Byla eA2-2782-450/2018
Dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovams A. D., Č. V. ir K. V. dėl mainų sutarties pripažinimo apsimestine, dovanojimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento, pirkimo-pardavimo sutarties pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ieškovei, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje Vilniaus miesto 17-o notarų biuro notarė L. M

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjos K. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovams A. D., Č. V. ir K. V. dėl mainų sutarties pripažinimo apsimestine, dovanojimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento, pirkimo-pardavimo sutarties pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ieškovei, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje Vilniaus miesto 17-o notarų biuro notarė L. M.,

Nustatė

2

  1. Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme 2014 m. rugpjūčio 22 d. išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-3253-467/2014 pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovams K. V., Č. V., A. D. dėl 2012 m. vasario 1 d. mainų sutarties pripažinimo apsimestine, 2012 m. gegužės 5 d. dovanojimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento, pirkimo-pardavimo sutarties pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ieškovei.
  2. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-5303-392/2017, netenkino prašymo atnaujinti procesą, atsakovės Č. V. ir K. V. pateikė atskirąjį skundą, skundas nagrinėjamas Lietuvos Apeliaciniame teisme. Pareiškėja K. V. nurodė, kad nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo, atsakovas A. D. 2017 m. gruodžio 5 d. pareiškėjai K. V. pateikė Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr.2-5604-872/2012 medžiagą, su kuria susipažinusi sužinojo naują esminę aplinkybę, jog 2012 m. vasario 1 d. mainų sandorių sudarymo metu, teismas nenustatė visų namo, esančio ( - ), bendraturčių ir jų turimų turto dalių, todėl neteisingai taikė materialines teisės normas ir priėmė nepagrįstą sprendimą.
  3. Mainų sutarties sudarymo dienai ieškovei I. J. priklausė 1/2 (viena antroji) dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ) ir 1165/2300 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ). Atsakovui A. D. priklausė ¼ (viena ketvirtoji) namo dalis ir 1135/2300 ha žemės sklypo dalys, esančių ( - ) (pagrindas, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas 2012-01-17 Nr.6-35VZ).
  4. Atsakovo A. D. motinai T. D. priklausė 1/4 dalis namo, esančio ( - ), kadangi santuokos su S. D. metu, 1992 m. rugsėjo 29 d. sutuoktiniai pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo šį namą. Nors T. D. mirė 1995 m. vasario 28 d., tačiau po jos mirties, iki 2012 m. rugpjūčio 29 d. jai priklausęs palikimas įpėdinių nebuvo priimtas (ją pergyvenusio sutuoktinio S. D. ir vaikų A. D. ir V. S.). Naujai paaiškėjusi aplinkybė ta, kad 2012 m. vasario 1 d. mainų sutarties sudarymo metu, kuriuo A. D. Č. V. išmainė 1135/2300 ha žemės sklypo dalį ir 1/4 namo dalį, esančius ( - ), šio namo bendraturčiais buvo ne tik ieškovė I. J. ir atsakovas A. D., bet ir mirusiosios T. D. įpėdiniai.
  5. Mainų sutartimi buvo pažeisti ne tik ieškovės ir atsakovo A. D. teisės ir teisėti interesai, bet ir mirusiosios įpėdinių teisės, teismas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3253-467/2014 tinkamai nenustatęs visų namo bendraturčių (bendrasavininkų) ir jų bendra daline nuosavybės teise turimos turto dalies, netinkamai taikė materialinės teisės normas reglamentuojančias bendraturčių teisinius santykius, nepagrįstai ieškovei perkėlė pirkėjo teises, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
  6. Nurodė, kad po T. D. mirties (1995-02-28) jos įpėdiniai sutuoktinis S. D., sūnūs V. S., A. D. per įstatymo nustatytus terminą pagal paveldėjimo įstatymą nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo (namo dalies) priėmimo. Iki pergyvenusio sutuoktinio S. D. mirties (( - )), T. D. priklausęs palikimas, ¼ namo dalis, esanti ( - ), įpėdinių nebuvo priimtas. Po 2011 m. spalio 17 d. S. D. mirties, jo sūnus A. D. kreipėsi į Vilniaus m. 41 notarų biurą notarę V. Z. dėl tėvo S. D. turto priėmimo pagal įstatymą. 2012 m. sausio 17 d. notarė išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą Nr. 6-35V2, kuriuo S. D. turtą paveldėjo sūnus A. D., (1135/2300 dalys 0.2300 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), ½ dalis nuo ½ (vienos antrosios) dalies pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - )). Tik 2012 m. liepos 2 d. priėmus Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5604-872/2012, nustatytas juridinis faktas, jog S. D. priėmė po T. D. mirties ¼ namo dalį, faktiškai pradėjęs jį valdyti. 2012 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus m. 32-ojo notarų biuro notarė R. J. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. ( - )), kuriuo patvirtino, jog T. D. turtą, ¼ namo, esančio ( - ), paveldi palikėjos sutuoktinis S. D.. 2012 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus m. 41-ojo notarų biuro notarė V. Z. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. ( - ), kuriuo patvirtino, jog S. D. turtą, ¼ namo, esančio ( - ), dalį (kurią pastarasis įgijo 2012-08-29 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu) paveldi palikėjo sūnus A. D..
  7. Atsakovas A. D. sudarymas ginčo 2012 m. vasario 1 d. Mainų sutartį, raštu nepranešė ne tik bendraturtei I. J., bet ir bendraturtei T. D. apie ketinimą parduoti ginčo nekilnojamojo turto dalį, esančią bendrąja daline nuosavybe. Teismui konstatavus, jog buvo pažeista ne tik ieškovės, bet ir kito bendraturčio pirmenybės teisė, nebūtų priimtas sprendimas ieškovei I. J. perkelti pirkėjo - pardavėjo teises pagal 2012 m. vasario 1 d. mainų sutartį, nenustačius kito bendraturčio teisių ir pareigų į parduodamo turto dalį. Akivaizdu, jog ieškovei pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas pagal ginčo Mainų sandorį, esant dar ir kitam teisėtam bendraturčiui, pažeidė minėto bendraturčio teises ir teisėtus interesus (CK 4.79 straipsnio 3 dalis).
  8. Procesas gali būti atnaujintas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Atsakovė K. V. apie naujai paaiškėjusias aplinkybes (civilinę bylą) sužinojo tik 2017 m. gruodžio 5 d., todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas nepraleidus 3 mėn. nustatyto termino (CPK 368 str. 1 d.). Prašė atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3253-467/2014 CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu. Priteisti bylinėjimosi išlaidas – 1161,60 Eur.
  9. Atsakovai Č. V. ir atsakovas A. D. prašė patenkinti pareiškimą ir atnaujinti procesą byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Atsakovai atsiliepimuose iš esmės nurodė tas pačias faktines aplinkybes, kaip ir pareiškėja, bei sutiko jog yra nurodytas pagrindas atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje.
  10. Ieškovė I. J. atsiliepime nurodė, kad nurodytu pagrindu procesas negali būti atnaujintas, nes nėra sąlygų, leidžiančių tai padaryti, visumos. Jau trečią kartą atsakovė teikia prašymą dėl proceso atnaujinimo (du netenkinti), prašyme išdėstyti teiginiai prieštarauja faktinei situacijai. Atsakovės nurodomos aplinkybės nėra naujos, jos buvo žinomos ne tik proceso šalims, bet ir bylą nagrinėjusiems teismams. Be to, jos neturi esminės reikšmės, dėl kurios galėtų būti priimtas kitoks sprendimas.
  11. Iš prašyme nurodytų aplinkybių nėra aišku kaip pareiškėjai tapo žinomos neva naujos aplinkybės, o svarbiausia, kad jas sužinojo nurodytą dieną. Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamas atsakovės K. V. ir atsakovės Č. V. atskirasis skundas dėl 2017 m. spalio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eA2-5303-392/2017, kurioje buvo atmestas atsakovių pakartotinis prašymas dėl proceso atnaujinimo. Nei nagrinėjant antrąjį atsakovių prašymą, nei teikiant dokumentus Lietuvos apeliaciniam teismui po atskirojo skundo padavimo, A. D. neteikė nei pačios Vilniaus miesto apylinkės tesimo civilinės bylos Nr. 2-5604-872/2012, nei jokių kitų T. D. paveldėjimo priėmimo dokumentų. Todėl K. V. negalėjo iš jos nurodytų šaltinių sužinoti neva tai prašymą pagrindžiančių „naujai paaiškėjusių aplinkybių“.
  12. Civilinėje byloje (kurioje prašoma atnaujinti procesą) be kitų ieškinio reikalavimų buvo sprendžiamas ir reikalavimas dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ieškovei pagal 2012 m. rugsėjo 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų A. D. ir K. V., priteisiant atsakovei K. V. 11 584,80 Eur. Ginčijama pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta dėl anksčiau T. D. priklausančios ¼ dalies namo perleidimo. Minėtą sandorį atsakovams pavyko sudaryti tik po to, kai įsiteisėjo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-5604-872/2012 ir A. D. 2013 m. rugsėjo 5 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą. Akivaizdu, kad sudarant 2012 m. rugsėjo 7 d. ¼ namo pirkimo-pardavimo sutartį, aplinkybės jog šia namo dalimi A. D. galėjo disponuoti tik nuo 2012 m. rugsėjo 5 d., namo dalies pirkėjai - K. V. buvo puikiai žinomos.
  13. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir tas faktas, jog nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-3253-467/2014, K. V. turėjo atstovą - advokatą A. J., kuris atstovavo pareiškėją A. D. civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo Nr. 2-5604-872/2012.
  14. Be to, kaip matyti iš pareiškėjos pateiktos civilinės bylos Nr. 2-5604-872/2012 medžiagos, jos motina atsakovė Č. V. taip pat dalyvavo šios civilinės bylos nagrinėjime ir teisminio nagrinėjimo metu buvo apklausta kaip liudytoja. Tokiu būdu nurodytų faktų visuma leidžia tvirtinti, jog K. V. dar iki pirmojo teisminio proceso civilinėje byloje Nr. 2-3253-467/2014 pradžios, tai yra iki 2013 m. vasario 22 d. (kai buvo paduotas ieškinys), žinojo apie tai, kad Mainų sutarties sudarymo metu, kuriuo A. D. Č. V. išmainė 1135/2300 ha žemės sklypo dalį ir 1/4 dalį namo, formaliai namo bendraturčiais buvo ieškovė ir atsakovas A. D., o dėl T. D. teisių į namo dalį paveldėjimo vyko teisminis procesas.
  15. Visiškai nepagrįstas yra atsakovės teiginys, jog „<...> jeigu bylą nagrinėjančiam teismui būtų žinomos naujai paaiškėjusios aplinkybės, jog nuo 1995-02-28 T. D. mirties, jos turėtas turtas 1/4 (1/2 nuo 1/2) namo <...> dalies (palikimas) įstatyminių įpėdinių 2012-02-01 dienai nebuvo priimtas <...> teismas nebūtų galėjęs be visų namo bendraturčių sutikimo leisti tik vienam iš bendraturčių, t. y. ieškovei I. J. perkelti pirkėjos teises pagal 2012-02-01 Mainų sutartį“. Ieškinį nagrinėjusiam teismui, priimant sprendimą buvo žinomos visos atsakovės prašyme vadinamos „naujai paaiškėjusios aplinkybės“. Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymu, ištyręs ne tik šalių paaiškinimus, bet ir rašytinius įrodymus, kurių tarpe buvo ir išrašai iš Nekilnojamojo turto registro su visa namo istorija, padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju buvo pažeistos būtent I. J. kaip namo ir kito nekilnojamojo turto, esančio ( - ) bendraturtės teisės, numatytos CK 4.79 str. ir todėl perkėlė jai turto pirkėjos teises ir pareigas.
  16. Esant šioms aplinkybėms, prašyme nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos naujomis, kadangi jos buvo vertinamos ir tiriamos nagrinėjant bylą ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir teismo sprendimą peržiūrint apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, bei svarstant kitus atsakovės ir kitų atsakovų prašymus dėl proceso šioje byloje atnaujinimo. Nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Prašė skirti K. V. baudą už nesąžiningai pareikštą prašymą dėl proceso atnaujinimo ir 50 procentų iš šios baudos skirti ieškovės I. J. naudai, priteisti ieškovės I. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3Prašymas netenkinamas.

  1. Proceso atnaujinimas – savarankiška civilinio proceso stadija – reglamentuojama CPK XVIII skyriaus normų. Kasacinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant proceso atnaujinimo instituto paskirtį ir tikslus, nurodyta, kad teismo sprendimo teisinė galia lemia jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstra ordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).
  2. Remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/201; kt.). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jos nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus.
  3. LR CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Atsakovė K. V. prašo atnaujinti procesą 2014 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2137-619/2016, kurioje teismas ieškovės ieškinį patenkino, pripažino Mainų sutartį apsimestine, Dovanojimo sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, perkėlė ieškovei I. J. pirkėjos teises ir pareigas. Apeliacinį ir kasacinį atsakovų skundus išnagrinėję teismai, teismo sprendimą paliko nepakeistą.
  4. Pareiškėja K. V. pareiškime nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-5303-392/2017 netenkino prašymo atnaujinti procesą byloje, ši nutartis apeliacine tvarka apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui. Nagrinėjant šį prašymą, 2017 m. gruodžio 5 d. atsakovas A. D. pareiškėjai pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-5604-872/2012 medžiagą (dėl juridinio fakto nustatymo), su kuria susipažinusi, pareiškėja sužinojo apie tai, kad Mainų sutarties sudarymo metu, ¼ dalis ginčo gyvenamojo namo priklausė mirusiai T. D. (mirusi 1995-02-28). Po jos mirties, ją pergyvenęs sutuoktinis S. D. ir vaikai A. D. bei V. S. palikimo nebuvo priėmę, t. y. naujai paaiškėjo aplinkybė apie šio turto bendraturčius (turto bendraturčiais buvo ne tik ieškovė I. J. ir atsakovas A. D., bet ir mirusioji T. D.). Pareiškėja nurodė, kad nuo 2017 m. gruodžio 5 d. skaičiuotinas trijų mėnesių terminas, prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, kurio ji nėra praleidusi.
  5. Viena vertus, kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-3253-467/2014 medžiagos, kurioje atsakovė prašo atnaujinti procesą, konkrečiai atsakovo A. D. atsiliepimo į ieškinį, jame atsakovas nurodė, kad „Po mano tėvo S. D. mirties, man liko pastarajam priklausiusios 1135/2300 dalys žemės sklypo, esančio adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ) ir ¼ dalis pastato-gyvenamojo namo, esančio adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), bei ¼ dalis to paties namo, esančio ( - ), dėl kurios mano a. a. tėvas nebuvo susitvarkęs dokumentų, liudijančių nuosavybės teisę į tą ¼ dalį namo, kuri perėjo jam nuosavybės teise po jo sutuoktinės, mano motinos mirties“ (b. l. 90-93, t.1), bet šio atsiliepimo antrame lape atsakovas nurodė, kad „2012 metų rudens pradžioje susitvarkiau dokumentus ir dėl nuosavybės teisių į likusią ¼ dalį namo, esančio ( - ). Pasiteiravau Č., gal ji norėtų įsigyti ir šią namo dalį. Č. paklausė už kiek, pasakė, kad pasikalbės su dukra K., nes ji dabar savininkė, ir greitu metu praneš, ką dukra nusprendė. Netrukus po pokalbio, Č. paskambino man ir pasakė, kad jos duktė priima mano pasiūlymą“, bei 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo aprašomosios dalies, kurioje nurodyti atsakovo A. D. atsiliepimo argumentai: „Atsakovas A. D. atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad po tėvo S. D. mirties jis paveldėjo 1135/2300 dalį žemės sklypo ir ¼ dalį pastato - gyvenamojo namo, esančių ( - ), bei ¼ dalį to paties namo, esančio ( - ), dėl kurio tėvas nebuvo susitvarkęs dokumentų, liudijančių nuosavybės teisę po sutuoktinės mirties. <...> 2012 m. rudens pradžioje atsakovas, sutvarkęs dokumentus dėl nuosavybės teisių į likusią ¼ dalį namo, esančio ( - ), pasiūlė atsakovei Č. V. įsigyti ir šią dalį.“ Taigi jau nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, kurioje pareiškėja prašo atnaujinti procesą, dalyvaujantiems byloje asmenims (tarp kurių ir K. V.), bei teismui, buvo gerai žinomos aplinkybės apie visus ginčo turto bendraturčius, bei aplinkybė, kada atsakovas A. D. paveldėjo ¼ dalį namo, kuri nuosavybės teise priklausė mirusiai jo motinai T. D. (po kurios mirties palikimas nebuvo priimtas). Kita vertus, atsakovas A. D. šią žemės sklypo dalį galėjo parduoti ir pardavė atsakovei K. V., tik įgijęs nuosavybės teisę į ją (šiuo atveju paveldėjęs), t. y. 2012 m. rugsėjo 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, kai įsiteisėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-5604-872/2012 ir šio pagrindu atsakovui A. D. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į ¼ turto dalį. Kadangi civilinėje byloje Nr. 2-3253-467/2014 be kitų reikalavimų buvo sprendžiamas ir reikalavimas dėl pirkėjų teisių ir pareigų perkėlimo ieškovei pagal 2012 m. rugsėjo 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų A. D. ir K. V., priteisiant atsakovei sumokėtus pinigus, o šią sutartį atsakovas galėjo sudaryti, kaip jau nurodyta aukščiau, tik jam išdavus paveldėjimo teisės liudijimą (po 2012-09-05), pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kurias ji įvardina kaip naujai paaiškėjusias, jai buvo žinomos bylą nagrinėjant iš esmės ir įvertintos teismui priimant sprendimą. Kita vertus, teismas nagrinėdami ginčą iš esmės naudojosi VĮ Registrų centro duomenimis, iš kurių matyti visa turto savininkų istorija. Taigi nustatyta, kad pareiškėjos nurodomos faktinės aplinkybės dėl turto bendrasavininkų, buvo žinomos nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme civilinę bylą Nr. 2-3253-467/2014 ir teismai šias aplinkybes vertino.
  6. Kita vertus, kaip matyti iš informacinės teismų sistemos Liteko duomenų, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2A-5303-392/2017, jokia Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-5604-872/2012 medžiaga nebuvo pateikta. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. Kita vertus, atsakovės pateiktas 2017 m. gruodžio 5 d. advokatų bendrijos CLARUS grupė lydraštis, kuriuo K. V. perduota Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos medžiaga, niekaip nepatvirtina atsakovės argumento dėl termino skaičiavimo, kadangi pateiktas lydraštis niekaip nesietinas su konkrečios bylos medžiaga.
  7. Nustačius jog pareiškėjos nurodytas aplinkybės dėl namo bendraturčių buvo žinomos Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-3253-467/2014, darytina išvada, kad pareiškėja praleido ir trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinti pateikti (CPK 368 straipsnio 1 dalis).
  8. Taigi civilinėje byloje pagrindžiantys įrodymai leidžia teigti, kad pareiškėjos nurodytos prašyme aplinkybės, kurias ji vertina kaip naujai paaiškėjusias, buvo išanalizuotos ir įvertintos visų instancijų teismų, todėl nėra pagrindo pareiškėjos nurodomas aplinkybes vertinti kaip naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).
  9. I. J. prašo skirti pareiškėjai K. V. baudą už nesąžiningai pareikštą prašymą dėl proceso atnaujinimo ir 50 procentų iš šios baudos skirti ieškovės I. J. naudai. Ieškovė nenurodė jokių faktinių aplinkybių šiam prašymui pagrįsti. Nors pareiškėja ne pirmą kartą teikia prašymus atnaujinti procesą byloje, tačiau tai nesudaro pagrindo vertinti, kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi tokie prašymai pateikti dėl skirtingų faktinių aplinkybių, kurias pareiškėja vertina kaip naujai paaiškėjusiomis. Kadangi jokie argumentai šiam prašymu patenkinti nėra pateikti, todėl teismas dėl jo plačiau nepasisako. Prašymas netenkinamas.
  10. Netenkinus prašymo dėl proceso atnaujinimo, pareiškėjai jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė I. J. pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė duomenis, kad patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos pagrįstos rašytiniais duomenimis, atitinka rekomendacijas, bei neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams, jos priteistinos prašoma apimtimi.

4Teismas, vadovaudamasis CPK 290 str., 291 str., 370 str., 93 str.

Nutarė

5Netenkinti pareiškėjos K. V. prašymo atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3253-467/2014.

6Priteisti iš pareiškėjos K. V. (a. k. ( - ) I. J. (a. k. ( - ) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

7Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai