Byla 2A-1018-585/2019
1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Danutės Gasiūnienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės ,,ERELITA FURNITURE“, uždarosios akcinės bendrovės ,,SOLOTRANSA“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Tūkstantis“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Soloservis“, antstolio S. U., antstolio M. P., Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-925-262/2019 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aldengas“ patikslintą ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „SOLOTRANSA“, uždarajai akcinei bendrovei „Soloservis“, uždarajai akcinei bendrovei „Tūkstantis“ (anksčiau – uždaroji akcinė bendrovė „Besserlita“), antstoliui M. P., antstoliui S. U., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „ERELITA FURNITURE“ dėl turto perdavimo išieškotojui aktų, turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto, varžytynių aktų pripažinimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje (anksčiau – uždaroji akcinė bendrovė „BTA draudimas“), Ž. A., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, ir
Nustatė
2I.
3Ginčo esmė
41.
5Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Aldengas“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiais antstolio S. U. 2009 m. spalio 5 d., 2009 m. lapkričio 19 d., 2009 m. lapkričio 24 d. turto perdavimo išieškotojui aktus, antstolio M. P. 2010 m. balandžio 9 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą; taikyti restituciją.
62.
7Nurodė, kad 2009 m. spalio 5 d., 2009 m. lapkričio 19 d. ir 2009 m. lapkričio 24 d. buvo surašyti turto perdavimo išieškotojui aktai, pagal kuriuos, ieškovės prašymu, jai priklausantis turtas buvo perduotas išieškotojai UAB „DZO CAPITAL“, perėmusiai reikalavimo teisę į UAB „Aldengas“ iš bendrovės West Timber Ltd. Minėtus aktus patvirtino Kauno miesto apylinkės teismo teisėjai rezoliucijomis, nors aktų tvirtinimo metu išieškojimą iš BUAB „Aldengas“ turto priverstine tvarka vykdė ir Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Kauno apskrities VMI). Kadangi turtas perduotas išimtinai vienam išieškotojui, nors tuo metu išieškotojų buvo ir daugiau, akivaizdžiai buvo pažeistos kitų išieškotojų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 701, 702, 754 straipsniai). Be to, ieškovė ir atsakovė yra susijusios įmonės per įmonių akcininkus, turtas buvo perleistas už daug mažesnę kainą, nei yra vertas. Ieškovės nuomone, ginčijami aktai pripažintini negaliojančiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu.
83.
9Ieškovės teigimu, antstolis S. U., vykdydamas išieškojimą iš skolininko UAB „DZO CAPITAL“ turto kreditoriaus West Timber Ltd. naudai, nukreipė išieškojimą į iš BUAB „Aldengas“ įgytą turtą ir 2010 m. vasario 22 d. jį areštavo. 2010 m. kovo 26 d. antstolis M. P. priėmė patvarkymą, kuriuo prisijungė prie išieškojimo antstolio S. U. vedamoje vykdomojoje byloje dėl pradėto to paties skolininko UAB „DZO CAPITAL“ turto realizavimo. Antstoliui S. U. sustabdžius veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0034/10/00219, antstolis M. P. 2010 m. balandžio 6 d. patvarkymu toliau vykdė išieškojimą iš UAB „DZO CAPITAL“ ir 2010 m. balandžio 9 d. surašė turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, kuriuo neteisėtai pardavė iš BUAB „Aldengas“ 2009 m. spalio 5 d., 2009 m. lapkričio 19 ir 2009 m. lapkričio 24 d. aktais UAB „DZO CAPITAL“ įgytą turtą šio skolininko pasiūlytam pirkėjui – atsakovei UAB „Soloservis“.
104.
11Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2010 m. balandžio 15 d. nutartimi priėmė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „DZO CAPITAL“, o 2010 m. balandžio 16 d. nutartimi buvo sustabdytas turto realizavimas ir išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, taip pat areštuotas visas UAB „DZO CAPITAL“ turtas ir lėšos. Antstolis, nepaisydamas šių apribojimų, 2010 m. balandžio 9 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą pateikė tvirtinti Kauno miesto apylinkės teismui, kuris aktą patvirtino 2010 m. balandžio 29 d. Kadangi turto pardavimo data laikoma teisėjo rezoliucijos įrašymo data, tai reiškia, kad turtas atsakovei UAB „Soloservis“ parduotas pažeidžiant skolininkui UAB „DZO CAPITAL“ taikytus arešto apribojimus. Tokiu būdu buvo pažeista Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 3 dalis, Teisingumo ministerijos 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ 13, 14 punktai. Turtas buvo įgytas iš BUAB „Aldengas“, o parduotas UAB „Soloservis“, susijusiai su BUAB „Aldengas“.
125.
13Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. spalio 10 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą.
146.
15Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014 Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 10 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimas panaikino, o bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinio teismo vertinimu, teismai, nagrinėdami bylą, kurioje buvo ginčijami antstolio aktai, kuriais be varžytynių buvo perduotas turtas išieškotojai UAB „DZO CAPITAL“, o vėliau, jau skolininkės UAB „DZO CAPITAL“, buvo parduotas jos pasirinktai pardavėjai UAB „Soloservis“, neanalizavo antstolių ir atsakovų veiksmų, kuriais buvo perimtas ir vėliau parduotas ieškovės nekilnojamasis turtas, taip iš esmės siekiant patenkinti savo reikalavimus vykdymo proceso metu, nesilaikant vykdymo proceso dalyvių lygiateisiškumo bei išieškojimo proporcingumo principų, ką patvirtina faktiniai bylos duomenys, kurie teismų buvo tiriami, tačiau nebuvo atliktas jų visumos vertinimas, kaip ir antstolio kiekvieno atlikto veiksmo teisinis vertinimas, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes. Kasacinio teismo vertinimu, teismai iš esmės netyrė ir neanalizavo galimo atsakovų nesąžiningumo, perimant ieškovės nekilnojamąjį turtą, bei aplinkybių dėl susijusių asmenų dalyvavimo įgyjant ginčo turtą.
167.
17Perdavus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, ieškovas tikslino ieškinį byloje ir patikslintu ieškiniu prašė:
181)
19pripažinti negaliojančiu 2009 m. spalio 5 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0034/09/01456, patvirtintą Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo 2009 m spalio 29 d. rezoliucija, kuriuo antstolis S. U. perdavė UAB „DZO CAPITAL“ atitinkamą turtą;
202)
21pripažinti negaliojančiu 2009 m. lapkričio 19 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0034/09/01456, patvirtintą Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo 2009 m. gruodžio 16 d. rezoliucija, kuriuo antstolis S. U. perdavė UAB „DZO CAPITAL“ atitinkamą turtą;
223)
23pripažinti negaliojančiu 2009 m. lapkričio 24 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0034/09/01456, patvirtintą Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo 2009 m. gruodžio 16 d. rezoliucija, kurio antstolis S. U. perdavė UAB „DZO CAPITAL“ gamybos patalpą, esančią ( - );
244)
25pripažinti negaliojančiu 2010 m. balandžio 9 d. turto perdavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0123/10/00456, patvirtintą Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo 2010 m. balandžio 29 d. rezoliucija, kuriuo antstolis M. P. pardavė skolininkės BUAB „DZO CAPITAL“ atitinkamą turtą;
265)
27pripažinti negaliojančiu 2013 m. gruodžio 9 d. varžytinių aktą Nr. 1, patvirtintą 2013 m. lapkričio 27 d. įvykusių varžytinių rezultatais, kuriuo BUAB „DZO CAPITAL“ varžytinių vykdytojas V. Č. pardavė ir perdavė, o UAB „SOLOTRANSA“ nupirko, atitinkamą turtą;
286)
29pripažinti negaliojančiu 2013 m. gruodžio 9 d. varžytynių aktą Nr. 2, patvirtintą 2013 m. lapkričio 27 d. įvykusių varžytinių rezultatais, kuriuo BUAB „DZO CAPITAL“ varžytynių vykdytojas V. Č. pardavė ir perdavė, o UAB „Besserlita“ (dabar – UAB „Tūkstantis“) nupirko negyvenamąją patalpą, esančią ( - ), patalpas 8-1 (529,25 kv.m.), 8-2 (438,76 kv.m.), b.pl. 968,01 kv.m., ir taikyti restituciją grąžinant ieškovės nuosavybėn gamybinį pastatą, esantį ( - ) (suformuotą atidalijus daiktą, unikalus Nr. ( - ), bei jame esančias patalpas 8-1 (529,25 kv.m.), 8-2 (438,76 kv.m.), b.pl. 968,01 kv.m (ankstesnis unikalus Nr. ( - ));
307)
31pripažinti negaliojančiu 2013 m. gruodžio 9 d. varžytynių aktą Nr. 3, patvirtintą 2013 m. lapkričio 27 d. įvykusių varžytinių rezultatais, kuriuo BUAB „DZO CAPITAL“ varžytynių vykdytojas V. Č. pardavė ir perdavė, o UAB „Besserlita“ (dabar – UAB „Tūkstantis“) nupirko garažą, esantį ( - );
328)
33pripažinti negaliojančia 2017 m. rugsėjo 19 d. sutartį, notarinio registro Nr. 7KV-5469, patvirtintą Kauno miesto 7 – ojo notarų biuro, kuria UAB „SOLOTRANSA“ pardavė UAB „ERELITA FURNITURE“ negyvenamąsias patalpas – mechanines dirbtuves, unikalus Nr. ( - ), esančias ( - ).
348.
35Nesant galimybės taikyti restitucijos natūra, ieškovė prašo:
361)
37jos naudai iš atsakovų S. U., valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, antstolio M. P. ir UAB „Soloservis“ solidariai priteisti 659 372 Eur žalos, padarytos dėl žemės sklypo ir pastatų, esančių ( - ), neteisėto perleidimo;
382)
39jos naudai iš atsakovų antstolio S. U., valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir UAB „SOLOTRANSA“ solidariai priteisti 63 427 Eur žalą, padarytą dėl mechaninių dirbtuvių, esančių ( - ), neteisėto perleidimo;
403)
41jos naudai iš atsakovų S. U., valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir UAB „Tūkstantis“ solidariai priteisti 147 126 Eur žalą, padarytą dėl negyvenamosios (gamybos) patalpos, esančios ( - ), bei garažo, esančio ( - ), neteisėto perleidimo.
429.
43Atsakovas antstolis M. P. atsiliepimu patikslintą ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad jis nevykdė jokio išieškojimo ieškovės atžvilgiu, jos atžvilgiu taip pat neteikė jokių priverstinių vykdymo veiksmų. Antstolis M. P. tik vykdė išieškojimą iš UAB „DZO CAPITAL“ išieškotojos UAB „Baltic reality investments“ naudai. UAB „DZO CAPITAL“ turto realizavimas niekaip neįtakoja ir nepažeidžia ieškovės teisių ar turtinių interesų, juo labiau, kito asmens turto realizavimas nėra ir negali būti vertinamas kaip žalos padarymas ieškovei.
4410.
45Atsakovas antstolis S. U. atsiliepimu patikslintą ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad jis neteisėtų veiksmų neatliko, vadovavosi CPK normomis bei kasacinio teismo praktika, kuri buvo aiškiai suformuota veiksmų atlikimo metu, o pakeista tik nagrinėjamoje byloje priėmus 2014 m. gegužės 29 d. nutartį.
4611.
47Atsakovė UAB „Soloservis“ atsiliepimu patikslintą ieškinį prašė atmesti, ieškovės reikalavimams taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų dėl galimo UAB „Soloservis“ nesąžiningumo antstolio M. P. vykdomojoje byloje įsigyjant UAB „DZO CAPITAL“ 2009 m. spalio 5 d. aktu perduotą nekilnojamąjį turtą. Atsakovė UAB „Soloservis“ ginčijamo 2009 m. spalio 5 d. sandorio atžvilgiu vertintina kaip sąžininga ( - ) esančio turto įgijėja.
4812.
49Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu patikslintą ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad teisėjams, 2009 m. spalio 29 d., 2009 m. gruodžio 16 d. bei 2010 m. balandžio 29 d. rezoliucijomis tvirtinant turto perdavimo išieškotojui aktus bei turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, nekilo abejonių dėl turto perdavimo ir pardavimo teisėtumo, taip pat nebuvo galima nustatyti esminių pažeidimų, padarytų vykdymo procese, be to, iki minėtų aktų tvirtinimo dienos nebuvo gauti skundai dėl antstolio veiksmų. Teisinio pagrindo pasinaudoti CPK 725 straipsnio 2 ir 4 dalyse suteiktomis procesinėmis teisėmis teisėjams nebuvo.
5013.
51Atsakovės UAB „SOLOTRANSA“ ir UAB „Tūkstantis“ atsiliepimu patikslintą ieškinį prašė atmesti, ieškovės reikalavimams prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad, kadangi ieškovės ir atsakovių UAB „Tūkstantis“, UAB „SOLOTRANSA“, UAB „Soloservis“ bei UAB „ERELITA FURNITURE“ prievoliniai teisiniai santykiai dėl restitucijos taikymo forma reikalaujamų perduoti ieškovei sandorių objektų nesiejo, restitucija byloje negalima ne tik dėl atsakovių UAB „Soloservis“, UAB „Tūkstantis“ ir UAB „SOLOTRANSA“ akivaizdžios materialinės padėties pablogėjimo bei ieškovės padėties pagerėjimo, bet ir dėl ieškovės nedalyvavimo ginčijamuose atsakovių UAB „Tūkstantis“, UAB „SOLOTRANSA“ ir UAB „Soloservis“ sandoriuose su UAB „DZO CAPITAL“ bei atsakovių UAB „SOLOTRANSA“ ir UAB „ERELITA FURNITURE“ sandoriuose.
5214.
53Atsakovė UAB „ERELITA FURNITURE“ atsiliepimu patikslintą ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad restitucija šioje byloje dėl turto negyvenamųjų patalpų – mechaninių dirbtuvių, esančių ( - ), įsigytų 2017 m. rugsėjo 19 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, yra negalima, kadangi atsakovė yra sąžininga šio turto įgijėja.
5415.
55Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atsiliepimu patikslintą ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad ieškinio reikalavimai antstolių atžvilgiu apskritai neturi būti nagrinėti, nes analogiški reikalavimai buvo reiškiami Kauno apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1198-657/2015 – teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas.
56II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5716.
58Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 24 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino: 1) pripažino negaliojančiu 2009 m. spalio 5 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0034/09/01456; 2) pripažino negaliojančiu 2009 m. lapkričio 19 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0034/09/01456; 3) pripažino negaliojančiu 2009 m. lapkričio 24 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0034/09/01456; 4) pripažino negaliojančiu 2010 m. balandžio 9 d. turto perdavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0123/10/00456; 5) pripažino negaliojančiu 2013 m. gruodžio 9 d. varžytynių aktą Nr. 1; 6) pripažino negaliojančiu 2013 m. gruodžio 9 d. varžytynių aktą Nr. 2; 7) pripažino negaliojančiu 2013 m. gruodžio 9 d. varžytynių aktą Nr. 3; 8) pripažino negaliojančia 2017 m. rugsėjo 19 d. sutartį, notarinio registro Nr. 7KV-5469, patvirtintą Kauno miesto 7-ojo notarų biuro, kuria UAB „SOLOTRANSA“ pardavė UAB „ERELITA FURNITURE“ negyvenamąsias patalpas – mechanines dirbtuves, esančias ( - ); 9) taikė restituciją ir grąžino ieškovės BUAB „Aldengas“ (į. k. 136053963) nuosavybėn: žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), mechanines dirbtuves, unikalus Nr. ( - ), garažą, unikalus Nr. ( - ), garažą, unikalus Nr. ( - ), sandėlį, unikalus Nr. ( - ), sandėlį, unikalus Nr. ( - ), sandėlį, unikalus Nr. ( - ), sandėlį, unikalus Nr. ( - ), sandėlį, unikalus Nr. ( - ), sandėlį, unikalus Nr. ( - ), sandėlį, unikalus Nr. ( - ), sandėlį, unikalus Nr. ( - ), sandėlį, unikalus Nr. ( - ), sandėlį, unikalus Nr. ( - ), sandėlį, unikalus Nr. ( - ), sandėlį, unikalus Nr. ( - ), sandėlį, unikalus Nr. ( - ), dirbtuves, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ); garažą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); gamybinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) (suformuotą atidalijus daiktą, unikalus Nr. ( - ), bei jame esančias patalpas 8-1 (529,25 kv. m.), 8-2 (438,76 kv. m.), b. pl. 968,01 kv. m. (ankstesnis unikalus Nr. ( - )); mechanines dirbtuves, unikalus Nr. ( - ), esančias ( - ).
5917.
60Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju turtas perduotas išieškotojui, galiojant draudimui turtą perleisti kito asmens nuosavybėn (CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 145 straipsnio 8 dalis, CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Kreditoriaus UAB „DZO CAPITAL“ išieškojimo eilė nebuvo pirmesnė pagal galiojančių proceso ir materialiosios teisės normų nuostatas, nesustabdžius vykdomosios bylos (CPK 626 straipsnio 4 punktas) buvo pažeisti kitų kreditorių interesai, suteikiant pirmenybę vienam iš kreditorių. Be to, nebuvo laikomasi lygiateisiškumo vykdymo procese ir išieškojimo proporcingumo principų, buvo pažeistas nustatytas draudimas perleisti turtą kito asmens nuosavybėn (CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 8 dalis, CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, dėl minėtų priežasčių turto perdavimo aktas yra neteisėtas.
6118.
62Teismas pažymėjo, kad antstolis, turėdamas savo žinioje vykdomąjį dokumentą – Kauno apskrities VMI sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš skolininko turto, be pagrindo sustabdė vykdomąją bylą ir toliau vykdė išieškojimą tik pagal vieno išieškotojo (UAB „DZO Capital“) vykdomąjį raštą – priėmė turto perdavimo šiam išieškotojui aktus, pateikė juos tvirtinti teisėjui, taip iš esmės suteikdamas jam pirmenybę prieš kitus išieškotojus, nesilaikydamas išieškotojų lygiateisiškumo principo. Tik UAB „DZO CAPITAL“ perleidus skolininkės turtą buvo pažeistos CPK 701, 754 straipsnių nuostatos.
6319.
64Teismo vertinimu, antstolis pažeidė turto vertinimo taisykles, turto vertę nustatydamas ne pagal CPK 681 straipsnyje nustatytą tvarką, o savo nuožiūra. Vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad buvo kviečiamas ekspertas areštuoto turto vertei nustatyti. Nepaisant to, 2009 m. rugpjūčio 3 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto perkainojimo, nurodydamas, kad pagal CPK 681 straipsnį areštuotas turtas įkainojamas 1 900 000 Lt, t. y. turto vertę nustatydamas ne įstatyme nustatyta tvarka, o savo nuožiūra. Nurodyti pažeidimai, atliekant ginčo turto vertinimą, yra pagrindas išvadai, kad turtas buvo perduotas už kainą neatitinkančią rinkos vertės (CPK 602 straipsnio 6 punktas) bei pagrindas pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais.
6520.
66Teismas akcentavo, kad turto perdavimo UAB „DZO CAPITAL“ momentu, be UAB „DZO CAPITAL“, buvo ir kitų išieškotojų, kurie iš esmės visi buvo tos pačios eilės išieškotojai (CPK 754 straipsnio 4 dalis). Aplinkybę, kad buvo nesilaikoma vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, pažeidžiami ir kito išieškotojo interesai, patvirtina ir kito ieškovės nekilnojamojo turto perleidimo BUAB „DZO CAPITAL“ aplinkybės – antstolis M. P. 2009 m. lapkričio 12 d. prisijungė prie antstolio S. U. vykdomo išieškojimo iš UAB „Aldengas“ turto išieškotojai UAB „Enax“, paskelbus turto varžytynes neįvykusiomis, mechaninės dirbtuvės bei garažas 2009 m. lapkričio 19 d. aktu už pradinį įkainojimą buvo perduoti BUAB „DZO CAPITAL“, nesiūlant šio turto perimti ir UAB „Enax“.
6721.
68Teismas konstatavo, kad ginčijami turto perdavimo aktai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl, remiantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, pripažįstami negaliojančiais.
6922.
70Teismas sprendė, kad antstolio M. P. 2010 m. balandžio 9 d. priimtas turto perdavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. 0123/10/00456, kuriuo skolininko pasiūlytam pirkėjui UAB „Soloservis“ buvo parduotas iš BUAB „Aldengas“ ginčijamais aktais BUAB „DZO CAPITAL“ įgytas turtas, yra neteisėtas bei pažeidžiantis imperatyvias įstatymo normas, todėl pripažintinas negaliojančiu ab initio (CK 1.80 straipsnis). Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2104-527/2010 buvo sustabdytas BUAB „DZO CAPITAL“ turto realizavimas bei išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, taip pat areštuotas visas BUAB „DZO CAPITAL“ turtas ir lėšos – turtas UAB „Soloservis“ parduotas pažeidžiant BUAB „DZO CAPITAL“ taikytus arešto apribojimus, nors antstolis M. P. turėjo pareigą įsitikinti, kad nėra kliūčių parduoti turto ir tik tokiu atveju perduoti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą tvirtinti teismui. Tokiais veiksmais buvo pažeista ir ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis. Teismas taip pat pažymėjo, kad dar 2010 m. vasario 22 d. BUAB „DZO CAPITAL“ parduotą UAB „Soloservis“ turtą areštavo antstolis S. U., o antstolis M. P. 2010 m. kovo 16 d. pirmasis buvo areštavęs visai kitą BUAB „DZO CAPITAL“ priklausiusį turtą, tačiau jo nerealizavo, o realizavo būtent tą, kuriam pirmasis areštą buvo taikęs antstolis S. U..
7123.
72Teismas konstatavo, kad paskesni sandoriai yra išvestiniai iš pradinių, todėl pripažinus pirminius sandorius (UAB „Aldengas“ turto perleidimą UAB „DZO CAPITAL“) negaliojančiais, turi būti pripažinti negaliojančiais ir išvestiniai iš jų sandoriai (UAB „DZO CAPITAL“ turto pardavimas UAB „Besserlita“ bei UAB „SOLOTRANSA“).
7324.
74Teismo vertinimu, negaliojančia pripažintina ir 2017 m. rugsėjo 19 d. sutartis, patvirtinta Kauno miesto 7-ojo notarų biuro, kuria UAB „SOLOTRANSA“ pardavė UAB „ERELITA FURNITURE“ negyvenamąsias patalpas – mechanines dirbtuves, esančias ( - ), kadangi tai taip pat yra sandoris, išvestinis iš aukščiau nurodytų turto įgijimo juridinių pagrindų. UAB „SOLOTRANSA“, sudarydama minėtą sandorį, dar kartą patvirtino savo nesąžiningumą, nes jai buvo gerai žinoma apie vykstantį procesą ir apie tai, kad perleidžiamas turtas yra ginčo dalykas šioje byloje.
7525.
76Teismas sprendė, kad ginčo turtą įmanoma grąžinti natūra ir tai geriausiai atitiktų BUAB „Aldengas“ bei jos kreditorių interesus – natūra atgautą turtą būtų galima realizuoti, o lėšas paskirstyti kreditoriams. Teismas, taikęs restituciją natūra, nesprendė ir nepasisakė dėl žalos atlyginimo.
7726.
78Dėl trečiojo asmens byloje AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų argumentų, susijusių su Kauno apygardos teismo išnagrinėta civiline byla Nr. 2-1198-657/2015, teismas nurodė, kad minėtoje byloje buvo nagrinėjamas žalos atlyginimo klausimas, o šioje byloje nagrinėjamas antstolių priimtų nutarimų bei sandorių panaikinimo klausimas. Be to, Kauno apygardos teismas, kaip vieną iš ieškinio atmetimo argumentų, nurodė tai, kad antstolių priimti nutarimai nėra panaikinti, todėl negalima konstatuoti, jog antstoliai savo veiksmais padarė žalą. Ieškinių reikalavimai bylose nėra analogiški.
7927.
80Teismas atmetė atsakovų prašymą byloje taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties reikalavimams dėl žalos atlyginimo, pažymėdamas, kad, taikius restituciją natūra, žalos atlyginimo klausimas byloje nebuvo sprendžiamas, o senaties terminas kitiems reikalavimams dar nėra suėjęs.
81II.
82Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
8328.
84Atsakovas antstolis M. P. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės BUAB „Aldengas“ patikslintą ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8528.1.
86Vykdymo proceso metu, antstoliui atliekant veiksmus, UAB „DZO CAPITAL“ nemokumas ĮBĮ nustatyta tvarka nebuvo nustatytas.
8728.2.
88Teismas sprendime nenurodė ir nemotyvavo, kokiu būdu antstolio M. P. atlikti vykdymo veiksmai UAB „DZO CAPITAL“ byloje yra susiję su BUAB „Aldengas“ interesais ir kaip kito asmens turto pardavimas pažeidė BUAB „Aldengas“ interesus.
8928.3.
90Byloje buvo keliamas klausimas dėl BUAB „Aldengas“ bankroto administratorės tinkamumo ginčyti UBA „DZO CAPITAL“ sudarytą sandorį. Teismas dėl šio klausimo, atitinkamų argumentų, sprendime nepasisakė. BUAB „Aldengas“ administratorė ĮBĮ nustatyta tvarka įgyja teisę ginčyti tik BUAB „Aldengas“ iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius. BUAB „Aldengas“ neturi jokių, nei materialinių, nei procesinių, teisių ginčyti kitų asmenų, kitoje byloje sudarytus sandorius, kurie yra nesusiję su BUAB „Aldengas“ bankrotu.
9128.4.
92Pasirašius 2010 m. balandžio 9 d. aktą dėl turto pardavimo ir jį perdavus tvirtinti Kauno apylinkės teismui, jokių pagrindų, galinčių įtakoti minėto pirkimo sandorio neteisėtumą, dar nebuvo atsiradę – pareiškimas dėl skolininko bankroto bylos iškėlimo Kauno apygardos teisme nebuvo gautas, laikinosios apsaugos priemonės, apribojant įmonės teisę disponuoti savo turtu, taip pat nebuvo pritaikytos. Antstolio procesiniais veiksmais nei CPK, nei ĮBĮ nuostatos pažeistos nebuvo.
9328.5.
94Pagal 2010 m. galiojusią CPK 725 straipsnio redakciją buvo nustatyta dviguba antstolio procesinių veiksmų kontrolė – antstolio ir teismo. Antstolis visus vykdymo veiksmus atliko iki 2010 m. balandžio 9 d., po to antstolio procesinė kontrolė buvo perduota Kauno apylinkės teismui, kuris patikrino antstolio procesinius veiksmus ir patvirtino teismo rezoliucija turto pardavimo aktą. Negali būti konstatuojamas antstolio veiksmų neteisėtumas dėl veiksmų, kuriuos atliko ne antstolis, o teismas.
9528.6.
96Priešingai nei nurodė teismas, antstolio procesiniai veiksmai – turto realizavimas, kai turtas buvo areštuotas kito antstolio, jau buvo nagrinėti CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka ir dėl to jau yra priimtas bei įsiteisėjęs teismo sprendimas (Kauno apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-10964-528/2010 nagrinėjo antstolio M. P. veiksmus dėl UAB „DZO CAPITAL“ turto realizavimo pagal West Timber LTD skundą). Teismas minėtoje byloje jau konstatavo, kad antstolis M. P. pagristai tęsė skolos išieškojimą iš UAB „DZO CAPITAL“ turto, kai anksčiau areštą taikęs kitas antstolis sustabdė vykdymo veiksmus. Nėra aišku, kodėl įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismui yra negaliojantis bei neaktualus.
9728.7.
98Teismo sprendimo 17 – 20 punktuose nurodyti argumentai ir motyvai prieštarauja CPK 18, 144 – 145 ir 260 straipsniams, teismas akivaizdžiai supainiojo skirtingų teismo sprendimų – teismo nutarties ir galutinio teismo sprendimo teisinę galią bei sukeliamas teisines pasekmes. Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-3018-153/2009, buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl draudimo BUAB „Aldengas“ perleisti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, tačiau šiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo taikomas draudimas UAB „Aldengas“, o ne antstoliui, minėtomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nebuvo sustabdytas išieškojimas vykdymo procese. Kitų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas nedaro jokios įtakos turto pardavimo akto teisėtumui ir tuo pagrindu varžytynių aktas net negali būti ginčijamas ar pripažįstamas negaliojančiu.
9928.8.
100Teismas sprendime vertindamas antstolio S. U. veiksmus vertino ne tai, ką antstolis atliko, bet tai ką ketino atlikti – turto arešto akte nurodė, kad bus skiriama ekspertizė. Antstolis S. U. pasirinko vieną iš galimų turto vertės nustatymo būdų – vertė nustatyta antstolio patvarkymu, jis byloje ne kartą nurodė ir paaiškino faktines aplinkybes, susijusias su turto vertės nustatymu. Ieškovė klaidino teismą, nurodydama, kad turtas parduotas už mažesnę kainą, nei ji turėjo būti nustatyta, ji nevertino CPK 718 straipsnyje nustatytų turto vertės nustatymo ir varžytynių kainos nustatymo ypatumų, teismas taip pat nesigilino į minėtas aplinkybes ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Pagal CPK 719 straipsnio 1 dalį, neįvykus turto varžytynėms dėl to, kad jose nedalyvavo nei vienas pirkėjas, turtą siūloma išieškotojams perimti už tą kainą, už kurią jis buvo pardavinėjamas varžytynėse, t. y. už 80 proc. turto vertės – 1 520 000 Lt. Ginčo atveju, S. U. būtent už įstatymo nustatytą kainą ir perdavė skolininko turtą vienam iš išieškotojų – UAB „DZO CAPITAL“.
10128.9.
102Bylos nagrinėjimo metu buvo atliekamos trys teismo paskirtos ekspertizės turto, esančio ( - ), vertei nustatyti. Paskutinėje teismo paskirtoje ekspertizėje nustatyta minėto turto rinkos vertė – 528 500 Eur (1 824 804,80 Lt), t. y. vertė, kuri yra net mažesnė nei antstolis S. U. nustatė savo patvarkymu 2009 m. rugpjūčio 3 d. (1 900 000 Lt). Nepaisant to, teismas byloje esančių ekspertizės išvadų nenagrinėjo, jų nevertino, netyrė.
10328.10.
104Kadangi teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartis, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, nebuvo skundžiama, darytina išvada, kad 2009 m. spalio 29 d. apylinkės teismui tvirtinant antstolio S. U. sudarytą 2009 m. spalio 5 d. turto perdavimo išieškotojui aktą laikinosios apsaugos priemonės UAB „Aldengas“ turtui ar kitokie turtinių teisių suvaržymai nebuvo taikomi (laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo momentas negali būti susietas su išregistravimo iš turto arešto aktų registro momentu, teismo sprendimas įsiteisėja nuo sprendime nurodytos datos, o ne jo išviešinimo Turto areštų registre). Teismui tvirtinant antstolio sudarytą 2009 m. spalio 5 d. aktą taip pat negaliojo ir ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatyti draudimai.
10528.11.
106Teismas nemotyvavo, kodėl šioje ginčo byloje neturi būti taikomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartyje Nr. 3K-3-68/2009 suformuotos normų taikymo taisyklės.
10728.12.
1082009 m. spalio 1 d. VMI sprendimas, kuris buvo pateiktas vykdyti antstoliui S. U., buvo neįsiteisėjęs, tai reiškia, kad egzistavo akivaizdi kliūtis priverstinai vykdyti tokį VMI sprendimą. Net ir pripažinus, kad antstolis S. U. galimai pažeidė VMI interesus ir neužtikrino išieškotojo VMI teisės atgauti dalį skolos iš parduoto turto, turto realizavimo procedūrai tai neturėjo jokios teisinės įtakos. VMI ar kito išieškotojo (ne)buvimas išieškotoju neturi įtakos turto realizavimo procedūrai. Tokiu atveju gali būti nagrinėjamas klausimas ne dėl pačių varžytynių teisėtumo, bet dėl piniginių lėšų paskirstymo CPK 756 straipsnyje nustatyta, realizavus skolininko turtą ir lėšų proporcingą išmokėjimą pagal išieškotojų reikalavimą. Pažymėtina, kad CPK 602 straipsnyje taip pat nėra pagrindų, dėl kurių varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu dėl CPK 754 straipsnio (lėšų paskirstymo) pažeidimo.
10928.13.
110Nėra pagrindo tvirtinti, kad antstolio S. U. 2009 m. spalio 5 d. ir 2009 m. lapkričio 19 d. surašyti bei teismo patvirtinti turto perdavimo išieškotojui aktai yra negaliojantys, kadangi nebuvo pasiūlyta turtą perimti ir kitiems kreditoriams – AB „Swedbank“ ir UAB „Enax“. Pastarieji kreditoriai turto perdavimo momentu nebuvo išieškotojai CPK 638 straipsnio prasme ir neturėjo teisės perimti UAB „Aldengas“ turto, kaip ir neturėjo pirmumo kitų kreditorių atžvilgiu.
11129.
112Atsakovė UAB „Soloservis“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimo dalį, kuria teismas pripažino negaliojančiais antstolio S. U. surašytą 2009 m. spalio 5 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0034/09/01456 bei antstolio M. P. surašytą 2010 m. balandžio 9 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0123/10/00456 ir taikė restituciją, grąžindamas BUAB „Aldengas“ nuosavybėn ( - ) esantį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą su pastatais), panaikinti ir priimti naują sprendimą – BUAB „Aldengas“ patikslintą ieškinį nurodytoje dalyje atmesti; priteisti atsakovės UAB „Soloservis“ naudai iš ieškovės BUAB „Aldengas“ administravimui skirtų lėšų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11329.1.
114Aiškindamas ginčo akto (2009 m. spalio 5 d.) sudarymo metu aktualias procesinės teisės dėl vykdomosios bylos stabdymo nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. spalio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2008 buvo nurodęs, kad pagrindas sustabdyti vykdomąją bylą, ar atskirus vykdymo veiksmus, yra turto areštas pagal pirmesnės eilės kreditoriaus reikalavimą, o ne bet kurio kreditoriaus reikalavimu uždėtas turto areštas; turto arešto faktas savaime nėra pagrindas sustabdyti vykdymą iš to turto, kuris yra areštuotas. AB „Swedbank“, kurio prašymu Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 28 d. apribojo UAB „Aldengas“ nuosavybės teises į turtą, kartu su UAB „DZO CAPITAL“ buvo tos pačios eilės ieškovės kreditoriai. Teismas UAB „Aldengas“ kreditorių AB „Swedbank“ bei UAB „DZO CAPITAL“ eiliškumo nevertino, t. y. nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė byloje įrodinėtas aplinkybes, taip pat netinkamai aiškino ir taikė vykdomosios bylos privalomąjį stabdymą reglamentuojančias procesinės ir materialinės teisės normas.
11529.2.
116Teismas nepagrįstai sprendė, kad 2009 m. spalio 5 d. turto perdavimo išieškotojui aktu realizavęs UAB „Aldengas“ turtą antstolis S. U. nesilaikė skolininko kreditorių (išieškotojų) lygiateisiškumo ir proporcingumo principų, nepagrįstai sustabdė vykdomąją bylą VMI reikalavimo pagrindu, taip pažeisdamas kito UAB „Aldengas“ kreditoriaus (VMI) teises išieškoti iš UAB „Aldengas“ mokestinę nepriemoką pagal 2009 m. spalio 1 d. sprendimą. Pažymėtina, kad, antstoliui priėmus vykdyti VMI 2009 m. spalio 1 d. sprendimą, dar nebuvo suėjęs įstatyme nustatytas dvidešimties dienų terminas įvykdyti VMI sprendimą geruoju, o taip pat nebuvo ir atsiradusi mokesčių administratoriaus teisė nepriemoką iš UAB „Aldengas“ turto išieškoti priverstine tvarka. Antstolis S. U. privalėjo konstatuoti egzistuojant akivaizdžias kliūtis vykdomojo dokumento priėmimui vykdyti ir atsisakyti priimti minėtą dokumentą vykdyti. Klausimą dėl 2009 m. spalio 5 d. turto perdavimo išieškotojui akto (ne)teisėtumo teismas išsprendė visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjęs byloje įrodinėtų esminių aplinkybių, formaliai pritaikęs teisės normas – nei 2009 m. spalio 5 d., nei 2009 m. spalio 29 d. (akto patvirtinimo teisme dieną) VMI vykdytinos reikalavimo teisės į skolininką neturėjo.
11729.3.
118Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad antstolis S. U. UAB „Aldengas“ turtą 2009 m. spalio 5 d. turto perdavimo išieškotojui aktu realizavo pažeidęs turto vertinimo taisykles už kainą, neatitinkančią rinkos vertės. Antstolio S. U. pradinės abejonės dėl areštuoto turto vertės buvo pašalintos UAB „Aldengas“ direktoriui Ž. A. pateikus atestuotų nekilnojamo turto vertintojų areštuoto turto įkainojimo ataskaitą. Vykdymo proceso dalyviai dėl atlikto turto įvertinimo neprieštaravo, taigi papildomos ekspertizės turto vertei nustatyti antstolis neskyrė pagrįstai ir teisėtai. Kainos mažėjimas įtvirtintas CPK 718 straipsnio nuostatose. Antstolis S. U. būtent už įstatymo nustatytą kainą (1 520 000 Lt) ir perdavė skolininko turtą išieškotojui UAB „DZO CAPITAL“.
11929.4.
120Teismo išvada apie antstolio veiksmais tariamai pažeistas UAB „Enax“ teises prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, yra nepagrįsta bei neteisinga. 2009 m. spalio 5 d. turto perdavimo išieškotojui akto sudarymo (bei jo patvirtinimo teisme) metu UAB „Enax“ nebuvo išieškotoja skolininkės UAB „Aldengas“ vykdymo procese.
12129.5.
1222009 m. spalio 29 d. teismui tvirtinant antstolio S. U. sudarytą 2009 m. spalio 5 d. turto perdavimo išieškotojui aktą laikinosios apsaugos priemonės UAB „Aldengas“ turtui ar kitokie jos turtinių teisių suvaržymai nebuvo taikomi. Nors UAB „Aldengas“ turtui taikyti apribojimai Turto areštų aktų registre išregistruoti tik 2009 m. lapkričio 13 d., tačiau laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo momentas negali būti susietas su jų išregistravimo iš Turto arešto aktų registro momentu (teismo sprendimas (nutartis) įsiteisėja nuo sprendime nurodytos datos, o ne nuo išviešinimo Turto areštų aktų registre momento). Teismui 2009 m. spalio 29 d. tvirtinant antstolio sudarytą 2009 m. spalio 5 d. aktą nebegaliojo ir ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatyti draudimai.
12329.6.
124Turto perdavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas antstolio M. P. buvo surašytas ir perduotas teismui patvirtinti 2010 m. balandžio 9 d., teisme dar nesant priimtam ieškiniui dėl UAB „DZO CAPITAL“ bankroto bylos iškėlimo ir nesant priimtai teismo nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių UAB „DZO CAPITAL“ turtui taikymo, taigi, turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas buvo surašytas ir perduotas teismui tvirtinti nepažeidžiant ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostatų. Byloje nebuvo nustatyta, kad 2010 m. balandžio 29 d., tvirtinant minėtą aktą, teismui buvo žinomi duomenys apie ieškinio dėl UAB „DZO CAPITAL“ bankroto bylos iškėlimo priėmimą teisme ar informacija apie teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, todėl, rezoliucija patvirtindamas antstolio M. P. surašytą turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, teismas atliko teisėtus veiksmus. Pažymėtina, kad antstolio M. P. veiksmų teisėtumo klausimas, surašant 2010 m. balandžio 9 d. pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, jau buvo išnagrinėtas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1198-657/2015 (įsiteisėjusiu 2015 m. vasario 27 d. teismo sprendimu minėti antstolio veiksmai pripažinti teisėtais). Minėtai teismo civilinėje byloje Nr. 2-1198-657/2015 nustatytai aplinkybei prieštaraujanti teismo išvada, jog antstolio M. P. veiksmai surašant 2010 m. balandžio 9 d. aktą (ir pats aktas) yra neteisėti, nepagrįsta ir neteisinga, kadangi buvo padaryta neteisėtai iš naujo įvertinus prejudicinio fakto galią turinčią aplinkybę.
12529.7.
126Teismas nepagrįstai sprendė, kad, realizavęs UAB „DZO CAPITAL“ turtą 2010 m. balandžio 9 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu, antstolis M. P. pažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijos 14 punkto nuostatas. Jeigu išieškotojas savo valia prašo stabdyti išieškojimą, o antstolis tokį išieškotojo reikalavimą tenkina, išieškotojo sprendimai negali pažeisti, apriboti ar kitaip įtakoti kitų asmenų (išieškotojų) teisėtų interesų, kurie taip pat turi teisę siekti maksimaliai greito savo reikalavimo patenkinimo vykdymo procese. Teismas civilinėje byloje Nr. 2-10964-528/2010 West Timber LTD skundo pagrindu jau nagrinėjo antstolio M. P. veiksmų dėl UAB „DZO CAPITAL“ turto realizavimo teisėtumą bei 2010 m. rugsėjo 9 d. priėmė nutartį, kuria West Timber LTD skundą atmetė ir nustatė, kad antstolis M. P. pagrįstai tęsė skolos išieškojimą iš UAB „DZO CAPITAL“ turto, kai anksčiau areštą taikęs kitas antstolis (S. U.) vykdymo veiksmus sustabdė. Minėta teismo nutartis yra įsiteisėjusi.
12729.8.
128Teismas neįvertino, kad BUAB „Aldengas“ neturi subjektinės teisės ginčyti UAB „DZO CAPITAL“ turto realizavimo sandorio. BUAB „Aldengas“ nebuvo tų materialinių teisinių santykių, kurie susidarė parduodant skolininko UAB „DZO CAPITAL“ nekilnojamuosius daiktus pirkėjai UAB „Soloservis“, dalyvė, tačiau prašė pripažinti negaliojančiu antstolio M. P. surašytą 2010 m. balandžio 9 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą. Šis ieškinio reikalavimas (vertinant jį atsietai nuo kitų ieškovės reikalavimų) nėra susijęs su ieškovės subjektinėmis teisėmis. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad, tvirtinant 2010 m. balandžio 9 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, buvo pažeista ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis (siejant šią aplinkybę su UAB „DZO CAPITAL“ bankroto procedūrų pradėjimu), dėl ko esą neteisėtai atsakovei UAB „Soloservis“ buvo parduotas UAB „DZO CAPITAL“ priklausantis turtas, anksčiau perimtas iš UAB „Aldengas“. BUAB „Aldengas“ bankroto administratorė neturi teisės ginčyti kitos įmonės sudarytų sandorių. Kadangi antstolis M. P. niekaip nėra susijęs su BUAB „Aldengas“ bankrotu, o 2010 m. balandžio 9 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas antstolio M. P. buvo surašytas dėl tuo metu bankrutuojančios įmonės statuso neturėjusios UAB „DZO CAPITAL“ turto pardavimo, ieškovė BUAB „Aldengas“ neturi jokių, nei materialinių, nei procesinių, teisių ginčyti kitų asmenų kitoje byloje sudarytų sandorių, kurie yra nesusiję su BUAB „Aldengas“ bankrotu.
12929.9.
130Teismas skundžiamame sprendime nekonstatavo atsakovės UAB „Soloservis“ nesąžiningumo iš UAB „DZO CAPITAL“ įgyjant turtą, todėl nepagrįstai taikė restituciją natūra, grąžinant atlygintinu sandoriu įgytą nekilnojamąjį turtą pradinei savininkei BUAB „Aldengas“. Ieškovės teiginiai apie galimą bendrovių sąsajumą per buvusius vadovus bei bendrovių ir fizinių asmenų tarpusavio sandorius nelaikytini tariamą UAB „Soloservis“ nesąžiningumą patvirtinančiomis aplinkybėmis, ypač įvertinus tai, kad sandoris ginčijamas ne CK 6.66 straipsnyje įtvirtintais pagrindais (CK 6.67 straipsnyje numatyti nesąžiningumo prezumpcijos atvejai nėra taikytini). Sprendžiant dėl UAB „Soloservis“ tariamo nesąžiningumo kitais ieškovės įrodinėtais aspektais svarbu tai, kad turto įgijėjai (atsakovei UAB „Soloservis“) pasirašius 2010 m. balandžio 9 d. aktą dėl turto pardavimo, jokių pagrindų, galinčių įtakoti minėto pirkimo sandorio neteisėtumą, dar nebuvo atsiradę.
13129.10.
132BUAB „DZO CAPITAL“ – ginčijamų 2009 m. spalio 5 d. turto perdavimo išieškotojui ir 2010 m. balandžio 9 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui sandorių šalis – jau yra pasibaigusi (likviduota) ir nebeegzistuoja. Teismui minėtus sandorius pripažinus negaliojančiais ir taikius restituciją natūra, restitucijos taikymas nepagrįstai apsunkina 2010 m. balandžio 9 d. aktu ginčo turtą įsigijusios atsakovės UAB „Soloservis“ padėtį. Atsakovė atsiduria itin nepalankioje padėtyje, kadangi nebėra, kas jai grąžintų už turtą sumokėtus pinigus (312 789 Eur). BUAB „DZO CAPITAL“ esant likviduotai, UAB „Soloservis“ net nebeturi galimybės bankroto byloje pareikšti finansinio reikalavimo.
13330.
134Atsakovas antstolis S. U. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės BUAB „Aldengas“ patikslintą ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13530.1.
136Teismas sprendime nenurodė, kokiu pagrindu kokį sandorį pripažino negaliojančiu. Tai patvirtina sprendimo 17 punktas. Teismas neatskleidė bylos esmės, pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, kadangi neištyrė atitinkamų atsakovo antstolio S. U. paaiškinimų. Teismo sprendimas priimtas pažeidžiant teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 13P-65(7.1.2) patvirtintus rekomenduojamus teismų procesinių sprendimų kokybės standartus, numatančius, kad spręsdamas teisinio ginčo santykių kvalifikavimo ir teisės taikymo klausimus teismas nurodo, kodėl tam tikrus ginčo šalių argumentus atmeta (Standartų 1.1 punktas).
13730.2.
138Teismas nepagrįstai savo išvadas grindė Lietuvos Respublikos turto arešto akto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, kadangi turto arešto aktų registro įstatymas nustato turto arešto aktų įregistravimo tvarką, tačiau nenustato kitų laikinųjų apsaugos priemonių registravimo. Laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo – nėra priskiriama turto areštui. Remiantis CPK 145 straipsniu, turto areštas ir įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, yra dvi atskiros savarankiškos laikinosios apsaugos priemonės. Nepagrįsta ir teismo išvada, kad esant Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi UAB „Aldengas“ atžvilgiu taikytai laikinajai apsaugos priemonei – įrašui viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, antstolis negalėjo vykdyti išieškojimo. Minėta išvada padaryta nukrypus nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-219/2017).
13930.3.
140Teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 626 straipsnio 4 punktą (2002 m. vasario 28 d. įstatymo redakcija). Ieškovė ieškinyje nenurodo, kad AB „Swedbank“ buvo pirmesnės eilės išieškotojas. Ieškovės nurodytos laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos, siekiant užtikrinti tos pačios eilės išieškotojo reikalavimams. Nepritartina ir teismo išvadai, kad nebuvo laikomasi lygiateisiškumo vykdymo procese ir išieškojimo proporcingumo principų, buvo pažeistas nustatytas draudimas perleisti turtą kito asmens nuosavybėn. Teismo sprendimas šioje dalyje prieštarauja tiek vykdymo metu galiojusioms teisės normoms, tiek ir sprendimo metu galiojančioms teisės normoms. Nepagrįsta teismo išvada, kad antstolis pažeidė CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 ?unkto, 145 straipsnio 8 dalies normas, reglamentuojančias skolininko teisių apribojimą ir atsakomybę už šių apribojimų nesilaikymą. Išieškojimą reglamentuoja CPK VI dalies normos, taigi teismas netinkamai taikė procesines teisės normas. Teismo išvados dėl 2009 m. spalio 29 d. patvirtinto turto perdavimo išieškotojui akto padarytos nukrypus nuo kasacinio teismo praktikos, pažeidžiant Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 3 dalį bei CPK 4 straipsnį.
14130.4.
142Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 29 d. nutartyje, kuria rėmėsi teismas, nėra nurodoma, kad joje suformuojama nauja teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, taigi teismas turėjo vadovautis bendra aiškinimo taisykle, suformuota kasacinio teismo praktikoje, o ne minėtoje kasacinio teismo nutartyje padarytomis išvadomis bei išaiškinimais, kurie neatitinka suformuotos šio teismo praktikos.
14330.5.
144Nepagrįsta teismo išvada, kad Kauno apskrities VMI 2009 m. spalio 1 d. sprendimas išieškoti piniginę nepriemoką iš turto yra vykdomasis dokumentas, kurį pateikus antstoliui raginimas vykdyti sprendimą geruoju nesiunčiamas (CPK 661 straipsnio 1 dalis). Pastaroji teismo išvada yra nemotyvuota, kadangi sprendime nenurodyta, kokio įstatymo pagrindu, antstolis neturi siųsti raginimo. Įrodymai byloje patvirtina, kad antstolis S. U. VMI 2009 m. spalio 1 d. sprendimą priėmė 2009 m. spalio 9 d., t. y. nesuėjus sprendimo apskundimo terminui.
14530.6.
146Teismas sprendime nenurodė, remdamasis kokia materialine teisės norma 2009 m. spalio 5 d. turto perdavimo išieškotojui aktą teismas pripažįsta negaliojančiu – turto perdavimo išieškotojui aktas gali būti pripažintas tik CPK 602 straipsnyje numatytais pagrindais.
14730.7.
148Teismo išvada, kad turto perdavimo išieškotojui aktai pripažintini negaliojančiais CPK 602 straipsnio 6 dalies pagrindu, padaryta pažeidžiant CPK 185 straipsnio nuostatas, taip pat neįvertinus byloje esančių įrodymų – trijų nekilnojamojo turto ekspertizių aktų. Antstolis S. U. turtą įkainojo ne mažesne kaina, nei tuo metu buvo to turto vertė rinkoje.
14930.8.
150Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartimi A. R. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Aldengas“ paliktas nenagrinėtas, taigi turto perdavimo metu, 2009 m. spalio 5 d., bei turto perdavimo išieškotojui akto tvirtinimo metu, 2009 spalio 29 d., ieškovei nebuvo iškelta bankroto byla. Nesant iškeltos bankroto bylos, antstolis S. U. negalėjo pažeisti ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostatų.
15130.9.
152Antstolis,2009 m. spalio 5 d. surašydamas turto perdavimo išieškotojui aktą, Kauno apskrities VMI nesant išieškotoja, negalėjo pažeisti jos teisių bei CPK 701 straipsnio. 2009 m. spalio 5 d. turto perdavimo akto surašymo metu kitų išieškotojų, kurie būtų galėję perimti turtą, nebuvo. Minėto akto surašymo ir patvirtinimo metu galiojo 2002 metų balandžio 24 d. CPK 602 straipsnio redakcija, numačiusi baigtinį sąrašą atvejų, kada aktas gali būti pripažintas negaliojančiu. Teismo nurodytas pagrindas – CPK 701 straipsnio pažeidimas, nenumatytas kaip pagrindas pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą, todėl sprendimas šioje dalyje nepagrįstas. Teismo sprendimas priimtas nukrypus nuo kasacinio teismo praktikos, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais.
15330.10.
154UAB „Enax“ negalėjo perimti turto, kadangi UAB „Enax“ turto perdavimo metu nebuvo išduotas vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu UAB „Enax“ būtų išieškoma suma – antstolis M. P. vykdė tik nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, ieškovė negali reikšti ieškinio dėl UAB „Enax“ teisių pažeidimo, kadangi jai nesuteikta tokia teisė – ieškovės pateiktame prie 2011 m. balandžio 1 d. patikslinto ieškinio kreditorių sąraše UAB „Enax“ reikalavimas nėra patvirtintas.
15530.11.
156Teismas, tenkinęs ieškovės prašymą taikyti restituciją, turėjo išspręsti alternatyvų ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir jį atmesti. Byloje buvo pareikštas prašymas dėl civilinės bylos dalies dėl žalos atlyginimo nutraukimo, kadangi šiuo pagrindu jau yra įsitesėjęs Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1198-657/2015, priimtas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko bei tuo pačiu pagrindu. Antstoliui S. U. pateikus prašymą tenkinti M. P. prašymą dėl bylos šioje dalyje nutraukimo, teismas 2018 m. lapkričio 23 d. rezoliucija nutarė minėtą prašymą spręsti bylą nagrinėjant iš esmės, tačiau prašymas taip ir nebuvo išspręstas. Teismas negalėjo atmesti prašymo ieškovės reikalavimui taikyti senaties terminą, kai reikalavimas dėl žalos atlyginimo apskritai nebuvo nagrinėtas. Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-1198-657/2015 tarp tų pačių šalių, nustatyta, kad ieškovė BUAB „Aldengas“ yra praleidusi ieškinio senaties terminą reikšti reikalavimą antstoliui S. U. dėl žalos atlyginimo.
15731.
158Atsakovės UAB „SOLOTRANSA“ ir UAB „Tūkstantis“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės BUAB „Aldengas“ patikslintą ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15931.1.
160Kadangi pagal CPK 293 straipsnio 8 punktą ieškovė negali perimti iš BUAB „DZO CAPITAL“, kuri yra išregistruota iš VĮ Registrų centro, sandorio negaliojimo pasekmes lemiančių turtinių teisių ir pareigų, bylos dalys dėl teismų nagrinėjamų reikalavimų – panaikinti sandorius, kurių šalimi buvo BUAB „DZO CAPITAL“, turėjo būti nutrauktos.
16131.2.
162Skundžiamu teismo sprendimu atitinkami sandoriai buvo pripažinti negaliojančiais tik teismui deklaravus jų išvestinumą, bet nenurodžius jokio įstatyminio pagrindo (pažeisti imperatyvūs CPK reikalavimai bei CK 1.78 straipsnio reikalavimai).
16331.3.
164Ieškovė neįrodė, kad turi teisę, ar teisėtą interesą, ginčyti 2013 m. gruodžio 9 d. varžytynių aktus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, todėl ieškinys turėtų būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį, kaip pareikštas netinkamo ieškovo.
16531.4.
166Antstolis S. U. ir jo pateiktus 2009 m. spalio 5 d., 2009 m. lapkričio 19 d. bei 2009 m. lapkričio 24 d. aktus patvirtinę teisėjai ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies nepažeidė. Teismui 2009 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2999-390/2009 priėmus pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo ir bylą palikus nenagrinėta, byloje taikytos terminuotos laikinosios apsaugos priemonės baigė galioti 2009 m. spalio 2 d., Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutarties pagrindu.
16731.5.
168Aplinkybė, kad Kauno apskrities VMI negalėjo būti išieškotoja 2009 m. spalio 5 d., 2009 m. lapkričio 19 d. bei 2009 m. lapkričio 24 d., kadangi vykdomoji byla buvo neteisėtai pradėta ir nepagrįstai nenutraukta, lemia antstolio S. U. veiksmų, vykdant priverstinį išieškojimą iš UAB „Aldengas“ išieškotojos UAB „DZO CAPITAL“ naudai, teisėtumą.
16931.6.
170Antstolis M. P. išieškojimo UAB „Enax“ nevykdė – vykdomojoje byloje vykdytinas dokumentas buvo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Aplinkybė, kad antstolis M. P. pareikalavo antstolio S. U. gautas papildomas, ne išieškotojui tenkančias lėšas, pervesti jam, įvykdant taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nelaikytina išieškojimo vykdymu.
17131.7.
172Teismui nagrinėjant ginčą ir priimant skundžiamą sprendimą galiojo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-10964-528/2010, privalomumo principas (CPK 18 straipsnis). Minėta nutartimi teismas atmetė West Timber LTD skundą dėl 2010 m. balandžio 6 d. patvarkymo Nr. 0123/10/0 dėl vykdymo veiksmų pradėjimo pripažinimo negaliojančiu ir jo panaikinimo bei uždraudimo antstoliui M. P. vykdomojoje byloje Nr. 123/10/00456 vykdyti bet kokį UAB „DZO CAPITAL“ turto realizavimą.
17331.8.
1742010 m. balandžio 9 d. turto perdavimo išieškotojui akto tvirtinimas, negavus duomenų apie pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimą, teismo nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įsiteisėjusią teismo nutartį iškelti bankroto bylą, negali reikšti neteisėtų, ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies neatitinkančių veiksmų. Įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad teisėjo rezoliucijos priėmimo momentu buvo žinoma apie pradėtą civilinę bylą dėl bankroto bylos atsakovui UAB „DZO CAPITAL“ iškėlimo, byloje taip pat nėra.
17531.9.
176Bankroto administratoriaus vykdytų priverstinio pardavimo varžytynių laimėtojas niekada negali būti vertinamas kaip nesąžininga sandorio šalis. Didžiausia pasiūlyta kaina visada lemia skolininko materialią naudą. UAB „Tūkstantis“ ir UAB „SOLOTRANSA“ sąžiningai dalyvavo įstatymo nustatyta tvarka išviešintame varžytynių procese, laimėjo varžytynes, tinkamai atsiskaitė, sumokėdamos varžytynių vykdytojui pasiūlytą kainą – teisėtai ir pagrįstai įgijo turtą. Ieškovė BUAB „Aldengas“ niekada nebuvo UAB „DZO CAPITAL“ kreditorė, todėl atsakovės UAB „Tūkstantis“ ir UAB „SOLOTRANSA“ jos interesų nepažeidė. Atlikta ekspertizė patvirtino, kad ieškovės ginčijami atsakovų byloje sudaryti sandoriai tikrai nepažeidė jos materialių teisių bei kitų interesų, nes po sudarytų sandorių ieškovės finansinė būklė pagerėjo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-898/2002 nurodyta apdairaus asmens pareiga pasidomėti, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai, netaikytina įsigyjant turtą ĮBĮ 33 straipsnyje nustatyta tvarka.
17731.10.
178Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių atsakovės UAB „ERELITA FURNITURE“ nesąžiningumą. Teismo deklaruota išvestinio sandorio aplinkybė ir konstatuotas UAB „SOLOTRANSA“ nesąžiningumas, nepagrindžia ginčijamu UAB „SOLOTRANSA“ ir UAB „ERELITA FURNITURE“ sandoriu padaryto BUAB „Aldengas“ privataus imperatyvo pažeidimo, taip pat ir viešo imperatyvo pažeidimo.
17931.11.
180Ieškovės ir atsakovių UAB „Tūkstantis“, UAB „SOLOTRANSA“, UAB „Soloservis“ bei UAB „ERELITA FURNITURE“ prievoliniai teisiniai santykiai dėl teismo skundžiamu sprendimu restitucijos taikymo forma perduotų ieškovei BUAB „Aldengas“ sandorių objektų nesiejo, vadinasi restitucija byloje negalima (byloje vindikacinis ieškinys nereiškiamas). Ne iš ieškovės gauto turto neatlygintinas perdavimas ieškovei akivaizdžiai pažeidžia atsakovių UAB „Tūkstantis“, UAB „SOLOTRANSA“, UAB „Soloservis“ bei UAB „ERELITA FURNITURE“ materialias teises, prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo civiliniams principams, nes jų patirtos piniginių lėšų išlaidos, įgyjant sandorių objektus bei juos pagerinant, negrįžta. Iki ginčijamų sandorių sudarymo buvusi šalių padėtis nebuvo atkurta. Restitucinės prievolės forma gavusi turtą ieškovė piniginės atsiskaitymo prievolės UAB „DZO CAPITAL“ neatstatytų, kas lemia, jog ieškovės padėtis taikytos restitucijos forma nepagrįstai ir nesąžiningai pagerėtų.
18131.12.
182Solidari atsakomybė taikoma tik teisinio reglamentavimo pažeidėjo statusą turinčiam asmeniui, t. y. turi būti nustatytas veiksmų neteisėtumas. Atsakovės UAB „Tūkstantis“ ir UAB „SOLOTRANSA“ jokių neteisėtų veiksmų neatliko.
18332.
184Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės BUAB „Aldengas“ patikslintą ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
18532.1.
186Teismo išvados dėl 2009 m. spalio 29 d. patvirtinto turto perdavimo išieškotojui akto, padarytos nukrypus nuo kasacinio teismo praktikos, pažeidžiant Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 3 dalį bei CPK 4 straipsnį.
18732.2.
188Teismas, konstatavęs, kad antstolis S. U. pažeidė turto vertinimo taisykles ir skolininko turtą išieškotojai UAB „DZO CAPITAL“ perdavė už rinkos vertės neatitinkančią kainą, nenustatė, kokia yra rinkos kainą atitinkanti ginčo turto vertė.
18932.3.
190Teismo išvados apie tariamą kreditorių interesų pažeidimą prieštarauja tiek vykdymo metu galiojusioms teisės normoms, tiek ir sprendimo metu galiojančioms teisės normoms.
19132.4.
192Teismui tvirtinant antstolio sudarytą 2009 m. spalio 5 d. aktą negaliojo ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatyti draudimai. Teismui nebuvo jokių objektyvių reglamentuojančių ribojimų patvirtinti ir 2009 m. lapkričio 19 d. bei 2009 m. lapkričio 24 d. turto perdavimo išieškotojui aktus. Teisėjui, 2009 m. spalio 29 d., 2009 m. gruodžio 16 d., 2010 m. balandžio 29 d. rezoliucijomis tvirtinant turto perdavimo išieškotojui aktus bei turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, nekilo abejonių dėl turto perdavimo ir pardavimo teisėtumo, taip pat nebuvo galima nustatyti esminių pažeidimų, padarytų vykdymo procese. Be to, iki minėtų aktų tvirtinimo dienos nebuvo gauti skundai dėl antstolio veiksmų.
19333.
194Atsakovė UAB „ERELITA FURNITURE“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimo dalį, kuria jos ir UAB „SOLOTRANSA“ 2017 m. rugsėjo 19 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 7KV-5469, buvo pripažinta negaliojančia bei taikyta restitucija natūra, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės reikalavimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19533.1.
196Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimo dalį, netyrė atsakovės UAB „ERELITA FURNITURE“ sąžiningumo. Atsakovės UAB „ERELITA FURNITURE“ sąžiningumui nesant paneigtam, teismas nepagrįstai ir neteisėtai pripažino negaliojančia 2017 m. rugsėjo 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį.
19733.2.
198Atsakovė UAB „ERELITA FURNITURE“, sudarydama ginčo sutartį, buvo sąžininga, ką patvirtina ginčo turto įsigijimo aplinkybės (apie parduodamą ginčo turtą atsakovė sužinojo iš viešo skelbimo) bei kaina, už kurią buvo įsigytas turtas (t. y. kelis kartus didesnė kaina, nei buvo nurodyta Nekilnojamojo turto registre, ieškovės patikslintame ieškinyje bei teismo paskirtų ekspertizių išvadose). Atsakovė UAB „ERELITA FURNITURE“ taip pat jokiais ryšiais nėra susijusi nei su ieškove, nei su kitais atsakovais šioje byloje. Jokių atsakovės ryšių su kitais byloje dalyvaujančiais asmenimis nenustatė taip pat ir teismas. Atsakovė, pasikliaudama viešų valstybės registrų duomenimis, valstybės įgaliotu notaru, taip pat turto pardavėju, sąžiningai įgijo nuosavybės teisę į ginčo turtą ir objektyviai neturėjo pagrindo abejoti ar įtarti, kad turtas buvo įsigytas asmens, neturėjusio teisės jį turėti ar perleisti. Areštas ginčo turtui buvo įregistruotas jau po 2017 m. rugsėjo 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Kadangi duomenų apie padarytą nusikaltimą šioje byloje nėra, ginčo turtas nepagrįstai buvo išreikalautas iš atsakovės kaip sąžiningos įgijėjos.
19933.3.
200Teismas nepagrįstai taikė restituciją natūra, kadangi toks restitucijos būdas yra negalimas dėl to, kad ginčo turtas nuo momento, kai jį įsigijo atsakovė, buvo iš esmės pagerintas; restitucijos taikymas natūra pažeidžia atsakovės teises ir teisėtus interesus; teismas turėjo įvertinti ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą dėl civilinės atsakomybės taikymo. Teismas grąžino ieškovės nuosavybėn nekilnojamąjį turtą, tačiau sprendime nenurodė, kad turto pardavėja UAB „SOLOTRANSA“ grąžintų sumokėtą turto kainą atsakovei UAB „ERELITA FURNITURE“, taip pat nenurodė kitokios ekvivalentinės kompensacijos atsakovei UAB „ERELITA FURNITURE“. Teismas konstatavo antstolių neteisėtus veiksmus perleidžiant ginčo turtą, tačiau iš neteisėtų veiksmų kilusias neigiamas pasekmes (restituciją) taikė tik atsakovės UAB „ERELITA FURNITURE“ atžvilgiu. Teismas nenurodė nei vieno motyvo, kodėl taiko būtent vienašalę, o ne dvišalę, restituciją. Teismas privalėjo analizuoti, kuriam iš teisių pažeidimo gynimo būdų ieškovė teikia prioritetą ir kuris iš jų yra tinkamiausias bei efektyviausias bankrutuojančiai bendrovei, tačiau šių klausimų nesprendė.
20134.
202Atsakovė UAB „ERELITA FURNITURE“ atsiliepimu su kitų atsakovų byloje pateiktais apeliaciniais skundas sutinka, nurodo, kad juose išdėstyti argumentai pagrįsti, o apeliaciniai skundai tenkintini. Atsakovė atsiliepime taip pat nurodo nesutikimo su ieškovės atsiliepimu į apeliacinius skundus argumentus.
20335.
204Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu su kitų atsakovų byloje pateiktais apeliaciniais skundas sutinka, nurodo, kad jie pagrįsti.
20536.
206Ieškovė BUAB „Aldengas“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Bankroto valdymas“, atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus, prašo apeliacinius skundus atmesti; priteisti iš atsakovų jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais argumentais:
20736.1.
208Atsakovai siekia paneigti faktą, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra atlikęs teisinį šios bylos duomenų įvertinimą, ir nepaiso tokio įvertinimo privalomumo iš naujo bylą nagrinėjančiam teismui. Aplinkybės, sudarančios ieškinio dalyką, buvo pilnai ir visapusiškai įvertintos kasacinės instancijos teismo priimant 2014 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014. Svarbu tai, jog kasacinės instancijos teismas bylą pirmajai instancijai grąžino ne todėl, kad reikia vertinti aplinkybes, susijusias su turto perleidimu, bet, kaip matyti iš nutarties motyvų, iš esmės dėl procesinių priežasčių. Vien dėl šios priežasties didžioji dalis atsakovų apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų turi būti atmetama.
20936.2.
210Antstolis S. U. pažeidė turto vertinimo taisykles, turto vertę nustatydamas ne pagal CPK 681 straipsnyje nustatytą tvarką, o savo nuožiūra. Apie turto vertę šalys nebuvo informuotos, vertei nustatyti ekspertizė nebuvo skirta, nors būtinumą ją skirti antstolis buvo pripažinęs savo veiksmais. Pažeidimai, atliekant ginčo turto vertinimą bei kaina, už kurią turtas buvo parduotas, pagrindžia išvadą, kad turtas parduotas už kainą, aiškiai mažesnę negu tikroji jo rinkos vertė (CPK 602 straipsnio 6 punktas). UAB „Aldengas“ ir UAB „DZO CAPITAL“ buvo susijusios per bendrovių akcininkus, taigi turto pardavimas už mažesnę kainą buvo joms neabejotinai naudingas ir lėmė pretenzijų dėl turto įkainojimo nebuvimą. Apeliaciniuose skunduose teigiama, jog antstolio abejonės dėl turto kainos buvo išsklaidytos trečiajam asmeniui Ž. A. pateikus nuomonę ir turto įkainojimą. Vis tik, skolininko bendrovės vadovo ir atstovo nuomonė, ypač turint duomenų apie skolininko ir išieškotojo sąsajas, negali būti vertinama kaip vienintelis tinkamas įrodymas, galėjęs tinkamai pagrįsti turto vertę. Trys nekilnojamojo turto ekspertizių aktai yra prieštaringi, visi trys ekspertai nustatė skirtingas turto vertes, tai tik patvirtina, kad įkainojimo metu buvusi turto vertė buvo akivaizdžiai nevienareikšmė, ir norint ją tinkamai įvertinti bei įkainoti, buvo privalu skirti ekspertizę.
21136.3.
212Teismas sprendime privalėjo atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį, ką ir padarė, nustatydamas, jog UAB „DZO CAPITAL“ išieškojimo eilė nebuvo pirmesnė pagal galiojančių proceso ir materialiosios teisės normų nuostatas ir, nesustabdžius vykdomosios bylos, buvo pažeisti kito kreditoriaus – VMI, turėjusios teisę į mokestinės prievolės patenkinimą, interesai suteikiant pirmenybę tik UAB „DZO CAPITAL“. Tokiu būdu nebuvo laikomasi lygiateisiškumo vykdymo procese ir išieškojimo proporcingumo principų, buvo pažeistas nustatytas draudimas perleisti turtą kito asmens nuosavybėn.
21336.4.
214Vykdomosios bylos metu taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo specifinės – buvo taikytas draudimas perleisti turtą su įrašu viešajame registre. Antstolis S. U. nevertino laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslo ir prasmės, bei perdavė turtą tik vienam išieškotojui, pažeisdamas kitų išieškotojų teisėtus interesus ir teises.
21536.5.
216Teismas pagristai įvertino, kad turto perleidimo metu Kauno apskrities VMI buvo teisėta išieškotoja, ir būtent antstolio S. U. veiksmai sąlygojo tai, kad vienai iš išieškotojų – UAB „DZO CAPITAL“, buvo suteikta nepagrįsta ir neteisėta privilegija, perleidžiant tik jai vienai skolininko turtą, kas prieštaravo CPK 701, 754 straipsnių nuostatoms bei pažeidė vieno pagrindinių kreditorių – Kauno apskrities VMI turtinius interesus ir juos garantuojančias teisės normas. Antstolis S. U., žinodamas, kad teisme buvo gautas pareiškimas dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, tačiau patvarkymu atsisakęs stabdyti išieškojimą, veikė itin rizikingai ir neapdairiai.
21736.6.
218Antstolis M. P., tvirtindamas 2010 m. balandžio 9 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, pažeidė IBĮ imperatyvią taisyklę. Turtas parduotas UAB „Soloservis“ pažeidžiant UAB „DZO CAPITAL“ uždėtus arešto apribojimus, nors antstolis M. P. turėjo pareigą įsitikinti, kad nėra jokių kliūčių parduoti turto ir tik tokiu atveju perduoti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą tvirtinti teismui, tačiau to nepadarė, taip pažeisdamas ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį. Tiek antstolis S. U., tiek M. P. pažeidė įstatymų reikalavimus, nesivadovavo bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kas lėmė teisėtų išieškotojų teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Dėl antstolių neteisėtų veiksmų ieškovė liko be jokio turto, o likusių kreditorių interesai nebuvo užtikrinti. Teismui areštavus UAB „DZO CAPITAL“ turtą, antstolis, atsižvelgdamas į jam keliamus padidinto rūpestingumo ir atidumo reikalavimus bei pareigą užtikrinti kreditorių interesus, privalėjo informuoti teismą apie arešto UAB „DZO CAPITAL“ turtui atsiradimą.
21936.7.
220M. P. 2010 m. balandžio 4 d. turto pardavimo skolininko UAB „DZO CAPITAL“ pasiūlytam pirkėjui aktu žemės sklypas, už kurį liko neatsiskaityta valstybei, buvo perduotas UAB „Soloservis“. Tik Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartimi atnaujinus terminą reikalavimui patvirtinti, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos buvo įtraukta į bankrutavusios ieškovės kreditorių sąrašą su 421 733, 47 Lt dydžio reikalavimu.
22136.8.
222ĮBĮ nuostatos įpareigoja bankrutuojančios įmonės administratorių pareikšti ieškinius dėl bankrutuojančios įmonės sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Bankroto administratorė teisėtai prašo panaikinti antstolio ir teismo patvirtintus vėlesnius sandorius, dėl kurių buvęs ieškovės turtas perėjo naujiems įgijėjams. Nei pirmosios instancijos teismui, nei Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, atlikusiam teisinį duomenų vertinimą šioje byloje, nekilo abejonių dėl ieškovės bankroto administratorės teisės ginčyti vėlesnius sandorius bei tokio ginčijimo pagrindo.
22336.9.
224Teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju ginčo turtą įmanoma grąžinti natūra ir tai geriausiai atitiktų ieškovės bei jos kreditorių interesus. Tarp ginče dalyvaujančių asmenų yra akivaizdžios sąsajos, šių asmenų atžvilgiu kitų apygardų teismuose yra nagrinėjamos baudžiamosios bylos dėl verslo perėmimo ir užvaldymo, naudojant panašią, kaip šioje byloje, schemą. Svetimą verslą nesąžiningai užvaldę asmenys, iš to gavę turinę naudą, kurie taip pat tarpusavyje susiję eile finansinių ir administracinių ryšių, įgiję turtą esant apribojimams, turėtų prisiimti tokių veiksmų ir sudarytų sandorių riziką ir pasekmes. Nesąžiningai veikę asmenys rizikavo dėl sudarytų sandorių nuginčijimo pasekmių, kas lemia dabartinę restitucijos taikymo natūra galimybę. Byloje piniginis atlyginimas už atitinkamą turtą negali būti taikomas, kadangi duomenys apie turto vertę yra prieštaringi ir nepatikimi.
22537.
226Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyrius atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus prašo atsakovų apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais argumentais:
22737.1.
228Antstolis S. U. nei skelbime apie vykstančias varžytynes dėl žemės sklypo pardavimo, nei 2009 m. spalio 5 d. turto perdavimo išieškotojui akte nebuvo nurodęs apie galiojantį įsiskolinimą valstybei. Antstolis taip pat neinformavo ir Nacionalinės žemės tarnybos apie išieškojimą iš BUAB „Aldengas“ priklausančio žemės sklypo, už kurį BUAB „Aldengas“ neatsiskaitė su valstybe. Tokie antstolio S. U. veiksmai buvo nesąžiningi ir pažeidė suinteresuoto asmens – valstybės, turtines teises. Teisėjas, prieš tvirtindamas 2009 m. spalio5 d. turto perdavimo išieškotojui aktą, taip pat turėjo įvertinti, ar turto perdavimo išieškotojui aktas nepažeidžia suinteresuotųjų asmenų teisių ir imperatyvių įstatymo nuostatų, tačiau tai nebuvo padaryta. Antstolio S. U. 2009 m. spalio 5 d. turto perdavimo išieškotojui aktas pažeidžia ir CPK 725 straipsnio 4 dalį.
22937.2.
230Sutiktina su Vilniaus apygardos teismo išvada, kad antstolio S. U. 2009 m. spalio 5 d. Turto perdavimo išieškotojui aktas Nr. 0034/09/01456 yra neteisėtas, nes buvo sudarytas tuo metu, kai BUAB „Aldengas“ buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė ir turtas išimtinai perleistas vienam kreditoriui, nors tos pačios eilės kreditorių buvo keli.
23137.3.
232Antstolis negalėjo stabdyti VMI sprendimo dėl išieškojimo mokestinę nepriemoką iš skolininko turto, kadangi skundas dėl VMI veiksmų buvo priimtas po 2009 m. spalio 5 d. Turto perdavimo išieškotojui akto patvirtinimo (CPK 701 ir 754 straipsnių pažeidimas).
23337.4.
234Antstolis, turėdamas vykdytiną dokumentą iš tokios pačios eilės kreditoriaus kaip ir BUAB „DZO CAPITAL“, negalėjo išimtinai vykdyti išieškojimo tik pagal vieno išieškotojo – BUAB „DZO CAPITAL“ vykdomąjį raštą. Antstoliui surašius 2009 m. spalio 5 d. turto perdavimo išieškotojui aktą ir po keturių dienų gavus VMI vykdomąjį dokumentą, antstolis privalėjo atlikti išieškojimą pagal dviejų tos pačios eilės kreditorių pateiktus vykdomuosius dokumentus.
23537.5.
236Antstolis pažeidė turto vertinimo taisykles, turto vertę nustatydamas ne pagal CPK 681 straipsnyje nustatytą tvarką, teismas pagrįstai konstatavo, kad turtas buvo perduotas už kainą, neatitinkančią rinkos vertės – teismas pagrįstai 2009 m. spalio 5 d. turto perdavimo išieškotojui aktą pripažino negaliojančiu CPK 602 straipsnio 6 dalies pagrindu.
23737.6.
238Nei teisės aktai, nei kasacinio teismo praktika nenumato draudimo BUAB „Aldengas“ ginčyti neteisėtus tarp BUAB „DZO CAPITAL“ ir UAB „Soloservis“ sudarytus sandorius, tarp jų ir turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto, kuris pažeidė BUAB „Aldengas“ kreditorių interesus ir kurių pagrindu neteisėtai buvo perduotas BUAB „Aldengas“ turtas. Antstolio M. P. nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010, nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisinėmis išvadomis nėra susijusi su nagrinėjama byla.
23937.7.
240Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas apskritai netaikyti restitucijos arba ją taikyti sumokant ekvivalentą pinigais.
III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24138.
242Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas CK 1.80 straipsnio pagrindu (kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančius sandorius) pripažino negaliojančiais turto perdavimo išieškotojui aktus, turto perdavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, varžytynių aktus, kuriais patvirtinti įvykusių varžytynių rezultatai, pirkimo–pardavimo sutartį, bei taikė restituciją, grąžindamas minėtais sandoriais perleistą nekilnojamąjį turtą pradiniam jos savininkui.
24339.
244Pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į paminėtą CPK nuostatą, taip pat į tai, kad bylą nagrinėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014 nurodė aktualius nagrinėjamam ginčui išaiškinimus, atitinkamais išaiškinimais remsis, vertindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų teisėtumą bei pagrįstumą, taip pat plačiau nepasisakys, nevertins apeliacinių skundų argumentų, dėl kurių išaiškinimai nagrinėjamoje byloje jau yra pateikti. Teisėjų kolegija taip pat nepasisakys dėl kitų apeliacinių skundų argumentų, neturinčių reikšmės teisingam nagrinėjamo ginčo išsprendimui. Dėl sandorių negaliojimo CK 1.80 straipsnio pagrindu
24540.
246CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa: siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeisti civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu. Sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis, privatinėje teisėje dominuoja dispozityvus, bet ne imperatyvus teisinio reguliavimo metodas, todėl, sprendžiant dėl sandorio negaliojimo aptariamuoju pagrindu, būtina nustatyti, ar yra toks visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius, t. y. ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokius sandorius negaliojančiais, nesiejant jo su konkrečiomis šalimis ar konkrečia situacija. Sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo padarinių, svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas sandorį išsaugojus.
24741.
248CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: kad teisės norma yra imperatyvi ir kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. Sprendžiant dėl abiejų šių sąlygų esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina. Imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Dėl bankroto administratoriaus teisės ginčyti bendrovės turto perleidimo sandorius
24942.
250Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinių skundų argumentų grupę, susijusią su bankroto administratoriaus teise reikšti nagrinėjamą ieškinį, kitaip tariant, jo teise CK 1.80 straipsnio pagrindu ginčyti bendrovės turto perleidimo sandorius, visų pirma pažymi, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo (CK 1.78 straipsnio 5 dalis), o šios normos taikymo prasme suinteresuotu asmeniu laikytinas toks asmuo, kurio teisės ir / ar teisėti interesai yra galimai pažeisti ginčijamu sandoriu.
25143.
252Dėl bankroto proceso specifiškumo, kuomet įmonei yra iškeliama bankroto byla, įmonės valdymo organų funkcijos perduodamos bankroto administratoriui (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punktas). Pati įmonė netenka teisinio subjektiškumo, leidžiančio jai pačiai priimti atitinkamus sprendimus, tarp jų ir dėl teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo, todėl šią teisę įstatymų nustatyta tvarka įgyvendina paskirtasis bankroto administratorius. Įmonės bankroto atveju sandorių ginčijimas – bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisė ir pareiga (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-185-943/2017).
25344.
254Įmonės bankroto administratorius, kuris nebuvo vykdymo proceso dalyvis ir neturėjo galimybės skųsti antstolio veiksmų CPK nustatyta tvarka, gindamas ir atstovaudamas bankrutuojančios įmonės kreditorių interesams gali ginčyti nurodytus antstolio turto perdavimo akus ne tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais, bet ir dėl imperatyviųjų CPK, CK, ĮBĮ bei kitų teisės normų pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014). Tas pats pasakytina ir apie vėlesnius, jau po bankroto bylos UAB „Aldengas“ iškėlimo sudarytus, bendrovės turto perleidimo sandorius, kuriais bendrovės turtas, kaip toliau nustatyta šioje nutartyje, buvo neteisėtai toliau perleistas kitiems asmenims (atsakovams šioje byloje).
25545.
256Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija atmeta atitinkamą apeliacinių skundų argumentų grupę, susijusią su ieškovės, jos bankroto administratoriaus teise reikšti šioje byloje nagrinėjamą ieškinį (jos (aptartos teisės) neturėjimu). Dėl bylos dalies nutraukimo, kitose bylose nustatytų aplinkybių reikšmės nagrinėjamai bylai
25746.
258CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ar kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Taigi res judicata (galutinio teismo sprendimo) galia reiškia, kad ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalimas. Remiantis CPK 293 straipsnio 3 punktu, teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies), o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos CPK 293 straipsnyje nurodytos aplinkybės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
25947.
260Bylos duomenimis Kauno apygardos teismas 2015 m. vasario 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1198-657/2015, kuris yra įsiteisėjęs, netenkino BUAB „Aldengas“ ieškinio atsakovams antstoliams S. U. ir M. P. dėl žalos atlyginimo. Minėtas ieškinys buvo grindžiamas šioje byloje ginčijamais turto perdavimo išieškotojui aktais bei 2010 m. balandžio 9 d. turto perdavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu.
26148.
262Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, turėdamas byloje duomenis apie minėtą teismo sprendimą bei šioje byloje esant pareikštam tapačiam reikalavimui dėl žalos iš antstolių S. U. ir M. P. priteisimo, turėjo spręsti klausimą dėl bylos dalies nutraukimo, ypač, kad byloje buvo pateiktas atsakovo antstolio M. P. prašymas dėl atitinkamos bylos nutraukimo, kuris pirmosios instancijos teismo liko neišspręstas, t. y. procesiniu sprendimu neįformintas. Pirmosios instancijos teismas padarė proceso teisės normų pažeidimą, kadangi bylą nagrinėjantis teismas yra įpareigotas atitinkamais procesiniais sprendimais (sprendimu, nutartimi arba rezoliucija) išspręsti visus proceso metu šalių pareikštus procesinius prašymus, juos patenkindamas arba atmesdamas.
26349.
264Minėtas pažeidimas, remiantis CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos ištaisytinas – bylos dalį pagal reikalavimą dėl žalos iš atsakovų – antstolių S. U. ir M. P., atlyginimo nutraukiant.
26550.
266Nagrinėjamuose apeliaciniuose skunduose, be kita ko, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, turėjo vadovautis (nepagrįstai nesivadovavo) aplinkybėmis, nustatytomis Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-10964-528/2010, kurioje buvo išspręstas pareiškėjo West Timber LTD skundas dėl antstolio M. P. veiksmų panaikinimo bei uždraudimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija toliau pateikiamų motyvų pagrindu minėtus apeliacinių skundų argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
26751.
268Minėta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Res judicata yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims.
26952.
270Pozityvusis res judicata principo taikymo efektas yra teismo sprendimo prejudicialumas. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose.
27153.
272Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias teismo sprendimo prejudicinę galią patvirtinančias nuostatas (byloje turi būti nustatytas jų visetas): prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir byloje nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-248/2017 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
27354.
274Šiuo atveju civilinėje byloje Nr. 2-10964-528/2010 nustatytos aplinkybės negali būti prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje vien jau dėl to, kad minėtoje byloje ir šioje byloje dalyvauja skirtingi asmenys, o pagrindo vertinti, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-10964-528/2010 sukūrė teisinius padarinius ir joje nedalyvavusiems asmenims, teisėju kolegija taip pat neturi. Dėl vienos iš ginčijamų sandorio šalių (UAB „DZO CAPITAL“) išregistravimo bei šios aplinkybės reikšmingumo nagrinėjamam ginčui
27555.
276Nagrinėjamuose apeliaciniuose skunduose akcentuojamas vienos iš ginčo sandorių šalių – UAB „DZO CAPITAL“, išregistravimo iš Juridinių asmenų registro faktas. Atsakovės UAB „SOLOTRANSA“ ir UAB „Tūkstantis“ apeliacinį skundą netgi grindžia argumentu, kad, kadangi pagal CPK 293 straipsnio 8 punktą ieškovė negali perimti iš BUAB „DZO CAPITAL“, kuri yra išregistruota iš VĮ Registrų centro, sandorio negaliojimo pasekmes lemiančių turtinių teisių ir pareigų, bylos dalys dėl teismų nagrinėjamų reikalavimų – panaikinti sandorius, kurių šalimi buvo BUAB „DZO CAPITAL“, turėjo būti nutrauktos.
27756.
278Teisėjų kolegija paminėtą apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą, pažymėdama, kad teismo sprendimas, kuriuo patenkinamas materialusis subjektinis reikalavimas dėl sandorio (-ių) pripažinimo negaliojančiu, nereikalauja atskirų vykdymo veiksmų, t. y. materialusis teisinis efektas, patenkinus tokį ieškinio reikalavimą, pasireiškia be atsakovo aktyvių veiksmų, ar susilaikymo nuo tam tikrų veiksmų atlikimo, o restitucijos tikslams pasiekti, t. y. padėčiai, buvusiai iki visų ginčo sandorių sudarymo, atkurti, nėra būtinas (to konkretaus, šiuo atveju – UAB „DZO CAPITAL“) juridinio asmens, ar jo teisių perėmėjo dalyvavimas tokios (šios) civilinės bylos procese. Dėl UAB „Aldengas“ finansinės padėties (prieš ir po ginčo sandorių sudarymo)
27957.
280Kaip bus nustatyta toliau šioje nutartyje, UAB „Aldengas“ turtas ginčo sandoriais buvo perleistas išimtinai susijusiems asmenims, vėliau UAB „Aldengas“ buvo iškelta bankroto byla. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant, be kita ko, ir į kasacinio teismo išaiškinimus šioje byloje, svarbu aptarti, įvertinti aplinkybes, susijusias su UAB „Aldengas“ finansine padėtimi, šios bendrovės nemokumu.
28158.
282Bankroto byla UAB „Aldengas“ iškelta Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi, teismui bendrovės 2010 m. kovo mėnesio finansinės atskaitomybės duomenų pagrindu konstatavus jos nemokumą; nustačius, kad bendrovė turi ilgalaikio turto už 1 426 515 Lt, o jos pradelsti įsipareigojimai siekia 7 376 328,97 Lt, taip pat nustačius, kad bendrovė pastaruosius du metus dirbo nuostolingai. Paskutinio Juridinių asmenų registrui teikto 2008 m. gruodžio 31 d. UAB „Aldengas“ balanso duomenimis (bendrovės balansas, sudarytas prieš pirmuosius ginčo sandorius), bendrovė turėjo ilgalaikio turto už 7 442 416 Lt, o jos per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 20 742 249 Lt (visas bendrovės turtas sudarė 24 372 501 Lt). Taigi, 2009 m. sudarius pirmuosius ginčo sandorius, kuriais UAB „Aldengas“ turtas išskirtinai buvo perleistas vienam išieškotojui – BUAB „DZO CAPITAL“, bendrovės ilgalaikis turtas sumažėjo daugiau nei penkis kartus, o jai buvo iškelta bankroto byla, kurioje yra patvirtinti bendrovei dar iki 2009 m. turėtų kreditorių reikalavimai, dėl kurių dalies tuo pačiu metu (2009 m.) vyko išieškojimo procesai.
28359.
284UAB „Aldengas“ turtas buvo realizuojamas tik tarp susijusių asmenų per antstolius, bendrovė neteko viso pagrindinio nekilnojamojo turto, reikalingo jos veiklai plėtoti, ir tik tada buvo inicijuotas UAB „Aldengas“ bankroto bylos iškėlimas. Dėl 2009 m. spalio 5 d. turto perdavimo išieškotojui akto bei 2010 m. balandžio 9 d. turto perdavimo pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiais – UAB „Aldengas“ priklausiusio nekilnojamojo turto, esančio ( - ) – ir su tuo susijusių apeliacinių skundų argumentų
28560.
286UAB „Aldengas“ priklausė žemės sklypas bei eilė kitų nekilnojamojo turto objektų, esančių ( - ) (viso – devyniolika nekilnojamojo turto objektų).
28761.
2882009 m. liepos 29 d., antstolis S. U., vykdydamas skolos išieškojimą iš UAB „Aldengas“ išieškotojo West Timber LTD naudai, areštavo UAB „Aldengas“ turtą – žemės sklypą su pastatais, esančiais ( - ). 2009 m. liepos 29 d. turto arešto akto surašymo metu antstolis S. U. turto nevertino, nurodė, kad turto kainai nustatyti bus kviečiamas ekspertas.
28962.
2902009 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymu dėl areštuoto turto perkainojimo, remiantis CPK 681 straipsniu, minėtas turtas buvo įkainotas 1 900 000 Lt suma, pažymint, kad turto arešto akte turto kaina nebuvo nurodyta.
29163.
2922009 m. rugpjūčio 17 d. antstolis S. U. paskelbė UAB „Aldengas“ turto, esančio ( - ), pardavimą iš pirmųjų varžytynių; pradinė turto pardavimo kaina – 1 520 000 Lt.
29364.
294Kauno apygardos teisme 2009 m. rugsėjo 22 d. gautas ieškinys dėl bankroto bylos UAB „Aldengas“ iškėlimo; teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartimi iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą arba atsisakyti ją kelti areštuotas bendrovės turtas; 2009 m. spalio 2 d. nutartimi pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Aldengas“ iškėlimo paliktas nenagrinėtu, o taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos.
29565.
2962009 m. rugsėjo 28 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Swedbank“ ieškinį atsakovėms UAB „Aldengas ir UAB „AZA“ dėl 234 644,95 Eur skolos priteisimo UAB „Aldengas“ atžvilgiu buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė – viešajame registre įrašytas draudimas perleisti nuosavybės teise priklausantį turtą. Minėta aplinkybė neabejotinai turėjo būti žinoma teismui ir antstoliui 2009 m. spalio 29 d., tvirtinant turto perdavimo išieškotojui aktą – tai pažymėta ir šią bylą nagrinėjusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014.
29766.
2982009 m. spalio 1 d. Kauno apskrities VMI priėmė sprendimą išieškoti 634 881,02 Lt mokestinę nepriemoką iš UAB „Aldengas“ turto ir pateikė antstoliui S. U. šį sprendimą vykdyti. Antstolis S. U. priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, tačiau, gavęs skolininkės UAB „Aldengas“ prašymą, kuriame nurodoma, kad ji skundžia teismui VMI sprendimą, 2009 m. spalio 12 d. (tą pačią dieną, kai buvo gautas skolininkės prašymas) vykdomąją bylą sustabdė CPK 625 straipsnio 1 dalies ir 626 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu iki bus išnagrinėtas skundas, nors tą dieną skundas teismui dar nebuvo pateiktas.
29967.
3002009 m. spalio 5 d. turto perdavimo išieškotojui aktu, patvirtintu 2009 m. spalio 29 d. teisėjo rezoliucija, antstolis S. U., vykdydamas Kauno apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr.2-2229-264/2009 dėl 1 794 914 Lt išieškojimo iš UAB „Aldengas“ (vykdomojoje byloje Nr. 0034/09/01456, vykdomojo rašto Nr. 2-2229-264/2009, išieškotojas West Timber LTD pakeistas išieškotoju UAB „DZO CAPITAL“ Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartimi), neįvykus turto pardavimui iš pirmųjų varžytynių CPK 719 straipsnio pagrindu, perleido išieškotojui UAB „DZO CAPITAL“ turtą (devyniolika nekilnojamojo turto objektų), esantį ( - ), įkainotą 1 520 000 Lt suma. Bylos duomenimis, UAB „Aldengas“ turtas – žemės sklypas, esantis ( - ), buvo perleistas UAB „Algengas“ dar nesumokėjus šio turto įsigijimo kainos valstybei bei neinformavus jos (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos) apie turto pardavimą.
30168.
3022010 m. kovo 26 d. patvarkymu antstolis M. P., vykdęs 828 627,60 Lt ir 6 proc. palūkanų skolos išieškojimą iš skolininko UAB „DZO CAPITAL“ išieškotojo UAB „Baltic realty investments“ naudai, prisijungė prie antstolio S. U. vykdomo išieškojimo iš skolininko UAB „DZO CAPITAL“ turto.
30369.
3042010 m. balandžio 9 d. turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui aktu antstolis M. P. už 1 080 000 Lt sumą pardavė skolininko pasiūlytam pirkėjui – UAB „Soloservis“, skolininko UAB „DZO CAPITAL“ turtą (devyniolika nekilnojamojo turto objektų), esantį ( - ), t. y. turtas, kurį UAB „DZO CAPITAL“ perėmė iš UAB „Aldengas“.
30570.
3062010 m. balandžio 16 d. Kauno apygardos teisme priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „DZO CAPITAL“ iškėlimo; Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi UAB „DZO CAPITAL“ iškelta bankroto byla.
30771.
308Taigi, UAB „Aldengas“ turtas (devyniolika nekilnojamojo turto objektų), esantis ( - ), ginčo sandoriais (2009 m. spalio 5 d. turto perdavimo išieškotojui aktu bei 2010 m. balandžio 9 d. turto perdavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu) buvo perleisti UAB „DZO CAPITAL“, o vėliau UAB „Soloservis“. Teisėjų kolegija pažymi, tai, kad visos paminėtos bendrovės (UAB „Aldengas“, UAB „DZO CAPITAL“ bei UAB „Soloservis“) yra tarpusavyje susijusios, šioje byloje jau yra nustatytas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014). Pažymėtina ir tai, kad aptartųjų bendrovių sąsajumas byloje buvo grindžiamas jų vadovų bei akcininkų tarpusavio ryšiais, kurie atsakovų ne tik nebuvo nuginčytos (paneigtos), tačiau apskritai byloje nebuvo ginčijamos.
309Dėl vykdymo procesą reglamentuojančių imperatyvių teisės normų pažeidimų
31072.
311Turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į turtą ar tik šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Turtas gali būti areštuojamas teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones (CPK 145 straipsnis) ar antstoliui atliekant vykdymo veiksmus pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus (CPK 586, 675 straipsniai). CPK 145 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d.) 1 dalyje nurodytos laikinųjų apsaugos priemonių, kurias gali pritaikyti teismas, rūšys, viena jų – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo (CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Asmuo, kurio turtas areštuotas, atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties areštuoti turtą paskelbimo jam momento, o nesant galimybės paskelbti, taip pat ir tais atvejais, kai nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės priimama šiam asmeniui nedalyvaujant, – nuo nutarties įregistravimo turto arešto aktų registre momento (CPK 145 straipsnio 8 dalis).
31273.
313Situacija, kai antstolis vykdo išieškojimą iš pirmiau taikant laikinąsias apsaugos priemones areštuoto turto, sureguliuota proceso teisės normomis, pagal kurias antstolis vykdymo procese gali tam tikrais atvejais disponuoti svetimu turtu po turto arešto. Pagal CPK 626 straipsnio 4 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d.) antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės ar areštuojamas turtas, jeigu šios teisės apribojamos ar turtas areštuojamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka arba siekiant užtikrinti pirmesnės nei išieškotojas eilės kreditoriaus reikalavimus.
31474.
315CPK 754 straipsnio redakcija, tiek galiojusi nagrinėjamam ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d., tiek šiuo metu galiojanti minėto straipsnio redakcija numato tokią reikalavimų patenkinimo vykdymo procese eilę: hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės; pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą ir reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo; antrąja eile patenkinami darbuotojų reikalavimai, atsirandantys iš darbo teisinių santykių; trečiąja eile patenkinami visi kiti reikalavimai. Nuo 2011 m. spalio 1 d. aptariamas CPK straipsnis taip pat buvo papildytas nuostata, kad, jeigu išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai (CPK 754 straipsnio 5 dalis).
31675.
317Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
31876.
319Nagrinėjamoje byloje taip pat jau konstatuota, kad apie Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi UAB „Aldengas“ turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones – viešajame registre įrašytą draudimą perleisti nuosavybės teise priklausantį turtą, turėjo būti žinoma teismui ir antstoliui 2009 m. spalio 29 d., kai buvo patvirtintas turto perdavimo išieškotojui aktas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės, AB „Swedbank“ reikalavimui užtikrinti, buvo taikytos konkrečiai būtent tam UAB „Aldengas“ turtui, kuris 2009 m. spalio 5 d. turto perdavimo išieškotojui aktu buvo perleistas UAB „DZO CAPITAL“. Pažymėtina, kad, nors AB „Swedbank“ reikalavimas nebuvo pirmesnės eilės nei UAB „DZO CAPITAL“, t. y. nebuvo CPK 626 straipsnio 4 punkte įtvirtinto privalomo vykdomosios bylos sustabdymo pagrindo, veiksmai bei sandoriai, kuomet visas turtas, žinant apie kitų išieškotojų buvimą, perleidžiamas išimtinai vienam išieškotojui (be kita ko, susijusiam asmeniui),vertintini kaip lygiateisiškumo vykdymo procese bei išieškojimo proporcingumo principų pažeidimai. Be to, aptariamais veiksmais buvo pažeistas nustatytas draudimas perleisti turtą kito asmens nuosavybėn (CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 8 dalis, CK 1.80 straipsnio 1 dalis)
32077.
321Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje jau nustatyta, kad antstolis, turėdamas savo žinioje vykdomąjį dokumentą – Kauno apskrities VMI sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš skolininko turto, be teisėto pagrindo sustabdė vykdomąją bylą ir toliau vykdė išieškojimą tik pagal vieno išieškotojo UAB „DZO CAPITAL“ vykdomąjį raštą ir priėmė turto perdavimo šiam išieškotojui aktus, pateikė juos tvirtinti teisėjui, taip iš esmės suteikdamas jam pirmenybę prieš kitus išieškotojus, nesilaikydamas išieškotojų lygiateisiškumo ir išieškojimų proporcingumo principų, nes tuo metu Kauno apskrities VMI buvo teisėta išieškotoja, lygi su išieškotoju UAB „DZO CAPITAL“, kuriam vieninteliam buvo perleistas skolininko turtas, pažeidžiant CPK 701, 754 straipsnių nuostatas. Kauno apskrities VMI 2009 m. spalio 1 d. sprendimas išieškoti piniginę nepriemoką iš turto yra vykdomasis dokumentas, kurį pateikus antstoliui, raginimas vykdyti sprendimą geruoju nesiunčiamas (CPK 661 straipsnio 1 dalis). Antstolis nesilaikė CPK normų reikalavimų dėl vykdomosios bylos sustabdymo, nes nebuvo įstatyme (CPK 626 straipsnio (2002 m. vasario 28 d. įstatymo Nr. IX-743 redakcija) 1 dalies 8 punkte) nustatyto pagrindo stabdyti vykdomąją bylą – Kauno apygardos administraciniame teisme UAB „Aldengas“ skundas dėl Kauno apskrities VMI veiksmų buvo priimtas tik 2009 m. lapkričio 5 d., tačiau ir tada teismas netaikė reikalavimo užtikrinimo priemonių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014).
32278.
323Taigi, 2009 m. spalio 5 d. turto perdavimo išieškotojui aktas teisėjo buvo patvirtintas 2009 m. spalio 29 d., antstoliui turint duomenų apie Kauno apskrities VMI kaip išieškotoją, ir tam pačiam antstoliui užvedus vykdomąją bylą, tačiau be teisinio pagrindo ją sustabdžius, taip suteikiant pirmenybę atsakovei UAB „DZO CAPITAL“ perimti skolininko nekilnojamąjį turtą ir pažeidžiant suinteresuoto asmens Kauno apskrities VMI teisė į mokestinės prievolės patenkinimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014).
324Dėl turto pardavimo vykdymo procese, antstoliui nepaskyrus ekspertizės parduodamo turto vertei nustatyti – su tuo susijusių apeliacinių skundų argumentų
32579.
3262009 m. liepos 29 d. turto arešto akto surašymo metu antstolis S. U. turto nevertino, nurodė, kad turto kainai nustatyti bus kviečiamas ekspertas, t. y. jis vadovavosi CPK 682 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią, antstoliui kilus abejonių dėl turto vertės, jis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Tačiau vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad buvo kviečiamas ekspertas areštuoto turto vertei nustatyti. Nepaisant to, 2009 m. rugpjūčio 3 d. antstolis S. U. priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto perkainojimo, nurodydamas, kad pagal CPK 681 straipsnį areštuotas turtas įkainojamas 1 900 000 Lt, t. y. turto vertę nustatydamas ne įstatyme nustatyta tvarka, o savo nuožiūra. Be to, nei turto arešto aktas, nei nurodytas patvarkymas nebuvo išsiųstas turto savininkui, kreditoriui, o skolininko įkainoto turto vertė iš esmės atitiko išieškotojo reikalavimo vykdymo byloje dydį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014). Teisėjų kolegijos vertinimu, susiklosčius aptartajai situacijai, kai už paties antstolio nustatytą kainą turtas varžytynėse nebuvo parduotas, antstolio padarytas pažeidimas, neskiriant ekspertizės turto vertei nustatyti, vertintinas kaip iš esmės formalus (pažeidimo reikšmė būtų esminė turto vertę nustačius ir turtą pardavus už mažesnę kainą, nei yra turto rinkos vertė).
327Dėl ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies pažeidimo
32880.
329Remiantis CPK 626 straipsnio 3 punktu (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d.), antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, iškėlus skolininkui bankroto bylą, išskyrus neturtinio pobūdžio bylas. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto bylą iškėlusiam teismui. Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Jeigu teismas atsisako iškelti įmonei bankroto bylą, išieškojimas ir turto realizavimas atnaujinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (ĮBĮ 9 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. kovo 1 d.), t. y. dar vienas, CPK 626 straipsnyje neįvardytas, privalomasis vykdomosios bylos sustabdymo atvejis.
33081.
331Teisėjų kolegijos vertinimu, teismui 2009 m. rugsėjo 22 d. gavus ir priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Aldengas“ iškėlimo, vykdymo veiksmai, susiję su išieškojimu iš UAB „Aldengas“ turto, išskyrus jos turto areštą, pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turėjo būti sustabdomi iki teismo 2009 m. spalio 2 d. nutarties, kuria pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Aldengas“ iškėlimo buvo paliktas nenagrinėtas, o bankroto byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos, įsiteisėjimo.
33282.
333Pažymėtina, kad, nors 2009 m. spalio 5 d. turto perdavimo išieškotojui aktas buvo surašytas teismui pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Aldengas“ iškėlimo palikus nenagrinėtu, tačiau pastarajam teismo procesiniam sprendimui, dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, dar esant neįsiteisėjusiam, be to, prielaidos šiam aktui atsirado antstoliui S. U. prieš tai pažeidus ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostatas bei byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, o būtent – 2009 m. rugsėjo 23 d. nesustabdžius vykdomosios bylos, toliau buvo tęsiamos UAB „Aldengas“ nekilnojamojo turto varžytynės ir, jas paskelbus neįvykusiomis, buvo sudaryta galimybė UAB „DZO CAPITAL“ paimti neparduotą varžytynėse turtą už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą.
334Dėl valstybės turtinių interesų pažeidimo
33583.
336Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ne mažiau svarbu, kad 2009 m. spalio 5 d. turto perleidimo išieškotojui aktu UAB „DZO CAPITAL“, kartu su skolininko pastatais, buvo perleistas ir žemės sklypas, už kurį nebuvo atsiskaityta su valstybe, nors antstoliui buvo pateiktas išrašas iš Nekilnojamojo turto registro su žyma, kad nuo 2007 m. gegužės 28 d. galioja įsiskolinimas už 5,4940 ha žemės sklypą (kaip nustatyta – 421 733, 47 Lt). 2007 m. balandžio 27 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties 7 punkte nustatyta, kad UAB „Aldengas“ gali perleisti žemės sklypą kitiems asmenims tik tokiu atveju, jei naujasis savininkas perima prievoles valstybei atsiskaityti už išsimokėtinai pirktą turtą. 2010 m. balandžio 9 d. turto pardavimo skolininko UAB „DZO Capital“ pasiūlytam pirkėjui aktu žemės sklypas buvo perduotas UAB „Soloservis“, kuri įgijo skolininko žemės sklypą, už kurį liko neatsiskaityta valstybei, ir tik Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartimi atnaujinus terminą reikalavimui patvirtinti, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos buvo įtraukta į BUAB „Aldengas“ kreditorių sąrašą su 421 733, 47 Lt reikalavimu.
33784.
338Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad antstolis, neabejotinai žinodamas apie dar nuo 2007 m. gegužės 28 d. galiojantį UAB „Aldengas“ įsiskolinimą valstybei už perleidžiamą žemės sklypą – tokie duomenys, kaip minėta, buvo registruoti Nekilnojamojo turto registre, ne tik neinformavo įgaliotos valstybės institucijos apie žemės sklypo pardavimą (tai patvirtina į bylą pateiktas antstolio S. U. 2013 m. vasario 12 d. raštas dėl informacijos pateikimo), tačiau apie tai nenurodė nei skelbime apie iš varžytynių parduodamą turtą, nei turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akte. Tokiu būdu buvo sudaryta galimybė perleisti išieškotojui UAB „DZO CAPITAL“ skolininko iš valstybės įgytą žemės sklypą, už kurį nebuvo atsiskaityta, bei pažeisti valstybės turtiniai interesai.
33985.
340Apibendrinant, 2009 m. spalio 5 d. turto perdavimo išieškotojui aktu perleidus UAB „Aldengas“ turtą, buvo pažeistos aptartos imperatyvios įstatymų nuostatos, pažeisti CPK reikalavimai, užtikrinantys išieškotojų lygiateisiškumą, neįgyvendintas proporcingumo principas, siekis patenkinti išieškojimo procese visų išieškotojų interesus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai aptariamą aktą pripažino niekiniu bei negaliojančiu, apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai pagrindo kitokioms išvadoms nesudaro.
34186.
342Sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). UAB „DZO CAPITAL“ niekinio sandorio pagrindu neįgijus nuosavybės teisės į atitinkamą UAB „Aldengas“ turtą, ši (nesama) teisė negalėjo būti vėlesnių turto perleidimo sandorių objektu – UAB „DZO CAPITAL“ nebuvo subjektu, įgijusiu nuosavybės teisę į atitinkamą niekiniu sandoriu jam turėjusį būti perleistą UAB „Aldengas“ nekilnojamąjį turtą, atitinkamai UAB „Aldengas“ nuosavybė į šį turtą nepasibaigė. Dėl paminėto pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatęs, kad sandoriai, kuriais atitinkamas UAB „Aldengas“ turtas buvo perleistas UAB „DZO CAPITAL“, yra niekiniai ir negalioja pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, pagrįstai, jų atskirai neanalizavęs, pripažino niekiniais bei negaliojančiais taip pat ir vėlesnius šio turto perleidimo sandorius. Vis dėlto, toliau teisėjų kolegijos pateikiami motyvai patvirtina, kad ir vėlesni, šioje byloje taip pat ginčijami, UAB „Aldengas“ turto perleidimo sandoriai buvo sudaryti pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas.
34387.
344Vienas tokių – 2010 m. balandžio 9 d. turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui aktas, kuriuo antstolis M. P. už 1 080 000 Lt sumą pardavė skolininko pasiūlytam pirkėjui – UAB „Soloservis“, skolininko UAB „DZO CAPITAL“ turtą (devyniolika nekilnojamojo turto objektų), esantį ( - ).
34588.
346Kaip jau yra nustatyta nagrinėjamoje byloje, nors Kauno apygardos teismas 2010 m. balandžio 15 d. nutartimi priėmė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „DZO CAPITAL“, o 2010 m. balandžio 16 d. nutartimi buvo sustabdytas šios bendrovės turto realizavimas ir išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, taip pat areštuotas visas jos turtas ir lėšos, tačiau antstolis, nepaisydamas šių apribojimų, 2010 m. balandžio 9 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą pateikė tvirtinti Kauno miesto apylinkės teismui, kuris aktą patvirtino 2010 m. balandžio 29 d. Kadangi turto pardavimo data laikoma teisėjo rezoliucijos įrašymo data, tai turtas atsakovui UAB „Soloservis“ parduotas pažeidžiant skolininkui UAB „DZO CAPITAL“ taikyto arešto apribojimus ir ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą imperatyviąją taisyklę, kad, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014). Dėl 2009 m. lapkričio 19 d. turto perdavimo išieškotojui akto, 2013 m. gruodžio 9 d. varžytynių akto Nr. 1 bei 2013 m. gruodžio 9 d. varžytynių akto Nr. 3 pripažinimo negaliojančiais – UAB „Aldengas“ priklausiusio nekilnojamojo turto, esančio ( - ) bei ( - ) – ir su tuo susijusių apeliacinių skundų argumentų
34789.
348UAB „Aldengas“ priklausė nekilnojamasis turtas – mechaninės dirbtuvės, esančios ( - ), bei garažas, esantis ( - ).
34990.
3502009 m. liepos 29 d. antstolis S. U., vykdydamas skolos išieškojimą iš UAB „Aldengas“ išieškotojo UAB „DZO CAPITAL“ naudai, areštavo UAB „Aldengas“ turtą – mechanines dirbtuves, esančias ( - ), bei garažą, esantį ( - ).
35191.
3522009 m. spalio 5 d. patvarkymu dėl areštuoto turto perkainojimo, remiantis CPK 681 straipsniu, antstolis turtą įkainojo: mechanines dirbtuves – 200 000 Lt suma, garažą – 150 000 Lt, pažymint, kad turto arešto akte turto kaina nebuvo nurodyta.
35392.
3542009 m. spalio 13 d. antstolis S. U. paskelbė UAB „Aldengas“ turto, esančio ( - ), pardavimą iš pirmųjų varžytynių; pradinė turto pardavimo kaina – 160 000 Lt.
35593.
3562009 m. spalio 13 d. antstolis S. U. paskelbė UAB „Aldengas“ turto, esančio ( - ), pardavimą iš pirmųjų varžytynių; pradinė turto pardavimo kaina – 120 000 Lt.
35794.
3582009 m. lapkričio 18 d., neįvykus pirmosioms varžytynėms, antstolis S. U., vadovaudamasis CPK 719 straipsniu, informavo išieškotoją UAB „DZO CAPITAL“, kad jam suteikiama teisė perimti nuosavybėn skolininko turtą: mechanines dirbtuves, esančias ( - ), už 160 000 Lt sumą; bei garažą, esantį ( - ), už 120 000 Lt sumą.
35995.
3602009 m. lapkričio 19 d. turto perdavimo išieškotojui aktu, patvirtintu 2009 m. gruodžio 16 d. teisėjo rezoliucija, antstolis S. U., vykdydamas Kauno apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2229-264/2009 dėl 1 794 914 Lt išieškojimo iš UAB „Aldengas“ (vykdomojoje byloje Nr. 0034/09/01456, vykdomojo rašto Nr. 2-2229-264/2009, išieškotojas West Timber LTD pakeistas išieškotoju UAB „DZO CAPITAL“ Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartimi), neįvykus turto pardavimui iš pirmųjų varžytynių CPK 719 straipsnio pagrindu, perdavė išieškotojui UAB „DZO CAPITAL“ turtą – mechanines dirbtuves, esančias ( - ), bei garažą, esantį ( - ), įkainotą 280 000 Lt suma.
36196.
3622013 m. gruodžio 9 d. varžytynių aktu Nr. 1 varžytynių vykdytojas V. Č. už 121 700 Lt sumą pardavė ir perdavė, o UAB „SOLOTRANSA“ nupirko ir priėmė nuosavybėn turtą – mechanines dirbtuves, esančias ( - ), kurias UAB „DZO CAPITAL“ perėmė iš UAB „Aldengas“.
36397.
3642013 m. gruodžio 9 d. varžytynių aktu Nr. 3 varžytynių vykdytojas V. Č. už 54 000 Lt sumą pardavė ir perdavė, o Bendra Lietuvos ir Kanados įmonė „BESSERLITA“ nupirko ir priėmė nuosavybėn turtą – garažą, esantį ( - ), kurį UAB „DZO CAPITAL“ perėmė iš UAB „Aldengas“.
36598.
3662017 m. rugsėjo 19 d. patvirtinta notaro pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „SOLOTRANSA“ pardavė, o UAB „ERELITA FURNITURE“ už 176 000 Eur nupirko mechanines dirbtuves, esančias ( - ), kurias UAB „SOLOTRANSA“ nupirko iš UAB „DZO CAPITAL“, o pastarasis jas perėmė iš UAB „Aldengas“.
36799.
368Taigi, UAB „Aldengas“ priklausęs turtas – mechaninės dirbtuvės, esančios ( - ), ginčo sandoriais (2009 m. lapkričio 19 d. turto perdavimo išieškotojui aktu, 2013 m. gruodžio 9 d. varžytynių aktu Nr. 1 ir 2017 m. rugsėjo 19 d. notaro patvirtinta pirkimo– pardavimo sutartimi) buvo perduotas UAB „DZO CAPITAL“, vėliau – UAB „SOLOTRANSA“, galiausiai – UAB „ERELITA FURNITURE“. Minėta, kad bendrovių UAB „Aldengas“, UAB „DZO CAPITAL“ tarpusavio sąsajos šioje byloje jau yra nustatytas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014), tačiau nenustatytinas, neįrodytas bendrovės UAB „SOLOTRANSA“ bei paskutiniosios turto įgyjėjos – UAB „ERELITA FURNITURE“, sąsajos su nurodytomis bendrovėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik aplinkybė, kad UAB „SOLOTRANSA“ registruotos buveinės adresas – ( - ), sutampa su buvusiu Bendros Lietuvos ir Kanados įmonės „BESSERLITA“ (buvusios UAB „DZO CAPITAL“ akcininkės) buveinės adresu, kaip ir aplinkybė, kad UAB „SOLOTRANSA“ vadovas A. R. yra buvęs UAB „Aldengas“ akcininkas (nuo 2005 m. kovo 17 d. iki 2005 m. rugpjūčio 30 d.), nesudaro pagrindo konstatuoti šios bendrovės ir UAB „Aldengas“ ir / ar UAB „DZO CAPITAL“ sąsajų, pakankamų jos nesąžiningumui nustatyti.
369100.
370Vertinant UAB „ERELITA FURNITURE“ sąžiningumą, įgyjant turtą, esantį ( - ), atkreiptinas dėmesys, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis areštas – disponavimo teisės apribojimas, turtui, esančiam ( - ), buvo registruotas tik 2018 m. kovo 30 d., t. y. jau po sutarties, kuria UAB „ERELITA FURNITURE“ įgijo minėtą turtą, sudarymo.
371101.
372Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nesant įrodymų apie UAB „SOLOTRANSA“, UAB „ERELITA FURNITURE“ sąsajas su UAB „Aldengas“, UAB „DZO CAPITAL“, jų nesąžiningumą turto įgijimo metu, pirmosios instancijos teismui pagrindo taikyti restituciją šių bendrovių, konkrečiai – UAB „ERELITA FURNITURE“, atžvilgiu nebuvo (CK 6.153 straipsnio 1 dalis). Pastaroji aplinkybė, jos išsamesnis vertinimas teisėjų kolegijos bus plačiau aptarta toliau šioje nutartyje.
373102.
374UAB „Aldengas“ priklausęs turtas – garažas, esantis ( - ), ginčo sandoriais (2009 m. lapkričio 19 d. turto perdavimo išieškotojui aktu, 2013 m. gruodžio 9 d. varžytynių aktu Nr. 3) buvo perduotas UAB „DZO CAPITAL“, vėliau – Bendrai Lietuvos ir Kanados įmonei „BESSERLITA“. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip jau nustatyta, tarpusavyje yra susijusios ne tik bendrovės UAB „Aldengas“ bei UAB „DZO CAPITAL“, bet ir paskutinioji turto įgijėja – Bendra Lietuvos ir Kanados įmonė „BESSERLITA“ (šiuo metu – UAB „Tūkstantis“), kuri, remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, nuo 2010 m. gegužės 14 d. iki 2014 m. vasario 28 d. buvo vienintelė UAB „DZO CAPITAL“ akcininkė.
375103.
3762009 m. lapkričio 19 d. turto perdavimo išieškotojui aktą teismas pripažino negaliojančiu nustatęs CPK 701 ir 754 straipsnių pažeidimą – antstolis S. U., vykdydamas išieškojimą iš UAB „Aldengas“ turto išieškotojo UAB „Enax“ naudai, paskelbus UAB „Aldengas“ atitinkamo turto varžytynes neįvykusiomis, turtą perdavė išieškotojui BUAB „DZO CAPITAL“ už pradinį įkainojimą, nesiūlydamas šio turto perimti ir išieškotojui UAB „Enax“. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pastarajai pirmosios instancijos teismo išvadai, kuri atitinka kasacinio teismo išvadas, padarytas šios bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme metu, o būtent – kad mechaninės dirbtuves bei garažą 2009 m. lapkričio 19 d. aktu perdavus tam pačiam išieškotojui UAB „DZO CAPITAL“ už pradinį įkainojimą, nesiūlant šio turto perimti ir išieškotojui UAB „Enax“, buvo nesilaikyta vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų ir pažeisti kito išieškotojo – UAB „Enax“ interesai.
377104.
378Dėl šioje nutartyje jau išdėstytų motyvų pripažinus niekiniu bei negaliojančiu pirminį atitinkamo UAB „Aldengas“ turto perleidimo sandorį – 2009 m. lapkričio 19 d. turto perdavimo išieškotojui aktą, niekiniais bei negaliojančiais pripažintini taip pat ir vėlesni šio turto perleidimo sandoriai aptariami šioje nutarties dalyje. Dėl 2009 m. lapkričio 24 d. turto perdavimo išieškotojui akto, varžytynių akto Nr. 2 pripažinimo negaliojančiu UAB „Aldengas“ priklausiusio nekilnojamojo turto – gamybos patalpos, esančios ( - ) – ir su tuo susijusių apeliacinių skundų argumentų
379105.
380UAB „Aldengas“ priklausė nekilnojamasis turtas – gamybos patalpa, esanti ( - ).
381106.
3822009 m. liepos 29 d. antstolis S. U., vykdydamas skolos išieškojimą iš UAB „Aldengas“ išieškotojo UAB „DZO CAPITAL“ naudai, areštavo UAB „Aldengas“ turtą – gamybos patalpą, esančią ( - ).
383107.
3842009 m. spalio 5 d. patvarkymu dėl areštuoto turto perkainojimo, remiantis CPK 681 straipsniu, antstolis minėtą turtą įkainojo 5 125 Lt suma, pažymint, kad turto arešto akte turto kaina nebuvo nurodyta.
385108.
3862009 m. spalio 13 d. antstolis S. U. paskelbė UAB „Aldengas“ turto, esančio ( - ), pardavimą iš pirmųjų varžytynių; pradinė turto pardavimo kaina – 4 613 Lt.
387109.
3882009 m. lapkričio 24 d., neįvykus pirmosioms varžytynėms, antstolis S. U., vadovaudamasis CPK 719 straipsniu, informavo išieškotoją UAB „DZO CAPITAL“, kad jam suteikiama teisė pasiimti skolininko turtą, esantį ( - ), už 42 000 Lt sumą.
389110.
3902009 m. lapkričio 24 d. turto perdavimo išieškotojui aktu, patvirtintu 2009 m. gruodžio 16 d. teisėjo rezoliucija, antstolis S. U., vykdydamas Kauno apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-2229-264/2009 dėl 1 794 914 Lt išieškojimo iš UAB „Aldengas“ (vykdomojoje byloje Nr. 0034/09/01456, vykdomojo rašto Nr. 2-2229-264/2009, išieškotojas West Timber LTD pakeistas išieškotoju UAB „DZO CAPITAL“ Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartimi), neįvykus turto pardavimui iš pirmųjų varžytynių CPK 719 straipsnio pagrindu, perdavė išieškotojui UAB „DZO CAPITAL“ turtą – gamybos patalpą, esančią ( - ), įkainotą 42 000 Lt suma.
391111.
3922013 m. gruodžio 9 d. varžytynių aktu Nr. 2 varžytynių vykdytojas V. Č. už 48 000 Lt sumą pardavė ir perdavė, o Bendra Lietuvos ir Kanados įmonė „BESSERLITA“ nupirko ir priėmė nuosavybėn turtą – gamybos patalpą, esančią ( - ), kurį UAB „DZO CAPITAL“ perėmė iš UAB „Aldengas“.
393112.
394Taigi, UAB „Aldengas“ priklausęs turtas – gamybos patalpa, esanti ( - ), ginčo sandoriais (2009 m. lapkričio 24 d. turto perdavimo išieškotojui aktu, 2013 m. gruodžio 9 d. varžytynių aktu Nr. 2) buvo perduotas UAB „DZO CAPITAL“, vėliau – Bendrai Lietuvos ir Kanados įmonei „BESSERLITA“. Kaip šioje byloje teisėjų kolegija nustatė, minėtos bendrovės yra tarpusavyje susijusios.
395113.
3962009 m. lapkričio 24 d. turto perdavimo išieškotojui aktu UAB „Aldengas“ turtas buvo perleistas UAB „DZO CAPITAL“, kaip ir 2009 m. spalio 5 d. turto perdavimo išieškotojui akto atveju – antstoliui turint duomenų apie Kauno apskrities VMI kaip išieškotoją ir tam pačiam antstoliui užvedus vykdomąją bylą, tačiau be teisinio pagrindo ją sustabdžius, taip suteikiant pirmenybę UAB „DZO CAPITAL“ perimti skolininko nekilnojamąjį turtą ir kartu pažeidžiant suinteresuoto asmens Kauno apskrities VMI teisę į mokestinės prievolės patenkinimą.
397114.
398Dėl šioje nutartyje jau išdėstytų motyvų pripažinus niekiniu bei negaliojančiu pirminį atitinkamo UAB „Aldengas“ turto perleidimo sandorį – 2009 m. lapkričio 24 d. turto perdavimo išieškotojui aktą, niekiniu bei negaliojančiu pripažintinas taip pat ir vėlesnis šio turto perleidimo sandoris aptariamas šioje nutarties dalyje. Dėl restitucijos taikymo
399115.
400Restitucija – civilinių teisių gynimo būdas, kurio paskirtis – atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį (CK 1.138 straipsnio 2 punktas). Restitucijos institutas (daugiausia) yra reglamentuotas CK šeštosios knygos X skyriaus nuostatomis (CK 6.145–6.153 straipsniai). Tokia šio instituto vieta tarp CK normų (CK 1.9 straipsnio 1 dalis) rodo, kad restitucija yra prievolių teisės institutas ir kartu prievolinis teisių gynimo būdas.
401116.
402Restitucija įprastai suvokiama kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) teisinė pasekmė (žr., pvz., CK 1.80 straipsnio 2 dalį). Restitucijai, kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinei pasekmei, yra būdingas vienas specifinis bruožas, išskiriantis ją iš kitų civilinių teisių gynimo būdų, – kaip yra išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, teismas, pripažindamas sandorį negaliojančiu, privalo ex officio išspręsti restitucijos klausimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2014).
403117.
404Vis dėlto restitucijos, kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinės pasekmės, taikymui nėra būdingas absoliutumas – CK 6.145 straipsnio 2 dalis nurodo, jog teismas išimtiniais atvejais gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Šios nuostatos patvirtina, kad restitucijos taikymo sąlygiškumas gali pasireikšti tais atvejais, jeigu jos taikymas suponuotų sandorio šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros išbalansavimą. Vis dėlto, ką nurodo ir pats įstatymų leidėjas, restitucijos netaikymas yra galimas tik išimtiniais atvejais, vadinasi, sandorio šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros išbalansavimas CK 6.145 straipsnio 2 dalies prasme turi būti esminis.
405118.
406CK 6.146 straipsnis reglamentuoja restitucijos būdus. Pagal šią materialiosios teisės normą restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai restitucijos taikymas natūra yra neįmanomas arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Pirmiau nurodyto straipsnio nuostatos patvirtina, kad restitucija (įprastais atvejais) taikoma natūra. Tiek šio straipsnio nuostatos, tiek kitų CK šeštosios knygos X skyriaus straipsnių nuostatos nepateikia detalaus paaiškinimo, ką reiškia restitucijos atlikimas natūra, kita vertus, šio pagrindinio restitucijos būdo esmė atsiskleidžia per pačios restitucijos, kaip civilinių teisių gynimo būdo, paskirtį – atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, vadinasi, sureguliuoti situaciją taip, lyg sandoris apskritai nebūtų buvęs sudarytas ir atitinkamai sandorio šalys nebūtų atlikusios veiksmų, sudarančių sandorio dalyką. Restitucijos taikymas natūra bendriausia prasme reiškia sandorių šalių įpareigojimą atlikti priešpriešinius veiksmus tiems veiksmams, susijusiems su sandorio objektu, kurie buvo atlikti vykdant (vėliau negaliojančiu pripažintą) sandorį. Restitucijos taikymas natūra geriausiai atskleidžia šio instituto esmę ir užtikrina jo paskirtį, todėl būtent šio būdo parinkimas ir sudaro pagrindinės restitucijos taikymo taisyklės dalyką. Kita vertus, ką tiesiogiai nurodo ir CK 6.146 straipsnio nuostatos, taisyklė dėl restitucijos taikymo natūra nėra absoliuti, o šios taisyklės sąlygiškumas pagal šio straipsnio nuostatas sietinas su dviem aspektais: 1) neįmanomumu taikyti restituciją natūra; šiuo aspektu turimi omenyje tie atvejai, kai restitucijos pagal pripažintą negaliojančiu sandorį taikymo momentu yra sunaikintas ar dėl kitų priežasčių nėra objektyvios galimybės taikyti restituciją natūra; 2) didelių nepatogumų šalims sukėlimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo aspektu pirmiausia turimi omenyje tie atvejai, kai restitucijos taikymas natūra nepagrįstai apsunkintų abiejų sandorių šalių teisinę padėtį ir kartu būtų neproporcinga civilinių teisių gynimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019).
407119.
408Pagal CK 1.80 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, nukreipiantį į vindikaciją reglamentuojančio CK 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, sprendžiant restitucijos klausimą, ginami sąžiningo trečiojo asmens interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019).
409120.
410Pažymėtina ir tai, kad restitucija neapima visų neigiamų sudaryto sandorio vykdymo pasekmių, pvz., dėl sandorio vykdymo padarytos žalos ar nuostolių. Jeigu dėl įvykdyto pripažinto negaliojančiu ar niekinio sandorio ar kitų restitucijos pagrindu buvusių aplinkybių asmuo patyrė žalos (nuostolių), tai jų atlyginimas priteisiamas civilinės atsakomybės pagrindais, o ne taikant restituciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-695/2017).
411121.
412Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė restituciją natūra, kaip negaliojančiais pripažintų sandorių, kuriais UAB „Aldengas“ turtas buvo perleistas susijusiems asmenims, teisinę pasekmę. Kitaip tariant, asmenims, kurie buvo nesąžiningi, kadangi žinojo (turėjo žinoti) apie sandoriais pažeidžiamas imperatyvias įstatymų nuostatas, perleidžiamam turtui taikytus apribojimus, apie pažeidžiamus kitų UAB „Aldengas“ kreditorių interesus, sudėtingą UAB „Aldengas“ finansinę padėtį bei tai, kad sandoriais perleidžiama didžioji dalis bendrovės ilgalaikio turto dalis (minėta, kad 2009 m. sudarius pirmuosius ginčo sandorius, kuriais UAB „Aldengas“ turtas išskirtinai buvo perleistas vienam išieškotojui – BUAB „DZO CAPITAL“, bendrovės ilgalaikis turtas sumažėjo daugiau nei penkis kartus). Tokie sandoriai apima visus ginčo sandorius, išskyrus, susijusius su turtu, esančiu ( - ), kuris galiausiai buvo perleistas nepaneigtos sąžiningumo prezumpcijos ginamai, reikšmingų sąsajų su kitomis ginčo sandorių šalimis bylos duomenimis neturinčiai UAB „ERELITA FURNITURE“.
413122.
414Vis dėlto, teismas sprendime iš esmės taikė vienašalę restituciją, kuri neatitinka šioje nutartyje aptartos restitucijos instituto paskirties, restitucijos tikslo – grąžinti sandorio šalis į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo. Įprastu atveju, ieškinį pareiškus ne bankrutuojančiai (bankrutavusiai) bendrovei, asmenims, iš kurių natūra išreikalaujamas atitinkamas turtas, turėtų būti grąžinamas pinigų ekvivalentas, kurį jie sumokėjo įsigydami šį turtą, tačiau šiuo atveju ieškovei, kuriai grąžinamas turtas, yra iškelta bankroto byla. Dėl bankroto proceso specifikos, asmenys, grąžinę turtą natūra (paskutiniai turto įgijėjai), turi teisę bankroto byloje būti įtraukti į ieškovės kreditorių sąrašą su atitinkamo dydžio finansiniais reikalavimais.
415123.
416Teisėjų kolegijos manymu, restitucijos natūra taikymas sąžiningai turtą įgijusios UAB „ERELITA FURNITURE“ atžvilgiu būtų neproporcinga civilinių teisių gynimo priemonė. Taigi, teismas pripažinęs negaliojančia sandorių, dėl UAB „Aldengas“ turto, esančio ( - ), grandinę, šioje dalyje turėjo spręsti alternatyvų ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Teismui pastarojo reikalavimo iš esmės nenagrinėjus, atitinkama bylos dalis – žalos atlyginimo klausimas dėl perleisto turto, esančio ( - ), perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų
417124.
418Teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstą, taip pat ir atsakovo antstolio M. P. apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, turėjo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009 suformuotomis teisės normų taikymo taisyklėmis. Iš minėtos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009 turinio matyti, kad ginčas toje byloje buvo kilęs dėl antstolio pareigos priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti priverstinio vykdymo veiksmus atsiradimo – toks ginčas nagrinėjamoje byloje nėra kilęs, antstolio veiksmų teisėtumas, priimant vykdyti vykdomąjį dokumentą (VMI sprendimą), nėra šios bylos (ginčo) dalykas (objektas). Dėl procesinės bylos baigties
419125.
420Aptartų aplinkybių bei išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija: nutraukia bylos dalį pagal reikalavimą dėl žalos iš atsakovų – antstolių S. U. ir M. P., atlyginimo; panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas taikė restituciją ir grąžino ieškovės BUAB „Aldengas“ nuosavybėn mechanines dirbtuves, unikalus Nr. ( - ), esančias ( - ), ir perduoda pirmosios instancijos teismui šioje dalyje nagrinėti alternatyvų reikalavimą dėl žalos atlyginimo (dėl turto, esančio ( - ), perleidimo); kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).
421Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktais, teisėjų kolegija
Nutarė
422Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimo dalį, kuria taikyta restitucija ir grąžintos ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aldengas“ nuosavybėn mechaninės dirbtuvės, unikalus Nr. ( - ), esančios ( - ); bylos dalį (dėl perleisto turto – mechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - )) pagal reikalavimą dėl žalos atlyginimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
423Bylos dalį dėl žalos iš atsakovų antstolio M. P. ir antstolio S. U. atlyginimo nutraukti.
424Kitą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.