Byla 2A-1023-603/2018

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Bujokaitės, kolegijos teisėjų Astos Radzevičienėw ir Rūtos Veniulytės - Jankūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) D. L. ir atsakovo (apelianto) V. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. L. ieškinį atsakovui V. L. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei su tuo susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys - KU ,,Sostinės kreditas“, AB DNB bankas, UAB ,,IPF Digital Lietuva“, V. M., O. I. B., UAB ,,4finance“, UAB ,,Fashion Gold“, UAB ,,Naujamiesčio būstas“, UAB ,,Energijos Skirstymo operatorius“ , UAB ,,Vilniaus energija“, UAB ,,Lietuvos dujų tiekimas“, M. B..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, išspręsti klausimus, susijusius su nepilnamečiu vaiku (šių reikalavimų ieškovė atsisakė 2017-05-18 vykusio teismo posėdžio metu, nes dukra tapo pilnamete), priteisti iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos, išspręsti prievolių vykdymo klausimą kreditoriams, padalinti santuokoje įgytą turtą, palikti santuokinę pavardę - ,,L.“. Nurodė, kad su atsakovu susituokė, ( - ) gimė sūnus A. L., ir ( - ) – dukra G. L. Santuokos pradžioje su atsakovu santykiai buvo geri, nors jis piktnaudžiavo alkoholiu, o nuo 2010 m. ėmė itin dažnai ir dideliais kiekiais vartoti alkoholį, tapo agresyvus, konfliktiškas, priekaištaudavo dėl smulkmenų, žemindavo, grasindavo susidorojimu, vartojo fizinį, psichologinį, ekonominį smurtą ieškovės atžvilgiu, dažnai net vaiko akivaizdoje. Toks atsakovo elgesys vaikui kėlė baimę, stresą, vaikas susirgo jaunatviniu idiopatiniu artritu. Dėl atsakovo elgesio kreiptasi į policiją, pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje, iškelta baudžiamoji byla. Dėl santuokos iširimo kaltas tik atsakovas, jis pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, dėl jo elgesio bendras gyvenimas tapo neįmanomas ir netgi pavojingas. Atsakovas, piktnaudžiaudamas alkoholiu, ieškovės atžvilgiu naudojo fizinį, psichologinį smurtą, baugino vaiką, grasino nužudyti. Ieškovė ilgai kentė tokį elgesį, atleisdavo, nes bandė išsaugoti šeimą. Sutuoktinio elgesys sužlugdė ieškovės svajones bei pasitikėjimą, ji patyrė emocinį sukrėtimą bei pažeminimus, fizinį skausmą ir didžiulę baimę dėl savo ir vaiko sveikatos, gyvybės, todėl prašė iš atsakovo priteisti 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 7182/9965 dalis buto, esančio ( - ), 2783/9965 dalys buto ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise, nes įgytos iki santuokos įregistravimo, buto vertė 175 799 Eur. Santuokoje įgytas ir ieškovės vardu registruotas automobilis BMV 318, valst. Nr. ( - ) vertė apie 700 Eur bei ( - ) akcijų. Po santuokos nutraukimo prašė santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą padalinti lygiomis dalimis, jai priteisti 50 vienetų ( - ) akcijų, atsakovui priteisti automobilį, jai priteisiant 350 Eur kompensaciją. Išlaikant dukrą dėl jos sveikatos bei atsakovo menko prisidėjimo prie vaiko išlaikymo, įgyta daug kreditorinių įsipareigojimų kreditinėms įstaigoms, bankams, komunalines paslaugas teikiančioms bendrovėms. Visos paskolos imtos šeimos poreikiams, vaiko interesams tenkinti. Skolos už paslaugas susidarė už šeimos būstą, todėl visi įsipareigojimai po santuokos nutraukimo pripažintini solidariomis sutuoktinių prievolėmis. Be to, dalį šeimos poreikiams paimtų kreditų ieškovė yra grąžinusi viena – laikotarpiu nuo 2013-01-11 kai su atsakovu gyveno skyrium iki ieškinio padavimo, viso 12 808,93 Eur, todėl iš atsakovo priteistina 6 404,46 Eur kompensacija už solidarių prievolių įvykdymą.
  2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog vien ikiteisminio tyrimo pradėtas nepakankamas įrodymas, kad jis nevykdė sutuoktinio pareigos bei santuoka iširo dėl jo kaltės. Atsakovas rūpinosi šeima, stengėsi sudaryti šeimai kuo geresnes sąlygas, tačiau apie 2010 m. ieškovė pradėjo jį provokuoti, stengtis sukurti situacijas, kai neva jis smurtauja. 2010 m. ieškovė dujų balionėliu pripurškė jam akis taip sužalodama atsakovo sveikatą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas vartoja alkoholį, terorizuoja ją ir vaikus. Sutiko, kad butas ir akcijos būtų padalintos ieškovės prašomu būdu, tačiau nesutiko su reikalavimu dėl kompensacijos už automobilį priteisimo, nes jis buvo netinkamas naudoti ir 2015-07-01 parduotas į supirktuvę už 100 Eur, tačiau neišregistruotas, nes registruotas ieškovės vardu. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos atsiradimą. Be to, ieškovė tokiomis pat aplinkybėmis prašo atlyginti neturtinę žalą ir baudžiamojoje byloje. Atsakovas su ieškove negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2013-01-11, todėl visi finansiniai įsipareigojimai yra ieškovės asmeninės prievolės.
  3. Atsakovas pateiktu priešieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, prievoles visiems kreditoriams po santuokos nutraukimo pripažinti asmeninėmis ieškovės prievolėmis, o prievolę M. B. – solidaria abiejų sutuoktinių prievole. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-11 nutartimi įpareigotas gyventi skyrium nuo ieškovės, todėl jų santykiai nutrūko būtent nuo šios datos. Atsakovas mokėjo dukrai išlaikymą, iš kurio turėjo būti sumokami ir komunaliniai mokesčiai. Ieškovė sąmoningai nemokėjo mokesčių už butą, be jokio pagrindo ėmė paskolas, jų ėmimo nederino su juo, todėl tikėtina, jog pinigai buvo naudojami tik ieškovės poreikiams tenkinti. Visi įsiskolinimai atsirado po jų gyvenimo skyrium, išskyrus skolą M. B., pagal 2005-05-17 paskolos sutartį, šie pinigai buvo skirti buto įrengimui užbaigti, šią prievolę prašė pripažinti sutuoktinų solidaria prievole. Kitos prievolės pripažintinos ieškovės asmeninėmis prievolėmis.
  4. Ieškovė su priešieškiniu nesutiko, nurodė, kad atsakovas nuolat piktnaudžiavo alkoholiu, gydėsi Respublikinėje psichiatrinėje ligoninėje, ne kartą gulėjo Lazdynų ligoninėje ūmių apsinuodijimų skyriuje. Nuo 2009 m. dėl sutuoktinio girtavimo, nuolatinės įtampos šeimoje, ieškovei prasidėjo panikos priepuoliai, buvo skirti stiprūs antidepresantai. 2010 m. gyvenimo sąlygos tapo nebepakeliamos, atsakovas smurtavo jos atžvilgiu vaikų akivaizdoje. Ne kartą teko kreiptis į policiją, moterų krizių centrą. Atsakovui taikyta socialinių įgūdžių programa. Atsakovas pažadų nebevartoti alkoholio nevykdė, o 2012 m. girtavo nuolat. Šeimai trūko pinigų, reikėjo išlaikyti du vaikus, o ieškovės darbo užmokestis nebuvo didelis. Atsakovo atlyginimas siekė 80 Lt per mėnesį. 2012-03-01 AB DNB banke įgijo Daily card kortelę, kredito limitas buvo 1 000 litų, vėliau kredito limitą padidino iki 4 000 litų. Pirko maistą, tenkino vaikų poreikius, pagal galimybes mokėjo mokesčius. 2015-03-10 su AB DNB banku pasirašė kreditavimo sutartį 1 000 Eur, nes tiek buvo skolinga pasibaigus kredito limito kortelės galiojimui. Ieškovė mokėjo mokesčius, lizingo įmokas už kompiuterį, dukros muzikos mokyklą, už ortodonto paslaugas dukrai. 2013-01-11 atsakovui skirta kardomoji priemonė gyventi atskirai, nuo to laiko jis visiškai neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, mokesčių mokėjimo. Priešingai, turėdamas buto raktus, ateidavo į namus ir išsinešė visus vertingesnius daiktus. 2013 m. dukrai diagnozavus ligą, išlaidos tik padidėjo. Atsakovas su dukra nebendravo, prie išlaikymo neprisidėjo, viskuo rūpinosi viena ieškovė. 2013 m. išaugo mokesčiai už būstą, ieškovės gaunamo darbo užmokesčio neužteko, todėl turėjo skolintis. Atsakovas 2005 m. iš sesers M. B. paskolos neėmė, apie paskolą ieškovė girdi pirmą kartą. 30 000 LT atsakovo sesuo jam pervedė pardavusi tėvų butą Šiauliuose, kaip palikimo dalį. Jis smarkiai girtavo, todėl gautas lėšas greičiausiai panaudojo savo įmonės reikmėms. Nurodė, jog yra atsiskaičiusi su kreditoriumi UAB ,,4finance“.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą ( - ), dėl atsakovo kaltės, ieškovei paliko santuokinę pavardę - „L“, nustatė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2013 m. sausio 11 d., priteisė iš atsakovo ieškovei 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise 3591/9965 dalis buto, esančio ( - ), priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise 3591/9965 dalis buto, esančio ( - ), priteisė iš atsakovo ieškovei 1448,1 Eur kompensacijos už perleistas ( - ) akcijas, priteisė iš atsakovo ieškovei 240,51 Eur kompensacijos už sumokėtus komunalinius mokesčius bei įmokas kreditoriams, atsakovo prievolę trečiajam asmeniui M. B. pagal 2005 m. gegužės 17 d. paskolos sutartį pripažino asmenine atsakovo prievole, prievoles kredito unijai ,,Sostinės kreditas“ (,,Mano unija“) pagal 2015 m. liepos 17 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. SV0019716/15, AB DNB pagal 2015 m. kovo 10 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2411-2015-013, UAB ,,IPF Digital Lietuva“ pagal 2015 m. lapkričio 2 d. paskolos sutartį, V. M. pagal 2015 m. liepos 14 d. paskolos sutartį, O. I. B. pagal 2014 m. birželio 16 d. paskolos raštelį, UAB ,,4finance“ pagal 2016 m. vasario 15 d. paskolos sutartį Nr. 804703009, UAB ,,Fashion Gold“ pagal lombardo paskolos sutartis Nr. 353, 429, 435, 436, 453, 462, 486, 552, UAB ,,Energijos skirstymo operatorius“ (iki tos dienos, kol atsakovas nesinaudos ( - ), esančiu butu) pripažino asmeninėmis ieškovės prievolėmis, prievolę UAB ,,Vilniaus energija“ dalyje dėl karšto vandens tiekimo į butą, esantį ( - ), pagal karšto vandens skaitiklių parodymus iki tos dienos, kol atsakovas nesinaudos ( - ), esančiu butu, taip pat prievolę už šilumos energijos tiekimą 2783/9965 dalyje, pripažino asmeninėmis ieškovės prievolėmis, prievolę UAB ,,Vilniaus energija“ dalyje už šilumos energijos tiekimą butui, esančiam ( - ), 7182/9965 dalyje, taip pat už kitas su tuo susijusias UAB ,,Vilniaus energija“ teikiamas paslaugas, pripažino solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis, prievolę UAB ,,Naujamiesčio būstas“, atsiradusią butui, esančiam ( - ), 2783/9965 dalyje pripažino asmenine ieškovės prievole, o kitoje - 7182/9965 - dalyje, pripažino solidaria ieškovės ir atsakovo prievole, prievolę UAB ,,Lietuvos dujų tiekimas“ pripažino solidaria ieškovės ir atsakovo prievole, priteisė iš atsakovo valstybės naudai 631,11 Eur atstovavimo išlaidų.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas santuoką sudarė ( - ). 2013-01-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi atsakovui skirta kardomoji priemonė-įpareigojimas gyventi skyriumi nuo ieškovės. 2016-07-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovas nuteistas už smurtą ieškovės atžvilgiu, priteista 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti, Vilniaus apygardos teismo 2016-12-16 nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas, atsakovas išteisintas dėl 2013-01-09 įvykusio epizodo, priteistas neturtinės žalos atlyginimas sumažintas iki 800 Eur. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, o atsakovo pateikti medicininiai dokumentai, jog jam dujų balionėliu buvo pripurkšta į akis, teismo vertinimu, nepatvirtino ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo, nes nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas jo nurodyto įvykio kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl sveikatos sutrikdymo. Be to, ginčo šalys toliau gyveno kartu, vedė bendrą ūkį – tai reiškia, kad atsakovas nevertino šio ieškovės veiksmo pagrindu santuokai nutraukti. Teismas vertino kaip pagrįstus ieškovės teiginius, jog atsakovas smurtaudamas ieškovės atžvilgiu, pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas nesielgti žiauriai su kitu sutuoktiniu bei remti šeimą tiek moraliai, tiek materialiai, todėl teismas sprendė, kad ieškovės ir atsakovo santuoka yra iširusi ir dėl santuokos iširimo kaltu pripažino atsakovą. Tarp šalių nesant ginčo, jog santuoka nutrūko 2013 m. sausio mėn., atsakovui išsikrausčius iš šeimos namų remiantis pritaikytomis kardomosiomis priemonėmis, teismas nustatė, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2013 m. sausio 11 d. Ieškovei po santuokos nutraukimo jos pageidavimu paliko santuokinę pavardę - ,,L.“.
  3. Šalių santuoka truko daugiau nei 20 metų, ji nutraukta konstatavus atsakovo kaltę – smurtaujantį elgesį su ieškove. Šalys santuokoje išgyveno ilgą laiką, užaugino du vaikus. Atsakovo elgesys ieškovei suteikė ne tik fizinių, bet ir dvasinių, psichologinių išgyvenimų, moralinių sukrėtimų, nepatogumų, tai nustatyta nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau baudžiamojoje byloje nustatyta suma neturtinei žalai atlyginti neapima žalos, kurią ieškovė patyrė dėl santuokos nutraukimo. Šeima iki 2013 m. susidurdavo su sunkumais, tačiau sutuoktinių pastangomis juos išspręsdavo. Ieškovė tikėjo, jog šeimą pavyks išsaugoti, drauge sulaukti senatvės. Teismas, atsižvelgdamas į kalto dėl santuokos iširimo atsakovo elgesį, turtinę padėtį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismų praktiką, ieškovės prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies, priteisiant iš atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovės naudai.
  4. Byloje nustatyta, kad šalys santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 7182/9965 dalis buto, esančio ( - ); 2783/9965 dalys šio buto ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise, nes įgytos iki santuokos su atsakovu įregistravimo. Nesant ginčo tarp šalių, ieškovei jos asmenine nuosavybe teismas paliko iki santuokos įgytą buto, ( - ), o santuokoje įgytą buto dalį teismas padalijo po ½, kiekvienai iš šalių priteisiant po 3591/9965 dalis buto, ( - ). Nustatė, kad santuokoje įgytas ir ieškovės vardu registruotas automobilis BMV 318, v. n. ( - ) vertė, ieškovės teigimu, apie 700 Eur, kuris buvo parduotas 2015-07-01, todėl teismas vertino, jog nėra pagrindo priteisti atsakovui ginčo automobilį, o ieškovei kompensaciją. Ieškinio padavimo dieną, šalims bendrąja jungtine nuosavybe priklausė 100 vnt. ( - ) akcijų. Atsakovas pateikė 2016-05-16 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria visas akcijas atsakovas perleido savo seseriai M. B. už 2896,20 Eur, atsakovas sutiko ½ sumos sumokėti ieškovei. Ieškovė šio sandorio neginčijo, sutiko, kad jai iš atsakovo būtų priteista kompensacija už akcijas. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimo dalis dėl akcijų priteisimo modifikuota, todėl laikė, kad ieškinio reikalavimas tenkintinas priteisiant ieškovei ne akcijas, o kompensaciją už jas.
  5. Pasisakydamas dėl šalių kreditorinių įsipareigojimų, teismas pažymėjo, jog šalių sūnus pilnamečiu tapo 2011-04-03, todėl ieškovės paaiškinimus ir įrodymus, susijusius su išlaidomis pilnamečiui sūnui nevertino kaip išlaidų šeimos poreikiams, kurias atsakovas turėtų kompensuoti ar prisiimti pareigą padengti solidariai. Šalių dukra pilnamete tapo 2016-07-26, jos išlaikymui iš atsakovo priteista 144,81 Eur. atsakovas dukrai išlaikymą taikos sutarties pagrindu teikė iki 2017-08-01, todėl teismas nevertino ieškovės išlaidų dukrai kaip išlaidų šeimos poreikiams, kurias atsakovas turėtų kompensuoti ar prisiimti pareigą solidariai padengti. Teismas sprendė, kad atsakovas turi pareigą kompensuoti ieškovei ½ jos sumokėtų sumų skirtų skoloms ir įsipareigojimams, atsiradusiems dėl šeimos poreikių tenkinimo iki 2013 m. sausio mėn., nes teismo vertinimu, atsakovo pajamo buvo itin mažos, jis neturėjo galimybių tinkamai prisidėti prie šeimos išlaikymo. Ieškovei nepateikus įrodymų dėl įsipareigojimų DNB bankui bei UAB „4finance“, teismas sprendė, jog atsakovas turi pareigą kompensuoti ieškovei tik ½ sumos, kurią ieškovė yra sumokėjusi 2013 m. sausio mėn., t. y. 122,79 Eur. Teismas nustatė, kad 2013 m. sausio mėn. skola UAB „Vilniaus energija“ buvo 148,66 Eur, UAB „Naujamiesčio būstas“ – 73,27 Eur, už dujas sumokėta 13,50 Eur, todėl atsakovas turi pareigą ½ šios sumos, t. y. 117,72 Eur kompensuoti. Kitoje dalyje teismas ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo netenkino kaip neįrodytą. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2013-01-11 atsakovas šeimos būste negyveno. Teismas vertino, jog ieškovės prašomos kompensuoti išlaidos komunaliniams mokesčiams atsirado ieškovės asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti, išskyrus tas apie kurias buvo pasisakyta anksčiau. Teismo įpareigojimo pateikti duomenis, kurios išlaidos skirtos bendram turtui išlaikyti, o kurios asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti, ieškovė nevykdė, todėl teismas nepriteisė iš atsakovo ½ dalies ieškovės sumokėtų mokesčių už sunaudotą elektros energiją, vandenį, dujas.
  6. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas neįrodė, kad 2005-05-17 mokėjimo nurodymu jam pervesta 30 000 Lt suma buvo skirta ir panaudota šeimos poreikių tenkinimui, sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti likusią 7240,5 Eur skolos pagal 2005 m. gegužės 17 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp M. B. ir V. L. dalį ieškovės ir atsakovo solidaria prievole. Teismui abejonių kėlė tarp atsakovo ir trečiojo asmens sudarytos sutarties data, nurodytas adresas. Be to, paskolos sutarties turinys neatitinka realių taro atsakovo ir trečiojo asmens susiklosčiusių santykių, paskolos sutartyje įtvirtinta, kad paskola nėra tikslinė ir paskolos davėjas neturi teisės kontroliuoti, kaip paskolos gavėjas naudoja paskolą, o tai reiškia, kad šalys nesusitarė, kad paskola bus naudojama banko paskolai padengti, taigi, atsakovas, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius kada ir kokia suma banko paskola buvo apmokėta, o jei pinigai buvo panaudoti buto rekonstrukcijai ir remontui – pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Teismas šią prievolę pripažino asmenine atsakovo prievole.
  7. Pasisakydamas dėl prievolės KU „Sostinės kreditas“ („Mano unija“), teismas konstatavo, kad pagal 2015-07-17 Vartojimo kredito sutartį Nr. SV0019716/15 pasiskolinti 4 200 Eur pripažintini asmenine ieškovės prievole, nes ieškovė neįrodė, jog ši sutartis buvo sudaryta šeimos poreikių tenkinimui. Analogiškais motyvais atmestas ir ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 2015-03-10 kreditavimo sutarties pagrindu iš AB DNB banko pasiskolintų 1 000 Eur, ši prievolė pripažinta asmenine ieškovės prievole. UAB „IPF Digital Lietuva“ prievolė pagal 2015-11-02 paskolos sutartį 640,49 Eur sumai, prievolė V. M. pagal 2015-07-14 paskolos sutartį 640,49 Eur sumai, O. I. B. pagal 2014-06-16 paskolos sutartį 868,86 Eur sumai, UAB „4finance“ pagal 2016-02-15 paskolos sutartį 113,65 Eur sumai, pripažintos asmeninėmis ieškovės prievolėmis, ieškovei neįrodžius, kad jos buvo prisiimta šeimos poreikių tekinimui. Teismas asmeninėmis ieškovės prievolėmis pripažino ir paskolos sutartis su UAB „Fashion Gold“ 786,24 Eur sumai, nes visais atvejais pinigai išduoti asmeniškai ieškovei. Teismas sprendė, jog prievolė UAB „Vilniaus energija“ iki tos dienos, kol atsakovas negyvena bute, esančiame ( - ), už sunaudotą karštą vandenį pagal skaitiklių parodymus yra asmeninė ieškovės prievolė, tapip pat asmenine prievole pripažįstama ieškovės prievolė už suteiktą šilumą ir kitus su tuo susijusius mokesčius šiam kreditoriui 2783/9965 dalyje, kitoje dalyje prievolę šiam kreditoriui pripažino solidaria šalių prievole. Asmenine ieškovės prievole UAB „Naujamiesčio būstas“ teismas pripažino ieškovės prievolę už mokesčius šiam kreditoriui 2783/9965 dalyje, kitoje dalyje prievolę šiam kreditoriui pripažino solidaria šalių prievole. Šalims gyvenant skyrium nuo 2013-01-11 ieškovė viena naudojasi elektros energija, nepateikė į bylą įrodymų, jog elektros energija yra reikalinga buto išlaikymui, todėl prievolę UAB „Energijos skirstymo operatorius“, tol kol ieškovė viena naudojasi turtu, pripažino asmenine ieškovės prievole. Teismas, spręsdamas dėl prievolės UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ pažymėjo, jog nėra galimybės nustatyti, kokia dalimi suvartotų dujų buvo šildoma buto dalis, o kuria dalimi – gaminamas maistas, o tai, kad atsakovas negyvena jam su ieškove nuosavybės teise priklausančiame bute dėl jam pritaikytų kardomųjų priemonių, neatleidžia apelianto nuo pareigos rūpintis tiek savo turtu, tiek tuo, kad, už jame suvartotą energiją, būtų atsiskaityta su paslaugos tiekėju. Šalys į bylą įrodymų, kad būtų nustatyta tarp šalių naudojimosi butu tvarka, būtų įrengti keli dujų apskaitos prietaisai, kad atsakovas būtų aktyvus ir dėjęs pastangas įrengti kokią nors dujų apskaitos sistemą, leidžiančią apskaičiuoti suvartojamas gamtines dujas maisto gaminimui ir būsto šildymui, todėl sprendė, kad šalių prievolė šiam kreditoriui yra solidari šalių prievolė.
  8. Teismas pažymėjo, jog ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų 50 procentų. Atsakovą pripažinus kaltu dėl santuokos iširimo, teismas iš jo priteisė bylinėjimosi išlaidas, nes tik dėl jo kaltės šios išlaidos atsirado. Teismas iš atsakovo priteisė 631,11 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ėsmė
  1. Ieškovė (apeliantė) D. L. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2017-08-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 1 347,96 Eur kompensaciją už patirtas išlaidas šeimos būstui išlaikyti, kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą, priteisti Lietuvos Respublikos naudai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Sutuoktinių bendras šeimos būstas iki santuokos nutraukimo buvo butas, esantis ( - ) ir šiam turtui išlaikyti buvo būtinos išlaidos už komunalines paslaugas, kurios patiriamos nepriklausomai nuo bute gyvenančių asmenų skaičiaus. Taigi, mokesčiai už būsto šildymą, mokesčiai daugiabučio namo administratoriui už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, kuriame yra butas, administravimą, eksploatavimą, remontą, už bendrojo naudojimo patalpose sunaudotą elektrą, kt. ir už dujas naudojamas dalies būsto (antrojo aukšto) šildymui priskirtini prie išlaidų šeimos būstui išlaikyti. Ieškovė viena apmokėjo šias išlaidas, todėl turi teisę iš atsakovo reikalauti kompensacijos. Abu sutuoktiniai turi solidarią prievolę išlaikyti šeimos turtą, todėl atsakovas turėtų kompensuoti l /2 ieškovės patirtų išlaidų sumos.
    2. Teismui pateikti du vekseliai su UAB „Vilniaus energija“ žymomis, jog jie yra apmokėti – pagal 2013-09-30 vekselį ieškovė sumokėjo 932,28 Lt (270,01 Eur), o pagal 2014-10-08 vekselį sumokėjo 1183,92 Lt. (342,89 Eur). Teismui taip pat buvo pateikti atsiskaitymo knygelės išrašai su mokėjimo kvitais ir kiti mokėjimus už komunalines paslaugas patvirtinantys įrodymai, ieškovės banko sąskaitų AB SEB banke ir AB DNB banke išrašai laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2016 m., taip pat detali ieškovės pajamų ir išlaidų suvestinė. Pateikta UAB „Naujamiesčio būstas“ skolų valdymo ataskaita ir skolos istorija, UAB „Vilniaus energija“ sąskaitos ir UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ mokėjimų ataskaita. Iš šių dokumentų matyti, kad laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2016 m. ieškovė UAB „Vilniaus energija“ sumokėjo 3 783,76 Lt (1 095,85 Eur), UAB „Naujamiesčio būstas“ - 4 378,95 Lt (1 268,23 Eur), UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ - 1 145,73 Lt (331,82 Eur). Šių išlaidų, patirtų šeimos būstui išlaikyti, ½ dalį (1 347,96 Eur) ieškovei turi kompensuoti atsakovas.
    3. Visus komunalinius mokesčius dėl sunkios materialinės padėties ieškovė mokėjo iš imtų kreditų, o kreditus privalėjo grąžinti su didelėmis palūkanomis, todėl išlaidos komunaliniams mokesčiams išaugo beveik dvigubai.
  2. Atsakovas (apeliantas) V. L. apeliaciniu skundu prašo 2017-08-18 sprendimo dalį dėl sutuoktinių kaltės pakeisti ir nutraukti D. L. ir V. L. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuojant, jog santuoka faktiškai nutraukta 2013-01-11, panaikinti sprendimo dalį, kurioje ieškovei priteista neturtinė žala 2 000 Eur, M. B. kreditorinį reikalavimą 7 240,50 Eur (25 000 Lt) pripažinti solidaria prievole kreditorei, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas, spręsdamas santuokos nutraukimo priežastis, netinkamai vertino įrodymus, todėl teismo padaryta išvada, kad santuoka iširo vien tik dėl atsakovo kaltės, yra nepagrįsta ir keistina. Atsakovas šeima rūpinosi, stengėsi sudaryti kuo geresnes sąlygas visiems šeimos nariams, tačiau apie 2010 m. ieškovė dėl nesuprantamų priežasčių pradėjo visaip atsakovą provokuoti, stengdavosi sukurti tokią situaciją, kad jis neva smurtauja. 2010 m. ieškovė atsakovui dujų balionėliu pripurškė į akis, dėl to buvo sužalota sveikata. Faktas, kad atsakovas nesikreipė dėl sužalojimo į policiją ir toliau su ieškove gyveno, nepaneigia pačio smurtavimo fakto. O iš į bylą pateiktų baudžiamosios bylos nuosprendžio ir apygardos teismo nutarties akivaizdžiai matyti, kad ieškovė visokiais būdais stengėsi parodyti, kad atsakovas smurtauja ir grasina ją nužudyti, tačiau iš daugelio jos nurodytų epizodų atsakovas buvo išteisintas, taip pat išteisintas ir dėl kaltinimo grasinimu nužudyti. Teismas turėjo vertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją galią, bet ir įrodymų visetą. Teismas turėjo vertinti ir tą faktą, kad ieškovė taip pat smurtavo prieš atsakovą, todėl pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
    2. Iš M. B. pasiskolinti pinigai buvo investuoti į šeimos butą, kuris šioje byloje yra dalijimosi objektu, todėl šis kreditorinis reikalavimas turi būti pripažintas solidaria sutuoktinių prievole. Šiuo atveju labiau tikėtina, kad ieškovė žinojo apie paskolą, nes abiejų sutuoktinių gaunamos pajamos nebūtų leidusios atlikti buto rekonstrukcijos. Visiškai nėra jokios reikšmės, koks adresas paskolos sutartyje nurodytas, nes šalys visada visur žymėdavo tik vieną adresą. Be to, byloje yra pateiktas bankinis pavedimas, kuriame yra nurodyta paskola kaip paskirtis. Akivaizdu, kad investavus nurodytus pinigus į buto rekonstrukciją ir tuo pačiu ieškovei priteisiant lygiomis dalimis padidintą buto dalį, neteisinga laikyti, kad ši prievolė yra asmeninė atsakovo prievolė. Atsakovo ir trečiojo asmens sudaryta paskolos buvo sudaryta šeimos interesais, siekiant padidinti šeimos butą, kuriame gyveno 4 asmenų šeima.
  3. Atsakovas V. L. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovė prašė įsipareigojimus už komunalinius mokesčius pripažinti solidaria prievole kreditoriams. Teismas dalį šios kategorijos reikalavimų tenkino ir pripažino solidarias prievoles, kurios susijusios su buto išlaikymu, kaip antai: šildymas, bendrų patalpų priežiūra ir remontas, ir panašiai. Civilinio proceso kodeksas draudžia apeliaciniame procese kelti naujus reikalavimus, todėl apeliantė negali reikšti naujų reikalavimų apeliaciniame skunde.
    2. Ieškiniu į teismą kreiptasi 2016 metais, teismas sprendimu konstatavo, kad santuoka faktiškai nutrūko nuo 2013 m. sausio mėnesio, todėl byloje visiškai nėra svarbu šalių mokėjimai už komunalines paslaugas 2012 metais ir teismas visiškai tinkamai įvertino šias aplinkybes, o apeliaciniame skunde su nauju reikalavimu apeliantė kelia fakto, o ne teisės klausimą.
  4. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė D. L. prašo apeliacinį skundą atmesti, tenkinti ieškovės apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Vilniaus policijos komisariate pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje dėl keletos epizodų, įvykusių laikotarpiu nuo 2010 m. vasario mėn. iki 2013 m. sausio 9 d. 2013-01-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi atsakovui pritaikytos kardomosios priemonės, įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios. 2016 m. liepos 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovas nuteistas už smurtą ieškovės atžvilgiu. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė, išteisino V. L. dėl 2013 m. sausio 9 d. įvykusio epizodo. Teismas pagrįstai nustatė, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas tik atsakovas - jis ne tik iš esmės pažeidė, savo kaip sutuoktinio pareigas, bet ir pažeidė visas savo pareigas numatytas LR CK 3.26-3.30, 3.35-3.36 straipsniuose. Dėl tokio atsakovo elgesio bendras gyvenimas tapo neįmanomas, netgi pavojingas. Atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, sistemingai prieš ieškovę naudojo fizinį bei psichologinį smurtą, baugino vaikus. Teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad atsakovo pateikti medicininiai dokumentai, jog jam dujų balionėliu buvo pripurkšta į akis nepatvirtina ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo, kadangi, ginčo šalys dar kelis metus gyveno toliau kartu ir vedė bendrą ūkį - tai reiškia, kad atsakovas pats tokio jo nurodomo ieškovės veiksmo pagrindu santuokai iširti iki tol, kol ieškovė nesikreipė į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl jo kaltės. Be to, ieškovė dujų atsakovui pripurškė besigindama nuo pastarojo smurto. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė būtų tyčia smurtavusi prieš sutuoktinį, priešingai, visi byloje surinkti rašytiniai įrodymai byloja apie pastarojo smurtą prieš ieškovę. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtinti tik keli atsakovo smurto atvejai prieš ieškovę, jų buvo gerokai daugiau. Atsakovas nuolat piktnaudžiavo alkoholiu. Atsakovas gydėsi Respublikinėje psichiatrinėje ligoninėje, Respublikinėje ligoninėje Lazdynuose, ūmių apsinuodijimų skyriuje. Dėl sutuoktinio girtavimo ir nuolatinės įtampos šeimoje ieškovei prasidėjo panikos priepuoliai, buvo išrašyti stiprūs antidepresantai. 2010 m. gyvenimo sąlygos tapo nepakeliamos, atsakovas smurtavo jau ir vaikų akivaizdoje. Ieškovė ne kartą kreipėsi į policiją, moterų krizių centrą. Šeimoje lankėsi vaikų teisių apsaugos specialistas dėl socialinių įgūdžių programos taikymo atsakovas. Padėtis šeimoje tik blogėjo.
    2. Trečiasis asmuo M. B. yra atsakovo sesuo ir bylos nagrinėjimo metu visas su minėtu kreditu susijusias aplinkybes vertino ir aiškino taip, kaip naudinga jos broliui. Ieškovė apie šią paskolą nebuvo informuota, taip pat negali sutikti, jog šie pinigai buvo panaudoti buto remontui, butą sutuoktiniai remontavo iš gaunamų pajamų. Atsakovo sesuo tuo metu pardavė iš tėvų paveldėtą butą Šiauliuose ir galimai minėtus pinigus pervedė atsakovui kaip jo palikimo dalį. Kur šiuos pinigus atsakovas investavo ieškovė nežino, atsakovas neinformuodavo ieškovės apie verslo ar finansinius reikalus. Tuo metu atsakovas vertėsi statybų verslu, taip pat valdė statybos paslaugas teikiančią ( - ). Verslo reikalus derindavo ir su savo seserimi, todėl minėti pinigai galėjo būti panaudoti verslo reikalais arba išleisti asmeniniams poreikiams. Teismo sprendime akcentuojamos ir kitos abejones keliančios minėtos paskolos sutarties sudarymo aplinkybės: Pirma, netiksliai įrašytas gyvenamosios vietos adresas, paskolos sutarties turinys neatitinka realių tarp atsakovo ir trečiojo asmens susiklosčiusių santykių, paskolos sutartimi šalys susitarė, kad paskolos sutartis nėra tikslinė ir paskolos davėjas neturi teisės kontroliuoti, kaip paskolos gavėjas naudoja paskolą, taigi, paskolos sutartimi šalys nesusitarė, kad šiuos pinigus atsakovas naudos banko paskolai dengti. Atsakovas, teigdamas, jog šie pinigai buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui, konkrečiai - banko paskolai, imtai būsto rekonstrukcijai, padengti, turėjo pateikti tai patvirtinančius duomenis į bylą. Net ir tuo atveju, jei minėti 30 000 Lt. buvo panaudoti pačiai buto rekonstrukcijai ir remontui, atsakovas turėjo tai įrodyti. Atsakovas šių aplinkybių neįrodė ir neįrodinėjo, paskolos panaudojimo faktą grindžia tik savo bei su juo glaudžiai susijusio asmens paaiškinimais. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas neįrodė, kad 30 000 Lt suma buvo skirta šeimos buto remontui ar panaudota kitų šeimos poreikių tenkinimui ir visiškai pagrįstai šią prievolę pripažino atsakovo asmenine prievole.

4IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

5

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas.

6Dėl papildomų įrodymų prijungimo

  1. Ieškovė pateiktame atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, jog tik po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo namuose rado išrašą iš V. L. medicininių dokumentų apie tai, kad pastarajam 2010-03-11 buvo diagnozuotas alkoholinės abstinencijos sindromas ir prašė šį dokumentą prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Šiuo atveju ieškovės pateiktas naujas įrodymas gali turėti reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, šis dokumentas yra priimtas dėl atsakovo, taigi, atsakovui yra žinomas, todėl apeliacinės instancijos teismas jį vertina kartu su visais rašytiniais įrodymais.

7Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės

  1. Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria nustatyta, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir nurodo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
  2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Teisėjų kolegija, aiškindama sutuoktinių pareigų esmę, pažymi, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi šeima pareigos bei kitos įstatyme įtvirtintos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Pirmos instancijos teismas, pasisakydamas dėl kaltės, sprendė, jog santuoka iširo dėl atsakovo smurto ieškovės atžvilgiu, atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. atsakovo kaltės. Tuo tarpu spręsdamas dėl ieškovės kaltės, teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo. Apeliantas, nesutikdamas su teismo išvadomis, nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl kaltės netinkamai vertino pateiktus įrodymus ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas.
  3. Pažymėtina, jog nagrinėjant ginčą dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką, įrodinėjimo dalykas yra susijęs su duomenimis ir faktais apie šalių šeimos gyvenimą, jų elgesį šeimoje (santuokoje) bei sutuoktinio pareigų pažeidimą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą plačiai pasisakyta dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo. CPK 176 str. 1 d. nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; 2012 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra akcentavęs, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus į bylą pateiktus įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kad šalių santuoka iširo būtent dėl atsakovo kaltės. Paminėtina, jog 2013-01-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi atsakovui paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo ieškovės. 2016-07-08 priimtu Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovas nuteistas už smurtą ieškovės atžvilgiu, priteistas 1 500 Eur neturinės žalos atlyginimas. Vilniaus apygardos teismo 2016-12-16 nuosprendžiu pirmos instancijos teismo nuosprendį pakeitė, išteisino atsakovą dėl 2013-01-09 epizodo, taip pat sumažino priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 800 Eur. Tuo tarpu atsakovo nurodomas įvykis, kai ieškovė jam į akis pripurškė dujų nepatvirtina ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo. Kitų įrodymų, patvirtinančių ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo atsakovas nepateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė atsakovą neįrodžius ieškovės kaltės dėl santuokos išrimo, todėl nėra pagrindo pripažinti santuoką iširus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
  4. Teisėjų kolegija peržiūrėjusi pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus ir įvertinusi, kaip pagal nustatytas bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus buvo taikytos proceso teisės normos dėl įrodymų vertinimo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino su sprendžiamu klausimu susijusius įrodymus ir nepažeidė įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklių, todėl atmeta apelianto argumentus dėl kaltės dėl santuokos iširimo klausimų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino šalių santuoką iširus dėl atsakovo kaltės.
  5. Apeliaciniu skundu atsakovas taip pat prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovei priteista 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Pažymėtina, jog apeliantas argumentų dėl priteisto žalos atlyginimo dydžio nenurodė. CK 3.70 str. 2 d. numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Neturtinė žala santuokos nutraukimo atveju suprantama, kaip dėl neteisėtų ir/ar amoralių sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo santuokinių pareigų pažeidimas bei kaltė ir kurie sąlygojo santuokos iširimą, atsiradę ir kito sutuoktinio jaučiami dvasiniai išgyvenimai, kančios, psichinis ar/ir fizinis skausmas, moralinis sukrėtimas, psichologinis smūgis, emocinė depresija, nepatogumai, pažeminimas tiek paties sutuoktinio, kitų šeimos narių, tiek aplinkinių akyse, garbės ir orumo sumenkinimas, sutuoktinio vertės sutrypimas, reputacijos pablogėjimas, visuomeninio vertinimo pasikeitimas ir kiti neigiami nematerialaus pobūdžio jutimai bei pasikeitimai darbinėje, visuomeninėje, šeimyninėje, dvasinėje gyvenimo sferose. Santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, atsakovo veiksmai sukėlė ieškovei dvasinius išgyvenimus, skausmą, pažeminimą bei kitus neigiamus išgyvenimus. Teisėjų kolegija sprendžia, šalių santuoką nutraukus dėl atsakovo kaltės, pirmos instancijos teismas pagrįstai ieškovės naudai priteisė 2 000 Eur neturtinės žalos, todėl šioje dalyje apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

8Dėl kompensacijos už patirtas išlaidas šeimos būstui išlaikyti priteisimo

  1. Pirmos instancijos teismas iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 240,51 Eur dydžio kompensaciją už sumokėtus komunalinius mokesčius bei įmokas kreditoriams. Nesutikdama su pirmos instancijos teismo priimtu sprendimu ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo sprendimą ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 1 347,96 Eur kompensaciją už patirtas išlaidas šeimos būstui išlaikyti. Nurodo, jog laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2016 m. viena apmokėjo sąskaitas, todėl ieškovas turi atlyginti ½ dalį ieškovės patirtų išlaidų.
  2. CK 4.76 str. reglamentuota, jog kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Taigi, įstatyme nustatyta pareiga bendraturčiui apmokėti su turto tvarkymu ir išlaikymu susijusias išlaidas. Sprendžiant dėl prievolės padengti turto išlaikymo išlaidas, būtina atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad procesinę pareigą įrodyti nurodomas aplinkybes turi jas teigiantis asmuo (CPK 178 straipsnis).
  3. Bylos duomenys patvirtina, jog šalys santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 7182/9965 dalis buto, esančio ( - ), 2783/9965 dalys šio buto ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise, nes buvo įgytos iki santuokos su atsakovu įregistravimo. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas nuo 2013-01-11 šeimos būste negyvena. Ieškovė prašo priteisti jai būsto išlaikymo išlaidų kompensaciją už laikotarpį nuo 2012 m. iki 2016 m. Pažymėtina, jog ieškovė buvo įpareigota pateikti teismui duomenis apie būsto išlaikymui nepriklausomai nuo jos asmeniškai sunaudojamų paslaugų būtinas komunalines paslaugas, tačiau šio teismo įpareigojimo neįvykdė, taigi, nepagrindė, kuri jos atliktų mokėjimų dalis buvo skirta būtent turtui išlaikyti, o kuri jos asmeniniams poreikiams tenkinti. Teismas, neturėdamas galimybės nustatyti šias aplinkybes, pasisakė dėl prievolių pobūdžio ir prievolę UAB ,,Vilniaus energija“ dalyje dėl karšto vandens tiekimo į butą pagal karšto vandens skaitiklių parodymus iki tos dienos, kol atsakovas nesinaudos butu, taip pat prievolę už šilumos energijos tiekimą 2783/9965 dalyje, pripažino asmeninėmis ieškovės prievolėmis, prievolę UAB ,,Vilniaus energija“ dalyje už šilumos energijos tiekimą butui 7182/9965 dalyje, taip pat už kitas su tuo susijusias UAB ,,Vilniaus energija“ teikiamas paslaugas, pripažino solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis, prievolę UAB ,,Naujamiesčio būstas“, atsiradusią butui 2783/9965 dalyje pripažino asmenine ieškovės prievole, o kitoje - 7182/9965 - dalyje, pripažino solidaria ieškovės ir atsakovo prievole, prievolę UAB ,,Lietuvos dujų tiekimas“ pripažino solidaria ieškovės ir atsakovo prievole. Ieškovės pateikti į bylą įrodymai apie atliktus mokėjimus nepatvirtina, kad visos jos patirtos išlaidos buvo skirtos tik bendrai ieškovės ir atsakovo būsto daliai išlaikyti, o ne asmeniniams ieškovės poreikiams tenkinti. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvos katalikų mokytojų sąjunga, bylos Nr. 3K-7-38/2008; kt.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo motyvais šioje dalyje, teisėjų kolegijos vertinimu, sprendimas šioje dalyje yra pagrįstas, tinkamai motyvuotas, o ieškovės apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo jo keisti, todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

9Dėl atsakovo prievolės M. B.

  1. Pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu atsakovo V. L. prievolę trečiajam asmeniui M. B. pagal 2005-05-17 paskolos sutartį pripažino asmenine atsakovo prievole. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutikimą su sprendimu šioje dalyje iš esmės grindžia argumentu, jog minėtos sutarties pagrindu gauti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti – investuoti į šeimos butą, ieškovei apie minėtą paskolą buvo žinoma.
  2. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad sutuoktiniai pagal savo prievoles gali atsakyti tiek solidariai, tiek asmeniškai ir sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas. Solidarioji prievolė atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Plenarinė sesija pažymėjo, kad, sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės mėn. 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamu atveju lėšų panaudojimą šeimos poreikiams tenkinti atsakovas įrodinėjo savo bei trečiojo asmens M. B., kuri yra atsakovo sesuo, paaiškinimais, kitų įrodymų apeliantas nei pirmos instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teisme nepateikė (CPK 178 str., 185 str.), t. y. atsakovas neįrodė, jog minėta paskola buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti – paskolai grąžinti, remontui atlikti, taip pat neįrodė aplinkybės, jog ieškovei apie šią paskolą buvo žinoma ir ji šiai paskolai pritarė. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog minėta paskola taip pat galėjo būti panaudota atsakovo verslo tikslais. Be to, teismas, motyvuodamas šioje dalyje savo sprendimą, pagrįstai pažymėjo ir kitus abejonių keliančius sandorio aspektus: paskolos sutartyje nurodyto adreso, pinigų perdavimo momento neatitikimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos tesimas skundžiamu sprendimu tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, taikė materialines ir proceso teisės normas bei pagrįstai nepripažino iš minėto atsakovo sandorio su M. B. kylančios prievolės sutuoktinių solidaria prievole, todėl šioje dalyje apelianto reikalavimai atmestini.
  3. Kiti apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

10Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Netenkinus ieškovės ir atsakovo apeliacinių skundų pirmos instancijos teisme patirtos šalių bylinėjimosi išlaidos neperskirstytinos.
  2. Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų 50 procentų. Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patvirtinanti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 279,50 Eur. Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad sumokėjo 80 Eur dydžio žyminį mokestį, taip pat patyrė 605 Eur atstovavimo išlaidų.
  3. Netenkinus ieškovo ir atsakovės apeliacinių skundų priteistinos šalių patirtos išlaidos atsiliepimams į apeliacinius skundu parengti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017-11-20 pažymoje nenurodyta, kuri dalis prašomų priteisti išlaidų yra susidariusi dėl atsiliepimo parengimo, todėl teismas vertina, jog tiek už apeliacinį skundą, tiek už atsiliepimą į apeliacinį skundą prašomos priteisti sumos yra lygios, t. y. po 139,75 Eur. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 139,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje už teisines paslaugas teisinių paslaugų pobūdis nurodomas „Už apeliacinio skundo parengimą“, tuo tarpu įrodymų, patvirtinančių atsakovo patirtas išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą į bylą nepateikta, todėl iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

11Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

13Priteisti iš atsakovo V. L. valstybės naudai 139,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai