Byla e2S-1373-230/2020

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

2Teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Pramonės investicijos“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Pramonės investicijos“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Soloservis“ ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Aldengas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Pareiškėja MB „Pramonės investicijos“ pateikė teismui pareiškimą, kuriame prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad UAB „Soloservis“ ir BUAB „Aldengas“ nėra tarpusavyje susijusios įmonės. Nurodė, kad pareiškėja yra UAB „Soloservis“ vienintelė akcininkė. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-925-262/2019 tenkino ieškovės BUAB „Aldengas“ patikslintą ieškinį ir pripažino negaliojančiais visus ginčytus sandorius bei taikė vienašalę restituciją natūra – grąžino BUAB „Aldengas“ nuosavybėn panaikintais sandoriais UAB „Soloservis“ perleistą žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), su jame esančiais statiniais, ( - ). Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1018-585/2019 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-313/2020 pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl vienašalės restitucijos natūra taikymo UAB „Soloservis“ atžvilgiu paliktas nepakeistas. Teismai laikė, kad BUAB „Aldengas“ ir UAB „Soloservis“ yra tarpusavyje susijusios įmonės. Šiuo pareiškimu pareiškėja siekia paneigti jai priklausančios įmonės (UAB „Soloservis“) sąsajų su kita įmone (BUAB „Aldengas“) egzistavimą. Teismai tariamai egzistuojančiu ryšiu rėmėsi kaip pagrindu patvirtinti asmenų nesąžiningumą, kas pagal CK 1.5 straipsnio 1 dalį neatitinka civilinėje teisėje galiojančios sąžiningumo prezumpcijos. Byloje priimtais sprendimais ir teiginiais apie bendrovių sąsajumą ir iš to sekantį nesąžiningumą, nors ir netiesiogiai, yra daroma žala pareiškėjos ir UAB „Soloservis“ dalykinei reputacijai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, grąžindamas bylą nagrinėti į pirmąją instanciją, nurodė, kad pakartotinai nagrinėjant bylą teismai turėtų įvertinti visas aplinkybes, susijusias su BUAB „Aldengas“, UAB „DZO Capital“ ir UAB „Soloservis“ sąsajumu. Bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neatliko įrodymų vertinimo, laikė, kad UAB „Soloservis“ ir BUAB „Aldengas“ yra tarpusavyje susijusios įmonės. Pirmosios instancijos teismas, bylą nagrinėdamas pakartotinai, ignoravo šį kasacinio teismo išaiškinimą ir savo sprendime apskritai nepasisakė dėl UAB „Soloservis“ sąžiningumo. Apeliacinės instancijos teismas įrodymų dėl UAB „Soloservis“ (ne)sąžiningumo taip pat netyrė ir nevertino. Taigi, pakartotinai nagrinėjant bylą, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai netyrė ir nevertino, ar tarp UAB „Soloservis“ ir UAB „Aldengas“ yra sąsajumas, t. y. kokios konkrečios sąsajos siejo šias įmones per jų vadovus ir (ar) akcininkus, taip pat ar įmonės viena kitos atžvilgiu turėjo kontrolę, kuriai esant, būtų pagrindas teigti, jog suinteresuoto asmens BUAB „Aldengas“ turtas buvo perleistas tarpusavyje susijusioms įmonėms. Iš VĮ Registrų centras duomenų matyti, kad BUAB „Aldengas“, UAB „DZO Capital“ ir UAB „Soloservis“ vadovai ir akcininkai tiek turto perdavimo išieškotojui akto sudarymo dieną (2009 m. spalio 5 d.), tiek turto perdavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto sudarymo dieną (2010 m. balandžio 9 d.) buvo skirtingi asmenys. Taigi, ginčijamų aktų sudarymo momentu nei UAB „Aldengas“, nei UAB „DZO Capital“, nei UAB „Soloservis“ nesiejo jokie tarpusavio kontrolės ryšiai nei per įmonių vadovus, nei per įmonės akcininkus, kurių pagrindu būtų buvusi reali galimybė daryti įtaką sprendimų priėmimui perleisti suinteresuoto asmens BUAB „Aldengas“ turtą. Byloje yra priimta galutinė ir neskundžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis, kuria sprendimas dėl UAB „Soloservis“ sąžiningumo klausimo paliktas nepakeistas. Taigi, pareiškėja, kaip vienintelė akcininkė, jokiu kitu būdu, t. y. ne teismo tvarka, prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto, kad suinteresuoti asmenys nėra tarpusavyje susijusios įmonės, nustatyti negali.

8II.

9Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

102.

11Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos MB „Pramonės investicijos“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

123.

13Teismas pažymėjo, kad ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą. Kai faktai yra įrodomieji, bet ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnyje nustatyta tvarka

144.

15Teismo nuomone, prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančius reikiamus dokumentus (t. y. teismo sprendimą) pareiškėja, kaip UAB „Soloservis“ vienintelė akcininkė, galėjo (jeigu tai būtų įrodyta ir tam būtų buvęs teisėtas pagrindas) gauti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2020 m. balandžio 22 d., išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-925-262/2019. Tokia teisinė padėtis, kai dėl teisiškai reikšmingo to paties fakto, kurį nustatęs teismas kitoje byloje priėmė atitinkamą sprendimą, nenuginčytą instancine tvarka, būtų nustatinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas, teismo nuomone, neatitiktų įstatymuose įtvirtintos įstatymų leidėjo valios.

16III.

17Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

185.

19Atskiruoju skundu pareiškėja MB „Pramonės investicijos“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

201.1.

21Teismas, neužtikrindamas pareiškėjai teisės į teisminę gynybą ir be pagrindo apribodamas jos procesines teises būti išklausytai teisme, pažeidė universaliuosius teisės kreiptis į teismą, teisės būti išklausytam, teisės į tinkamą teismo procesą principus.

221.2.

23Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme. Šiuo pagrindu būtina pareiškimą atsisakyti priimti, kai jis pagal CPK 1, 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju teismas atsisakė priimti pareiškimą pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nors, vadovaujantis CPK 1 ir 22 straipsniais, pareiškimas yra nagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka.

241.3.

25Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, grąžindamas bylą nagrinėti į pirmąją instanciją, nurodė, kad pakartotinai nagrinėjant bylą teismai turėtų įvertinti visas aplinkybes, susijusias su BUAB Aldengas“, UAB „DZO Capital“ ir UAB „Soloservis“ sąsajumu. Tačiau bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neatliko įrodymų vertinimo, laikė, kad suinteresuoti asmenys yra susijusios tarpusavyje įmonės.

261.4.

27Ginčijamų aktų sudarymo momentu nei BUAB „Aldengas“, nei UAB „DZO Capital“, nei UAB „Soloservis“ nesiejo jokie tarpusavio kontrolės ryšiai nei per įmonių vadovus, nei per įmonės akcininkus, kurių pagrindu būtų buvusi reali galimybė daryti įtaką sprendimų priėmimui perleisti BUAB „Aldengas“ turtą. Todėl pareiškėja, kaip UAB „Soloservis“ vienintelė akcininkė, siekdama išvengti tokių atvejų kai asmens nesąžiningumas yra preziumuojamas bei apginti UAB „Soloservis“ dalykinę reputaciją, teikia pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad suinteresuoti asmenys nėra tarpusavyje susijusios įmonės.

281.5.

29Byloje yra priimta galutinė ir neskundžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis, kuria sprendimas dėl UAB „Soloservis“ sąžiningumo klausimo paliktas nepakeistas. Taigi, pareiškėja, kaip vienintelė UAB „Soloservis“ akcininkė, jokiu kitu būdu, t. y. ne teismo tvarka, prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto, kad suinteresuoti asmenys nėra tarpusavyje susijusios įmonės, nustatyti negali.

30IV.

31Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

336.

34Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

357.

36Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakytas priimti pareiškėjos MB „Pramonės investicijos“ pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

378.

38Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja MB „Pramonės investicijos“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad UAB „Soloservis“ ir BUAB „Aldengas“ nėra tarpusavyje susijusios įmonės.

399.

40Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Tačiau teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose.

4110.

42Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnyje numatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

4311.

44Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali gauti kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl, kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismai nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 punktas).

4512.

46Ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2004; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2008, 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2009). Reikalavimo, nesukeliančio materialiųjų teisinių padarinių, nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas ieškinio (pareiškimo) priėmimo stadijoje turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014).

4713.

48Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos MB „Pramonės investicijos“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kadangi pareiškimas neatitinka CPK 445 straipsnyje numatytų sąlygų, reikalingų juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti. Vien juridinę reikšmę turinčio fakto, kad bendrovės nėra tarpusavyje susijusios, nustatymas šiuo atveju pats savaime pareiškėjai nesukels jokių materialiųjų teisinių pasekmių, t. y. šio fakto nustatymas nesietinas su asmeninių ar turtinių teisių atsiradimu, pasikeitimu ar pabaiga.

4914.

50Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-925-262/2019 tenkino ieškovės BUAB „Aldengas“ patikslintą ieškinį ir pripažino negaliojančiais ginčytus sandorius bei taikė vienašalę restituciją natūra – grąžino BUAB „Aldengas“ nuosavybėn panaikintais sandoriais, be kita ko, UAB „Soloservis“ perleistą žemės sklypą su jame esančiais statiniais adresu ( - ). Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1018-585/2019 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-313/2020 minėta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl vienašalės restitucijos natūra taikymo UAB „Soloservis“ atžvilgiu palikta nepakeista. Minėtose civilinėse bylose teismai vertino aplinkybes, susijusias su UAB „Aldengas“, UAB „DZO CAPITAL“ bei UAB „Soloservis“ sąsajumu, t. y. vertino šių įmonių tarpusavio ryšius.

5115.

52Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1018-585/2019 pažymėjo tai, kad faktas, jog bendrovės (UAB „Aldengas“, UAB „DZO CAPITAL“ bei UAB „Soloservis“) yra tarpusavyje susijusios, šioje byloje jau yra nustatytas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014). Taip pat pažymėjo ir tai, kad aptartųjų bendrovių sąsajumas byloje buvo grindžiamas jų vadovų bei akcininkų tarpusavio ryšiais, kurie atsakovų ne tik nebuvo nuginčyti (paneigti), tačiau apskritai byloje nebuvo ginčijami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-313/2020 konstatavo, kad turto perdavimo išieškotojui ir turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktų pripažinimas negaliojančiais, kaip išimtinis pažeistų teisių gynimo būdas, šioje byloje taikytas tinkamai. Pripažinus 2009 m. spalio 5 d. turto perdavimo išieškotojui aktą bei 2010 m. balandžio 9 d. turto perdavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, kuriuo perleistas UAB „Aldengas“ priklausantis turtas – žemės sklypas su pastatais ( - ), negaliojančiais, apeliacinės instancijos teismas taikė restituciją natūra, atsižvelgdamas ne tik į antstolio veiksmų neteisėtumą realizuojant turtą, bet ir į tai, kad šis turtas buvo realizuojamas tik tarpusavyje per akcininkus ir jų vadovus susijusių įmonių (UAB „Aldengas“, UAB „DZO Capital“ ir UAB „Soloservis“), šie asmenys žinojo (turėjo žinoti) apie sandoriais pažeidžiamas imperatyviąsias įstatymų nuostatas, perleidžiamam turtui taikytus apribojimus, pažeidžiamus kitų UAB „Aldengas“ kreditorių interesus, sudėtingą UAB „Aldengas“ finansinę padėtį bei tai, kad sandoriais perleista didžioji dalis bendrovės ilgalaikio turto ir tik po to inicijuota bendrovei bankroto byla.

5316.

54Tuo tarpu šioje civilinėje byloje pareiškėja MB „Pramonės investicijos“ siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad UAB „Soloservis“ ir BUAB „Aldengas“ nėra tarpusavyje susijusios įmonės. UAB „Soloservis“ ir BUAB „Aldengas“ sąsajumas yra įrodinėjimo dalykas ir tam, kad nustatyti šias sąsajas tarp įmonių turi būti vykdomas įrodymų vertinimas. Ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje. Taigi pareiškėjos MB „Pramonės investicijos“ prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl bendrovių tarpusavio sąsajų nebuvimo, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, yra kitos bylos ginčo dalykas, nagrinėtinas ieškinine teisena ir negali būti nustatomas kaip juridinę reikšmę turintis faktas ypatingos teisenos tvarka.

5517.

56Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Soloservis“ tiek savo apeliaciniame, tiek kasaciniame skunduose civilinėje byloje Nr. 2-925-262/2019 nurodė argumentus dėl bendrovių (UAB „Soloservis“, BUAB „Aldengas“ ir UAB „DZO CAPITAL“) sąsajumo ir su tuo susijusio nesąžiningumo fakto ginčijamais sandoriais įgyjant nekilnojamąjį turtą, šie argumentai buvo įvertinti tiek Lietuvos apeliaciniam teismui priimant 2019 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1018-585/2019, tiek Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priimant 2020 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-313/2020. Taigi pareiškėja, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, iš naujo kvestionuoja aplinkybes, kurios jau buvo įvertintos (buvo įrodinėjimo dalykas) kitoje civilinėje byloje, kurioje procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs.

5718.

58Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

5919.

60Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

61Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

62Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

63Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.