Byla 2A-1791-450/2014
Dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo

1Vilniaus apygardos teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zitos Smirnovienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. C. ieškinį atsakovui F. C. (F. C.) dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė L. C. pateikė ieškinį atsakovui F. C., kuriuo prašė nutraukti jos ir atsakovo 2005-08-12 sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; nenustatyti termino susitaikymui; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – C., atsakovui - palikti jo pavardę – C.; iki santuokos sudarymo momento L. C. vardu pagal 2001-06-28 Dovanojimo sutartį Nr. 6451, asmeninės nuosavybės teise įgytą 1/3 Žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) (vid. rinkos vertė - 15900 Lt), esančio ( - ). - pripažinti nedalintinu turtu ir po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti L. C.; iki santuokos sudarymo momento L. C. vardu pagal 1994-12-07 Dovanojimo sutartį Nr. 6330 ir 2001-06-28 Dovanojimo sutartį Nr. 6455, asmeninės nuosavybės teise įgytus: a) 35/100 Pastato-Gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )) (vid. rinkos vertė - 67550 Lt); b) ½ % Pastato-Ūkinio pastato (unikalus Nr. ( - )) (vid. rinkos vertė - 1530 Lt); c) 1/2 Pastato - Viralinės (unikalus Nr. ( - )) (vid. rinkos vertė - 840 Lt); d) 1/2 Pastato - Ūkinio pastato (unikalus Nr. ( - )) (vid. rinkos vertė - 90 Lt); e) 34/100 Kitų statinių - Kiemo statinių (unikalus Nr. ( - )), esančių ( - ) - pripažinti nedalintinu turtu ir po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti L. C.; santuokos metu L. C. vardu pagal 2006-04-12 Sutartį Nr. DA 5846 ir 2006-05-23 Priėmimo-perdavimo aktą Nr. DA-7817, asmeninės nuosavybės teise įgytą Žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )) (vid. rinkos vertė ~ 56000 Lt), esantį ( - ) - po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti L. C.; santuokos metu F. C. vardu pagal 1995-12-12 Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1668, asmeninės nuosavybės teise įgytus: a) Pastatą - gyvenamąjį namą (unikalus Nr. ( - )); b) Pastatą - Ūkio pastatą (unikalus Nr. ( - )) (vid. rinkos vertė ~ 428 Lt); c) Pastatą-Ūkio pastatą (unikalus Nr. ( - )) (vid. rinkos vertė ~ 175 Lt), esančius ( - ) - pripažinti nedalintinu turtu ir po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti F. C.; Santuokos metu F. C. vardu pagal 2011-02-03 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. 48S-3, asmeninės nuosavybės teise įgytus: a) Žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )) (vid. rinkos vertė ~ 3580 Lt), esantį ( - ).; b) Žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )) (vid. rinkos vertė ~ 6180 Lt), esantį ( - ) - po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti F. C.; iki santuokos sudarymo momento L. C. vardu įgytą transporto priemonę - keleivinį automobilį AUDI 80, valstyb. Nr. ( - ) (vid. rinkos vertė ~ 900 Lt) - po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti L. C. bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

6Nurodė, kad santuokos pradžioje su atsakovu sutarė gerai, tačiau atsakovas ėmė piktnaudžiauti alkoholiu, smurtaudavo prieš ieškovę. Dėl smurto 2007-09-19 ieškovė kreipėsi į policiją; atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 174 str.; Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos institute ieškovei buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas; ji taip pat gydėsi VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Skaidiškių ambulatorijoje. Kadangi į ieškovės prašymus liautis girtauti ir smurtauti atsakovas nereagavo, šalių tarpusavio santykiai pašlijo; skirtis taikiai atsakovas nesutiko. Atsakovui nederamai elgiantis (piktnaudžiaujant alkoholiu, smurtaujant prieš ieškovę), jo elgesį laiko netoleruotinu ir prieštaraujančiu darniems šeimyniniams santykiams, todėl atsakovui iš esmės pažeidus sutuoktinio pareigas, prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Kadangi bendras santuokinis gyvenimas faktiškai yra pasibaigęs, bendro ūkio šalys netvarko; santuoka yra iširusi galutinai, todėl mano, jog skirti terminą susitaikymui nėra prasmės; tokio terminio paskyrimas pažeistų jos teises bei koncentruoto bylos išnagrinėjimo principą ir pareikalautų papildomų išlaidų. Taip pat nurodė, kad šalys nepilnamečių vaikų neturi; tiek ieškovė, tiek atsakovas yra darbingo amžiaus; be to, ieškovė santuoką prašo nutraukti dėl atsakovo kaltės, todėl teigia, kad atsakovas neturi teisės į išlaikymą. Ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Iki santuokos sudarymo momento L. C. vardu pagal asmeninės nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį turtą laiko nedalintinu turtu ir po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise prašo palikti L. C.. Santuokos metu L. C. vardu pagal 2006-04-12 Sutartį Nr. DA 5846 ir 2006-05-23 Priėmimo - perdavimo aktą Nr. DA-7817, asmeninės nuosavybės teise įgytą žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )) (vid. rinkos vertė ~ 56000 Lt), esantį ( - ) - po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise prašo palikti L. C.. Pažymėjo, jog šis žemės sklypas įgytas bei prižiūrimas už asmenines ieškovės lėšas; atsakovas prie šio sklypo priežiūros nei kiek neprisideda ir visiškai nesidomi jo būkle. Santuokos metu F. C. vardu pagal Paveldėjimo teisės liudijimą bei pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. 48S-3, asmeninės nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį turtą laiko nedalintinu ir po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise prašė palikti F. C.. Taip pat nurodė, jog ieškovė neturi jokių kreditorinių įsipareigojimų; ieškovei nėra žinoma, ar atsakovas turi įsipareigojimų kreditoriams.

7Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (CPK 124 str. 2 d.), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.). Atsiliepimo atsakovas nepateikė.

8II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

9Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė ieškovės L. C. ir atsakovo F. C. santuoką, įregistruotą 2005-08-12 Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 208), dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „C.“, atsakovui pavardę „C.“. Santuokoje įgytą žemės sklypą (unikalus Nr. 4400-0173-5460), esantį Talkotiškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r., šalims padalinti lygiomis dalimis, t.y. po santuokos nutraukimo. Teismas priteisė iš atsakovo F. C. ieškovei L. C. 1269 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo F. C. iš ieškovės L. C. po 840 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

10Teismas nustatė, kad šalių santuoka įregistruota 2005-08-12 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos CMS. Šalys nepilnamečių vaikų neturi. Įvertinęs visas bylos aplinkybe, teismas darė išvadą, jog atsakovas nevykdė įstatyme numatytų sutuoktinio pareigų: girtavo, ieškovės atžvilgiu naudojo smurtą, netinkamai elgėsi, todėl šalių santuoka nutraukė dėl atsakovo kaltės. Ieškovės prašymu po santuokos nutraukimo jai palikta santuokinė pavardė „C.“; atsakovui pavardė „C.“. Teismas pažymėjo, kad turtas, abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo, taip pat sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo pagal CK 3.89 str. yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, todėl pakartotinai teismo sprendimu jį pripažinti asmenine nuosavybe ir nedalintinu, nėra pagrindo. Teismas nustatė, kad L. C. vardu nuosavybės teise, 2006-04-12 Sutarties Nr. DA 5846 ir 2006-05-23 Priėmimo - perdavimo akto Nr. DA-7817, pagrindu registruotas žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - ) (b. l. 31). Pažymėjo, kad 2006-04-12 pirkimo sutarties 5.1 punkte ieškovė yra pareiškusi ir garantavusi, jog perkamą žemės sklypą ji įgyja bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktiniu. Nesant duomenų, paneigiančių nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, jog žemės sklypą šalys įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl nutraukiant šalių santuoką, šis turtas turi būti padalintas. Teismas, aplinkybių, dėl kurių turi būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, byloje nenustatė, todėl po santuokos nutraukimo žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - ), kurio vertė 56000 Lt, tarp šalių padalintas lygiomis dalimis, t.y. po 1/2.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, prašydama pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimą dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas nėra suvaržytas konkrečiais sutuoktinių reikalavimais, bet turi išspręsti turto padalijimo klausimus tokiu būdu, jog laikantis įstatymų reikalavimų turtas būtų padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į jų objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą bei maksimaliai eliminuojant galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sąskaita. Pažymėjo, kad 1.5100 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ), ieškovė įsigijo panaudojant pinigus, gautus pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, įgytą iki santuokos. Nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą pardavė už 35 222 Lt, o ginčo turtas buvo įsigytas už 30 000 Lt. Visa tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Nurodė, kad jei būtų teismo posėdyje dalyvavęs pats atsakovas, jis taip pat būtų pripažinęs šį faktą. Pažymėjo, kad teismas tokiu atveju spręsdamas dėl ginčo turto padalijimo klausimą, būtų turėjęs pasisakyti, kokia atitinkamai dalis turėtų būti ieškovei kompensuota iš bendro turto. Nurodė, kad byloje aktuali ieškovės asmeninių lėšų panaudojimo, įsigyjant turtą, reikšmė, sprendžiant dėl turto padalijimo būdo nustatymo. Pažymėjo, kad teismas turėjo taikyti CK 3.98 str. 2 d., kurioje nustatyta, kad sutuoktinis turi teisę į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos. Tačiau pirmosios instancijos teismas nesprendė tokio klausimo, nenustatė visų teisingam ginčo išsprendimui reikšmingų faktinių aplinkybių, tokiu būdu teismo sprendimas padalyti sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę lygiomis dalimis yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai įrodoma, kad turto įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti jį asmenine nuosavybe, o ne bendrąja nuosavybe. Atkreipė dėmesį, kad ginčo žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas tik ieškovės vardu ir nėra nurodytas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pažymėjo, kad pagal LAT praktiką, tokiu atveju turtas laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Pažymėjo, kad apeliantė viena sudarė ginčo žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, sklypas įgytas už lėšas, gautas realizavus savo asmeninį turtą, siekė tapti vienintele šio sklypo savininke, t. y. išreiškė valią šį turtą įgyti asmenine nuosavybe. Nurodė, kad teismas netinkamai nustatė dalintiną bendrą turtą, neteisingai taikė ir aiškino CK 3.118 str. 4 d. Pažymėjo, kad pagal LAT praktiką, pardavus turėtą asmeninį turtą ir už jį gavus pinigų, pasikeitė tik asmenine nuosavybe buvusio turto rūšis, bet ne teisinis režimas.

13Nurodė, kad teismas išnagrinėjo bylą atsakovui nedalyvaujant, nesiėmė priemonių įteikti jam procesinius dokumentus, nepripažino atsakovo dalyvavimo teismo posėdyje būtinu bei neskyrė jam baudos, kas sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą. Taip pat nurodė, kad teismas pažeidė CPK 384 str., nes nesiėmė priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Pažymėjo, kad atsakovo nedalyvavimas byloje dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių vertintinas kaip nesutikimas su skyrybomis bei noras susitaikyti. Nurodė, kad teismas taip pat pažeidė CPK 185 str. reikalavimus, kadangi nevertino visų į civilinę bylą pateiktų duomenų. Apeliantė prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimas keistinas dalyje.

16Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Ši byla nagrinėjama ieškovės L. C. apeliacinio skundo ribose.

17Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - ), kurio vertė 56 000 Lt, tarp šalių padalintas lygiomis dalimis, t. y. po 1/2. Ieškovės nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu (jo dalimi) iš esmės grindžiamas tuo, kad ji viena sudarė ginčo žemės sklypo pirkimo -pardavimo sutartį, sklypas įgytas už lėšas, gautas realizavus jos asmeninį turtą ir ji siekė tapti vienintele šio sklypo savininke, t. y. išreiškė valią šį turtą įgyti asmenine nuosavybe. Todėl prašė 1.5100 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ), pripažinti jos asmenine nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus laiko pragrįstais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktinę situaciją ir padarė klaidingą išvadą, pripažindamas žemės sklypą bendra dalintina jungtine nuosavybe.

18Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

19Apeliaciniame skunde ieškovė prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 str. 1 d. įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 str. apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba prisidėjime prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Toks apeliacinio skundo nagrinėjimo proceso teisinis reglamentavimas reiškia, kad apeliacinis skundas žodinio proceso tvarka yra nagrinėjamas tik tuomet, kai teismas nusprendžia dėl tokio nagrinėjimo būtinumo. Būtinumą nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka lemia tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė (neišaiškino) tam tikrų faktinių aplinkybių, reikšmingų teisingam bylos išsprendimui ir dėl to jas būtina nustatyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis byloje Nr. 2A-1314/2012; 2012 m. rugsėjo mėn. 26 d. nutartis byloje Nr. 2A-318/2012). Analogiškos pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, nustatančioje, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas kai yra keliami ne fakto, o teisės klausimai, kai galimas tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry v. Sweden, pareiškimo Nr. 28394/95). Iš apeliacinio skundo matyti, kad kitokių, negu buvusios nurodytos ir tirtos pirmosios instancijos teisme, faktinio pobūdžio aplinkybių nenurodoma, tik įrodinėjama, kad tos aplinkybės pirmosios instancijos teisme buvo neteisingai įvertintos arba neįvertintos, o šiuo aspektu argumentai yra išdėstyti apeliaciniame skunde. Jie grindžiami netinkamu į bylą pateiktų įrodymų vertinimu, taip pat materialinės ir procesinės teisės normų (ne)taikymu bei pažeidimu pirmosios instancijos teisme, o tai galima patikrinti ir rašytinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka būtinumo nėra.

20Dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir padalijimo būdo nustatymo

21CK 3.87 str. 1 d. įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.117 str. 1 d. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Tokie atvejai numatyti CK 3.123 str. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą CK 3.123 str. taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Įstatymų leidėjui nurodžius CK 3.123 str. iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius tam realų poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009; kt.). Kasacinio teismo praktikoje kaip svarbus kriterijus, leidžiantis nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstamas vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus tiesėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; kt.). Taigi, pagal įstatymo nuostatas ir kasacinio teismo formuojamą praktiką, bendras sutuoktinių turtas padalijamas lygiomis dalimis, jeigu kiekvienu konkrečiu atveju nenustatomi svarbūs kriterijai, sudarantys teisinį pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.123 str. 1 d. nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 str. 1 d. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011).

22L. C. vardu nuosavybės teise, 2006-04-12 Sutarties Nr. DA 5846 ir 2006-05-23 Priėmimo - perdavimo akto Nr. DA-7817, pagrindu registruotas žemės sklypas (unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), (b. l. 31). Žemės sklypą ieškovė įsigijo už asmenines lėšas, pardavusi kitą savo žemės sklypą. Byloje pateikti šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai: 2006-04-12 Sutartis, 2006-05-23 notaro D. A. liudijimas (b. l. 49 - 53), 2006-05-23 žemės sklypo perdavimo -priėmimo aktas (b. l. 88), taip pat antstolio V. M. 2006-04-14 Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. 0013/06/00911, kuriuo antstolis skolininkės L. R. pasiūlytam pirkėjui pardavė žemės sklypą, esantį ( - ), pirkėjui UAB „Permita“ už 35222 Lt (b. l. 87), L. C. banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2006-05-11 antstolis V. M. ieškovei pervedė 30000 Lt permokėtas lėšas, o 2006-05-23 ši suma pervesta UAB „Permina“, kaip mokestis už žemės sklypą (b. l. 86). parduotas žemės sklypas buvo ieškovės asmeninė nuosavybė, turi būti nustatyta kita CK 3.89 str. 1 d. 7 p. numatyta sąlyga - aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Teismas rėmėsi 2006-04-12 pirkimo sutarties 5.1 punktu kuriame nurodyta, jog perkamą žemės sklypą ji įgyja bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktiniu, todėl nutraukiant šalių santuoką, padalino šį turtą. TPažymėtina, kad CK 3.89 str. 1 d. 7 p. nurodyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įsigijimo metu aiškiai buvo išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Taigi turtas, nors ir įgytas santuokos metu, laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe, jeigu: (1) įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą ir (2) jeigu to turto įsigijimo metu aiškiai buvo išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Pažymėtina tai, kad kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai turtas viešame registre įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu ir nėra nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, nustatant jo teisinį režimą būtina vertinti ne tik objektyviuosius (turto įsigijimo momentą ir įsigijimo pagrindą), bet ir kitus kriterijus: konkretaus turto paskirtį, šio turto pobūdį, tikruosius šalių ketinimus įsigyjamo turto atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2008). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija mano, jog ieškovė įrodė būtinas sąlygas bei tikruosius šalių ketinimus, patvirtinančius, kad ginčo žemės sklypas yra jos asmeninė nuosavybė: antstolis skolininkės L. R. pasiūlytam pirkėjui pardavė žemės sklypą (priklausantį asmenine nuosavybe), esantį ( - )., pirkėjui UAB „Permita“ už 35 222 Lt, 2006-05-11 antstolis V. M. ieškovei pervedė 30000 Lt permokėtas lėšas, o 2006-05-23 ši suma pervesta UAB „Permina“, kaip mokestis už ginčijamą žemės sklypą. Pažymėtina, kad ieškovė viena pasirašė pirkimo bei žemės sklypo perdavimo - priėmimo aktą, kuriuose pirkėju nurodyta tik viena ieškovė, taip pat notaras D. A. liudijo, kad L. R. visus įsipareigojimus įvykdė, t. y. sumokėjo 30 000 Lt ir atsiskaitė su pardavėju, be to, Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo nuosavybės teise registruota tik ieškovei. Darytina išvada, kad tokiu būdu ieškovė siekė tapti vienintele šio sklypo savininke.

23Anksčiau išdėstytos aplinkybės bei faktiniai duomenys patvirtina, jog pripažindamas ginčo žemės sklypą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, apylinkės teismas nevertino šio turto pobūdžio bei tikrųjų šalių ketinimų įsigyjamo turto atžvilgiu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė pateikė įrodymus, patvirtinančius žemės sklypo įsigijimą už asmenines lėšas faktą bei aiškią ieškovės valią žemės sklypą įsigyti asmenine nuosavybės teise. Pateiktų įrodymų visuma neabejotinai leidžia teigti, kad ginčo žemės sklypas yra ieškovės asmeninė nuosavybė. Taigi ieškovė paneigė CK 3.88 str. 2 d. įtvirtintą prezumpciją, kad žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - ), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl ši apylinkės teismo sprendimo dalis keistina ir priimtinas naujas sprendimas šioje dalyje naikintinas ir šioje dalyje minėtas žemės sklypas pripažintinas asmenine ieškovės nuosavybe.

24CK 3.54 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu sutuoktiniai daugiau nei vienerius metus kartu bendrai nebegyvena, terminas susitaikyti nenustatomas. Nagrinėjamu atveju šalys bendrai negyvena nuo 2007 m., t. y. daugiau kaip 6 metai, todėl apeliantės argumentas, kad teismas nesiėmė priemonių sutuoktiniams sutaikyti nepagrįstas. Pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje pati nurodė, kad nėra prasmės skirti terminą susitaikymui, kad ieškovė savo apsisprendimo nepakeis. Be to apeliantė neskundžia šios sprendimo dalies.

25Taip pat apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, kad teismas nesiėmė priemonių įteikti atsakovui procesinius dokumentus, nepripažino atsakovo dalyvavimo teismo posėdyje būtinu bei neskyrė jam baudos. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovui apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, kadangi CPK 124 str. 2 d. numato, jog a

26Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimo tenkintinas iš dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimas keistinas dalyje dėl žemės sklypo pripažinimo jungtine sutuoktinių nuosavybe (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

27Pakeitus pirmos instancijos teismo sprendimą iš dalies, bylinėjimosi išlaidos perskirstomos CPK 93 str. 5 d. pagrindu. Kadangi ieškovės reikalavimas dėl žemės sklypo pripažinimo asmenine nuosavybe tenkintas, iš atsakovo priteistinas visas 1680 Lt žyminis mokestis, sumokėtas pirmosios instancijos teisme bei 840 Lt – apeliacinės instancijos teisme, iš viso 2520 Lt. Taip pat, atsižvelgiant į tai, jog pakeitus teismo sprendimą visi ieškovės reikalavimai buvo tenkinti, iš atsakovo ieškovei papildomai priteistina 375 Lt (1500 Lt – 1125 Lt) išlaidų už ieškinio bei pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, parengimą (b. l. 55 - 56) (CPK 80 str. 1 d. 1, 5 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 96 str.).

28Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija,

Nutarė

29Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimą pakeisti dalyje.

30Panaikinti 2014 m. vasario 26 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo dalį dėl žemės sklypo (unikalus Nr. Nr. ( - )), esančio ( - ), padalijimo ir pripažinti žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ), ieškovės L. C. asmenine nuosavybe.

31Priteisti iš atsakovo F. C. (a. k. ( - ) ieškovei L. C. (a. k. ( - )) 1215 Lt (vieną tūkstantį du šimtus penkiolika litų) bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme.

32Priteisti iš atsakovo F. C. (a. k. ( - ) 1680 Lt (vienas tūkstantis šeši šimtai aštuoniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

33Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė L. C. pateikė ieškinį atsakovui F. C., kuriuo prašė nutraukti... 6. Nurodė, kad santuokos pradžioje su atsakovu sutarė gerai, tačiau atsakovas... 7. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam... 8. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 9. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas nustatė, kad šalių santuoka įregistruota 2005-08-12 Vilniaus rajono... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, prašydama pakeisti Vilniaus rajono... 13. Nurodė, kad teismas išnagrinėjo bylą atsakovui nedalyvaujant, nesiėmė... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus miesto... 16. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 17. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria... 18. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ... 19. Apeliaciniame skunde ieškovė prašė bylą nagrinėti žodinio proceso... 20. Dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir... 21. CK 3.87 str. 1 d. įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos... 22. L. C. vardu nuosavybės teise, 2006-04-12 Sutarties Nr. DA 5846 ir 2006-05-23... 23. Anksčiau išdėstytos aplinkybės bei faktiniai duomenys patvirtina, jog... 24. CK 3.54 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu sutuoktiniai daugiau nei vienerius metus... 25. Taip pat apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais apeliantės... 26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinis skundas dėl... 27. Pakeitus pirmos instancijos teismo sprendimą iš dalies, bylinėjimosi... 28. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 29. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimą pakeisti... 30. Panaikinti 2014 m. vasario 26 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo... 31. Priteisti iš atsakovo F. C. (a. k. ( - ) ieškovei L. C. (a. k. ( - )) 1215 Lt... 32. Priteisti iš atsakovo F. C. (a. k. ( - ) 1680 Lt (vienas tūkstantis šeši... 33. Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą....