Byla e2A-134-464/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Nijolės Piškinaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės daugiabučių namų savininkų bendrijos Kernavės g. 6 apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. dalinio sprendimo ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alkor“ ir atsakovės daugiabučių namų savininkų bendrijos Kernavės g. 6 apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1273-260/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alkor“ ieškinį atsakovei Daugiabučio namo savininkų bendrijai Kernavės g. 6 dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „Alkor“ 2015-12-10 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos Kernavės g. 6 104 426,50 Eur skolą už atliktus rangos darbus, 365,49 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė UAB „Alkor“ 2016-01-20 pateikė papildomą ieškinio reikalavimą, prašydama priteisti iš atsakovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos Kernavės g. 6 ir 93 244,01 Eur skolą už vėliau atliktus, bet atsakovės neapmokėtus rangos darbus, 2 256,74 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  3. Pirmajame ieškinyje nurodė, kad šalys2014-01-03 sudarė daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) statybos rangos darbų su projektavimu sutartį Nr. 14-01 (toliau – ir sutartis). Ieškovė darbus sutartyje nustatyta tvarka atliko. Nors šiuo ieškiniu prašomų apmokėti darbų atsakovė nepriėmė, darbai buvo perduoti ieškovės vienašališkai. Atsakovės atsisakymas pasirašyti ieškovės 2015-09-07 pranešimu Nr. 58 perduodamą 2015 m. rugpjūčio mėnesį atliktų darbų rezultatą yra nepagrįstas. Statybos darbų atlikimas užfiksuotas statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktu Nr. 19, statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktu Nr. 20, PVM sąskaita faktūra Serija ALK Nr. 501283 ir PVM sąskaita faktūra Serija ALK Nr. 501284. Atsakovė, gavusi šiuos dokumentus, dėl atliktų darbų kokybės ar kiekybės pretenzijų nereiškė, bet su ieškove pilnai neatsiskaitė, jos skola už šio mėnesio darbus yra 104 426,50 Eur. Ieškovė 2015-10-09 pateikė pretenziją dėl skolos pagal sutartį sumokėjimo, tačiau tai jokių rezultatų nedavė.
  4. Dėl papildomo ieškinio reikalavimo nurodė, kad atsakovė nesumokėjo ir už ieškovės 2015 m. rugsėjo bei spalio mėnesiais atliktus darbus. Šių darbų atlikimą ir jų rezultato ieškovei perdavimą patvirtina 2015-10-07 pranešimas Nr. 68 ir 2015-11-02 pranešimas Nr. 85, taip pat statybos rangos darbų priėmimo-perdavimo aktai Nr. 21, Nr. 22, Nr. 23 ir Nr. 24, 2015-10-08 PVM sąskaita faktūra Serija ALK Nr. 501300, 2015-10-08 PVM sąskaita faktūra Serija ALK Nr. 501301, 2015-11-02 PVM sąskaita faktūra Serija ALK Nr. 501309, 2015-11-02 PVM sąskaita faktūra Serija ALK Nr. 501310. Atsakovė, gavusi minėtus dokumentus, dėl atliktų darbų kokybės ar kiekybės taip pat pretenzijų nereiškė, tačiau su ieškove neatsiskaitė ir liko skolinga 92 244,01 Eur.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė
  1. Kauno apygardos teismas 2016-06-13 daliniu sprendimu 2015-12-10 ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovei UAB „Alkor“ iš atsakovės daugiabučių namų savininkų bendrijos Kernavės g. 6 už 2015 m. rugpjūčio mėnesį atliktus darbus 104 426,50 Eur skolą, 365,49 Eur delspinigius, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą 104 791,99 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos (2015-10-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 652 Eur žyminį mokestį.
  2. Teismas pripažino, kad šioje byloje yra nagrinėjami du savarankiški ieškovės reikalavimai, pareikšti 2015-12-10 ir 2016-01-20 ieškiniuose, o išnagrinėjus teismo posėdyje juos abu, įrodymų sprendimui priimti pakanka tik dėl 2015-12-10 ieškinyje pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Todėl, vadovaudamasis CPK 261 straipsnio nuostatomis, teismas šiame ieškinyje pareikštus reikalavimus išsprendė priimdamas dalinį sprendimą.
  3. Teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti jai iš atsakovės 104 426,50 Eur skolą ir 365,49 Eur delspinigius. Ieškovė pagal sutartį 2015 metų rugpjūčio mėnesį atliko darbus, nurodytus atliktų darbų aktuose, statybos rangos darbų priėmimo-perdavimo akte Nr. 19, pasirašytame vienašališkai ieškovės ir statybos techninio prižiūrėtojo, pateikė atsakovei 2015-09-07 PVM sąskaitą faktūrą Serija ALK Nr.501283 (už atliktus darbus) ir 2015-10-14 PVM sąskaitą faktūrą Serija AMK1 Nr. 000991 (už paskaičiuotus delspinigius).
  4. Teismas nustatė, kad ieškovės pateiktą statybos rangos darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 19 pasirašė ieškovė ir statybos techninis prižiūrėtojas, o užsakovo (atsakovės) įgaliotas asmuo jo nepasirašė, todėl padarė išvadą, kad šis aktas pasirašytas vienašališkai ieškovės. Galimybę taip perduoti darbus numato CK 6.694 straipsnio 4 dalis, o atsakovė vienašalio darbų perdavimo akto neginčijo. Teismas pripažino nepagrįstais atsakovės argumentus, kad vienašališko darbų aktų ieškovė pasirašyti negalėjo, nes tokio pasirašymo nenumatė sutartis, pažymėjęs, jog tokia teisė ieškovei suteikta pagal įstatymą.
  5. Atsakovės teiginius, kad ji nesutiko pasirašyti darbų perdavimo aktą ir dėl jame nurodytos atliktų darbų apimties (131 proc.), nors tinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas reikštų 100 proc. darbų atlikimą teismas taip pat pripažino nepagrįstais. Statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 19 nėra nurodoma, kad atliktų darbų apimtis yra 131 procentas.
  6. Kauno apygardos teismas 2016-10-10 galutiniu sprendimu 2016-01-20 ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei UAB „Alkor“ už 2015 m. rugsėjo-spalio mėnesiais atliktus darbus iš atsakovės Daugiabučių namų savininkų bendrijos Kernavės g. 6 37 541,06 Eur skolą, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016-01-20 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 618,15 Eur žyminį mokestį; priteisė ieškovei iš atsakovės 620 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitoje dalyje ieškinį atmetė.
  7. Teismas nustatė, kad atliktus darbus, už kuriuos ieškovė reikalauja sumokėti, ji užfiksavo atliktų darbų aktuose, juos perdavė atsakovei statybos rangos darbų priėmimo-perdavimo aktais Nr. 21, 23 ir 24, pasirašytais vienašališkai ieškovės ir statybos techninio prižiūrėtojo. Ieškovė pateikė atsakovei už rangos darbus apmokėti už atliktus darbus 2015-10-08 PVM sąskaitą faktūrą Serija ALK Nr. 501301, 2015-11-02 PVM sąskaitą faktūrą Serija ALK Nr. 501310, 2015-11-02 PVM sąskaitą faktūrą Serija ALK Nr. 501309.
  8. Atsakovė ieškovės pateikto vienašališkai pasirašyto akto neginčijo. Nors atsakovė nurodė, kad vienašališkai pasirašyti darbų perdavimo akto ieškovė negalėjo, nes to nenumatė sutartis, teismas pripažino, kad tokie atsakovės aiškinimai yra nepagrįsti. Rangovo teisę vienašališkai pasirašyti darbų perdavimo aktą nustato įstatymas, t. y. CK 6.694 straipsnio 4 dalis, todėl šia teise, net jei ji ir nenurodyta sutartyje, ieškovė pasinaudoti galėjo.
  9. Teismas priteisė ieškovei už 2015 m. rugsėjo-spalio mėnesiais atliktus darbus 37 541,06 Eur, apskaičiavęs, kad iš viso atsakovė įsipareigojo pagal sutartį sumokėti 794 686,80 Eur sumą, jau yra sumokėjusi 652 719,24 Eur (616 516,74 Eur ir 36 202,50 Eur), o 104 426,50 Eur suma už darbus ieškovei yra priteista daliniu teismo 2016-06-13 sprendimu (794 686,80 Eur – 652 719,24 Eur – 104 426,50 Eur = 37 541,06 Eur).
  10. Teismas pripažino, jog šalys nebuvo sudariusios rašytinio susitarimo dėl ieškovės išlaidų, viršijančių sutarties kainą, apmokėjimo. Teismas laikė nepagrįstais ieškovės atstovo paaiškinimus, kad ieškovės 2016-08-25 teismo posėdžio metu pateiktomis byloje lokalinėmis sąmatomis buvo susitarta dėl sutarties kainos pakeitimo (padidinimo). Šalių sudaryta sutartis nenumatė, kad šalys vien pasirašydamos sąmatas gali susitarti dėl išlaidų, viršijančių sutarties kainą, apmokėjimo.
  11. Ieškovės prašymo priteisti iš atsakovės 2 256,74 Eur delspinigius teismas netenkino, nurodęs, kad atsakovė nesutiko apmokėti ieškovės pateiktų sąskaitų dėl per didelės jose nurodytos darbų kainos, kuri viršijo sutartyje numatytą darbų kainą. Teismas vertino, kad tokią teisę atsakovė turėjo, todėl nelaikė, kad atsakovė praleido terminą atsiskaityti su ieškove.
  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
  1. Atsakovė Daugiabučio namo savininkų bendrija Kernavės g. 6 apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016-06-13 dalinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti; priimi įrodymus, patvirtinančius ieškovės netinkamai atliktus darbus, fasado apdailos remonto darbų sąmatas; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; iškviesti į teismo posėdį ir apklausti liudytoją A. Z.; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Atsakovė nepasirašė akto Nr. 19, nes nebuvo realiai atlikti darbai, kurie įrašyti akte (nurodyti šilumos siurbliai ir akumuliacinės talpos nebuvo sumontuotos, tik suvežta įranga), taip pat nepagrįstai vienašališkai padidinti darbų įkainiai. Akte nenurodyta, kad jis pasirašytas techninio prižiūrėtojo. Statybos rangos darbų priėmimo perdavimo aktai turi būti pasirašyti būsto energetikos taupymo agentūros direktoriaus įgalioto darbuotojo. Aktas Nr. 19 agentūros atstovo nepasirašytas, ieškovė nepateikė duomenų, kad kreipėsi į agentūrą dėl darbų priėmimo. 2015-09-14 raštu Nr. 15-9-01 bendrija atsakė ieškovei į jos 2015-09-07 lydraščiu Nr. 58 siunčiamą aktą Nr. 19 ir nurodė priežastis, kodėl negali būti pasirašytas tokio turinio aktas, koks atsiųstas, t. y. nurodyti akto trūkumai – netinkamai įkainoti darbai, nurodytas problemos sprendimo būdas – kokiu būdu bus aktuojami likę darbai bei vyks jų apmokėjimas.
    2. Aktas Nr. 21 nebuvo pasirašytas, nes jame nurodyti darbai neatitiko faktinių aplinkybių, nepagrįstai padidinti įkainiai. Be to, akte Nr. 21 nurodyta, jog pozicijoje Nr. 1 atliktų darbų nuo statybos pradžios yra 131,42 procentai; pozicijoje Nr. 2 – 108,29 procentai. Tinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus, atliekami visi sutartyje aptarti darbai, t. y. sutartis įvykdoma visiškai – šimtu procentų, kadangi darbų apimtys negali būti viršijamos. Taigi sutartimi prisiimti įsipareigojimai neįvykdyti.
    3. Jokių papildomų darbų ieškovė neatliko, o aktuose nurodė tikrovės neatitinkančias darbų apimtis, nepagrįstai padidintus darbų įkainius. Nors ieškovė pripažino taisiusi netinkamai atliktus darbus, tačiau neperrašė faktiškai atliktų darbų aktų, nepripažino negaliojančiais aktų, kuriuose nurodyti duomenys neatitinka realių faktinių aplinkybių.
    4. Teismas nurodė, kad statybos rangos darbų priėmimo-perdavimo akte Nr. 19 nėra nurodyta atliktų darbų apimtis 131 procentas. Iš tiesų akte Nr. 19 tokių darbų atlikimo procentų nėra nurodyta, nes jie nurodyti akte Nr. 21. Toks klaidingas rašytinių įrodymų įvertinimas pirmosios instancijos teisme galėjo turėti lemiamos reikšmės – neteisingos teismo išvados apie ieškinio pagrįstumą padarymui.
    5. Šalys sutartyje nenustatė, kad vienašališkai gali būti pasirašomi darbų priėmimo perdavimo aktai, nes numatytas abiejų šalių aktų pasirašymas. Šiuo atveju sutartinis reguliavimas yra viršesnis ir jis neprieštarauja įstatymui, nes įstatymas leidžia susitarti šalims ir kitaip.
  2. Ieškovė UAB „Alkor“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2016-06-13 dalinį sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Ieškovė savo pareigas pagal sutartį įvykdė tinkamai, kiekvieną mėnesį organizavo to mėnesio atliktų darbų perdavimą atsakovei. Atsakovei atsisakius priimti darbus ir nenurodžius to priežasčių, darbai įstatymų leidėjo nustatyta tvarka buvo perduoti vienašališkai. Šiai dienai atliktų darbų perdavimo priėmimo aktai yra galiojantys, jų neteisėtumas nėra ginčijamas teisme.
    2. Tik po darbų perdavimo atsakovė nustatė atsiradusius defektus. Ieškovė atsakovės perduotų darbų defektus yra pasiruošusi ištaisyti ir didžioji dalis darbų jau yra ištaisyta, tačiau tai yra defektai, kurie atsirado po darbų perdavimo, taigi jų taisymas yra ir bus atliekamas vertinant juos kaip garantinius darbus.
    3. Darbai buvo atliekami vadovaujantis sudaryta sutartimi ir šalių suderinto projekto pagrindu, projektas ir sutartis yra pasirašyti ir patvirtinti atsakovės atstovės, todėl ieškovei yra nesuprantamas atsakovės atsisakymas mokėti už atliktus vadovaujantis šiais dokumentais darbus.
  3. Atsakovė Daugiabučio namo savininkų bendrija Kernavės g. 6 apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016-10-10 galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti jai bylinėjimosi išlaidas; priimi įrodymus, patvirtinančius ieškovės netinkamai atliktus darbus; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Teismas nevertino atsakovės 2015-10-05 elektroninio laiško ieškovei, kuriame paaiškinami akto nepasirašymo motyvai. Kartu su procesiniais dokumentais į bylą buvo pateiktas ir 2015-09-14 atsakovės raštas ieškovei Nr. 1-9-01. Nors šis raštas siejamas su ieškovės atliktais darbais rugpjūčio mėnesį, tačiau jis svarbus ir vertinant faktines aplinkybes, atsakovės reagavimą į nepagrįstus ieškovės reikalavimus. Rašte aiškiai nurodyta, kad pateikti aktai nebus pasirašomi tol, kol darbai nebus atlikti. Pastarajame rašte pabrėžiama, kad rangos sutartis baigiasi rugsėjo 30 dieną, todėl visi likę darbai bus aktuojami galutiniu darbų pridavimo aktu. Ieškovė jokia forma nesikreipė į atsakovę, kad sutartis būtų pratęsta.
    2. Aktuose Nr. 19 ir Nr. 21 nurodyti darbai nebuvo tinkamai atlikti, kai kurie darbai iš viso nebuvo atlikti (akte Nr. 19 nurodyti šilumos siurbliai ir akumuliacinės talpos nebuvo sumontuotos, tik suvežta įranga), todėl jie nepriimti. Nesant teisinio pagrindo, nepagrįstai išrašytos sąskaitos ieškovei neapmokėtos. Aktas Nr. 23 nepasirašytas dėl neteisingo atliktų darbų įvertinimo.
    3. Nagrinėdamas ieškovės reikalavimų pagrįstumą ir teismo priimtą galutinį sprendimą, apeliacinės instancijos teismas privalo įvertinti faktą, kad ieškovė surašė ir elektroniniu paštu išsiuntė garantinį raštą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, kuriuo įsipareigojo iki 2016-07-01 ištaisyti netinkamai, neatitinkančius STR reikalavimų atliktus darbus arba atlikti dar neatliktus darbus. Apie šiuos ieškovės įsipareigojimus pirmosios instancijos teismui buvo žinoma tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ir priimant galutinį teismo sprendimą.
    4. Atsakovės nuomone, priimdamas skundžiamą galutinį sprendimą pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pirmame jos apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir nesivadovavo sutarties sąlygomis (su išimtimi dėl sutarties 3.5 p. taikymo). Sutartis yra privaloma ją sudariusioms šalims.
    5. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad, atsisakius atskirų darbų atlikimo, galutinė darbų atlikimo kaina mažinama (sutarties 3.4. p.). Rašytiniais dokumentais bei atsakovės atstovų paaiškinimais byloje buvo įrodyta, kad užsakovė (t. y. atsakovė) atsisakė rūsio perdangos darbų, be to, vienas butas kategoriškai atsisakė renovavimo darbų (nepakeistas jo balkono stiklinimas, neapšiltintos balkono vidinės sienos). Šių atsisakytų darbų vertė – 20 090,80 Eur. Taigi, sutartyje numatyta darbų kaina 794 686,80 Eur turėtų būti mažinama ir šia 20 090,80 Eur suma
    6. Ieškovės pateiktas pranešimas DOK-34487 atsakovei neturi prejudicinės galios. Byloje esantys duomenys paneigia šio pranešimo turinio teisingumą, nes ne visi darbai pagal sutartį yra atlikti ir ne visi darbai atlikti tinkamai. Pati ieškovė garantiniu raštu pripažino neatliktus ir netinkamai atliktus darbus. Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė atliko visus sutartyje numatytus darbus ir turi teisę į visą sutartyje nustatytą sumą.
    7. Neaišku, kuo vadovaujantis ieškovė grindžia savo ieškinį ir kokie rašytiniai įrodymai teismo pripažįstami kaip patvirtinantys atliktų darbų apimtis. Vien aritmetinis veiksmas, kuriuo iš valstybės skiriamos paramos atimamos piniginės sumos, o likutis pripažįstamas kaip ieškinio pripažinimas, negali būti tinkamu ieškinio reikalavimų įvertinimu.
    8. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės žyminį mokestį. Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 23 straipsnio 3 dalį atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
  4. Ieškovė UAB „Alkor“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016-10-10 galutinio sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas, ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovės reikalavimus pilna apimti; priteisti ieškovei iš atsakovės apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį ir išlaidas teisinei pagalbai apmokėti). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu tikrosios sutarties šalių valios, pasirašant ir vykdant sutartinius įsipareigojimus, vertinimu. Atsakovės atsikirtimus, kad dėl darbų kainos padidėjimo šalys turėjo susitarti atskiru susitarimu, teismas privalėjo vertinti kritiškai, kadangi pati atsakovė patvirtino su ja suderintas sąmatas, pagal kurias ir buvo atliekami darbai. Atsakovės veiksmai po sutarties sudarymo, t. y. sąmatų patvirtinimas bei dalies darbų pagal atliktas sąmatas apmokėjimas, leidžia teigti, kad atsakovė su darbų kiekiu sutiko ir tik vėliau dėl nesuprantamų priežasčių sustabdė mokėjimus. Todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą.
    2. Nesutinka su teismo pozicija, kad nėra pagrindo sudarytų sąmatų vertinti kaip susitarimo dėl darbų kainos padidinimo. Priešingai, būtent sąmata ir yra dokumentas, kuriuo yra suderinami konkretūs darbų kiekiai bei kainos.
    3. Net ir atsakovei nesutikus pasirašyti priėmimo perdavimo aktų dėl darbų atlikimo, šie vienašališkai ieškovės pasirašyti aktai nebuvo ginčijami teisme, taigi buvo ir tebėra galiojantys, o pagal juos privalėjo būti apmokama už atliktus darbus. Padarius išvadą, jog buvo atliekami papildomi darbai, dėl jų apmokėjimo taip pat buvo susitarta sąmatose, kuriose detalizuoti darbų kiekiai ir kainos. Susitarimo formos trūkumas paties susitarimo nedaro negaliojančiu.
    4. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė nepraleido termino atsiskaityti. Atsakovė nesinaudojo sulaikymo teise, kaip tai numato įstatymų leidėjas, ji nepagrįstai neatsiskaitė su rangove (t. y. ieškove), todėl už delsimą privalo mokėti sutartyje nustatytus delspinigius.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl to, ar ieškovė, vykdžiusi techninio projekto parengimo darbų ir jo autorinės priežiūros bei statybos darbų rangos sutartį, sudarytą viešojo pirkimo būdu, yra atlikusi sutartyje nenumatytų ir sutarties kainą viršijančių darbų ir ar gali reikalauti iš atsakovės apmokėjimo už juos pagal vienašališkai pasirašytus darbų perdavimo ir priėmimo aktus, taip pat dėl atsakovės pareigos atsiskaityti už tuos darbus, kuriuos, atsakovės vertinimu, ieškovė atliko netinkamai (nekokybiškai) arba jie apskritai nebuvo atlikti. Abi šalys savo apeliaciniuose skunduose kelia sutarties aiškinimo ir jos vykdymo klausimą, akcentuoja netinkamai teismo nustatytus faktus, nulėmusius šios bylos išnagrinėjimo rezultatą, taigi dėl tokių skundo argumentų teisėjų kolegija ir pasisako.

6Dėl rangos sutarties sąlygų, susijusių su sutarties vykdymo kainos modifikavimu

  1. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad VšĮ CPO LT 2013-11-26 centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė viešąjį pirkimą Nr. 156488 dėl statybos (modernizavimo) darbų objektui, esančiam Kernavės g. 6, Alytuje, atlikti. Vykdant viešąjį pirkimą buvo gauti trys konkretūs pasiūlymai, tarp jų ir ieškovės pasiūlymas vykdyti statybos (modernizavimo) darbus atsakovei už 2 744 522,99 Lt sumą. Kadangi pirkimas buvo vykdomas pagal mažiausios kainos kriterijų, kurį atitiko būtent ieškovės pasiūlymas, šalys 2014-01-03 sudarė rangos sutartį dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) statybos rangos darbų su projektavimu Nr. 14-01. Šios sutarties 2.1.1. punkte ieškovė įsipareigojo parengti techninėje specifikacijoje nurodytų darbų techninį projektą ir vykdyti projekto autorinę priežiūrą, darbo projektą pagal šių paslaugų suteikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Taip pat ieškovė įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe pagal pirkimo metu užsakovo pateiktą techninę specifikaciją ir suderintą techninį projektą atlikti daugiabučio namo, esančio Kernavės g. 6, Alytuje, atnaujinimo (modernizavimo) statybos rangos darbus su projektavimu (sutarties 2.1.2. punktas).
  2. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad šalys susitarė ir dėl papildomų darbų atlikimo ieškovės ir atsakovės sudarytose lokalinėse sąmatose, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl visos sumos priteisimo iš atsakovės už atliktus rangos darbus. Atsakovė nurodo, kad ji jokiu rašytiniu įsipareigojimu nepritarė sutartyje nustatytos darbų kainos viršijimui, su kuo iš esmės sutiko ir pirmosios instancijos teismas, galutiniu 2016-10-10 sprendimu priteisdamas skolos likutį, kuris sumine išraiška neviršytų galutinės sutarties kainos, neatsižvelgiant į ieškovės parengtuose ir jos pasirašytuose aktuose nurodytus darbų kiekius bei PVM sąskaitose faktūrose įvardintas mokėtinas už darbus sumas.
  3. Šiuo aspektu pirmiausiai būtina pažymėti, kad tiek ieškovės pasiūlyme viešajam pirkimui, tiek ir šalių sudarytoje rangos sutartyje bendra sutarties įvykdymo kaina už ieškovės atliktus visus darbus yra nurodyta 2 744 522,99 Lt su PVM (2 268 200,82 Lt ir 476 322,17 Lt PVM) (sutarties 3.1. punktas). Sutarties 3.3. punkte įtvirtinta, kad jeigu, siekiant laiku ir tinkamai įvykdyti sutartį, reikia atlikti darbus, kurių rangovas nenumatė pagal sutartį, bet turėjo ir galėjo juos numatyti pagal techninę specifikaciją ir kitus pirkimo dokumentus, ir jie yra būtini sutarčiai tinkamai įvykdyti, juos rangovas atlieka savo sąskaita. Be to, sutarties 3.5. punkte nurodoma ir tai, kad į sutarties kainą įtrauktas visas už darbus numatytas užmokestis, todėl rangovas neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų, viršijančių kainą, jeigu dėl to nebuvo atskiro rašytinio šalių susitarimo sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties 3.8.punkte taip pat nustatyta darbų, nesančių šios sutarties 2 skyriuje dalyku, privalomą pirkimą atskiro viešo pirkimo metu.
  4. Sutarties 3.5.1.–3.6.2. punktai reglamentuoja sutarties kainos keitimo (didinimo ar mažinimo) atvejus ir tvarką. Pagal sutarties sąlygas, atskirų darbų atsisakymo (mažinimo) atveju, atskirų darbų (ar jų dalies) pakeitimo kitais darbais atveju, kai keitimai vykdomi atsižvelgiant į poreikį užtikrinti darbų objekto funkcinę paskirtį, sutarties kaina gali būti abiejų šalių susitarimu perskaičiuojama (koreguojama), tačiau bet kuriuo atveju ji negali būti didesnė nei sutarties 3.1 p. galutinė kaina (3.4.1. p.-3.4.3. p., 3.5.3. p., 3.6.1.4. p., 11.1.p.-11.3. p.). Pagal analizuojamos sutarties nuostatas didesnę darbų kainą, neskelbiant naujo pirkimo papildomiems darbams, iš esmės galėjo lemti vienintelė aplinkybė – sutarties vykdymo metu pasikeitę pridėtinės vertės mokesčio tarifai ir tai tik tuomet, jeigu rangovas laikėsi darbų vykdymo grafike nustatytų darbų atlikimo terminų (3.5.1. p., 3.5.4. p., 3.6.1.5.p.-3.6.1.7. p.).
  5. Iš bylos matyti, kad ieškovė 2014-07-22 raštu Nr. 73 mėgino inicijuoti papildomų darbų pirkimą neskelbiamų derybų būdu, tačiau atsakovė namo bendrijos susirinkime 2014-08-18 protokolu Nr. SP-25 nutarė nepritarti ieškovės siūlomų papildomų darbų atlikimui (atsakovės 2016-02-03 atsiliepimo į ieškinį priedai), bei konstatavo, kad ieškovės nurodyti darbai nėra papildomi ar nenumatyti projekte. Dėl darbų, nenumatytų investiciniame projekte, atlikimo ieškovė dar kartą 2014-09-02 raštu Nr. 87 kreipėsi į atsakovę (atsakovės 2016-02-03 atsiliepimo į ieškinį priedai), tačiau ir šiuo atveju atsakovė 2014-09-05 raštu Nr. 14-01 su ieškovės pasiūlymu nesutiko vadovaudamasi sutarties 3.3. punkto nuostatomis.
  6. Aptartos konkrečios sutarties nuostatos bei šalių elgesys, iškilus klausimams dėl sutarties įvykdymo kainos galimo didinimo, teikia pagrindą išvadai, kad atsakovė nesutiko prisiimti rangos darbų papildomų kaštų kompensavimo, savo pozicija dėl to pareiškusi aiškiai ir suprantamai – tokią kainos padidėjimo riziką yra prisiėmusi pati rangovė (ieškovė). Teisėjų kolegija neturi prielaidų nepritarti ir šios atsakovės pozicijos argumentacijai, išdėstytai jos procesiniuose dokumentuose, t. y. kad rangovė (ieškovė), dalyvaudama viešame konkurse ir jį laimėjusi su mažiausios kainos pasiūlymu, taip pat įsipareigojusi savo pačios sąskaita atlikti darbus, kurių ji nenumatė teikdama pasiūlymą pirkimui ir rengdama projektinę dokumentaciją, vėliau negali iš užsakovės (atsakovės) reikalauti sutartyje numatytos kainos didinimo remdamasi vien abipusio sąmatų suderinimo faktu, nes tai akivaizdžiai iškreiptų jos dalyvavimo viešame pirkime sąlygas, lyginant su kitų asmenų pasiūlymais.
  7. Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta (teisėjų kolegija remiasi ginčijamų teisinių santykių atsiradimo metu galiojusia šio įstatymo redakcija nuo 2013-10-26 iki 2014-11-18), kad, sudarant viešo pirkimo sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, derybų protokole ar po derybų pateiktame galutiniame pasiūlyme užfiksuota galutinė derybų kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Nagrinėjamu atveju, minėta, rangos sutartyje buvo užfiksuota būtent ta kaina, kurią ieškovė pateikė savo 2013-12-20 (15 val. 39 min.) galutiniame pasiūlyme viešo pirkimo metu. Be to, VPĮ 18 straipsnio 8 dalyje taip pat įtvirtintas ir bendrasis draudimas keisti viešojo pirkimo sutarties sąlygas jos galiojimo metu.
  8. Vadinasi, įstatymų leidėjo valia viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties sąlygos negali būti keičiamos visą tokios sutarties galiojimo laikotarpį, išskyrus neesmines pirkimo sutarties sąlygas, kurias (gavus tam Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą) pakeitus nebūtų pažeisti VPĮ 3 straipsnyje nustatyti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principai ir / ar pirkimų tikslai – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Akivaizdu, kad mažiausios kainos viešojo konkurso atveju laimėjusio pasiūlymo kaina yra viena iš svarbiausių sutarties sąlygų, kurios keitimas yra ribojamas specialiu teisiniu reglamentavimu.
  9. Pažymėtina, kad priklausomai nuo viešojo pirkimo pobūdžio, jeigu to nedraudžia VPĮ, viešojo pirkimo sutartyje galima įtvirtinti ne tik fiksuotą kainą, bet ir kainodaros taisykles, kurių pagrindu, atsižvelgiant į tam tikrus objektyvius kriterijus, būtų galima sėkmingai vykdyti viešojo pirkimo sutartį pasikeitusiomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju šis išaiškinimas taikytinas sutartyje numatytai ūkio subjektų mokestinių prievolių pasikeitimo galimybei – tokiam iš anksto numatytam įvykiui neįvykus, sutarties kaina nekinta, o jam įvykus – sutarties kaina perskaičiuojama.
  10. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sprendžiant, ar konkretus viešojo pirkimo sutarties sąlygų pakeitimas laikytinas draudžiamu sutarties pakeitimu VPĮ prasme, visų pirma vertintinos sutarties nuostatos. Tais atvejais, jeigu sutartyje detaliai aptarta, kaip bus keičiamos sutarties sąlygos įvykus tam tikrai šalių nurodytai aplinkybei, tai toks sąlygų pakeitimas nelaikytinas sutarties pakeitimu VPĮ prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2013). Kaip pirmiau konstatuota, pagal nagrinėjamoje byloje analizuojamos rangos sutarties nuostatas vykdymo kaina buvo galutinė (fiksuota). Kartu, kaip išimtinė, buvo aptarta ir jos korekcijos galimybė, o pagrindas kainai koreguoti – ją mažinant, bet ne didinant – galėjo atsirasti tik iš teisėjų kolegijos šioje nutartyje jau aptartų konkrečių sutarties punktų (vieni darbai pakeičiami kitais, tam tikri darbai neatliekami ir pan.).
  11. Vadinasi, toks sutartyje nenumatytas jos sąlygų keitimas, kurio siekia ieškovė (sutarties vykdymo kainos didinimas), patenka į VPĮ 18 straipsnio 8 dalies taikymo sritį ir iš esmės leidžia pritarti atsakovės apeliacinio skundo argumentams dėl darbų įkainių ir / ar darbų apimčių nepagrįsto didinimo vienašališkai pasirašytuose tik rangovės darbų priėmimo aktuose ir mokėjimo dokumentuose.
  12. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad viešojo pirkimo sutartis gali būti pakeista tik griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, be to, rašytinės formos sutarties pakeitimas turi būti įformintas raštu (CK 6.192 str. 4 d.); konkliudentiniais veiksmais negali būti pakeista sutartis, kurios pakeitimo sąlygos ir pagrindai imperatyviai reglamentuoti įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2013). Pagal viešojo pirkimo sutarčių keitimo imperatyviąją tvarką sutarties šalims būtinas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas pakeisti sudaryto sandorio nuostatas. Jeigu nustatoma, jog viešojo pirkimo sutarčių keitimai neatitinka VPĮ 18 straipsnio 8 dalies reikalavimų, t. y. atliktas draudžiamas sutarties sąlygų esminis keitimas ar sutartis pakeista be Viešųjų pirkimų tarnybos pritarimo, tai tokie keitimai (sandoriai) yra niekiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011; 2012-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2012). Šiuo aspektu vertinant, byloje nėra duomenų, kad ieškovė, siekdama jai priimtina tvarka (papildomų darbų apimtį numatydama lokalinėse sąmatose) pakeisti sutarties sąlygas, būtų gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos pritarimą.
  13. Todėl teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo galutiniame sprendime nurodytais argumentais, kad nustatyta rangos darbų atlikimo kaina sutartyje, kuri buvo šalių sulygta atliekant viešuosius pirkimus, negali būti didinama. Ieškovės pasiūlyta kaina tarp trijų konkrečių pasiūlymų ir buvo pagrindinis kriterijus, kuriuo remiantis ieškovė laimėjo viešųjų pirkimų konkursą, todėl ieškovė, dalyvaudama viešuosiuose pirkimuose, privalėjo įvertinti riziką ir savo galimybes atlikti rangos darbus už siūlomą kainą jau teikdama pasiūlymą pirkimui bei sudarydama rangos sutartį.
  14. Tokiu atveju ieškovės apeliacinio skundo motyvai, kad dėl sutarties kainą viršijančių darbų šalys yra susitarusios lokalinėse sąmatose ir toks susitarimas yra tinkamas reikalauti užmokesčio už šiuos darbus, nėra pagrįsti nei teise, nei šalių susitarimais.

7Dėl vienašališkai pasirašytų darbų perdavimo–priėmimo aktų vertinimo

  1. Ieškovė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų pagrįstumą nurodydama ir tokius argumentus, kad teismas nepagrįstai šalių ginčui taikė CK 6.694 straipsnio 4 dalį. Taip pat nurodo, kad atsakovė negalėjo vienašališkai pasirašyti 2015-08-31 priėmimo–perdavimo akto Nr. 19, 2015-09-30 priėmimo–perdavimo akto Nr. 21, 2015-10-26 priėmimo–perdavimo akto Nr. 23 ir Nr. 24, kadangi dalis aktuose nurodytų darbų buvo neatlikti arba atlikti netinkamai, taip pat darbai buvo neteisingai įvertinti / padidinti jų kiekiai. Analizuojant tokių apeliacinių skundų argumentų pagrįstumą, atsižvelgtina į sutartinę bei įstatyminę atliktų darbų rezultato perdavimo tvarką.
  2. Šalių sutartis numatė, kad atlikti darbai perduodami ir priimami pagal Atliktų darbų aktus (tarpiniai atliktų darbų perdavimai ir priėmimai; 6.3.p.), o jų įvykdymo data laikomas momentas, kai dvišalį aktą pasirašo užsakovė (t. y. atsakovė). Atliktų darbų akte privalu nurodyti darbų pavadinimą, įkainotų veiklų sąraše (sutarties 3.7. p.) įvardintų faktiškai atliktų darbų procentinę išraišką bei jų vertę (4.1. p.). Atlikus visus darbus pagal sutartį, darbai perduodami ir priimami jau pagal Darbų perdavimo–priėmimo aktą (sutarties 4.2.). Be to, sutarties 6.5. punktas nustatė, kad atliktų darbų priėmimas atliekamas pasirašant atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą, pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę. Rangovė pateikia 2 aktų egzempliorius užsakovei iki einamojo mėnesio paskutinės darbo dienos. Užsakovė per 5 (penkias) darbo dienas nuo pažymos apie atliktus darbus gavimo dienos priima darbus ir pasirašo pateiktus aktus, tuo pačiu terminu grąžindama jį rangovei, arba tuo pačiu terminu priima neginčijamą atliktų darbų dalį ir pareiškia raštu sutarties nuostatomis pagrįstas pretenzijas dėl tinkamo darbų atlikimo.
  3. Taip pat sutartyje numatyta užsakovės teisė nepasirašyti aktų ir neatlikti mokėjimų tuo atveju, jeigu rangovė nepašalina pastebėtų ir jai įvardintų trūkumų / defektų (5.5. p.-5.6. p., 6.9.p.). Atitinkamai, rangovė pateikia sąskaitą apmokėjimui tik po to, kai abi šalys pasirašo atliktų darbų (etapo) aktą (galutiniam mokėjimui – darbų perdavimo priėmimo aktą; 4.4.p.)
  4. Pirmosios instancijos teismas, visiškai patenkindamas pirmojo ieškinio reikalavimus dėl piniginių sumų priteisimo už 2015 m. rugpjūčio mėnesį ieškovės atliktus darbus, 2016-06-13 daliniame sprendime konstatavo, kad atliktų darbų 2015-08-31 priėmimo-perdavimo aktą Nr. 19 ieškovė įgijo teisę pasirašyti vienašališkai pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį, o atsakovei nesiekiant tokiu būdu atlikto darbų perdavimo pripažinti negaliojančiu, darbai pripažinti perduoti tinkama forma ir turi būti apmokėti pilna apimtimi.
  5. Priešingai nei savo ieškinyje tvirtino ieškovė, atsakovė jai elektroniniu paštu teikė pretenzijas dėl atliktų darbų, nurodytų akte Nr. 19 (įrodymai pateikti kartu su atsakovės prieštaravimais dėl teismo įsakymo išdavimo). Atsakovei 2015-08-31 priėmimo-perdavimo aktas Nr. 19 įteiktas kartu su 2015-09-07 lydraščiu Nr. 58 „Dėl 2015 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų“, o 2015-09-14 atsakovė raštu Nr. 15-9-01 nurodė ieškovei, kodėl tokio turinio aktas negali būti pasirašytas – netinkamai įkainoti darbai, kai kurie darbai iš viso neatlikti (akte nurodyti šilumos siurbliai ir akumuliacinės talpos nesumontuotos, o tik suvežta įranga ir kt.).
  6. Atsakovė yra įsitikinusi, kad egzistuoja sutartinis pagrindas atsisakyti priimti perduodamus aktu Nr. 19 darbus. CK 6.694 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato ne tik įstatymas, bet ir šalių sudaryta rangos sutartis. Tačiau pirmosios instancijos teismas 2016-06-13 daliniame sprendime atsakovės atsisakymo pasirašyti aktą pagrįstumo, atsižvelgiant į jos pretenzijas dėl darbų kokybės bei jų apimties, taip pat į draudimą keisti viešo pirkimo būdu sudarytos sutarties sąlygas, apskritai neanalizavo ir savo išvadų dėl to nepadarė, nurodęs tokius argumentus, kad teismų praktikoje vienašalis darbų perdavimo aktas laikomas teisėtu iki bus nuginčytas teisme (pripažintas negaliojančiu) CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, o 131 procentas atliktų darbų apimtis šiame akte Nr. 19 nėra nurodyta.
  7. Atitinkamas korekcijas, kad sutarties vykdymo kaina neviršytų joje nurodytos galutinės sumos, pirmosios instancijos teismas atliko tik galutiniame 2016-10-10 savo sprendime, antrame ieškovės ieškinyje pareikštų reikalavimų pagrįstumą dėl darbų, atliktų 2015 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais bei vienašališkai perduotų atsakovei pagal 2015-09-30 darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 21, 2015-10-26 darbų priėmimo-perdavimo aktus Nr. 23 ir 24, įvertindamas iš esmės vieninteliu – matematinių veiksmų atlikimo – metodu, t. y. iš galutinės sutarties kainos atimdamas jau sumokėtas atsakovės sumas, taip pat priteistą daliniu sprendimu sumą. Priteisiamos sumos sumažinimą lėmė atsakovės atsikritimai dėl neteisingai nurodytos šiuose aktuose atliktų darbų apimties procentas, t. y. 131,42 ir 127,56.
  8. Tokia teismo procesinė pozicija nėra visiškai pagrįsta ir pirmiausiai atsižvelgiant į prioritetinius – teisingumo vykdymo bei bylos tinkamo išnagrinėjimo – principus (CPK 6 str., 8 str.). Vien pats faktas, kad tik rangovo pasirašytas darbų perdavimo aktas (aktai) nėra teisme ginčijami pareiškus ieškinį arba priešieškinį, dar nereiškia, kad teismas, kuomet kyla suinteresuotų asmenų ginčas dėl darbų apmokėjimo, neturėtų net vertinti tokio akto pasirašymo aplinkybių, perduodamų užsakovui darbų kiekių bei nurodytų kainų, lyginant juos su sutartyje sulygtais darbais bei jų kaina. Minėta, kad nagrinėjamu atveju šalys ir specialia nuostata buvo susitarusios dėl užsakovės teisės tam tikrose situacijose aktų nepasirašyti ir neatlikti mokėjimų (sutarties 6.9 p.). Ir nors vienašalio akto pasirašymo teisė teismų praktikoje aiškinama kaip nustatyta rangovo interesais, t. y. kad užsakovai nevengtų darbų priimti ir už juos sumokėti (aktai negali likti nepasirašyti užsakovų visiškai be priežasties ar jos nenurodžius), tačiau ir rangovai negali piktnaudžiauti vienašalio pasirašymo teise.
  9. Kita vertus, kilus suinteresuotų asmenų ginčui, kurie darbai buvo atlikti, o kurie nebuvo atlikti, ar užsakovė (ieškovės bendrijos nariai) nėra atsisakiusi kurių nors renovavimo darbų atlikimo, dėl ko sutarties vykdymo galutinė kaina turėtų būti sumažinta (pirmosios instancijos teismas galiausiai priteisė sumą, kuri lygi sutarties 3.1. p. nustatytai pilnai darbų kainai), ar esama atliktų rangos darbų defektų, kurie turi būti ištaisyti rangovės sąskaita dar iki apmokėjimo už darbus gavimo ir ar dėl to turi būti mažinama sutarties vykdymo kaina / įskaitoma į sutarties vykdymo kainą (6.9. p., 10.9.p.-10.10. p.), su pirmosios instancijos pasirinkta procesine abiejų ieškinių, nagrinėjamų vienoje civilinėje byloje, išsprendimo forma – priimant dalinį, o vėliau galutinį teismo sprendimus, kai sutarties vykdymo kainos priteisimą lemia tik matematiniai skaičiavimai, o ne išvardintos šiame nutarties punkte aplinkybės, sutikti negalima.
  10. Šiame kontekste teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo daliniame sprendime padaryta išvada dėl abiejų ieškovės ieškinio reikalavimų pakankamo savarankiškumo ir konstatuoja, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 261 straipsnio nuostatas. Kartu tai reiškia ir netinkamo proceso byloje buvimą, galimai nulėmusį neteisingų teismo išvadų dėl ginčo dalyko padarymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės reikalavimai savo esme ir tarpusavio ryšiu tiek glaudžiai susiję, dar daugiau, paremti ir tais pačiais argumentais bei įrodymais, kad šioje byloje dalinis sprendimas negalėjo būti priimtas.

8Dėl bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo

  1. Netinkamo proceso pirmosios instancijos teisme identifikavimas lemia būtinybę jį pakartoti, nes tokių pažeidimų ištaisyti apeliacinės instancijos teismas negali (CPK 329 str. 1 d.). Be to, pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo ir tuo atveju, jeigu neatskleista bylos esmė, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
  2. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2013).
  3. Kaip buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas, pasirinkęs netinkamą procesinį metodą (dalinio sprendimo priėmimą iš esmės dėl to paties ginčo), tik paviršutiniškai įvertino bylos aplinkybes, o teisingam bylos faktinių aplinkybių, priteistinų sumų nustatymui bei ginčijamų santykių kvalifikavimui yra reikalingos ir specialios ekspertinės žinios. Tokiu atveju atsiranda pagrindas konstatuoti ir neatskleistą bylos esmę, kliudančią šią bylą išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
  4. Išsamiau aptariant kilusio šalių ginčo ekspertinio įvertinimo poreikį, aktualios tampa ir tokios toliau aptariamos aplinkybės. Kaip matyti, visos bylos nagrinėjimo metu (nuo prieštaravimų dėl teismo įsakymo pateikimo momento) atsakovė nesutiko su atliktų darbų įkainiais, kiekiais ir apimtimis, kurie buvo nurodyti ieškovės darbų perdavimo–priėmimo aktuose Nr. 19, 21, 23 ir 24. Pati atsakovė savo iniciatyva 2016-02-26 kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių dėl ieškovės atliktų rangos darbų defektų konstatavimo. Atsižvelgiant į tai, 2016-03-16 objektą apžiūrėjo valstybinė priėmimo komisija, kuri objekto nepriėmė dėl nustatytų rangos darbų trūkumų, o būtent: 1) neužbaigti projekte numatyti sprendiniai (nenudažytos lauko sienos); 2) statybos procese panaudoti statybos produktai neatitinka projekto sprendinių; 3) palangių montavimo mazgai neatitinka teisės aktų reikalavimų. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius privalomuoju 2016-03-25 nurodymu Nr. PN-262-(14.29) įpareigojo ieškovę pašalinti statybos darbų trūkumus iki 2016-09-26. Ieškovė garantiniu raštu pastarajai institucijai įsipareigojo iki 2016-07-01 ištaisyti netinkamai, neatitinkančius STR reikalavimų atliktus darbus arba neatliktus darbus atlikti, tačiau šio įsipareigojimo, atsakovės vertinimu, neįvykdė. Ypatingų statinių techninės priežiūros vadovas A. Z., dalyvaujant ieškovės ir atsakovės atstovams, 2016-07-05 užfiksavo objekto trūkumus. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2016-10-03 statybos užbaigimo aktu Nr. SUA-748-(14.45) patvirtino, kad objekto statyba užbaigta, tačiau atsakovė 2016-11-02 kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl šio akto nuginčijimo (civilinės bylos Nr. eI-551-505/2017; teismų infoirnacinės sitemos LITEKO duomenys; CPK 179 str. 3 d.), ir šis atsakovės reikalavimas dar nėra išspręstas.
  5. Dėl netinkamo rangos darbų atlikimo atsakovė kreipėsi į ieškovę 2016-08-01, pareikšdama pretenziją Nr. 16-7-01 dėl sutarties vykdymo, 2016-08-10 pretenziją Nr. 16-08-01 dėl sutarties vykdymo (papildomai nurodydama, kad defektų šalinimas tai nėra papildomi darbai, už kuriuos turėtų būti apmokėta) ir 2016-08-16 pranešimu elektroniniu paštu dėl netinkamos kokybės darbų atlikimo. Apibendrinant tai, kas pasakyta, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė nei į kilusius rangos teisinių santykių dalyvių ginčus dėl atliktų / neatliktų darbų kiekių bei kokybės, nei į faktą, kad yra kilęs ir tebesitęsia teisminis ginčas dėl statybos darbų užbaigimo (jų priėmimo) akto pagrįstumo. Tačiau atsakovės apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovės 2015-10-05 siųsto laiško elektroniniu paštu, kuriame atsakovė nurodė ieškovei taip pat ir priėmimo-perdavimo akto Nr. 21 nepasirašymo priežastis, nėra pagrįsti, nes nagrinėjamos bylos medžiagoje tokio 2015-10-05 elektroninio laiško, kuriame nurodytos akto Nr. 21 nepasirašymo priežastys, nėra.
  6. Teismas, priimdamas 2016-10-10 galutinį sprendimą, išimtinai vadovavosi tik rangos sutartyje nustatytos kainos kriterijumi, nenustatinėdamas jokių kitų faktinių bylos aplinkybių, susijusių su rangos sutarties vykdymu bei ieškinio pagrįstumo įvertinimu. Todėl su tokiais atsakovės nurodytais apeliacinio skundo argumentais, kad vien aritmetinis veiksmas, kuriuo iš valstybės skiriamos paramos atimamos piniginės sumos, o likutis pripažįstamas kaip ieškinio pripažinimas, negali būti tinkamu ieškinio reikalavimų įvertinimu.
  7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų.
  8. Pagal CK 6.681 ir 6.694 straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 str. 4 d.); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 str. 5 d.); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 str. 6 d.). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009; 2016-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).
  9. Vadinasi, teisminė praktika, kad būtent užsakovui tenka pareiga byloje įrodyti savo teiginius, kad aktuose nurodyti duomenys yra neteisingi (CPK 12 str., 178 str.), tebėra aktuali, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į faktą, kad vienašaliai darbų perdavimo aktai byloje neginčijami. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ši įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas.
  10. Esant aptartam teisiniam rangos darbų priėmimo reglamentavimui bei jį aiškinančiai teisminei praktikai, atsakovės argumentai, susiję su pačioje sutartyje jai įtvirtinta teise tam tikrose situacijose nepasirašyti darbų (jų etapų) perdavimo aktų ir nepamokėti už darbus, galėtų būti teikiami kaip faktinis tokio jos pareikšto teisme reikalavimo (ir atsikritimų į rangovės ieškinį) pagrindas. Tačiau ši sutartinė sąlyga negali eliminuoti jos pareigos atsiskaityti su ieškove pagal šios vienašališkai pasirašytus aktus. Todėl šiuo aspektu atsakovės apeliacinis skundas nėra pagrįstas.

    9

  11. Kita vertus, aplinkybė, kad vienašališkai pasirašyti aktai kol kas nebuvo ginčijami priešieškiniu, pati savaime nereiškia, kad šalių ginče dėl (ne)atliktų darbų, jų apimties, jų kokybės ar šių darbų apmokėjimo įrodinėjimo procesas turi būti įgyvendintas tik apsiribojant pačių šalių į bylą jau pateiktais įrodymais. CPK 8 straipsnis nustato, kad teismas, CPK nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Dalyvaujantys byloje asmenys CPK nustatyta tvarka bendradarbiauja tarpusavyje ir su teismu. CPK 13 straipsnis nustato, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. CPK 159 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismo posėdžio pirmininkas imasi priemonių šalims sutaikyti, rūpinasi tinkamu, nepertraukiamu ir kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės, šalina iš nagrinėjimo teisme visa, kas nesusiję su nagrinėjama byla.
  12. CPK 212 straipsnio 1 dalis nustato, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Nei viena iš ginčo šalių tokios įrodinėjimo priemonės neprašė, tačiau ir pirmosios instancijos teismas pasinaudoti tokia įrodinėjimo priemone šalims nesiūlė, nors būtent teismui teko pareiga įsitikinti kiekvienos iš šalių argumentų dėl atliktų arba neatliktų rangos darbų, jų apimties, jų atitikimo projektinei dokumentacijai, jų galimo pakeitimo kitais darbais, jų kokybės, atskirų statybos darbų grupių apimčių vertinimo, kurios nurodytos lokalinėse sąmatose, jų kvalifikavimo pagrindiniais ar papildomais darbais pagrįstumu. Teismo posėdžių 2016-05-23, 2016-08-25, 2016-09-20 garso įrašuose neužfiksuota, kad teismas, kaip subjektas, vykdantis teisingumą (CPK 6 str.), nagrinėjamu atveju būtų atlikęs bendradarbiavimo pareigą ir ėmęsis atitinkamų priemonių (pasiūlęs šalims pateikti prašymus dėl ekspertizės skyrimo, sprendęs jos paskyrimo savo iniciatyva klausimą), siekiant teisingo ir išsamaus faktinių aplinkybių ištyrimo, kai tokiam ištyrimui ir teisingam kilusio ginčo išnagrinėjimui yra reikalingos ir specialios žinios (CPK 8 str., 179 str. 1 d.).
  13. Analogiškomis priemonėmis rangos sutarties šalių ginčai sprendžiami ir ikiteisminėje stadijoje. CK 6.662 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu tarp rangovo ir užsakovo kyla ginčas dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę. Ekspertizės išlaidos tenka rangovui, išskyrus atvejus, kai ekspertizė nenustato, kad rangovas būtų pažeidęs sutartį arba kad yra priežastinis ryšys tarp rangovo veiksmų ir darbų trūkumų. Tokiais atvejais ekspertizės išlaidas apmoka ta šalis, kuri reikalavo skirti ekspertizę, o jeigu ji buvo paskirta abiejų šalių susitarimu, – abi šalys lygiomis dalimis.
  14. Nagrinėjamame kontekste aktualia tampa ir atsakovės teisinė forma – ji yra daugiabučių namų savininkų bendrija, kurios nariai bendrosios dalinės nuosavybės teises įgyvendina CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka. Todėl teismas, spręsdamas ginčus, kuriuose viena iš šalių yra daugiabučio namo savininkų bendrija privalo itin preciziškai įvertinti bylos aplinkybes, juolab kad ginčo, kuriame viena iš šalių yra daugiabučio namo savininkų bendrija, išsprendimas yra susijęs su grupės narių interesų gynimu ir dėl to galima įžvelgti viešojo intereso požymių.
  15. Priešingai nei tvirtinama atsakovės apeliaciniame skunde, ji gali atstovauti ir ginti tik savo narių interesus, bet ne valstybės interesą, nepaisant ginčo rangos darbams suteikiamo valstybės finansavimo (atitinkamos procentinės dalies statybos kaštų kompensavimo). Tačiau valstybės interesus atstovaujančio subjekto dalyvavimo klausimas, pakartotinai nagrinėjant šią bylą, taip pat apsvarstytinas. Nors nei viena iš šalių neįtraukė dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu viešąjį pirkimą organizavusio (viešuosius pirkimus, kurių pagrindu buvo sudaryta sutartis, vykdė VšĮ CPO LT 2013-11-13 bendradarbiavimo sutarties pagrindu) ir / arba valstybės skiriamą finansinę paramą administruojančio asmens, būsimas teismo sprendimas, priklausomai nuo tokio finansavimo sąlygų, gali turėti įtakos ir šio asmens teisėms arba pareigoms. Apeliacinės instancijos teisme galutinai išspręsti byloje dalyvaujančių asmenų sąrašo klausimą nėra galimybės, kadangi į bylą nėra pateikta jokių duomenų (sutarties) apie valstybės skiriamos finansinės paramos dydį bei sąlygas ir jos teikimą atsakovei daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) statybos rangos darbams atlikti organizuojanti subjektą. Todėl šie duomenys išreikalautini iš atsakovės ir atitinkamai įvertintini (CPK 179 str.).
  16. Pirmiau konstatavus, kad byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, taip pat tinkamo proceso joje nebuvimą, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir bylą grąžina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atsižvelgiant į šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

10Dėl žodinio proceso ir kitų šalių prašymų

  1. Grąžinus civilinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, apeliacinės instancijos teismas atsakovės prašymų dėl papildomų dokumentų ir rašytinių paaiškinimų dėl ieškovės apeliacinio skundo prijungimo, žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, liudytojo A. Z. apklausos apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nesvarsto. Tokius prašymus šalys galės pareikšti pirmosios instancijos teisme (CPK 42 str.).

11Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

  1. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas taip pat nespręstinas, jį išspręs pirmosios instancijos teismas galutiniame sprendime, atsižvelgdamas į bylos išnagrinėjimo rezultatus (CPK 93 str., 98 str.).
  2. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jos žyminį mokestį, nors pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 23 straipsnio 3 dalį atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nėra pagrįsti. Asmenys, kurie CPK ar kitomis specialiosiomis teisės normomis yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą, nėra atleidžiami nuo pareigos kompensuoti antrajai šaliai turėtas bylinėjimosi išlaidas, jeigu teismo sprendimas būtų priimtas tos šalies naudai (CPK 93 str. 1 d.).

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

13Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. dalinį sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. galutinį sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai