Byla 2YT-1575-1023/2018
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida Baumilė, sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui, dalyvaujant pareiškėjui S. L., jo atstovei advokatei Onai Barkauskienei, nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims A. L., J. L., R. L., D. D., G. V., K. L., Valstybinės įmonės Turto banko atstovui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. L., J. L., R. L., D. D., G. V., K. L., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinei įmonei „Turto bankas“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėjas S. L. (toliau – pareiškėjas) pareiškimu (b. l. 2 – 4) prašo paveldėjimo liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos B. L. mirties ( - ) priėmė jos palikimą pagal įstatymą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

5Pareiškimas grindžiamas tuo, jog ( - ) mirė pareiškėjo motina B. L.. Po pareiškėjo motinos B. L. mirties liko nekilnojamasis turtas – 1.330 ha miško ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ). Iš karto po motinos mirties nei pareiškėjas nei kiti įpėdiniai į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, bet pareiškėjas manė, kad jam bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į mirusios motinos palikimą, kadangi jis iš karto po motinos mirties prižiūrėjo ir šiuo metu prižiūri motinos nuosavybės teise valdytą mišką, atlieka miško valymo darbus, sanitarinius kirtimus, sodina mišką, pasiruošia sau šiame miške malkų. Paveldėjimo byla po motinos mirties notarų biure neužvesta.

6Teismo posėdžio metu (2018 m. balandžio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 02:54 iki 09:10) pareiškėjas S. L. prašė pareiškimą tenkinti. Paaiškino, kad ( - ) mirė jo motina. Po jos mirties liko 1 ha miško žemės ir 0,33 ha dirbamos žemės. Po mamos mirties jis rūpinosi mišku ir žeme, sodindavo bulves, o miške sau malkaudavo, sausuolius kirsdavo, aptvarkydavo, pravalydavo. Tą darydavo ir prieš mamai mirštant ir po to. Tarp kitų paveldėtojų ginčo nekyla, kiti suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad jis priimtų palikimą. Žemę prižiūrėti padėjo D. D., nes gyvena arčiausiai, taip pat pažįstami, bendradarbiai. Viską žemėje tvarkė jo nurodymu, jis ten jautėsi šeimininku. Mano, kad žemė ir miškas yra jo nuosavybė.

7Pareiškėjo atstovė advokato padėjėja Ona Barkauskienė teismo posėdžio metu (2018 m. balandžio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 25:59 iki 30:55) pareiškėjo pareiškimą palaikė, prašė tenkinti ir jį pagrindė teisiniais argumentais. Papildomai nurodė, jog mokesčių už mišką nėra, o už žemę nebuvo skaičiuojami, kadangi motina buvo pensininkė, todėl nesant paskaičiuotų mokesčių nėra ir apmokėjimo dokumentų.

8Suinteresuotas asmuo A. L. į teismo posėdį neatvyko pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 106), jam apie teismo posėdžio datą vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai (b. l. 99). Suinteresuotas asmuo A. L. pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 46-47), kuriame nurodo, jog su pareiškimu sutinka, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

9Suinteresuotas asmuo R. L. į teismo posėdį neatvyko pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 100), jam apie teismo posėdžio datą vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai (b. l. 96). Suinteresuotas asmuo R. L. pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 77-78), kuriame nurodo, jog su pareiškimu sutinka, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

10Suinteresuotas asmuo J. L. į teismo posėdį neatvyko pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 103), jai apie teismo posėdžio datą vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai (b. l. 98). Suinteresuotas asmuo J. L. pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 73-74), kuriame nurodo, jog su pareiškimu sutinka, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

11Suinteresuotas asmuo D. D. į teismo posėdį neatvyko pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 102), jai apie teismo posėdžio datą vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai (b. l. 97). Suinteresuotas asmuo D. D. pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 65-66), kuriame nurodo, jog su pareiškimu sutinka, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

12Suinteresuotas asmuo G. V. į teismo posėdį neatvyko pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 107), jai apie teismo posėdžio datą vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai (b. l. 95). Suinteresuotas asmuo G. V. pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 88), kuriame nurodo, jog su pareiškimu sutinka, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

13Suinteresuotas asmuo K. L. į teismo posėdį neatvyko pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 104), jai apie teismo posėdžio datą vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai. Suinteresuotas asmuo K. L. pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 89, 90), kuriame nurodo, jog su pareiškimu sutinka, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

14Suinteresuoto asmens Valstybinės įmonės Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą (b. l. 39, 40), kuriame nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas nustatys pakankamai aplinkybių, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas S. L. priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Pareiškėjo pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo prašo nagrinėti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

15Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą (b. l. 80 – 83), kuriame nurodė, kad pareiškėjui S. L. pateikus įrodymus, patvirtinančius, kad po B. L. mirties, jis aktyviais veiksmais pradėjo valdyti B. L. priklausantį žemės sklypą Nacionalinė žemės tarnyba neprieštaraus prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Pareiškėjos pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo prašo nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

16Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą (b. l. 68, 69), kuriame nurodė, kad pareiškimui dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti nustatymo neprieštaraus, jeigu pareiškėjas teismui visiškai patvirtins ir įrodys pareiškime nurodytas aplinkybes ir teismui neliks jokių abejonių tokių faktų buvimo byloje esančių įrodymų visumos pagrindu. Bylą prašo nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

17Teismas

konstatuoja:

18Pareiškimas tenkintinas.

19Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir jo įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnyje nurodyta, kad Civilinio kodekso normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 573 straipsnyje nustatyta, kad palikimas gali būti priimamas dviem būdais: kai palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą ir kai palikimo atsiradimo vietos notarui padavė pareiškimą apie palikimo priėmimą, o CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, arba padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, o šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, bet teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis civilinio kodekso reglamentavimas numatė palikimo priėmimo būdą – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Nagrinėjamojoje civilinėje byloje nustatyta, jog ( - ) mirė pareiškėjo motina B. L. (b. l. 6, 22). Paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 21). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis mirusioji savo vardu turi registruoto nekilnojamojo turto – 1.330 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) (b. l. 23). Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jis tuoj po savo motinos B. L., mirusios ( - ), mirties priėmė jos palikimą pagal įstatymą pradėdamas faktiškai jį valdyti. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes kaip įpėdiniui gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

20Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2008 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011; 2012 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013; kt.). Teismas pažymi, kad aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimą aptariamu būdu, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiškiantis tokį reikalavimą (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog jis tuoj po savo motinos B. L., mirusios ( - ), mirties priėmė jos palikimą pagal įstatymą pradėdamas faktiškai jį valdyti, nes jam liko žemė sklypas, kurį jis ir toliau nepertraukiamai prižiūrėjo, augino bulves, kitas daržoves, tvarkė mišką, teismo posėdžio metu patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai (CPK 178, 185, 189 straipsniai). Liudytojas G. J. (2018 m. balandžio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 09:35 iki 17:20), parodė, kad pareiškėjas tiek prieš mamos mirtį, tiek po jos žeme ir mišku rūpinosi, po mamos mirties žiemos metu malkaudavo, jis asmeniškai padėdavo pareiškėjui nuimti derlių. Liudytojas G. Š. (2018 m. balandžio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 17:35 iki 22:20) parodė, kad pareiškėjui po mamos mirties padeda atlikti darbus jo žemės sklype ir miške, pareiškėjas nenutrūkstamai, nuolatos, kasmet rūpindavosi žeme ir mišku, ten važiuodavo, jų nebuvo apleidęs. Minėti liudytojų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems, todėl teismas jais netikėti neturi pagrindo, be to, jie patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Ginčo dėl palikėjo turto nėra, kiti paveldėtojai atsiliepimais į pareiškimą su pareiškimu sutiko (b. l. 46, 47, 65, 66, 73, 74, 77, 78, 88, 90). Pateikti įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjas S. L. po savo motinos B. L., mirusios ( - ), mirties jos turtą nepertraukiamai valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjos B. L. turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldėtino turto, nes palikimą, sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras, todėl teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

21Valstybė šioje byloje patyrė 19,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma yra didesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, iš pareiškėjo valstybei šios išlaidos priteistinos (CPK 88, 92, 94, 96 straipsniai).

22Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

Nutarė

23Pareiškimą patenkinti.

24Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas S. L., asmens kodas ( - ), priėmė palikimą po savo motinos B. L., asmens kodas ( - ), mirusios ( - ), mirties pradėdamas faktiškai jį valdyti.

25Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

26Priteisti valstybei iš pareiškėjo S. L., asmens kodas ( - ), procesinių dokumentų siuntimo išlaidas – 19,50 Eur (devyniolika eurų 50 ct). Nurodyta suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas: 5660.

27Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Pareiškėjas S. L. (toliau – pareiškėjas) pareiškimu (b. l. 2 – 4)... 5. Pareiškimas grindžiamas tuo, jog ( - ) mirė pareiškėjo motina B. L.. Po... 6. Teismo posėdžio metu (2018 m. balandžio 10 d. teismo posėdžio garso... 7. Pareiškėjo atstovė advokato padėjėja Ona Barkauskienė teismo posėdžio... 8. Suinteresuotas asmuo A. L. į teismo posėdį neatvyko pateikė prašymą bylą... 9. Suinteresuotas asmuo R. L. į teismo posėdį neatvyko pateikė prašymą bylą... 10. Suinteresuotas asmuo J. L. į teismo posėdį neatvyko pateikė prašymą bylą... 11. Suinteresuotas asmuo D. D. į teismo posėdį neatvyko pateikė prašymą bylą... 12. Suinteresuotas asmuo G. V. į teismo posėdį neatvyko pateikė prašymą bylą... 13. Suinteresuotas asmuo K. L. į teismo posėdį neatvyko pateikė prašymą bylą... 14. Suinteresuoto asmens Valstybinės įmonės Turto banko atstovas teismo... 15. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 16. Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos... 17. Teismas... 18. Pareiškimas tenkintinas.... 19. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra... 20. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą... 21. Valstybė šioje byloje patyrė 19,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 22. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 –... 23. Pareiškimą patenkinti.... 24. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas S. L., asmens... 25. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo... 26. Priteisti valstybei iš pareiškėjo S. L., asmens kodas ( - ), procesinių... 27. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...