Byla 2A-180-460/2013
Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įsakymo panaikinimo bei ieškovės Gyvenamojo namo statybos bendrijos „Sakalas“ (apeliantės) apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Broniaus Valiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-483-890/2012 pagal ieškovės Gyvenamojo namo statybos bendrijos „Sakalas“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims P. V., A. V., J. V., K. A., A. Ž., E. K., O. J., A. M. dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įsakymo panaikinimo bei ieškovės Gyvenamojo namo statybos bendrijos „Sakalas“ (apeliantės) apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Palangos miesto apylinkės teisme 2011-02-10 buvo gautas ieškovės GNSB „Sakalas“ ieškinys, kuriuo ieškovė prašė pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus vienašalį Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties N25/99-189 nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu bei pripažinti negaliojančiu Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. Ž16-127 ,,( - )“, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog Palangos miesto valdyba 1991-12-12 potvarkiu Nr. 180 „Dėl žemės sklypų suteikimo, sklypų ribų tvirtinimo ir leidimo projektuoti“ suteikė 8 150 kv. m žemės sklypą Valstybinei statybos ir montavimo įmonei ir Palangos policijos komisariatui „Rytų“ gyvenamųjų namų kvartale, 42 butų kooperatinio gyvenamojo namo Nr. 05 statybai. Palangos miesto valdyba 1999-05-05 sprendimu Nr. 138 „Dėl gyvenamojo namo statybos bendrijos „Sakalas“ iš dalies pakeitė Palangos miesto valdybos 1991-12-12 potvarkio Nr. 180 1.1 punktą (likvidavus Valstybinę statybos ir montavimo įmonę ir Palangos komisariato darbuotojams atsisakius dalyvauti gyvenamojo namo statyboje savo lėšomis) ir išdėstė jį taip: „1.1. Gyvenamojo namo statybos bendrijai „Sakalas“ „Rytų“ gyvenamųjų namų kvartale, 42 butų kooperatinio gyvenamojo namo Nr. 05 statybai – 8 150 kv. m Šis sprendimas buvo iš dalies pakeistas Palangos miesto valdybos 1999-05-20 sprendimu Nr. 154, vietoje „8 150 kv. m“ įrašyta „7 818 kv. m“. 1999 m. liepos 1 d. ieškovė ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyrius sudarė Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį N25/99-189, pagal kurią ieškovei buvo išnuomotas 0,7818 ha žemės sklypas, esantis ( - ). Ieškovė 2010-09-10 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyrių dėl sutikimo įkeisti Žemės sklypo nuomos teisę. Palangos žemėtvarkos skyrius atsisakė išduoti sutikimą įkeisti žemės sklypo nuomos teisę bei informavo ieškovę, jog sutartis bus nutraukta, kadangi žemės sklypas yra laisvas (neužstatytas), t. y. naudojamas ne pagal sutartį ir joje numatytą tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Ieškovė 2011-01-13 elektroniniu paštu gavo Palangos žemėtvarkos skyriaus 2011-01-06 raštą „Dėl informacijos“, kuriame nurodoma, jog Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2010 m. gruodžio 1 d. patvirtino įsakymą Nr. Ž16-127 „Dėl valstybinės žemės sklypo ( - ), nuomos sutarties Nr. N25/99-189 nutraukimo ir sklypo išregistravimo“, juo buvo nutraukta sutartis. Kartu su minėtu raštu ieškovė gavo ir patį įsakymą. Nuomos sutartyje nurodoma, jog žemės naudojimo paskirtis – kitiems gyvenamiesiems namams, žemės nuomos terminas iki 2098-06-30, sutartyje nėra nustatytas terminas, per kurį gyvenamasis namas turi būti pastatytas. Dar 2006-06-08 Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas patvirtino projektavimo sąlygų sąvadą objektui: „Daugiabutis gyvenamasis namas su prekybos ir paslaugų paskirties verslo patalpomis, ( - ) (kadastr. skl. Nr. ( - )), Palangoje“. Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2007-07-12 raštu sutiko, kad ieškovė įkeistų žemės sklypo nuomos teises ir pareigas, atsiradusias iš sutarties, be to, 2010 m. vasarą ieškovė nutarė atnaujinti gyvenamojo namo statybos projektą, buvo nuspręsta statyti kitokį nei anksčiau planuota, ekonomiškesnį gyvenamąjį namą, namo statyba buvo pradėta, tai paneigia atsakovės kaltinimus, jog žemės sklypas naudojamas ne pagal sutartį ir joje numatytą tikslinę žemės naudojimo paskirtį.

4Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nors Klaipėdos apskrities viršininkas 2007-07-12 raštu sutiko, kad GNSB „Sakalas“ įkeistų 0,7818 ha ploto žemės sklypo nuomos teises ir pareigas, atsiradusias iš 1999-07-01 valstybinės žemės nuomos sutarties, tačiau minėtu sutikimu ieškovė nepasinaudojo ir po Klaipėdos apskrities viršininko administracijos likvidavimo ieškovė iš naujo kreipėsi dėl žemės nuomos teisės įkeitimo į Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių perėmėją – Nacionalinę žemės tarnybą. Atsakovė 2010-09-28 atsisakė išduoti sutikimą įkeisti valstybinio žemės sklypo nuomos teisę. Palangos žemėtvarkos skyrius 2010-09-24 nustatė, kad žemės sklypas yra laisvas (neužstatytas), naudojamas ne pagal nuomos sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2010-12-01 įsakymu nutraukė prieš terminą 1999-07-01 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N25/99-189, sudarytą su ieškove. Apie tai ieškovė informuota Palangos žemėtvarkos skyriaus 2010-12-06 raštu. Atsižvelgė į tai, jog ginčo žemės sklype per daugiau nei 11 metų nėra pastatytas gyvenamasis namas, ir į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nevyksta jokie statybos darbai, padarė išvadą, kad žemės sklypas yra laisvas (neužstatytas). Institucija, atstovaujanti valstybei sudarant valstybinės žemės perleidimo, nuomos ar panaudos sandorius, privalo kontroliuoti, kaip vykdomas sandorių sąlygos, o nustačiusi, kad kita sandorio šalis jų nevykdo – inicijuoti sandorio nutraukimą įstatymų nustatyta tvarka arba taikyti kitus įstatymų nustatytus šalių teisių ir interesų gynimo būdus, o Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį arba keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ar pobūdis. Pagrindinė valstybinės žemės nuomos (be aukciono) sąlyga yra pastatų buvimas žemės sklype, o žemės naudojimas pagal nurodytą tikslinę paskirtį siejamas su būtinumu eksploatuoti šiuos statinius. Be to, nustatė, jog 0,7818 ha ploto valstybinės žemės sklypas patenka į buvusių savininkų M. V., P. S. ir K. V. iki nacionalizacijos turėtą žemę, o pretendentai atkurti nuosavybės teises į šią žemę pateikė prašymus institucijoms, turinčioms teisę atkurti nuosavybės teises dar iki nuomos sutarties sudarymo. Teigė, jog Nacionalinė žemės tarnyba 2011-01-06 sprendimu Nr. 1T-(8.5)-3 „Dėl gyvenamojo namo statybos bendrijos „Sakalas" skundo išnagrinėjimo“ nusprendė, kad Palangos žemėtvarkos skyrius pagrįstai atsisakė pareiškėjai išduoti sutikimą įkeisti valstybinio žemės sklypo nuomos teisę ir teisėtai nutraukė 1999-07-01 valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. N25/99-189, kurio ieškovė įstatymų nustatyta tvarka neskundė.

5Tretieji asmenys K. A., A. Ž., E. K., O. J., A. M., J. V., A. V. pateikė atsiliepimus, kuriais prašė ieškinį atmesti, bei nurodė, jog dar iki minėtos nuomos sutarties sudarymo buvo paduoti prašymai grąžinti žemę, todėl nuomos sutartis tokiam laikotarpiui, t. y. iki 2098 metų, negalėjo būti sudaryta, nes pirmumo teisė į šią žemę priklausė buvusiems žemės savininkams ir jų paveldėtojams, o atsakovės 2010-12-01 priimtas įsakymas ir jo pagrindu nutraukta nuomos sutartis atkūrė teisingumą ir apgynė jų, kaip buvusių savininkų pretendentų, nuosavybės teises.

6Palangos miesto apylinkės teismas 2012-09-07 sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės GNSB „Sakalas“ 28,95 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. Nurodė, kad iš teismui pateikto minėto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir pridėtų fotonuotraukų matyti, jog žemės sklype ( - ), sukalta keletas polių. Jokių kitų baigtų ar pradėtų statinių žemės sklype nėra, tą pagrindžia ir 2010-09-24 žemės naudojimo patikrinimo aktas. Byloje esanti nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto statinio projekto, galiojančio statybos leidimo tokiam statiniui statyti, patvirtinto projektavimo sąlygų sąvado ieškovė nepateikė. Vertino Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 1385 ir jame nurodytas nuomos sutarties N25/99-189 sudarymo pagrindą, iš kurio manė, kad ieškovei išnuomotas žemės sklypas nepriskirtinas prie naudojamų namų valdos žemės sklypų. Teigė, jog valstybinė žemė gali būti išnuomojama be aukciono, jei ji užimta sodybos ar kito gyvenamojo namo statiniais. Ieškovei išnuomotas žemės sklypas nepriskirtinas prie naudojamų žemės sklypų prie daugiabučių namų, individualių automobilių garažų ar garažų statybos ir eksploatavimo bendrijų garažų, kadangi išnuomotame žemės sklype nebuvo ir per daugiau nei 13 metų nėra pastatyto individualaus ar daugiabučio namo, tą patvirtina Palangos žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 24 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas. Taip pat byloje nustatė, jog 0,7818 ha ploto valstybinės žemės sklypas ( - ), (kadastro Nr. ( - )) patenka į buvusių savininkų M. V., P. S. ir K. V. iki nacionalizacijos turėtą žemę. Padarė išvadą, kad žemės sklypai, kurie grąžintini pagal įstatymą ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ negalėjo būti išnuomojami ilgesniam terminui, nei jie bus sugrąžinti natūra privačia nuosavybe. Teismas nustatė, jog atsakovė 2012-09-24 atlikusi patikrinimą, surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 1, kuriame nustatė, jog išnuomotame žemės sklype ( - ), nėra statomas ar pastatytas gyvenamasis namas, jokie statybos darbai nevykdomi, todėl konstatavo, jog žemės sklypas yra laisvas (neužstatytas) ir naudojamas ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Teismas tokius ieškovės veiksmus (t. y. neveikimą) išnuomotame sklype vertino esminiu nuomos sutarties pažeidimu ir žemės naudojimu ne pagal sutartį, todėl konstatavo, jog atsakovė, kaip žemės sklypo nuomotoja, turėjo teisę žemės nuomos sutartį nutraukti prieš terminą dėl esminio nuomos sutarties pažeidimo.

7Apeliantė teismui pateikė apeliacinį skundą. Juo prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – gyvenamojo namo statybos bendrijos „Sakalas“ ieškinį tenkinti; priteisti gyvenamojo namo statybos bendrijos „Sakalas“ patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme; priteisti apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė ėmėsi reikiamų veiksmų, siekdama įgyvendinti savo kaip statytojos teisę. Pažymėjo, jog 2007-07-12 Klaipėdos apskrities viršininko administracija raštu sutiko, kad ieškovė įkeistų žemės sklypo nuomos teises ir pareigas, atsiradusias iš Sutarties. Teigia, kad 2007 m. liepos mėnesį žemės sklypo nuomotojo teises ir pareigas įgyvendinanti valstybės įgaliota institucija neįžvelgė jokių nuomininkės pareigų pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino nė vieno ieškovės nurodytų įrodymų, apsiribodamas išvada, jog žemės sklypas yra laisvas (neužstatytas) ir naudojamas ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Pažymėjo, jog šioje civilinėje byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo, o ne dėl sutarties sudarymo teisėtumo ir/ar jos pripažinimo negaliojančia ab initio (nei ieškovė, nei atsakovė neteikė su šiomis aplinkybėmis susijusių įrodymų ir argumentų, taip pat nekėlė atitinkamų reikalavimų, negrindė savo reikalavimų ar atsikirtimų). Nurodo, kad į žemės sklypą nėra atkurtos nuosavybės teisės, t. y. neegzistuoja faktinis sutarties nutraukimo pagrindas, nustatytas pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu galiojusioje Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalyje. Mano, kad žemės sklypas priskiriamas valstybės išperkamai žemei (tai ir buvo padaryta), o tai yra ta teisinė prielaida, kuri nesukuria sąlygų (sudaro kliūtį) natūra grąžinti šią žemę pretendentams, siekiantiems atkurti nuosavybės teises.

8Atsakovė teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Juo prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti ir Palangos miesto apylinkės teismo 2012-09-07 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog ginčo žemės sklype per daugiau nei 11 metų nėra pastatytas gyvenamasis namas, ir kad bylos nagrinėjimo metu nevyksta jokie statybos darbai, padarė išvadą, kad žemės sklypas yra laisvas (neužstatytas). Teigia, jog ieškovė GNSB „Sakalas“ pateikė pirmosios instancijos teismui faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, iš kurio matyti, kad žemės sklype ( - ), yra sukalti poliai gyvenamo namo statybai, tačiau juos nepagrįstai akcentavo kaip statinį. Pažymėjo, kad įkalti poliai minėtame žemės sklype nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, be to, nėra žinomas jų nusidėvėjimas. Atkreipė dėmesį, kad pagal galiojusio STR 1.05.07:2002 (Žin., 2002, Nr. 54-2153) 18 p., statinio projektavimo sąlygų sąvadas galiojo tol, kol galiojo statybos leidimas. Jei per 3 metus nuo statinio projektavimo sąlygų sąvado gavimo minėtas leidimas nebuvo išduotas, savivaldybės meras projektavimų sąlygų sąvadą tvirtino iš naujo. Nurodė, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą. Pažymėjo, kad leidimą statyti naują statinį, leidimą rekonstruoti statinį ir leidimą atnaujinti (modernizuoti) pastatą išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Paminėjo, kad byloje nėra pateikta tokių įrodymų ir per 11 metų jų nebuvo gauta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto statinio projekto, galiojančio statybos leidimo tokiam statiniui statyti, patvirtinto projektavimo sąlygų sąvado ieškovė GNSB „Sakalas“ nepateikė. Mano, kad 0,7818 ha ploto valstybinės žemės sklypas, esantis ( - ), miesto savivaldybės teritorijoje, galėjo būti išnuomotas tik aukciono būdu, kadangi jame nėra fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar nuomojamų pastatų. Pažymėjo, kad apylinkės teismo sprendime taip pat argumentuota, kad ginčytinas valstybinės žemės sklypas yra laisvas (neužstatytas), o žemės nuomininkė naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. paminėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įtraukė į bylą trečiuosius asmenis, kadangi civilinės bylos išsprendimas galėjo turėti įtakos iki nacionalizacijos turėtos žemės buvusių minėtų savininkų pretendentų teisėms ir teisėtiems interesams. Pretendentai atkurti nuosavybės teises į šią žemę pateikė prašymus institucijoms, pagal tuo metu galiojusius teisės aktus turinčioms teisę atkurti nuosavybės teises. Žemės įstatymo 9 str. 11 d. reglamentuoja, kad be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, kai į šią žemę atkuriamos nuosavybės teisės, išskyrus įstatymų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nustatytus atvejus. Atsižvelgdama į minėtą reguliavimą Nacionalinė žemės tarnyba nutraukdama su ieškove sudarytą sutartį nepažeidė teisės aktų, bet siekdama įvykdyti jai skirtą pareigą atkurti nuosavybės teises piliečiams vykdo įpareigojimą neužstatytoje žemės sklypo teritorijoje grąžinti natūra žemę anksčiau nurodytų piliečiams – pretendentams. Teigia, kad Palangos miesto apylinkės teismo sprendime padaryta išvada, kad žemės sklypai, kurie grąžinti pagal įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, negalėjo būti išnuomojami ilgesniam terminui, negu jie bus sugrąžinti natūra privačia nuosavybės teise, yra teisinga ir motyvuota.

9Tretieji asmenys K. A., E. K., O. J., A. M., A. Ž. teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Juo prašo apeliacinį skundą atmesti ir Palangos miesto apylinkės teismo 2012-09-07 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo“ yra pretendentai susigrąžinti K. V. turėtą žemę. Teigia, jog prašymas grąžinti žemę buvo paduotas iki apeliantės (ieškovės) nuomos sutarties sudarymo. Atkreipia dėmesį, jog, kaip teigia apeliantė, sudarant žemės nuomos sutartį ji buvo laisva valstybinė žemė. Pastebi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo“ esant šios žemės savininkams – teisėtiems paveldėtojams, ši žemė negalėjo būti išnuomojama (net iki 2098 metų). Šiuo atveju pirmumo teisė į šią žemę priklausė buvusiems žemės savininkams ir jų paveldėtojams. Mano, kad neturi reikšmės, dėl kokių priežasčių GNSB „Sakalas“ nepradeda namo statybos – ekonominės, finansinės krizės ar tiesiog dėl neveikimo. Pažymi, kad teismo sprendimas apgynė jų nuosavybės teises.

10Apeliacinis skundas tenkintinas.

11Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

12Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apskrities viršininko 1999-06-30 įsakymu Nr. 1385 „Dėl naudojamo valstybinės žemės sklypo nuomos Palangos mieste ( - ), kvartalinis Nr. 05 GNSB „Sakalas“ buvo leista nuomoti naudojamą 0,7818 ha valstybinės žemės sklypą. GNSB „Sakalas“ ( - ), kvartalinis Nr. 05, Palangoje, (t. 1, b. l. 14). Tarp ieškovės ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus 1999-07-01 buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. N25/99-189, kuria ieškovei GNSB „Sakalas“ buvo iki 2098-06-30 išnuomotas 0,7818 ha žemės sklypas, esantis ( - ), sutarties 6 punkte nurodyta žemės sklypo naudojimo paskirtis – kitiems gyvenamiesiems namams (t. 1, b. l. 15–16). Po Klaipėdos apskrities viršininko pareigybės panaikinimo bei Klaipėdos apskrities viršininko administracijos likvidavimo GNSB „Sakalas“ 2010-09-10 pakartotinai (2007-07-12 Klaipėdos apskrities viršininkas raštu Nr.2-2580-(13.11) sutiko dėl minėto žemės sklypo įkeitimo) kreipėsi dėl žemės nuomos teisės įkeitimo į Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių perėmėją – Nacionalinę žemės tarnybą. Palangos žemėtvarkos skyrius 2010-09-28 raštu Nr. R4-278-(3.1) atsisakė išduoti sutikimą įkeisti valstybinės žemės sklypo ( - ), kadastro Nr. ( - ), nuomos teisę bei informavo, jog sklypas patenka į P. S., M. V. ir K. V. turėtą žemę Palangos mieste, kurią pretendentai pageidauja susigrąžinti natūra, taip pat įspėjo, jog vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktu bus nutraukta valstybinės žemės nuomos sutartis (t. 1, b. l. 19, 20, 21). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyrius atlikęs žemės sklypo ( - ), patikrinimą 2010-09-24 žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 1 nustatė, jog žemės sklypas yra laisvas (neužstatytas) ir naudojamas ne pagal sutartį ir joje numatytą tikslinę žemės naudojimo paskirtį (t. 1, b. l. 61–62). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-12-01 įsakymu Nr. Ž16-127 „Dėl valstybinės žemės sklypo ( - ), nuomos sutarties Nr. N25/99-189 nutraukimo ir sklypo išregistravimo“, vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 punktu ir CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, prieš terminą buvo nutraukta tarp ieškovės ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus 1999-07-01 sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N25/99-189, Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas įpareigotas pateikti duomenis valstybės įmonei Registrų centrui dėl sklypo išregistravimo (t. 1, b. l. 63).

13Teisėjų kolegija primena, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2010 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. Ž16-127 „Dėl valstybinės žemės sklypo ( - ), nuomos sutarties Nr. N25/99-189 nutraukimo ir sklypo išregistravimo" (toliau – Įsakymas), vadovaudamasis CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 punktu, nutraukė prieš terminą 1999 m. liepos 1 d. valstybinės žemės nuomos sutartį N25/99-189, sudarytą tarp ieškovės ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus (toliau – Sutartis). Įsakyme nurodoma, jog Sutartis yra nutraukiama prieš terminą, vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi bei Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 punktu. CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Iš esmės analogišką nuostatą numato ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalis: valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ar pobūdis, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį. Taigi atsakovė Sutartį nutraukė konkrečiu teisiniu pagrindu – dėl nuomininkės (ieškovės) padaryto Sutarties pažeidimo. Sutarties pažeidimo pobūdį ir aplinkybes atsakovė detalizavo savo 2011-03-23 atsiliepime į ieškinį: „Palangos žemėtvarkos skyrius 2010-09-24 žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 1 nustatė, kad žemės sklypas yra laisvas (neužstatytas), naudojamas ne pagal nuomos sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį“; „atsižvelgiant į tai, kad ginčo žemės sklype per 11 metų nevyksta jokia gyvenamųjų namų statyba, bei į tai, kad byloje yra pateiktas tik 2006-06-08 projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 194 ir nėra pateiktas statybos leidimas, padarė išvadą, kad Palangos žemėtvarkos skyrius pagrįstai nutraukė valstybinės žemės nuomos sutartį“. Taigi Sutarties nutraukimo prieš terminą teisinis pagrindas buvo CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis bei Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 punktas, o faktinis – tai, jog žemės sklype per 11 metų nevyksta jokia gyvenamųjų namų statyba (žemės sklypas yra laisvas (neužstatytas). Jokie kiti teisiniai ar faktiniai Sutarties nutraukimo pagrindai ginčijamame Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 1 d. įsakyme nenurodyti. Pažymėtina, jo kilus ginčui dėl vienašalio Sutarties nutraukimo teisėtumo, atsakovė privalo įrodyti, kad jos konkrečiai nurodytas Sutarties nutraukimo pagrindas buvo realus (CPK 178 straipsnis).

14Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma, kad teismas nustatė, jog atsakovė, 2012-09-24 atlikusi patikrinimą, surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 1, kuriame nustatė, jog išnuomotame žemės sklype ( - ), nėra statomas ar pastatytas gyvenamasis namas, jokie statybos darbai nevykdomi, todėl manė, jog žemės sklypas yra laisvas (neužstatytas) ir naudojamas ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; tokius ieškovės veiksmus (t. y. neveikimą) išnuomotame sklype vertino esminiu nuomos sutarties pažeidimu ir žemės naudojimu ne pagal sutartį, todėl konstatavo, jog atsakovė, kaip žemės sklypo nuomotoja, turėjo teisę žemės nuomos sutartį nutraukti prieš terminą dėl esminio nuomos sutarties pažeidimo (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylą, mano, jog tokios pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos.

15Pažymėtina, kad Palangos miesto valdyba 1991-10-30 potvarkiu Nr. 132 nusprendė leisti Palangos miesto valstybinei statybos ir montavimo įmonei bei miesto Policijos komisariatui statyti „Rytų“ gyvenamajame rajone 42 butų gyvenamąjį namą Nr. 05, objekto statybos techninę priežiūrą pavesti kapitalinės statybos skyriui. Palangos miesto valdybos 1991-11-27 potvarkiu Nr. 153 buvo nuspręsta įsteigti 42 butų gyvenamojo namo statybos kooperatyvą prie Policijos komisariato. Palangos miesto valdybos 1991-12-12 potvarkiu Nr. 170 buvo įregistruoti naujai sukurto „Sakalo“ gyvenamojo namo statybos kooperatyvo prie Palangos miesto policijos komisariato įstatai. Palangos miesto valdyba 1991-12-12 potvarkiu Nr. 180 „Dėl žemės sklypų suteikimo, sklypų ribų tvirtinimo ir leidimo projektuoti nusprendė suteikti žemės sklypą Valstybinei statybos ir montavimo įmonei ir Palangos policijos komisariatui „Rytų“ gyvenamųjų namų kvartale, 42 butų kooperatinio gyvenamojo namo Nr. 05 statybai – 8 150 kv. m (1.1 punktas). 1992-04-21 perdavimo–priėmimo aktu Palangos miesto valdyba perdavė 8 150 kv. m žemės sklypą gyvenamojo namo kooperatyvui „Sakalas“, o 1992-07-12 buvo pasirašytas Raudonųjų linijų, sklypų ir pastatų nužymėjimo aktas dėl šio žemės sklypo (t. 1, b. l. 137–142). Palangos miesto gyvenamojo namo statybos kooperatyvas „Sakalas“ 1992-11-17 kreipėsi dėl gyvenamojo namo projekto parengimo, kuris ir buvo parengtas. Šio projekto pagrindu 1992-12-04 buvo išduotas statybos leidimas Nr. 12/92 42 butų gyvenamojo namo statybai. Palangos miesto valdybos 1994-02-10 potvarkiu Nr. 25 Gyvenamojo namo statybos kooperatyvas „Sakalas“ buvo reorganizuotas į Gyvenamojo namo statybos bendriją „Sakalas“. Palangos miesto valdyba 1999-05-05 sprendimu Nr. 138 „Dėl gyvenamojo namo statybos bendrijos „Sakalas“ nusprendė iš dalies pakeisti Palangos miesto valdybos 1991-12-12 potvarkio Nr. 180 1.1. punktą (likvidavus Valstybinę statybos ir montavimo įmonę ir Palangos policijos komisariato darbuotojams atsisakius dalyvauti gyvenamojo namo statyboje savo lėšomis) ir išdėstyti jį taip: „1.1. Gyvenamojo namo statybos bendrijai „Sakalas“ „Rytų“ gyvenamųjų namų kvartale, 48 butų kooperatinio gyvenamojo namo Nr. 05 statybai – 8 150 kv. m“. Pastarasis Palangos miesto valdybos sprendimas buvo iš dalies pakeistas Palangos miesto valdybos 1999-05-20 sprendimu Nr. 154 „Dėl Valdybos 1999-05-05 sprendimo Nr. 138 dalinio pakeitimo“: 1.1. punkte vietoje „8 150 kv. m“ įrašyta „7 818 kv. m“. Klaipėdos apskrities viršininko 1999-06-30 įsakymu Nr. 1385 „Dėl naudojamo valstybinės žemės sklypo nuomos Palangos mieste ( - ) GNSB „Sakalas“ buvo leista nuomoti naudojamą 0.7818 ha valstybinės žemės sklypą Gyvenamojo namo statybos bendrijai „Sakalas“ ( - ). 1999 m. liepos 1 d. ieškovė ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyrius sudarė Sutartį, pagal kurią ieškovei buvo išnuomotas 0.7818 ha žemės sklypas, esantis ( - ), pagal koordinuotą žemės sklypo ribų planą. Sutartyje nurodoma, jog žemės naudojimo paskirtis – kitiems gyvenamiesiems namams (Sutarties 6 punktas). Žemės nuomos terminas iki 2098-06-30 (Sutarties 4 punktas). Sutartis buvo įregistruota Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje.

16Aktualu pažymėti, jog statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai. Statyba yra tęstinis procesas, susidedantis iš tam tikrų etapų, pradedant teritorijų planavimu ir statinio projektavimu, baigiant statybos užbaigimu (statinio pripažinimu tinkamu naudoti). Statybos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintos statytojo teisės įgyvendinimo sąlygos. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalį (akto redakcija, galiojusi Sutarties sudarymo metu), statytojo teisė realizuojama, kai: 1) turimas sklypas, įsigytas nuosavybės, nuomos ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta teise; 2) yra nustatyta tvarka parengtas ir suderintas statinio projektas; 3) nustatyta tvarka gautas leidimas statyti. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies reikalavimai iš esmės nekito iki 2010 m. spalio 1 d., kai reikalavimas turėti statinio projektą ir leidimą statybai buvo pakeistas reikalavimu turėti statybą leidžiantį dokumentą. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, jog nustatyta tvarka parengtas ir suderintas statinio projektas yra viena iš būtinų prielaidų statytojo teisei įgyvendinti.

17Atkreiptinas dėmesys, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė ėmėsi reikiamų veiksmų, siekiant įgyvendinti savo, kaip statytojos, teisę. Kaip minėta, dar 1992-11-17 Palangos miesto gyvenamojo namo statybos kooperatyvas „Sakalas“ kreipėsi dėl gyvenamojo namo projekto parengimo, kuris, kaip patvirtina pateikta projekto dalis Architektūrinė–statybinė, darbo dokumentacija, buvo parengtas. Statybos leidimų registracijos žurnalo išrašas (t. 1, b. l. 147–148) patvirtina, kad minėto projekto pagrindu 1992-12-04 buvo išduotas statybos leidimas Nr. 12/92 42 butų gyvenamojo namo statybai. Be to, Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas 2006-06-08 patvirtino projektavimo sąlygų sąvadą objektui „Daugiabutis gyvenamasis namas su prekybos ir paslaugų paskirties verslo patalpomis, ( - ) (kadastr. skl. Nr. ( - )), Palangoje“ (statytojas (užsakovas): GNSB „Sakalas“) (t. 1, b. l. 22–23). 2006 m. kovo – gegužės mėnesiais AB „Lietuvos dujos“ Klaipėdos filialo Palangos skyrius, AB „Lietuvos telekomas“, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Palangos filialas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūra, AB „VST“, UAB „Palangos vandenys“ išdavė būtinas projektavimo (technines) sąlygas (t. 1, b. l. 24–33). Ieškovė (užsakovė) ir UAB „A TEAM PROJECTS“ (vykdytoja) 2006-08-21 sudarė projektavimo darbų sutartį dėl daugiabučio/-ių gyvenamojo namo ar jų komplekso ( - ), techninio ir darbo projekto parengimo (t. 1, b. l. 106–109). Kaip teigia apeliantė, 2006 metais buvo parengti gyvenamosios paskirties pastato adresu: daugiabutis gyvenamasis namas su prekybos ir paslaugų paskirties verslo patalpomis ( - ) (sklypo kad. Nr. ( - )) projektiniai pasiūlymai. Kitas projektinių pasiūlymų variantas (Nr. 2) buvo parengtas 2008 metais.

18Pažymėtina, jog 2007-07-12 Klaipėdos apskrities viršininko administracija raštu sutiko, kad ieškovė įkeistų Žemės sklypo nuomos teises ir pareigas, atsiradusias iš Sutarties (t. 1, b. l. 34). Taigi 2007 m. liepos mėnesį Žemės sklypo nuomotojo teises ir pareigas įgyvendinanti valstybės įgaliota institucija neįžvelgė jokių nuomininkės pareigų pažeidimo, nemanė, jog ieškovė žemę naudoja ne pagal Sutartį arba pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį (būdą ar pobūdį), be to, leido nuomos teisę apsunkinti įkeitimu. Paminėtina, kad pagal statybos leidimą pradėjus statyti, buvo atlikti paruošiamieji statybos darbai, pastatyti pamatai (poliai), kurie ir šiuo metu yra Žemės sklype (2011-07-18 faktinių aplinkybių protokolas, t. 1, b. l. 131–136, 153). Minėti poliai, jų išdėstymas atitinka parengtą projektą (Architektūrinė-statybinė, darbo dokumentacija) ir yra sudėtinė statinio dalis. Ieškovės iniciatyva buvo parengta Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (t. 1, b. l. 149–156). Be to, poliai nurodyti ieškovės balanse (t. 1, b. l. 158–159). Teisėjų kolegija mano, kad pagrįstas yra apeliantės argumentas, jog gyvenamojo namo statyba nebuvo tęsiama išimtinai dėl objektyvių priežasčių – 2008 metais prasidėjusio ekonomikos sunkmečio, kuris kaip „precedento neturintis ekonomikos sunkmetis, nulemtas pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės“ buvo konstatuotas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarime Nr. 1295 „Dėl ekonomikos sunkmečio“. Negalima nesutikti ir su tuo, kad dėl sunkmečio iš esmės pasikeitė tiek paties ieškovės, tiek jos narių finansinės galimybės, tiek ir komercinių bankų pozicija – reikiamo kredito gavimas tapo ypatingai sunkus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog visuotinai pripažinta, kad ekonominis sunkmetis labiausiai palietė (neigiama prasme) būtent statybų/nekilnojamojo turto sektorių, dėl to absoliuti dauguma daugiabučių namų statybų buvo nutraukta arba sustabdyta, o naujų apskritai nepradėta. Vien laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2010 m. gyvenamųjų namų statybos apimtys sumažėjo perpus, ir nuolat mažėjo. Statistikos departamento duomenimis 2009 m., lyginant su 2008 m., bedarbių, užsiregistravusių į Darbo biržą, padaugėjo beveik tris kartus (nuo 73,4 tūkst. iki 203,1 tūkst.), 2010 m. padidėjo dar 100 tūkstančių (Statistikos departamentas M3050101: Registruoti bedarbiai. Požymiai: administracinė teritorija). Lietuvos darbo biržos duomenimis nuo 2008 m. ne tik mažėjo laisvų darbo vietų skaičius, bet ir buvo fiksuoti ryškūs pasikeitimai laisvų darbo vietų struktūroje. Šiuos pasikeitimus labiausiai veikė ekonominė situacija. 2008 m. vien per spalio mėnesį beveik tris kartus sumažėjusi darbo jėgos paklausa statybose buvo stojančių statybų pasekmė (2009-02-02 Lietuvos darbo biržos informacinis leidinys 2009 Nr. 1(134), Situacijos darbo rinkoje apžvalga, 2008 gruodis, Nr. 12, 2009-01-13). Ūkio ministerijos prognozėmis statybų sektorius ikikrizinį lygį pasieks ne anksčiau nei po penkerių metų („Verslo žinios“. Ministerija: statybų sektorius į buvusį lygį sugrįš ne anksčiau nei po 5 m.).

19Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 2010 m. vasarą ieškovė nutarė atnaujinti gyvenamojo namo statybos projektą. Buvo pasiekti atitinkami susitarimai su projektuotojais, 2010 m. rugpjūčio mėn. buvo užsakyta ir padaryta žemės sklypo topografinė nuotrauka (t. 1, b. l. 97, 98). 2010 m. rugsėjo mėnesį ieškovė kreipėsi į kredito uniją „Vilniaus taupomoji kasa“ dėl gyvenamojo namo statybai reikalingos paskolos suteikimo (t. 1, b. l. 140) (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis).

20Vertindama skundžiamą teismo sprendimą teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino nė vieno iš anksčiau nurodytų įrodymų, apsiribodamas išvada, jog Žemės sklypas yra laisvas (neužstatytas) ir (todėl) naudojamas ne pagal Sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Teisėjų kolegija mano, jog teismui pateiktų įrodymų visuma ir kompleksiškas jų vertinimas patvirtina priešingą išvadą, t. y. ieškovė Žemės sklypą naudojo pagal Sutartį ir pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį bei ėmėsi aktyvių veiksmų tam, kad gyvenamasis namas būtų pastatytas (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, jog vadovaujantis bylos duomenimis, ieškovė iki pranešimo apie nuomos sutarties nutraukimą nebuvo gavusi jokių nuomotojos priekaištų ar pretenzijų dėl Sutarties vykdymo. Svarbi aplinkybė ir ta, jog Sutartyje nėra nurodytas terminas, per kurį/iki kurio gyvenamasis namas turi būti pastatytas, o pats nuomos terminas yra net iki 2098-06-30. 2012 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdyje atsakovės atstovė nenurodė, per kiek laiko (kada) gyvenamasis namas turėjo būti pastatytas, kad, atsakovės nuomone, ieškovė nebūtų laikoma pažeidusia Sutartį (t. 2, b. l. 89–93). Kaip minėta, Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2007-07-12 raštu sutiko, kad ieškovė įkeistų žemės sklypo nuomos teises ir pareigas, t. y. jokių Sutarties vykdymo trūkumų neįžvelgė. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovė (kartu ir pirmosios instancijos teismas) esminį Sutarties pažeidimą įžvelgė tą, kad ieškovė nevykdė statybos darbų ekonomikos sunkmečio metu. Teisėjų kolegija mano, kad tokia išvada neatitinka tiek teisės aktų reikalavimų, tiek pamatinių teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

21Pažymėtina ir tai, jog skundžiamame Palangos miesto apylinkės teismo sprendime remiamasi kasacinio teismo nutartimis priimtose civilinėse bylose Nr. 3K-3-570/2008; Nr. 3K-3-120/2007; Nr. 3K-3-96/2008 ir Nr. 3K-3-180/2008 suformuluotomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kuriose buvo sukurtas precedentas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi būti vadovaujamasi ne a priori, o atsižvelgiant į visas nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008). Kasacinio teismo nutartyse, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, buvo nagrinėjamos kitokios faktinės aplinkybės nei šioje byloje (pvz., sprendžiama situacija, kai nuomininkas neteko pastatų, kurių eksploatacijai jis įgijo nuomos teisę į žemės sklypą; nagrinėjami teisiniai pagrindai žemės sklypo nuomos sutarčiai sudaryti ar ją pratęsti). Be to, kasacinis teismas aiškino kitą teisės normą (CK 6.551 straipsnio 2 dalies nuostatas) nei buvo taikyta šioje byloje pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju ieškovei buvo išnuomotas Žemės sklypas, kuriame pastatų, statinių ar kitų įrenginių nebuvo (Žemės sklypas buvo suteiktas gyvenamojo namo statybai), todėl ieškovė objektyviai negalėjo prarasti teisių į dar nesantį pastatą, statinį ar kitą įrenginį.

22Šiai teisinei situacijai spręsti aktualu tai, jog sutarties nutraukimas yra išimtinis teisių gynimo būdas, todėl jo taikymui turi būti konstatuotas pakankamas įstatymų nustatytas ir faktinis pagrindas. Civilinės apyvartos stabilumas, kaip būtina visuomenės ekonominio gyvenimo, raidos prielaida, yra viešasis interesas. Sutartiniuose teisiniuose santykiuose prioritetas turi būti teikiamas sutarties išsaugojimui, o ne jos nutraukimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. S. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-287/2009; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ruukki Lietuva" v. UAB „Laugina", bylos Nr. 3K-3-182/2009). Esminio sutarties pažeidimo faktą turi įrodyti šalis, kuri nori pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo teise. Atsakovė privalėjo įrodyti, kad jos konkrečiai nurodytas Sutarties nutraukimo pagrindas buvo realus (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytų argumentų bei įrodymų visetą, mano, kad atsakovė neįrodė, jog buvo CK 6.564 straipsnio 1 dalies l punkte ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje nurodytas Sutarties nutraukimo prieš terminą pagrindas, todėl pabrėžia, kad Sutartis buvo nutraukta neteisėtai (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 197 straipsnis).

23Teisėjų kolegija nurodo, jog šioje civilinėje byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl vienašalio Sutarties nutraukimo teisėtumo CK 6.564 straipsnio 1 dalies l punkte ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje įtvirtinto reglamentavimo pagrindais, o ne dėl Sutarties sudarymo teisėtumo ir/ar jos pripažinimo negaliojančia ab initio. Be to, šioje civilinėje byloje nebuvo nagrinėjamas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo klausimas, todėl kolegija akcentuoja, kad jeigu atsakovė ar tretieji asmenys mano, kad jų teisės pažeistos, savo teises jie turi galimybę apginti atskirais ieškiniais dėl Sutarties teisėtumo vadovaujantis kitais, negu šioje byloje nagrinėtais pagrindais. Dėl to teisėjų kolegija dėl kitų argumentų, nesusijusių su CK 6.564 straipsnio 1 dalies l punkte ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje nustatytu reglamentavimu, nepasisako.

24Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais yra teisinis pagrindas jį panaikinti, todėl apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

25Dėl bylinėjimosi išlaidų

26Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje priimtinas priešingas sprendimas negu pirmosios instancijos teisme, perskaičiuotinos bylinėjimosi išlaidos.

27Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė šias išlaidas: sumokėtas 135 Lt žyminis mokestis (t. 1, b. l. 9), 1 200 Lt teisinės pagalbos išlaidų (t. 1, b. l. 126), 3 200 Lt teisinės pagalbos išlaidų (t. 1, b. l. 128). Apeliacinės instancijos teisme ieškovė sumokėjo 500 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 112).

28CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad tenkinus apeliantės apeliacinį skundą procesinis sprendimas priimtas jos naudai. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato (advokato padėjėjo) pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato (advokato padėjėjo) darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose. Ieškovė šioje byloje patyrė 4 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, jos priteistinos iš atsakovės. Ieškovei iš atsakovės priteistinos ir išlaidos, susijusios su žyminio mokesčio sumokėjimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose – 135 Lt ir 500 Lt, iš viso 635 Lt. Be to, valstybei iš atsakovės priteistinos 28,95 Lt korespondencijos siuntimo išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnis).

29Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

Nutarė

30panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. sprendimą.

31Priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

32Pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus vienašalį Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties N25/99-189 nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu.

33Pripažinti negaliojančiu Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-12-01 įsakymą Nr. Ž16-127 ,,Dėl valstybinės žemės sklypo ( - ) nuomos sutarties N25/99-189 nutraukimo ir sklypo išregistravimo“.

34Priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kodas 188704927, ieškovei Gyvenamojo namo statybos bendrijai „Sakalas“, kodas 124731114, 4 400 Lt teisinės pagalbos išlaidų ir 635 Lt žyminio mokesčio išlaidų.

35Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kodas 188704927, valstybei 28,95 Lt pašto išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Palangos miesto apylinkės teisme 2011-02-10 buvo gautas ieškovės GNSB... 4. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 5. Tretieji asmenys K. A., A. Ž., E. K., O. J., A. M., J. V., A. V. pateikė... 6. Palangos miesto apylinkės teismas 2012-09-07 sprendimu ieškinį atmetė;... 7. Apeliantė teismui pateikė apeliacinį skundą. Juo prašo Palangos miesto... 8. Atsakovė teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Juo prašo... 9. Tretieji asmenys K. A., E. K., O. J., A. M., A. Ž. teismui pateikė... 10. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 11. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 12. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apskrities viršininko... 13. Teisėjų kolegija primena, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės... 14. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismo... 15. Pažymėtina, kad Palangos miesto valdyba 1991-10-30 potvarkiu Nr. 132... 16. Aktualu pažymėti, jog statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai. Statyba... 17. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė... 18. Pažymėtina, jog 2007-07-12 Klaipėdos apskrities viršininko administracija... 19. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 2010 m. vasarą ieškovė nutarė... 20. Vertindama skundžiamą teismo sprendimą teisėjų kolegija pažymi, kad... 21. Pažymėtina ir tai, jog skundžiamame Palangos miesto apylinkės teismo... 22. Šiai teisinei situacijai spręsti aktualu tai, jog sutarties nutraukimas yra... 23. Teisėjų kolegija nurodo, jog šioje civilinėje byloje buvo nagrinėjamas... 24. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano,... 25. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 26. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje priimtinas priešingas sprendimas negu... 27. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė šias išlaidas: sumokėtas 135... 28. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 29. Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,... 30. panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. sprendimą.... 31. Priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.... 32. Pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 33. Pripažinti negaliojančiu Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-12-01... 34. Priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos,... 35. Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio...