Byla 2-2097/2010

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Audronės Jarackaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankroto administratoriaus A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti kreditoriaus UAB „Druskininkų autobusų parkas“ prašymą pakeisti bankroto administratorių ir atstatydino bankroto administratorių A. S., civilinėje byloje Nr. B2-5411-178/2010.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 17 d. nutartimi UAB „Druskininkų autobusai“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas A. S. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartimi buvo patvirtinti UAB „Druskininkų autobusai“ kreditoriniai reikalavimai, kurie patikslinti 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi.

5BUAB „Druskininkų autobusai“ kreditorius UAB „Druskininkų autobusų parkas“ prašė pakeisti BUAB „Druskininkų autobusai“ administratorių A. S. administratore E. K. Nurodė, kad A. S. yra ir UAB „Druskininkų autobusai“ kreditoriaus BUAB „Transrema“ administratorius. ĮBĮ 11 str. 4 d. draudžia įmonės kreditoriui (šiuo atveju kreditoriaus atstovui) būti įmonės administratoriumi. ĮBĮ 11 ir 23 straipsniai nedraudžia kreditoriams kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo.

62010 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus UAB „Druskininkų autobusų parkas“ prašymą pakeisti bankroto administratorių, atstatydino bankroto administratorių A. S. ir BUAB „Druskininkų autobusai“ bankroto administratoriumi paskyrė E. K. Pirmosios instancijos teismas kreditoriaus UAB „Druskininkų autobusų parkas“ prašymą atsisakė priimti, nes nustatė, jog teisės aktai nenumato galimybės kreditoriui teisės kreiptis į teismą su prašymu dėl administratoriaus atstatydinimo. Vilniaus apygardos teismas minėta nutartimi nutarė atstatydinti administratorių A. S., nes nustatė, kad yra kilęs interesų konfliktas su administruojama įmone BUAB „Druskininkų autobusai“, kuris kelia grėsmę sklandžiam bankroto procedūrų vykdymui.

72010 m. spalio 11 d. administratorius A. S. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-5411-178/2010. Atskiruoju skundu prašo pakeisti skundžiamos nutarties dalį t. y. panaikinti skundžiamos nutarties dalį, kuria nutarta atstatydinti A. S. iš BUAB „Druskininkų autobusai“ bankroto administratoriaus pareigų ir šios bendrovės administratoriumi paskirti E. K. Šį prašymą grindžia tokiais argumentais:

81. Apelianto administruojama BUAB „Transrema“ yra trečios eilės BUAB „Druskininkų autobusai“ kreditorius, BUAB „Transrema“ neįeina į BUAB „Druskininkų autobusai“ kreditorių komiteto sudėtį, o tai lemia, jog tarp apelianto ir jo administruojamos įmonės nėra interesų konflikto ir jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė atstatydinti apeliantą iš BUAB „Druskininkų autobusai“ bankroto administratoriaus pareigų.

92. BUAB „Druskininkų autobusai“ bankroto administratorė E. K. yra galimai suinteresuota bylos baigtimi, o tai yra pagrindas pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį neteisėta, nepagrįsta ir dėl to naikintina.

103. Pirmosios instancijos teismas pažeidė jo konstitucines teises, nes skundžiama nutartimi teismas atstatydino apeliantą neišsprendęs apmokėjimo už jo atliktą darbą klausimo.

112010 m. spalio 22 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas UAB „Druskininkų autobusų parkas“ atsiliepimas į atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-5411-178/2010. Atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Šį prašymą grindė tuo, kad A. S., sutikdamas administruoti BUAB „Druskininkų autobusai“, sąmoningai pateikė teismui klaidingą informaciją dėl bankroto administratoriaus atitikties teisės aktų reikalavimams, nevykdė kreditorių komiteto reikalavimų, o tai leidžia daryti išvadą, kad bankroto administratoriaus A. S. kandidatūra neatitinka patikimumo, sąžiningumo bei nešališkumo reikalavimų ir kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Taip pat nurodo, kad apelianto argumentai dėl galimo E. K. suinteresuotumo bankroto bylos baigtimi yra nepagrįsti įrodymais ir negali būti pagrindu naikinti skundžiamos nutarties dalį.

12Atskirasis skundas netenkintinas.

13Įmonės administratorius – vienas iš svarbiausių asmenų bankroto procese, kuris iš esmės vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas bei atlieka teisinį tyrimą dėl atsakovo bei su juo susijusių asmenų veiksmų ar neveikimo. Įstatymas įtvirtina administratoriaus pareigą lygiai ginti visų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Ši pareiga reiškia, kad bet kurie bankroto administratoriaus veiksmai ir sprendimai turi būti paremti visiško nešališkumo, teisinio nesuinteresuotumo, bet kokio interesų konflikto vengimo principais, nes tik nešališkas ir profesionaliai veikiantis bankroto administratorius gali nustatyti tikrąsias nemokumo priežastis, pasiekti pusiausvyrą tarp įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, ir jos kreditorių interesų, teisingai išspręsti atskirus klausimus bankroto procese. Dėl administratoriaus svarbos bankroto procese neatsitiktinai tik teismas, laikydamasis teisės norminių aktų reikalavimų, turi teisę jį paskirti. Taip pat neatsitiktinai teismas yra vienas iš subjektų galinčių kelti klausimą dėl bankroto administratoriaus tinkamumo vykdyti pavestas funkcijas. Įstatymas neriboja teismo teisės bet kurioje bankroto procedūros stadijoje kelti ir spręsti klausimą dėl bankroto administratoriaus tinkamumo vykdyti pavestas funkcijas, o faktinis pagrindas tam galėtų būti ir atskiro kreditoriaus teismui pateikta informacija. Bankroto bylų procese teismas turi būti aktyvus, nes ĮBĮ normos yra viešosios teisės normos. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas, turėdamas duomenų, leidžiančių pagrįstai abejoti administratoriaus pareigų tinkamu vykdymu, vadovaudamasis ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalimi, gali ratio legis (pagal įstatymą) svarstyti klausimą dėl administratoriaus atstatydinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-869/2008, 2009 m. sausio 21 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-67/2009).

14Iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad 2009 m. kovo 24 d. nutartimi Kauno apygardos teismas iškėlė bankroto bylą (Nr. B2-409-510/2010) UAB „Transrema“ ir šią įmonę administruoti paskyrė A. S. Apeliantas A. S. šio fakto neginčija. UAB „Transrema“ pareiškė kreditorinį reikalavimą UAB „Druskininkų autobusai“, kurią administruoja A. S., bankroto byloje. Kaip minėta, bankroto administratoriaus veiksmai ir sprendimai turi būti paremti visiško nešališkumo, teisinio nesuinteresuotumo, bet kokio interesų konflikto vengimo principais. Nagrinėjamu atveju susidariusi situacija, kai tas pats asmuo administruoja bankrutuojančią įmonę ir jos kreditorių, kelia abejonių, ar A. S. veiksmai ir sprendimai administruojant UAB „Druskininkų autobusai“ bus nešališki. Ši aplinkybė lemia, kad, siekiant efektyvaus ir skaidraus bankroto proceso, bankroto administratorius A. S. turėtų būti atstatydintas iš UAB „Druskininkų autobusai“ bankroto administratoriaus pareigų. Būtent tai skundžiama nutartimi padarė pirmosios instancijos teismas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nėra pagrindo naikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nutarties dalį, kuria A. S. atstatydintas iš UAB „Druskininkų autobusai“ bankroto administratoriaus pareigų.

15Atskiruoju skundu apeliantas ginčija kaip nepagrįstą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nutarties dalį, kuria UAB „Druskininkų autobusai“ bankroto administratoriumi paskirta E. K. Nurodo, kad ji yra suinteresuota UAB „Druskininkų autobusai“ bankroto bylos baigtimi. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs taisyklę, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo paskirtas įmonės bankroto administratorius, gali būti naikinama tik tuomet, kai paskirtasis bankroto administratorius neatitinka ĮBĮ reikalavimų. Duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad E. K. neatitinka ĮBĮ reikalavimų, nėra. Priešingai, byloje yra pateikti dokumentai t. y. E. K. sutikimas administruoti UAB „Druskininkų autobusai“ (b. l. 1 t. 198), Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos bankroto administratoriaus pažymėjimas (b. l. 1 t. 199), bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas (b. l. 1 t. 200), deklaracija dėl atitikties teisės aktų reikalavimams (b. l. 1 t. 201), Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos raštas, kuriame nurodyta, jog E. K. atitinka ĮBĮ reikalavimus, įrodo, kad E. K. atitinka visus ĮBĮ nustatytus reikalavimus. Įrodymų, kad E. K. yra suinteresuota UAB „Druskininkų autobusai“ bylos baigtimi, apeliantas nepateikė. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nėra pagrindo naikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nutarties dalį, kuria UAB „Druskininkų autobusai“ bankroto administratoriumi yra paskirta E. K.

16Teisėjų kolegija išaiškina, kad apeliantas dėl apmokėjimo už atliktą darbą turi teisę kreiptis į teismą bendra ginčo teisenos tvarka.

17Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

19Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nutartį.

Proceso dalyviai
Ryšiai