Byla e2-507-823/2017
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bijusta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ ieškinį atsakovei UAB „Bijusta“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 23 d. preliminariu sprendimu patenkino ieškovės ieškinį ir priteisė iš atsakovės ieškovei 74 191,83 Eur skolą, 1 095,65 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. rugpjūčio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 673 Eur žyminį mokestį.
  2. Atsakovė prašė išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą lygiomis dalimis 7 mėnesiams. Nurodė, kad šiuo metu dėl susidariusios sunkios finansinės padėties neturi galimybės susimokėti skolos, kuri susidarė dėl ieškovės pakeistų paslaugų teikimo įkainių bei dėl Vyriausybės padidinto minimalaus darbo užmokesčio. Atsakovė pakeitė įmonės kainodarą bei rinkodarą, taip pat įmonės vidaus administravimą, todėl šiuo metu įmonės finansinė padėtis gerėja ir atsakovė jau gali mokėti skolą ieškovei, jau yra sumokėjusi 21 450 Eur. Atsakovė yra sudariusi ilgalaikes paslaugų teikimo sutartis, todėl ateityje gaus nuolatines pajamas. Per vienerius metus atsakovės mokėtinos sumos sudaro 157 677 Eur, kurių nemažą dalį būtent ir sudaro ieškovei mokėtinos sumos. Tuo tarpu per vienerius metus gautinos sumos sudaro 156 087 Eur. Atsakovė, siekdama optimizuoti savo pajamas ir sąnaudas, sudarė su valstybinėmis darbo biržomis darbo vietų steigimo sutartis, pagal kurias atsakovė gaus atitinkamas sumas darbo vietų steigimui, tokiu būdu sumažindamas sąnaudas darbuotojų darbo užmokesčiui. Neišdėsčius sprendimo vykdymo, nebus užtikrintas tinkamas sprendimo vykdymas, o dėl taikomų netesybų ir procesinių palūkanų išieškojimo, įmonės skola tik didės.
  3. Ieškovė nesutiko su atsakovės prašymu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė yra nesąžininga skolininkė, kuri pripažįstą skolą, tačiau vengia laiku atsiskaityti. Ieškovė iš karto nesikreipė į teismą, derino atsiskaitymo terminus. Atsakovė teikė savo mokėjimo išdėstymo terminus, kurių vis tiek nesilaikė. Atsakovė sutikdama su skola, tačiau teikdama nepagrįstus prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, vėliau jų atsisakydama, vilkina procesą ir sąmoningai veikia prieš operatyvų civilinės bylos išnagrinėjimą. Atsakovė sudarė tik dvi darbo vietų steigimo sutartis, kuriomis buvo įsteigtos tik dvi teritorinių darbo biržų finansuojamos darbo vietos. Tai sudaro vos 2 procentus visų atsakovės darbo vietų, todėl ši aplinkybė nėra reikšminga. Visos atsakovės pateiktos sutartys yra sudarytos iki bylos iškėlimo, o dauguma - dar 2013 m. Taigi, atsakovė iš sutarčių gavo pajamas dar iki įsiskolinimo. Vien iš daugiau nei trejus metus galiojančių sutarčių objektyviai neįmanoma nustatyti galimo paslaugų apimčių padidėjimo ir atitinkamo atsakovės pajamų didėjimo, todėl atsakovė neįrodė aplinkybių, kuriomis remiasi. Atsakovė neįrodė, kad yra išimtinis atvejis, sudarantis pagrindą išdėstyti sprendimo vykdymą, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių tai, kad atsakovės interesai yra svarbesni nei ieškovės interesai. Ieškovės turto apsauga yra susijusi su viešojo intereso bei valstybei priklausančio turto (lėšų) disponavimo efektyvumo principo apsauga. Tuo tarpu atsakovė yra verslo subjektas, akivaizdžiai netinkamai planavęs savo veiklą bei įsipareigojimus.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi netenkino atsakovės UAB „Bijusta“ prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.
  2. Teismas nustatė, kad pagal 2016 m. birželio 3 d. atsakovės balansą įmonės finansinė padėtis, lyginant su praėjusiais finansiniais metais, yra pablogėjusi. Įmonė 2016 m. birželio 30 d. turėjo turto už 170 488 Eur, o įsipareigojimai sudarė 157 677 Eur. Nuo praėjusių finansinių metų įmonės įsipareigojimai ir mokėjimai padidėjo tik 21 318 Eur, tačiau įmonės turtas sumažėjo 34 449 Eur. Atsižvelgdamas į tai teismas padarė išvadą, kad įmonės padėtis yra blogesnė lyginant su praėjusiais finansiniais metais, tačiau konstatavo, kad vien turtinė atsakovės padėtis negali lemti privalomo sprendimo įvykdymo išdėstymo.
  3. Teismas nurodė, kad, neskaitant dviejų darbo vietų steigimo sutarčių sudarymo, atsakovė nepateikė jokių planų, skaičiavimų ar dokumentų, kurie įrodytų atsakovės finansinės padėties gerėjimą. Atsakovės vykdomi mokėjimai ieškovei patvirtina, kad atsakovė nevengia skolos mokėjimo, tačiau mokėjimai atliekami kelis kartus per mėnesį, yra nereguliarūs, todėl teismas negali daryti išvados, kad išdėsčius sprendimo vykdymą 7 mėnesiams butų užtikrintas realus teismo sprendimo įvykdymas.
  4. Teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad visos atsakovės pateiktos sutartys yra sudarytos dar iki bylos iškėlimo dienos. Atsakovė nepateikė jokių sutarčių priedų ar pakeitimų, kurie patvirtintų galimą pajamų didėjimą. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog turės realią sprendimo įvykdymo galimybę ateityje ir jo vykdymas nebus dar labiau užtęstas.
  5. Teismo vertinimu, teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas atsakovės nurodomu būdu (7 mėnesiams) sąlygotų akivaizdžią interesų disproporciją vienos šalies naudai. Juo labiau, kad atsakovei pareiškus prieštaravimą dėl preliminaraus sprendimo, o po to jį atsiėmus, to sprendimo įvykdymo procesas jau yra užsitęstas 3 mėnesiais. Be to, iš prašymo turinio matyti, kad atsakovė susidariusią situacija vertina išimtinai tik per savo interesų apsaugos prizmę, darydama prielaidą, kad ieškovės interesai nenukentės dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo. Teismo nuomone, toks vertinimas nėra pagrįstas ir negali užtikrinti protingos interesų pusiausvyros.
  6. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog išdėsčius teismo sprendimo vykdymą nebus pažeisti kitos šalies lūkesčiai ar iš esmės nebus paneigtas teismo sprendimas.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7

  1. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Bijusta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovės mokėjimai ieškovei yra nereguliarūs, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas neužtikrins teismo sprendimo įvykdymo. Pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė didelėmis sumomis dengia savo įsiskolinimą ieškovei, o tai patvirtina ne tik atsakovės gaunamas reguliarias pajamas, bet ir galimybę vykdyti savo skolinius įsipareigojimus ieškovei ir netgi realų jų vykdymą.
    2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad iš daugiau nei trejus metus galiojančių sutarčių neįmanoma objektyviai nustatyti galimo paslaugų apimčių padidėjimo ir atitinkamo atsakovės pajamų didėjimo. Įmonės finansams įtakos turi ne tik gaunamos pajamos, bet ir patiriamos išlaidos. Keletas iš daugelio pateiktų sutarčių patvirtina, kad atsakovė turi ilgalaikių įsipareigojimų ir ateityje ketina gauti reguliarių pajamų, iš kurių ir vykdys savo įsipareigojimus ieškovei. Aplinkybė, kad ieškovė sėkmingai apmoka skolą ieškovei, tik papildomai patvirtina, kad atsakovė nevengia savo įsipareigojimų ir juos vykdo iš gaunamų pajamų.
    3. Teismas nurodė, kad prie prašymo pridėtos sudarytos darbo sutartys sudaro vos 2 procentus visų darbuotojų skaičiaus, todėl yra nereikšmingos nagrinėjant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą. Tačiau teismas turėtų vertinti įrodymų visetą. Atsakovė ėmėsi realių veiksmų, kad sumažintų patiriamas veiklos sąnaudas ir sudarė darbo vietų steigimo sutartis, kurios šias sąnaudas sumažino. Nors tai nėra ženkli suma, tačiau tai yra tik viena iš keleto priemonių, kurių ėmėsi atsakovė, siekdama sumažinti patiriamas išlaidas. Iš sutaupytų sumų atsakovė taip pat turi galimybę mažinti skolą.
    4. Atsakovei nuosavybės teise priklauso tik dvi itin nedidelės vertės transporto priemonės. Taigi, atsisakymas išdėstyti sprendimo vykdymą neužtikrintų greitesnio skolos grąžinimo ieškovei, o tik pablogintų atsakovės finansinę padėtį, tokiu būdu užtęsiant skolos grąžinimą, nes atsakovė būtų priversta papildomai dengti dar ir išlaidas už antstolio suteiktas paslaugas. Tokia situacija akivaizdžiai prieštarautų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintiems sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.
    5. Teismas visiškai nepasisakė dėl prašymo argumentų, kad neišdėsčius sprendimo vykdymo įmonė būtų priversta nutraukti veiklą, todėl darbo vietas prarastų netgi 110 darbuotojų. Tai būtų nenaudinga ne tik atsakovei, bet ir pačiai valstybei.
  2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė AB „Lietuvos paštas“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šias argumentais:
    1. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad skolą dengia didelėmis dalimis. Pateikti įrodymai patvirtina, kad skola grąžinama nereguliariais ir nedideliais mokėjimais. Pati byla iškelta dar 2016 m. rugpjūčio mėnesį, taigi nuo bylos iškėlimo praėjo 4 mėnesiai. Jeigu atsakovės teiginiai būtų teisingi, ji jau būtų sumokėjusi daugiau nei pusę skolos ieškovei.
    2. Visos atsakovės pateiktos sutartys yra sudarytos iki bylos iškėlimo, o dauguma dar 2013 m., todėl atsakovė iš šių sutarčių gavo pajamas dar iki skolos ieškovei susidarymo. Atsakovė nepateikė jokių sutarčių priedų arba pakeitimų, kurie įrodytų galimą didesnių pajamų, leisiančių atsiskaityti su ieškove, gavimą. Vien iš daugiau nei trejus metus galiojančių sutarčių objektyviai neįmanoma nustatyti galimo paslaugų apimčių padidėjimo ir atitinkamo atsakovės pajamų padidėjimo.
    3. Atsakovė taip pat nepateikė jokių savo veiklos optimizavimą patvirtinančių įrodymų. Byloje esantis ieškovės ir atsakovės susirašinėjimas iki šios civilinės bylos iškėlimo patvirtina, kad atsakovė suvokė savo finansinės padėties sudėtingumą ir negalėjimą atsiskaityti su ieškove dar 2016 m. gegužės mėnesį. Atsakovė pareiškė aiškiai nepagrįstus prieštaravimus dėl teismo preliminaraus sprendimo, o prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo – praėjus beveik 3 mėnesiams po civilinės bylos iškėlimo.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė tenkinti atsakovės prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą 7 mėnesių laikotarpiui.
  2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Teismo sprendimo privalomumas, pasireiškiantis tuo, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis), lemia, jog sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais.
  3. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovės skola ieškovei faktiškai susidarė 2016 m. birželio-liepos mėnesiais, derybos dėl skolos mokėjimo terminų tarp šalių vyko nuo 2016 m. birželio mėnesio. Pirmos instancijos teismas 2016 m. rugpjūčio 23 d. preliminariu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovės 74 191,83 Eur skolos ir 1 095,65 Eur palūkanų, iš viso – 75 287,48 Eur. Atsakovė prašo priteistos skolos mokėjimą išdėstyti 7 mėnesiams, todėl ji turėtų per mėnesį sumokėti ieškovei po 10 755,35 Eur. Tačiau atsakovės pateikti duomenys apie atliktus mokėjimus patvirtina, jog ji rugsėjo-lapkričio mėnesiais galėjo sumokėti tik vidutiniškai po 8 393 Eur. Be to šie mokėjimai kiekvieną mėnesį nebuvo tolygūs. Todėl pripažintina, kad pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog sprendimo įvykdymo išdėstymas 7 mėnesiams neužtikrins realaus šio sprendimo įvykdymo.
  4. Atsakovė pateikė teismui septynias sutartis, sudarytas 2007 m., 2013 m. ir 2016 m. su įvairiais juridiniais asmenimis. Pagal šias sutartis atsakovė yra įsipareigojusi teikti užsakovams pasiuntinių ir pašto paslaugas. Sutiktina su atsakovės atskirojo skundo argumentu, jog šios sutartys yra ilgalaikės ir užtikrina atsakovei reguliarias pajamas. Tačiau pagal šias sutartis gaunamos ir gautinos paslaugos priklauso nuo užsakymų kiekio bei jų kainų. Atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad šias sutartis sudarę užsakovai didina arba ketina ateityje didinti užsakymų kiekius ar sutinka mokėti atsakovei didesnę kainą už paslaugų teikimą. Byloje esantys duomenys apie atsakovės skolas bei turimą turtą patvirtina, jog iki šiol atsakovės gaunamų pajamų neužteko tinkamai ir laiku vykdyti jos įsipareigojimus ieškovei.
  5. Atsakovė pateikė teismui duomenis, jog su Vilniaus ir Panevėžio teritorinėmis darbo biržomis sudarė sutartis dėl dviejų subsidijuojamų darbo vietų įsteigimo. Tačiau atsakovė taip pat nurodo, jog iš viso turi 110 darbuotojų. Atsakovė nepateikė teismui jokių finansinių skaičiavimų, leidžiančių teismui palyginti viso atsakovės darbuotojams mokamo darbo užmokesčio galimą sumažėjimą. Sutiktina su atsakovės atskirojo skundo argumentu, jog teismas turėtų vertinti turimų įrodymų visų. Tačiau atsakovė pateikia teismui tik jos sudarytas paslaugų teikimo ar darbo vietų steigimų sutartis, bet beveik nepateikia jokių detalių duomenų jos gautas ir numatomas gauti pajamas bei galimas išlaidas. Vieninteliai atsakovės pateikti 2015 m. ir 2016 m. balansai rodo įmonės turimo turto mažėjimą bei finansinių įsipareigojimų didėjimą.
  6. Atsakovė nurodo, jog neišdėsčius teismo sprendimo vykdymo, įmonė būtų priversta nutraukti savo veiklą, todėl darbo vietas prarastų 110 darbuotojų. Tačiau ieškovė byloje yra pateikusi VSDFV duomenis, pagal kuriuos 2016 m. lapkričio 18 d. atsakovė turėjo 96 darbuotojus, o jos skola VSDF biudžetui buvo 13 869,23 Eur. Todėl teismas negali daryti išvados, kad ir iki skolos priteisimo atsakovė tinkamai užtikrindavo savo darbuotojų interesus.
  7. Pirmos instancijos teismas, svarstydamas galimybę išdėstyti sprendimo vykdymą, tinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais ir kad bloga atsakovės turtinė padėtis savaime nelemia sprendimo vykdymo išdėstymo būtinybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Teismas taip pat pagrįstai vertino, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pagal į bylą pateiktus įrodymus nesant galimybės spręsti, jog atsakovė bus pajėgi tinkamai įvykdyti sprendimą jį išdėsčius prašomam terminui, sprendimo vykdymo išdėstymas pažeistų nurodytus principus bei kitos proceso šalies teisėtus lūkesčius, neužtikrintų proceso šalių interesų pusiausvyros.
  8. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pagrįstai atsisakė išdėstyti sprendimo vykdymą, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 320 straipsnis).

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai