Byla e2-1318-433/2018
Dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Anai Usačiovai, dalyvaujant ieškovei M. K. ieškovės atstovui advokato padėjėjui R. K., atsakovei D. S., atsakovės atstovei advokatei D. L.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Marinos krus ieškinį atsakovei D. S. dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo

Nustatė

3Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2016-09-27 tarp jos ir atsakovės D. S. buvo sudaryta automobilio ( - ), valstybinis numeris ( - ) pirkimo-pardavimo sutartis. Automobilį ieškovė iš atsakovės pirko už 1600 EUR. 2016-11-15 pirktas automobilis sugedo, nebeveikė greičių dėžė. Ji kreipėsi į servisą dėl gedimo nustatymo. Specialistai pateikė išvadas, kad nekokybiškai buvo remontuota automobilio greičių dėžė, ko pasėkoje pridaryta broko. Taip pat specialistai paaiškino, kad automobilio remontas kainuos apie 1000 EUR. 2016-12-01 ji registruotu laišku kreipėsi į atsakovę dėl pinigų, sumokėtų už automobilį grąžinimo, tačiau atsakovė atsisakė jai grąžinti sumokėtus už automobilį pinigus ir pasiimti automobilį atgal. 2016-12-05 ieškovė kreipėsi į ekspertus dėl ekspertizės atlikimo dėl automobilio ( - ), valstybinis numeris ( - ) gedimo priežasties nustatymo. Ekspertai nustatė, kad gedimo priežastis, nekvalifikuotas greičių dėžės remontas. Šalių ginčas dėl prekių kokybės tinkamumo kilo iš pirkimo-pardavimo santykių, kuriuos reglamentuoja CK XXIII skyriaus normos. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, - įprastus reikalavimus. Nuostatos dėl pirkimo-pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Taigi pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu šie atsirado prieš perduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios daiktų kokybę, aiškintinos atsižvelgiant į jų prasmę ir paskirtį. Jei kokybės reikalavimai neaptarti sutartyje ir jų negalima nustatyti iš kitų su sutarties sudarymu susijusių aplinkybių, daiktų kokybė nustatoma vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodytais objektyviais kriterijais - tikslais, kuriems parduodami daiktai turi būti naudojami. CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami; tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui. Šiuo atveju jos perkamas automobilis turėjo būti naudojamas pagal paskirtį, t. y. vežioti ją, tai rodo ir pirkimo pardavimo sutartis, kurioje nėra nurodyta, kad automobilis parduodamas kitiems tikslams ar su trūkumais. Užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu. Prašo 2016-09-27 Pirkimo-pardavimo sutartį sudarytą tarp jos ir atsakovės D. S. nutraukti ir už automobilį ( - ), valstybinis numeris ( - ) atsakovei D. S. sumokėtus 1650 EUR grąžinti jai, priteisti iš atsakovės D. S. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

4Atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškinį patvirtina, kad 2016–09–27 su ieškove M. K. sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ji pardavė, o M. K. pirko transporto priemonę ( - ), valstybinis numeris ( - ) id. nr. ( - ) (toliau – transporto priemonė arba automobilis). Atsakovė atsiliepime nurodo, kad ieškovė, apžiūrėjusi perkamą transporto priemonę, neaptiko jokių trūkumų, be to, jokių trūkumų nepažymėjo ir transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje, tačiau teismui pateiktame ieškinyje ieškovė iš esmės nurodė, jog ginčas kilo dėl to, kad transporto priemonė buvo su defektais (su neva nekvalifikuotai atliktu greičio dėžės remontu), kurie išryškėjo po transporto priemonės įsigijimo ir dėl šios priežasties automobilis negalėjo būti naudojamas pagal savo paskirtį. Ji su ieškiniu nesutinka, nes ieškinys neatitinka nei teismų praktikos, nei galiojančio teisinio reglamentavimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.333 straipsnyje yra aptarta, kad parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės neturi būti blogesnės nei numatyta tam daiktui taikomame techniniame reglamente (kokybę nustatančiuose dokumentuose), jei tokie yra, ir šio daikto pirkimo–pardavimo sutartyje. Šiuo atveju, atsižvelgtina į pirkimo objekto specifiškumą – įgyjant naudotą automobilį, jo pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi. Be kita ko, anksčiau eksploatuotas daiktas neabejotinai reikalauja papildomų investicijų, kas ir apsprendžia tokio daikto kainos (daikto vertės) ženklius skirtumus, lyginant su visiškai nauju daiktu, tačiau visais atvejais turi realiai egzistuoti galimybė daiktą normaliai eksploatuoti pagal įprastinę paskirtį. Šiuo atveju, įvertintina tai, jog pirkdama naudotą transporto priemonę, pati ieškovė turėjo būti atidi ir rūpestinga bei imtis priemonių, siekiant visapusiškai įsitikinti transporto priemonės technine būkle. Nagrinėjamu atveju ieškovė neneigia, kad automobilis pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dieną tiko naudoti pagal paskirtį, t. y. nebuvo nustatyta gedimų, užsivedė, važiavo (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), o po įsigijimo ieškovė naudojo automobilį net keletą mėnesių. Dėl to labiausiai tikėtina, kad net jei gedimai ir atsirado, jie atsirado dėl netinkamos automobilio eksploatacijos jau po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, nes jei defektai būtų buvę iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, trūkumai būtų išaiškėję anksčiau nei praėjus vos keletui mėnesių po transporto priemonės įsigijimo. Dar daugiau, prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. 2016–09–24 parduotai transporto priemonei buvo atlikta techninė apžiūra ir patvirtinta, kad automobilis yra techniškai tvarkingas, o jo eksploatacija nekelia grėsmės nei vairuotojui, nei keleiviams, nei aplinkiniams. Todėl ieškovės argumentai dėl minėtų automobilio kokybės trūkumų yra atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Akivaizdu, jog ieškovės argumentas, jog ji neva 2016–12–05 kreipėsi į ekspertus, kurie nustatė transporto priemonės gedimo priežastį – nekvalifikuotai atliktą greičių dėžės remontą, tėra deklaratyvus, kadangi atsiliepimo pateikimo dieną dokumentai, pagrindžiantys šias aplinkybes, teismui dar nebuvo pateikti. Atsakovė atsiliepime taip pat nurodo, kad ji patvirtina, kad automobilio eksploatavimo metu neatliko automobilio greičių dėžės remonto, juolab, kad ieškovė automobilį eksploatavo dar keletą mėnesių po sutarties sudarymo. Be to, automobilio perdavimo metu jis buvo techniškai tvarkingas, galiojo techninė apžiūra. Ieškovės dukra transporto priemonę išbandė, transporto priemonei pretenzijų neturėjo, buvo patvirtinta, jog automobilis atitinka ieškovės poreikius. CK 6.333 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pardavėjas atsako už daikto trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daikto perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo. Atsižvelgiant į šios civilinės bylos aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniais kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos (lot. onus probandi) paskirstymo taisyklė. Vadinasi, pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę būtent pirkėjai (šioje byloje – ieškovei) tenka pareiga įrodyti, kad daikto kokybės trūkumas buvo jau nuosavybės teisės perėjimo metu arba atsirado dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo. Būtent ieškovė turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad CPK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatytos dvi būtinos sąlygos pripažinti asmenį piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Alternatyvus tokio pobūdžio sankcijų taikymo pagrindas yra tuo atveju, kai šalis veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Be to, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas. Toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos, todėl prašo ieškovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis - nepagrįsto ieškinio pareiškimą. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai. Iš esmės pakartojo ieškinyje išdėstytas aplinkybes.

6Atsakovė ir atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais ir argumentais.

7Ieškinys atmestinas.

8Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė M. K. ir atsakovė D. S. 2016-09-27 sudarė transporto priemonės ( - ), valstybinis numeris ( - ) pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėja (atsakovė) pardavė pirkėjai (ieškovei) aukščiau minėtą automobilį už 1600 EUR. 2016-09-24 Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ atliko transporto priemonės ( - ), valstybinis numeris ( - ) privalomąją techninę apžiūrą ir nustatė, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, todėl buvo išduota Techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. 003-0087868, kuri galioja iki 2018 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartimi buvo paskirta transporto priemonės techninė ekspertizė, siekiant nustatyti ar transporto priemonės ( - ), valstybinis numeris ( - ) ident. Nr. ( - ), greičių dėžė yra sugadinta (apgadinta) ir kokios greičių dėžės sugadinimo (apgadinimo) priežastys. 2018 m. kovo 2 d. ekspertizės akto Nr. 0103/2018 išvadoje nurodyta, kad atliktas tyrimas leidžia daryti išvadą, jog automobilio ( - ), valstybinis numeris ( - ) pavarų dėžė ir sankabos mazgas buvo ardyti. Tikėtina, kad pavarų dėžės sankabos mechanizmo elektrinės pavaros reguliavimo darbai, būtini tokio tipo pavarų dėžėms, atlikti netinkamai (arba neprofesionaliai). Dėl šios priežasties buvo pažeisti kiti pavarų dėžės, sankabos mechanizmo elementai. Todėl galima teigti, kad transporto priemonės ( - ), valstybinis numeris ( - ) ident. Nr. ( - ), greičių dėžė yra apgadinta.

9Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Teismų praktika šios kategorijos bylose įrodo, jog žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, liudytojų parodymais ir kt. Šioje vietoje taip pat pabrėžtina, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.).

10Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar parduodant automobilį ( - ), V/N ( - ), jo greičio dėžė jau buvo apgadinta, ar tai atsitiko po transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Teismas atkreipia dėmesį, kad teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas R. P. nurodė, jog negali nustatyti laiko kada buvo apgadinta automobilio ( - ), V/N ( - ), greičio dėžė ir kada ją buvo bandoma remontuoti. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog aukščiau minėto automobilio pardavimo metu jis buvo apžiūrėtas, išbandytas, t. y. juo buvo važiuojama, ir jokių automobilio trūkumų nebuvo nustatyta. Apie tai, kad parduodama transporto priemonė turi kokius nors trūkumus nėra pažymėta ir 2016-09-27 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė pati transporto priemonę nevairavo, nes net neturi vairuotojo pažymėjimo, o juo naudojosi jos dukra, kuri vairuotojo pažymėjimą gavo prieš automobilio pirkimą. Atkreiptinas dėmesys, kad po transporto priemonės pirkimo, ji buvo naudojama daugiau negu mėnesį. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad parduodant transporto priemonė rida buvo 105800 km., o BĮ UAB „Transporto mokslinis tiriamasis centras“ 2017 m. vasario 15 d. specialisto išvadoje Nr. 2017-01-30/1 „Dėl automobilio ( - ), V/N ( - ) TRŪKUMŲ NUSTATYMO“ nurodoma, jog automobilio rida yra 107672 km., t. y. automobiliu buvo nuvažiuota daugiau negu 2000,00 km. Be to, kaip nurodyta aukščiau, 2016-09-24 Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ atliko transporto priemonės ( - ), valstybinis numeris ( - ) privalomąją techninę apžiūrą ir nustatė, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, todėl buvo išduota Techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. 003-0087868, kuri galioja iki 2018 m. rugsėjo 7 d. Nors iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2016m. rugsėjo 7 d. techninės apžiūros metų transporto priemonė ( - ), valstybinis numeris ( - ), neatitiko techninių reikalavimų, pagal eksperto R. P. paaiškinimus šios techninės apžiūros metu nustatyti automobilio trūkumai negalėjo turėti jokio įtakos automobilio greičių dėžės veikimui. Teismas kritiškai vertintina BĮ UAB „Transporto mokslinis tiriamasis centras“ 2017 m. vasario 15 d. specialisto išvada Nr. 2017-01-30/1 „Dėl automobilio ( - ), V/N ( - ) TRŪKUMŲ NUSTATYMO“, nes automobilio apžiūra buvo atlikta ieškovės užsakymu, be to, iš išvados matyti, kad pirmą kartą transporto priemonė buvo apžiūrėta ir tyrimas atliktas 2016 m. gruodžio 14 d., t. y. praėjus daugiau negu 2 mėnesiams po automobilio pirkimo. Teismui nepateikta jokių įrodymų, kad greičių dėžės nustatytų apgadinimų šalinimas gali kainuoti apie 1000,00 EUR. (CPK 178 straipsnis).

11Iš aukščiau išdėstyto teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė aplinkybės, kad jai buvo parduotas apgadintas automobilis, todėl ieškinys atmestinas.

12Atsakovė prašo ieškovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis - nepagrįsto ieškinio pareiškimą. Šis prašymas atmestinas dėl šių motyvų.

13Teismo nuobaudos, kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas CPK 103 straipsnyje, gali būti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenims, jų atstovams ir kitiems proceso dalyviams tuo atveju, kai pastarieji asmenys netinkamai vykdo savo procesines pareigas ar piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Baudą, kaip vieną iš teismo nuobaudų rūšių, teismas gali skirti tik CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio (CPK 106 straipsnis). CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama dalyvaujančiam byloje asmeniui. Taigi, piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-540-330/2015). Savo teisėmis dalyvaujantys byloje asmenys privalo naudotis nepiktnaudžiaudami (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 3 dalis, CPK 7 straipsnio 2 dalis). Reikalavimo sąžiningai naudotis savo teisėmis pažeidimas yra piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K3-146/2013). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatyta tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013). Nagrinėjamoje byloje ieškovė, pareiškusi ieškinį atsakovei, siekdama apginti jos nuomone pažeistas teises bei teisėtus interesus, naudojosi įstatymų jai suteikta teise. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu. Pripažinti, kad ieškovė piktnaudžiavo savo teisėmis, nėra jokio pagrindo.

14Ieškinį atmestus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai iš atsakovės nepriteisiamos.

15Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsakovė D. S. šioje byloje advokatei sumokėjo 300,00 EUR už jos teisinę pagalbą. Ieškinį atmetus, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovei D. S. iš ieškovės M. K. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968)).

16Valstybė patyrė 3,05 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011 m. lapkričio 11 d.) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 EUR, todėl atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, 3,05 EUR suma apvalinama iki artimiausio sveiko skaičiaus, t. y. – 3,00 EUR, ir ieškinį atmestus, valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, priteisiamos iš ieškovės (CPK 92, 93 straipsniai).

17Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268, 270 straipsniais,

Nutarė

18Ieškinį atmesti.

19Priteisti iš ieškovės M. K., a. k. ( - ) atsakovei D. S., a. k. ( - ) 300,00 EUR (trys šimtai eurų) išlaidų dalyvavusio byloje advokato pagalbai apmokėti.

20Priteisti iš ieškovės M. K., a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 3,00 EUR (trys eurai) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

21Ieškovei išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

22Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės... 3. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2016-09-27 tarp jos ir atsakovės D. S. buvo... 4. Atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškinį patvirtina, kad 2016–09–27 su... 5. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas prašė ieškinį tenkinti... 6. Atsakovė ir atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti atsiliepime... 7. Ieškinys atmestinas.... 8. Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė M.... 9. Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas... 10. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar parduodant... 11. Iš aukščiau išdėstyto teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė... 12. Atsakovė prašo ieškovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis... 13. Teismo nuobaudos, kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas CPK 103 straipsnyje,... 14. Ieškinį atmestus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai iš... 15. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai priimtas... 16. Valstybė patyrė 3,05 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų... 17. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 18. Ieškinį atmesti.... 19. Priteisti iš ieškovės M. K., a. k. ( - ) atsakovei D. S., a. k. ( - ) 300,00... 20. Priteisti iš ieškovės M. K., a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 3,00 EUR... 21. Ieškovei išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi... 22. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas...