Byla 2A-254-823/2012

1Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės - Balynienės, kolegijos teisėjų Antano Rudzinsko ir Vytauto Zeliankos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir A. K. dėl skolos priteisimo, šilumos tiekimo įrenginių atjungimo nuo centrinės šildymo sistemos pripažinimo savavališka statyba, statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo ir akto įregistravimo panaikinimo, tretieji asmenys valstybės įmonė Registrų centras, daugiabučių namų savininkų bendrija „Algirdo 6“, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybė, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, išvadą duodanti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė: 1) priteisti iš atsakovės A. K. 8182,40 Lt skolą už šilumos energiją, 292,21 Lt palūkanų, 5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 403,90 Lt bylinėjimosi išlaidų; 2) pripažinti atsakovės buto šilumos tiekimo įrenginių atjungimo nuo centrinės šildymo sistemos veiksmus savavališka statyba; 3) priteisti iš atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 260 Lt bylinėjimosi išlaidų; 4) panaikinti 2008 m. spalio 10 d. statinio – buto ( - ), pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-2278; 5) pripažinti buto įregistravimą Nekilnojamojo turto registre negaliojančiu. Nurodė, jog tiekia šilumos energiją pastatui, esančiam Vivulskio g.7/ Algirdo g.6, Vilniuje. Pastate yra įrengtas centrinis šildymas. 2004 m. kovo 24 d. atsakovė šiame pastate įsigijo du butus – Nr. 5 ir Nr. 6, šių butų šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai buvo prijungti prie pastato šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.71 ir 6.384 straipsnius laikytina, kad ieškovas žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakove neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį nuo butų įsigijimo momento ir atsakovei atsirado prievolė mokėti už tiekiamą šilumos energiją. 2008 m. lapkričio 19 d. atsakovė pranešimu ieškovui nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2008 m. spalio 10 d. pripažino tinkamu naudoti butą, esantį ( - ), atlikus butų Nr. 5 ir Nr. 6 apjungimą į vieną nekilnojamąjį daiktą, ir kad naujai suformuotas objektas nėra prijungtas prie centralizuoto šildymo sistemos. Akto pagrindu buvo padaryti atitinkami įrašai viešajame registre: įregistruotas naujai suformuotas objektas – butas, buto šildymo būdas (centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų pakeistas įrašu – vietinis centrinis šildymas). Taigi atsakovė nuo centralizuoto šildymo sistemos atsijungė kai rekonstravo butus. Ieškovė nesilaikė įstatymuose nustatytos tvarkos vykdydama buto rekonstrukciją, t.y. nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl butų apjungimo, šildymo sistemos atjungimo, nebuvo išduotos nei techninės sąlygos, nei statybos leidimas, atsakovė nesilaikė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) bei statybos techninių reglamentų, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ir Šilumos ūkio įstatymas) nustatytos specialios šildymo sistemos atjungimo tvarkos, todėl atsijungimas nuo centralizuoto šildymo sistemos yra neteisėtas ir savavališkas. Atsakovė nuo 2008 m. lapkričio 1 d. iki 2010 m. sausio 31 d. nemokėjo už tiektą šilumos energiją, todėl susidarė 8182,40 Lt skola. Atsakovė neatliko įstatyme nustatytos procedūros buto rekonstrukcijai atlikti, Vilniaus apskrities viršininko administracijai nebuvo pateikti būtini dokumentai statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūrai pradėti. Nesant parengto ir suderinto projekto, statybos leidimo, nebuvo galima rekonstruoto statinio pripažinti tinkamu naudoti.

5Atsakovė A. K. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o dalyje dėl ieškovo reikalavimų panaikinti statinio pripažinti tinkamu naudoti aktą bylą nutraukti, nes tai yra viešojo administravimo srityje priimtas aktas ir reikalavimas dėl jo panaikinimo negali būti laikomas civilinio pobūdžio reikalavimu, be to, ieškovas yra praleidęs įstatymo nustatytą terminą ginčyti šį administracinį aktą. Nurodė, kad į jos butą ieškovo nurodytu laikotarpiu šilumos energija nebuvo tiekiama. Atsakovė 2008 m. spalio mėnesį pranešė ieškovui, kad nutraukia šilumos pirkimo sutartį, nes yra įsirengusi alternatyvią šildymo sistemą. Pranešimo apie sutarties nutraukimo dieną atsakovė nebuvo skolinga ieškovui. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad turi materialų suinteresuotumą ginčyti statinio priėmimo naudoti aktą ir buto teisinę registraciją, neįrodė, kad ginčijamas aktas pažeidžia jo teises. Ieškovas klysta, teigdamas, kad priėmimo naudoti aktas yra pagrindas sutarčiai su juo nutraukti, nes tokiu pagrindu pagal CK 6.390 straipsnio 1 dalį gali būti tik atsakovės pranešimas. Kadangi atsakovė laikėsi įstatymo reikalavimų, keliamų tinkamam sutarties nutraukimui, negali būti laikoma, kad ji ieškovo nurodytu laikotarpiu turi mokėti už šilumos energiją.

6Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento paskirta komisija, vadovaudamasi Statybos reglamentu STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, savo kompetencijos ribose patikrino statybos techninę bei vykdymo dokumentaciją ir nustatė, kad statytojos A. K. butas atitinka kadastrinių matavimų duomenis, įrašytus 2008 m. rugsėjo 25 d. kadastrinių matavimų byloje. Komisija 2008 m. spalio 10 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (101)-11.4-2278 įvertino dviejų butų apjungimą. Atsižvelgiant į tai, kad nėra galimybės patikrinti, kokia projektinė dokumentacija buvo pateikta, nes ji Vilniaus apskrities viršininko administracijos Statybos valstybinės priežiūros skyriuje nebuvo archyvuojama ir nėra perduota inspekcijai, o ieškovas jokių dokumentų nepateikia, nėra pagrindo teigti, kad buto pripažinimo tinkamu naudoti aktas buvo priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl ieškovo reikalavimas dėl šio akto panaikinimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

7Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, kad atsakovė 2008 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu derinti buto šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą ir leisti pakeisti buto šildymo būdą. Jai buvo atsakyta, nes atsakovės pasirinktas šildymo būdas neatitiko Vilniaus miesto šilumos ūkio specialiojo plano, todėl techninės sąlygos bei projektavimo sąlygų sąvadas negalėjo būti išduotas. Remiantis Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsniu, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 481 straipsniu, patalpų savininkas, pageidaujantis atjungti prijungtus prie šilumos ar karšto vandens perdavimo tinklų pastato įrenginius ir keisti pastato šildymo būdą, privalo pateikti prašymą savivaldybės institucijai derinti šilumos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą ir norimą keisti šildymo būdą bei gauti iš jos techninių sąlygų sąvadą. Trečiasis asmuo neturi duomenų, kokio pobūdžio rekonstrukcija buvo atlikta atsakovės bute, todėl negali spręsti, ar buvo būtinas statybos leidimas. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atliekant statinio paprastąjį remontą, statybos leidimas nereikalingas.

8Trečiasis asmuo Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad atsakovė, kaip centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vartotoja, norėdama atsijungti nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos ir nutraukti šilumos pirkimo-pardavimo sutartį, turėjo laikytis nustatytos specialios atsijungimo procedūros, nepažeisti kitų daugiabučio namo bendraturčių ir šilumos tiekėjo interesų bei nepadaryti jiems žalos. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatas, visas tiektas namui šilumos kiekis turi būti apmokėtas. Trečiasis asmuo sutiko su ieškovo reikalavimu priteisti iš atsakovės susidariusį įsiskolinimą, nes prievoliniai šilumos tiekimo vartojimo santykiai tarp ieškovo ir atsakovės nėra pasibaigę. 2008 m. spalio 10 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą pasirašė Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjas J. V. Valstybinė energetikos inspekcija 2010 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. IV-21 sudarė komisiją, kuriai buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą ir ištirti J. V. galimai padarytą tarnybinį nusižengimą. Komisija nustatė, kad rekonstruoto buto pripažinimo tinkamu naudoti aktą J. V. pasirašė nepatikrinęs objekto vietoje, J. V. padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Kadangi minėtas aktas buvo pasirašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, jis yra neteisėtas ir naikintinas.

9Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras nurodė, jog Nekilnojamojo turto registre atliktas atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto teisinis registravimas yra teisėtas ir pagrįstas, atliktas laikantis teisinį registravimą reglamentavusių norminių aktų nustatytos tvarkos, teisėtų ir nenuginčytų dokumentų pagrindu. Reikalavimas panaikinti teisinį registravimą nėra savarankiškas ir būtinas, kadangi panaikinus statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kurio pagrindu buvo įregistruotas ginčo nekilnojamasis daiktas, galėtų būti panaikintas ir registravimas. Įpareigojamas pakeisti registro duomenis trečiasis asmuo galėtų būti tik tuo atveju, jei atitinkamo asmens prašymo netenkintų.

10Trečiasis asmuo Danske Bank A/S Lietuvos filialas atsiliepime nurodė, jog atsakovė iš kredito sutarties kylančios prievolės įvykdymui įkeitė bankui savo butą, esantį ( - ). Bankas neprieštaravo butų apjungimui į vieną turtinį vienetą. Remiantis Nekilnojamojo registro duomenimis, Hipotekos registre padaryti atitinkami pakeitimai naujo turtinio vieneto suformavimui, bankas yra sąžiningas daiktinės teisės, įgytos hipotekos lakštu, turėtojas. Ieškovas nenurodė, ar atsakovė, įsirengusi vietinį centrinį šildymą, turėjo realią galimybę naudotis ieškovo teikiamomis centrinio šildymo paslaugomis ir ar faktiškai jomis naudojosi.

11Institucija, duodanti išvadą byloje – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, išvadoje nurodė, kad atsakovės vienašalis šilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimas atlikus buto rekonstrukciją ir atsijungus nuo centrinio šilumos tiekimo galėtų būti pripažintas teisėtu tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepažeidė kitų asmenų teisių, t.y. nepadarė žalos kitų namo butų gyventojams, jeigu atsakovė, siekdama nutraukti šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį ir keisti namo šildymo būdą, atsiskaitė už sunaudotą energiją ir jeigu atsisakydama jai priklausančios šilumos vartojimo teisės, tai atliko teisės aktų nustatyta tvarka.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 2500 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 57,90 Lt pašto išlaidų valstybės naudai. Teismas nurodė, kad tais atvejais, kai byloje vienas iš reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas ginčijamas civilinėje byloje, tai bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą, joje išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą. Atsakovės butas suformuotas sujungus daiktus, apšildomas vietiniu centriniu šildymu dujomis. Atsakovė 2008 m. lapkričio 19 d. pranešimu, kurį ieškovas registravo 2008 m. lapkričio 21 d., informavo ieškovą, jog 2008 m. spalio 10 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Pripažinimo tinkamu naudoti aktu butą pripažinus tinkamu naudoti, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas naujas nekilnojamasis daiktas, jis nėra prijungtas prie centralizuoto šildymo sistemos, sutartis sudaryta su kitu paslaugos teikėju, ir informavo, jog atsakovė nutraukia teisinius santykius su UAB „Vilniaus energija“ nuo 2008 m. spalio 10 d., ir jog bendro naudojimo patalpos name nešildomos. Rašte atsakovė nurodė, jog ieškovo sudaryta komisija, nustačiusi, kad butas šildomas centriniu šildymu ir peržiūrėjusi dokumentus, atsisakė įvykdyti savo pareigą ir raštiškai patvirtinti patikrinimo rezultatus, dėl šio fakto DNSB „Algirdo 6“ surašė aktą. Aplinkybes, kad bute padaryti pakeitimai buvo registruoti 2008 m. spalio mėnesį, patvirtina VĮ Registrų centro 2008 m. spalio 15 d. pažyma. Komisija, paskirta 2008 m. balandžio 23 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu, susidedanti iš Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento, Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos, Energetikos valstybinės inspekcijos, butų namų bendrijos įgaliotų atstovų, nustatė, jog butas pripažintinas tinkamu naudoti. Ieškovas, dar 2008 m. lapkričio 21 d. turėjęs informaciją apie tai, kad buto rekonstrukcija įteisinta pripažinimo tinkamu naudoti aktu, ir kad atsakovė atsisako centralizuoto šildymo, nustatyta tvarka bei terminais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme 33 straipsnis) šio akto neginčijo, todėl yra praleidęs terminą skųsti šį aktą. Atsakovė įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į kompetentingas institucijas gauti projektavimo sąlygų sąvadą arba projektavimo sąlygas dėl butų apjungimo bei šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2008 m. raštu Nr. A51-(11.4-MPD-0) atsakovei nurodė, jog jos pasirinktas buto šildymo būdas turėtų būti elektra, tačiau 2008 m. spalio 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Energetikos ir statinių skyrius tarnybiniu raštu informavo Miesto plėtros departamentą, jog buto atjungimą nuo namo centrinės šildymo sistemos atsakovė įvykdė pagal Šilumos ūkio įstatymo reikalavimus ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka pateikė visus dokumentus. Nėra pagrindo statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą panaikinti ir dėl to, kad jį pasirašė Valstybinės energetikos inspekcijos atstovas, viršydamas savo įgaliojimus, nes į Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo funkcijas įeina tikrinti ir kitų statinių su energetikos inžinerinėmis sistemomis ir energetikos įrenginiais atitiktį statinio projektui, nustatyti, ar tinkamai įvykdyti statinio projekto sprendiniai, kurie lemia statinio atitiktį esminiams reikalavimams, įvertinti statinio tinkamumą naudoti. Be to, Valstybinė energetikos inspekcija nesiėmė priemonių šį aktą panaikinti ir nekėlė klausimo, ar tokio akto pasirašymas gali sukelti kokias nors saugumo pasekmes ar žalos savininkei ar aplinkiniams. Valstybinės energetikos inspekcijos 2006 m. spalio 10 d. akte-pažymoje pažymima, kad atsakovės bute sumontuotas ir išbandytas dujinis katilas atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį, yra namo gyventojų sutikimai, kad butas būtų atjungtas nuo centrinio šildymo sistemos ir jame būtų sumontuotas ir eksploatuojamas dujinio šildymo katilas, gyventojai nurodo, kad atsakovės buto atjungimas nuo centrinio šildymo sistemos nepažeidžia jų teisių bei teisėtų interesų. Teismas padarė išvadą, jog atsakovė atjungė savo butą nuo centralizuoto šilumos tiekimo įstatymų nustatyta tvarka. Šilumos ūkio įstatymo (aktuali redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. sausio 31 d.) 29 straipsnis nustato šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių nutraukimą vartotojo iniciatyva. Teismas laikė, jog šilumos ir karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartis nutrūko nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto surašymo dienos, apie tai atsakovė ieškovą informavo 2008 m. lapkričio 21 d., skolos už sunaudotą šilumos energiją iki sutarties nutraukimo nėra, kiti namo gyventojai atjungimui neprieštarauja – yra visos sąlygos, numatytos CK 6.390 straipsnio 1 dalyje. Šilumos tiekėjas neturi teisės ir reikalauti atsakovės apmokėti už paslaugą, kurios faktiškai nesuteikė ir kuri nebuvo vartojama (Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo 2 straipsnio 1 punktas, 3 straipsnis).

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Vilniaus energija“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Atsakovės buto šilumos tiekimo įrenginių atjungimas nuo centrinio šildymo sistemos vyko neteisėtai. Šilumos ūkio įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. sausio 1 d.) 29 straipsnyje numatyta, kad buto ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 2 straipsnio 18 dalyje numatyta, kad prie statinio rekonstravimo priskiriami darbai, kai statinyje yra pertvarkomos statinio bendrosios inžinerinės sistemos, keičiant jų tipą, pralaidumą. Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. gegužės 19 d.) 23 straipsnio 1 dalis nustato tik dvi išimtis, kada statybos leidimas yra nereikalingas: nesudėtingų statinių statyba ir statinio paprastas remontas. Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 48.1 punkte numatyta, kad statybos leidimas šildymo sistemą atsijungti nuo daugiabučio namo bendrosios šildymo sistemos ir įsirengti autonominę šildymo sistemą išduodamas pateikus Reglamento 15.1,15.3, 15.5, 15.10 papunkčiuose nurodytus dokumentus ir šilumos tiekėjo sutikimą bei atsijungimo nuo bendrosios šildymo sistemos technines sąlygas. Šildymo sistemos pertvarkymo dėl buto, patalpos šildymo būdo keitimo darbai yra priskiriami prie statinio rekonstrukcijos ir pagal Energetikos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr.1-172 patvirtinto Šilumos gamybos statinių ir šilumos perdavimo tinklų, statinių (šildymo ir karšto vandens sistemų) statybos rūšių ir šilumos gamybos ir šilumos perdavimo įrenginių įrengimo darbų rūšių aprašo 13.2. punktą. Šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnis nustato, kad sprendimą dėl atskirų butų daugiabučiuose namuose šildymo būdo pakeitimo priima savivaldybė. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) (redakcija, įsigaliojusi 2007 m. birželio 22 d.) XII skyriuje įvardinta būtinų veiksmų seka, būtinų dokumentų sąrašas, kurie įgalintų svarstyti atjungimo galimumą atitinkamose institucijose. Prie prašymo savivaldybės institucijai pateikiami pastato savininkų raštiški sutikimai, kito pasirinkto šilumnešio ar energijos rūšį tieksiančio juridinio asmens išduotos techninės sąlygos, išvados, naujos šilumos pirkimo-pardavimo sutarties dėl bendro naudojimo patalpų sudarymas ir t.t. Atsakovė ne tik atsijungė nuo centrinio šildymo sistemos, ji sujungė du butus į vieną, t.y. suformavo naują nekilnojamojo turto objektą. Į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją atsakovė dėl butų apjungimo (rekonstrukcijos)/šildymo sistemos atjungimo nesikreipė, jai nebuvo išduotos nei techninės sąlygos, nei statybos leidimas. Tai patvirtinta byloje surinkti rašytiniai įrodymai ir šie ieškovo argumentai nelaikytini prielaidomis. Teismas nevertino ieškovo pateiktų įrodymų. Be to, įrodinėjimo, kad atjungimas yra teisėtas, pareiga tenka atsakovei, nes tik ji gali turėti dokumentus, įrodančius šias aplinkybes.
  2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, nustatančias įrodymų vertinimo bei atmetimo taisykles. Teismas neatsižvelgė į Valstybinės energetikos inspekcijos išdėstytas statinio priėmimo naudoti akto pasirašymo aplinkybes, kad nebuvo atliktas įrenginių patikrinimas vietoje, kas yra būtina siekiant įvertinti, ar tinkamai įvykdytas techninis projektas, įvertinti žalos atsiradimo kitiems gyventojams, aplinkai tikimybę. Teismas nevertino ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvados.
  3. Šilumos vartotojui leidžiama nutraukti šilumos ir (karšto) vandens pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos. Kitaip toks elgesys gali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu teise. Tą pripažino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analogiškose bylose (pvz., byloje Nr. 3K-3-519/2010; taip pat žr. 2007 m. spalio 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-359/2007; 2001 m. spalio 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-932/2001; 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-1311/2002; 2004 m. vasario 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3- 94/2004; 2005 m. kovo 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-155/2005; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-480/2006). Asmuo, kuris šilumos ar karšto vandens įrenginius atjungia pažeisdamas nustatytą tvarką, išlieka centralizuotų šildymo sistemų tiekiamos šilumos ar karšto vandens buitinis vartotojas tol, kol neatlieka įstatyme nustatytų veiksmų. Ieškovas nereikalavo priteisti įsiskolinimo už faktinį suvartojimą, priešingai, prašė priteisti įsiskolinimą už priskirtą šilumos energiją. Prievoliniai šilumos tiekimo-vartojimo santykiai tarp ieškovo ir atsakovės yra nepasibaigę, nes vadovaujantis Taisyklių 195-196 punktais, šilumos įrenginiai laikomi neatjungtais tol, kol buto savininkas neįvykdo teisės aktų keliamų reikalavimų. Pastato šilumos įrenginiai prijungti prie ieškovui priklausančių šilumos perdavimo įrenginių; pastatui yra tiekiama šilumos energija. Pastato butų ir patalpų savininkų visas bendrai suvartotas šilumos energijos kiekis fiksuojamas vienu bendru šilumos energijos apskaitos prietaisu – skaitikliu. Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams (Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalis).
  4. Dėl šilumos sklaidos specifiškumo (šiluma patenka ir per buto sienų atitvaras, per butą einančius vamzdynus, jei jie nėra tinkamai izoliuoti), jei bute yra nuimti šildymo prietaisai, dar negali būti laikoma, kad į butą nepatenka šilumos energija, t.y. kad į butą nėra tiekiama šilumos energija. Kokiu būdu turi būti izoliuoti vamzdynai, buto sienos paprastai yra nustatoma techninėse atsijungimo sąlygose, rekonstrukcijos projekte, tačiau šiuo atveju nėra aišku, ar buvo atlikti kokie nors vamzdžių izoliavimo darbai ir pan. Nustatyti faktinio šilumos energijos kiekio, patekusio į atsakovės butą, neįmanoma. Teismo sprendimas įteisino savavališką šildymo įrenginių atjungimą nuo centrinio šildymo sistemos bei įgalino nemokėti už priskirtą šilumos energiją, t.y. atsakovei iš neteisėtų veiksmų (neteisės) atsirado teisė. Toks sprendimas pažeidžia ir teisingumo principą, nes teismas veiksmus, kurie neatitinka teisinio reguliavimo, pripažino teisėtais.
  5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004 konstatuota, kad name gyvenantys asmenys turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo požiūriu. Iš vienos pusės jie yra vartotojai. Kaip vartotojas, gyventojas-abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kaip turto savininkas. Sutartys, kuriomis nustatytas šilumos ir karšto vandens tiekimas į daugiabučius gyvenamuosius namus, negali būti traktuojamos vien kaip vartojimo sutartys, nes tiekiama šilumos energija kartu yra ir resursai daiktui išlaikyti.
  6. Teismas neatsižvelgė į tai, kad daugiabučio namo gyventojų sutikimas buvo išduotas laikinam atsakovės buto atjungimui nuo centrinio šildymo sistemos. Tas pats įrodymas buvo pateiktas ankstesnėje byloje tarp šalių dėl įsiskolinimo už šilumos energiją už kitą laikotarpį, kur atsakovė teismui aiškino, kad atsijungimas įvykdytas tik remonto laikotarpiui. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu prašė prijungti šią civilinę bylą, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė ją prijungti.
  7. Teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Teismui pripažinus atsakovę teisėtai atlikus atsijungimo veiksmus, niekam nepriskirtas šilumos energijos kiekis bus išdalijami kitiems pastato gyventojams.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė A. K. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Reikalavimus dėl administracinio akto panaikinimo pirmosios instancijos teismas atmetė remdamasis motyvais, kurių viena dalis yra susijusi su viešojo administravimo aktų apskundimo terminais, o kita – su administracinio akto teisėtumu ir pagrįstumu. Ieškovas apeliaciniame skunde išreiškė savo nesutikimą tik dėl antrosios teismo motyvų dalies, todėl, remiantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis teismas negalės revizuoti teismo sprendimo dalyje dėl neaptartų motyvų, kuriais skundžiamas administracinis aktas buvo paliktas galioti. Atvejai, kai apeliantas skundžia tik dalį iš teismo sprendimą pagrindžiančių motyvų, laikytini apeliacija dėl dalies motyvų, iš esmės neskundžiant paties sprendimo. Apeliacinio skundo objektu gali būti tik visas sprendimas, o ne jo motyvuojamoji dalis. Byla nenagrinėtina apeliacinės instancijos teisme (CPK 293 straipsnio 1 punktas), todėl nutrauktina apeliacinio skundo reikalavimų dėl ieškovo skundžiamo administracinio akto dalyje.
  2. Ieškovas neturi materialinio suinteresuotumo ginčyti buto pripažinimo tinkamu naudoti aktą, o ginti viešąjį interesą jam nėra suteikti įgaliojimai (CPK 2, 5 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-454/2004, formuodamas vienodą teismų praktiką taikant CK 6.390 straipsnio 1 dalyje nustatytus sutarties su energijos tiekėju nutraukimo pagrindus išaiškino, kad vartotojas turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai, esant alternatyviam buto šildymo būdui ir namo kitų butų bei patalpų savininkų sutikimui. Taigi ieškovas negali būti suinteresuotas ginčyti aktą, kuriuo tik patvirtinamas buto atsijungimas nuo namo šildymo sistemos, nes Atsakovė prieš 2 metus iki sutarties su ieškovu nutraukimo teisėtai įgijo galimybę naudotis alternatyviu šildymo būdu, įsirengdama dujų katilą pagal projektą ir šie darbai buvo priimti Valstybinės energetikos inspekcijos 2006 m. spalio 10 d. aktu-pažyma Nr. 1212. Ieškovas šio akto neginčijo, todėl, vadovaujantis CPK 197 straipsnio 2 dalimi, alternatyvi šildymo dujomis sistema bute įrengta teisėtai. Po 2006 m. spalio 10 d. akto-pažymos priėmimo, atsakovė jokių statybos ar rekonstrukcijos darbų, susijusių su šildymo būdo keitimu, neatliko.
  3. Ieškovas neteisingai nurodo, kad pripažinimo tinkamu naudoti aktu neva buvo įteisinta neteisėta statyba – namo inžinerinių sistemų rekonstrukcija. Tokia rekonstrukcija yra tada, kai esama šildymo sistema keičiama naujo tipo ar kitokio pralaidumo sistema (Statybos įstatymo 2 straipsnio 15 punktas, STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9.14 punktas, 14.14-14.15 punktai). Tačiau, naujo šildymo būdo sistema – dujų katilas buvo teisėtai naudojamas jau 2 metus iki priimant ginčijamą administracinį aktą. Buto radiatorių sujungimas su dujų katilu negali būti laikomas naujos inžinerinės sistemos įdiegimu, nes sujungiamos dvi teisėtai bute sumontuotos sistemos.
  4. Aplinkybė, ar dėl radiatorių atjungimo nuo namo šildymo sistemos pasikeitė pastarosios pralaidumas, yra fakto, o ne teisės klausimas, todėl tokia aplinkybė negali būti preziumuojama. Kad atsakovės buto atjungimas nepažeidė namo šildymo sistemos, patvirtina įsiteisėjęs Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 10 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-13228-171/06, kur teismas sprendė dėl atsakovės laikino atsijungimo įtakos viso namo šildymo sistemai. Teismas konstatavo, kad nėra duomenų, kad atsakovės buto atjungimas nuo šildymo pažeidė bendrą centralizuotą šildymo sistemą, kad tai turėjo neigiamos įtakos ieškovui bei kitiems namo gyventojams. Tai prejudicinis faktas (CPK 182 straipsnio 2 punktas) – jeigu vieną kartą atsijungimas nepažeidė namo bendros šildymo sistemos, turi būti svarios priežastys, kodėl antrą kartą atsijungus minėta sistema galėjo būti pažeista.
  5. Ieškovas ieškinį grindžia aplinkybėmis, kad remonto darbai laikytini statybos darbais ir neva šiais darbais buvo pažeisti normatyvinių teisės aktų reikalavimai. Būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti šias aplinkybes. Tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturi kokių nors duomenų, nėra įrodymas. Be to, Vilniaus miesto savivaldybė informavo, jog atsakovė įvykdė visus Šilumos ūkio įstatymo reikalavimus ir pateikė reikiamus dokumentus.
  6. Ieškovo nurodoma teismų praktika šiai bylai negali būti taikoma, nes nei vienoje iš minėtų bylų nebuvo konstatuota aplinkybių visuma, tapati konstatuotoms skundžiamu teismo sprendimu aplinkybėms – t. y. kad alternatyvus šildymo šaltinis atsakovės bute yra priimtas eksploatacijai ir teisėtai naudojamas. Yra ir daugiau esminių neatitikimų: civilinėse bylose Nr. 3K-3-932/2001 ir 3K-3-1311/2002 remtasi dabar jau pakeistais teisės aktais; kitose nutartyse (c.b. Nr. 3K-7-359/2007) konstatuotas alternatyvaus šilumos šaltinio nebuvimas, žalos padarymas kitiems namo gyventojams (c.b. Nr. 3K-3-94/2004), viso namo atsijungimo atvejis (c.b. Nr. 3K-3-480/2006), atvejis, kai nebuvo pateiktas pranešimas apie sutarties nutraukimą (c.b. Nr. 3K-3-155/2005). Civilinėje byloje Nr.3K-3-519/2010 nagrinėti ne vartojimo santykiai, o santykiai, susiklostę tarp gyventojo ir namo bendrijos.
  7. Ieškovas neginčija 2008 m. lapkričio 19 d. atsakovės pranešimo apie sutarties nutraukimą – vienašalio sandorio, faktiškai nutraukusio šalių tarpusavio santykius, prašo pripažinti neteisėtu tik vieną iš sutarties nutraukimo sąlygų – naujos šildymo sistemos įrengimo teisėtumą. Nustačius CK 6.390 straipsnio 1 dalyje nustatytas šilumos tiekimo sutarties nutraukimo sąlygas bei pripažinus, kad vartotojo teisės turi būti ginamos, teismai turi pagrindą konstatuoti, kad sutartis dėl šilumos energijos tiekimo yra pasibaigusi ne tik faktiškai, bet ir teisiškai. Šilumos tiekimo sutarties nutraukimas, kaip ir sutarties sudarymas, yra teisines pasekmes sukeliantys valingi sutarties subjekto veiksmai – sandoriai, kurie gali būti ginčijami teisme, jeigu jais pažeidžiamos imperatyvios teisės normos. Kol sutarties nutraukimas nėra nuginčytas, tai yra sutarties pasibaigimo pagrindas, atleidžiantis nuo tolimesnio sutarties vykdymo.
  8. Atsakovė pateikė visų namo gyventojų sutikimus, kad ji gali atjungti savo butą nuo namo šildymo sistemos. Atmestini ieškovo argumentai, kad šis sutikimas duotas tik laikinam atsijungimui – sutikime nurodyta, kad atsakovės buto atjungimas nuo centrinio šildymo nepažeidžia kitų namo gyventojų interesų, jokių nepatogumų jie nepatiria. Nėra nurodoma, kad sutikimas duodamas laikinai.
  9. Atsakovė ginčo laikotarpiu naudojo šilumą iš atskiro alternatyvaus šildymo šaltinio – dujų katilo, todėl ji niekaip negalėjo naudoti ieškovo namui tiekiamos šilumos. Ieškovas prašo priteisti pinigus ne už faktiškai tiektą energiją, o tik remiantis jo paties paskaičiavimais, kurių taip ir nepateikė į bylą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 10 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-13228-171/06 konstatuota, kad šilumos tiekėjas neturi teisės reikalauti apmokėti už paslaugą, kurios faktiškai nesuteikė. Vartotojas turi prievolę šilumos tiekėjui mokėti tik už faktiškai suvartotą energijos kiekį; tik faktiškai vartojusiems energiją abonentams yra paskirstoma visam namui tiekta šilumos energija. Nėra aišku, ar ieškovas reikalaujamą iš atsakovės sumą jau yra išdalinęs kitiems namo gyventojams (įtraukęs į jiems pateiktas sąskaitas). Grįsti prielaidomis savo sprendimo teismas negali.
  10. Ieškovas neįrodė, kad skundžiamas teismo sprendimas gali įtakoti kitų namo gyventojų teises ar pareigas. Kitiems namo gyventojams priskiriama tik jų pačių suvartota šilumos energija. Teismo sprendimas dalyje dėl ginčijamo administracinio akto niekaip negali įtakoti kitų namo gyventojų teisių ir teisėtų interesų, kadangi jie nėra susiję su šio akto priėmimu.

15Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašo apeliacinį skundą atmesti.

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Valstybinė energetikos inspekcija prašo apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Vartotojas turi teisę savo nuožiūra pirkti prekes ir gauti paslaugas (Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai apie tai pranešdamas energijos tiekimo įmonei, jeigu yra visiškai sumokėjęs už sunaudotą energiją (CK 6.390 straipsnio 1 dalis). Norintis nutraukti energijos pirkimo-pardavimo sutartį ir atjungti daugiabučiame name esančio buto šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimą nuo centralizuotos šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo sistemos vartotojas privalo įrodyti, kad, įgyvendindamas savo teises, jis nepadarys žalos kitų namo butų gyventojams. Šilumos energijos vartojimo sutartis dėl savo specifikos gali būti teisėtai nutraukta vartotojui faktiškai atsijungus nuo įrenginių, tiekiančių karštą vandenį ir šilumos energiją. Tam reikia pertvarkyti daugiabučiame name esančią inžinerinę įrangą ar bute esančias jos dalis. Tokios įrangos pakeitimas reiškia statybos darbų vykdymą ir turi būti atliekamas pagal įrangos pakeitimo projektą ir gavus leidimą šiems darbams, o po darbų atlikimo pakeitimai turi būti nustatyta tvarka priimti naudoti. Atsakovė privalėjo laikytis Taisyklėse nustatytos specialios atjungimo procedūros, tačiau, pažeisdama Taisyklių 189-197 punktų reikalavimus, ji savavališkai nuo bendros šildymo sistemos nusiėmė šildymo įrenginius – radiatorius ir atjungė karšto vandens tiekimą į butą.
  2. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad į bylą pateiktas visų namo gyventojų sutikimas dėl jos buto šildymo sistemos atjungimo. Byloje nėra 11 ir 14 butų savininkų sutikimų (pažeistas Taisyklių 183.2 punktas).
  3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2008 m. spalio mėnesio rašto Nr. A51-(l 1,4-MPD-O) ir Vilniaus miesto savivaldybės pozicijos, kad atsakovės pasirinktas šildymo būdas neatitiko savivaldybės šilumos ūkio specialiojo plano (neleisti statyti, įrengti kieto, skysto ir dujinio kuro katilinės), todėl jai nebuvo išduotos atjungimo techninės sąlygos, techninių sąlygų sąvadas bei statybos leidimas (Taisyklių 168 punktas).
  4. Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjas J. V., pažeisdamas norminius teisės aktus ir viršydamas suteiktus įgaliojimus (jo pareigybės 7.21 punktas nesuteikia teisės pripažinti tinkamais naudoti dujų įrenginius) 2006 m. spalio 10 d. išdavė atsakovei buto dujų įrenginio-dujinio katilo techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą. Pasirašyti statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte ir išduoti dujų įrenginio-dujinio katilo pripažinimo techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą bei joje pasirašyti neturint tam įgaliojimų nėra tapatus dalykas. J. V. pasirašė buto pripažinimo tinkamu naudoti aktą neatlikęs naujai sumontuotų (rekonstruotų) energetikos įrenginių patikrinimo (vietoje) (pažeidė Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 16 punktą). Valstybinė energetikos inspekcija apie tai, jog yra iškelta civilinė byla, kurioje ginčijamas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kuriame yra pasirašęs ir J. V., sužinojo tiktai gavusi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo. Taigi inspekcija ėmėsi priemonių, ir, ištyrusi J. V. veiksmus, nustatė, jog jis padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, ir ėmėsi priemonių, kad minėtas aktas būtų panaikintas, t.y. tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžiuose įrodinėjo, jog aktas pasirašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kad jis yra neteisėtas, todėl naikintinas.
  5. Atsakovė, pažeisdama Taisyklių 190 punktą, nesikreipė į Valstybinę energetikos inspekciją dėl šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo akto-pažymos ir rekonstruotų dėl atjungimo pastato bei buto šilumos, karšto vandens vartojimo įrenginių pripažinimo tinkamu naudoti aktų išdavimo.
  6. Kadangi atsakovė nepateikė šilumos tiekėjo pažymos, kad dėl pakeisto buto šildymo būdo bus nepažeidžiamos kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės ir teisėti interesai, laikytina, jog ji pažeidžia kitų namo gyventojų interesus. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti.
  7. Teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje bendraturčių (kitų butų savininkų) teisių ir pareigų.
  8. Teismas taikė ieškinio senatį, nors ginčo šalys to nereikalavo (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Be to, ginčų nagrinėjimui bendrosios kompetencijos teisme netaikytinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas. Šiuo atveju taikytinas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis ieškinio senaties terminas.

17Atsiliepimu trečiasis asmuo DNSB „Algirdo 6“ (toliau – ir Bendrija) prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Bendrija yra įgaliota atstovauti namo gyventojų teises ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektais (Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimas dalyje dėl ginčijamo administracinio akto nepažeidžia namo gyventojų interesų.
  2. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl kitų namo gyventojų teisių ir pareigų. Sutartis saisto tik jos šalis ir negali lemti trečiųjų asmenų teisių ir pareigų (CK 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl teismui pasisakius dėl skolininko prievolės pagal vieną sutartį, nereiškia, kad kreditorius automatiškai įgyja reikalavimo teisę kitų savo skolininkų atžvilgiu pagal su jais sudarytas sutartis. Sutarčių atskirumo, individualumo principas reiškia, kad byloje dėl vieno iš namo gyventojų skolos priteisimo visi kiti namo vartotojai negali būti traukiami trečiaisiais asmenimis.
  3. Komisijai, kurioje dalyvavo ir ieškovo atstovai, apžiūrėjus atsakovės butą, Bendrijos 2008 m. spalio 20 d. aktu buvo nustatyta, kad atsakovė nesinaudoja ieškovo paslaugomis, nes bute naudojamas kitas šildymo šaltinis. Nebuvo nustatyta, kad namo bendra šilumos tiekimo sistema būtų pažeista ar pakeistas jos pralaidumas (pajėgumas). Tokių aplinkybių nenustatyta per visą inžinerinės sistemos eksploatavimo laikotarpį. Jokių bendros namo inžinerinės sistemos kokybinių rodiklių pasikeitimų dėl atsakovės buto atjungimo nepajuto kiti namo gyventojai, jie sutiko dėl atsakovės buto atsijungimo ir nereiškia jokių pretenzijų. Atsakovė, atsijungdama nuo namo bendros šildymo sistemos, atliko ne statybos, o remonto darbus. Sistemos pralaidumas nepasikeitė, o nauja sistema – dujų šildymo katilas atsakovės bute jau buvo įrengtas anksčiau.
  4. Atsakovė neturi mokėti už laikotarpį, kuriuo ji faktiškai nesinaudojo ieškovo tiekiama šiluma. Bendrijos 2008 m. spalio 20 d. akte nustatyta, kad atsakovė nuo bendros namo šildymo sistemos yra atsijungusi ir naudojasi vietiniu šilumos tiekimo šaltiniu. Bendro naudojimo patalpos name nešildomos.
  1. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis.

19Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas tarp ieškovo - šilumos energijos tiekėjo, ir atsakovės – šilumos energijos vartotojos, dėl šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo teisėtumo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių taikymo. Ieškovo teigimu, atsakovė neteisėtai, t.y. nesilaikydama teisės aktų nustatytos tvarkos, atsijungė nuo centrinio šildymo sistemos, todėl negali būti pripažinta nutraukusia sutartį su ieškovu ir privalo sumokėti ieškovui už šilumos energijos tiekimą. Tuo tarpu atsakovė teigia šilumos energijos tiekimo sutartį nutraukusi laikydamasi įstatyme nustatytos tvarkos ir neprivalanti ieškovui mokėti už paslaugą, kurios nėra gavusi. Taigi byloje keliami klausimai susiję tiek su atsakovės veiksmų atjungiant jai priklausantį butą nuo centrinio šildymo sistemos teisėtumu, tiek su atsakovės pareiga mokėti už jos butui priskirtą šilumos energijos kiekį nepriklausomai nuo to, kad ginčo laikotarpiu atsakovė ieškovo paslaugomis faktiškai nesinaudojo.

20Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad atsakovė 2008 m. lapkričio 19 d. pranešimu informavo ieškovą, jog vienašališkai nutraukia su juo sudarytą šilumos pirkimo – pardavimo sutartį nuo 2008 m. spalio 10 d., remdamasi 2008 m. spalio 10 d. statinio – buto ( - ), pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (101)-11.4-2278, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas naujas nekilnojamasis daiktas, neprijungtas prie namo centralizuoto šildymo sistemos (b.l. 21). Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovei priklausančiame bute įrengta vietinio šildymo sistema, butas šildomas gamtinėmis dujomis, kurios perkamos iš AB „Lietuvos dujos“ (122-123), dujinis katilas atsakovės bute sumontuotas 2006 metais (b.l. 114), tačiau, ieškovo teigimu, atsakovei neįvykdžius įstatymo reikalavimų dėl atsijungimo nuo centrinio šildymo sistemos, jai ir toliau išlieka pareiga mokėti už jos butui priskirtą šilumos energijos kiekį. Tokią savo poziciją ieškovas grindžia Taisyklių 195-196 punktais, pagal kuriuos buto ar kitų patalpų savininkas, kuris savo šilumos ar karšto vandens įrenginius nuo pastato šildymo ar karšto vandens sistemos atjungia pažeisdamas šių taisyklių ir Šilumos ūkio įstatymo nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos ar karšto vandens buitinis vartotojas tol, kol neatlieka šių taisyklių 194 punkte nurodytų veiksmų (t.y. nepasirašo šilumos ar karšto vandens įrenginių atjungimo akto su šilumos tiekėju). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas tokį aktą pasirašyti atsisakė (b.l. 164).

21Vadovaujantis CK 6.390 straipsniu, abonentas, kai pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį jis yra fizinis asmuo - vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai apie tai pranešdamas energijos tiekimo įmonei, jeigu yra visiškai sumokėjęs už sunaudotą energiją. Daugiabučiame name gyvenantis vartotojas šia teisę gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams. Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 3 dalimi, kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys. Taigi, vadovaujantis paminėta nuostata, atsakovė įgijo teisę nutraukti sutartį su ieškovu nuo byloje ginčijamo 2008 m. spalio 10 d. statinio – buto ( - ), pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-2278 priėmimo dienos, o ieškovo atsisakymas pasirašyti šilumos ar karšto vandens įrenginių atjungimo aktą pats savaime tokios atsakovės teisės nepaneigia. Todėl, priešingai nei teigiama atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovas pripažintinas teisiškai suinteresuotu 2008 m. spalio 10 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-2278 panaikinimu, kadangi su šio akto priėmimu įstatymas sieja atsakovės teisę nutraukti sutartinius santykius su ieškovu.

22Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą panaikinti 2008 m. spalio 10 d. statinio – buto ( - ), pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-2278 atmetė dviem savarankiškais pagrindais – dėl to, kad ieškovas yra praleidęs vieno mėnesio terminą šiam aktui ginčyti ir neprašo jo atnaujinti ir dėl to, kad ieškovas neįrodė šio akto neteisėtumo. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė pagrįstai nurodo, kad apeliantas nenurodė jokių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas dėl administracinio akto ginčijimo termino praleidimo. Įstatyme nustatyto termino ginčyti administracinį aktą teisme praleidimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas teismui atmesti ieškovo reikalavimą dėl šio akto panaikinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas yra praleidęs terminą ginčyti 2008 m. spalio 10 d. statinio – buto ( - ), pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-2278, neprašo teismo jį atnaujinti, detaliau neanalizuoja apelianto argumentų, susijusių su šio administracinio akto teisėtumu.

23Kolegija nesutinka su trečiojo asmens Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos atsiliepime nurodytu teiginiu, kad administracinį aktą ginčijant civilinėje byloje taikytinas bendras 10 metų senaties terminas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tais atvejais, kai byloje vienas iš pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas yra ginčijamas šioje byloje, tai bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą, joje išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą, tačiau tai savaime nereiškia, kad šioje byloje turi būti taikomi CK reglamentuoti ieškinio senaties terminai. Kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti - administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai. Ginčijant administracinius aktus civilinėje byloje taip pat taikytina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatytas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas suinteresuotai šaliai ginčyti administracinį aktą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2006). Taip pat nėra pagrindo sutikti su argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas statymo reikalavimus, senatį taikė nesant atitinkamo atsakovo prašymo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė rėmėsi termino ginčyti administracinį aktą praleidimu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

24Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pagal įstatymą atsakovė privalėjo įrodyti, jog jos buto šildymo sistema nuo centrinio šildymo sistemos atjungta teisėtai. Pirma, teisės subjektų veiksmų neteisėtumas pagal įstatymą nėra preziumuojamas, ir veiksmų neteisėtumą privalo įrodyti šia aplinkybe savo reikalavimą grindžiantis ieškovas. Antra, paties ieškovo teigimu atsakovės buto atjungimas nuo centrinio šildymo įvyko administracinio akto - 2008 m. spalio 10 d. statinio – buto ( - ), pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-2278, kuriam pagal įstatymą taikytina teisėtumo prezumpcija, pagrindu, todėl būtent ieškovas, siekiantis šio akto panaikinimo, įstatymų nustatyta tvarka (įskaitant ir reikalavimus, nustatančius terminą administraciniam aktui ginčyti) privalėjo įrodyti jo neteisėtumą.

25Kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu įteisinta savavališka statyba. Kaip jau minėta, nagrinėjimo dalyką šioje byloje sudaro tiekėjo ir vartotojo ginčas dėl pareigos sumokėti už šilumos energiją. Teismo sprendimas šioje byloje niekaip neįtakoja Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos ar kitų kompetentingų valstybės institucijų, kurioms pavesta ginti viešąjį interesą, teisės ir (įstatymų nustatytais atvejais) pareigos imtis įstatyme nustatytų priemonių, tarp jų ir siekti ginčijamo administracinio akto panaikinimo jei, šių institucijų manymu, toks aktas priimtas pažeidžiant įstatymo reikalavimus. Pastebėtina, kad tokio teisinio ginčo baigtis nebūtinai būtų susijusi su ieškovo interesais (pvz. nustačius, kad teisės aktų reikalavimų neatitiko ne atsakovės buto atjungimas nuo centrinio šildymo sistemos, o konkretus atsakovės pasirinktas vietinio šildymo būdas). Tuo tarpu ieškovui, kaip pagrįstai pažymi atsakovė, nei teisė ginti viešąjį interesą, nei atstovauti kitų namo gyventojų interesus, įstatymu nesuteikta. Ginčas dėl atsakovės buto atjungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemų šioje byloje –dviejų privačių subjektų – tiekėjo ir vartotojo ginčas dėl galimybės nutraukti (pakeisti) sutartinius santykius ir atsakovės pareigos atsiskaityti su ieškovu kaip šilumos energijos tiekėju. Dėl šios priežasties negali būti pripažinti pagrįstais ir apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų. Byloje nagrinėjamas ginčas tarp dviejų subjektų dėl juos siejančių sutartinių santykių pasibaigimo; šis ginčas nėra tiesiogiai susijęs su kitų namo gyventojų sutartiniais santykiais su ieškovu ir ieškovo galimybėmis reikalauti iš kitų gyventojų apmokėjimo už jiems suteiktas paslaugas, grindžiamos savarankiškomis sutartimis su šiais gyventojais. Pagal byloje surinktus įrodymus matyti, jog atsakovė ginčo laikotarpiu faktiškai nenaudojo ieškovo tiekiamos šilumos energijos, todėl apelianto argumentai, kad ginčijamu sprendimu kitiems namo gyventojams perkeliama atsakovės pareiga atsiskaityti su ieškovu negali būti pripažinti pagrįstais.

26Vadovaujantis CK 6.390 straipsniu, atsakovė gali įgyvendinti savo teisę nutraukti sutartinius santykius su ieškovu tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad aplinkybė, jog sutarties nutraukimas gali padaryti žalos kitiems daugiabučio namo gyventojams byloje neįrodyta. Byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujanti daugiabučių namų savininkų bendrija „Algirdo 6“ palaiko atsakovės poziciją, byloje yra kitų daugiabučio namo gyventojų sutikimas dėl atsakovės buto atjungimo nuo centrinio šildymo sistemos (b.l. 113). Iš šio sutikimo turinio, priešingai nei teigia apeliantas, nėra pagrindo daryti išvados, kad jis duotas laikinam atsakovės buto atjungimui nuo centrinio šildymo sistemos. Tretysis asmuo Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą atkreipia dėmesį į tai, kad šiame sutikime nėra butų Nr. 11 ir Nr. 14 gyventojų parašų, tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad butai Nr. 11 ir 14 centralizuotai nešildomi, karštas vanduo jiems centralizuotai netiekiamas (b.l. 166-167), taigi šių butų gyventojų teisės atsakovės buto atjungimu nuo centrinio šildymo sistemos negali būti pažeidžiamos. Ginčo dėl to, kad sutarties nutraukimo dieną atsakovė buvo atsiskaičiusi su ieškovu, byloje nėra. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pagal byloje surinktus įrodymus nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė sutartį su ieškovu nutraukė nesilaikydama CK 6.390 straipsnio reikalavimų.

27Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, nors ieškovas savo reikalavimą atsakovei iš esmės grindžia jos veiksmų nutraukiant sutartį su juo neteisėtumu, ieškovo turtinis reikalavimas atsakovei yra ne reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, o reikalavimas dėl apmokėjimo už šilumos energiją. Ieškovo teigimu, tokia atsakovės pareiga kildintina iš paminėto Taisyklių 196 punkto ir egzistuoja nepriklausomai nuo to, kad atsakovė ieškovo tiekiamos šilumos energijos ginčo laikotarpiu realiai nenaudojo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad neteisėto atsijungimo nuo centrinio šildymo sistemos atveju tiekėjas turi teisę į neteisėtu atsijungimu padarytos žalos atlyginimą, tačiau negali toliau reikalauti apmokėti už paslaugą ar produktą, kurio nesuteikė ir kuris atsijungusiojo nuo šilumos tiekimo buvusio abonento jau nebuvo vartojamas. Vartotojas turi pareigą apmokėti už gautą prekę ar paslaugą, todėl Taisyklių nuostata „išlieka šilumos ar karšto vandens buitinis vartotojas“ negali būti aiškinanti kaip sukelianti atsakovės pareigą sumokėti paslaugą, kuri jai nebuvo suteikta. Tai prieštarautų Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo 2 straipsnyje numatytai vartotojo teisei pirkti prekes ar paslaugas savo nuožiūra, šiame įstatyme įtvirtintai įstatymo leidėjo valiai, kad yra apmokama už parduotą prekę ar paslaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2005). Be to, tai neatitiktų ir kompensacinės civilinės atsakomybės paskirties.

28Reikalaudamas neteisėtu atsijungimu nuo centrinio šildymo sistemos padarytos žalos atlyginimo, ieškovas privalo pagrįsti patirtų nuostolių dydį. Ieškovo kaip šilumos energijos tiekėjo nuostoliams negali būti prilyginami nuostoliai, atsiradę dėl galimo šilumos energijos nutekėjimo į atsakovės butą per neizoliuotus vamzdžius, kadangi ieškovas vartotojams išdalina visą pastate suvartotą šilumos energijos kiekį, ir tinkamu ieškovu dėl tokio reikalavimo galėtų būti tik kiti daugiabučio namo gyventojai. Be to, kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi atsakovė, toks šilumos nutekėjimas byloje neįrodytas. Kadangi ieškovas patirtų nuostolių dydžio tinkamai nepagrindė ir neįrodinėjo, jo turtinis reikalavimas atsakovei teismo pagrįstai buvo atmestas.

29Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

30Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

31Apeliacinį skundą atmesti.

32Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą ir patikslintu... 5. Atsakovė A. K. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o... 6. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 7. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, kad atsakovė 2008 m.... 8. Trečiasis asmuo Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos... 9. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras nurodė, jog Nekilnojamojo turto... 10. Trečiasis asmuo Danske Bank A/S Lietuvos filialas atsiliepime nurodė, jog... 11. Institucija, duodanti išvadą byloje – Valstybinė vartotojų teisių... 12. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį... 13. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Vilniaus energija“ prašo panaikinti... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė A. K. prašo apeliacinį skundą... 15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo... 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Valstybinė energetikos... 17. Atsiliepimu trečiasis asmuo DNSB „Algirdo 6“ (toliau – ir Bendrija)... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis... 19. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas tarp ieškovo - šilumos energijos... 20. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad atsakovė 2008 m. lapkričio 19 d.... 21. Vadovaujantis CK 6.390 straipsniu, abonentas, kai pagal energijos... 22. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą panaikinti 2008 m. spalio... 23. Kolegija nesutinka su trečiojo asmens Valstybinės energetikos inspekcijos... 24. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pagal įstatymą atsakovė privalėjo... 25. Kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ginčijamu... 26. Vadovaujantis CK 6.390 straipsniu, atsakovė gali įgyvendinti savo teisę... 27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį... 28. Reikalaudamas neteisėtu atsijungimu nuo centrinio šildymo sistemos padarytos... 29. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad... 30. Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų... 31. Apeliacinį skundą atmesti.... 32. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimą palikti...