Byla 2A-486-524/2014
Dėl skolos priteisimo bei atsakovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-20 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Rimvidos Zubernienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-9606-777/2013 pagal ieškovės UAB „Statybų komplektavimo centras“ ieškinį atsakovui L. K. dėl skolos priteisimo bei atsakovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-20 sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovė ieškiniu teismo prašė ja iš atsakovo priteisti 24 502,50 Lt nuompinigių, 8 335,21 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Nurodė, kad šalys 2009-05-01 sudarė nuomos sutartį Nr.2009/02-19, kurios pagrindu atsakovui buvo išnuomotos 67 kv. m. ploto sandėlio patalpos, adresu Dubysos g. 31, Klaipėda. Pagal Nuomos sutarties 2.1 punktą atsakovas įsipareigojo ieškovui kiekvieną mėnesį mokėti 544,50 Lt nuomos mokestį. Nuo 2011-09-26 atsakovas jokių mokėjimų neatliko, o iki tol buvo trys pavedimai po 1 071 Lt. Atsakovui išrašytos sąskaitos grįždavo neįteiktos. Negalėdama susisiekti su atsakovu ir negaudama mokėjimų už nuomą, ieškovė pakeitė nuomojamų patalpų spyną, atsakovas pas ieškovę atvyko 2013 metų vasario pabaigoje siūlydamas susitarti dėl nuomos įsiskolinimo apmokėjimo ir norėdamas atsiimti savo daiktus. Apsižiūrint patalpas ir jose esančius daiktus, atsakovas pradėjo reikšti priekaištus neva dingo dalis daiktų. Dėl nuomos mokesčio apmokėjimo su atsakovu nepavyko susitarti, iki šiol jis yra skolingas ieškovei. Daiktai sandėlyje yra nepaliesti, nebuvo niekur perkeliami, ieškovė už juos neatsako, nes neteikia saugojimo paslaugų, o tik nuomojo patalpas. Ieškovė patiria nuostolių, kadangi galėtų patalpas išnuomoti kitiems asmenims.

4Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nuomojamose patalpose jis laikė įvairią įrangą, skirtą kavinės ir baro veiklai. 2013 m. vasario mėnesį jis kreipėsi į ieškovę dėl nuomos mokesčio įsiskolinimo padengimo ir patalpose likusių daiktų atsiėmimo. Tačiau ieškovės direktorius nurodė, kad dalį įrangos, laikytos patalpose pardavė, taip pat perkėlė į kitas patalpas, likę daiktai bus grąžinti tik po to, kai atsakovas sumokės nuomos mokestį. Atsakovui iki šiol nebuvo leista apžiūrėti visų patalpose esančių daiktų, ieškovė taikiai išspręsti ginčo nenorėjo. Atsakovo teigimu sąskaitos jam nebuvo išrašomos, savo gyvenamosios vietos adresu jų negaudavo. Be to, ieškovė pakeitė patalpų spyną, taip nenorėdama, kad atsakovas naudotųsi patalpomis, todėl neprotinga yra prašyti nuomos mokesčio už visą laikotarpį. Pakabinus spyną, atsakovas nebeturėjo galimybės naudotis patalpomis ir jose esančiais daiktais.

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-11-20 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: ieškovei iš atsakovo priteisė 24 502,50 Lt nuompinigių, 4 168,11 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą 28 670,61 Lt sumą nuo 2013-07-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 645,22 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad šalių terminuota nuomos sutartis 2010-05-01 baigėsi, kadangi nei ieškovė, nei atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kad nuomos sutartis būtų nutraukta – atsakovas toliau laikydamas daiktus sandėlyje jų neišsivežė, patalpų neatlaisvino, todėl savo konkliudentiniais veiksmais išreiškė valią toliau naudotis išnuomotu daiktu. O ieškovė, neprašydama atsakovo patalpų atlaisvinti ir iš išvežti visus jame esančius daiktus, sutiko su tuo, todėl teismas konstatavo, kad šalių sudaryta nuomos sutartis tapo neterminuota. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad sutartis buvo nutraukta ir atsakovui prievolė mokėti nuomos mokestį pasibaigė ieškovei pakeitus patalpų spyną, kadangi spyna buvo pakeista tik tam, kad atsakovas galų gale susisiektų su ieškove ir būtų galima sutarti dėl nuomos mokesčio mokėjimo. Nors atsakovas teigia, kad jis neturėjo galimybės naudotis patalpomis, tačiau teismas konstatavo, kad atsakovas pats nebuvo suinteresuotas patekti į patalpas, į ieškovę dėl pakeistos spynos kreipėsi tik praėjus dvejiems metams po spynos pakeitimo, todėl atsakovas turėjo visas galimybes ankščiau susisiekti su ieškove ir tą klausimą išspręsti.

6Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant ir nežinant apie posėdį. Atsakovas nekeitė gyvenamosios vietos, jokie pranešimai apie tai, kad kurjeris nerado atsakovo namuose, nebuvo paliekami. Teismo motyvai, kad atsakovas neva naudojosi sandėliu, jame laikė savo daiktus, yra nepagrįsti, kadangi vienašališkai ieškovė pakeitė patalpų spyną ir perkėlė atsakovo daiktus į kitas atsakovui nežinomas patalpas, kurių atsakovas nesinuomojo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į atsakovą dėl patalpų atlaisvinimo, patalpų pakeitimo, daiktų perkėlimo. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad per visą nuomos laikotarpį būtų teikusi sąskaitas už nuomą. Teismo išvada, kad terminuota sutartis tapo neterminuota yra nepagrįsta, kadangi vien aplinkybė, jog ieškovė pakeitė spyną, patvirtina, kad ieškovė prieštaravo atsakovo tolimesniam naudojimuisi patalpomis, todėl ieškovė neturėjo pagrindo toliau skaičiuoti nuomos mokestį. Ieškovė nenutraukė nuomos sutarties, nors tokia jos teisė buvo numatyta. Teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė delspinigius, kadangi atsakovui nebuvo teikiamos sąskaitos. Ieškovė tik atsakovui kreipusis dėl patalpose buvusių daiktų atsiėmimo išrašė vieną 21 780 Lt sąskaita ir nuo jos skaičiavo delspinigius. Tokiu būdu ieškovė bando išvengti senatis, kuri būtų suėjusi už reikalavimą priteisti delspinigius už konkrečias sąskaitas, kurios turėjo būti, bet nebuvo išrašytos). Taigi teismas nepagrįstai netaikė senaties termino delspinigiams.

7Ieškovė atsiliepime prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas vengia priimti korespondenciją nuo pat sutartinių santykių pradžios. Pateikiant ieškinį taip pat teko teismo prašyti įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Be to, apeliaciniame skunde atsakovas nurodo kitą adresą, nors kartu nurodo, jog savo gyvenamosios vietos nekeitė. Atsakovas jau teikdamas atsiliepimą, jei numanė, kad laiškai jo nepasiekia gyvenamosios vietos adresu, galėjo korespondencijos adresu nurodyti savo darbo vietos adresą. Nurodyti adresą, kuriuo proceso dalyvis būtų apsiekiamas, yra proceso dalyvio pareiga. Teismo procesiniai dokumentai buvo siunčiami paties atsakovo nurodytu adresu. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog jo daiktai buvo perkelti iš nuomojamų patalpų. Paties atsakovo konkliudentiniai veiksmai - apmokėjimas už nuomą 2010-11-16, 2011-05-29 ir 2011-09-26 ir nesikreipimas dėl daiktų atsiėmimo paneigia jo argumentus, neva sutartis netapo neterminuota ir baigėsi sutartyje numatytu terminu 2010-05-01. Ieškovė nepasinaudojo savo teise nutraukti nuomos sutartį tuo pagrindu, kad atsakovas nemoka nuompinigių, sutartis tapo neterminuota ir atsakovas privalo sumokėti ir sutartyje nustatytas netesybas.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo byla pažeisdamas procesinės teisės normas, nes jam nebuvo žinoma apie posėdį, dėl to jis negalėjo atsikirsti į nepagrįstą ieškinį. Vertindama šiuos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo nutartyse ne kartą konstatuota, jog teismas negali nagrinėti bylos, kai nedalyvauja kuris nors iš byloje dalyvaujančių asmenų, jeigu jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nes tokiu atveju būtų pažeidžiama teisė būti išklausytam, šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2006 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2007; 2009 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-211/2009; kt.). CPK 246 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai į teismo posėdį neatvyksta atsakovas, kuriam netinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Be to, vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų yra tas, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia apeliacinį skundą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tačiau tokios išvados šioje byloje padaryti negalima. Pagal bylos duomenis pirmosios instancijos teismas atsakovui siuntė pranešimą apie teismo posėdį, įvyksiantį 2013 m. lapkričio 13 d. atsakovo byloje nurodytu adresu ir jo viešai deklaruotu gyvenamosios vietos adresu-Baltijos pr. 73-19, Klaipėdoje(b.l.30, 48). Šį šaukimą pirmosios instancijos teismo kurjeris nešė įteikti atsakovui 3 kartus, pažymėdamas šaukime, jog atsakovo nėra namie, palikdamas pranešimą ir tik ketvirtą kartą pranešimą įteikė sūnui (b.l.48). Atsakovas byloje nėra pateikęs įrodymų, kad buvo informavęs pirmosios instancijos teismą apie pasikeitusį adresą. Byloje pirmosios instancijos teismas aiškinosi atsakovo darbo vietą, nes pažymėjimas (b.l.31) įrodo, kad atsakovas yra savarankiškai dirbantis asmuo nuo 2009 metų. Taip pat būtina pabrėžti, kad atsakovui tuo pačiu adresu nebuvo įteikti ieškovo procesiniai dokumentai, nes jie grįžo pažymėti kaip neįteikti ir atsakovas jų neatsiėmė ( b.l.28) ir tik paskelbus apie atsakovui iškeltą civilinę bylą viešai (b.l.36) atsakovas teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l.42). Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo kitos galimybės įteikti šaukimo atsakovui, nes atsakovas jo nurodytu adresu 3 kartus nepriėmė, nepasidomėjo paliktu pranešimu, o be to, pranešimas 2013-11-12 buvo paliktas sūnui (b.l.48). Todėl akivaizdu, kad atsakovas dviem paliktais pranešimais turėjo galimybę pasidomėti. CPK 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantiems asmenims teismo šaukimais ar pranešimais pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Šių teisės normų esmė, kad byloje dalyvaujantys byloje asmenys apie prasidėjusį procesą yra informuoti ir todėl atsiranda šių asmenų pareiga rūpintis greitu ir koncentruotu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis), taigi – domėtis proceso eiga. Apibendrindama pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas buvo tinkamai buvo informuotas apie teismo posėdį, o neigdamas, jog jam buvo teismo kurjerės palikti pranešimai apie 2013 m. lapkričio 13 d. teismo posėdį, žinodamas viešą paskelbimą apie jam iškeltos bylos nagrinėjimą (b.l.36), nevykdė pareigos domėtis proceso eiga, rūpintis greitu ir koncentruotu bylos išnagrinėjimu. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti panaikintas dėl apeliacinio skundo argumentų, jog bylą pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo, kai nebuvo atsakovo, kuriam nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį.

10Nuomos sutartis yra sutartis dėl daikto perdavimo laikinai valdyti ir naudotis už užmokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Negyvenamųjų patalpų nuomos kilusiems teisiniams santykiams taikytinos bendrosios CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus normos, tarp jų – bendrosios nuostatos (CK 6.477- 6.482 straipsniai), nuomos sutarties šalių teises ir pareigas nustatančios normos (CK 6.483 - 6.495 straipsniai) bei nuomos sutarties pabaigos taisyklės (CK 6.496-6.503 straipsniai). Byloje nustatyta, kad šalys buvo 2009-05-01 sudariusios rašytinę negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį , nustatydamos jos terminą iki 2010-05-01, tačiau byloje įrodyta, kad atsakovo daiktai buvo laikomi ieškovo sandėlyje per visą ginčo laikotarpį, t.y. 45 mėnesius, už kuriuos atsakovas nemokėjo. Todėl nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai dėl nuomos sutarties termino pasibaigimo 2010-05-01. CK 6.481 str. prasme terminuota nuomos sutartis tampa neterminuota esant dviem sąlygoms: nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja. Byloje įrodyta, kad atsakovas nuomos mokestį mokėjo po 2010-05-01, t.y. šalių nustatyto sutarties galiojimo termino, t.y. 2010-11-16 (b.l.19), 2011-05-19 (b.l.20), 2011-09-26 (b.l.21.). Paminėtos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad šios sąlygos yra įrodytos, nes nuomininkas faktiškai išsinuomotu turtu naudojosi per visą laikotarpį nurodytą šioje byloje, t.y. iki 2013-06-01. Atsakovas nepareiškęs reikalavimo teisme nutraukti nuomos sutartį prieš terminą CK 6.498 str. numatytais pagrindais atsakovas neturi teisės atsisakyti vienašališkai mokėti nuomos mokesčio, todėl iš jo pirmosios instancijos teismas teisingai priteisė nesumokėtą nuomos mokestį už visą nuomos laikotarpį. Taip byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl nuomos santykių pasibaigimo, nes atsisakant nuo sutarties, būtinas rašytinis kontrahento įspėjimas. Byloje nėra įrodymų, jog ieškovė įspėjo atsakoves pagal CK 6.480 str. reikalavimus. atlaisvino ieškovui patalpas bei bendradarbiavo su ieškovu pagal CK 6.38 str. 3d. nustatytą sutarties šalių pareigas. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino atsakovo atsiliepime nurodytą faktinę aplinkybę, jog jis 2013 m. vasario mėn. kreipėsi į ieškovą dėl nuomos mokesčio įsiskolinimo bei daiktų pasiėmimo(b.l.42). Ši aplinkybė vertintina kaip atsakovo pripažinimas, jog nuomos santykiai faktiškai tęsėsi po sutartyje nurodyto termino, t.y. iš terminuotos sutarties ji tapo neterminuota. Byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovė pardavė atsakovo daiktus ar juos perkėlė į kitas patalpas, nepareiškė priešieškinio šioje byloje ieškovei, todėl atsakovo apeliacinio skundo motyvas, jog jo daiktus ieškovė prarado yra neįrodytas ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes jokio reikalavimo dėl prarastų daiktų atsakovas ieškovei nepateikė (CPK 177, 178 str.). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-48/2005; Lietuvos Aukščiausiojo2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2009). CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdymo principas, kuris reiškia, kad šalys privalo laikytis sutarties sąlygų, jas tinkamai vykdyti. CK 6.487 str., 6.530 str.2 d. įtvirtina nuomininko pareigą laiku mokėti nuomos mokestį pagal sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai patenkino šią ieškinio dalį.

11Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas jog atsakovo pareiga mokėti nuomos mokestį pagal sutartį sietina su PVM sąskaitos – faktūros išrašymu. PVM sąskaitos faktūros tai yra apskaitos ir atsiskaitymo dokumentai, rodantys faktinę situaciją, o ne šalių tarpusavio teisių ir pareigų pasikeitimą, jų išrašymo pagrindas yra sutartis. Teismų praktikoje nustatyta, jog PVM sąskaitos faktūros išrašymas yra vienašalis aktas ir vien šio dokumento pagrindu civiliniai teisiniai santykiai tarp šalių neatsiranda (2003-10-08 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1040/2003). Tai tik buhalterinės apskaitos dokumentas, o pareiga atsakovui mokėti nuomos mokestį yra nustatyta paminėtoje sutartyje, kurios 2.1 p. buvo nurodytas konkretus nuomos mokesčio dydis kiekvieną mėnesį ir atskirai PVM .

12Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog pirmosios instancijos teismas netaikė ieškinio senaties termino delspinigiams. Ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo 8 336, 21 Lt delspinigių pagal nuomos sutarties 5.3p., tačiau pirmosios instancijos teismas šią sumą sumažino per pusę ir priteisė 4168, 11 Lt delspinigių. Ši suma palyginti su priteista įsiskolinimo suma – 24 502, 50 Lt pagal teismų praktikoje nustatytas taisykles nelaikytina neprotingai didele. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010-11-02 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-409/10).Sutartinės netesybos yra nuostoliai, todėl kai jos nustatytos sutartimi, kreditoriui nereikia įrodinėti nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-12 nutartis civ. b. Nr. 3K-7-367/2006; 2007-11-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-503/2007). Vadinasi, sutartinės netesybos ir apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu bei suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. CK 6. 71 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. Sutartimi šalys už nuomos mokesčio mokėjimo prievolės termino praleidimą aptarė netesybas delspinigių forma, skaičiuojant jas už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną (Sutarties 5.3 p.). Pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų atlikimo ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Delspinigių, kaip netesybų, skaičiavimas turi tęstinį pobūdį, nes delspinigiai skaičiuojami ir priteisiami už tam tikrą termino praleidimo laikotarpį (dieną, savaitę, mėnesį). Taigi delspinigių skaičiavimas turi tęstinį pobūdį, nes delspinigiai išieškomi už tam tikrą praleistą laikotarpį – dieną, savaitę, dekadą ir pan. (CK 6.71 str. 3 d.). Byloje nustatyta, kad atsakovė netinkamai vykdė pinigines prievoles ieškovui atsiskaitant už nuomos mokestį ir teismas jį priteisė už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2013-06-01, o sutartines netesybas sumažino iki 4169, 11 Lt. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo reikalavimui dėl delspinigių priteisimo CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nes reikalavimui dėl įsiskolinimo pagal pagrindinę prievolę pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs. Kadangi ieškiniams dėl delspinigių išieškojimo yra taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, todėl atsakovui prašant jį taikyti, 4 169, 11 Lt delspinigiai šioje byloje ir buvo priteisti ne daugiau kaip už 180 dienų laikotarpį iki ieškinio pareiškimo.

13Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas, todėl naikinti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo(CPK 326 str. 1d. 1p.).

14Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str.,

Nutarė

15Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-20 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai