Byla 2-3253-467/2014
Dėl mainų sandorio pripažinimo apsimestiniu, dovanojimo sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento, pirkimo-pardavimo sutarties pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ieškovei, trečiasis asmuo - Vilniaus miesto 17-o notarų biuro notarė L. M

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė, sekretoriaujant Robertai Ambroževičiūtei, dalyvaujant ieškovei I. J., ieškovės atstovui adv. Andriui Baranskiui, atsakovei Č. V., atsakovių Č. V. ir K. V. atstovui adv. Andriui Juoniui, atsakovo A. D. atstovui Linui Blažulioniui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovams A. D., Č. V. ir K. V. dėl mainų sandorio pripažinimo apsimestiniu, dovanojimo sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento, pirkimo-pardavimo sutarties pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ieškovei, trečiasis asmuo - Vilniaus miesto 17-o notarų biuro notarė L. M..

3Teismas

Nustatė

4Ieškovė I. J. 2013 m. vasario 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti apsimestine 2012 m. vasario 1 d. mainų sutartį, notarinio registro Nr. 1135, sudarytą tarp atsakovų Č. V. ir A. D., pagal kurią A. D. išmainė dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) ir ¼ gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), Vilniuje, į sodo pastatą, unikalus Nr. ( - ), garažą, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ), bei žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), Vilniuje; laikyti šį mainų sandorį pirkimo-pardavimo sutartimi, kuria atsakovas A. D. pardavė, o Č. V. nupirko dalį žemės sklypo ir ¼ gyvenamojo namo, esančių ( - ), Vilniuje, už 450 000 Lt; perkelti ieškovei nurodyto turto pirkėjo teises ir pareigas ir priteisti iš ieškovės atsakovei Č. V. 450 000 Lt; pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2012 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 4061, sudarytą tarp atsakovių Č. V. ir K. V. dėl 1135/2300 dalies žemės sklypo ir ¼ gyvenamojo namo, esančių ( - ), Vilniuje; perkelti ieškovei pirkėjo teises ir pareigas pagal 2012 m. rugsėjo 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 10518, sudarytą tarp atsakovų A. D. ir K. V., pagal kurią A. D. pardavė K. V. ¼ dalį gyvenamojo namo, esančio ( - ), Vilniuje, ir priteisti iš ieškovės atsakovei K. V. 40 000 Lt; priteisti solidariai iš atsakovų ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2012 metų lapkričio mėnesį gavo per Vilniaus miesto 11-ą notarų biurą atsiųstą atsakovės K. V. 2012 m. lapkričio 23 d. pasiūlymą dėl pastato ir žemės sklypo, esančių ( - ), Vilniuje, valdymo, disponavimo ir naudojimosi juo tvarkos nustatymo. Prie pasiūlymo buvo pateiktas dokumento projektas „Susitarimas dėl pastato ir žemės sklypo valdymo, disponavimo ir naudojimosi juo tvarkos nustatymo". Gavusi tokius pasiūlymus, ieškovė sužinojo, kad jos bendraturtė yra K. V.. Ieškovei kilo abejonių dėl to, kokiu būdu atsakovė K. V. tapo visos žemės sklypo ir pastato dalies, priklausiusios S. D., savininke, nes ieškovė manė, kad ji, kaip žemės sklypo ir pastato bendraturtė, turėjo pirmumo teisę įsigyti parduodamas žemės sklypo ir pastato dalis. Ieškovė iš VĮ Registrų centro gavo dokumentų kopijas ir sužinojo, jog buvo sudarytos ginčo sutartys – 2012 m. vasario 1 d. mainų sutartis, 2012 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutartis ir 2012 m. rugsėjo 7 d. pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškovės nuomone, mainų sutartis yra apsimestinis sandoris ir turėtų būti pripažintas pirkimo-pardavimo sutartimi, o pirkėjo teisės ir pareigos perkeltos ieškovei, kaip bendrosios dalinės nuosavybės bendraturtei, turinčiai pirmumo teisę įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės dalį už tą pačią kainą, kuria ji buvo perleista. Neteisėtai įgijusi nuosavybėn nekilnojamąjį turtą mainų sutarties pagrindu, atsakovė Č. V. negalėjo jo perleisti ir atsakovės K. V. nuosavybėn pagal 2012 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutartį. Šis sandoris turi būti pripažintas niekiniu nuo sudarymo momento, nesukeliančiu jo šalims teisinių pasekmių. Nebūdama bendrosios dalinės nuosavybės bendraturte K. V. negalėjo įsigyti iš A. D. ¼ dalies pastato - gyvenamojo namo, esančio ( - ), Vilniuje, pagal 2012 m. rugsėjo 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį, prieš tai nepasiūlius šios dalies įsigyti bendraturtei I. J.. Be to žemės sklypui, esančiam ( - ), Vilniuje, dėl kurio perleidimo teisėtumo kilo ginčas šioje byloje, yra nustatytos specialios naudojimo sąlygos – „Nacionaliniai ir regioniniai parkai“ ir šios specialiosios sąlygos yra įrašytos į nekilnojamojo turto registro duomenis. Todėl svarbu tinkamai įgyvendinti CK 4.79 straipsnį, kuriame įtvirtintos bendraturčių pirmenybės teisės pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe, nes šia įstatymine teise sudaroma galimybė sumažinti bendraturčių skaičių ir pakeisti nuosavybės teisės rūšį. Ginčo turtas iki ginčijamų sandorių sudarymo buvo bendroji dalinė ieškovės ir S. D. nuosavybė. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise valdė ½ dalį pastato ir 1165/2300 dalį žemės sklypo, S. D. – ½ dalį pastato ir 1135/2300 dalį žemės sklypo, esančių ( - ), Vilniuje. Naudojimosi namu ir žemės sklypu tvarka nebuvo nustatyta. 2011 m., mirus bendraturčiui S. D., ieškovė kreipėsi į vienintelį paveldėtoją A. D. ir bandė išsiaiškinti, kokia kaina šis sutiktų parduoti paveldėtą turto dalį. Tačiau jis perleisti nuosavybės neketino bent jau metus. Vėliau paaiškėjo, kad A. D., apeidamas ieškovės, kaip bendraturtės pirmumo teisę įsigyti parduodamą bendrosios dalinės nuosavybės dalį, piktybiškai, iš anksto susitarę su atsakove Č. V. ir parengę planą, sudarė apsimestinį sandorį - mainų sutartį, pagal kurią ¼ dalį paveldėto pastato ir visą paveldėtą 1135/2300 dalį žemės sklypo, esančių ( - ), Vilniuje, kurių vertė 450 000 Lt, išmainė į sodo pastatą, garažą, kiemo statinius bei žemės sklypą, esančius ( - ), Vilniuje, kurių vertė 350 000 Lt. Mainų sutartis sudaryta po 14 dienų, kai A. D. įgijo nuosavybės teisę į mainomus daiktus. Kadangi mirusysis S. D. nebuvo atsiskaitęs už valstybinę žemę pagal 2003 m. balandžio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį, šis įsiskolinimas - 14 249,12 Lt buvo sumokėtas atsakovės Č. V. 2011 m. gruodžio 16 d., t.y. iki paveldėjimo teisės liudijimo atsakovui A. D. išdavimo. Č. V. nuosavybės teisės į mainomus nekilnojamuosius daiktus įregistruotos 2012 m. sausio 31 d. tos pačios dienos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Tariama mainų sutartis sudaryta sekančią dieną po to, kai Č. V. įgijo nuosavybės teisę į mainomus daiktus. Č. V. perleido nuosavybės teisę į tariamos mainų sutarties pagrindu įgytus daiktus K. V. per du mėnesius nuo jų įgijimo, kas įrodo, kad jau iki tariamos mainų sutarties sudarymo atsakovė aiškiai niekada neketino būti mainomo daikto savininke. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovų tikroji valia buvo sudaryti ginčo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau tokiu atveju atsakovas, parduodamas savo turto dalį, kuris yra bendroji jo ir ieškovės nuosavybė, būtų privalėjęs pranešti ieškovei, jog ji gali pirkti nurodytą turtą pirmenybės teise. Jeigu ieškovė būtų pasinaudojusi šia teise, ginčo turto dalis nebūtų perleista atsakovei Č. V.. Konstatavus, kad atsakovų sudarytas mainų sandoris yra apsimestinis ir kad juo siekta pridengti pirkimo-pardavimo sandorį, ginčo mainų sutartis kvalifikuotina kaip pirkimo-pardavimo sutartis, o pirkėjo teisės ir pareigos perkeltos ieškovei. Pripažinus minėtą mainų sutartį apsimestinu sandoriu, turi būti pripažinta niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento ir ginčo dovanojimo bei 2012 m. rugsėjo 7 d. pirkimo-pardavimo sutartys (CK 4.79 str. 3 d.). Be to ginčijamos mainų ir dovanojimo sutartys buvo sudarytos be LR žemės įstatyme numatyto privalomo priedo - žemės sklypo plano, todėl šie sandoriai pripažintini negaliojančiais ir kaip neatitinkantys imperatyviųjų įstatymo normų reikalavimų.

6Atsakovės Č. V. ir K. V. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime atsakovės nurodė, kad ieškovė klaidingai dėsto ir interpretuoja faktines aplinkybes, susijusias su mainų sutarties sudarymu, sąmoningai jas iškreipia, taip siekdama sau naudingo bylos rezultato. Kadangi kaimynų Č. V. ir S. D. santykiai buvo geri, todėl po pastarojo mirties atsakovė sutiko paskolinti A. D. reikiamą pinigų sumą sumokėti už skolą valstybei ir sumokėjo už jį 14 249,12 Lt. Be to dar 2011 metais Č. V. ieškojo namo dukrai K. V. Antakalnyje ir greta jo esančiuose Vilniaus miesto mikrorajonuose. Suradusi tinkamą namą su priklausiniais Vismaliukų sodų 1-oji g. 37, Vilniuje, sumokėjo pardavėjui 3 000 Lt rankpinigių, o pardavėjas įsipareigojo artimiausiu metu sutvarkyti visus pirkimo-pardavimo sandoriui būtinus dokumentus. Č. V. namo, esančio ( - ), Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną, grįžusi namo, sutiko kaimyną A. D. bei jo draugę L. M.. Pokalbio metu A. D. išsipasakojo, kad, bijodamas būti apgautas galimų paveldėto turto pirkėjų, ketina paveldėtą turtą ne parduoti, o iškeisti į atskirą tik jam priklausantį namą bei žemės sklypą, esančius netoli Antakalnio mikrorajono. Kadangi Č. V. jau buvo sudariusi pirkimo-pardavimo sutartį dėl namo ir priklausinių, esančių ( - ), Vilniuje, ir iš esmės buvo suinteresuota, kad duktė K. V. ateityje gyventų kuo arčiau jos namų, esančių ( - ), Vilniuje, pasiūlė A. D. apžiūrėti jos įsigytą namą bei sklypą, kurį galėtų išmainyti į A. D. po S. D. mirties paveldėtą sklypo ir namo dalį. A. D., apžiūrėjęs Č. V. įsigytą nekilnojamąjį turtą, sutiko mainyti turtą su priemoka. Pasiekus bendrą sutarimą notarės patarimu buvo sudaryta mainų sutartis, kurią šalys jau yra įvykdžiusios. Iš gautos priemokos A. D. grąžino Č. V. paskolintą 14 249,12 Lt sumą. Mainų sutartimi šalys turėjo teisę susitarti ir dėl nelygiaverčių daiktų mainų su priemoka, o toks sandoris ex lege nelaikytinas apsimestiniu. Šiuo atveju buvo mainomi vienarūšiai daiktai, kurių vertės skirtumas ir mokėtina priemoka sudarė tik 100 000 Lt. Dovanojimo sutartimi Č. V. padovanojo savo dukrai K. V. 227/460 dalis žemės sklypo ir ¼ dalį namo, kurie yra greta faktinės Č. V. gyvenamosios vietos, o žemės sklypas netgi turi bendrą ribą. Šia sutartimi atsakovės siekė vienintelio tikslo - teisėtu sandoriu įforminti K. V. nuosavybės teisę į sklypo ir namo dalį, kuriame ateityje gyvens K. V.. Toks sandoris savo esme yra teisėtas ir galiojantis. Ieškovės reikalavimas pripažinti mainų sutartį dviem atskiromis pirkimo-pardavimo sutartimis, perkelti ieškovei pirkėjos teises ir pareigas yra pareikštas praleidus įstatyme nustatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą ir šiuo pagrindu turėtų būti atmestas (CK 4.79 str. 3 d.). 2012 m. vasario 17 d. ir vasario 21 d. ieškovė nekilnojamojo turto registro tvarkytojui VĮ Registrų centrui pateikė prašymus įrašyti nekilnojamųjų daiktų - garažo ir ūkinio pastato, esančių ( - ), Vilniuje, kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, tačiau kovo 15 d. gavo neigiamą atsakymą, todėl nuo šios datos ir skaičiuotinas ieškinio senaties terminas. Be to byloje nėra neginčijamų įrodymų apie ieškovės objektyvią galimybę sumokėti atsakovėms bendrai 490 000 Lt, pripažinus mainų sutartį apsimestiniu sandoriu bei perkėlus ieškovei pirkėjų teises ir pareigas. Todėl ir šiuo pagrindu ieškinys atmestinas.

7Atsakovas A. D. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad po tėvo S. D. mirties jis paveldėjo 1135/2300 dalį žemės sklypo ir ¼ dalį pastato - gyvenamojo namo, esančių ( - ), Vilniuje, bei ¼ dalį to paties namo, esančio ( - ), Vilniuje, dėl kurios tėvas nebuvo susitvarkęs dokumentų, liudijančių nuosavybės teisę po sutuoktinės mirties. Paskolinusi daugiau kaip keturiolika tūkstančių litų Č. V. tiesiogiai pervedė reikalingą pinigų sumą valstybei. 2012 m. pradžioje iš Č. V. jis sužinojo, kad ši nupirko dukrai Kęsmintai namą, esantį ( - ). Atsakovas pokalbio su Č. V. metu užsiminė, kad norėtų keisti savo dalį namo ir sklypo, esančių ( - ), Vilniuje, į tokį namą, kurio nereikėtų dalintis su kitais žmonėmis, kuris priklausytų tik jam vienam. Č. V. prasitarė, kad norėtų, jog jos dukra Kęsminta įsikurtų kur nors šalia jos, ir pasiūlė tą pačią dieną atsakovui nuvažiuoti apžiūrėti namo. Namas atsakovui tiko. Kadangi jo žemės sklypo dalis ribojosi su Č. V. žemės sklypu ir jo namo dalis buvo visai šalia atsakovės Č. V. namo, todėl pas notarę sudarė mainų sutartį. 2012 m. rudens pradžioje atsakovas, sutvarkęs dokumentus dėl nuosavybės teisių į likusią ¼ dalį namo, esančio ( - ), Vilniuje, pasiūlė atsakovei Č. V. įsigyti ir šią dalį. Atsakovė, pasitarusi su dukra Kęsminta, sutiko su pasiūlymu. Po mainų sutarties sudarymo atsakovas įsikėlė gyventi į namą Vismaliukų soduose ir iki šiol čia gyvena. Todėl mainų sutartis nėra apsimestiniu sandoriu.

8Trečiasis asmuo notarė L. M. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad Č. V. ir A. D. atvyko į notarų biurą, turėdami tikslą sudaryti mainų sutartį. Kadangi tokios sutarties sudarymui nebuvo kliūčių, ji mainų sutartį patvirtino. Ieškinio teiginiai apie ginčo mainų sutarties ir dovanojimo sutarties prieštaravimą imperatyvioms įstatymo normoms yra nepagrįsti. Ieškovės teiginys, jog mainų sutartis buvo sudaryta pažeidžiant Žemės įstatymo reikalavimus, kadangi nebuvo pateiktas žemės sklypo planas, yra neteisingas, nes iš UAB „Archyvų sistemos" gautos mainų sutarties su visais priedais kopijos matyti, jog mainomo žemės sklypo planas buvo. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas prie žemės sandorių pridėti žemės sklypo planą yra imperatyvaus pobūdžio, tačiau tai nereiškia, kad žemės sklypo plano neįvardijimas sutarties tekste daro tokį sandorį negaliojančiu. Sudarant ginčo mainų ir dovanojimo sutartis, notarei buvo pateiktas perleidžiamo ginčo sklypo dalies planas, kuris buvo sudedamoji 2003 m. balandžio 10 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties dalis. Taigi ginčo sutartimi perleistas sklypas buvo suformuotas ir aiškiai identifikuotas, apibrėžtos jo ribos bei sklypo planas. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nepateikė notarei jokių pastabų dėl ginčo sutarčių turinio ir atitinkamai jas įregistravo Nekilnojamojo turto registre.

9Ieškovė ir jos atstovas 2014 m. balandžio 25 d. teismo posėdyje pateikė prašymą dėl ieškinio senaties (teismas pateiktą prašymą priėmė), kuriuo prašė, jeigu teismas manytų, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, pripažinti jo praleidimo priežastis svarbiomis ir praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti. Prašyme nurodė, kad ieškovė 2012 m. vasario 17 ir 21 d. teikdama prašymus VĮ Registrų centrui dėl pastatų, esančių ( - ), Vilniuje, kadastrinių duomenų registravimo, nesidomėjo, kas yra žemės sklypo bendraturtis, kadangi jai buvo žinoma, jog po tėvo S. D. mirties jos bendrasavininkiu tapo A. D., kuris artimiausiu metu neketino perleisti savo nuosavybės, nes ieškovė, kaip bendraturtė, turinti pirmumo teisę tą turtą įsigyti, jokio pranešimo nebuvo gavusi. VĮ Registrų centrui 2012 m. kovo 15 d. atsisakius tenkinti ieškovės prašymą dėl to, kad reikalingas bendraturčių sutikimas, ieškovė tokio sutikimo į atsakovą nesikreipė, nes po jo tėvo mirties buvo praėję labai mažai laiko, todėl nenorėjo trukdyti. Be to A. D., 2012 m. vasario mėn. viduryje sutiktas VĮ Registrų centre, neinformavo ieškovės apie tai, kad jam priklausančią žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalį yra perleidęs atsakovei Č. V.. Todėl ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2012 m. lapkričio 23 d., kai buvo gautas K. V. pasiūlymas, ir nėra praleistas. Jeigu teismas pripažintų, kad terminas vis dėlto yra praleistas, prašo jį atnaujinti dėl svarbių priežasčių, nes atsakovai sąmoningai slėpė nuo ieškovės apie bendrasavininkio pasikeitimą, o apie tai sužinojusi ieškovė iš karto aktyviai ėmėsi ginti savo pažeistas teises (kreipėsi teisinės pagalbos, rinko ieškiniui reikšmingą informaciją).

10Teismo posėdžiuose ieškovė ir jos atstovas ieškinį ir prašymą dėl ieškinio senaties palaikė ir prašė juos tenkinti, palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir motyvus. Pažymėjo, jog ieškovė, kaip bendraturtė, turinti pirmumo teisę, ne kartą ir aiškiai buvo išreiškusi pageidavimą įsigyti A. D. priklausančią nekilnojamojo turto dalį jo pardavimo atveju, tačiau atsakovai surado neteisėtą būdą ją apeiti, sudarant apsimestinį mainų sandorį. Ieškovė pagrindė įrodymais, kad jai, perkėlus pirkėjo teises ir pareigas pagal pirkimo-pardavimo sandorį, ji turės realią galimybę sumokėti visą sutarties kainą.

11Teismo posėdžiuose atsakovė Č. V. ir jos bei atsakovės K. V. atstovas su ieškiniu nesutiko, palaikė atsakovių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad ginčijami sandoriai nėra apsimestiniai, jie sudaryti siekiant atitinkamų teisinių pasekmių. Atsakovai yra kaimynai ir jų interesai sutapo - A. D. siekė įsigyti gyvenamąjį namą be bendraturčių, o Č. V. – įgyti nuosavybę dukrai šalia savęs. Prieš ginčo mainų sutarties sudarymą ji buvo paskolinusi A. D. virš 14 000 Lt, kad sumokėtų už tėvo neišpirktą žemę. Paskola buvo grąžinta iš priemokos pagal mainų sutartį. Už mainų sutarties pagrindu gautą priemoką A. D. pasidarė remontą išmainytame name ir dabar ten gyvena su šeima.

12Atsakovė ir jos atstovas taip pat prašė teismo taikyti ieškovei procesines sankcijas – pagal CPK 186 straipsnio 6 dalį už priesaikos sulaužymą, pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad ieškovė melavo apie ieškinio senaties pradžiai reikšmingas faktines aplinkybes ir kreipėsi į teismą su absoliučiai nepagrįstu ieškiniu.

13Teismo posėdžiuose atsakovas A. D. ir jo atstovas su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Papildomai nurodė, kad atsakovas nenorėjo paveldėto turto parduoti, nenorėjo gauti grynųjų pinigų, nes nepasitikėjo bankais, turto remontui pinigų taip pat neturėjo, o reikėjo kažkur gyventi ir išlaikyti šeimą. Jis norėjo turėti savo namą ir kaimynė Č. V. pasiūlė mainus, nes ji buvo nupirkusi sodo namą dukrai, kuris, apžiūrėjus, jam iš karto patiko. Su bendraturte ieškove kildavo konfliktai dar tėvui gyvam esant, todėl su ja kartu gyventi nenorėjo. Be to po tėvo mirties ieškovė spaudė atsakovą parduoti turtą už nerealiai žemą kainą. Iki ginčo sandorių sudarymo neinformavo ieškovės apie turto perleidimą Č. V., nes nelaikė reikalingu. Išmainytame su Č. V. name jis šiuo metu gyvena su žmona ir vaikais, iš priemokos pagal mainų sutartį grąžino paskolą atsakovei, kurią buvo gavęs iš jos po tėvo mirties.

14Ieškinys iš esmės tenkintinas.

15Byloje iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko informacijos ir notarės L. M. pateiktų dokumentų nustatyta, kad iki ginčijamų sandorių sudarymo turtas, esantis ( - ), Vilniuje, buvo bendroji dalinė ieškovės I. J. ir S. D. nuosavybė - ieškovė asmeninės nuosavybės teise valdė ½ dalį pastato, unikalus Nr. ( - ), ir ( - ) dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), S. D. asmeninės nuosavybės teise valdė ½ dalį pastato, unikalus Nr. ( - ) ir 1135/2300 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ). S. D. 2011 m. spalio 17 d. mirė, po jo mirties atsakovas A. D. pagal įstatymą paveldėjo mirusiojo turtą - 1135/2300 dalis 0,2360 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) ir ½ dalį nuo ½ dalies pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), Vilniuje. Atsakovai A. D. ir Č. V. 2012 m. vasario 1 d. sudarė mainų sutartį, pagal kurią ¼ dalį paveldėto pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ) ir paveldėtą 227/460 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), Vilniuje, kurių vertė 450 000 Lt, išmainė į sodo pastatą, unikalus Nr. ( - ), garažą, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ) bei žemės sklypą, unikalus numeris ( - ), esančius ( - ), Vilniuje, kurių vertė 350 000 Lt. Atsakovė Č. V. pagal mainų sutartį įgytus nekilnojamuosius daiktus 2012 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutartimi perleido savo dukrai – atsakovei K. V.. 2012 m. rugsėjo 7 d. tarp atsakovų A. D. ir K. V. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią A. D. pardavė K. V. ¼ dalį gyvenamojo namo, esančio ( - ), Vilniuje už 40 000 Lt. Pastaruosius tris sandorius pareikštu ieškiniu nagrinėjamoje byloje ir ginčija ieškovė I. J..

16Byloje taip pat nustatyta, kad žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), esančiam ( - ), dėl kurio perleidimo teisėtumo kilo ginčas nagrinėjamoje byloje, yra nustatytos specialios naudojimo sąlygos – XXXIV. Nacionaliniai ir regioniniai parkai. ir šios specialiosios sąlygos yra įrašytos į Nekilnojamojo turto registro duomenis.

17Dėl ieškinio senaties.

18Vienu iš ieškinio reikalavimų ieškovė ginčija atsakovų A. D. ir Č. V. 2012 m. vasario 1 d. sudarytą mainų sutartį, kurios pagrindu pasikeitė turto, esančio ( - ), Vilniuje, bendraturtis dalinėje nuosavybėje – vietoj A. D. bendraturte tapo Č. V., vėliau – K. V.. Šis ieškinio reikalavimas iš esmės yra grindžiamas CK 4.79 straipsnio pažeidimu. Pagal minimo straipsnio 3 dalį, tuo atveju, jei turto dalis priklausanti savininkams bendrosios nuosavybės teise yra perleista, pažeidžiant bendraturčio pirmenybės teisę pirkti parduodamą turto dalį bendrojoje nuosavybėje, bendraturtis, kurio teisė buvo pažeista, turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Nurodyta teisės norma nenustato momento, nuo kurio pradedamas skaičiuoti trijų mėnesių terminas, todėl taikytina bendroji CK 1.127 straipsnio 1 dalies norma, kurioje nustatyta, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Taigi įstatymas sieja ieškinio senaties eigą ne tik su subjektyviuoju kriterijumi – sužinojimu, bet ir su objektyviuoju kriterijumi – turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-23 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2005; kt.). Be to pagal teismų praktikos nuostatas turi būti patikrinama, ar ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau, nei toje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-62/2005).

19Ieškovė nurodo, kad apie tai, jog atsakovė K. V. tapo visos žemės sklypo ir pastato dalies, priklausiusios S. D., savininke, ji sužinojo tik 2012 metų lapkričio mėnesį, kai gavo per Vilniaus miesto 11-ą notarų biurą atsiųstą atsakovės K. V. 2012 m. lapkričio 23 dienos pasiūlymą su susitarimo projektu dėl pastato ir žemės sklypo, esančių ( - ), Vilniuje, valdymo, disponavimo ir naudojimosi juo tvarkos nustatymo. Tuo metu ieškovei ir kilo abejonių dėl jos teisių pažeidimo, nes iki tol ji manė, kad bendraturčiai yra tie patys, kadangi ji, kaip žemės sklypo ir pastato bendraturtė, turinti pirmumo teisę tą turtą įsigyti, jokio pranešimo apie turto perleidimą nebuvo gavusi. Atsakovė Č. V. gi teigia, kad 2012 m. vasario 17 d. ir vasario 21 d. ieškovė nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikė prašymus įrašyti nekilnojamųjų daiktų - garažo ir ūkinio pastato, esančių ( - ), Vilniuje, kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, tačiau 2012 m. kovo 15 d. gavo VĮ Registrų centro neigiamą atsakymą, todėl nuo šios datos ir skaičiuotinas ieškinio senaties terminas. Teismas sutinka su tokiais atsakovės argumentais dėl ieškinio senaties termino pradžios nustatymo.

20Bylos duomenys (VĮ Registrų centro 2012-03-28 raštas, VĮ Registrų centro 2012-03-15 sprendimas ir Nekilnojamojo turto registro duomenų 2013-03-21 išrašas) tvirtina, kad 2012 m. vasario 1 d. sudaryta tarp atsakovų mainų sutartis Nekilnojamojo turto registre įregistruota tą pačią dieną, o 2012 m. vasario 17 d. ir 2012 m. vasario 21 d. ieškovė VĮ Registrų centrui pateikė prašymus įrašyti nekilnojamųjų daiktų - garažo ir ūkinio pastato, esančių ( - ), Vilniuje, kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto registrą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas 2012 m. kovo 15 d. sprendimu atsisakė įrašyti (pakeisti) nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, kadangi ieškovė nepateikė žemės sklypo bendraturčių sutikimo. Taigi ieškovė šioje situacijoje, elgdamasi kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, turėjo galimybę pasidomėti žemės sklypo bendraturčiu, ką, tikėtina, ji ir padarė, nes, kaip matyti iš jos 2012 m. kovo 8 d. skundo policijai, jame ieškovė aiškiai įvardija, jog atsakovė Č. V. yra žemės sklypo bendraturtė, nurodo mainų sandorį ir jo notarinio registro numerį ir pan. Todėl, nors ieškovė ir tvirtina, kad skundus policijai rašė jos sutuoktinis, dėl ko jų turinio ji neatsimena, labiau tikėtina (CPK 165 str., CK 1.5 str.), kad ieškovė apie savo pažeistas teises sužinojo arba turėjo realią galimybę sužinoti ne vėliau kaip 2012 m. kovo 15 d. ir nuo šios datos skaičiuotinas ieškinio senaties terminas, kuris, paduodant ieškinį 2013 m. vasario 22 d., buvo praleistas.

21Atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.), ieškovė prašo pripažinti termino praleidimo priežastis svarbiomis ir terminą atnaujinti (CK 1.131 str. 2 d.). Prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ieškovė grindžia tokiomis aplinkybėmis: atsakovai sąmoningai slėpė, kad pasikeitė žemės sklypo ir gyvenamojo namo bendraturčiai; atsakovas A. D. patikino ieškovę, kad metus laiko niekam neplanuoja parduoti jam nuosavybės teise priklausančios turto dalies, o ji neturėjo pagrindo nepasitikėti atsakovu; tik suvokusi, kad pasikeitė bendraturčiai, iš karto kreipėsi teisinės pagalbos, aktyviai siekė apginti savo pažeistas teises, rinko ieškiniui pareikšti būtiną informaciją; ieškinio senaties terminas yra pakankamai trumpas. Atsakovų nuomone, ieškovės nurodytos priežastys negali būti pripažintos svarbiomis ir pagrindu ieškinio senaties terminui atnaujinti, tačiau teismas daro priešingą išvadą.

22Pagal formuojamą teismų praktiką klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys (ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios) pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-17 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-393/2012; kt.). Nagrinėjamu atveju byloje yra pagrindas konstatuoti, jog ieškovės nurodytos ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra pakankamos pripažinti jas svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, dėl to, kad: kaip tvirtina bylos duomenys, ieškovę ir atsakovą A. D. sieja giminystės ryšiai, jų tarpusavio santykiai visą laiką buvo pakankamai geri, A. D. neneigia, jog jam buvo žinomas ieškovės ketinimas įsigyti jo paveldėtą nekilnojamojo turto dalį, ieškovei nebuvo pagrindo juo netikėti ir nepasitikėti; ieškovė ieškinio senaties termino eigos metu nebuvo gavusi iš atsakovų jokio objektyvaus dokumento, patvirtinančio bendraturčių pasikeitimą; ieškovė kitais būdais aktyviai siekė apginti savo pažeistas teises (kreipėsi į teisėsaugos institucijas); ieškiniui pareikšti įstatyme nustatytas vos trijų mėnesių terminas ir jis buvo praleistas pakankamai nedaug (senaties terminas baigėsi 2012 m. birželio 15 d., ieškinys pareikštas 2013 m. vasario 22 d.); be to nagrinėjamoje byloje konstatuotinas akivaizdus ieškovės, kaip bendraturtės, teisių pažeidimo faktas, todėl pažeistoji teisė turi būti ginama, atnaujinus praleistą ieškinio senaties terminą.

23Dėl 2012 m. vasario 1 d. mainų sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu, niekiniu ir negaliojančiu.

24Kaip jau minėta, ieškovė ginčija atsakovų A. D. ir Č. V. 2012 m. vasario 1 d. sudarytą mainų sutartį, kurios pagrindu pasikeitė turto, esančio ( - ), Vilniuje, bendraturtis dalinėje nuosavybėje, tuo pagrindu, kad buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos, nustatytos CK 4.79 straipsnyje. Ieškovės nuomone, ginčijamas mainų sandoris pripažintinas pirkimo-pardavimo sutartimi, ir pirkėjo teisės ir pareigos perkeltinos ieškovei, kaip bendrosios dalinės nuosavybės bendraturtei, turinčiai pirmumo teisę įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės dalį už tą pačią kainą, kuria ji buvo perleista. Atsakovai, atsikirsdami į ieškinį, teigia, kad tarp jų sudarytas ginčijamas sandoris nebuvo apsimestinis, jis sudarytas siekiant atitinkamų teisinių pasekmių, o ieškovė neturėjo pirmumo teisės įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės dalį, nes buvo sudarytas ne pirkimo-pardavimo, o mainų sandoris. Teismas pripažįsta pagrįstais ir įrodytais ieškovės ieškinio argumentus ir motyvus.

25CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė jo šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Sandoris neturi valios trūkumų ir šiuo aspektu yra teisėtas, kai jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, atitinka jų vidinę valią. Šiuo atveju esminė aplinkybė yra šalių valia, buvusi sandorio sudarymo momentu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2006; kt.). Spręsdamas dėl sandorį sudariusių šalių valios, išreikštos išorine išraiškos forma, atitikties jų vidinės valios (tikrųjų ketinimų) turiniui, kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 str.), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia.

26Tarp šalių nėra ginčo, kad iki ginčijamo sandorio sudarymo nekilnojamas turtas (žemės sklypas ir gyvenamasis namas), esantis ( - ), Vilniuje, buvo bendroji dalinė ieškovės I. J. ir atsakovo A. D. nuosavybė, kurią atsakovas paveldėjo po savo tėvo S. D. mirties. Atsakovas A. D. taip pat neneigė, jog ieškovė, dar tėvui gyvam esant ir po tėvo mirties, turėjo ketinimų įsigyti jo paveldėtą turtą, kad pardavimo atveju ji turėjo pirmumo teisę šį turtą įsigyti, bet jis neketino jo parduoti. Tačiau priešingai, nei tvirtina atsakovas A. D., faktinės aplinkybės ir atsakovų veiksmai iki ir po ginčijamo sandorio sudarymo leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. D. siekė perleisti paveldėtą turtą, apeinant pirmumo teisę jį įsigyti turinčią ieškovę, t.y. sudaryti apsimestinį sandorį, o būtent: ginčo mainų sutartis sudaryta 2012 m. vasario 1 d. - po 14 dienų, kai A. D. įsigijo nuosavybės teisę į mainomus daiktus (nuosavybės teisė įregistruota 2012 m. sausio 17 d. tą pačią dieną išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu); kadangi mirusysis S. D. nebuvo atsiskaitęs už valstybinę žemę pagal 2003 m. balandžio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr.P01/2003-26877, iki paveldėjimo teisės liudijimo A. D. išdavimo šį įsiskolinimą – viso 14 249,12 Lt dar 2011 m. gruodžio 16 d. sumokėjo būsimoji mainų sutarties šalis - atsakovė Č. V., pavedime nurodydama „už žemę pagal pasižadėjimą Nr.483, S. D., kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )“ (Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2013-02-18 atsakymas Nr.49SJN-(14,49,105)-310), t.y. pinigai sumokėti likus mėnesiui iki paveldėjimo teisės liudijimo atsakovui A. D. išdavimo ir pusantro mėnesio iki būsimos mainų sutarties sudarymo, pagal neišviešintą pasižadėjimą (A. D. teigia, kad buvo pasirašytas skolos raštelis, kurį jis vėliau suplėšė ir išmetė, Č. V. gi apskritai nenurodė buvus kokį nors pasižadėjimo raštą, nes pervesta pinigų suma „jai nereikšminga“), atsakovės Č. V. nuosavybės teisės į mainomus nekilnojamuosius daiktus ( - ), Vilniuje įregistruotos 2012 m. sausio 31 d. tą pačią dieną sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr.1251 pagrindu, o ginčijama mainų sutartis sudaryta jau sekančią dieną (2012 m. vasario 1 d.); A. D. mainomas turtas šalių įkainotas 450 000 Lt, Č. V. – 350 000 Lt, mainomo turto vertės skirtumas, kurį šalys mainų sutartyje įvardijo kaip priemoką, sudaro 100 000 Lt, t.y. mainomų daiktų vertė nėra lygiavertė - skiriasi ketvirtadaliu; šią priemoką Č. V. sumokėjo A. D. į jo nurodytą sąskaitą banke, pastarasis iš gautos priemokos grąžino Č. V. 2011 m. gruodžio 16 d. jos sumokėtą (paskolintą) sumą - 14 249,12 Lt, kas rodo, jog šalių valia buvo ne daiktų mainai, o tai, kad Č. V. nupirktų A. D. jo išsirinktą namą sodų bendrijoje ir sumokėtų 100 000 Lt pinigais; 2012 m. balandžio 5 d. Č. V. pagal mainų sutartį įgytus daiktus dovanojimo sutartimi perleido K. V., t.y. Č. V. perleido nuosavybės teisę į mainų sutarties pagrindu įgytus daiktus per du mėnesius nuo jų įgijimo, kas rodo, kad jau iki mainų sutarties sudarymo atsakovė aiškiai neketino būti mainomo daikto savininke; dar po 8 mėnesių po mainų sutarties sudarymo – 2012 m. rugsėjo 7 d. A. D. pirkimo-pardavimo sutartimi perleido K. V. likusią ¼ dalį gyvenamojo namo, nepranešdamas apie turto pardavimą kitai bendraturtei I. J.. Pažymėtina ir tai, jog atsakovai byloje nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, patvirtinančių, jog nė vienas iš atsakovų nesirūpino bendro turto išlaikymu, nemokėjo jokių privalomų mokesčių už komunalines paslaugas, namui tiekiamą elektros energiją, šiukšlių išvežimą, nesudarė jokių komunalinių paslaugų teikimo sutarčių ir pan., išskyrus vienintelį Č. V. sumokėtą žemės mokestį 2012 m. spalio 9 d. K. V. vardu.

27Teismo posėdžiuose atsakovai teigė, jog A. D. pageidavo gyventi atskirame name be bendraturčių, be to jis bijojo būti apgautas, todėl nenorėjo parduoti turto ir būtent todėl, notarės patarimu (visus ginčijamus sandorius tvirtino ta pati notarė), buvo sudaryta mainų sutartis. Tačiau tokia atsakovų pozicija kaip tik ir patvirtina A. D. siekį neparduoti savo turto dalies bendrasavininkei (ieškovei), žinant, jog ši turi tikslą įsigyti parduodamą bendraturčio dalį, bet ieškoti būdo, kaip jį perleisti konkrečiam asmeniui – atsakovei Č. V.. Tai matyti iš abiejų atsakovų paaiškinimų teisme, kad jau 2011 m. gruodžio mėnesį jie kalbėjo apie turto perleidimą Č. V., nors ieškovei A. D. tvirtino turto neperleisiantis bent metus po tėvo mirties, pačios atsakovės Č. V. nurodytų aplinkybių, kad ji duodavo A. D. patarimus dėl turto, apmokėjo mirusio S. D. skolas (įsiskolinimą už žemę), sudarydama ne paskolos sutartį, o pagal „pasižadėjimą“, abiejų atsakovų paaiškinimų teisme ir atsiliepimuose apie susitarimo dėl mainų ir sodo namo apžiūros laiko bei aplinkybių nesutapimų (pavyzdžiui, kaip minėta, teisme atsakovai tvirtino, kad jau 2011 m. gruodžio mėnesį jie kalbėjo apie turto perleidimą Č. V., tuo tarpu Č. V. atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad tą pačią dieną, kai sudarė 2012 m. sausio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl sodo namo ( - ), Vilniuje įsigijimo, ji sutiko A. D. ir pokalbio metu pasiūlė iškeisti jos nupirktą sodo namą į A. D. turimą nuosavybės dalį. Atsakovas A. D. savo atsiliepime į ieškinį taip pat nurodė, kad jis 2012 m. pradžioje sužinojo, jog kaimynė Č. V. nupirko namą savo dukrai ( - ), tą pačią dieną namą apžiūrėjo ir sutarė apsikeisti).

28Atsakovė Č. V. taip pat nurodo, kad ji buvo suinteresuota, jog jos duktė K. V. ateityje gyventų kuo arčiau jos namų, todėl jau nuo 2011 m. antros pusės ieškojo priimtino žemės sklypo ir namo Antakalnio ir greta jo esančiose Vilniaus miesto dalyse. Tokius lūkesčius, pasak atsakovės, atitiko sodo namas ( - ), Vilniuje. Šias aplinkybes atsakovė įrodinėja jos ir A. M. (namo ir žemės sklypo ( - ), Vilniuje savininko) 2011 m. rugpjūčio 25 d. surašytu pakvitavimu apie 3 000 Lt dydžio avanso už perkamą žemės sklypą ir namą sumokėjimą. Tačiau teismas šio pakvitavimo nelaiko pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, jog Č. V. jau 2011 m. rugpjūčio 25 d. buvo sutarusi įsigyti savo nuosavybėn mainomą nekilnojamąjį daiktą ( - ), Vilniuje. Tokią išvadą teismas daro dėl to, kad minimas pakvitavimas nėra oficialiai niekieno patvirtintas (nors įstatymas to ir nereikalauja, bet yra tik A. M. parašas) ir jį teismui pateikė suinteresuotas bylos baigtimi asmuo - Č. V. tik paskutiniame teismo posėdyje, todėl teismas neturi objektyvių duomenų, iš kurių galėtų daryti neginčijamą išvadą, jog pakvitavime nurodyta data atitinka faktinę jo surašymo datą. Tai, kad 2012 m. sausio 31 d. tarp A. M. ir Č. V. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties 3.1.1.1 punkte yra nurodyta, jog 3 000 Lt dydžio pinigų sumą Č. V. sumokėjo A. M. prieš pasirašant nurodytą sutartį, taip pat nepatvirtina fakto, jog sumokėjimas buvo atliktas būtent minimame pakvitavime nurodytą dieną (įrašas „prieš pasirašant sutartį“ gali reikšti bet kurį laiką iki sutarties pasirašymo). Be to pagal minėtą 2012 m. sausio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartį nekilnojamas turtas ( - ), Vilniuje nuosavybės teise buvo įgytas atsakovės Č. V., o ne jos dukros K. V. vardu, kas taip pat sudaro pagrįstą abejonę dėl atsakovės Č. V. paaiškinimų pagrįstumo.

29Taigi faktinės aplinkybės patvirtina ir leidžia daryti išvadą, kad atsakovų tikroji valia buvo sudaryti ginčo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį ir tokiu atveju atsakovas, parduodamas savo dalį turto, kuris yra bendroji jo ir ieškovės nuosavybė, privalėjo pranešti ieškovei, jog ji gali pirkti nurodytą turtą pirmenybės teise (CK 4.79 str.). Pažymėtina, jog aptarta situacija atitinka ir kasacinio teismo praktikos nuostatas dėl mainų ir pirkimo-pardavimo sutarčių santykio aiškinimo (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-03-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2005; kt.), nes akivaizdu, kad ginčo nuomos sutartimi mainomi daiktai atsakovės Č. V. nuosavybėn buvo įsigyti vieną dieną prieš mainų sandorio sudarymą ir kita šalis – atsakovas A. D. negalėjo iš anksto norėti Č. V. priklausančio individualiais požymiais apibrėžto daikto, nes ši jo neturėjo. Atkreiptinas taip pat dėmesys į tai, jog tuo atveju, kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, šie sandoriai negali būti aiškinami izoliuotai, o tik kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu. Mainų sandorio esmė yra šalių siekis ne gauti perleidžiamo daikto vertę atitinkančią pinigų sumą, bet įgyti individualiais požymiais apibrėžtą kitos šalies turimą daiktą, išsiskiriantį tam tikromis ypatybėmis, kurios jį įgyjančiai šaliai yra svarbios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009). Nagrinėjamu atveju atsakovo A. D. mainų pagrindu įgytas daiktas nepasižymėjo jokiomis individualiomis ypatybėmis, buvo nupirktas vieną dieną prieš mainų sandorio sudarymą, A. D. „tik pamačius, iš karto patiko“. Be to mainomi daiktai nebuvo lygiaverčiai, ką tvirtina A. D. gauta 100 000 Lt priemoka grynais pinigais, iš kurios pastarasis iš karto grąžino skolą Č. V., nors, kaip nurodo atsakovai, skolos grąžinimo terminas nebuvo numatytas, kas leidžia teigti, jog atsakovai iš anksto buvo susitarę dėl A. D. priklausančio turto pirkimo-pardavimo už sutartą kainą. Išvadą dėl apsimestinio sandorio patvirtina ir atsakovų elgesys po ginčo mainų sutarties sudarymo – po dviejų mėnesių nuo mainų sutarties sudarymo Č. V. įgytą nuosavybės teisę į ginčo nekilnojamuosius daiktus 2012 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutartimi perleidžia K. V., o pastaroji, atstovaujama Č. V., veikiančios pagal įgaliojimą, po penkių mėnesių – 2012 m. rugsėjo 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš atsakovo A. D. įsigyja likusią ¼ dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris ( - ), esančio ( - ), Vilniuje.

30Tokiu būdu faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad, sudarius visą eilę sandorių, buvo apeita ieškovės pirmenybės teisė įsigyti parduodamą bendrosios dalinės nuosavybės dalį ta kaina ir sąlygomis, kuria ji buvo parduota atsakovėms. Sudarydamas ne mainų, o pirkimo-pardavimo sandorį, atsakovas A. D. nepranešė bendraturtei ieškovei apie ketinimą parduoti ginčo nekilnojamojo turto dalį, esančią bendrąja daline nuosavybe, ne bendraturčiui, kuo buvo pažeista CK 4.79 straipsnyje įtvirtinta ieškovės pirmenybės teisė, kuri turi būti ginama, pripažįstant mainų sandorį apsimestiniu, negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, laikant jį pirkimo-pardavimo sandoriu ir perkeliant ieškovei pirkėjo teises ir pareigas pagal nurodyto turto pirkimo-pardavimo sandorį.

31Dėl mainų sutarties pripažinimo pirkimo-pardavimo sutartimi, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.

32Konstatavus, kad atsakovų sudarytas mainų sandoris yra apsimestinis ir kad juo siekta pridengti pirkimo-pardavimo sandorį, mainų sutartis, 2012 m. vasario 1 d. sudaryta tarp atsakovų Č. V. ir A. D., kvalifikuotina kaip pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią A. D. pardavė, o Č. V. nupirko 1135/2300 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), bei ¼ dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus numeris ( - ), esančių ( - ), Vilniuje, už 450 000 Lt (CK 1.87 str.). Ieškovė CK 4.79 straipsnio pagrindu prašo perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas pagal nurodytą pirkimo-pardavimo sandorį ir priteisti iš jos atsakovei Č. V. 450 000 Lt sumą.

33Pažymėtina, kad pagal CK 4.79 straipsnio 3 dalį, perkeliant pirkėjo teises ir pareigas, nereikia konstatuoti jokių kitų teisės pažeidimų, pakanka konstatuoti, kad buvo pažeista bendraturčio pirmenybės teisė pirkti šią dalį (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-11-23 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2005; kt.).

34CK 4.79 straipsnis, nustatantis bendrosios nuosavybės dalies perleidimo specialiąsias sąlygas, kitiems bendraturčiams suteikia pirmenybės teisę šią dalį įgyti tik tais atvejais, kai jis turi galimybę pasiūlyti tas pačias sandorio sąlygas. Tokiu atveju daikto perleidėjo interesas sudaryti sandorį jį tenkinančiomis sąlygomis, gauti norimą ir sulygtą atlyginimą, lieka nepažeistas. Atsakovai nagrinėjamoje byloje ginčija ieškovės finansines galimybes sumokėti 450 000 Lt sumą atsakovei Č. V. (taip pat ir atsakovei K. V. 40 000 Lt sumą pagal kitą ginčijamą sandorį). Ieškovė, siekdama įrodyti savo finansines galimybes sumokėti nurodytą sumą, pateikė savo gyventojų pajamų deklaraciją už 2013 metus, AB Swedbank pažymą apie jos banko sąskaitos likutį, sutartį, sudarytą su UAB „Seldra“ dėl paskolos sumos suteikimo ir kredito unijos „Sostinės kreditas“ raštą dėl kredito suteikimo. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės ir pateikti įrodymai sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovė turi pakankamai finansinių galimybių sumokėti atsakovei Č. V. 450 000 Lt sumą - nekilnojamojo daikto pirkimo kainą (taip pat ir 40 000 Lt K. V.) per tam tikrą laiką nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (terminas nustatytinas teismo). Atsakovų argumentus dėl ieškovės finansinių galimybių teismas atmeta, nes jie grindžiami pačių atsakovų subjektyviu ieškovės pateiktų įrodymų vertinimu ir prielaidomis pagrįstais skaičiavimais.

35Kaip tvirtina ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai ir faktinės aplinkybės, I. J. turi vertingo nekilnojamojo turto – jai nuosavybės teise priklauso ½ žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių ( - ), Vilniuje, kurio vidutinė rinkos vertė yra adekvati būtinai pagal ginčo sutartis sumokėti sumai. Be to pagal metinę gyventojų pajamų deklaraciją ieškovė per 2013 metus gavo 31 342,51 Lt pajamų, atsiskaitomojoje sąskaitoje 2014 m. balandžio 22 d. duomenimis ieškovė turėjo 96 957,60 Lt, taip pat ji turi realias galimybes gauti atitinkamas paskolas iš UAB „Seldra“ ir kredito unijos „Sostinės kreditas“. Be to, sprendžiant klausimą dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ieškovei, teismas atsižvelgia į tai, jog ginčo objektu esantis žemės sklypas yra valstybinio parko teritorijoje, jam nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos, todėl šio sklypo ir jame esančio namo dalį įgijus bendraturčiui ir sujungus daikto dalis, daikto valdymas taptų efektyvesnis, o tuo pačiu būtų geriau užtikrintas viešasis interesas – LR Saugomų teritorijų įstatymo nuostatų įgyvendinimas.

36Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas perkelia ieškovei pirkėjo teises ir pareigas pagal 2012 m. vasario 1 d. pirkimo-pardavimo sandorį ir priteisia iš jos atsakovei Č. V. 450 000 Lt sumą, nustatydamas 20 dienų terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos jai sumokėti. Teismo vertinimu, nurodytas 20 dienų terminas yra pakankamas pirkėjo pareigai – sumokėti nekilnojamojo daikto pirkimo kainą įvykdyti, atitinka šalių interesų pusiausvyrą, nepažeis nė vienos iš sandorio šalių teisių ir pareigų.

37Dėl 2012 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutarties pripažinimo niekine.

38Pripažinus ginčijamą mainų sutartį apsimestiniu sandoriu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento bei perkėlus pirkėjo teises pagal pirkimo-pardavimo sutartį ieškovei, pripažintina niekine ir 2012 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutartis, sudaryta tarp atsakovių Č. V. ir K. V. dėl 1135/2300 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) bei dalies pastato - gyvenamojo namo, unikalus numeris ( - ), esančių ( - ), Vilniuje, perleidimo, kadangi neteisėtai įgijusi nuosavybėn nekilnojamąjį turtą tariamos mainų sutarties pagrindu, atsakovė Č. V. negalėjo perleisti atsakovei K. V. to, ko neturėjo (CK 4.20 str.), nes nuo mainų sandorio nuginčijimo teisėta minimo turto savininke laikytina ieškovė. Šis sandoris pripažintinas niekiniu nuo sudarymo momento, nesukeliančiu jo šalims teisinių pasekmių.

39Dėl 2012 m. rugsėjo 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

40Pripažinus, kad ginčijama mainų sutartis yra apsimestinis sandoris ir perkėlus pirkėjo teises ir pareigas ieškovei, bei pripažinus dovanojimo sutartį, pagal kurią nuosavybės teisę į 1135/2300 dalis žemės sklypo ir ¼ dalis pastato - gyvenamojo namo, esančių ( - ), Vilniuje, įgijo K. V. niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento, pripažintina, kad pirkimo-pardavimo sutartis, 2012 m. rugsėjo 7 d. sudaryta tarp atsakovų A. D. ir K. V., atstovaujamos Č. V., veikiančios pagal įgaliojimą, dėl ¼ dalies pastato - gyvenamojo namo, unikalus numeris ( - ), esančio ( - ), sudaryta pažeidžiant CK 4.79 straipsnio 3 dalį, pagal kurią A. D. privalėjo pasiūlyti pirkti parduodamą bendrosios dalinės nuosavybės dalį bendraturčiui, t.y. ieškovei. Nebūdama bendrosios dalinės nuosavybės bendraturtė, K. V. negalėjo įsigyti iš A. D. ¼ dalies pastato - gyvenamojo namo, esančio ( - ), Vilniuje, prieš tai nepasiūlius šios dalies įsigyti bendraturtei I. J.. Todėl pirkėjo teisės bei pareigos ir pagal šį sandorį perkeltinos ieškovei I. J., kaip bendrosios dalinės nuosavybės bendraturtei, turinčiai pirmumo teisę įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės dalį už tą pačią kainą, kuria ji buvo perleista. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs (pvz. žr. 2007-01-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2007), kad pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, kaip pažeistos pirmenybės teisės gynimo būdo, specifika yra ta, jog šio būdo taikymas nepriklauso nuo trečiojo asmens, kuriam neteisėtai perleistas turtas, sąžiningumo. Dėl to, taikant pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo institutą, netaikomos CK 1.80 straipsnio 2-4 dalyse, 4.96 straipsnyje nustatytos sandorio negaliojimo ir turto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo taisyklės.

41Perkeliant pirkėjos teises ieškovei I. J., iš jos K. V. naudai priteistina 40 000 Lt suma - nekilnojamojo daikto pirkimo kaina. Aplinkybės, susijusios su ieškovės finansine galimybe įvykdyti šią prievolę ir teismo nustatytinas terminas iš esmės jau buvo aptartas aukščiau, pasisakant dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ieškovei pagal nuginčytą mainų sutartį, pripažinus ją pirkimo-pardavimo sutartimi.

42Dėl sandorių formos trūkumų ir prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

43Ieškovė pareikštu ieškiniu taip pat įrodinėja, kad ginčijami sandoriai (mainų ir dovanojimo sutartys) buvo sudaryti pažeidžiant imperatyvius reikalavimus, nustatytus LR žemės įstatymo 30 straipsnyje dėl privalomos žemės sandorių formos, o būtent, kad ginčo sandoriai buvo sudaryti be žemės sklypo plano, kuris yra neatskiriama žemės sandorio dalis. Atsakovai ir trečiasis asmuo notarė L. M., atsikirsdami į ieškovo argumentus, nurodo, kad tokie teiginiai yra nepagrįsti, nes mainomo žemės sklypo planas buvo. Teismas atmeta ieškovės teiginį, jog ginčo sutartys buvo sudarytos pažeidžiant LR žemės įstatymo reikalavimus, nes iš UAB „Archyvų sistemos" gautos mainų sutarties su visais priedais kopijos matyti, jog mainomo žemės sklypo planas buvo. Todėl, nors LR žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas prie žemės sandorių pridėti žemės sklypo planą yra imperatyvaus pobūdžio, tačiau vien žemės sklypo plano neįvardijimas sutarties tekste, nedaro tokio sandorio negaliojančiu. Kaip matyti iš pateiktos archyvinės medžiagos, sudarant ginčo mainų ir dovanojimo sutartis, notarei buvo pateiktas perleidžiamo ginčo sklypo dalies planas, kuris yra sudedamoji 2003 m. balandžio 10 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties dalis. Jame ginčo sutartimi perleistas sklypas yra pakankamai aiškiai suformuotas ir identifikuotas, apibrėžtos jo ribos bei sklypo planas, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastabų dėl ginčo sutarčių turinio nereiškė ir atitinkamai jas įregistravo Nekilnojamojo turto registre, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ginčo sandoriai buvo sudaryti be žemės sklypo plano.

44Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

45Paduodama ieškinį I. J. sumokėjo 8 900 Lt žyminio mokesčio, todėl iš esmės patenkinus ieškinį šis žyminis mokestis priteistinas iš atsakovų A. D., Č. V. ir K. V. lygiomis dalimis – po 2 966,66 Lt iš kiekvieno (CPK 93 str. 1 d.). Iš atsakovų taip pat priteistina ieškovės patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma, kuri pagal pateiktus dokumentus sudaro 4 356 Lt (po 1 452 Lt iš kiekvieno atsakovo) ir yra pagrįsta, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, apimtį, advokato darbo ir laiko sąnaudas (CPK 98 str.). Iš atsakovų taip pat priteistina valstybei 45,48 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t.y. po 15,16 Lt iš kiekvieno atsakovo.

46Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

47Ieškinio įvykdymo užtikrinimui Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 26 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovei K. V. priklausančios 1135/2300 dalies žemės sklypo ir ½ dalies gyvenamojo namo, esančių ( - ), Vilniuje, areštas, uždraudžiant perleisti bei kitų asmenų vardu registruoti jų nuosavybę, taip pat kitaip uždraudžiant atlikti su nurodyto sklypo ir namo dalies valdymu bei disponavimu susijusius veiksmus, kurie galėtų apsunkinti savininko teise į juos. Patenkinus ieškinį, šios laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

48Teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartimis buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas ieškovės I. J. kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, turtinės teisės 490 000 Lt sumai, o jų nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos 490 000 Lt sumai. Bendra areštuoto turto vertė ir/ar lėšų suma neturi viršyti 490 000 Lt sumos. Patenkinus ieškinį ir priteisus atsakovėms iš ieškovės bendroje sumoje 490 000 Lt, taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

49Dėl prašymų taikyti procesines sankcijas ieškovei.

50Atsakovė ir jos atstovas taip pat prašė teismo taikyti ieškovei procesines sankcijas – pagal CPK 186 straipsnio 6 dalį už priesaikos sulaužymą, pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Prašymą grindė tuo, kad ieškovė melavo apie ieškinio senaties pradžiai reikšmingas faktines aplinkybes ir kreipėsi į teismą su absoliučiai nepagrįstu ieškiniu. Teismas tokio prašymo netenkina, kadangi teismo sprendimu ieškovės ieškinys iš esmės yra tenkinamas. Tai, kad ieškovė kai kurias faktines aplinkybes aiškino kitaip tiek ieškinyje, tiek ir teismo posėdžiuose, negu nurodė atsakovai ir nustatė teismas, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog ieškovė sulaužė teismui duotą priesaiką.

51Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268-270 straipsniais,

Nutarė

52Ieškinį tenkinti.

53Pripažinti apsimestine 2012 m. vasario 1 d. mainų sutartį, notarinio registro Nr. 1135, sudarytą tarp atsakovų Č. V. ir A. D., pagal kurią A. D. išmainė 227/460 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) ir ¼ gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), Vilniuje, į sodo pastatą, unikalus Nr. ( - ), garažą, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ), bei žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), Vilniuje; laikyti šį mainų sandorį pirkimo-pardavimo sutartimi, kuria atsakovas A. D. pardavė, o Č. V. nupirko dalį žemės sklypo ir 1/4 gyvenamojo namo, esančių ( - ), Vilniuje, už 450 000 Lt; perkelti ieškovei I. J. nurodyto turto pirkėjo teises ir pareigas ir priteisti iš ieškovės I. J. atsakovei Č. V. 450 000 Lt, nustatant, jog ši pinigų suma sumokėtina per 20 dienų terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

54Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2012 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 4061, sudarytą tarp atsakovių Č. V. ir K. V. dėl 1135/2300 dalies žemės sklypo ir ¼ gyvenamojo namo, esančių ( - ), Vilniuje.

55Perkelti ieškovei I. J. pirkėjo teises ir pareigas pagal 2012 m. rugsėjo 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 10518, sudarytą tarp atsakovų A. D. ir K. V., pagal kurią A. D. pardavė K. V. ¼ dalį gyvenamojo namo, esančio ( - ), Vilniuje, ir priteisti iš ieškovės I. J. atsakovei K. V. 40 000 Lt, nustatant, jog ši pinigų suma sumokėtina per 20 dienų terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

56Priteisti ieškovei I. J. iš atsakovų A. D., Č. V. ir K. V. po 2 966,66 Lt iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų ir po 1 452 Lt iš kiekvieno išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

57Priteisti valstybei iš atsakovų A. D., Č. V. ir K. V. po 15,16 Lt iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

58Taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

59Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Ieškovė I. J. 2013 m. vasario 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo... 5. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2012 metų lapkričio mėnesį gavo per... 6. Atsakovės Č. V. ir K. V. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir... 7. Atsakovas A. D. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip... 8. Trečiasis asmuo notarė L. M. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko... 9. Ieškovė ir jos atstovas 2014 m. balandžio 25 d. teismo posėdyje pateikė... 10. Teismo posėdžiuose ieškovė ir jos atstovas ieškinį ir prašymą dėl... 11. Teismo posėdžiuose atsakovė Č. V. ir jos bei atsakovės K. V. atstovas su... 12. Atsakovė ir jos atstovas taip pat prašė teismo taikyti ieškovei procesines... 13. Teismo posėdžiuose atsakovas A. D. ir jo atstovas su ieškiniu nesutiko,... 14. Ieškinys iš esmės tenkintinas.... 15. Byloje iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko informacijos... 16. Byloje taip pat nustatyta, kad žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), esančiam (... 17. Dėl ieškinio senaties.... 18. Vienu iš ieškinio reikalavimų ieškovė ginčija atsakovų A. D. ir Č. V.... 19. Ieškovė nurodo, kad apie tai, jog atsakovė K. V. tapo visos žemės sklypo... 20. Bylos duomenys (VĮ Registrų centro 2012-03-28 raštas, VĮ Registrų centro... 21. Atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti (CK 1.131 str.... 22. Pagal formuojamą teismų praktiką klausimą, ar ieškinio senaties termino... 23. Dėl 2012 m. vasario 1 d. mainų sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu,... 24. Kaip jau minėta, ieškovė ginčija atsakovų A. D. ir Č. V. 2012 m. vasario... 25. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu sandoris sudarytas... 26. Tarp šalių nėra ginčo, kad iki ginčijamo sandorio sudarymo nekilnojamas... 27. Teismo posėdžiuose atsakovai teigė, jog A. D. pageidavo gyventi atskirame... 28. Atsakovė Č. V. taip pat nurodo, kad ji buvo suinteresuota, jog jos duktė K.... 29. Taigi faktinės aplinkybės patvirtina ir leidžia daryti išvadą, kad... 30. Tokiu būdu faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad,... 31. Dėl mainų sutarties pripažinimo pirkimo-pardavimo sutartimi, pirkėjo... 32. Konstatavus, kad atsakovų sudarytas mainų sandoris yra apsimestinis ir kad... 33. Pažymėtina, kad pagal CK 4.79 straipsnio 3 dalį, perkeliant pirkėjo teises... 34. CK 4.79 straipsnis, nustatantis bendrosios nuosavybės dalies perleidimo... 35. Kaip tvirtina ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai ir faktinės... 36. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas perkelia ieškovei pirkėjo... 37. Dėl 2012 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutarties pripažinimo niekine.... 38. Pripažinus ginčijamą mainų sutartį apsimestiniu sandoriu ir negaliojančiu... 39. Dėl 2012 m. rugsėjo 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo... 40. Pripažinus, kad ginčijama mainų sutartis yra apsimestinis sandoris ir... 41. Perkeliant pirkėjos teises ieškovei I. J., iš jos K. V. naudai priteistina... 42. Dėl sandorių formos trūkumų ir prieštaravimo imperatyvioms įstatymo... 43. Ieškovė pareikštu ieškiniu taip pat įrodinėja, kad ginčijami sandoriai... 44. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.... 45. Paduodama ieškinį I. J. sumokėjo 8 900 Lt žyminio mokesčio, todėl iš... 46. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.... 47. Ieškinio įvykdymo užtikrinimui Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 26... 48. Teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui Vilniaus apygardos teismo 2013 m.... 49. Dėl prašymų taikyti procesines sankcijas ieškovei.... 50. Atsakovė ir jos atstovas taip pat prašė teismo taikyti ieškovei procesines... 51. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185,... 52. Ieškinį tenkinti.... 53. Pripažinti apsimestine 2012 m. vasario 1 d. mainų sutartį, notarinio... 54. Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2012 m. balandžio 5... 55. Perkelti ieškovei I. J. pirkėjo teises ir pareigas pagal 2012 m. rugsėjo 7... 56. Priteisti ieškovei I. J. iš atsakovų A. D., Č. V. ir K. V. po 2 966,66 Lt... 57. Priteisti valstybei iš atsakovų A. D., Č. V. ir K. V. po 15,16 Lt iš... 58. Taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo... 59. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...