Byla 2A-652/2012
Dėl laidavimo termino pripažinimo negaliojančiu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vyto Miliaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo AB DnB NORD banko ieškinį atsakovui UAB „Vilmega“, Ž. K., M. V. ir A. Č. dėl skolos priteisimo bei M. V. priešieškinį AB DnB NORD bankui, A. Č., Ž. K., UAB „Vilmega“ dėl laidavimo sutarties, susitarimo dėl laidavimo termino pripažinimo negaliojančiu.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas AB DnB NORD bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovų UAB „Vilmega“, Ž. K., M. V. ir A. Č. solidariai 289 394,95 EUR (999 222,88 Lt) negrąžinto kredito, 10 807,56 EUR (37 316,34 Lt) palūkanų, 626,36 EUR (2 162,70 Lt) delspinigių, iš viso 300 828,87 EUR (1 038 701,92 Lt), 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovas UAB „Vilmega“ pagal kredito sutartį ieškovui liko skolinga. Pažymėjo, kad pagal laidavimo sutartį turi teisę reikalauti iš atsakovų Ž. K., M. V. ir A. Č. priteisti skolą solidariai.

5Atsakovas M. V. atsiliepimu su ieškiniu nesutinka. Nurodė, jog atsakovai nenumatė, jog pagal laidavimo sutartį reikės atsakyti visu savo turtu už skolininką UAB „Vilmega“.

6Atsakovas M. V. priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančia laidavimo sutartį Nr. ( - ) ir susitarimą Nr. ( - ) dėl laidavimo termino pagal 2007 m. rugsėjo 20 d. laidavimo sutartį Nr. ( - ) dėl suklydimo. Nurodė, jog atsakovai Ž. K., M. V. ir A. Č. yra akcininkai ir laidavo už UAB „Vilmega“ nenumatydami iš laidavimo sutarties kylančių pasekmių. Pažymėjo, kad iš esmės sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį.

7Ieškovas atsiliepime su priešieškiniu nesutiko. Prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, jog nėra nustatytos sandorį pripažinti negaliojančiu dėl suklydimo sąlygos, t. y. konstatuotas suklydimo faktas bei tai, kad suklydimas turi būti esminis.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovų UAB „Vilmega“, Ž. K., M. V., A. Č. solidariai ieškovui AB DnB NORD bankui 289 394,95 EUR skolą, 10 807,56 EUR nesumokėtas palūkanas už negrąžintą kreditą, 626,36 EUR delspinigius, 6 proc. metines palūkanas už priteistą 300 828,87 EUR sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2010-03-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovo UAB „Vilmega“ 4743,99 Lt, iš atsakovo A. Č. 4958,41 Lt, iš atsakovo Ž. K. 4743,99 Lt, iš atsakovo M. V. 4504,25 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui AB DnB NORD bankas. Atsakovo M. V. priešieškinį ieškovui AB DnB NORD bankui atmetė. Nurodė, kad įstatymas nedraudžia prievolės įvykdymą užtikrinti keliais įstatyme numatytais būdais, t. y. įkeitimu ir laidavimu. Iš laidavimo sutarties teismas nustatė, kad laiduotojų atsakomybė yra solidari. Teismas nesutiko su atsakovo M. V. argumentais, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta dėl suklydimo, nes šiuo pagrindu ginčijant sandorį, būtina konstatuoti suklydimo faktą ir jo esmingumą. Iš atsakovo pasirašytos laidavimo sutarties teismas nustatė, kad jos antrame skyriuje yra aiškiai nurodyta, kad laiduotojas įsipareigoja atsakyti bankui ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas. Be to, numatyta, kad bankui negavus tinkamo prievolės įvykdymo, jis gali nukreipti skolos išieškojimą į laiduotojo turtą. Be to, yra apibrėžta solidariosios atsakomybės esmė. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad prievolę atsiskaityti visu savo turtu jis suprato kaip prievolę atsiskaityti UAB „Vilmega“ akcijomis. Įvertinęs tai, kad atsakovas yra verslininkas, teismas priėjo prie išvados, kad jis turėjo suprasti ir suprato, kad jis atsako ne tik įmonės akcijomis, bet ir kitu turtu. Be to, jis būdamas verslininku, privalėjo detaliai perskaityti sutartį, pašalinti visus neaiškumus dėl atsakomybės apimties ir jos turinio. Tam jis galėjo pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovai buvo vienas iš akcininkų, todėl turėjo galimybę geriau įvertinti įmonės galimybes, riziką, grėsmes verslo nesėkmės atveju ir iš to kylančias pasekmes. Teismas nustatė, kad atsakovui UAB „Vilmega“ buvo suteiktas 289 394,95 EUR kreditas, šis atsakovas turėjo mokėti palūkanas bei delspinigius, tačiau jis šios prievolės neįvykdė, todėl, esant sudarytai laidavimo sutarčiai, prašomas sumas priteisė iš visų atsakovų solidariai.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliacinius skundu atsakovas M. V. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Skundą grindžia šiais argumentais:

91. Atsakovai Ž. K., M. V. ir A. Č. yra UAB „Vilmega“ akcininkai ir laidavo už šios įmonės įsipareigojimus nenumatydami iš laidavimo kylančių pasekmių. Sutarties pasirašymo metu banko atstovas tik paaiškino, kad pasirašius laidavimo sutartį bendrovė bus suinteresuota greičiau grąžinti kreditą. Tai, kad atsakovas turi atsakyti visu savo turtu jis suprato tik gavęs banko ieškinį. Laidavimo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia pagal CK 1.90 straipsnį dėl suklydimo, nes, ją sudarant, banko atstovas patikino, kad ji nesukels jokių pasekmių ir kad yra tokia praktika, jog, suteikiant kreditus, akcininkai laiduoja už įmonės skolas. Pasirašant laidavimo sutartį, nebuvo galimybės pasirinkti kitą variantą, nes priešingu atveju kredito sutartis būtų nutraukta. Teismas rėmėsi ta aplinkybe, kad atsakovas yra verslininkas, todėl turėjo suprasti sandorio sudarymo bei kitas reikšmingas aplinkybes, tačiau neįvertino fakto, kad atsakovas neturi aukštojo išsilavinimo.

102. Atsakovas reikalavo nutraukti civilinės bylos dalį pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010 suformuotą praktiką 2010 m. balandžio 21 d. priimta Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis Nr. ( - ) vertintina kaip įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, tačiau, nepaisant ieškovo sutikimo, teismas šio reikalavimo netenkino, nenurodė tokio savo sprendimo motyvų.

113. Nors atsakovai nesutiko su palūkanų ir delspinigių priteisimu ir prašė atleisti juos nuo civilinės atsakomybės, teismas šiuo klausimu nepasisakė. Apelianto nuomone, jis pagal CK 6.259 straipsnį gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės arba jo civilinė atsakomybė gali būti sumažinta. Jis atkreipė dėmesį, kad bankas verčiasi paskolų suteikimu, prisiimdamas su tuo susijusią riziką, todėl jis turi būti ypatingai atidus ir rūpestingas, o nepasisekimo atveju jam tenka nuostolių atsiradimo ar padidėjimo našta. Ypač atidžiai ir rūpestingai veikdamas bei griežtai vykdydamas sudarytų kreditavimo sutarčių sąlygas ir to paties reikalaudamas iš kredito gavėjo, bankas nebūtų teikęs atsakovui UAB „Vilmega“ kredito lėšų tokiomis aplinkybėmis, kokiomis faktiškai suteikė, nebūtų pratęsęs kredito grąžinimo termino, o skolininkui nevykdant savo skolinių įsipareigojimų, būtų nutraukęs sutartį. Kreditas 2007 m. rugsėjo 18 d. išduotas įmonei, kuri buvo nepradėjusi savo veiklos ir negeneravo pajamų, 2008 m. lapkričio 26 d. pratęsiant kredito grąžinimo terminą nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio iki 2009 m. spalio mėnesio, sprendime nurodyta, kad įmonė pajamų dar negeneruoja, laiduotojo M. V. pajamos sumažėjusios, jis prašė pratęsti privatų kreditą. 2009 m. vasario 9 d. bankas pakeitė kredito sąlygas, nors sprendime buvo nurodyta, kad kreditas pradelstas nuo 2008 m. rugsėjo 30 d. ir įmonė negeneruoja pajamų. Kreditas iš esmės buvo teikiamas nemokios būsenos, neturinčiam pajamų verslo subjektui. Kredito sąlygų pakeitimas buvo vykdomas nepaisant to, kad atsakovas nebuvo įvykdęs ankstesnių valdybos įsipareigojimų, tai buvo esminis sutarties pažeidimas ir pagrindas sutraukti sutartį. Teismas turėjo įvertinti, kad tokie banko veiksmai turėjo įtakos nuostoliams padidėti ar atsirasti.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB DnB NORD bankas prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas savo skunde nenurodė nei vienos aplinkybės, kuri sudarytų pagrindą tenkinti priešieškinio reikalavimus. Atsakovas savo parašu patvirtino sudaromus sandorius. Tai, kad jis klaidingai suprato laidavimo santykius reglamentuojančias teisės normas, negali būti pagrindas tokį sandorį pripažinti negaliojančiu. Be to, apeliantas klaidingai nurodė, kad pasirašydamas laidavimo sutartį jis neturėjo kitos galimybės, nes priešingu atveju kreditavimo sutartis būtų nutraukta. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta 2007 m. rugsėjo 20 d. sudarant kreditavimo sutartį, todėl jis galėjo šios sutarties nepasirašyti ir kreiptis į kitą kredito įstaigą. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas negali apeliaciniame skunde reikšti reikalavimo nutraukti bylos dalį įsiteisėjus hipotekos teisėjo nutarčiai, nes toks reikalavimas yra susijęs su UAB „Vilmega“, kuri sprendimo neskundė ir tokio reikalavimo nepateikė. Ieškovo nuomone, atsakovas nepagrįstai kelia banko kaltės klausimą, nes šiuo atveju bankas kreditą suteikė naujai autoserviso veiklai vykdyti, o grąžinimo terminą pratęsė ir pakeitė paskolos valiutą dėl to, kad įvertino susiklosčiusiais aplinkybes, susijusias su naujojo kelio prie sklypo, ant kurio turėjo būti pastatytas autoservisas, tiesimu ir negalėjimu atlikti projektavimo darbus. Be to, bankas sprendimus priimdavo remdamasis atsakovų pateikiama informacija. Banko kaltė negali būti konstatuota dėl to, kad atsakovai jo atžvilgiu elgėsi nesąžiningai ar itin aplaidžiai.

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo spendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.2 d.).

14Apeliantas sprendimą ginčija tuo pagrindu, kad teismas atmetė reikalavimą pripažinti negaliojančia laidavimo sutartį dėl to, kad ji buvo sudaryta suklydus. Savo suklydimą apeliantas argumentavo tuo, kad banko atstovas suklaidino jį paaiškindamas, kad šis sandoris nesukels jokių padarinių, kad tokiu būdu buvo siekiama paskatinti įmonę greičiau grąžinti kreditą, kad jis nesuprato, jog atsako visu savo turtu, buvo priverstas tokią sutartį pasirašyti, nes priešingu atveju būtų nutraukta kreditavimo sutartis.

15Teisėjų kolegija, vertindama, ar yra pagrindas pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia pagal CK 1.90 straipsnį, pastebi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokioms pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009).

16Teisėjų kolegija, vertindama apelianto argumentus dėl jo suklydimo sudarant laidavimo sandorį, atkreipia dėmesį į tą faktą, kad apeliantas (atsakovas) M. V. yra ne tik laiduotojas, prisiėmęs įsipareigojimus už UAB „Vilmega“, bet jis yra ir šios įmonės akcininkas. Tai, kad apeliantas sugeba pradėti verslą ir imasi veiksmų jį plėtojant, paneigia jo argumentus, kad aukštojo išsilavinimo neturėjimas yra kliūtis jam sudarant sandorius ir suvokiant prisiimtos atsakomybės ribas. Be to, kolegija įvertina ir ieškovo kartu su kitais verslo partneriais pradėto verslo mastą – buvo planuojamas autoserviso projekto įgyvendinimas, naudotų automobilių remontas ir pardavimas. Šiai verslo idėjai įgyvendinti iš banko buvo paimta vieno milijono litų paskola. Šios aplinkybės leidžia daryti teismui išvadą, kad apeliantas turėjo pakankamai žinių, kad sugebėtų sudaryti ir įvertinti sandorius, reikalingus verslui pradėti ir jį vystyti. Kolegija taip pat pastebi, kad įmonės akcininkai, rengdami verslo planą, konsultavosi su UAB „Kertė“, t. y. suprato, kad susidūrus su klausimais, kuriems būtinos specialios žinios, reikia kreiptis į tam tikros srities specialistus. Įvertinusi visas minėtas aplinkybes, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas pats turėjo pakankamai žinių, kad suvoktų, jog kiekvienas sandoris sukelia tam tikras pasekmes, be to, jis galėjo pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba ir išsiaiškinti jam rūpimus klausimus, susijusius su sandorio sudarymo pasekmėmis.

17Kolegija taip pat pastebi, kad paties apelianto argumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems. Nors jis teigia, kad jam buvo paaiškinta ir jis tuo patikėjo, kad laidavimo sandoris nesukels jokių padarinių, tačiau nurodo, kad jam buvo paaiškinta, kad sandoriu bankas siekė priversti įmonę greičiau gražinti skolą, kad, nesudarius šio sandorio, bankas nutrauktų kreditavimo sutartį. Šios aplinkybės iš esmės paneigia apelianto argumentus, kad šis sandoris buvo betikslis.

18Apeliantas ginčija laidavimo sutartį ir dėl to, kad jis nesuprato, kad pagal šį sandorį jis UAB „Vilmega“ kreditoriui (bankui) atsako visu savo turtu. Kaip matyti iš 2007 m. rugsėjo 20 d. laidavimo sutarties, joje aiškiai yra nurodyta, kad laiduotojas įsipareigoja atsakyti bankui visu savo turtu. Ši sutartis yra pasirašyta paties atsakovo. Be to, savo sutikimą laiduoti už UAB „Vilmega“ skolas atsakovas dar kartą patvirtino 2009 m. kovo 27 d. sudarant susitarimą dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo.

19Aptartos aplinkybės neleidžia kolegijai daryti išvados, kad apeliantas suklydo sudarydamas laidavimo sandorį ir toks suklydimas buvo esminis. Kaip minėta, suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Tai, kad apeliantas nesitikėjo, kad aplinkybės taip susiklostys, kad bendrovė negrąžins paskolos ir bankas išieškojimą nukreips į įmonės laiduotojus, nepatvirtina jo suklydimo dėl laidavimo sandorio fakto ir jo esmingumo. Tas faktas, kad laidavimo sandorio pasekmes jis pajuto tik po to, kai bankas kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo iš jo kaip laiduotojo, nepaneigia to fakto, kad jau šio sandorio sudarymo metu jis žinojo, kad tokios pasekmės gali kilti.

20Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais dėl jo suklydimo sudarant laidavimo sandorį, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesti priešieškinio reikalavimo dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama nepakeista.

21Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija ir tuo pagrindu, kad teismas neatsižvelgė į jo prašymą atleisti nuo palūkanų ir delspinigių mokėjimo arba sumažinti priteisimą sumą. Teisėjų kolegija pastebi, kad ginčo šalių sudarytos kredito sutarties 34 punkte nustatyti 0,05 proc. dydžio delspinigiai. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog toks delspinigių dydis nebuvo per didelis, todėl nepagrįstai jų nesumažino. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „ Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje UAB „ Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje UAB „ Kaduva“ v. UAB „ Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Vadinasi, jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis), tačiau teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Škotijos firma „ Forthmill Limited“ v. UAB „ Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007;2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Kaduva“ v. UAB „ Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Miaras“ v. A. D. individuali įmonė „ Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; kt.).

22Nagrinėjamoje byloje paskola buvo paimta verslo tikslais – įsigyti žemės sklypą, kuriame atsakovai ketino vystyti autoserviso verslą. Atsakovai buvo verslininkai. Teisėjų kolegija nurodo, kad atsakovai laisva valia pasirašė kredito sutartį, kurioje buvo nurodyti delspinigių dydžiai, t. y. šalys dėl delspinigių dydžio buvo susitarusios sutartyje laisva valia ir toks susitarimas šalims turėjo įstatymo galią. Teismo teisė mažinti netesybas tiesiogiai nepriklauso nuo to, kad buvo pareikštas vienos iš sutarties šalių reikalavimas sumažinti delspinigius. Sutarties nuostata dėl delspinigių yra aiškiai ir suprantamai suformuluota. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išvardytas aplinkybes, sprendžia, kad apeliantas kartu su kitais atsakovais buvo verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, laisva valia pasirašydami kredito sutartis, žinojo sutartyse nustatytus delspinigių dydžius, todėl galėjo numatyti sutarties neįvykdymo teisinius padarinius. Dėl to pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl sutartinių netesybų dydžio, teisingai taikė CK 6.73 straipsnį.

23Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija ir dėl to, kad teismas nesumažino ieškovo prašomų priteisti palūkanų. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Kaip matyti iš byloje esančios kreditavimo sutarties ir vėlesnio jos pakeitimo, šalys aiškiai susitarė, kokio dydžio palūkanos bus mokamos už naudojimąsi kredito suma, todėl nėra pagrindo šias palūkanas mažinti.

24Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas netinkamai taikė civilinio proceso normas ir nepagrįstai nenutraukė civilinės bylos dalies, kuria skola, palūkanos ir delspinigiai yra priteisti iš UAB „Vilmega“. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais ir nurodo, kad civilinė byla nutraukiama, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 3 punktas). Nagrinėjamoje byloje ieškovas, kaip hipotekos kreditorius, CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka kreipėsi į hipotekos teisėją dėl priverstinio skolos išieškojimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. nutartimi Nr. ( - ) už 289 394,95 EUR negrąžintą kreditą, 13 826,67 EUR nesumokėtas palūkanas, 853,57 EUR nesumokėtus delspinigius nuspręsta už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą, t. y. 5,4200 ha žemės sklypą, unikalusis Nr. ( - ), esantį ( - ), nuosavybės teise priklausantį UAB „Vilmega“, į. k. 300642972, buveinė: Tilžės g. 48-1, Klaipėda. Iš šios hipotekos skyriaus teismo nutarties matyti, kad ieškovas ir atsakovas buvo tos pačios ginčo šalys kaip ir nagrinėjamoje byloje, ieškovo reikalavimą dėl kredito sutarties priverstinio įvykdymo atsakovui teismas išsprendė priimdamas nurodytą nutartį, vadinasi, tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, ir tai buvo pagrindas bylą nagrinėjusiam teismui nutraukti civilinės bylos dalį dėl atsakovo UAB „Vilmega“ (CPK 293 straipsnio 3 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „ Swedbank” v. R. K., D. K., bylos Nr. 3K-7-364/2010).

25Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką Hipotekos skyriaus prie apylinkės teismo teisėjo nutartis dėl turto priverstinio pardavimo iš varžytynių turi būti vertinama kaip įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ieškovo reikalavimo priteisti skolą ir palūkanas pagal kredito sutartį iš atsakovo. Jis galės būti vykdomas tiek vykdant išieškojimą iš hipotekos sutartimi įkeisto turto, tiek, šio nepakakus atsiskaityti, iš kito skolininko turto, todėl bylos dalis dėl ieškovo reikalavimo atsakovui dėl tos pačios skolos priteisimo nutrauktina CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2010).

26Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. nutartimi Nr. ( - ) nuspręsta įkeistą turtą parduoti iš varžytinių, šioje nutartyje nurodyta ta pati negrąžinto kredito suma, skola atsirado iš tų pačių teisinių santykių kaip ir nagrinėjamoje byloje, minėta nutartis vertintina kaip įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl šios civilinės bylos dalis dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo iš atsakovo UAB „Vilmega“ nutraukiama CPK 293 straipsnio 3 dalies pagrindu, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikinama.

27Kolegija, panaikinusi dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo ir nutraukusį bylos dalį dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo iš atsakovo UAB „Vilmega“ atitinkamai perskirto bylinėjimosi išlaidas tarp šalių. Kadangi iš atsakovo UAB „Vilmega“ buvo priteista bankui 4 743,99 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, kolegija šias išlaidas lygiomis dalimis papildomai priteisia iš kitų byloje esančių atsakovų, tai yra po 1 581,33 Lt, tai yra iš atsakovo A. Č. priteisiama 6 539,74 Lt (4 958,41 Lt + 1 581,33 Lt), iš atsakovo Ž. K. 6 325,32 Lt (4 743,99 Lt + 1 581,33 Lt) ir iš atsakovo M. V. 6 085,58 Lt (4 504,25,25 Lt + 1 581,33 Lt) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 94 str. 1 d., 93 str. 1 d.).

28Išnagrinėjusi atsakovo M. V. apeliacinį skundą kolegija taip pat išsprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme. Apeliantas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia laidavimo sutartį, nurodė argumentus dėl delspinigių ir palūkanų mažinimo bei reikalavo nutraukti civilinės bylos dalį, kuria ta pati skola yra priteista iš atsakovo UAB „Vilmega“. Teisėjų kolegija sutiko su apelianto argumentais dėl netinkamo proceso normų taikymo ir nutraukė civilinės bylos dalį dėl kito atsakovo UAB „Vilmega“, tačiau su kitais apelianto argumentais nesutiko ir reikalavimų, susijusius su pačiu apeliantu netenkino ir paliko galioti teismo sprendimo dalį, kuria sprendime nurodytos sumos priteistos iš kitų atsakovų, todėl, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme klausimą, vertinama, kad apelianto skundo reikalavimai nebuvo patenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad 2011 m. birželio 3 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas už apeliacinį skundą, iš atsakovo V. M. priteisiama 14 387 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1 d.). Be to, ieškovas pateikė įrodymais pagrįstą prašymą priteisti 1 815 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, todėl šios išlaidos priteisiamos iš apelianto ieškovui. Kolegija taip pat priteisia 16,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 92 str., 93 str. 1 d.).

29Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

30Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo UAB „Vilmega“ (į. k. 300642972, buveinė Tilžės g. 48-1, Klaipėda) priteista 289 394,95 EUR skolos, 10 807,56 EUR nesumokėtų palūkanų, 626,36 EUR delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos bei priteistos bylinėjimosi išlaidos ieškovui AB DnB NORD bankui, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą:

31Nutraukti civilinės bylos dalį dėl 289 394,95 EUR skolos, 10 807,56 EUR nesumokėtų palūkanų, 626,36 EUR delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos priteisimo iš atsakovo UAB „Vilmega“ ieškovui AB DnB NORD bankui.

32Priteisti ieškovui AB DnB NORD bankui (į. k. 112029270, buveinė: Basanavičiaus g. 26, Vilnius) 6 539,74 Lt (šešis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt devynis litus 74 ct) iš atsakovo A. Č. (a. k. ( - ) 6 325,32 Lt (šešis tūkstančius tris šimtus dvidešimt penkis litus 32 ct) iš atsakovo Ž. K. (a. k. ( - ) ir 6 085,58 Lt (šešis tūkstančius aštuoniasdešimt penkis litus 58 ct) iš atsakovo M. V. (a. k. ( - ) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

33Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

34Priteisti iš atsakovo M. V. (a. k. ( - ) 1 815 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti ieškovui AB DnB NORD bankui (į. k. 112029270, buveinė: Basanavičiaus g. 26, Vilnius).

35Priteisti iš atsakovo M. V. (a. k. ( - ) 14 387 Lt (keturiolika tūkstančių tris šimtus aštuoniasdešimt septynis litus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 16,20 Lt (šešiolika litų 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas AB DnB NORD bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė... 5. Atsakovas M. V. atsiliepimu su ieškiniu nesutinka. Nurodė, jog atsakovai... 6. Atsakovas M. V. priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančia laidavimo... 7. Ieškovas atsiliepime su priešieškiniu nesutiko. Prašė priešieškinį... 8. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį... 9. 1. Atsakovai Ž. K., M. V. ir A. Č. yra UAB „Vilmega“ akcininkai ir... 10. 2. Atsakovas reikalavo nutraukti civilinės bylos dalį pagal CPK 293... 11. 3. Nors atsakovai nesutiko su palūkanų ir delspinigių priteisimu ir prašė... 12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB DnB NORD bankas prašo... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 14. Apeliantas sprendimą ginčija tuo pagrindu, kad teismas atmetė reikalavimą... 15. Teisėjų kolegija, vertindama, ar yra pagrindas pripažinti laidavimo sutartį... 16. Teisėjų kolegija, vertindama apelianto argumentus dėl jo suklydimo sudarant... 17. Kolegija taip pat pastebi, kad paties apelianto argumentai iš esmės... 18. Apeliantas ginčija laidavimo sutartį ir dėl to, kad jis nesuprato, kad pagal... 19. Aptartos aplinkybės neleidžia kolegijai daryti išvados, kad apeliantas... 20. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo... 21. Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija ir tuo pagrindu,... 22. Nagrinėjamoje byloje paskola buvo paimta verslo tikslais – įsigyti žemės... 23. Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija ir dėl to, kad... 24. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas netinkamai taikė civilinio proceso... 25. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką Hipotekos skyriaus... 26. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m.... 27. Kolegija, panaikinusi dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo ir... 28. Išnagrinėjusi atsakovo M. V. apeliacinį skundą kolegija taip pat... 29. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 30. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį, kuria iš... 31. Nutraukti civilinės bylos dalį dėl 289 394,95 EUR skolos, 10 807,56 EUR... 32. Priteisti ieškovui AB DnB NORD bankui (į. k. 112029270, buveinė:... 33. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 34. Priteisti iš atsakovo M. V. (a. k. ( - ) 1 815 Lt (vieną tūkstantį... 35. Priteisti iš atsakovo M. V. (a. k. ( - ) 14 387 Lt (keturiolika tūkstančių...