Byla e2-1204-730/2019
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė,

2sekretoriaujant Dovilei Paliokienei,

3dalyvaujant ieškovo atstovams M. Č. ir advokatui Petrui Žekiui,

4atsakovo atstovams J. P., A. S. ir advokatui Audriui Saulėnui,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vlasava“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Klaipėdos keleivinis transportas“ dėl žalos atlyginimo.

6Teismas

Nustatė

71.

8Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vlasava“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ priteisti 107 100 EUR nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

92.

10Ieškovė ieškinyje ir dublike nurodė, kad ji 2017 m. vasario 6 d. pateikė ieškinį Klaipėdos apygardos teismui, prašydama panaikinti 2017 m. sausio 9 d. atsakovės viešųjų pirkimų komisijos sudarytą pasiūlymų eilę, kurioje pirma vieta paskirta UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, o antra – ieškovei, įpareigoti atsakovę pašalinti tiekėjos UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ pasiūlymus iš keleivių pervežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais Klaipėdos mieste ir rajone paslaugų pirkimo atviro konkurso (toliau – Konkursas). Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino ir panaikino atsakovės 2017 m. sausio 9 d. sprendimą sudaryti pasiūlymų pirkimo eilę ir viešojo pirkimo laimėtoja pripažinti UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, įpareigojo atsakovę iš naujo sudaryti pasiūlymų eilę. Po tokio teismo sprendimo UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ turėjo būti pašalintas iš Konkurso, tačiau 2017 m. birželio 6 d. atsakovė pateikė informaciją apie sudarytą naują pasiūlymų eilę, kurioje pirma vieta vėl buvo paskirta UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, o antra – ieškovei. Jei atsakovė vadovautųsi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (toliau – VPĮ), bendraisiais teisės principais ir Konkurso sąlygose įtvirtinta tvarka, ieškovė būtų buvusi pripažinta Konkurso laimėtoja, nes Konkurse būtų likęs tik jos vienos pasiūlymas. Atsakovė savo neteisėtais veiksmais prisiėmė riziką dėl ieškovės patirtos 107 100 EUR žalos, kuri apskaičiuota kaip ieškovės pelnas (planuojamos pajamos atėmus sąnaudas) per 7 metus (sutarties trukmė), atskaičius 15 proc. pelno mokestį.

113.

12Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį. Nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko. Atsiliepime ir triplike atsakovė nurodė, kad ieškovė neįrodė deliktinės atsakomybės sąlygų – perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio. Nors ieškovė reiškė savarankišką reikalavimą įpareigoti pašalinti tiekėjos UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ pasiūlymus iš atviro konkurso, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu tokio reikalavimo sprendimo rezoliucinėje dalyje netenkino. Šiuo atveju iš naujo vertinant pasiūlymus visiems konkurso dalyviams buvo suteiktos lygios galimybės teikti savo paaiškinimus ir pasiūlymus. Atsakovė, vykdydama teismo sprendimą ir siekdama išsiaiškinti tiekėjos UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ pateiktų duomenų atitiktį pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams, papildomai kreipėsi į tiekėją, prašydama pateikti papildomus paaiškinimus. Tik įvertinusi tiekėjos paaiškinimus dėl plane nurodytų skaičių ir pateiktą neįprastai mažos kainos pagrindimą, komisija priėmė sprendimą, kad tiekėjos pasiūlymas atitinka pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus, ir šio sprendimo pagrindu buvo sudaryta nauja pasiūlymų eilė. Ieškovės nurodytos negautos pajamos yra grindžiamos tik hipotetiniais pačios ieškovės skaičiavimais. Ieškovė neskundė perkančiosios organizacijos sprendimo kviesti trečiąjį asmenį atvykti pasirašyti viešojo pirkimo sutartį, todėl negalima teigti, kad ieškovė būtų laimėjusi Konkursą pagal savo pasiūlytas sąlygas.

134.

14Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Nurodė, kad atsakovė, sudarydama naują pasiūlymų eilę, neturėjo pareigos pašalinti tiekėjos UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ pasiūlymo. Teismas nenustatė, kad atsakovė, iš naujo vertindama pasiūlymus, būtų atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus, todėl konstatavo, kad, nenustačius neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė negalima.

155.

16Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. sausio 30 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą, konstatavęs, kad neteisėti perkančiosios organizacijos veiksmai ir tiekėjo teisių pažeidimas, kaip sąlyga reikalauti žalos atlyginimo, turėtų būti nustatyti VPĮ įtvirtinta tvarka, t. y. ginčijant atsakovės 2017 m. birželio 6 d. sprendimą, kuriuo sudaryta nauja pasiūlymų eilė. Ieškovei minėto atsakovės sprendimo neapskundus teismui, atsakovės neteisėti veiksmai nėra nustatyti, todėl nesant vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovės civilinė atsakomybė negalima.

176.

18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir 2018 m. sausio 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis teismas konstatavo, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo pakartotinai atlikti UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ pasiūlyme nurodytos neįprastai mažos kainos vertinimo procedūros pagal VPĮ 40 straipsnio 2 dalį. UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ pasiūlymas turėjo būti atmestas, be kita ko, tuo pagrindu, kad, kaip nustatyta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu, dalyvis nepateikė tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų. Kadangi VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ nesilaikė pareigos atmesti UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ pasiūlymą, yra pagrindas konstatuoti atsakovės neteisėtą neveikimą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų. Lietuvos teisės normos, reguliuojančios perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūras, nereikalauja, jog tiekėjas, siekiantis žalos atlyginimo, turėtų iš pradžių atskirame procese įrodyti perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą.

197.

20Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. kovo 4 d. sprendimu ieškovės UAB „Vlasava“ ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 95 635,84 EUR nuostolių, kitą ieškinio dalį atmetė, taip pat priteisė ieškovei iš atsakovės 7 560,99 EUR bylinėjimosi išlaidų bei įpareigojo atsakovę grąžinti ieškovei 1 800 EUR bylinėjimosi išlaidų. 2019 m. kovo 12 d. Klaipėdos apygardos teismas priėmė papildomą sprendimą, kuriuo papildomai priteisė ieškovei iš atsakovės 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos 95 635,84 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. birželio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

218.

22Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. birželio 14 d. nutartimi nutarė Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimą ir 2019 m. kovo 12 d. papildomą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad šiuo atveju egzistuoja atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys, tačiau pirmosios instancijos teismas neištyrė visų ieškovės žalos dydžio nustatymo aplinkybių, tai yra neatskleidė bylos esmės dėl ieškovės galbūt patirtų nuostolių (negauto pelno) dydžio, kiek tai susiję su ieškovės resursų panaudojimu ir iš to gaunamu pelnu. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas klausimą dėl ieškovės patirtų nuostolių dydžio apskaičiavimo, turėtų įvertinti, ar po to, kai nebuvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis su atsakove, ieškovė iš tų pačių resursų, skirtų viešojo pirkimo sutarčiai vykdyti, teikė keleivių pervežimo ar kitas paslaugas, kurių nebūtų galėjusi teikti, jei viešojo pirkimo sutartį su atsakove būtų sudariusi, iš tokių paslaugų ieškovės gaunamą pelną ir šių duomenų įtaką ieškovės nuostoliams apskaičiuoti.

239.

24Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovai ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, jei ne neteisėti atsakovės veiksmai, ieškovė būtų tapusi ginčo konkurso nugalėtoja, atsakovė žalos dydžio neginčija. Pakilus kuro kainoms galėjo būti peržiūrėta vežimo kaina. Iš atsakovės konkurso gautos pajamos būtų sudariusios 23 procentus visų bendrovės pajamų.

2510.

26Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovai palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė buvo tikra, kad gali iš naujo atlikti procedūras. Yra prašoma hipotetinių nuostolių, įrodinėjimas grindžiamas subjektyviais paaiškinimais. Jei ieškovė dirba pelningai, tai gal kiti užsakymai neša didesnį pelną, nei ieškovė būtų gavusi laimėjusi atsakovės konkursą. Visa tai turėjo įrodyti ieškovė. Ieškinio tenkinimas reikštų nepagrįstą praturtėjimą, nes ieškovė paslaugų nesuteikė, bet prašo pelno. Dėl pasikeitusių kuro kainų ieškovė nebūtų gavusi tokio pelno, nes indeksaciją būtų galima taikyti tik po vienerių metų.

27Ieškinys atmetamas.

2811.

29Faktinės bylos aplinkybės.

3012.

31Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, byloje nustatytos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo tarp šalių nėra, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1027-163/2017 nusprendė panaikinti atsakovės VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2017 m. sausio 9 d. sprendimą sudaryti pasiūlymų pirkimo eilę ir viešojo pirkimo laimėtoja pripažinti uždarąją akcinę bendrovę „Klaipėdos autobusų parkas“. Įpareigojo atsakovę VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ iš naujo sudaryti pasiūlymą eilę. Bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo panaikinti VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2017 m. sausio 25 d. sprendimus Nr. S5-52 ir S5-53, kuriais atmesta ieškovės 2017 m. sausio 23 d. pretenzija, nutraukė. Po sprendimo įsiteisėjimo VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ iš naujo sudarė pasiūlymų pirkimo eilę, kurioje 1 vieta paskirta uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos autobusų parkas“, 2 vieta – uždarajai akcinei bendrovei „Vlasava“. Uždaroji akcinė bendrovė „Vlasava“ 2017 m. birželio 8 d. pateikė pretenziją. 2017 m. birželio 15 d. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ keleivių pervežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais Klaipėdos mieste ir rajone paslaugų atviro konkurso komisija priėmė sprendimą netenkinti tiekėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vlasava“ pretenzijos ir kviesti uždarąją akcinę bendrovę „Klaipėdos autobusų parkas“ atvykti pasirašyti viešojo pirkimo sutartį.

3213.

33Byloje šiuo atveju sprendžiamas ginčas dėl atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, žalos padarymo fakto ir dydžio. Byloje teismų priimtais procesiniais sprendimais yra nustatytos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys.

3414.

35Ieškovė, reikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo, siekia netiesioginių nuostolių atlyginimo, skaičiuodama juos kaip būsimą pelną, atskaičius pelno mokestį, kurį būtų gavusi per septynerius metus, jei atsakovė būtų sudariusi su ja viešojo pirkimo sutartį. Atsakovė, nepripažindama ieškinio, esminiais nesutikimo motyvais nurodo aplinkybes, jog ieškovė, turėdama pareigą įrodyti, neįrodė žalos padarymo fakto ir dydžio. Ieškovė yra įmonė, teikianti keleivių pervežimo paslaugas, nesudarius viešojo pirkimo sutarties su atsakove, turėjo galimybę gauti pajamas ir galbūt uždirbti didesnį pelną, nei kuris būtų, vykdant viešojo pirkimo sutartį, sudarytą su atsakove.

3615.

37Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau VPĮ) 107 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta tiekėjų teisė iš perkančiųjų organizacijų reikalauti atlyginti netiesioginius nuostolius, kurių atsirado dėl šio įstatymo reikalavimų nesilaikymo.

3816.

39Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008). Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos. Visiško žalos atlyginimo principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama žalą patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2017 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017 52 punktas). CK nenustato atsakingam asmeniui prievolės sumokėti baudinio dydžio nuostolių atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227-916/2018, 56 punktas).

4017.

41Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka, žalos dydis taip pat nepreziumuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

4218.

43Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas, reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015). Vertinant šiuos kasacinio skundo argumentus pažymėtina, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

4419.

45Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. birželio 14 d. nutartimi grąžindamas nagrinėti bylą iš naujo nurodė, kad (30 punktas) ieškovė nesudarius viešojo pirkimo sutarties savo turimus resursus, kuriuos buvo planuojama panaudoti su atsakove sudarytai sutarčiai vykdyti, galėjo panaudoti kitoms veikloms, kurios gali būti netgi pelningesnės už planuotą veiklą pagal viešojo pirkimo sutartį su atsakove. Iš kitų veiklų gautas pelnas sumažintų būsimų ieškovės nuostolių dydį arba nuostolio dėl nesudarytos su atsakove sutarties ieškovė iš viso nepatirtų. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti būtent sutarties su atsakove vykdymui planuotų panaudoti resursų panaudojimą siekiant gauti planuotą pelną iš viešojo pirkimo sutarties, t. y. svarbu įvertinti, ar ieškovės resursai būtų leidę jai vykdyti ne tik laimėtą pirkimą su atsakove, bet paraleliai ir kitas veiklas, kurias ieškovė pradėjo vykdyti nelaimėjusi Konkurso. Jeigu ginčo pirkimą pakeičiančios sutartys atnešė ieškovei pelną, tačiau jos iš esmės išsėmė ieškovės resursus ir (ar) ieškovė jų negalėjo kompensuoti, pasitelkti papildomai, tuomet būtų pagrindas teigti, kad nuostolių ieškovė patyrė atitinkamai mažiau ar apskritai nepatyrė, jeigu iš pakeičiančių sutarčių gautas pelnas didesnis, nei planuota gauti iš ginčo viešojo pirkimo sutarties. Taip pat Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. birželio 14 d. nutartyje (35–36 punktai) nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, nustatinėdamas žalą, turėtų įvertinti, ar po to, kai nebuvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis su atsakove, ieškovė iš tų pačių resursų, skirtų viešojo pirkimo sutarčiai vykdyti, teikė keleivių pervežimo ar kitas paslaugas, kurių nebūtų galėjusi teikti, jei viešojo pirkimo sutartį su atsakove būtų sudariusi iš tokių paslaugų ieškovės gaunamą pelną ir šių duomenų įtaką ieškovės nuostoliams apskaičiuoti. Kadangi yra praėję dveji metai po galėjusio žalą sukelti įvykio, t. y. sutarties su kitu tiekėju sudarymo, nuo to laiko iki bylos išnagrinėjimo ieškovė vykdė veiklą, gavo iš jos tam tikras pajamas, todėl, skaičiuojant priteistinos žalos dydį, yra galimybė patikrinti realius minėtu laikotarpiu ieškovės patirtus netiesioginius nuostolius (jeigu tokie buvo patirti), netaikant būsimos žalos nustatymo kriterijų, bet vertinant, kokius resursus ieškovė turėjo iki atsakovės neteisėtų veiksmų atlikimo ir kokius – nuo teisės pažeidimo iki bylos išnagrinėjimo. Už likusį laikotarpį (nuo teismo sprendimo priėmimo iki viešojo pirkimo sutarties, kurią atsakovė turėjo sudaryti su ieškove, termino pasibaigimo) teismas turėtų nustatinėti žalos atsiradimo tikimybę pagal būsimos žalos priteisimo kriterijus (nutarties 21 punktas), be kita ko, įvertindamas realiai ieškovės patirtus nuostolius iki bylos išnagrinėjimo.

4620.

47Kasacinis teismas dėl žalos padarymo fakto ir žalos dydžio įrodinėjimo taisyklių išaiškino, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas, vadinasi , tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio; sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, tai yra pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

4821.

49CK nuostata, jog žalos dydį nustato teismas, negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-916/2018, 46 punktas). Pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015).

5022.

51Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

5223.

53Ieškovo paaiškinimai yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ieškovo parodymai turi būti kruopščiai teismo pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Detalūs ieškovo paaiškinimai apie bylos aplinkybes turi būti tikslūs ir išsamūs, padedantys atskleisti praeities įvykių loginę seką. Ieškovo parodymai pripažįstami nuosekliais, jeigu jie kiekvieną kartą yra nuolatos neprieštaraujantys vieni kitiems ir jų nepaneigiantys, tai yra, paaiškinimai nuolatos tokio paties turinio, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis esant ir kuriems asmenims jie teikiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013).

5424.

55Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas sau naudingo teismo sprendimo, gali teikti aiškinimus ne visus, o dalį jų nutylėdamas, palankiai jam vaizduodamas aplinkybes arba dar kitaip jas iškreipdamas savo naudai. Jo parodymai gali būti nevisapusiški ir neobjektyvūs. Vertinant ieškovo paaiškinimus reikia kreipti dėmesį į priešingos šalies ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų aiškinimus ir kitus įrodymus, esančius byloje, ir lyginti, kiek svarbių aplinkybių nepasakoma ieškovo parodymuose. Reikia įvertinti, ar neobjektyvumas ir neišsamumas yra žymus, ar susijęs su nagrinėjamos bylos esminėmis aplinkybėmis. Ieškovo paaiškinimų subjektyvus ir klaidinantis pobūdis nesudaro pagrindo vien dėl to juos vertinti kritiškai kaip nepatikimus ir juos atmesti, nes konkrečioje byloje reikia įvertinti ieškovo parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2008).

5625.

57Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

5826.

59Iš esmės ieškovė, turėdama pareigą įrodyti žalos padarymo faktą ir dydį, rėmėsi tik jos pačios paaiškinimais ir jos sudarytais įrodymais. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog šiuo atveju ieškovė žalos padarymo faktą įrodinėjo tik savo paaiškinimais ir savo sudarytais įrodymais, į tai, jog, teismo vertinimu, šiuo atveju įrodinėjant žalos padarymo faktą, reikalingos specialios žinios, siūlė ieškovei nuspręsti dėl ekspertizės byloje atlikimo, tačiau ieškovė prašymo skirti ekspertizę neteikė. Teismas vertina ir tai, kad CK leidžia teismui priteisti būsimų nuostolių atlyginimą, kai subjektas, prašantis būsimų nuostolių atlyginimo, neišvengiamai patirs nuostolių ateityje, būsimi nuostoliai turi būti akivaizdūs ir lengvai įrodomi. O CPK normos įpareigoja byloje dalyvaujančius asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, laiku ir rūpestingai, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis).

6027.

61Teismas, atsižvelgdamas į jau nurodytą kasacinio teismo praktiką (20–26 punktai) dėl įrodinėjimo civiliniame procese, mano, kad toliau aptartos aplinkybės patvirtina ieškovės įrodymų, įrodinėjant žalos padarymo faktą nepatikimumą ir nepakankamą žalos padarymo faktui įrodyti. Byloje teikiami ieškovės paaiškinimai raštu, žodžiu, duomenys apie esmines ginčo aplinkybes dėl ginčo konkursui skirtų autobusų naudojimo, kitų ieškovės resursų, skirtų ginčo konkursui panaudojimo, iš tokių veiklų gauto pelno dydį nebuvo detalūs, išsamūs ir nuoseklūs, tai yra, procese prieštaravo vieni kitiems, prieštaravo vėliau pačios ieškovės pateiktiems įrodymams, todėl, teismo vertinimu, sudaro pagrindą abejoti ieškovės teikiamų paaiškinimų, įrodymų patikimumu. Dėl jų nepatikimumo, be to, ieškovei teikiant ne visus teismo pasiūlytus įrodymus, vertinant, jog ieškovės pateikti įrodymai prieštarauja ir kitiems byloje esantiems įrodymams, teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai padaryti, jog byloje pakanka įrodymų žalos padarymo ieškovei faktui įrodyti (CPK 179 straipsnis).

6228.

63Teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo nurodytas aplinkybes (19 punktas), kasacinio teismo praktiką (2018 m. gruodžio 20 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018), patenkinęs atsakovės prašymus ir savo iniciatyva ne kartą siūlė ieškovei, kaip turinčiai pareigą įrodyti žalos padarymo faktą ir dydį, pateikti papildomus įrodymus, siekiant įgyvendinti ir teismo pareigą nustatyti žalos dydį (CPK 179 straipsnis, CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kaip nurodyta, siekiant nustatyti žalos padarymo ieškovei faktą atsakovės neteisėtais veiksmais, byloje nustatytinos aplinkybės, susijusios su ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties vykdymui planuotais panaudoti resursais, siekiant gauti planuotą pelną iš viešojo pirkimo sutarties.

6429.

652019 m. birželio 26 d. nutartimi teismas pasiūlė pateikti šalims papildomus įrodymus. 2019 m. rugpjūčio 23 d. ieškovė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus. Iš ieškovės pateiktų įrodymų nustatyta, jog ginčo konkursui ieškovė pateikė 8 miesto, priemiestinius autobusus, tai yra, VOLVO/B7R, valstybinis Nr. ( - ), VOLVO/B7RLE, valstybinis Nr. ( - ) SETRA/S 315 NF, valstybinis Nr. ( - ) MAN/NL 223, valstybinis

66Nr. ( - ) SETRA/S 315 NF, valstybinis Nr. ( - ) EVOBUS/O 530, valstybinis Nr. ( - ) MAN/NG 263, valstybinis Nr. ( - ), VOLVO/B10L, valstybinis Nr. ( - )

6730.

68Iš nurodytų autobusų (29 punktas) ieškovė pardavė autobusus: 2018 m. balandžio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi parduotas autobusas MAN/NG 263, valstybinis Nr. ( - ); 2018 m. gruodžio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimi parduotas autobusas VOLVO/B10L, valstybinis Nr. ( - ) 2018 m. gruodžio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartimi parduotas autobusas EVOBUS/O 530, valstybinis Nr. ( - )

6931.

702019 m. rugpjūčio 23 d. savo rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė paaiškino, kad kiti autobusai, kurie nebuvo parduoti, skirti ginčo konkursui, stovi įmonės kieme ir pardavinėjami, nes jų amžius eliminuoja galimybę dalyvauti kituose konkursuose bei gauti kokią nors ekonominę naudą, nė vienas iš autobusų, kurie buvo pateikti atsakovei, negalėjo būti panaudotas kitame konkurse dėl savo amžiaus. Todėl absoliučiai nepagrįsta prielaida, kad įmonė galėjo iš tų pačių resursų teikti keleivių pervežimo ar kitas paslaugas ir gauti pelną.

7132.

722019 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdyje ieškovės atstovai paaiškino, kad ginčo konkursui skirti autobusai nevažiavo (2019 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio garso įrašas, 15.40.04). 2019 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdyje priimta žodine nutartimi, patenkinus atsakovės prašymą, teismas nustatė terminą ieškovei papildomiems įrodymams pateikti (finansinės atskaitomybės dokumentus nuo 2016 m. iki bylos nagrinėjimo, įrodymus apie ginčo konkursui skirtų autobusų panaudojimą, gautas pajamas, ieškovės sudarytas sutartis dėl keleivių pervežimo paslaugų).

7333.

74Ieškovė, atsižvelgdama į nurodytą teismo nutartį (32 punktas), 2019 m. rugsėjo 20 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir kai kuriuos papildomus įrodymus, tačiau nepateikė visų įrodymų, kuriems pateikti teismas buvo nustatęs terminą, tai yra finansinės atskaitomybės dokumentų už visą nurodytą laikotarpį, ieškovės sudarytų sutarčių dėl keleivių pervežimo paslaugų. Ieškovė pateikė duomenis apie ginčo konkursui ieškovės pateiktų autobusų ridą, bendra visų ginčo autobusų rida sudarė 395026 km, tai yra pateikti duomenys patvirtino, priešingai nei nurodė ieškovė (31–32 punktas), jog ginčo konkursui skirti autobusai buvo naudojami, tačiau nepateikė duomenų apie ieškovės gautą pelną, naudojant ginčo konkursui skirtus autobusus. Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė jau nurodė, kad 2 autobusai buvo naudojami, atliekant keleivių pervežimus Šiaulių mieste, kiti buvo naudojami Palangos– Šventosios maršrutuose. Šias aplinkybes ieškovės atstovas paaiškino ir 2019 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdyje, tačiau paaiškino, jog ieškovė pelno iš šių autobusų negavo (2019 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio garso įrašas 10.48.16).

7534.

76Teismas 2019 m. rugsėjo 27 d. po baigiamųjų kalbų pripažino, jog reikalinga atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, naujoms aplinkybėms nustatyti, įrodymams ištirti nustatė terminą ieškovei pateikti ieškovės sudarytas sutartis dėl keleivių pervežimo paslaugų, kurių ieškovė nebuvo pateikusi, įrodymus dėl pelno sudėties 2017–2018 metais, dėl vykdytų sutarčių gauto pelno. Teismas buvo nustatęs terminą ieškovei pateikti visas sutartis, pažymą, joje nurodant už laikotarpį 2017–2019 metais sudarytas sutartis dėl vežimo paslaugų, pagal šias sutartis vežimuose dalyvavusius autobusus, jei šiuose vežimuose dalyvavo ginčo autobusai, nurodant, koks buvo gautas pelnas, šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (2019 m. spalio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas14.55.46). Ieškovė šia apimtimi įrodymų nepateikė.

7735.

782019 m. spalio 9 d. ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus ir papildomus įrodymus (sutartis, duomenis apie pelno struktūrą, sąnaudas ir pelną, ginčo autobusų panaudojimą). Ieškovė papildomai pateikė duomenis apie ginčo konkursui ieškovės pateiktų autobusų ridą, nurodant papildomai, kur ginčo autobusai dirbo, ieškovė nurodė, jog visi autobusai dirbo, išskyrus autobusą MAN/NG 263, valstybinis Nr. ( - ) (2018 m. balandžio 26 d. pirkimo– pardavimo sutartimi parduotas). Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, jog su įmonės pelnu susiję du ginčo autobusai „Volvo“, valstybinis numeris ( - ), ir „Volvo“, valstybinis numeris ( - ) pateikė pelno skaičiavimą, nurodant, jog gautas pelnas per 7 metus sudarytų 5 430, 7 EUR.

7936.

80Ieškovė 2019 m. spalio 9 d. pateikė 2017–2018 metais sudarytas sutartis. Iš viso ieškovė pateikė 36 sutartis, kurių pagrindu ieškovė teikė keleivių pervežimo paslaugas. Ieškovė ne dėl visų 2017–2018 metais sudarytų sutarčių pateikė įrodymus, pagrindžiančius, jog ginčo konkursui skirti autobusai nedalyvavo vykdant keleivių pervežimo paslaugas. Nors ieškovė nebuvo nurodžiusi, jog ginčo konkursui skirti autobusai dalyvavo vykdant ir užsakomuosius reisus, tačiau, kaip matyti iš 2017 m. birželio 14 d. ieškovės ir Palangos kultūros ir jaunimo centro sudarytos sutarties, ieškovė teikė keleivių vežimo paslaugas ginčo autobusais „Sietra“, valstybinis numeris ( - ) ir „Sietra“, valstybinis numeris ( - ), vykdant ir užsakomuosius reisus, gavo 580 EUR pajamų, tačiau ieškovė šių aplinkybių nebuvo nurodžiusi, nenurodė, kiek ieškovė šiuo atveju gavo pelno. Todėl nepašalinama abejonė, jog ieškovė ginčo autobusus galėjo naudoti ir vykdant keleivių pervežimo sutartis pagal kitus užsakomuosius reisus, nes, kaip nurodyta, ieškovė ne dėl visų 2017–2018 metais sudarytų sutarčių pateikė įrodymus, pagrindžiančius, jog ginčo konkursui skirti autobusai nedalyvavo vykdant keleivių pervežimo paslaugas.

8137.

82Be to, tam tikrose 2017–2018 metų sutartyse nurodytų autobusų sėdimų vietų duomenys, kurie turėjo dalyvauti vežime, atitiko ginčo autobusų duomenis, todėl ginčo autobusai galėjo dalyvauti vykdant keleivių vežimo paslaugas, ieškovė iš šių autobusų vykdomos veiklos gauti pelną. Iš su Palangos miesto savivaldybės administracijos su ieškove 2018 m. sausio 3 d. sudarytos sutarties Nr. 1-PS matyti, kad ieškovė įsipareigojo teikti mokinių pavežėjimo paslaugas 2018 metais, tai yra atitinkamu maršrutu vežti 26 mokinius. Ieškovė nepateikė įrodymų, kokie autobusai teikė mokinių pavežėjimo pagal šią sutartį paslaugas. Vertinant, jog pagal sutartį turėjo būti vežami 26 mokiniai, visi ieškovės ginčo konkursui skirti autobusai pagal sėdimų vietų skaičių galėjo teikti mokinių pavežėjimo paslaugas pagal šią sutartį. Bendra sutarties kaina 53 036, 62 EUR.

8338.

84Taip pat iš 2018 m. birželio 18 d. su Šiaulių kultūros centru sudarytos sutarties matyti, kad buvo užsakyti autobusai: 16 vietų, 23 vietų, 49 vietų, tai yra, kai kurie ginčo konkursui skirti autobusai pagal sėdimų vietų skaičių galėjo teikti keleivių pervežimo paslaugas ir pagal šią sutartį. Iš su 2017 m. gegužės 31 d. Šiaulių teritorinės darbo biržos sudarytos sutarties matyti, kad ieškovė teikė keleivių pervežimo paslaugas asmenų grupėms po 30 žmonių, todėl visi ginčo autobusai pagal sėdimų vietų skaičių turėjo galimybę teikti keleivių vežimo paslaugas pagal šią sutartį. Iš su 2017 m. gruodžio 29 d. su Palangos miesto savivaldybės administracija sudarytos sutarties matyti, jog ieškovė įsipareigojo 2018 metais vežti 46 mokinius į mokyklą, todėl kai kurie ieškovės ginčo konkursui skirti autobusai galėjo dalyvauti teikiant mokinių pervežimo paslaugas, sutarties kaina 19 386, 91 EUR.

8539.

86Ieškovė 2019 m. lapkričio 8 d. pateiktoje pažymoje papildomai, be kitų duomenų, nurodė, kad autobusai SETRA/S 315 NF, valstybinis Nr. ( - ) SETRA/S 315 NF, valstybinis Nr. ( - ) EVOBUS/O 530, valstybinis Nr. ( - ) MAN/NG 263, valstybinis Nr. ( - ) buvo panaudoti Palangos–Šventosios maršrutuose pagal Viešųjų paslaugų teikimo Palangos mieste 2006 m. sausio 27 d. sutartį 5-PS, kurios 16 punktas nustato, kad šalys susitarė dėl nustatyto 0 procento rentabilumo. Tuo pagrindu ieškovė įrodinėjo, kad iš šių autobusų veiklos ieškovė pelno negavo. Ieškovė kitų įrodymų, pagrindžiančių šia sutartimi numatytos sąlygos vykdymą, nepateikė.

8740.

88Atsakovė, nesutikdama su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis (39 punktas), pateikė į Lietuvos Respublikos audito įmonių sąrašą įrašytos uždarosios akcinės bendrovės „Optimus auditus“ (pažymėjimo numeris 001382) auditorės N. Z. (auditoriaus pažymėjimas Nr. 000332) atsakymus į klausimus, kuriuose nurodyta (atsakymas į 3 klausimą), jog Sutartyje numatytas 0 procentų dydžio rentabilumo kompensavimas nereiškia, kad vežėjas faktiškai negalėjo gauti pelno ar jo negavo. Teismas sprendžia, kad ieškovei nepaneigus specialiąsias žinias turinčio asmens pateiktų duomenų, ieškovė neįrodė aplinkybės, jog, naudojant ginčo konkursui skirtus autobusus, ieškovė, vykdant Viešųjų paslaugų teikimo Palangos mieste 2006 m. sausio 27 d. sutartį 5-PS, pelno negavo. Kaip matyti iš ieškovės pateiktos 2017–2018 metų pajamų, sąnaudų ir pelno lentelės, pajamos, gaunamos iš nurodytos sutarties, buvo pakankamai didelės – tiek 2017 metais, tiek 2018 metais sudarė 355 186 EUR. Be to, kaip matyti iš ieškovės pateiktų Viešųjų paslaugų teikimo Palangos mieste 2006 m. sausio 27 d. sutarties 5-PS papildomų susitarimų (2016 m. gruodžio 30 d. 165-PS, 2017 m. rugsėjo 25 d. Nr. 116-PS, 2018 m. vasario 28 d. Nr. 19-PS, 2018 m. gegužės 30 d. Nr. 57-PS, 2018 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 99-PS, 2019 m. vasario 27 d. Nr. 16-PS), ši sutartis yra nuolatos pratęsiama. Teismo vertinimu, esant faktiškai tokioms aplinkybėms, kaip įrodinėja ieškovė, jog iš vykdomos veiklos ieškovė negauna pelno, ekonomiškai nepagrįstas tokios veiklos vykdymas, vertinant, jog ieškovė yra privatus juridinis asmuo.

8941.

90Ginčo konkurso sąlygų 2 lentelės pastabų e punkte numatyta, kad tiekėjas maršrutui aptarnauti galės naudoti tik tuos autobusus, kurie nurodyti pasiūlyme ir kituose dokumentuose, bei keisti šiuos pasiūlyme ir kituose dokumentuose nurodytus M3 klasės autobusus ne senesniais kaip 13 (trylikos) metų, turinčiais ne mažiau kaip 32 sėdimų vietų be vairuotojo, kurie turi atitikti kitus Konkurso sąlygose nurodytus transporto priemonėms keliamus reikalavimus. Visą Sutarties galiojimo laikotarpį tiekėjas maršrutą gali aptarnauti transporto priemonėmis, kurios ne senesnės nei 20 metų. Pasiūlyme pateiktos transporto priemonės turi būti ne senesnės nei 18 metų. Esant nurodytoms ginčo konkurso sąlygoms (39 punktas), konkurso dalyvis sutarties galiojimo laikotarpiu privalės keisti transporto priemones, kadangi jų amžius neatitiks konkurso sąlygų nustatyto reikalavimo. Konkurso laimėtojas privalės pakeisti 7 iš 8 pasiūlyme pateiktų ir preliminaraus pirmųjų paslaugos teikimo metų išlaidų plane nurodytų transporto priemonių.

9142.

92Atsakovės į Lietuvos Respublikos audito įmonių sąrašą įrašytos uždarosios akcinės bendrovės „Optimus auditus“ (pažymėjimo numeris 001382) auditorės N. Z. (auditoriaus pažymėjimas Nr. 000332) atsakymuose į klausimus (2 klausimas) nurodyta, jog autobusus keičiant į naujesnius, jų įsigijimo kaina rinkoje, tikėtina, būtų didesnė, todėl dėl naujesnių ir brangesnių autobusų įsigijimo gali padidėti ir kitos išlaidos, pvz., draudimo, techninio aptarnavimo, remonto ir pan. O išlaidų padidėjimas padarytų įtakos pelno sumažėjimui. Ieškovė nepateikė šių specialiųjų žinių turinčio asmens pateiktų duomenų, paneigiančių papildomus įrodymus, todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas pagrįstai abejoti ieškovės nurodomo pelno realumu.

9343.

94Spręsdamas šią bylą teismas vertina ir tai, jog pagal kasacinio teismo praktiką, priteistinas netiesioginių nuostolių atlyginimas skaičiuojamas pagal konkurse pateikto pasiūlymo kainą ir jo pagrindimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413-378/2015). Ieškovė žalos dydį įrodinėjo pagal Konkurso sąlygų 7 priedą. Pagal šį priedą žalos dydis – 107 000 EUR, jį sudaro: 364 000 EUR vienerių metų planuojamos pajamos, 346 000 EUR sąnaudos, 18 000 EUR pelnas (364 000 – 346 000), o per sutarties 7 metų trukmę – 126 000 EUR, atskaičius 15 procentų pelno mokestį nuo nurodytos sumos, žalos dydis per sutarties trukmę (126 000 – 18 900 – 107 100 EUR), tai yra per metus pelnas sudarytų 15 300 EUR. Ieškovė pateikė 2017 m.–2018 m. pajamų, sąnaudų ir pelno duomenis, iš kurių matyti, jog iš panašaus pobūdžio keleivių vežimo veiklos ieškovės metinis pelnas keletą kartų mažesnis, nei ieškovė įrodinėja šioje byloje: 2 punktas – Keleivių vežimas reguliaraus susisiekimo autobusais maršrutu Palanga–Klaipėda–Palanga, 2011 m. rugsėjo 14 d. Sutartis Nr. 66-PS ir 2017 m. birželio 8 d. Nr. 54-PS, 2017 metais 3976 EUR, 2018 metais 4332 EUR; 4 punktas – Keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Šiaulių rajone paslaugos (II paketas), 2017 m. sausio 18 d. Sutartis Nr. VPI -7 (3.67), 2017 metais – 3110 EUR, 2018 metais – 3848 EUR, tai yra ieškovės pajamos beveik lygios ieškovės sąnaudoms, o tuo tarpu iš ginčo veiklos ieškovė planavo gauti 18 000 EUR pelno per metus, atskaičius pelno mokestį –15 300 EUR. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog ieškovės nurodytos sąnaudos, pateikiant kainos skaičiavimą, yra pagrįstos. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, taip pat sudaro pagrindą abejoti ieškovės pateiktais įrodymais.

9544.

96Kadangi žalos padarymo faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka, o teismui vertinant nurodytas aplinkybes (26–43 punktai), ieškovė nepateikė pakankamai patikimų įrodymų žalos padarymo faktui, dydžiui įrodyti, teismas, nesant pakankamai patikimų įrodymų dėl žalos padarymo fakto, neturi pagrindo nustatyti žalos dydžio, todėl ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo atmetamas (CK 6.249 straipsnis). Kadangi atmetamas ieškovės pagrindinis reikalavimas dėl žalos atlyginimo, atmetamas ir ieškovės išvestinis reikalavimas dėl palūkanų priteisimo.

97Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

9845.

99CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

10046.

101Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Vlasava“ pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 672 EUR žyminio mokesčio už ieškinį, 1000 EUR už ieškinio parengimą, 1 000 EUR už apeliacinio skundo parengimą, 1778 EUR žyminio mokesčio už pateiktą apeliacinį skundą, 1000 EUR už kasacinio skundo parengimą, 1778 EUR už sumokėtą žyminį mokestį teikiant kasacinį skundą, 258 EUR žyminį mokestį, 1000 EUR už atsiliepimą į apeliacinį skundą, 1000 EUR už kasacinį skundą, 1776 EUR žyminio mokesčio už pateiktą apeliacinį skundą (žyminis mokestis grąžintas) (I e. tomas 30–32, 158–160, 191–192 e. b. l., II e. tomas, 186 e. b. l., III e. tomas, 7, 36–38 e. b. l.). Ieškovės patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), maksimalių dydžių, todėl laikytinos pagrįstomis.

10247.

103Atsakovė viešoji įstaiga „Klaipėdos keleivinis transportas“ pateikė duomenis, kad ji patyrė 4438 EUR bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 1000 EUR už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 1200 EUR už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, 300 EUR už susipažinimą su pateiktais dokumentais, atstovavimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme ir teisines konsultacijas už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d., 300 EUR už susipažinimą su pateiktais dokumentais, atstovavimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose nuo 2018 m. gruodžio 21 d. iki 2019 m. vasario 12 d., 1660 EUR žyminį mokestį už kasacinį skundą (žyminis mokestis grąžintas), 1300 EUR už teisines paslaugas, atstovavimą byloje nuo 2019 m. birželio 17 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d., 338 EUR už suteiktas uždarosios akcinės bendrovės „Optimus auditus“ paslaugas (I e. tomas, 30 e. b. l., II e. tomas, 86–88, 118–120, 198 e. b. l., IV e. tomas, 103–105 e.b.l., V e. tomas, 158–159 e. b. l.). Atsakovės išlaidos teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.11 punkte nurodytą dydį (1,3 koeficientas dauginamas iš Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (atsiliepimas į apeliacinį skundą rengtas 2017 m. gruodžio mėnesį, o užpraėjusio ketvirčio, t. y. 2017 m. antro ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 838,7 EUR), jos mažintinos iki 1 090,31 EUR, kitos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija rekomendacijų maksimalaus dydžio. Todėl pagrįstomis pripažintinos 4328,31 EUR išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

10448.

105Atsižvelgus į tai, kad ieškovės ieškinys atmetamas, atsakovei viešajai įstaigai „Klaipėdos keleivinis transportas“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vlasava“ priteistinos jos patirtos 4328,31 EUR bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina, kad byloje susiklostė situacija, jog ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Vlasava“, vykdydama 2017 m. lapkričio 9 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimą ir 2018 m. sausio 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, atsakovei 2018 m. kovo 2 d. jau sumokėjo 1 800 EUR byloje atsakovės patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (II e. tomas, 89 e. b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė išnagrinėjus šią bylą laimėjo ginčą iš esmės, jai ir buvo sumokėtos bylinėjimosi išlaidos, teismo vertinimu, nėra pagrindo taikyti teismo sprendimo (nutarties) atgręžtinio vykdymo (CPK 760 straipsnio 1 dalis), kadangi atsakovei priteisiamos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

106Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 262, 263, straipsniais, teismas

Nutarė

107ieškinį atmesti.

108Priteisti atsakovei viešajai įstaigai „Klaipėdos keleivinis transportas“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vlasava“ jos patirtų 4328,31 EUR (keturių tūkstančių trijų šimtų dvidešimt aštuonių eurų ir 31 euro cento) bylinėjimosi išlaidų.

109Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija... 2. sekretoriaujant Dovilei Paliokienei,... 3. dalyvaujant ieškovo atstovams M. Č. ir advokatui Petrui Žekiui,... 4. atsakovo atstovams J. P., A. S. ir advokatui Audriui Saulėnui,... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 6. Teismas... 7. 1.... 8. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vlasava“ kreipėsi... 9. 2.... 10. Ieškovė ieškinyje ir dublike nurodė, kad ji 2017 m. vasario 6 d. pateikė... 11. 3.... 12. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį. Nurodė, kad su ieškiniu... 13. 4.... 14. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškovės... 15. 5.... 16. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. sausio 30 d. nutartimi Klaipėdos... 17. 6.... 18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi Klaipėdos... 19. 7.... 20. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. kovo 4 d. sprendimu ieškovės UAB... 21. 8.... 22. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. birželio 14 d. nutartimi nutarė... 23. 9.... 24. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovai ieškinį palaikė, prašė jį... 25. 10.... 26. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovai palaikė atsiliepime išdėstytas... 27. Ieškinys atmetamas.... 28. 11.... 29. Faktinės bylos aplinkybės.... 30. 12.... 31. Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, byloje nustatytos faktinės... 32. 13.... 33. Byloje šiuo atveju sprendžiamas ginčas dėl atsakovės, kaip perkančiosios... 34. 14.... 35. Ieškovė, reikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo, siekia netiesioginių... 36. 15.... 37. Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau VPĮ) 107 straipsnio 2 dalyje yra... 38. 16.... 39. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog pagrindinė... 40. 17.... 41. Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249... 42. 18.... 43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje... 44. 19.... 45. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. birželio 14 d. nutartimi grąžindamas... 46. 20.... 47. Kasacinis teismas dėl žalos padarymo fakto ir žalos dydžio įrodinėjimo... 48. 21.... 49. CK nuostata, jog žalos dydį nustato teismas, negali būti aiškinama kaip... 50. 22.... 51. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais... 52. 23.... 53. Ieškovo paaiškinimai yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177... 54. 24.... 55. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad asmuo, būdamas... 56. 25.... 57. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet... 58. 26.... 59. Iš esmės ieškovė, turėdama pareigą įrodyti žalos padarymo faktą ir... 60. 27.... 61. Teismas, atsižvelgdamas į jau nurodytą kasacinio teismo praktiką (20–26... 62. 28.... 63. Teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio... 64. 29.... 65. 2019 m. birželio 26 d. nutartimi teismas pasiūlė pateikti šalims papildomus... 66. Nr. ( - ) SETRA/S 315 NF, valstybinis Nr. ( - ) EVOBUS/O 530, valstybinis Nr. (... 67. 30.... 68. Iš nurodytų autobusų (29 punktas) ieškovė pardavė autobusus: 2018 m.... 69. 31.... 70. 2019 m. rugpjūčio 23 d. savo rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė... 71. 32.... 72. 2019 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdyje ieškovės atstovai paaiškino, kad... 73. 33.... 74. Ieškovė, atsižvelgdama į nurodytą teismo nutartį (32 punktas), 2019 m.... 75. 34.... 76. Teismas 2019 m. rugsėjo 27 d. po baigiamųjų kalbų pripažino, jog... 77. 35.... 78. 2019 m. spalio 9 d. ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus ir papildomus... 79. 36.... 80. Ieškovė 2019 m. spalio 9 d. pateikė 2017–2018 metais sudarytas sutartis.... 81. 37.... 82. Be to, tam tikrose 2017–2018 metų sutartyse nurodytų autobusų sėdimų... 83. 38.... 84. Taip pat iš 2018 m. birželio 18 d. su Šiaulių kultūros centru sudarytos... 85. 39.... 86. Ieškovė 2019 m. lapkričio 8 d. pateiktoje pažymoje papildomai, be kitų... 87. 40.... 88. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis (39 punktas),... 89. 41.... 90. Ginčo konkurso sąlygų 2 lentelės pastabų e punkte numatyta, kad tiekėjas... 91. 42.... 92. Atsakovės į Lietuvos Respublikos audito įmonių sąrašą įrašytos... 93. 43.... 94. Spręsdamas šią bylą teismas vertina ir tai, jog pagal kasacinio teismo... 95. 44.... 96. Kadangi žalos padarymo faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas... 97. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.... 98. 45.... 99. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 100. 46.... 101. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Vlasava“ pateikė duomenis apie... 102. 47.... 103. Atsakovė viešoji įstaiga „Klaipėdos keleivinis transportas“ pateikė... 104. 48.... 105. Atsižvelgus į tai, kad ieškovės ieškinys atmetamas, atsakovei viešajai... 106. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 262, 263, straipsniais, teismas... 107. ieškinį atmesti.... 108. Priteisti atsakovei viešajai įstaigai „Klaipėdos keleivinis transportas“... 109. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...