar 2010 m. sausio 13 d., o byla pagal šį ieškinį iškelta 2010 m. sausio 14 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis; Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys), bet Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 5 d. nutartimi buvo perduota Vilniaus 1-ajam apylinkės teismui pagal teismingumą, nes UAB „Skomė“ neginčijo Ellora Ltd paties reikalavimo teisėtumo bei pagrįstumo (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys; CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš paminėtų teismų sprendimų nustatytų aplinkybių, Z. V. Lietuvoje veikė Ellora 4522899 Ltd (buvęs pavadinimas Ellora Ltd) vardu pagal 2009 m. birželio 8 d. įgaliojimą.

50Iš aptartų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju gali (galėjo) būti sprendžiamas klausimas tik dėl 300 000 Lt prievolės pripažinimo įvykdyta. Tačiau, nepaisant šios aplinkybės, ieškovas UAB „Skomė“, siekdamas pagrįsti reikalavimą dėl prievolės pripažinimo įvykdyta, pateikė elektroninio susirašinėjimo su Ellora Ltd (šiuo metu Ellora 4522899 Ltd) medžiagą, kuri, anot jo (ieškovo), patvirtina kreditoriaus Ellora Ltd (šiuo metu Ellora 4522899 Ltd) duotą nurodymą įvykdyti UAB „Skomė“ 562 500 Lt dydžio prievolę kreditoriaus paskirtam asmeniui – Development Win Limited, kurį jis tinkamai ir įvykdė, todėl prievolė ginčo atveju privalo būti pripažinta įvykdyta.

51Iš ieškovo UAB „Skomė“ pateikto elektroninio susirašinėjimo su Ellora Ltd (šiuo metu Ellora 4522899 Ltd) matyti, kad UAB „Skomė“ 2011 m. balandžio 19 d. iš Ellora Ltd buvo gautas elektroninis laiškas, kuriame nurodoma, jog ketinama naikinti atsakovą Ellora Ltd, siūloma laikyti UAB „Skomė“ sąskaitoje įstatinio kapitalo sumažinimo sumą iki tolimesnių nurodymų, kurie greitu laiku bus duoti, su banko sąskaitos duomenimis, remiantis kuriais turės būti pervesti pinigai. 2011 m. balandžio 25 d. iš Ellora Ltd UAB „Skomė“ buvo gautas elektroninis laiškas, prie kurio buvo pridėtas Ellora Ltd 2011 m. balandžio 20 d. Raštiškas direktoriaus sprendimas, kuriuo nuspręsta, kad visi bendrovės sprendimai dėl įgaliotinių (įskaitant p. Z. V.), atstovų ir t. t. paskyrimo privalo būti nedelsiant panaikinti; jog visi bendrovės įgaliojimai, o taip pat teisių ir pavedimų kitiems asmenims suteikimai privalo būti nedelsiant atšaukti; kad visos p. Z. V. bendrovės vardu sudarytos sutartys dėl teisinių paslaugų suteikimo, atstovavimo ir t. t., kaip ir visi kiti įgaliojimai, privalo būti nutrauktos; jog Baltic International Bank (Latvija) sąskaita LV45BLIB3200003895001 nebūtų naudojama bendrovei atliekant bet kokius veiksmus ar operacijas; kad visos p. Z. V. ir / arba jo pasamdytų advokatų, prisiekusių įgaliotinių, teisininkų bendrovės vardu inicijuotos bylos nebetęsiamos; jog buvę bendrovės įgaliotiniai, atstovai, advokatai, teisininkai ir susiję tretieji asmenys, įstaigos, teismai ir t. t., žinomi bendrovei, atitinkamai privalo būti nedelsiant informuoti apie minėtą atšaukimą ir kitus sprendimus. 2011 m. balandžio 25 d. iš Ellora Ltd UAB „Skomė“ buvo gautas dar vienas elektroninis laiškas, kuriame nurodyta, kad jau yra sprendimas, susijęs su banko, į kurį turi būti pervestos lėšos, sąskaitos duomenimis bei prašoma lėšas pervesti eurais. Prie laiško buvo pridėtas Ellora Ltd direktoriaus 2011 m. balandžio 21 d. sprendimas, kuriuo buvo nuspręsta, kad 562 500 Lt, lygų 162 911,26 eurų, UAB „Skomė“ privalo sumokėti griežtai laikydamasi šių banko nurodymų, t. y. lėšas pervesti gavėjui – Development Win Limited, nurodyti gavėjo sąskaitos ir banko rekvizitai; UAB „Skomė“ bus informuota apie minėtus nurodymus; kai tik ankščiau minimas apmokėjimas bus atliktas, nei Ellora Ltd, nei jo teisių perėmėjas nereikš pretenzijų, susijusių su minėtu kapitalo balansu. 2011 m. balandžio 26 d. iš Ellora Ltd buvo gautas elektroninis laiškas, kuriame UAB „Skomė“ informuojama, kad Ellora Ltd perleido visas UAB „Skomė“ akcijas ir nebėra šios bendrovės akcininku, taip pat nurodoma, jog greitai bus suteikta daugiau informacijos apie naują akcininką (I t., b. l. 130-170).

52Byloje taip pat nustatyta, kad 2011 m. balandžio 26 d. Tarptautinio mokėjimo nurodymu Nr. 211001 ieškovas UAB „Skomė“ pervedė įmonei Development Win Limited 162 911,26 eurų (ekvivalentas litais – 562 500 Lt), t. y. iš esmės visą sumažinto įstatinio kapitalo sumą, priklausiusią ieškovui UAB „Skomė“ sumokėti atsakovui Ellora 4522899 Ltd pagal 2008 m. birželio 11 d. UAB „Skomė“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą (I t., b. l. 84; III t., b. l. 132). AB „Citadele“ banko Vilniaus filialas 2013 m. gegužės 16 d. Pažymoje apie lėšų patvirtinimą nurodė, kad pagal 2011 m. balandžio 26 d. Tarptautinį mokėjimo nurodymą Nr. 211001 163 911,26 eurų buvo įvykdytas, lėšos atgal nebuvo sugrąžintos (III t., b. l. 131).

53Tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde UAB „Skomė“ laikėsi ir laikosi pozicijos, kad įmonė savo prievolę atsakovui Ellora 4522899 Ltd yra tinkamai įvykdžiusi ir tai patvirtina būtent 2011 m. balandžio 26 d. Tarptautinio mokėjimo nurodymas Nr. 211001, pagal kurį ieškovas sumokėjo 162 911,26 eurų (562 500 Lt) atsakovo Ellora 4522899 Ltd nurodytai įmonei Development Win Limited, t. y. atsakovo Ellora 4522899 Ltd direktorės S. G. P.–L. 2011 m. balandžio 25 d. elektroniniame laiške nurodytam subjektui, dėl šio elektroninio laiško ir jame suformuluoto nurodymo autentiškumo jam (ieškovui) nekilo jokių pagrįstų abejonių, nes šalių susirašinėjimas tiek paprastu, tiek elektroniniu paštu vyko ilgą laiką; be to, ieškovo (apelianto) įsitikinimu, aplinkybė, jog nei atsakovas Ellora 4522899 Ltd, nei Development Win Limited pinigų UAB „Skomė“ negrąžino, tik dar kartą patvirtina, kad ji prievolę atsakovui įvykdė tinkamai ir kreditorius šios prievolės įvykdymą priėmė, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepripažino prievolės įvykdyta. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo sutikti.

54Kaip jau buvo nurodyta anksčiau šioje nutartyje, Ellora 4522899 Ltd piniginės prievolės dalyką – kreditoriaus nustatytą pinigų sumą Ellora 4522899 Ltd nurodytam subjektui Development Win Limited 162 911,26 eurų (562 500 Lt) vykdydamas atsakovo Ellora 4522899 Ltd teisėtą (pagrįstą) nurodymą sumą pervesti būtent Development Win Limited. Tačiau ieškovas (apeliantas) nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė jokių įtikinamų argumentų bei nepateikė patikimų įrodymų, kurie leistų teisėjų kolegijai daryti tikėtiną išvadą, kad ieškovo prievolė atsakovui buvo įvykdyta tinkamai ir / ar UAB „Skomė“ sąžiningai klydo dėl tikrojo kreditoriaus (CPK 178 ir 314 straipsniai).

55Teisėjų kolegijos įsitikinimu, vien aplinkybė, kad lėšos pagal 2011 m. balandžio 26 d. Tarptautinį mokėjimo pavedimą Nr. 211001 atgal nebuvo grąžintos, kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, nesuponuoja išvados, jog prievolė buvo įvykdyta tinkamai. Byloje taip pat nepateikta jokių duomenų, leidžiančių identifikuoti Development Win Limited, kaip tarptautinę įmonę, su kuria atsakovas Ellora 4522899 Ltd turėjo komercinių teisinių santykių, jog Ellora 4522899 Ltd savo teises į ieškovo skolą atsakovui perleido būtent Development Win Limited (CPK 178 ir 314 straipsniai), o aplinkybę, kad nurodymą 162 911,26 eurų (562 500 Lt) sumokėti Development Win Limited 2011 m. balandžio 25 d. elektroniniame laiške, siųstame elektroniniu paštu skome@takas.lt, ieškovui UAB „Skomė“ davė atsakovo Ellora 4522899 Ltd direktorė S. G. P.–L., paneigia S. G. P.–L. 2011 m. vasario 21 d. bei 2012 m. birželio 4 d. notaro patvirtinti pareiškimai, kuriuose ji tvirtina niekada nesinaudojusi elektroniniais adresais Ellora@MDemail.net ir StellaPortLouis@emailhosting.lv, jog jokiais būdais (telefonu, elektroniniu paštu, faksu ar kitaip) nebendravo su J. M. (ieškovo direktoriumi), kad atsakovas Ellora 4522899 Ltd niekada nėra pasirašęs 2011 m. gegužės 13 d. antstolio R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytų dokumentų, jog atsakovo Ellora 4522899 Ltd vardu ji nėra davusi nurodymo ieškovui sumokėti įmonei Development Win Limited atsakovui Ellora 4522899 Ltd priklausančią sumokėti 562 500 Lt sumažinto įstatinio kapitalo dalį S. G. P.–L. 2012 m. birželio 4 d. notaro patvirtintame pareiškime taip pat nurodė, jog ji atsakovo Ellora 4522899 Ltd vardu nėra pasirašiusi dokumento dėl UAB „Skomė“ akcijų perleidimo įmonei „Bismarck Limited“ (II t., b. l. 183-184, 186, 188-189). Be to, bylos duomenimis elektroninį paštą su galūnėmis @mdemail.net ir @emailhosting.lv nesunkiai galima sukurti naudojantis kompanijos „CryptolHeaven“ paslaugomis, ši paslauga pasiekiama internetu, elektroninio pašto paskyros vardą (dalį prieš ženklą @) klientas gali pasirinkti visiškai laisvai su sąlyga, jog paskyros vardo ir galūnės kompozicija dar neužimta, kliento neprašoma pateikti teisių į pašto paskyros vardą patvirtinimo (ieškovas šiuos duomenis paneigiančių įrodymų neteikė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei ją (bylą) nagrinėjant apeliacine tvarka) (III t., b. l. 139, 196). Pažymėtina, kad šiuos duomenis paneigiančių duomenų byloje nepateikta. Nors apeliantas tvirtina, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų iš nurodyto paslaugų teikėjo apie tai, jog elektroninio pašto adresus Ellora@MDemail.net ir StellaPortLouis@emailhosting.lv pasirinko ne Ellora 452899 Ltd ir / ar jo direktorė S. G. P.–L. ir / ar ieškovas, tačiau byloje apeliantas taip pat nepateikė įrodymų, leidžiančių teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad jis nesinaudojo kompanijos „CryptolHeaven“ paslaugomis.

56Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad vertinti bylos faktines ir teisines aplinkybes kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas, nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad byloje esančių rašytinių įrodymų visetas nesuteikia nei faktinių, nei teisių prielaidų spręsti, jog atsakovas Ellora 4522899 Ltd davė ieškovui UAB „Skomė“ nurodymą pervesti įmonei Development Win Limited 562 500 Lt sumažinto įstatinio kapitalo dalį, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovas tinkamai įvykdė prievolę sumokėti atsakovui Ellora 4522899 Ltd 526 500 Lt, t. y. nagrinėjamu atveju bylos rašytinių įrodymų visuma suponuoja tikėtiną išvadą, kad Ellora 4522899 Ltd ieškovui UAB „Skomė“ nurodymo dėl 562 500 Lt prievolės vykdymo nedavė.

57Nurodytą apeliacinio teismo teisėjų kolegijos išvadą sustiprina ir tai, kad, visų pirma, iš vykstančių įvairių tarp šalių teisminių ginčų (kurie buvo inicijuoti iš esmės pačios UAB „Skomė“) ieškovui UAB „Skomė“ buvo žinoma, jog 2009 m. liepos 8 d. reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovas Ellora 4522899 Ltd perleido atsakovui UAB „FF lizingas” reikalavimo teisę į 262 500 Lt sumažinto įstatinio kapitalo dalį (be to, apie teisių perleidimą UAB „Skomė“ buvo pranešta ir 2009 m. liepos 14 d. Ellora Ltd pranešimu), Ellora Ltd direktorė S. G. P.–L. 2010 m. kovo 1 d. Pareiškimu visoms suinteresuotoms šalims, pasirašytu notaro akivaizdoje ir patvirtintu pažyma (Apostille), patvirtino, kad jai yra žinoma apie 262 500 Lt reikalavimo perleidimą UAB „FF lizingas“, iš UAB „Skomės“ turimos prievolės 562 500 Lt Ellora Ltd, kurios vis dar UAB „Skomė“ nėra sumokėjusi kreditoriui (II t., b. l. 41-42). Antra, Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-328-798/2010 atsakovas Ellora 4522899 Ltd reiškė reikalavimą tik dėl 300 000 Lt sumažinto įstatinio kapitalo dalies priteisimo iš ieškovo, šioje byloje yra nustatyta aplinkybė, kad UAB „Skomė“ Ellora Ltd (šiuo metu Ellora 4522899 Ltd) banko sąskaitos numerį žinojo nuo 2003 metų ir šis sąskaitos numeris sutampa su sąskaitos numeriu, kuriuo UAB „Skomė“ buvo sumokėta už įsigytas akcijas. Byloje nepateikta duomenų, kad iki 2011 m. balandžio 26 d. buvo pasikeitęs Ellora Ltd banko sąskaitos numeris. Trečia, ieškovo minimas nurodymas buvo duotas dėl visos 562 500 Lt sumažinto įstatinio kapitalo dalies, nors iš pirmiau šioje nutartyje paminėtų aplinkybių visumos, akivaizdu, jog toks nurodymas ieškovui, kaip verslininkui, kuriam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, ypatingai įvertinus prievolės dydį (kaip ir pats ieškovas nurodo – didelė pinigų suma), kad Ellora Ltd prievolė sudarė 300 000 Lt iš 562 500 Lt, nes reikalavimo teisė į 262 500 Lt buvo perleista UAB „FF lizingas“, teismo sprendimu iš UAB „Skomė“ buvo priteista Ellora 4522899 Ltd (buvęs pavadinimas Ellora Ltd) tik 300 000 Lt, turėjo sukelti pagrįstų abejonių, nes jis prieštaravo elementariai logikai, netgi nesant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl 300 000 Lt priteisimo šioje byloje (beje, UAB „Skomė“ neginčijo pačios skolos (pozicijos, kad UAB „Skomė“ yra įvykdžiusi savo prievolę atsakovui ir ne 300 000 Lt, o 562 500 Lt, pradėjo laikytis tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme), ginčijo Z. V. teisę veikti atsakovo Ellora 4522899 Ltd vardu ir atsakovo Ellora 4522899 Ltd civilinį teisnumą), tačiau nepaisant to, nesiekus kitais būdais įsitikinti 2011 m. balandžio 25 d. nurodymo autentiškumu ir kitą dieną, t. y. 2011 m. balandžio 26 d., pervedus Development Win Limited 162 911,26 eurų sumą, toks UAB „Skomė“ elgesys ir veiksmai negali būti pripažinti kaip atitinkantys bonus pater familias standartus. Ketvirta, ieškovas (apeliantas) laikytis pozicijos, kad jis prievolę atsakovui yra įvykdęs, pradėjo tik bylą, kurioje iš ieškovo atsakovui buvo priteisti 300 000 Lt, nagrinėjant apeliacine tvarka, t. y. UAB „Skomė“ nenuosekli pozicija dėl prievolės įvykdymo. Penkta, iš tiesų, kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, byloje nėra įrodymų (jie nebuvo pateikti ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka), kad iki 2010 m. spalio 15 d., t. y. kai buvo išsiųstas pirmasis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytas ieškovo elektroninis laiškas, ieškovo ir atsakovo Ellora 4522899 Ltd bendravimas elektroniniais laiškais adresais Ellora@MDemail.net ir StellaPortLouis@emailhosting.lv buvo įprastas tarp šalių, be to, 2010 m. spalio 15 d. ieškovo elektroniniame laiške nurodyta, jog tai yra atsakymas į 2010 m. spalio 14 d. elektroninį laišką, tačiau šis elektroninis laiškas nepateiktas, taip pat byloje nėra duomenų, kaip ieškovui tapo žinomas elektroninio pašto adresas Ellora@MDemail.net. Šešta, kaip matyti iš elektroninio susirašinėjimo, visiškai nelogišku pripažintinas 2010 m. gruodžio 3 d. elektroniniame laiške UAB „Skomė“ suformuluotas Ellora Ltd klausimas, ką daryti su 562 500 Lt, taip pat dėl galimybės susisiekti su atsakovo atstovais, jeigu jis turi tokių Lietuvoje (kai UAB „Skomė“ buvo žinoma aplinkybė apie teisių perleidimą UAB „FF lizingas“ ir kad Ellora Ltd vardu Lietuvoje veikia Z. V., beje, ši aplinkybė nustatyta Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-274/2014, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. galutinis sprendimas), be to, UAB „Skomė“ 2011 m. balandžio 23 d. išsiunčia neva 2009 m. rugsėjo 22 d. teismo sprendimą dėl 562 500 Lt kapitalo balanso, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, kad būtų priimtas toks teismo sprendimas ir dėl tokios sumos. Akivaizdu, kad siunčiant nurodytą laišką, UAB „Skomė“ galėjo išsiųsti tik neįsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. galutinį sprendimą dėl 300 000 Lt skolos priteisimo iš UAB „Skomė“ Ellora Ltd, kuriuo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. preliminarus sprendimas buvo paliktas nepakeistas, tačiau šį UAB „Skomė“ buvo apskundusi apeliacine tvarka ir byla su apeliaciniu skundu 2011 m. vasario 11 d. buvo išsiųsta į apeliacinę instanciją (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys; CPK 179 straipsnio 3 dalis).

58Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina taip pat ir tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-328-798/2010 dėl išieškotojų vykdymo procese pakeitimo (II t. b. l. 76-78) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-12311-809/2013 dėl antstolio veiksmų (III t., b. l. 58-60) (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys; CPK 179 straipsnio 3 dalis) teismai yra konstatavę, jog 2011 m. balandžio 26 d. Tarptautinio mokėjimo nurodymas Nr. 211001 ir UAB „Skomė“ elektroninio susirašinėjimo medžiaga su atsakovo Ellora Ltd direktore S. G. P.–L. negali būti pripažinti tinkamais įrodymais ir niekaip nepatvirtina skolos sumokėjimo pradiniam išieškotojui – Ellora Ltd – fakto.

59Atsižvelgusi į tai, kas pasakyta pirmiau, teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti prievolę įvykdyta ir kad pagal bylos duomenis ieškovo (apelianto) prievolė turėjo būti pripažinta įvykdyta.

60Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovo UAB „Skomė“ pateiktas elektroninis susirašinėjimas nėra tinkami įrodymai CPK 177 straipsnio 3 dalies taikymo prasme, jog nagrinėjamu atveju taikytinos ne EPĮ nuostatos, o Lietuvos Respublikos telekomunikacijų ir Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo nuostatos.

61CPK 177 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. elektroniniams duomenims turi tokia pat teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose ir yra leistinas kaip įrodinėjimo priemonė teisme.

62Atsižvelgus į paminėtas teisės normas, įvertinus anksčiau ištirtus bylos rašytinius įrodymus, ypatingai tą aplinkybę, kad šioje konkrečioje byloje S. G. P.–L. 2011 m. vasario 21 d. bei 2012 m. birželio 4 d. notaro patvirtintuose pareiškimuose, neigė, jog ji naudojosi elektroniniais adresais Ellora@MDemail.net ir StellaPortLouis@emailhosting.lv, jog jokiais būdais (telefonu, elektroniniu paštu, faksu ar kitaip) nebendravo su J. M. (ieškovo direktoriumi), kad atsakovas Ellora 4522899 Ltd niekada nėra pasirašęs 2011 m. gegužės 13 d. antstolio R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytų dokumentų (2011 m. balandžio 20 d., 2011 m. balandžio 21 d. sprendimų, 2011 m. vasario 23 d. suderinimo akto), jog atsakovo Ellora 4522899 Ltd vardu ji nėra davusi nurodymo ieškovui sumokėti įmonei Development Win Limited atsakovui Ellora 4522899 Ltd priklausančią sumokėti 562 500 Lt sumažinto įstatinio kapitalo dalį, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog nagrinėjamu atveju elektroninis susirašinėjimas, kuriuo ieškovas (apeliantas) grindžia savo reikalavimą pripažinti prievole įvykdyta, nesant byloje kitų patikimų įrodymų, vertinant juos sąsajumo bei leistinumo aspektais, negali būti pripažįstamas tinkamu įrodymu.

63Tačiau apeliacinio teismo teisėjų kolegija kartu pažymi, kad tai nereiškia, jog elektroninis susirašinėjimas (elektroniniai laiškai), net ir be saugaus elektroninio parašo, apskritai negali būti vertinamas kaip patvirtinantis ir / ar paneigiantis reikšmingas konkrečiai bylai aplinkybes, nes, kaip minėta, tik teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje sprendžia dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, vertina, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai; teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Tai, kad elektroniniai laiškai gali būti pripažinti tinkama įrodinėjimo priemone pripažįstama ir formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2009; 2012 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2012).

64Pirmosios instancijos teismas teisingai rėmėsi EPĮ nuostatomis, vertindamas ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų (elektroninio susirašinėjimo medžiagą) patikimumą, o apelianto nurodomų įstatymų, t. y. Lietuvos Respublikos telekomunikacijų ir Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo nuostatos nagrinėjamos bylos kontekste pripažintinos neaktualiomis, netaikytinos sprendžiant šį ginčą. Be kita ko, atkreiptinas apelianto dėmesys, kad Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymas nuo 2004 m. gegužės 1 d. neteko galios ir šį įstatymą pakeitė Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo, kuris reglamentuoja visuomeninius santykius, susijusius su elektroninių ryšių paslaugomis, tinklais ir su jais susijusiomis priemonėmis bei paslaugomis, elektroninių ryšių išteklių naudojimu, taip pat visuomeninius santykius, susijusius su radijo įrenginiais, galiniais įrenginiais ir elektromagnetiniu suderinamumu. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nereguliuoja visuomeninių santykių, susijusių su paslaugomis, teikiamomis naudojant tinklus ir paslaugas, taip pat elektroninių ryšių tinklais perduodamo turinio ir su juo susijusių paslaugų. Tuo pačiu atmestini ir apelianto argumentai, kad EPĮ įstatymo nuostatos netaikytinos ginčo atveju ir dėl to, kad atsakovas yra užsienyje registruota įmonė, nes nagrinėjamu atveju ieškovo prievolė atsakovui kilo pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų normas, todėl ir iškeltos bylos faktams vertinti taikytina Lietuvos Respublikos teisė.

65Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog atsakovo Ellora 4522899 Ltd direktorės S. G. P.–L. 2011 m. vasario 21 d. ir 2012 m. birželio 4 d. pareiškimai yra prima facie įrodymai, nors jų turinio tikrumo nei Seišelių Respublikos, nei kitų valstybių – 1961 m. Hagos konvencijos narių – notarai nėra patvirtinę, yra patvirtinę tik pasirašiusio asmens parašą. Be to, pažyma (Apostille) nebuvo patvirtintas nei atsakovo Ellora 4522899 Ltd direktorės 2012 m. birželio 4 d. pareiškimo turinys, nei jos parašas.

66Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo Ellora 4522899 Ltd direktorės S. G. P.–L. 2011 m. vasario 21 d. ir 2012 m. birželio 4 d. pareiškimus pripažino prima facie įrodymais. Todėl paminėti apelianto argumentai atmestini. Pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys leidžia teisėjų kolegijai teigti, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis laisvo įrodinėjimo principu, vertino nurodytuose dokumentuose esančius duomenis kartu su visais byloje esančiais įrodymais. Be to, priešingai nei tvirtina apeliantas (ieškovas), 2012 m. birželio 4 d. S. G. P.–L. pareiškimas yra patvirtintas spaudu „Frank D. R. Ally Notary Seychelles“, kartu pridėta ir pažyma (Apostille) (II t., b. l. 31, 34).

67Inter alia, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2013, 1961 m. Hagos konvencija dėl dokumentų legalizavimo panaikinimo (toliau – ir Konvencija) buvo pasirašyta siekiant panaikinti užsienio valstybėse išduotų dokumentų diplomatinį ir konsulinį legalizavimą tam, kad būtų supaprastintas dokumentų, išduotų vienoje valstybėje, autentiškumo patvirtinimas kitoje valstybėje, kurioje tas dokumentas turės būti naudojamas. Valstybėse – Konvencijos narėse dokumento autentiškumo nustatymas yra supaprastintas iki vienos procedūros – pažymos Apostille gavimo; šias pažymas išduoda įgaliotos kiekvienos valstybės institucijos, kurios valstybės – Konvencijos narės paskiria pagal 3 straipsnio nuostatas. Konvencijos 1 straipsnyje nustatyta, kokie dokumentai gali būti tvirtinami Apostille pažyma: a) valstybės jurisdikcijai priklausančių valstybinių institucijų arba pareigūnų išduodami dokumentai, įskaitant ir tuos, kuriuos išduoda prokuroras, teismo pareigūnas arba teismo vykdytojas („huissier de justice“); b) administraciniai dokumentai; c) notariniai aktai ir d) fizinių asmenų pasirašytų dokumentų oficialūs patvirtinimai: dokumentų registracijos arba jų buvimo tam tikrą dieną patvirtinimai; parašų oficialūs ir notariniai paliudijimai. Pagal to paties straipsnio nuostatas Apostille nėra tvirtinami diplomatinių ir konsulinių pareigūnų išduoti dokumentai bei administracijos dokumentai, tiesiogiai susiję su prekybos arba muitinės operacijomis, nes jiems Konvencijos nuostatos netaikytinos. Apostille patvirtina dokumento kilmę; ji patvirtina asmens parašo ar įstaigos antspaudo arba ženklo tapatumą, taip pat pasirašiusio asmens pareigas, tačiau Apostille nėra tvirtinamas dokumento turinys ar jame nurodytos informacijos tikrumas bei patikimumas. Taigi vienintelis formalumas, kurio galima reikalauti, kad būtų galima reikalauti, jog būtų patvirtintas parašo tikrumas, dokumento pasirašiusio asmens pareigos, ir kai reikia, dokumente esančio antspaudo arba ženklo tapatumas, yra patvirtinamas Konvencijos 4 straipsnyje nurodyta pažyma, kurią išduoda dokumento kilmės valstybės kompetentinga valstybės institucija (Konvencijos 3 straipsnis).

68Atsakovo Ellora 4522899 Ltd direktorės S. G. P.–L. 2011 m. vasario 21 d. ir 2012 m. birželio 4 d. pareiškimai nagrinėjamu atveju yra pateikti tinkamai legalizuoti dokumentai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad pirmiau nurodytus pareiškimus, kurie patvirtinti notaro ir pažyma (Apostille), surašė ne atsakovo Ellora 4522899 Ltd direktorė S. G. P.–L. ir toks pareiškimas neatitinka kilmės valstybės teisės – Seišelių Respublikos teisės. Kaip jau konstatuota anksčiau šioje nutartyje, apeliantas (ieškovas) nagrinėjamu atveju neįrodė, kad elektroninius laiškus ir prie jų pridėtus 2011 m. balandžio 20 d. ir 2011 m. balandžio 21 d. sprendimus, 2011 m. vasario 23 d. suderinimo aktą, 2011 m. balandžio 19 d.–2011 m. balandžio 26 d. raštus siuntė atsakovo Ellora 4522899 Ltd direktorės S. G. P.–L., nes atsakovo Ellora 4522899 Ltd direktorės S. G. P.–L. 2011 m. vasario 21 d. ir 2012 m. birželio 4 d. pareiškimuose, kurie ad hoc yra pateikti tinkamai legalizuoti dokumentai, patvirtinti notaro ir pažyma (Apostille), paneigė šiuos rašiusi, todėl nagrinėjamu atveju, be kita ko, nėra pagrindo teigti ir tai, kad atsakovo Ellora 4522899 Ltd direktorės pareiškimai prieštarauja ankstesniems jos pačios 2011 m. balandžio 20 d. ir 2011 m. balandžio 21 d. sprendimams, 2011 m. vasario 23 d. suderinimo aktui, 2011 m. balandžio 19 d. – 2011 m. balandžio 26 d. raštams ir kt. Atsižvelgusi į šioje byloje pirmiau ištirtų bylos rašytinių įrodymų visumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su ta apelianto (ieškovo) pozicija, kad 2011 m. vasario 21 d. atsakovo Ellora 4522899 Ltd direktorės S. G. P.–L. pareiškimas buvo surašytas anksčiau nei 2011 m. balandžio 19 d. – 2011 m. balandžio 26 d. elektroniniai laiškai, nes, kaip minėta, byla su apeliaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimo, kuriame UAB „Skomė“ pradėjo laikytis pozicijos, kad ji prievolę atsakovui įvykdė, į apeliacinę instanciją buvo išsiųsta 2011 m. vasario 11 d., todėl, apeliacinio teismo vertinimu, tikėtina, kad atsakovo Ellora 4522899 Ltd direktorės S. G. P.–L. 2011 m. vasario 21 d. pareiškimas ir buvo surašytas tuo metu, kada ją pasiekė tokia informacija.

69Dėl nurodytų priežasčių pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje ieškovo UAB „Skomė“ reikalavimas prievolę pripažinti įvykdyta atmestas, yra teisėta ir pagrįsta.

70Dėl 2012 m. birželio 29 d. ir 2012 m. gruodžio 13 d. reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis

71Ieškinyje UAB „Skomė“ taip pat prašė pripažinti negaliojančiomis 2012 m. birželio 29 d. ir 2012 m. gruodžio 13 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis, sudarytas tarp atsakovo Ellora 4522899 Ltd ir atsakovų UAB „FF lizingas“, UAB „Infoverslas“, Z. V. bei R. V., kuriomis atsakovas Ellora 4522899 Ltd perleido reikalavimo teises į ieškovą pagal Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-328-798/2010 (I t. b. l. 44-49; 52), iš esmės šį savo reikalavimą grįsdamas tuo, kad sudarant minėtas reikalavimo perleidimo sutartis ieškovo prievolė atsakovui Ellora 4522899 Ltd pagal Vilniaus apygardos teismo sprendimą neegzistavo, todėl šios (sutartys) turi būti pripažintos negaliojančiomis kaip prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo normoms (buvo perleisti negaliojantys reikalavimai; nebuvo sutarčių dalyko) ir viešajai tvarkai bei gerai moralei (atsakovai nepagrįstai siekia antrą kartą išsiieškoti iš ieškovo didelę pinigų sumą); be to, ginčijamos reikalavimo perleidimo sutartys pripažintinos tariamais sandoriais, nes sutarties šalys sutarčių nevykdė ir neketino vykdyti, šias aplinkybes įrodo tai, kad atsakovai UAB „FF lizingas“, UAB „Infoverslas“, Z. V. ir R. V. už reikalavimo perleidimą atsakovui Ellora 4522899 Ltd nesumokėjo atlyginimo, sumokėjimo terminai yra suėję; 2012 m. birželio 29 d. reikalavimo perleidimo sutartys turi būti pripažintos negaliojančiomis ir tuo pagrindu, jog atsakovo Ellora 4522899 Ltd vardu šias sutartis sudaręs trečiasis asmuo R. B. S. neturėjo teisės veikti atsakovo vardu, nes atsakovo Ellora 4522899 Ltd įgaliojime trečiajam asmeniui nėra nurodyta įgaliojimo sudarymo data, taigi įgaliojimas pagal CK 2.142 straipsnio 3 dalį yra negaliojantis. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pagrindo pripažinti, kad ieškovas tinkamai įvykdė prievolę sumokėti atsakovui Ellora 4522899 Ltd 526 500 Lt sumažinto įstatinio kapitalo dalį, t. y. 300 000 Lt, nepagrįstu pripažino ir ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiomis 2012 m. birželio 29 d. bei 2012 m. gruodžio 13 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis, kaip prieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis), viešajai tvarkai bei gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), nes šie abu ieškovo reikalavimai yra tampriai susiję.

72Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad nėra pagrindo ginčijamų reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinti tariamais sandoriais (CK 1.86 straipsnis) dėl to, jog naujieji kreditoriai nėra sumokėję atsakovui Ellora 4522899 Ltd sutartyse nustatytos kainos už reikalavimų perleidimą, nes, teismo vertinimu, tik ši aplinkybė nepatvirtina, kad reikalavimo perleidimo sutarčių šalys šias sutartis sudarė dėl akių ir neketino jų vykdyti, o jog reikalavimo perleidimo sutartys yra vykdomos, patvirtina pranešimai ieškovui apie reikalavimo teisės perleidimą, naujųjų kreditorių prašymai pakeisti išieškotoją vykdymo procese, aplinkybės, kad realiai yra vykdomas išieškojimas iš ieškovo naujų išieškotojų (I t., b. l. 50, 51, 53-54, 55, 218, 219). Be to, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad įgaliojime, kurį atsakovas Ellora 4522899 Ltd surašė trečiajam asmeniui R. B. S., nurodyta, jog šis (įgaliojimas) sudarytas atsakovo Ellora 4522899 Ltd įsteigimo dieną (I t., b. l. 59-61), o iš Anglijos ir Velso bendrovių registratoriaus 2012 m. birželio 11 d. išrašo nustatęs (II t., b. l. 56, 57), kad atsakovas Ellora 4522899 Ltd laikomas egzistuojančiu pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. pareiškimą pagrindu, Z. V., turintis teisę veikti atsakovo Ellora 4522899 Ltd vardu pagal 2012 m. birželio 1 d. įgaliojimą (II t., b. l. 83-85), 2013 m. gegužės 27 d. pareiškimu pritarė reikalavimo perleidimo sutartims, kurias atsakovo Ellora 4522899 Ltd vardu sudarė trečiasis asmuo R. B. S. (III t., b. l. 75), sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti įgaliojimą negaliojančiu remiantis CK 2.142 straipsnio 3 dalimi.

73Remdamasi byloje nustatytomis ir šioje nutartyje nustatytomis bylos faktinėmis bei teisinėmis aplinkybėmis, ypatingai atsižvelgdama į tai, kad, kaip jau konstatuota anksčiau šioje nutartyje, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovas UAB „Skomė“ įvykdė prievolę atsakovui Ellora 4522899 Ltd, o reikalavimas pripažinti negaliojančiomis reikalavimo perleidimo sutartis yra, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, glaudžiai susijęs su reikalavimu pripažinti prievolę įvykdyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo skundžiamų reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinti negaliojančiomis ieškovo nurodytais pagrindais. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl reikalavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, nustatė visas šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir padarė įrodymais pagrįstą išvadą, kad ir šį ieškovo reikalavimą pripažinti pagrįstu nėra nei faktinių, nei teisinių prielaidų. Todėl apelianto argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog 2012 m. birželio 29 d. ir 2012 m. gruodžio 13 d. reikalavimo perleidimo sutartys neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, teisingumo, protingumo sąžiningumo principams, viešajai ir gerai moralei, kad šios (sutartys) nėra tariami sandoriai, jog trečiasis asmuo R. B. S. turėjo teisę veikti atsakovo Ellora 4522899 Ltd vardu ir sudaryti 2012 m. birželio 29 d. sutartis, teisėjų kolegija atmeta. Kita vertus, teisėjų kolegija pastebi, kad šioje byloje ginčijamų reikalavimo sutarčių atitikimas imperatyvioms teisės normoms iš esmės yra patikrintas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-328-798/2010 (I t., b. l. 51) ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-328-798/2010 dėl išieškotojų pakeitimo vykdymo procese (II t. b. l. 76-78) (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys; CPK 179 straipsnio 3 dalis).

74Tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30; Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61; kt.).

75Taigi pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių nekartoja šioje nutartyje, ir atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

76Nurodytais motyvais netenkinus apeliacinio skundo, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes jie nagrinėjamos bylos kontekste pripažintini teisiškai nereikšmingais.

77Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

78Ieškovas UAB „Skomė“ apeliaciniame skunde suformulavo prašymą bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šis prašymas grindžiamas tuo, kad į bylos nagrinėjimą būtina iškviesti atsakovo Ellora 4522899 Ltd direktorę S. G. P.–L., pripažįstant jos dalyvavimą būtinu tam, jog byloje būtų pašalinti prieštaravimai tarp jos duotų paaiškinimų, esančių byloje. Apeliantas akcentavo, kad tokį jis prašymą buvo pareiškęs pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas jo netenkino.

79CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012).

80Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad pirmosios instancijos teismas nurodytą ieškovo prašymą atmetė tuo pagrindu, jog bylos aplinkybės, įskaitant ir atsakovo Ellora 4522899 Ltd direktorės S. G. P.–L. poziciją dėl nagrinėjamai bylai reikšmingų aplinkybių, ieškovui buvo žinomos bylos nagrinėjimo procese, be to, tokį prašymą ieškovas galėjo pareikšti teismui anksčiau teiktuose procesiniuose dokumentuose, prieš skiriant bylą nagrinėti į teismo posėdį; ieškovas apeliaciniame skunde neginčija šios teismo išvados, o siekia, kad apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje būtų papildomai išklausyta S. G. P.–L. pozicija, kaip bylos šalies – atsakovo Ellora 4522899 Ltd, nepaisant to, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovo Ellora 4522899 Ltd interesams atstovavo advokatas G. V. (atsakovas naudojasi teise vesti bylą per atstovą), be to, atsakovo Ellora 4522899 Ltd direktorė S. G. P.–L. dėl bylai reikšmingų aplinkybių pasisakė rašytiniuose 2011 m. vasario 21 d. ir 2012 m. birželio 4 d. pareiškimuose, patvirtintuose notaro ir pažyma (Apostille), atsižvelgusi į tai, jog civilinį procesą reglamentuojančiose teisės normose nėra imperatyviai nustatyta, kad tam, jog šalis būtų išklausyta, būtinas jos dalyvavimas teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas šalies dalyvavimą teismo posėdyje pripažįsta būtinu, byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino visus byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti atsakovo Ellora 4522899 Ltd, t. y. jos vadovės S. G. P.–L., dalyvavimą būtinu (CPK 41 straipsnio 1 dalis, 55 straipsnis, 246 straipsnio 5 dalis, 302 straipsnis). Apeliantas kitų išskirtinių bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nenurodė (tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas), todėl dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija netenkino apelianto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, remdamasi rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, iš jų ir apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į apeliacinį skundą.

81Dėl įrodymų pridėjimo

82Prie atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovai UAB „Infoverslas“, Z. V. ir R. V. pridėjo įrodymus, kuriuos prašė pridėti prie bylos, t. y. 2010 m. birželio 14 d. Ellora Ltd atsiliepimą į UAB „Skomė“ 2010 m. sausio 13 d. ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-3608-553/2010, 2013 m. spalio 21 d. UAB „Skomė“ akcininkų prašymą, 2013 m. rugsėjo 26 d. Ellora 4522899 Ltd direktorės S. G. P.–L. pareiškimą, pasirašytą notaro akivaizdoje su Apostille ir vertimais, 2014 m. sausio 30 d. UAB „Skomė“ raštą su voko kopija, 2014 m. vasario 14 d. Teismo ekspertizės aktą EUR Nr.1401/32 E. CPK 314 straipsnyje expressis verbis nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovams nepagrindus, kad nurodytų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, taip pat įvertinusi tai, jog dalis prie atsiliepimo pridėtų įrodymų yra nesusiję su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku, teisėjų kolegija netenkino atsakovų prašymo pateiktus įrodymus pridėti prie bylos (CPK 180, 181, 314 straipsniai).

83Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

84Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai UAB „Infoverslas“, Z. V. ir R. V. prašo skirti apeliantui 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

85Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, suteikiančių pagrindą pripažinti, kad apeliantas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl atsakovų prašymas netenkintinas. Pažymėtina, kad ieškovas, paduodamas apeliacinį skundą, įgyvendino jam įstatymo suteiktą teisę į apeliaciją (CPK 301 straipsnis).

86Dėl bylos nutraukimo ir atsisakymo ginti ieškovo UAB „Skomė“ teises

87Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai UAB „Infoverslas“, Z. V. ir R. V. prašo šią bylą nutraukti pagal CK 1.137 straipsnio 6 dalį ir CPK 293 straipsnio 9 punktą, atsisakant ginti UAB „Skomė“ apeliaciniame skunde nurodytas tariamai pažeistas teises pagal CK 1.137 straipsnio 2–4 dalis. Atsakovai šį savo prašymą grindžia tuo, kad UAB „Skomė“, pateikdama ieškinį šioje byloje, siekė kitų tikslų – vilkinti vykdymo procesą ir kuo ilgiau slėpti nuo teismo ir atsakovų informaciją apie teismo civilinėje byloje Nr. 2-328/2010 priteistos skolos tikėtiną pasisavinimą nenustatytos įmonės Development Win Limited. Atsakovų nuomone, tokiu būdu turėtų būti atsisakoma ginti apsimestines UAB „Skomė“ neva pažeistas teises. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šį atsakovų prašymą, konstatuoja, kad atsakovų nurodomos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo nutraukti šią bylą CPK 293 straipsnio 9 punkte nurodytu pagrindu (teismas nutraukia bylą kitais CPK numatytais atvejais), nes atsakovai nenurodė CPK nurodytų atvejų, kuriems esant turėtų būti nutraukta byla. Šiuo atveju ieškovo teises atsisakyta ginti priimant sprendimą, kuriuo atmesti ieškovo pareikšti reikalavimai.

88Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

89Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Skomė“... 5. Ieškovas nurodė, kad atsakovas Ellora 4522899 Ltd turėjo 562 500 Lt dydžio... 6. Ieškovas akcentavo, kad nurodymą atsakovui Ellora 4522899 Ltd priklausančią... 7. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, ieškovas manė, kad sudarant... 8. Be kita ko, ieškovo įsitikinimu, ginčijamos reikalavimo perleidimo sutartys... 9. Ieškovas taip pat teigė, kad 2012 m. birželio 29 d. reikalavimo perleidimo... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 23 d. sprendimu ieškovo UAB... 12. Teismas, nustatęs, kad susirašinėjimas tarp UAB „Skomė“ ir atsakovo... 13. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog iki 2010 m. spalio 15 d.,... 14. Teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, taip pat, kad ieškovui buvo... 15. Teismas nurodė, kad ginčo atveju nėra ginčijamas 163 911,26 eurų pervedimo... 16. Teismas, nenustatęs pagrindo pripažinti, kad ieškovas tinkamai įvykdė... 17. Teismas, konstatavęs, kad įgaliojime, kurį atsakovas Ellora 4522899 Ltd... 18. Teismas taip pat byloje konstatavo, kad nėra pagrindo ginčijamų reikalavimo... 19. Teismas, be kita ko, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo... 20. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 21. Ieškovas UAB „Skomė“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos... 22. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 23. Atsakovai Ellora 4522899 Ltd, bankrutuojanti UAB (toliau – ir BUAB) „FF... 24. Atsakovai UAB „Infoverslas“, Z. V. ir R. V. atsiliepime į apeliacinį... 25. Atsiliepimuose į apeliacinį skundą atsakovai ir trečiasis asmuo laikosi... 26. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 27. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 29. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka pagal UAB... 30. Atsižvelgdama į tai, kad šioje byloje UAB „Skomė“ pareiškė ieškinį... 31. Dėl prievolės pripažinimo įvykdyta... 32. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir bylos šalių paaiškinimų... 33. Byloje nustatyta ir tai, kad ieškovo šioje byloje ginčijamomis 2012 m.... 34. Nagrinėjamos bylos kontekste pastebėtina ir tai, kad nagrinėjant civilinę... 35. Nagrinėjamoje byloje ieškovas UAB „Skomė“ siekia įrodyti, kad jis savo... 36. Atsakovai, atsikirsdami į nurodytus ieškovo argumentus, laikėsi pozicijos,... 37. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos šalių nurodytas... 38. Kadangi apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo... 39. Vertindama ir nagrinėdama apelianto argumentus, susijusius su tuo, kad... 40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi... 41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo... 42. Teismas, ištyręs visus įrodymus ir laikydamas, kad yra pagrindas nuspręsti... 43. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, taip pat į... 44. Ad hoc teisėjų kolegija pastebi, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos... 45. Teismas, nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą, vertindamas įrodymus ir... 46. Nagrinėjant ir vertinant, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai ir... 47. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos... 48. Taigi nurodytų teisės normų sisteminė analizė suponuoja išvadą, kad... 49. Kaip minėta, ieškovo UAB „Skomė“ prievolė atsakovui Ellora 4522899 Ltd... 50. Iš aptartų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju... 51. Iš ieškovo UAB „Skomė“ pateikto elektroninio susirašinėjimo su Ellora... 52. Byloje taip pat nustatyta, kad 2011 m. balandžio 26 d. Tarptautinio mokėjimo... 53. Tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde UAB „Skomė“ laikėsi ir laikosi... 54. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau šioje nutartyje, Ellora 4522899 Ltd... 55. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, vien aplinkybė, kad lėšos pagal 2011 m.... 56. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad... 57. Nurodytą apeliacinio teismo teisėjų kolegijos išvadą sustiprina ir tai,... 58. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina taip pat ir tai, kad Vilniaus... 59. Atsižvelgusi į tai, kas pasakyta pirmiau, teisėjų kolegija pripažįsta... 60. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su apelianto argumentais, kad... 61. CPK 177 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylos aplinkybės, kurios pagal... 62. Atsižvelgus į paminėtas teisės normas, įvertinus anksčiau ištirtus bylos... 63. Tačiau apeliacinio teismo teisėjų kolegija kartu pažymi, kad tai... 64. Pirmosios instancijos teismas teisingai rėmėsi EPĮ nuostatomis, vertindamas... 65. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos... 66. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo turinį,... 67. Inter alia, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad... 68. Atsakovo Ellora 4522899 Ltd direktorės S. G. P.–L. 2011 m. vasario 21 d. ir... 69. Dėl nurodytų priežasčių pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo... 70. Dėl 2012 m. birželio 29 d. ir 2012 m. gruodžio 13 d. reikalavimo perleidimo... 71. Ieškinyje UAB „Skomė“ taip pat prašė pripažinti negaliojančiomis 2012... 72. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad nėra pagrindo... 73. Remdamasi byloje nustatytomis ir šioje nutartyje nustatytomis bylos... 74. Tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, kad... 75. Taigi pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių nekartoja šioje... 76. Nurodytais motyvais netenkinus apeliacinio skundo, teisėjų kolegija... 77. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo... 78. Ieškovas UAB „Skomė“ apeliaciniame skunde suformulavo prašymą bylą... 79. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 80. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad pirmosios instancijos teismas nurodytą... 81. Dėl įrodymų pridėjimo... 82. Prie atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovai UAB „Infoverslas“, Z. V.... 83. Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis... 84. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai UAB „Infoverslas“, Z. V. ir R.... 85. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 95 straipsnio 1 dalyje... 86. Dėl bylos nutraukimo ir atsisakymo ginti ieškovo UAB „Skomė“ teises... 87. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai UAB „Infoverslas“, Z. V. ir R.... 88. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 89. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą....