Byla 2-529/2011

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 20 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. B2-2500-450/2010 pagal kreditoriaus G. G. prašymą atstatydintas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Atstata“ bankroto administratorius

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viginto Višinskio ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Atstata“ administratoriaus E. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 20 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. B2-2500-450/2010 pagal kreditoriaus G. G. prašymą atstatydintas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Atstata“ bankroto administratorius, ir

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas, ar vienas bankrutuojančios įmonės kreditorius turi teisę kreiptis į teismą dėl paskirto bankroto administratoriaus atstatydinimo ir ar pagrįstai buvo atstatydintas atsakovo bankroto administratorius.

7II.

8Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas pagal BUAB „Atstata“ kreditoriaus G. G. prašymą 2010-10-20 nutartimi atstatydino BUAB „Atstata“ bankroto administratorių E. R. iš pareigų ir BUAB „Atstata“ administratoriumi paskyrė UAB „Karaliaučiaus grupė“.

10Teismas nurodė, kad G. G., kaip BUAB „Atstata“ kreditorius, neturi teisės vienasmeniškai bei tiesiogiai kreiptis į teismą dėl BUAB „Atstata“ administratoriaus atstatydinimo, tačiau teismas, įvertinęs kreditoriaus prašyme nurodytas aplinkybes, susijusias su galimai netinkamu E. R. kaip BUAB „Atstata“ administratoriaus pareigų vykdymu, turi teisę svarstyti klausimą dėl administratoriaus atstatydinimo. Tokio praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas, kuris yra nurodęs, kad bet kurioje bankroto procedūros stadijoje neribojama teismo teisė kelti ir spręsti klausimą, ar bankroto administratorius tinkamas vykdyti pavestas funkcijas, o faktinis pagrindas tam gali būti ir atskiro kreditoriaus teismui pateikta informacija.

11Atsižvelgiant į aplinkybes, jog administratoriaus atliekamos bankroto procedūros buvo pakankamai fragmentiškos, o pats BUAB „Atstata“ bankroto procesas užsitęsė dėl teismui nežinomų objektyvių priežasčių, be to, teismas ne kartą (2008-03-03, 2009-03-30, 2009-11-04, 2010-04-28) kreipėsi tiek į administratorių, tiek į Įmonių bankroto valdymo departamentą dėl administratoriaus vilkinamų bankroto procedūrų, tačiau administratorius tik formaliai atsirašinėdavo, nepateikdamas objektyvių priežasčių, sąlygojančių neprotintai ilgą BUAB „Atstata“ bankroto procesą, apygardos teismas sprendė, kad BUAB „Atstata“ administratoriaus netinkamą vykdė pareigas (Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 15 p.), o visų protingų bankroto procedūrų terminų pažeidimas sąlygoja BUAB „Atstata“ kreditorių bei bankrutuojančios įmonės interesų pažeidimą (Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 14 p.). Be to, administratorius tinkamai nevykdė pareigos apie bankroto proceso eigą informuoti kreditorius.

12Administratoriaus nurodyta aplinkybė apie civilinės bylos, kurioje kreditorius G. G. siekia prisiteisti 69970,34 Lt sumą iš atsakovo R. B., baigtis neturi reikšmės sprendžiant dėl administratoriaus veiksmų bei neveikimo, kurie galimai neatitinka LR Įmonių bankroto įstatymo nustatytų principų bei reikalavimų, taip pat sprendžiant administratoriaus atstatydinimo tikslingumo klausimą.

13Pareiškėjo BUAB „Atstata“ kreditoriaus G. G. pateikti rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, jog tik po 2010 m. kreipimosi į administratorių dėl reikalavimo teisės į atsakovo skolininką perleidimo, administratorius pasiūlė kreditoriui G. G. pasirašyti reikalavimo perleidimo sutartį. Tokie administratoriaus veiksmai yra diskriminuojantys pareiškėją ir neatitinka LR Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 14 punkto reikalavimų.

14III.

15Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

16BUAB „Atstata“ administratorius dėl šios nutarties padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

171. ĮBĮ atskiriems kreditoriams nesuteikia teisės kreiptis į teismą dėl bankrutuojančios įmonės administratoriaus atstatydinimo.

182. Apygardos teismas tik paviršutiniškai nustatė, kad administratoriaus atliekamos procedūros buvo pakankamai fragmentiškos, o pats BUAB „Atstata“ bankroto procesas užsitęsė dėl teismui nežinomų objektyvių priežasčių. Kreditorių komitetas nusprendė reikalavimo teisę į R. R. parduoti varžytinėse, jeigu nepavyks varžytinėse, paprastai, o jeigu ir taip nepavyks, reikalavimo teisę perleisti kreditoriams, kas ir yra daroma. Liko nepasirašytos reikalavimo perleidimo sutartys tik su keliais kreditoriais.

193. Pareiškėjas yra suinteresuotas, kad UAB „Atstata“ bankroto procedūra nepasibaigtų, nes jai pasibaigus, pasibaigs ir pagrindinė prievolė, kuria vadovaudamasis pareiškėjas siekia prisiteisti iš R. B. beveik tokią pačią sumą kaip ir kreditorinis reikalavimas.

20Pareiškėjas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

211. Administratorius atskirąjį skundą padavė praleidęs jo padavimui nustatytą terminą ir įsiteisėjusios skundžiamos nutarties pagrindu BUAB „Atstata“ administratoriumi buvo užregistruota UAB „Karaliaučiaus grupė“. Apygardos teismas nepagrįstai atnaujino terminą atskirajam skundui paduoti. Administratorius dalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas jo atstatydinimo klausimas ir žinojo, kada nutartis bus skelbiama, tačiau ja nesidomėjo.

222. Apygardos teismas skundžiama nutartimi tinkamai motyvavo esant pagrindą atstatydinti UAB „Atstata“ bankroto administratorių E. R..

233. UAB „Atstata“ kreditorius turėjo teisę kreiptis į teismą dėl administratoriaus atstatydinimo, kadangi pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką bet kurioje bankroto proceso stadijoje neribojama teismo teisė kelti ir spręsti klausimą, ar bankroto administratorius tinkamas vykdyti jam pavestas funkcijas, o pagrindas tam gali būti ir atskiro kreditoriaus pateiktas informacija.

244. BUAB „Atstata“ pabaiga negali įtakoti kreditoriaus teisės išieškoti skolą iš BUAB „Atstata“ laiduotojo.

25IV.

26Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27Atskirasis skundas netenkintinas.

28Pagal CPK pirmojo straipsnio pirmosios dalies nuostatas bankroto bylos nagrinėjamos pagal minėto kodekso taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų. Toks specialus įstatymas bankroto byloms nagrinėti yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau tekste – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos bankroto proceso metu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja minėto įstatymo nuostatoms (ĮBĮ 1 str. 3 d.).

29Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalį atstatydinti administratorių iš pareigų gali tik teismas. Dėl administratoriaus pakeitimo į teismą turi teisę kreiptis kreditorių susirinkimas (komitetas) (ĮBĮ 11 str. 8 d. 2 p.). Teisę teikti teismui prašymą dėl atsistatydinimo iš pareigų turi ir administratorius (ĮBĮ 11 str. 8 d. 1 p.). Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės akcininkams ar atskiriems kreditoriams teisės kreiptis į teismą su prašymu dėl administratoriaus pakeitimo įstatymas nesuteikta. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymas neriboja teismo teisės bet kurioje bankroto procedūros stadijoje kelti ir spręsti klausimą dėl bankroto administratoriaus tinkamumo vykdyti pavestas funkcijas, o faktinis pagrindas tam galėtų būti ir atskiro kreditoriaus teismui pateikta informacija. Bankroto bylų procese teismas turi būti aktyvus, nes ĮBĮ normos yra viešosios teisės normos. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas, turėdamas duomenų, leidžiančių pagrįstai abejoti administratoriaus pareigų tinkamu vykdymu, vadovaudamasis ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalimi, gali ratio legis (pagal įstatymą) svarstyti klausimą dėl administratoriaus atstatydinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-869/2008, 2009 m. sausio 21 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-67/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m.gruodžio 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2097/2010). Todėl apygardos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi, remdamasis kreditoriaus pareiškimu ir bankroto byloje esančiais duomenimis, pasisakė dėl BUAB „Atstata“ bankroto administratoriaus atstatydinimo tikslingumo.

30Apygardos teismas skundžiama nutartimi išsamiai motyvavo ir byloje esančiais duomenimis pagrindė išvadą, jog yra pagrindas dėl netinkamų administratoriaus pareigų, numatytų Įmonių bankroto įstatyme 11 str. 3 d. 14 ir 15 punktuose vykdymo atstatydinti UAB „Atstata“ bankroto administratorių E. R., todėl šių apygardos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytų motyvų apeliacinės instancijos teismas nekartoja. Apygardos teismo nustatytas administratoriaus pareigų netinkamas vykdymas pasireiškė kaip išsamios informacijos apie bankroto proceso eigą neteikimas įgaliotiems ją gauti subjektams (teismui, bankrutuojančios įmonės kreditoriams), atskiro kreditoriaus (pareiškėjo) diskriminavimu, pasiūlant jam sudaryti reikalavimo į bankrutuojančios įmonės skolininką perleidimo sutartį tik po to, kai į administratorių kreipėsi pats kreditorius. Papildomai paminėtina, kad atstatydintas administratorius nepakankamai rūpinosi ne tik greita ir sklandžia bankroto proceso eiga, išsamiu teismo bei kreditorių informavimu apie proceso eigą, bet aktyviai nesidomėjo ir teismo nutartimi, kuria išspręstas jo atstatydinimo klausimas. Administratorius, žinodamas, kada ši nutartis bus skelbiama, nesidomėjo jos turiniu ir todėl, kad laukė, kol nutartis jam bus atsiųsta, dėl jos atskirąjį skundą padavė praleidęs atskirojo skundo padavimui nustatytą terminą. Tai taip pat rodo nepakankamai rūpestingus administratoriaus veiksmus.

31Teisėjų kolegija nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su pareiškėjo galimybėmis išsiieškoti skolą iš laiduotojo ir galimo suinteresuotumo UAB „Atstata“ bankroto proceso nesibaigimu, kaip dėl teisiškai nereikšmingų atskirojo skundo išnagrinėjimui.

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

33Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 20 d. nutartį.