Byla e2A-591-236/2020
Dėl nuostolių atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Romualdos Janovičienės ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos kariuomenės ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grūstė“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos kariuomenės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grūstė“ dėl nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė Lietuvos kariuomenė dokumentinio proceso tvarka 2019 m. sausio 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Grūstė“ 102 604,69 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

82.

9Ieškovė nurodė, kad Lietuvos kariuomenė 2015 m. spalio 26 d. paskelbė Pieno ir pieno produktų, šviežios mėsos, mėsos gaminių, paukštienos, duonos ir pyrago gaminių, sausainių ir kitų kepinių, kiaušinių, žuvies ir žuvies produktų, šviežių šakniavaisinių daržovių bei baltųjų gūžinių kopūstų, šviežių vaisių ir daržovių bei raugintų kopūstų pirkimą (Nr. 168597) (toliau – ir konkursas, pirkimas), vykdomą atviro konkurso būdu, kuris buvo vykdomas Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) priemonėmis. Pirkimas atliktas centralizuotai, dviejų perkančiųjų organizacijų: Lietuvos kariuomenės ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos vardu. Atsakovė 2015 m. gruodžio 7 d. pateikė pasiūlymą 10 pirkimo dalyje. Tiekėjų pasiūlymai vertinti pagal mažiausios kainos kriterijų. Pirkimo 10 dalyje „Šakniavaisinės daržovės“ pasiūlymų eilėje laimėjusiu pasiūlymu pripažintas atsakovės pasiūlymas 582 206,80 Eur su PVM sumai (Lietuvos kariuomenės dalis – 530 364,80 Eur). Antroje vietoje liko UAB „Viržis“ pasiūlymas 777 767 Eur su PVM sumai (Lietuvos kariuomenės dalis – 711 433 Eur). Atsakovė 2016 m. sausio 14 d. raštu Nr. S-23 informavo ieškovę, kad atsisako sudaryti sutartį su Lietuvos kariuomene, atsisakymo priežasčių nenurodė. Atsakovei atsisakius sudaryti viešojo pirkimo – pardavimo sutartį, Lietuvos kariuomenė 2016 m. sausio 21 d. sutartį sudarė su tiekėja UAB „Viržis“. Atsižvelgiant į atsakovės pasiūlyme pateiktus prekių pardavimo ieškovei įkainius ir UAB „Viržis“ faktiškai sumokėtos kainos skirtumą, sudarius sutartį ieškovė patyrė turtinę žalą, kuri ieškovės įvertinta nuostoliais, nes ieškovė sudariusi sutartį su UAB „Viržis“ įsigijo prekes brangesniais įkainiais negu buvo pasiūlyta atsakovės.

103.

11Šiaulių apygardos teismas 2019 m. sausio 17 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei Lietuvos kariuomenei iš atsakovės UAB „Grūstė“ 102 604,69 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas už priteistą sumą (102 604,69 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, valstybei iš atsakovės UAB „Grūstė“ priteisė 872 Eur žyminį mokestį.

124.

13Atsakovė UAB „Grūstė“ 2019 m. vasario 7 d. pateikė prieštaravimus, prašydama panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. preliminarų sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti, priteisti atsakovei UAB „Grūstė“ iš ieškovės Lietuvos kariuomenės atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų tam tikrus atsakovės veiksmus pripažinti neteisėtais. Ilgalaikiai tarpusavio pirkimo – pardavimo sutartiniai santykiai tarp atsakovės ir ieškovės įrodo, kad atsakovė nesiekė žalos padarymo ieškovei, o priešingai, visada siekė bendradarbiavimo palankiomis ieškovei sąlygomis. Atsakovė nuo 2014 m. sėkmingai įvykdė pirkimo sutarčių už bendrą 9 000 000 Eur viršijančią sumą.

145.

15Atsakovė, būdama sąžininga ir atsakinga tiekėja atsisakė sudaryti pirkimo sutartį vienintelėje pirkimo objekto dalyje dėl siekio išsaugoti sėkmingą bendradarbiavimą su ieškove, nepadaryti žalos ieškovei bei apsaugoti viešąjį interesą. Atsakovė nurodė, kad elgdamasi sąžiningai, 2016 m. sausio 14 d. raštu Nr. S-73 informavo ieškovę, kad negali sudaryti pirkimo sutarties 10 pirkimo dalyje dėl subtiekėjo – bulvių augintojo atsisakymo pateikti reikiamą bulvių kiekį, todėl nesutinka su ieškovės argumentais, kad atsakovė nenurodė pakankamos atsisakymo sudaryti sutartį priežasties. Šiuo atveju ieškovė nesielgė rūpestingai ir apdairiai atsakovės atžvilgiu, nes į atsakovės pranešimą dėl negalimumo sudaryti pirkimo sutartį nereagavo ir neinformavo, kad tokį pranešimą vertins, kaip savo teisių pažeidimą ir reikalaus žalos atlyginimo. Atsakovė mano, kad po subtiekėjo (ūkininko) atsisakymo ieškovė net nebeturėjo teisės siūlyti sudaryti pirkimo sutartį su atsakove ir turėjo atmesti jos pasiūlymą, kaip neatitinkantį pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 9 straipsnio 2 dalies 2 punktas), todėl ieškovė negalėjo turėti teisėtų lūkesčių dėl sutarties sudarymo su atsakove ir dėl to nepatyrė žalos.

166.

17Atsakovė nesutinka su ieškovės apskaičiuotu tariamai patirtos žalos dydžiu, kuris neįrodytas, kadangi ieškovės nurodyti skaičiai ir atlikti skaičiavimai nepagrįsti jokiais įrodymais. Atsakovės nuomone, ieškovė turėjo lyginti tariamai kilusius nuostolius ne su atsakovės pasiūlymo kainomis, o su rinkoje esančiomis atitinkamų maisto produktų kainomis, t. y. palygindama, kokios naudos galimai neteko ieškovė, jei būtų įsigijusi šiuos produktus įprastomis rinkos kainomis. UAB „Grūstė“ taikė rizikingą kainodarą, t. y. pasiūlė žymiai mažesnes produktų kainas, nei esamos rinkoje. Ieškovei nuostolius galėtų sudaryti tik tokios naudos praradimas, kuris sudaro skirtumą tarp Lietuvos kariuomenės nupirktų produktų iš UAB „Viržis“ kainų nuo rinkoje esančių atitinkamų produktų kainų.

187.

19Ieškovė Lietuvos kariuomenė pateiktu atsiliepimu į atsakovės UAB „Grūstė“ prieštaravimus prašė ieškinį tenkinti visiškai ir palikti preliminarų sprendimą nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad atsakovė atsisakė su ieškove sudaryti viešojo pirkimo – pardavimo sutartį tik dėl galimo sumažėjusio pelningumo ir neatsižvelgė į ieškovės interesus. Šiuo atveju pasikeitė preliminaraus susitarimo su ūkininku komercinės sąlygos, tačiau ši aplinkybė negali būti laikoma atsakovei atsiradusia, iš anksto nenumatyta aplinkybe, galinčia sukelti kliūčių sėkmingam viešojo prekių pirkimo – pardavimo sutarties su ieškove vykdymui. Atsakovė pasiūlyme nurodė bulvių gamintojus iš Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Olandijos, Izraelio, nesusiedama bulvių tiekimo su konkrečiu gamintoju.

208.

21VPĮ nėra teisės normų, įpareigojančių perkančiąją organizaciją viešųjų pirkimų procedūrų metu informuoti atsakovę apie atsakovės pranešimo atsisakyti sudaryti sutartį vertinimą, reikalauti žalos atlyginimo jos dar nesant (žala paaiškėjo tik galutinai įvykdžius sutartį ir paaiškėjus preliminarių išperkamų produktų kiekiui), ar informuoti atsakovę apie pirkimo procedūras tokiu būdu, kad nuostolių būtų išvengta. Šiuo atveju vienintelis būdas – prašyti, kad atsakovė neatsisakytų sudaryti prekių viešojo pirkimo – pardavimo sutartį. Ginčo atveju ieškovė viešojo pirkimo procedūrų metu galėjo atlikti tik tokius veiksmus, kurie tiesiogiai nurodyti VPĮ, taigi negalėjo dėti pastangų atsakovės pasiūlymo išsaugojimui ginčo viešajame pirkime.

229.

23Pateikdama pasiūlymą, kuriame išreiškė sutikimą su visomis pirkimo sąlygomis, atsakovė įsipareigojo sudaryti pirkimo sutartį. Įvykdžius viešąjį pirkimą ir išrinkus laimėtoją, perkančioji organizacija esant teisėtai įvykdytoms pirkimo procedūroms privalo, atsisakius sudaryti sutartį pirmam eilėje esančiam tiekėjui, sudaryti sutartį su paskesniu eilėje esančiu tiekėju. Taigi, perkančioji organizacija, pirkimo laimėtojui atsisakius sudaryti pirkimo sutartį yra priversta didesne kaina pirkti tuos pačius produktus ir neturi pasirinkimo šioje srityje, pavyzdžiui, teisėtai surengtą pirkimą pabaigti nesudarant sutarties ar atsisakyti sutartį sudaryti brangesne kaina ar sudaryti sutartį pigesne nei nugalėtojo pasiūlyme pateikta kaina. Perkančiajai organizacijai esant priverstai sutartį sudaryti, nepagrįstai atsisakiusiam sudaryti sutartį tiekėjui atsiranda civilinė atsakomybė už perkančiajai organizacijai susidariusius nuostolius, t. y. skirtumą tarp laimėjusio ir antroje vietoje buvusio pasiūlymo kainų.

2410.

25Ieškovė Lietuvos kariuomenė 2019 m. rugsėjo 16 d. patikslino (sumažino) ieškinio reikalavimus, prašydama priteisti iš atsakovės 99 364,55 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

26II.

27Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2811.

29Šiaulių apygardos teismas 2019 m. spalio 23 d. galutiniu sprendimu Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. preliminarų sprendimą pakeitė ir ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei Lietuvos kariuomenei iš atsakovės UAB „Grūstė“ 79 491,64 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas už priteistą sumą (79 491,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, valstybei iš atsakovės UAB „Grūstė“ priteisė 697,60 Eur žyminį mokestį.

3012.

31Teismas sprendė, kad atsakovė nepagrįstai nurodo, jog informavusi apie ūkininko atsisakymą tiekti produkciją, ieškovė nebeturėjo teisės siūlyti sudaryti pirkimo sutartį su atsakove ir turėjo atmesti atsakovės pasiūlymą, kaip neatitinkantį pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Šiuo atveju pirkimo sąlygų 19 punktas nustatė, kad savo pasiūlyme pirkimo dalyvis turi nurodyti, kokius subtiekėjus jis ketina pasitelkti, jei pasitelks. Subtiekėjų pasitelkimas nekeičia pirkimo dalyvio atsakomybės dėl numatomos sudaryti pirkimo sutarties įvykdymo. Pasitelkiami subtiekėjai turi atitikti pirkimo sąlygų 14.1 ir 14.5 punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. Atsakovė pasiūlyme nepateikė subtiekėjo pavadinimo, adreso ir nenurodė subtiekėjo įsipareigojimų dalies (procentais), kuriai ketinama pasitelkti subtiekėją. Neišviešinusi subtiekėjo atsakovė prisiėmė įsipareigojimus už tinkamą sutarties vykdymą, jeigu jos pasiūlymas būtų pripažintas laimėjusiu, todėl pasiūlymą teikė prisiimdama riziką už jame nurodytų prekių patiekimą ieškovei. Atsakovė savo pasiūlyme taip pat nurodė prekių gamintojus išvardindama valstybes, kurios būtų bulvių kilmės šalimi, taigi ne konkrečius tiekėjus, dėl kurių atsisakymo tęsti sutartinius santykius su atsakove pasiūlymas turėtų būti atmetamas, nes būtų nustatyti esminiai pasiūlymo trūkumai, dėl kurių pasiūlymas taptų neatitinkantis pirkimo dokumentų. Atsakovei pasiūlyme nenurodžius subtiekėjų, dėl kurių galėjo būti pažeisti kvalifikaciniai reikalavimai ir atsakovės pasiūlymas būtų atmestas pagal VPĮ, atsakovei galint įsigyti bulvių iš įvairių šalių gamintojų ar tarpininkų, atsakovės sutartinių teisinių santykių padariniai dėl sutarties uždarumo principo taikymo negali turėti įtakos viešųjų pirkimų procedūrų atlikimui ar perkančiosios organizacijos veiksmams. Ši aplinkybė negali būti pagrindu atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės. Teismas sprendė, kad atmesti atsakovės pasiūlymą ieškovė galėjo tuo atveju, jeigu šis neatitiktų pirkimo dokumentų reikalavimų pasiūlymų vertinimo etape.

3213.

33Teismas sprendė, kad preliminaraus susitarimo su ūkininku komercinių sąlygų pasikeitimas negali būti atsakovei atsiradusios, iš anksto nenumatytos aplinkybės, galinčios sukelti kliūčių sėkmingam viešojo prekių pirkimo – pardavimo sutarties su ieškove vykdymui.

3414.

35Teismas nurodė, kad atsakovė, pateikdama pasiūlymą, kuriame išreiškė sutikimą su visomis pirkimo sąlygomis, įsipareigojo sudaryti pirkimo sutartį, o nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakydama tai padaryti pažeidė sąžiningumo, nepiktnaudžiavimo savo teise ir teisėtų lūkesčių principus, nustatytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.2 straipsnyje. Atsakovė privalėjo tinkamai įvertinti savo pajėgumus. Atsakovė nenurodė savo kitų sudarytų sutarčių su kitais bulvių tiekėjais, kainų ar jų kitimo ginčo sutarties galiojimo laikotarpiu. Atsakovė nėra pradedantysis verslo subjektas, turi kelerių metų patirtį, todėl turėjo ir galėjo įvertinti galimas komercinių sąlygų pasikeitimo, teikiant pasiūlymą, pasekmes.

3615.

37Teismo vertinimu, atsakovė turėjo pareigą elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose (CK 6.163 straipsnio 1 dalis), bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (neatšaukė savo pasiūlymo, nesirūpino tuo, kad savo veiksmais gali padaryti žalą ieškovei, prieš pateikdama pasiūlymą, neįvertino padarinių, galinčių kilti dėl atsisakymo juos vykdyti (CK 6.246 straipsnis), pažeidė oferento įsipareigojimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnio 1 dalis). Pateikdama pasiūlymą, kuriame išreiškė sutikimą su visomis pirkimo sąlygomis, atsakovė įsipareigojo sudaryti pirkimo sutartį, o nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakydama tai padaryti pažeidė sąžiningumo, nepiktnaudžiavimo savo teise ir teisėtų lūkesčių principus, nustatytus CK 1.2 straipsnyje (aplinkybė, kad atsakovė atsisakė sudaryti sutartį dėl pasikeitusių komercinių sąlygų, nepripažintina turinčia reikšmės atsakovės pasiūlymo galiojimui ir pareigai laimėjus pirkimą sudaryti sutartį).

3816.

39Teismas nurodė, kad atsakovė, teikdama pasiūlymą ir sudarydama preliminarų susitarimą tik su vienu bulvių tiekėju taip pat prisiėmė verslo riziką, kad keičiantis rinkos kainomis ar komercinėms sąlygoms gali tekti pasitelkti kitus bulvių tiekėjus ar supirkti bulves nenaudingomis ar mažiau naudingomis kainomis.

4017.

41Teismas taip pat nurodė, kad šalių sutartiniai prievoliniai santykiai atsirado vykdant viešųjų pirkimų procedūrą, pakvietus atsakovę sudaryti pirkimo sutartį ji atsisakė, nors atsakovė, dalyvaudama viešajame pirkime ir pateikdama pasiūlymą, įgijo prievolę sudaryti pirkimo sutartį. Atsakovė atsisakė sudaryti pirkimo sutartį paskelbus laimėtoją, todėl pažeidė pareigą elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose bei bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 1.5, 6.4, 6.158 ir 6.163 straipsniai nustato ikisutartinių santykių šalims pareigą elgtis sąžiningai, nevesti derybų, jei neketinama sudaryti sutarties, be pakankamos priežasties nereikalauti, kad toli pažengusios derybos būtų nutrauktos. Taip užtikrinamas ir vieno iš civilinės teisės principų – teisėtų lūkesčių – įgyvendinimas, kad asmuo, laimėjęs konkursą, be priežasties nenutrauks prasidėjusių santykių ir neatsisakys sudaryti sutarties. Atsakovės elgesį teismas vertino kaip neatsakingą, nes nusprendusi dalyvauti viešame pirkime ji pateikė pasiūlymą ir jo laiku neatšaukė. Atsakovė turėjo teisę (laisvą valią) apsispręsti, ar dalyvauti pirkime, ar teikti pasiūlymą, prisiimant įsipareigojimą sudaryti sutartį. Atsakovės veiksmai ieškovės atžvilgiu buvo nesąžiningi, todėl nesąžiningai šaliai gali ir šiuo atveju turi būti taikoma civilinė atsakomybė.

4218.

43Teismas nurodė, kad sutartinių teisinių santykių uždarumo principo taikymas draudžia tarp tų pačių šalių sudarytoms skirtingoms sutartims taikyti kitų sutarčių sąlygas, šių sutarčių reikalavimai negali persipinti tarpusavyje ar skirtingų sutarčių sąlygos būti taikomos toms pačios sutartims ir jomis remiamasi, todėl kitų vykdomų ir įvykdytų sutarčių įvardijimas atsakovės prieštaravimuose neturi jokio sąsajumo ieškovės nurodytų aplinkybių nuneigimui.

4419.

45Teismas sprendė, kad įvykdžius viešąjį pirkimą ir išrinkus nugalėtoją, perkančioji organizacija, esant teisėtai įvykdytoms pirkimo procedūroms, privalo atsisakius sudaryti sutartį pirmam eilėje esančiam tiekėjui sudaryti sutartį su paskesniu eilėje esančiu tiekėju. Taigi, perkančioji organizacija, pirkimo laimėtojai atsisakius sutartį sudaryti yra priversta didesne kaina pirkti tuos pačius produktus ir neturi pasirinkimo šioje srityje, kaip antai, teisėtai surengtą pirkimą pabaigti nesudarant sutarties ar atsisakyti sutartį sudaryti brangesne kaina ar sudaryti sutartį pigesne nei laimėtojo pasiūlyme pateikta kaina. Perkančiajai organizacijai esant priverstai sutartį sudaryti, nepagrįstai atsisakiusiam sudaryti sutartį tiekėjui atsiranda civilinė atsakomybė už perkančiajai organizacijai susidariusius nuostolius, t. y. skirtumą tarp nugalėjusio ir antroje vietoje buvusio pasiūlymo kainų.

4620.

47Teismas nurodė, kad nei paskelbtoje informacijoje apie pirkimą, nei kartu su ieškiniu į bylą pateiktuose ieškovės pirkimo komisijos protokoluose nėra nurodoma maksimali pirkimui skirtų lėšų suma. Taigi, UAB „Viržis“ pasiūlymo kaina neviršijo maksimalios kainos ir ieškovės pirkimo komisija nesvarstė UAB „Viržis“ pasiūlymo kaip atmestino dėl nepriimtinos kainos, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė turėjo įsitikinti UAB „Viržis“ pasiūlymo kainos priimtinumu ar, kad buvo sudaryta sutartis viršijant ieškovės numatytą pirkimams sumą.

4821.

49Teismas nurodė, kad atsakovės padarytų nuostolių suma ieškovės apskaičiuota pagal apmokėtų prekių kiekį, apmokėta sumą, pagal sutarties pakeitimus, kuriais keisti įkainiai, bei įkainių keitimus, kokie jie buvo su UAB „Viržis“ sutarties vykdymo metu ir kokie jie būtų, jeigu pagal sutarties sąlygas sutartį būtų vykdžiusi UAB „Grūstė“. Skaičiavimai atlikti ir patvirtinti Gynybos resursų agentūros prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir atspindi faktinį ieškovei padarytos žalos dydį. Matomi pagal sąskaitas išpirkti konkretūs kiekiai ir laikotarpiai, pagrindžiantys lentelėse dėl žalos apskaičiavimo nurodytus duomenis. Pagal sutartį išpirkta suma apskaičiuota pagal faktinį sutarties vykdymą su UAB „Viržis“. Atsakovė nurodė, kad sudarant 2016 m. lapkričio 10 d. susitarimą, kai bulvių kaina sumažėjo nuo 0,34 Eur iki 0,28 Eur, Statistikos departamento pažyma dėl sumažėjusio rinkos kainų lygio buvo datuota 2016 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos kariuomenė, nepagrįstai uždelsdama įkainių sumažinimus pagal vykdytą sutartį su UAB „Viržis“, aiškiai permokėdavo, todėl dirbtinai padidino tariamai patirtos žalos dydį. Jeigu Lietuvos kariuomenė būtų savalaikiai ir apdairiai keitusi visų produktų įkainius pagal pirkimo sutartį su UAB „Viržis“, tai jos tariamai patirtas nuostolis būtų mažesnis. Teismo vertinimu, ieškovės pateiktuose skaičiavimuose neatsispindi nurodytos aplinkybės, t. y. koks tariamai patirtas nuostolis būtų, jeigu ji savalaikiai atliktų įkainių perskaičiavimus, todėl teismas šiuos ieškovės skaičiavimus laikė klaidingais ir atmestinais. Teismas nurodė, kad ieškovė iš esmės pripažino, kad Lietuvos kariuomenė per tris dienas neperskaičiuodavo produktų įkainių pagal iš Statistikos departamento gaunamus duomenis apie statistines praėjusio mėnesio rinkos kainas. Šias kainas Lietuvos kariuomenė gaudavo iki einamojo mėnesio 15 dienos ir neperskaičiavimo terminas galėjo būti iki mėnesio. Ieškovės teigimu, protingo įkainių laikotarpio (5 dienų) perskaičiavimas, patirtos žalos mažinimui gali turėti nežymią reikšmę.

5022.

51Teismas pagal išdėstytas aplinkybes sprendė, kad pripažinus, jog ieškovė nepagrįstai ilgai vėlavo įkainius sumažinti pagal iš Statistikos departamento gaunamus duomenis apie statistines praėjusio mėnesio rinkos kainas, reikalaujama nuostolių suma turėtų būti mažinama. Šalys nepateikė kainų skirtumo apskaičiavimo per 2016 m. rugsėjo 13 d. – 2016 m. lapkričio 10 d. laikotarpį, jei ieškovė per protingą terminą (5 dienų) būtų sumažinusi įkainius ir nepradelsusi virš mėnesio. Atsižvelgiant į tai, teismas CK 6.251 straipsnio 2 dalies pagrindu, sumažino 20 proc. (nuo 99 364,55 Eur sumos) ieškovės reikalaujamą priteisti nuostolių dydį iki 79 491,64 Eur sumos.

5223.

53Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, teismas darė išvadą, kad ieškovė įrodė visas atsakovės UAB „Grūstė“ civilinės atsakomybės sąlygas. Dėl tokių atsakovės veiksmų ieškovė patyrė nuostolius, todėl konstatuotinas priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusių nuostolių. Įvertinęs išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad atsakovės išdėstyti argumentai sudaro pagrindą iš dalies pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. preliminarų sprendimą, todėl preliminarus sprendimas pakeistinas ir ieškovei Lietuvos kariuomenei iš atsakovės UAB „Grūstė“ priteistini 79 491,64 Eur nuostolių atlyginimas ir 5 procentų dydžio procesinės palūkanos.

54III.

55Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

5624.

57Ieškovė Lietuvos kariuomenė pateiktame apeliaciniame skunde prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 23 d. galutinį sprendimą ir ieškovės ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

5824.1.

59Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodymų vertinimo sąlygas dėl nuostolių apskaičiavimo dydžio. Teismas nepagrįstai 20 proc. sumažino ieškovės prašomą atlyginti nuostolių dydį, kadangi pirkimo sutarties pakeitimams turėtų būti taikomas protingas laikotarpis. Atsakovė ieškovės pateiktų skaičiavimų iš esmės neginčija. Ieškovės pateikti skaičiavimai sudarė galimybę atsakovei pateikti duomenis dėl įkainių mažinimo skaičiavimo ir pateikti kitus duomenis, kurie susiję su galimai didesniais įkainiais nupirktais produktais, tačiau tokių duomenų nepateikė ir skirti ekspertizės neprašė.

6025.

61Atsakovė UAB „Grūstė“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 23 d. galutinį sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

6225.1.

63Atsakovė objektyviai negalėjo sudaryti pirkimo sutarties su ieškove, todėl pagrįstai atsisakė sudaryti pirkimo sutartį, pirmiausia, apsaugodama pačią ieškovę ir viešąjį interesą. Todėl ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų kaip būtinosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos.

6425.2.

65Atsakovė, atsisakydama pirkimo sutarties sudarymo, nepadarė ieškovei žalos, nes ieškovė įsigijo šakniavaisines daržoves iš UAB „Viržis“ pagal savo planuotas kainas, jų neviršydama. Ieškovė neatmetė UAB „Viržis“ pasiūlymo dėl per didelės kainos ir nebandė įsigyti šakniavaisinių daržovių pigesnėmis kainomis, todėl ieškovė, jeigu ir patyrė žalą, tai tik dėl savo kaltės. Taigi, ieškovė neįrodė žalos padarymo fakto ir priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios tariamos žalos kaip būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.

6625.3.

67Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo praktika panašioje savo faktinėmis aplinkybėmis civilinėje byloje Nr. e2A-345-781/2019 ir neatmetė ieškinio.

6825.4.

69Ieškovė pateikė įrodymais nepagrįstą ieškinį. Teismas, pažeisdamas proceso šalių lygiateisiškumo ir proceso koncentruotumo principus, nepagrįstai į bylą priėmė ir nagrinėjo ieškovės aiškiai pavėluotai teisme pateiktus papildomus įrodymus (produktų įsigijimą pagrindžiančias sąskaitas faktūras), kurių turėjo nepriimti ir atmesti. Teismas turėjo atmesti ieškinį, kaip neįrodytą.

7025.5.

71Ieškovė netinkamai paskaičiavo tariamai patirtos žalos dydį, nes turėjo paskaičiuoti, kokią galimai prarado naudą, palygindama iš UAB „Viržis“ nupirktų daržovių kainą su įprastomis rinkos kainomis, o ne su atsakovės pasiūlymo kainomis.

7226.

73Atsakovė UAB „Grūstė“ atsiliepimu į ieškovės Lietuvos kariuomenės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

7426.1.

75Ieškovė sudarė pirkimo sutartį su UAB „Viržis“ nesilaikydama viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo. Ieškovė byloje nepateikė jokių įrodymų, kad ji prieš sudarydama pirkimo sutartį tinkamai įvykdė jai tenkančias pareigas įvertinti, ar UAB „Viržis“ pasiūlymo kaina nėra per didelė (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ir racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis).

7626.2.

77Apeliaciniu skundu ieškovė iš esmės prašo teismo nubausti atsakovę antrą kartą dėl aplinkybių, kurių atsiradimas priklausė būtent nuo ieškovės, o ne nuo atsakovės. Pirmą kartą ieškovė sudarė pirkimo sutartį su UAB „Viržis“ per didelėmis kainomis, o antrą kartą ieškovė dirbtinai pasididino prekių pirkimo išlaidas, nes laiku neperskaičiuodavo sutartyje su UAB „Viržis“ nurodytų prekių įkainių savo nenaudai, neracionaliai naudodama pirkimui skirtas lėšas. Ieškovė permokėjo, pirkdama tiekėjo pasiūlyme per didelėmis kainomis ir vėliau pirkimo sutarties vykdymo metu prekių įkainių laiku nesumažindavo, nors privalėjo tai atlikti, taupydama pirkimui skirtas lėšas. Būtent perkančiajai organizacijai VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas.

7826.3.

79Jeigu ieškovė būtų savailaikiai ir apdairiai keitusi visų produktų įkainius pagal pirkimo sutartį su UAB „Viržis“, tai jos tariamai patirtas nuostolis būtų mažesnis.

8026.4.

81Ieškovė pirmosios instancijos teismui nepateikė tinkamų įkainių skaičiavimų. Be to, ieškovė neištaisė skaičiavimų trūkumų, kuriuos pati pripažino 2019 m. gegužės 7 d. žodinio bylos nagrinėjimo posėdžio metu, laiku nepateikė tinkamų žalos dydžio apskaičiavimo įrodymų.

8227.

83Ieškovė Lietuvos kariuomenė atsiliepimu į atsakovės UAB „Grūstė“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir remiantis ieškovės pateikto apeliacinio skundo argumentais pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 23 d. galutinį sprendimą ir ieškovės ieškinį patenkinti visiškai. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

8427.1.

85Atsakovei savo pasiūlyme nenurodžius subtiekėjų, dėl kurių galėjo būti pažeisti kvalifikaciniai reikalavimai ir atsakovės pasiūlymas būtų atmestas pagal VPĮ, bei atsakovei galint įsigyti bulvių iš įvairių šalių gamintojų ar tarpininkų, atsakovės ankstesni sutartiniai santykiai su ginče minimu ūkininku ar šių sutartinių santykių padariniai dėl sutarties uždarumo principo taikymo negali būti siejami viešųjų pirkimų procedūrų atlikimo kontekste su ieškove ir jos kaip perkančiosios organizacijos atliktais veiksmais nustatant pasiūlymų eilę ir siūlant sudaryti pirkimo sutartį atsakovei ar būti pagrindu atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės.

8627.2.

87Atsakovė į bylą nepateikė jokių susitarimų su ginče minimu ūkininku ir nenurodė kokios daržovių tiekimo sąlygos buvo taikomos susitarimui tarp atsakovės ir ūkininko, todėl vien galimai nenaudingų sąlygų tarp ūkininko ir atsakovės nustatymas negali būti pagrindu atsisakyti sudaryti sutartį, kai ekonominių sąlygų pokytis ir teisinių priemonių nepanaudojimas susitarimo vykdymui užtikrinti yra pačios atsakovės didelio nerūpestingumo padarinys. Tokiu atveju atsakovė gina ne ieškovės ir / ar viešąjį interesą, bet išskirtinai savo ekonominį interesą gauti kuo didesnį pelną iš savo prekybinės veiklos.

8827.3.

89Ieškovė įsigijo ginčo prekes už pirkimo plane numatytų lėšų sumą ir todėl ieškovė neturėjo pagrindo spręsti dėl nepriimtinos ir per didelės kainos instituto taikymo.

9027.4.

91Atsakovės nurodomos Lietuvos apeliacinio teismo bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos, kadangi ieškovė nuostolių atsiradimą kildina iš ne iš atsisakymo sudaryti preliminariąją sutartį viešajame pirkime.

9227.5.

93Įrodinėjimo priemonės ribojamos tik pirmajame dokumentinio proceso etape, kai pareiškiamas dokumentinio proceso tvarka galimas nagrinėti ieškinys ir priimamas preliminarus sprendimas. Antrajame dokumentinio proceso etape, kai atsakovas gavęs preliminaraus sprendimo kopiją pareiškia prieštaravimus, įrodinėjimo priemonės neribojamos. Šiame etape tiek ieškovas, tiek atsakovas gali teikti visas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177 straipsnyje leidžiamas įrodinėjimo priemones.

9427.6.

95Nėra nustatytų įprastų rinkos kainų, pagal kurias būtų galima teigti, kad ieškovė nusipirko pirkimo objektą akivaizdžiai didesnėmis nei rinkos kainomis. Tiekėjas neprivalėjo siūlyti produktų kainų ne aukštesnių, nei nurodomos Lietuvos statistikos departamento statistinėje informacijoje apie vidutines mažmenines kainas.

9627.7.

97Atsakovės siūlomas ieškovės patirtų nuostolių apskaičiavimo būdas, lyginant Lietuvos statistikos departamento informacinio pobūdžio duomenis, yra visiškai nepagrįstas, nes jis ne tik neatspindi realios ieškovei padarytos žalos masto ir apimties, tačiau ir suponuoja aplinkybę, kad ieškovė tokiu atveju turėjo UAB „Viržis“ pasiūlyme nurodytas kainas mažinti ar didinti ne pagal pirkimo sutartyje nustatytas formules, tačiau pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis ir iš esmės nustatyti naujas pirkimo sutarties sąlygas, kas nėra leidžiama pagal VPĮ.

98Teisėjų kolegija

konstatuoja:

99IV.

100Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10128.

102Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

103Dėl ieškovės Lietuvos kariuomenės apeliacinio skundo

10429.

105Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodymų vertinimo sąlygas dėl nuostolių apskaičiavimo dydžio, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 20 proc. sumažino ieškovės prašomą atlyginti nuostolių dydį, kadangi pirkimo sutarties pakeitimams turėtų būti taikomas protingas laikotarpis. Teisėjų kolegija šiuos ieškovės teiginius atmeta kaip nepagrįstus dėl toliau nurodomų priežasčių.

10630.

107CPK 178 straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išvadas. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

10831.

109Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė įrodymų vertinimo taisykles ir teisingai nustatė turinčias reikšmę bylai aplinkybes, tinkamai taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodymų vertinimo sąlygas dėl nuostolių apskaičiavimo dydžio.

11032.

111Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus ieškovės teiginius, kad atsakovė ieškovės pateiktų skaičiavimų iš esmės neginčija, kad ieškovės pateikti skaičiavimai sudarė galimybę atsakovei pateikti duomenis dėl įkainių mažinimo skaičiavimo ir pateikti kitus duomenis, kurie susiję su galimai didesniais įkainiais nupirktais produktais, tačiau tokių duomenų nepateikė ir skirti ekspertizės neprašė.

11233.

113Teisėjų kolegija pažymi, kad žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016). Be to, už racionalų pirkimui skirtų lėšų panaudojimą yra atsakinga ieškovė, kaip perkančioji organizacija (VPĮ 3 straipsnio 2 dalis), todėl ieškovė turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos laikymąsi viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo, vykdant pirkimo sutartį. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai nei teigia ieškovė, būtent ieškovė turėjo pareigą pateikti realius, pagrįstus žalos fakto ir dydžio įrodymus, o ne atsakovė.

11434.

115Teisingos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuostolių padidėjimo ieškovei elgiantis nerūpestingai. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad pripažinus, jog ieškovė nepagrįstai ilgai vėlavo įkainius sumažinti pagal iš Statistikos departamento gaunamus duomenis apie statistines praėjusio mėnesio rinkos kainas, reikalaujama nuostolių suma turėtų būti mažinama.

11635.

117Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog vykdydama sutartį su UAB ,,Viržis“ tinkamai ir laiku atliko perkamų prekių įkainių perskaičiavimą pagal sutarties sąlygas. Ieškovė įrodymais ir argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo teiginio dėl protingo termino (5 dienų) perkamų prekių įkainių perskaičiavimui. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad šalys nepateikė kainų skirtumo apskaičiavimo per 2016 m. rugsėjo 13 d. – 2016 m. lapkričio 10 d. laikotarpį, jei ieškovė per protingą terminą (5 dienų) būtų sumažinusi įkainius ir nepradelsusi virš mėnesio. Todėl teisėjų kolegija pagal bylos duomenis ir byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai taikė CK 6.251 straipsnio 2 dalį ir pagrįstai darė išvadą, kad reikalaujama nuostolių suma mažintina 20 proc. (nuo 99 364,55 Eur sumos) iki 79 491,64 Eur sumos (CK 6.251 straipsnio 2 dalis).

118Dėl atsakovės UAB „Grūstė“ apeliacinio skundo

11936.

120Atsakovė UAB „Grūstė“ apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovė objektyviai negalėjo sudaryti pirkimo sutarties su ieškove, todėl pagrįstai atsisakė sudaryti pirkimo sutartį, pirmiausia, apsaugodama pačią ieškovę ir viešąjį interesą, ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų kaip būtinosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Teisėjų kolegija atmeta šiuos teiginius kaip nepagrįstus.

12137.

122Pirkimo sąlygų 19 punktas nustato, kad savo pasiūlyme konkurso dalyvis turi nurodyti, kokius subtiekėjus jis ketina pasitelkti, jei pasitelks. Subtiekėjų pasitelkimas nekeičia konkurso dalyvio atsakomybės dėl numatomos sudaryti pirkimo sutarties įvykdymo. Pasitelkiami subtiekėjai turi atitikti konkurso sąlygų 14.1 ir 14.5 punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus ir pateikti nurodytus dokumentus.

12338.

124Nagrinėjamu atveju atsakovė savo pasiūlyme nepateikė subtiekėjo pavadinimo, adreso ir nenurodė subtiekėjo įsipareigojimų dalies (procentais), kuriai ketinama pasitelkti subtiekėją, t. y. atsakovė subtiekėjo neišviešino. Dėl to sutiktina su ieškove, kad atsakovė pati prisiėmė įsipareigojimus už tinkamą sutarties vykdymą, jeigu jos pasiūlymas būtų pripažintas laimėjusiu, taip pat pasiūlymą teikė prisiimdama riziką už pasiūlyme nurodytų prekių patiekimą ieškovui.

12539.

126Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė į bylą nepateikė jokių susitarimų su minėtu ūkininku ir nenurodė kokios daržovių tiekimo sąlygos buvo taikomos susitarimui tarp atsakovės ir ūkininko, todėl darytina išvada, kad vien galimai nenaudingų sąlygų tarp ūkininko ir atsakovės nustatymas negali būti pagrindu atsisakyti sudaryti sutartį, kai ekonominių sąlygų pokytis ir teisinių priemonių nepanaudojimas susitarimo vykdymui užtikrinti yra pačios atsakovės didelio nerūpestingumo padarinys. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu atveju atsakovė gina ne ieškovę ir viešąjį interesą, bet išskirtinai savo ekonominį interesą gauti kuo didesnį pelną iš savo prekybinės veiklos.

12740.

128Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad ieškovė dėl savo kaltės patyrė žalą, kad ieškovė neįrodė žalos padarymo fakto ir priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios tariamos žalos kaip būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.

12941.

130Teisėjų kolegija pažymi, kad VPĮ nėra numatyta įpareigojimų perkančiajai organizacijai pirkimo procedūrų metu informuoti pirkimo laimėtoją apie jo pranešimo atsisakyti sudaryti sutartį vertinimą, reikalauti žalos atlyginimo jos dar nesant, kadangi žala paaiškėja tik galutinai įvykdžius sutartį ir paaiškėjus preliminarių išperkamų produktų kiekiui, ar informuoti pirkimo laimėtoją apie pirkimo procedūras tokiu būdu, kad nuostolių būtų išvengta.

13142.

132Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovė prašo priteisti skirtumą tarp sutarties sudarytos su UAB „Viržis“ ir sutarties, jeigu ji būtų sudaryta, su atsakove, atsiradusį ieškovei sudarius sutartį su brangesnį pasiūlymą pateikusiu tiekėju. Dėl to laikytini nepagrįstais atsakovės teiginiai, kad ieškovė iš esmės prašo teismo nubausti atsakovę antrą kartą dėl aplinkybių, kurių atsiradimas priklausė būtent nuo ieškovės, o ne nuo atsakovės.

13343.

134Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo praktika panašioje savo faktinėmis aplinkybėmis civilinėje byloje Nr. e2A-345-781/2019 ir neatmetė ieškinio.

13544.

136Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad civilinės bylos Nr. e2A-345-781/2019 ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos, nes nagrinėjamoje byloje ieškovė nuostolių atsiradimą kildina ne iš atsisakymo sudaryti preliminariąją sutartį viešajame pirkime. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2020 m. kovo 9 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 10 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartį (civilinėje byloje Nr. e2A-345-781/2019) bei bylos dalį dėl ieškovei Lietuvos kariuomenei priteistinos žalos atlyginimo dydžio perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

13745.

138Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad ieškovė pateikė įrodymais nepagrįstą ieškinį, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas proceso šalių lygiateisiškumo ir proceso koncentruotumo principus, nepagrįstai į bylą priėmė ir nagrinėjo ieškovės aiškiai pavėluotai teisme pateiktus papildomus įrodymus (produktų įsigijimą pagrindžiančias sąskaitas faktūras), kurių turėjo nepriimti ir atmesti. Teisėjų kolegija atmeta šiuos teiginius kaip nepagrįstus.

13946.

140Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo priemonės ribojamos tik pirmajame dokumentinio proceso etape, kai pareiškiamas dokumentinio proceso tvarka galimas nagrinėti ieškinys ir priimamas preliminarus sprendimas (CPK 424 str., 425 str.). Antrajame dokumentinio proceso etape, kai atsakovas gavęs preliminaraus sprendimo nuorašą pareiškia prieštaravimus, įrodinėjimo priemonės neribojamos (CPK 430 str.). Šiame etape tiek ieškovas, tiek atsakovas gali teikti visas CPK 177 str. leidžiamas įrodinėjimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2009). Pažymėtina, kad po preliminaraus sprendimo priėmimo tiek atsakovas savo prieštaravimuose, tiek ieškovas atsiliepime į prieštaravimus turi teisę pateikti teismui naujus, ir nebūtinai rašytinius, įrodymus, nurodyti papildomus motyvus (CPK 430 str. 1, 2 d.), o teismas savo ruožtu turi teisę teismo posėdyje aiškintis visas bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes. Be to, preliminaraus sprendimo priėmimas iš esmės reiškia tik dokumentinio proceso pradžią, atsakovo nuomonė dėl pareikšto ieškinio ir priimto preliminaraus sprendimo dar tik bus išdėstyta prieštaravimuose (CPK 430 str.) ir taip yra užtikrinama jo teisė būti išklausytam. Atsakovui pareiškus prieštaravimus, prasideda antrasis dokumentinio proceso etapas, kuriame procesas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (išskyrus tai, kad sutrumpintas pasirengimas teisminiam nagrinėjimui) ir baigiamas galutinio sprendimo priėmimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2011).

14147.

142Atsakovės teigimu, ieškovė netinkamai paskaičiavo tariamai patirtos žalos dydį, nes turėjo paskaičiuoti, kokią galimai prarado naudą, palygindama iš UAB „Viržis“ nupirktų daržovių kainą su įprastomis rinkos kainomis, o ne su atsakovės pasiūlymo kainomis. Teisėjų kolegija šiuos teiginius atmeta kaip nepagrįstus.

14348.

144Įvykdžius viešąjį pirkimą konkursą ir išrinkus nugalėtoją, perkančioji organizacija esant teisėtai įvykdytoms pirkimo procedūroms privalo, atsisakius sudaryti sutartį pirmam eilėje esančiam tiekėjui, sudaryti sutartį su paskesnių eilėje esančiu tiekėju. Taigi, perkančioji organizacija, konkurso nugalėtojui atsisakius sutartį sudaryti yra priversta didesne kaina pirkti tuos pačius produktus ir neturi pasirinkimo šioje srityje, pvz. teisėtai surengtą pirkimą pabaigti nesudarant sutarties ar atsisakyti sutartį sudaryti brangesne kaina ar sudaryti sutartį pigesne nei nugalėtojo pasiūlyme pateikta kaina. Perkančiajai organizacijai esant priverstai sutartį sudaryti, nepagrįstai atsisakiusiam sudaryti sutartį tiekėjui atsiranda civilinė atsakomybė už perkančiajai organizacijai susidariusius nuostolius, t. y. skirtumą tarp nugalėjusio ir antroje vietoje buvusio pasiūlymo kainų.

14549.

146Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra nustatytų įprastų rinkos kainų, pagal kurias galima būtų teigti, kad ieškovė nusipirko pirkimo objektą akivaizdžiai didesnėmis nei rinkos kainomis. Lietuvos statistikos departamentas kaupia statistinę informaciją, susijusią su prekių vidutinėmis mažmeninėmis kainomis. Teikiant pasiūlymą pirkimo dokumentuose buvo pateikiamos formulės, pagal kurias pasiūlymo kainai visuomet yra taikomas arba pabrangimas arba nuolaida, atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento nurodomas vidutines mažmenines kainas, tačiau tai nereiškia, kad tiekėjas privalėjo siūlyti produktų kainas ne aukštesnes nei nurodoma Lietuvos statistikos departamento statistinėje informacijoje. Lietuvos statistikos departamento teikiami duomenys yra informacinio pobūdžio, kurie nėra privalomi teikiant pasiūlymą ir nurodant prekių kainas, nes taip būtų neteisėtai ribojama konkurencija dėl tiekėjų teisės siūlyti produktus didesnėmis ar mažesnėmis kainomis ir konkuruoti vykdomuose pirkimuose.

14750.

148Dėl to darytina išvada, kad atsakovės siūlomas ieškovės patirtų nuostolių apskaičiavimo būdas, lyginant informacinio pobūdžio duomenis, yra nepagrįstas, nes jis neatspindi realios ieškovei padarytos žalos masto ir apimties, kadangi tokiu būdu ieškovė būtų turėjusi UAB „Viržis“ pasiūlyme nurodytas kainas mažinti ar didinti ne pagal sutartyje nustatytas formules, tačiau pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis ir iš esmės nustatyti naujas sutarties vykdymo sąlygas, kas nėra leidžiama pagal VPĮ.

14951.

150Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė įrodė visas atsakovės UAB „Grūstė“ civilinės atsakomybės sąlygas. Dėl tokių atsakovės veiksmų ieškovė patyrė nuostolius, todėl konstatuotinas priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusių nuostolių. Laikytinos pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovės išdėstyti argumentai sudaro pagrindą iš dalies pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. preliminarų sprendimą, todėl preliminarus sprendimas pakeistinas ir ieškovei Lietuvos kariuomenei iš atsakovės UAB „Grūstė“ priteistinas 79 491,64 Eur nuostolių atlyginimas.

151Dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų

15252.

153Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

154Dėl procesinės bylos baigties

15553.

156Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, padarė teisingas išvadas (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

15754.

158Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniai skundai atmestini, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

159Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

16055.

161Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

16256.

163Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad apeliantėms Lietuvos kariuomenei ir UAB „Grūstė“ bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).

164Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

165palikti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimą nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė Lietuvos kariuomenė dokumentinio proceso tvarka 2019 m. sausio 8 d.... 8. 2.... 9. Ieškovė nurodė, kad Lietuvos kariuomenė 2015 m. spalio 26 d. paskelbė... 10. 3.... 11. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. sausio 17 d. preliminariu sprendimu... 12. 4.... 13. Atsakovė UAB „Grūstė“ 2019 m. vasario 7 d. pateikė prieštaravimus,... 14. 5.... 15. Atsakovė, būdama sąžininga ir atsakinga tiekėja atsisakė sudaryti pirkimo... 16. 6.... 17. Atsakovė nesutinka su ieškovės apskaičiuotu tariamai patirtos žalos... 18. 7.... 19. Ieškovė Lietuvos kariuomenė pateiktu atsiliepimu į atsakovės UAB... 20. 8.... 21. VPĮ nėra teisės normų, įpareigojančių perkančiąją organizaciją... 22. 9.... 23. Pateikdama pasiūlymą, kuriame išreiškė sutikimą su visomis pirkimo... 24. 10.... 25. Ieškovė Lietuvos kariuomenė 2019 m. rugsėjo 16 d. patikslino (sumažino)... 26. II.... 27. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 28. 11.... 29. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. spalio 23 d. galutiniu sprendimu Šiaulių... 30. 12.... 31. Teismas sprendė, kad atsakovė nepagrįstai nurodo, jog informavusi apie... 32. 13.... 33. Teismas sprendė, kad preliminaraus susitarimo su ūkininku komercinių... 34. 14.... 35. Teismas nurodė, kad atsakovė, pateikdama pasiūlymą, kuriame išreiškė... 36. 15.... 37. Teismo vertinimu, atsakovė turėjo pareigą elgtis sąžiningai... 38. 16.... 39. Teismas nurodė, kad atsakovė, teikdama pasiūlymą ir sudarydama preliminarų... 40. 17.... 41. Teismas taip pat nurodė, kad šalių sutartiniai prievoliniai santykiai... 42. 18.... 43. Teismas nurodė, kad sutartinių teisinių santykių uždarumo principo... 44. 19.... 45. Teismas sprendė, kad įvykdžius viešąjį pirkimą ir išrinkus... 46. 20.... 47. Teismas nurodė, kad nei paskelbtoje informacijoje apie pirkimą, nei kartu su... 48. 21.... 49. Teismas nurodė, kad atsakovės padarytų nuostolių suma ieškovės... 50. 22.... 51. Teismas pagal išdėstytas aplinkybes sprendė, kad pripažinus, jog ieškovė... 52. 23.... 53. Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, teismas darė išvadą,... 54. III.... 55. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 56. 24.... 57. Ieškovė Lietuvos kariuomenė pateiktame apeliaciniame skunde prašo pakeisti... 58. 24.1.... 59. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas,... 60. 25.... 61. Atsakovė UAB „Grūstė“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių... 62. 25.1.... 63. Atsakovė objektyviai negalėjo sudaryti pirkimo sutarties su ieškove, todėl... 64. 25.2.... 65. Atsakovė, atsisakydama pirkimo sutarties sudarymo, nepadarė ieškovei žalos,... 66. 25.3.... 67. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos apeliacinio... 68. 25.4.... 69. Ieškovė pateikė įrodymais nepagrįstą ieškinį. Teismas, pažeisdamas... 70. 25.5.... 71. Ieškovė netinkamai paskaičiavo tariamai patirtos žalos dydį, nes turėjo... 72. 26.... 73. Atsakovė UAB „Grūstė“ atsiliepimu į ieškovės Lietuvos kariuomenės... 74. 26.1.... 75. Ieškovė sudarė pirkimo sutartį su UAB „Viržis“ nesilaikydama... 76. 26.2.... 77. Apeliaciniu skundu ieškovė iš esmės prašo teismo nubausti atsakovę antrą... 78. 26.3.... 79. Jeigu ieškovė būtų savailaikiai ir apdairiai keitusi visų produktų... 80. 26.4.... 81. Ieškovė pirmosios instancijos teismui nepateikė tinkamų įkainių... 82. 27.... 83. Ieškovė Lietuvos kariuomenė atsiliepimu į atsakovės UAB „Grūstė“... 84. 27.1.... 85. Atsakovei savo pasiūlyme nenurodžius subtiekėjų, dėl kurių galėjo būti... 86. 27.2.... 87. Atsakovė į bylą nepateikė jokių susitarimų su ginče minimu ūkininku ir... 88. 27.3.... 89. Ieškovė įsigijo ginčo prekes už pirkimo plane numatytų lėšų sumą ir... 90. 27.4.... 91. Atsakovės nurodomos Lietuvos apeliacinio teismo bylos ir nagrinėjamos bylos... 92. 27.5.... 93. Įrodinėjimo priemonės ribojamos tik pirmajame dokumentinio proceso etape,... 94. 27.6.... 95. Nėra nustatytų įprastų rinkos kainų, pagal kurias būtų galima teigti,... 96. 27.7.... 97. Atsakovės siūlomas ieškovės patirtų nuostolių apskaičiavimo būdas,... 98. Teisėjų kolegija... 99. IV.... 100. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 101. 28.... 102. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 103. Dėl ieškovės Lietuvos kariuomenės apeliacinio skundo... 104. 29.... 105. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 106. 30.... 107. CPK 178 straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis... 108. 31.... 109. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai... 110. 32.... 111. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus ieškovės teiginius, kad... 112. 33.... 113. Teisėjų kolegija pažymi, kad žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl... 114. 34.... 115. Teisingos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuostolių padidėjimo... 116. 35.... 117. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad ieškovė neįrodė,... 118. Dėl atsakovės UAB „Grūstė“ apeliacinio skundo ... 119. 36.... 120. Atsakovė UAB „Grūstė“ apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovė... 121. 37.... 122. Pirkimo sąlygų 19 punktas nustato, kad savo pasiūlyme konkurso dalyvis turi... 123. 38.... 124. Nagrinėjamu atveju atsakovė savo pasiūlyme nepateikė subtiekėjo... 125. 39.... 126. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė į bylą nepateikė jokių... 127. 40.... 128. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad... 129. 41.... 130. Teisėjų kolegija pažymi, kad VPĮ nėra numatyta įpareigojimų... 131. 42.... 132. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovė prašo priteisti skirtumą tarp... 133. 43.... 134. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovės teiginius, kad pirmosios... 135. 44.... 136. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime... 137. 45.... 138. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad ieškovė pateikė įrodymais... 139. 46.... 140. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo priemonės ribojamos tik... 141. 47.... 142. Atsakovės teigimu, ieškovė netinkamai paskaičiavo tariamai patirtos žalos... 143. 48.... 144. Įvykdžius viešąjį pirkimą konkursą ir išrinkus nugalėtoją,... 145. 49.... 146. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra nustatytų įprastų rinkos kainų, pagal... 147. 50.... 148. Dėl to darytina išvada, kad atsakovės siūlomas ieškovės patirtų... 149. 51.... 150. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad... 151. Dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų... 152. 52.... 153. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad... 154. Dėl procesinės bylos baigties... 155. 53.... 156. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal... 157. 54.... 158. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniai skundai... 159. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ... 160. 55.... 161. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 162. 56.... 163. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą,... 164. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 165. palikti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimą nepakeistą....