Byla e2A-63-924/2020
Dėl įpareigojimo ištaisyti darbų trūkumus, tretieji asmenys A. Z., R. Z., E. I., Ž. T., J. T., I. S., L. S., M. M., S. G., N. T., V. L., A. L., E. Š., R. G., M. N..

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės, ir Linos Žemaitienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Norvegijos kontaktai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-448-962/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Norvegijos kontaktai“ ieškinį atsakovui E. R. dėl įpareigojimo ištaisyti darbų trūkumus, tretieji asmenys A. Z., R. Z., E. I., Ž. T., J. T., I. S., L. S., M. M., S. G., N. T., V. L., A. L., E. Š., R. G., M. N..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakovą per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ištaisyti sublokuotų dvibučių gyvenamųjų namų, esančių ( - ), ( - ), ( - ), ( - ) stogo apšiltinimo defektus: pakeisti minkštą mineralinę vatą prie fasadinės sienos tinkamo storio ir tinkamo ilgio minkšta mineraline vata; pakeisti minkštą mineralinę vatą tarp gegnių tinkamo pločio vata; ieškovės naudai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Nurodė, kad 2014 m. birželio 3 d. tarp ieškovės UAB „Norvegijos kontaktai“ ir atsakovo E. R., veikiančio individualios veiklos pagrindu, buvo sudaryta rangos sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pilnai įrengti gyvenamųjų namų, esančių ( - ) namų stogus, kas apima stogo konstruktyvo, apšiltinimo, dangos darbus; lietaus sistemos sumontavimo darbus; didelio ir mažo kaminų apskardinimo darbus, stogo apatinio karnizo pakalimo darbus; parapetų apskardinimo darbus; lauko palangių montavimo darbus. 2014 m. rugpjūčio 18 d. darbų priėmimo – perdavimo aktu ieškovė priėmė ( - ) atliktus darbus, 2014 m. rugpjūčio 28d., 2014 m. lapkričio 19 d. darbų priėmimo – perdavimo aktais priėmė ( - ) darbus. Darbų priėmimo – perdavimo aktus direktorius pasirašė, nes matė vizualiai stogus ant namų, kokybės netikrino, nes tuo metu jau viskas buvo apkalta, o be to E. R. anksčiau dirbo sąžiningai. Atsakovas 2014 m. birželio 3 d. išdavė garantinį raštą, kuriame nurodė, kad pagal sutartį atliktiems darbams suteikia 60 mėnesių garantiją. Garantinis raštas įsigaliojo 2014 m. spalio 30 d. 2016-2017 m. minėtų gyvenamųjų namų gyventojai pradėjo reikšti pretenzijas dėl nekokybiško stogų apšiltinimo. ( - ) savininkai L. S. ir I. S. kreipėsi į statybos ekspertą V. Š., kad jis atliktų stogo statybos techninę ekspertizę, nes esant dideliam vėjui virš lubų girdimas stiprus ūžimas, o žiemą peršąla 2-ojo aukšto, adresu ( - ), kambarių kampai. Jų prašymo pagrindu V. Š. apžiūrėjo ir įvertino stogo apšiltinimo būklę ir parengė defektų ataskaitą, pagal kurią nustatyti trūkumai: minkšta mineralinė vata prie fasadinės sienos yra per plona (6-15 cm) (rangovo klaidos); minkšta mineralinė vata yra per trumpa, pagal projektą turėjo būti suklota dar ir už fasadinės sienos ir baigtis kartu su namo sienų apšiltinimu (techninės priežiūros vykdymo trūkumai). Dėl per siauros ir per trumpos mineralinės vatos pradėjo formuotis medžiagų šilumos tilteliai. Dėl šilumos tiltelių buto patalpų lubų sandūros su sienomis tampa drėgnos. Pasekmės: pelėsis, grybelis, nevaldomi šilumos nuostoliai, konstrukciniai pažeidimai. Rangovas E. R. netinkamai (nevienodas ir per trumpas vatos apšiltinimo sluoksnis) atliko pastogės apšiltinimo darbus, todėl susidarė šilumos tilteliai, o kambarių lubų – sienų sandūrose per šilumos tiltelius į 2-ojo aukšto butą žiemos metu per lubas patenka šaltis. Rangovas netinkamai atlikdamas namo stogo apšiltinimo darbus (paslėpti darbai) pažeidė esminį statinio reikalavimą, statybos darbų techninio reglamentą STR 2.01.01(6):2008 ESR ,,Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“. 2017 m. rugpjūčio 28 d. S. G. pateikė rašytinę pretenziją, kreipėsi į statybos ekspertą V. Š., kad jis atliktų stogo statybos techninę ekspertizę. Jų prašymo pagrindu V. Š. apžiūrėjo ir įvertino stogo apšiltinimo būklę, termovizoriumi darytas nuotraukas ir parengė defektų ataskaitą, pagal kurią nustatyti trūkumai: minkšta mineralinė vata prie fasadinės sienos yra per plona (5-10 cm) (rangovo klaidos); minkšta mineralinė vata yra per trumpa, pagal projektą turėjo būti suklota dar ir už fasadinės sienos ir baigtis kartu su namo sienų apšiltinimu (rangovo klaidos ir techninės priežiūros vykdymo trūkumai); minkšta mineralinė vata per siaura tarp gegnių (rangovo klaidos). Dėl per siauros mineralinės vatos žiemos metu susidarė šilumos tilteliai. Tokie tilteliai atsiranda vietose, kur tokios medžiagos visiškai ar dalinai prasiskverbė į pastato apvalkalą arba kur medžiagos sluoksnio storis yra nevienodas. Dėl šilumos tiltelių, išorinio šalčio veikimo metu, buto patalpų lubų sandūros su sienomis tampa drėgnos. Pasekmės: pelėsis, grybelis, nevaldomi šilumos nuostoliai, konstrukciniai pažeidimai. S. G. atsiųstose termovizinėse nuotraukose matoma, kad šilumos tilteliai pagal mėlyną spalvą matomi bute galimi visame namo stoge, o ne tik patikrintose vietose. Buto sienų temperatūra šilumos tiltelių vietose yra ženkliai žemesnė. Rangovas netinkamai (per siauras ir per trumpas, vietomis per plonas vatos apšiltinimo sluoksnis) atliko pastogės apšiltinimo darbus, todėl namo eksploataciniu laikotarpiu susidarė šilumos tilteliai, o kambarių lubų – sienų sandūrose per šilumos tiltelius į 2 aukšto butą žiemos metu per lubas patenka šaltis. Rangovas netinkamai atlikdamas namo stogo apšiltinimo darbus (paslėpti darbai) pažeidė esminį statinio reikalavimą, statybos darbų techninio reglamento STR 2.01.01(6):2008 ESR ,,Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“. Vertinant šiuos darbų defektus, ieškovas pažymi, kad galima įžvelgti atsakovo netinkamai atliktų stogų šiltinimo darbų tendencijas. Nors ( - ) nebuvo apžiūrėtas visas stogas, nes atsižvelgiant į paslėptą trūkumų pobūdį tam būtų reikėję nuardyti visą stogą, tačiau minėtos trūkumų tendencijos (tie patys trūkumai ( - ) ir ( - )), leidžia daryti išvadą, kad, atlikdamas ginčui aktualių stogų apšiltinimo darbus, atsakovas darė tas pačias darbų klaidas, kas sąlygojo tapačius stogų trūkumus. Atitinkamai, galima daryti išvadą, kad ( - ) ir ( - ) stogo apšiltinimo darbai yra atlikti su Ataskaitoje Nr. 109A nurodyto tipo defektais, o ( - ) ir ( - ) stogo apšiltinimo darbai yra atlikti su nustatyti ataskaitoje Nr. 109B nurodyto tipo defektais.

93.

10Atsakovas E. R. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 m. birželio 3 d. rangos sutarties 2.2.3 punktu užsakovas (UAB „Norvegijos kontaktai“) įsipareigojo tikrinti atsakovo atliekamų rangos darbų gyvenamuosiuose pastatuose procesą, pareikšti jam pastabas (jei jų yra) bei teikti pasiūlymus. Taigi stogo šiltinimo ir dengimo darbai objektuose buvo prižiūrimi paskirtų ieškovės darbų vykdytojų ir vykdančių technine priežiūrą asmenų. Ieškovo ieškinyje nurodyta stogo šiltinimo medžiaga ant gyvenamųjų pastatų stogų buvo klojama iš viršaus, esant atvirai tiek apatinei, tiek viršutinei stogų konstrukcijai, dėl ko, jei būtų įdėtas per plonas sluoksnis šiltinimo medžiagos ar įdėtas netinkamas vatos kiekis, t. y. vata būtų per siaura ar per trumpa, ar vata būtų įdėta netinkamai, tai akivaizdžiai būtų matęsi. Dengiant objektų stogus, vata buvo tiek per plotį, tiek per ilgį išpjauta kaip to reikalaujama, nebuvo palikta jokių plyšių tarp vatos ir gegnių (viskas buvo sandaru). Ieškovo paskirtas darbų vykdytojas būdavo objektuose kiekvieną dieną bent po kelias valandas ir stebėdavo vykdomus darbus, taip pat, jis buvo nuolatos kviečiamas apžiūrėti atliktus dalinius darbus, tame tarpe ieškovo paskirtas darbų vykdytojas patikrino bei apžiūrėjo ir uždėtą ant objektų stogų šiltinimo vatą tiek iš viršaus, tiek iš apačios (tik po apžiūros buvo atliekami kiti darbai). Jokių pretenzijų dėl netinkamų darbų atlikimo nei rangovui, nei objektuose su juo dirbantiems kitiems asmenims nebuvo pareikšta. Ieškovo ieškinyje nurodyta ant objektų stogų sudėta mineralinė vata į lauko pusę buvo iškišta netgi ilgesnė nei nustatyta, užtikrinant, kad asmenys, kurie vykdys objektų fasado apšiltinimo darbus turėtų visas galimybes ją prispausti su putu polistirolu. Aplinkybes, jog visi objektų stogų darbai buvo atlikti tinkamai patvirtina byloje ieškovo pateikti 2014 m. rugpjūčio 28 d. ir 2014 m. rugpjūčio 18 d. darbą priėmimo-perdavimo aktai, iš kurių matyti, jog objektuose atlikti darbai, įskaitant stogo konstruktyvas, pašiltinimas, bei jo dangos darbai buvo priimti nepareiškiant jokių pretenzijų ir nenustatant jokių trūkumų. Statybos veiklos eksperto V. Š. defektų nustatymo ataskaitos Nr. 109A ir 109B negali patvirtinti atsakovo netinkamo darbų atlikimo. Objektų apžiūroje dalyvavo atsakovas, A. R., V. Š. ir UAB „Norvegijos kontaktai“ atstovai, rangovas ir ieškovės atstovai lipo ant objektų stogų ir atsakovas matė, kad jokios vatos netrūksta, ką patvirtina pridedamos foto nuotraukos, kurios buvo darytos objektų apžiūros metu. Tuo tarpu ekspertas V. Š., nelipdamas ant objektų stogų, ataskaitose, neaišku kuo vadovaujantis, nustatė, jog ant objektų stogų vatos trūksta, nors stovint prie objektų (neužlipant ant stogų) to objektyviai neįmanoma nustatyti, dėl ko ataskaitų išvados negali būti laikomos tinkamu įrodymu, patvirtinančiu netinkamą darbų atlikimą. Trečiųjų asmenų, kurie gyvena objektuose, pateiktų atsiliepimų turinys patvirtina, jog objektuose, esant dideliam vėjui, virš lubų yra girdimas stiprus ošimas, o žiemą per stogą patenka šaltas oras. Ieškovas tikėtina sąmoningai, siekiant suklaidinti teismą, nutylėjo, kad lygiai tokios pačios problemos buvo nustatytos ir kituose UAB „Norvegijos kontaktai“ statytuose kotedžuose, esančiuose ( - ). Atlikus kotedžo, esančio ( - ), tikrinimą, buvo pastebėta, kad yra neprivestas putų polisterolas iki stogo plėvelės, tai fiksavo darbų vykdytojas ir techninę apžiūrą vykdęs asmuo, kas leido daryti išvadą, jog defektai kotedže atsirado dėl netinkamai atliktų lauko sienų apšiltinimo darbų, kurių atsakovas nei ginčo objektuose, nei objekte ( - ), nedarė. Priešingai, nei nurodoma ieškinyje, objektų stogo šiltinimo darbai, kuriuos atliko E. R., buvo atlikti tinkamai, o objektuose esančios problemos (defektai) atsirado dėl netinkamai atliktų objektų išorės sienų šiltinimo darbų, kuriuos atliko kiti asmenys, už kurių netinkamą darbų atlikimą atsakovas negali būti atsakingas.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

124.

13Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovui 2550 Eur bylinėjimosi išlaidų, ekspertui V. Š. 194,85 Eur dalyvavimo teismo posėdyje išlaidų, valstybei 279,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

145.

15Teismas nustatė, kad 2014 m. birželio 3 d. tarp ieškovės ir atsakovo E. R. buvo sudaryta rangos sutartis, pagal kurią atsakovas (rangovas) įsipareigojo pilnai įrengti gyvenamųjų namų, esančių ( - ), namų stogus (stogo konstruktyvo, apšiltinimo, dangos darbus; lietaus sistemos sumontavimo darbus; didelio ir mažo kaminų apskardinimo darbus, stogo apatinio karnizo pakalimo darbus; parapetų apskardinimo darbus; lauko palangių montavimo darbus), o ieškovė (užsakovė) įsipareigojo apmokėti už darbus sutarties priede nurodytais įkainiais; darbams suteikta 60 mėnesių garantija. 2014 m. rugpjūčio 18 d. darbų priėmimo–perdavimo aktu ieškovė priėmė ( - ) atliktus darbus, o 2014 m. rugpjūčio 28 d., 2014 m. lapkričio 19 d. darbų priėmimo perdavimo aktais priėmė ( - ), darbus. Pagal 2014 m. liepos 1 d. rangos sutartį, ginčo objekte M. N. atliko namų apšiltinimo bei išorės apdailos darbus. Minėtuose namuose esantys butai parduoti tretiesiems asmenims. 2017 m. rugpjūčio 28 d. ieškovei pretenziją dėl nekokybiškai atliktų stogo darbų pateikė trečiasis asmuo S. G.. Iš pastato sandarumo klasifikavimo protokolo matyti, jog buvo atlikti buto, esančio ( - ), sandarumo matavimai. Statybinės veiklos ekspertas V. Š. parengė defektų nustatymo ataskaitas Nr. 109A ir 109B (namų, esančių ( - ) ir ( - )). Ieškovė buvo sudariusi dvi sutartis – statinio statybos techninės priežiūros sutartį su techniniu prižiūrėtoju E. Š. bei statinio statybos darbų vadovo sutartį su R. G.. Nors baigti stogo apšiltinimo darbai laikyti paslėptais darbais, visgi darbų eigos proceso metu vata ant ginčo objektų stogo buvo dengiama esant atviroms tiek viršutinei, tiek apatinei stogų konstrukcijai, kas leido techniniam prižiūrėtojui (statybos vadovui) nuodugniai apžiūrėti ir matyti atliktus darbus. Rangos sutartimi su atsakovu E. R. būtent ieškovė turėjo pareigą kontroliuoti rangos darbų atlikimą. Jokių pretenzijų dėl neva netinkamai atliktų objektų stogo šiltinimo ar kitų darbų nei juos vykdant, nei juos ieškovei priimant nebuvo pareikšta, ką patvirtina byloje esantys atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai, o priešingų įrodymų byloje nėra. Nors atsakovas 2014 m. birželio 3 d. išdavė garantinį raštą, kuriame nurodė, kad pagal sutartį atliktiems darbams suteikia 60 mėnesių garantiją, tačiau garantijos 5 punkte nurodyta, jog kokybės garantija netaikoma darbų eksploatacijos metu greitai besidėvinčioms detalėms bei medžiagoms, taip pat, jei kokybės trūkumai atsirado po darbų pridavimo dėl užsakovo ar trečiųjų asmenų kaltės. Teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad defektai, atsiradę ginčo namuose ( - ), yra sąlygoti atsakovo E. R. nekokybiškai atliktų stogo darbų, todėl ieškinį, kaip neįrodytą ir nepagrįstą, atmetė.

166.

17Rangos sutartimi šalys susitarė dėl 60 mėnesių garantinio termino, yra pasirašę darbų garantinį lapą, pagal kurį rangovas darbams suteikia 60 mėnesių garantiją, skaičiuojamą nuo garantinio lapo pasirašymo pradžios – 2014 m. birželio 3 d. Į teismą ieškovė kreipėsi 2018 m. kovo 9 d. Teismas, atsižvelgęs į šalių susitarimus, vadovaujantis CK 6.667 straipsnio 3 dalimi, sprendė, kad senaties terminas nėra praleistas, todėl prašymą taikyti senatį laikė nepagrįstu ir atmetė.

18III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

197.

20Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Norvegijos kontaktai“ prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl įpareigojimo pakeisti minkštą mineralinę vatą prie fasadinės sienos tinkamo storio ir tinkamo ilgio minkšta mineraline vata, panaikinti ir priimti naują sprendimą – šį ieškinio reikalavimą tenkinti; sprendime nurodyti, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovė turi teisę atlikti tuos veiksmus atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas; perskirstyti bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

217.1.

22Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus (tarp jų ir ekspertizės aktą), nepagrįstai atmetė eksperto V. Š. vertinimą, nepagrįstai vadovavosi atsakovo ir jo subrangovų paaiškinimais apie jų neva tinkamai atliktą darbą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo išvadai, kad defektai atsirado būtent dėl atsakovo netinkamai atliktų darbų. Eksperto V. Š. ekspertizės akto išvados turėjo būti vertinamos kartu su likusia ekspertizės akto dalimi, kas akivaizdžiai leidžia teigti, kad būtent atsakovas yra atsakingas už stogų apšiltinimo ties namų fasadais defektus, todėl jis privalo šiuos defektus pašalinti. Ekspertizės akte aiškiai nurodyta, kad neapšiltintų atitvarų, dėl kurių susidaro šilumos tilteliai, atsiradimo priežastis yra netinkamai atlikti darbai, nesivadovaujant techniniu projektu. Teismo ekspertas ne tik nustatė stogo apšiltinimo ties namų sienomis defektą, bet ir konstatavo atsakovo atsakomybę už jį. Teismas sprendime šį defektą apskritai ignoravo, dėl ko nepagrįstai ieškinį atmetė. Iš ekspertizės akto aprašomojoje dalyje esančių nuotraukų matyti, kad plyšys susidarė dėl minkštos vatos, kurią dėjo atsakovas, trūkumo. Teismas nepagrįstai suabsoliutino eksperto nustatytą aplinkybę, kad namų S1 ir S1A stogo atveju buvo palikta 33-35 cm ilgio vata, o namų S4 ir S4A stogo atveju vata nupjauta. Nepaisant to, jog namų S1 ir S1A bei namų S4 ir S4A stogų atveju ekspertas nustatė skirtingas aplinkybes dėl iškištos/nupjautos vatos, jis abiejų stogų atveju nustatė stogo apšiltinimo ties namų fasadais defektus, kas rodo, jog aukščiau nurodyta aplinkybė, kuria teismas sprendime išskirtinai rėmėsi, nėra reikšminga sprendžiant dėl atsakovo atsakomybės dėl nustatytų defektų. Byloje taip pat buvo pateiktos ir ataskaitos, kuriose į teismo ekspertų sąrašą įrašytas ekspertas taip pat nustatė stogų šiltinimo ties namų fasadais trūkumus ir nurodė, kad už juos atsakingas atsakovas. Kuomet byloje du ekspertai yra nustatę stogų šiltinimo ties namų fasadu defektus, o vienas jų aiškiai įvardina, kad už defektus atsako atsakovas, o iš kito ekspertizės akto nuotraukų, vadovaujantis elementaria logika, matyti atsakovo atsakomybė, teismas negalėjo padaryti išvados, jog nėra pagrindo spręsti, kad defektai susidarė būtent dėl atsakovo netinkamai atliktų darbų.

237.2.

24Teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo ir atsakovo subrangovo liudijimais, kad stogų apšiltinimo darbus jie atliko tinkamai, mineralinės vatos paliko iškištos 30-40 cm. Nei vienas iš liudininkų neturi jokio išsilavinimo ar atitinkamo atestato, pagrindžiančio kvalifikaciją, suteikiančią galimybę vertinti darbų kokybę, todėl jų parodymai apie neva tinkamai atliktus darbus laikytini subjektyviais. Atsakovas ir jo subrangovai byloje suinteresuoti defektų nenustatymu, jų paaiškinimai ir liudijimai buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Pvz., S. nurodo, kad buvo pasirašyti tarpiniai aktai, kad atsakovas pridavinėjo tarpinius darbus (2018-11-27 posėdžio 01:29:00 - 1:31:30), tačiau byloje yra tik galutiniai aktai. Tai, kad buvo pasirašomi tik galutiniai aktai, patvirtino ir atsakovas (2018-11-05 posėdžio 1:16:40-1:17:38). A. posėdžio metu nurodė, kad dirbo prie visų ginčo namų stogų, užtikrintai komentavo darbų kokybę, tačiau vėliau nurodė, net nežinantis, ar iš tikrųjų dirbo prie visų ginčo namų (2018-11-27 posėdžio 2:02:25¬2:03:36). Šios aplinkybės patvirtina, kad liudininkų parodymai nėra patikimi, dėl to teismas negalėjo jais vadovautis.

257.3.

26Teismas nepagrįstai rėmėsi R. G. paaiškinimais, jog fasadą šiltinę darbuotojai pasielgė nesąžiningai, jeigu matė, kad lieka plyšiai - turėjo informuoti apie pastebėtus trūkumus. Teismas taip pat konstatavo, kad R. G. nuolat būdavo objekte, matė atsakovo atliekamus darbus, keletą kartų apžiūrėjo atsakovo vykdomus darbus, jokių trūkumų nematė. 2018 m. lapkričio 27 d. teismo posėdžio metu R. G. ne kartą akcentavo, kad jis iš esmės prižiūrėjo tik mūro darbus atliekančius asmenis, kurie buvo ieškovo darbuotojai ir statybą vykdė ūkio būdu, tuo tarpu į atskirai samdytų rangovų darbus kištis jis neturėjo teisės. R. G. taip pat konstatavo, kad stogų dengimo darbus jis apžiūrėjo tik pačioje pradžioje (2018-11-27 teismo posėdžio garso įrašo 00:11:50 - 00:12:04), dėl ko nėra pagrindo išvadai, jog R. G. patvirtino atsakovo darbą kaip kokybišką. Jis tame pačiame posėdyje paaiškino, kad ataskaitose nurodyti defektai patvirtina, jog atsakovas darbus atliko netinkamai, taip pat nurodė, kad, kiek matė, vietomis vatos buvo iškišta, vietomis ne (2018-11-27 teismo posėdžio garso įrašo 00:22:57 - 00:23:14). Taigi, teismas nepagrįstai selektyviai rėmėsi R. G. paaiškinimais ir dalį paaiškinimų, kuriais patvirtinama, jog būtent atsakovas netinkamai atliko darbus, nepagrįstai ignoravo.

277.4.

28Teismas nepagrįstai eksperto V. Š. išvadas vertino kritiškai. Eksperto V. Š. paaiškinimas teisme apie tai, kad fasadininkai uždėjo sienos polistirolą, todėl jie turėjo informuoti apie esamą situaciją, niekaip nepaneigia eksperto išvados, jog stogo apšiltinimas atsakovo įrengtas netinkamai. Ekspertas nenurodė, kad dėl minkštos mineralinės vatos trūkumo kalti fasadininkai. Negana to, 2018 m. lapkričio 27 d. teismo posėdyje ekspertas ne kartą akcentavo, kad minkšta mineralinė vata tikrintose vietose net nepriėjo iki namų sienos, kas tik patvirtina, jog dėl minkštos mineralinės vatos nepakankamumo kaltas atsakovas. Ataskaitų išvados apie nustatytus šiltinimo defektus ties namų sienomis neprieštarauja ekspertizės akto išvadoms, kuriose taip pat konstatuoti stogų įrengimo defektai. Aplinkybė, kad ekspertas nelipo ant pastolių niekaip nepaneigia ataskaitų išvadų apie minkštos mineralinės vatos ties namų fasadu trūkumą, kadangi šios išvados padarytos foto nuotraukų pagrindu.

297.5.

30Teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą ieškovei. Teismas konstatavo, kad stogo defektai yra nustatyti, tačiau atsakovo šių defektų pašalinti neįpareigojo todėl, kad ieškovė neįrodė, jog šiuos defektus lėmė būtent atsakovas, o ne sienų šiltinimo darbus atlikę asmenys. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad dėl stogo apšiltinimo ties namų fasadais defektų atsakingas atsakovas. Teismui byloje kilus abejonių dėl to, ar atsakovas yra atsakingas už stogo įrengimo defektus, jis neteisėtai perkėlė ieškovei įrodinėjimo naštą dėl defektų atsiradimo priežasčių nustatymo ir nukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra suformavęs aiškią taisyklę dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ginčuose dėl statybos rangos darbų trūkumų - ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2009-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2014-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014; 2014-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014; 2016-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2016; 2018-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

317.6.

32Teismas netinkamai taikė darbų priėmimą reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kuris savo praktikoje dėl užsakovo, priėmusio rangos darbus, teisės remtis atliktų darbų trūkumais, yra konstatavęs, kad pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose nustatytą reglamentavimą užsakovo pareiga yra apžiūrėti ir priimti atliktą darbą; atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas - perdavęs atliktus darbus; užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai - apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas turi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau nei normali daikto apžiūra, tikrinti, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenustatyta (šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą ir jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbo rezultato trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Kartu pažymėtina, kad ši taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Teismo praktikoje dėl rangos darbų priėmimo–perdavimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005; 2010-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2011-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/1011; 2018-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-1075/1018; 2019-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-378/1019). Tačiau pirmosios instancijos teismas formaliai vadovavosi darbų perdavimo akto be nurodytų trūkumų pasirašymo faktu ir dėl to nevertino, kodėl ieškovė jokių trūkumų aktų pasirašymo metu nenustatė. Tai, kad stogų šiltinimo darbai laikytini paslėptais darbais, patvirtina Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 straipsnio 69 dalis, kuri paslėptas statinio konstrukcijas ir paslėptus statybos darbus apibrėžia kaip konstrukcijas, paslėptas vėliau sumontuotų kitų konstrukcijų, ar statybos darbus, paslėptus vėliau atliktų darbų. Be to, stogų šiltinimo darbus paslėptais darbais laikė ir pirmosios instancijos teismas. Tai reiškia, kad iš ieškovės darbų priėmimo aktų pasirašymo metu objektyviai nebuvo galima reikalauti nustatyti darbų trūkumus, dėl ko aktuose nenurodžius paslėptų darbų trūkumų, ieškovė neprarado teisės reikalauti iš atsakovo pašalinti vėliau nustatytus trūkumus.

337.7.

34Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą ir nevertino atsakovo elgesio. Teismas sprendė, kad būtent ieškovė turėjo pareigą kontroliuoti rangos darbų atlikimą, todėl ji pažeidė bendradarbiavimo pareigą ir tai laikė viena iš priežasčių visiškai atmesti ieškovės ieškinį, tačiau ieškovė samdė techninį prižiūrėtoją, kuriam pirmiausia atsakovas turėjo priduoti paslėptus darbus (stogų šiltinimo darbus). Dėl to pati ieškovė asmeniškai neturėjo pareigos aktyviai tikrinti statybos proceso ir negali būti laikoma pažeidusia bendradarbiavimo pareigą. Neaišku, kodėl teismas kalbėdamas apie ieškovės, kaip užsakovo, bendradarbiavimo pareigą ignoruoja analogišką atsakovo pareigą, kadangi jis lygiai taip pat yra suinteresuotas ir atsakingas už tai, kad darbai vyktų sklandžiai, būtų tinkamai priimami, tačiau jis nesiėmė jokių veiksmų tam, kad jo tarpiniai darbai, kurie vėliau tapo paslėptais (stogo apšiltinimo darbai) būtų tinkamai užfiksuoti ir perduoti ieškovei ar jos samdytam techniniam prižiūrėtojui. Atsakovas pripažino, jog jokių tarpinių darbų jis neperdavinėjo ir jokie tarpiniai aktai (įskaitant paslėptų darbų aktai) nebuvo pasirašyti (2018-11-05 teismo posėdžio garso įrašo 1:16:40-1:17:38). Toks atsakovo elgesys patvirtina, kad būtent jis pažeidė bendradarbiavimo pareigą statybos procese, dėl ko teismas nepagrįstai ieškinį jo atžvilgiu atmetė.

357.8.

36Teismas nenustatė už defektus atsakingų asmenų, todėl nepagrįstai ieškinio reikalavimus atmetė. Teismas konstatavęs, kad neturi pagrindo spręsti, jog būtent atsakovo netinkamai atliktas darbas lėmė nustatytus stogų apšiltinimo darbų defektus, nenustatė, kas kitas lėmė tuos defektus. Tokiu būdu, nustatęs stogų įrengimo defektus, tačiau nenustatęs kitų už tuos defektus atsakingų asmenų, teismas nepagrįstai atmetė ieškinį atsakovo atžvilgiu. Ieškovas neturėjo pareigos įrodinėti priežastinio ryšio tarp defektų ir atsakovo veiksmų. Įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės tokio pobūdžio bylose iš ieškovo reikalauja įrodyti tik stogo defektus (defektus teismas nustatė). Byloje nenustačius, kad už defektus atsakingas kitas asmuo, teismas neturėjo pagrindo ieškinio atmesti. Jeigu hipotetiškai laikytume, kad ieškovė netinkamai prižiūrėjo atsakovą, ši aplinkybė nesudaro pagrindo šalinti atsakovo atsakomybę dėl nustatytų trūkumų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad netinkamas užsakovo pareigos kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę vykdymas negali būti pagrindas rangovą visiškai atleisti nuo atsakomybės dėl statinio defektų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2008; 2008-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2008).

377.9.

38Teismų praktikoje pripažįstama, jog, esant poreikiui pakartotinai arba papildomai tirti pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-09-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018). Kaip matyti iš apeliacinio skundo, vienas iš argumentų yra tas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Be to, dėl pirmosios instancijos teismo pateikto ekspertizės akto vertinimo byloje atsirado prieštaravimai tarp ekspertizės akto ir kitų byloje surinktų įrodymų, taip pat tarp skirtingų ekspertizės akto išvadų, kurie galėtų būti pašalinti apklausiant teismo ekspertą D. K..

398.

40Atsakovas E. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

418.1.

42Nepagristas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas netinkamai vertino teismo eksperto D. K. parengtą objekto ( - ) ir ( - ) ekspertizės aktą, taip pat ieškovės teiginiai, kad ekspertizės akte aiškiai nurodyta, jog neapšiltintų atitvarų, dėl kurių susidaro šilumos tilteliai, atsiradimo priežastis yra netinkamai atlikti darbai, nesivadovaujant techniniu projektu. Ekspertas ekspertizės akte, teigdamas, kad darbai atlikti nesivadovaujant techniniu projektu, duoda nuorodą į ekspertizės akto 3.4 pav., kuriame pavaizduota būtent stogo įrengimo detalė (e. b. t. IV, b. I. 96), kas leidžia daryti išvadą, jog ekspertas nustatė stogo apšiltinimo ties namo sienomis defektą ir konstatavo atsakomybę už jį, akivaizdžiai iškraipo ekspertizės išvadas. Kaip matyti iš ekspertizės akto, stogo konstrukcijos fragmentas (3.4 pav. ekspertizės 28-29 psl.), apie kurį kalba ieškovė, yra analizuojamas nustatinėjant stoge esančios mineralinės vatos storį, t. y. ekspertizės akte yra nurodoma, jog „buvo sudėta mineralinė vata 5 cm + 25 cm (3.3 pav.). Pagal projektinę dokumentaciją (3.4 pav.) namo stogas turėjo būti apšiltintas: 5 cm + 20 cm + 3 cm mineraline vata. Taigi ekspertizės akte pateiktas stogo fragmentas (3.4 pav.) nėra niekaip susijęs su stogo šiltinimo defektų fiksavimu ar nustatymu. Nors ekspertizės akte buvo konstatuota, jog vata sudėta ne tokio storio, kuris numatytas projektinėje dokumentacijoje, tačiau akte yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog toks sprendinys neblogina situacijos, jau nekalbant apie tai, kad visas medžiagas, įskaitant vatą, darbų atlikimui teikė pati ieškovė.

438.2.

44Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog ekspertizės akte buvo nustatyta, kad nebuvo apšiltintos atitvaros (t. y. namo siena, 3.5 pav.), nustatyti tarpai (plyšiai) tarp šilumos sluoksnių (3.6 pav.), kas neva patvirtina atsakovo atliktų darbų netinkamumą. Tačiau namo sienas šiltino ne atsakovas, bet kiti asmenys, dėl ko atsakovas negali būti atsakingas dėl tinkamai neapšiltintos namo sienos (atitvaros). Atliekant stogo apšiltinimo darbus, atsakovas sudarė visas galimybes fasado darbus atlikusiems asmenims (kurie vykdė darbus po to) tinkamai apšiltinti visas objektų fasado sienas, įskaitant ir sandūras tarp namo objektų stogų bei objektų sienų, t. y. ant objektų stogų sudėta mineralinė vata į lauko pusę buvo iškišta netgi 30-40 cm ilgesnė nei nustatyta, užtikrinant, kad asmenys kurie vykdys objektų fasado apšiltinimo darbus turėtų visas galimybes ją prispausti su putų polistirolu, kuriuo šiltinamos sienos. Dėl to, jog kiti asmenys, atlikę fasado šiltinimo darbus, nupjovė vatą, dėl ko atsirado defektai, plyšiai ir tarpai tarp šilumos sluoksnių, atsakovas negali būti atsakingas.

458.3.

46Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog pirmos instancijos teismas neva nepagrįstai vertino ekspertizės akte nustatytą aplinkybę, jog namų SI ir ŠIA stogo atveju buvo palikta 33-35 cm ilgio vata, o namų S4 ir S4A stogų atveju ekspertas nustatė skirtingas aplinkybes dėl iškištos/nupjautos vatos. Ekspertas ekspertizės akte nurodė, jog nuardžius stogo dangą bei atidengus šiltinimo sluoksnius gyvename name ( - ) nustatyta, kad rangovo buvo palikta 33-35 cm ilgio mineralinė vata gyvenamame name ( - ), kad mineralinė vata yra nupjauta. Ši eksperto išvada neginčytinai įrodo atsakovo ir liudytojų parodymų, jog, siekiant, kad objektai būtu tinkamai apšiltinti, į šonus buvo iškišta ir palikta ženkliai ilgesnė vata, nei to yra reikalaujama, teisingumą.

478.4.

48Nepagrįstas ieškovės argumentas, kad nors ekspertizės akte nurodoma, jog nėra aišku, kas nupjovė vatą, iš sprendimo turinio susidaro vaizdas, kad teismas sprendime neva nepagrįstai nustatė, jog vatą nupjovė ne atsakovas, kadangi tokią teismo nustatytą aplinkybę paneigia specialisto V. Š., kuris šioje byloje teikė ataskaitą, liudijimas, kuriuo jis nurodė, kad fasadininkams būtų tokioje vietoje sudėtinga nupjauti vatą. Nėra aišku, kuo vadovaujantis V. Š. teikė byloje ataskaitas bei parodymus, kadangi jis nebuvo užlipęs ant objektų stogų, nematė esamos situacijos ir negalėjo atsakyti, koks asmuo buvo užlipęs ant objektų stogų ir koks to asmens išsilavinimas. Todėl V. Š. hipotetinio pobūdžio samprotavimai bei ieškovės užsakymu parengtos defektų ataskaitos vertintini kritiškai ir šie duomenys negali paneigti ekspertizės akte nustatytų aplinkybių.

498.5.

50Nesutiktina su ieškove, kad teismas nepagrįstai kritiškai nevertino atsakovo bei liudytojų S., M., A., kurie dirbo prie ginčo namų stogų, parodymų, kadangi minėti asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi, neturi išsilavinimo ar atitinkamo atestato bei liudytojų parodymai buvo prieštaringi. Nepaisant to, kad minėti liudytojai atlikinėjo darbus ginčo stogams, dėl ko jie neva gali būti suinteresuoti bylos baigtimi, tačiau šių liudytojų parodymai sutampa su atsakovo procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu teiktais paaiškinimais dėl vatos iškišimo atliekant ginčo stogų apšiltinimo darbus bei atitinka ekspertizės akto išvadas, t. y. liudytojų parodymai atitinka ir papildo kitą bylos medžiagą, dėl ko juos vertinti kritiškai nėra pagrindo.

518.6.

52Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp ieškovės ir R. G. buvo sudaryta statinio statybos darbų vadovo sutartis ginčo objektuose, minėtas asmuo prižiūrėjo ne išimtinai tik atliekamus mūro darbus, tačiau matė ir kitų darbų atlikimą. Teismas vertino aplinkybę, jog R. G. kuravo ginčo objektuose atliekamus mūro darbus, tačiau jis taip pat nurodė, jog prižiūrėjo ir kitus darbų etapus bei matė atsakovo atliekamus darbus. Taigi, priešingai apeliacinio skundo motyvams, teismas sprendime objektyviai vertino R. G. parodymų visumą su kitais byloje esančiais duomenimis.

538.7.

54Nesutiktina su ieškovo argumentu, jog teismas nepagrįstai kritiškai vertino V. Š. ekspertines ataskaitas Nr. 109A ir 109B. Tiek V. Š. ataskaitų analizė, tiek šio eksperto parodymai patvirtina, kad šios ataskaitos yra parengtos vienašališkai, ekspertui netgi neužlipus ir neapžiūrėjus stogo, gavus pinigus iš UAB „Norvegijos kontaktai“, nors užsakovais nurodyti Savickai, kurie paneigė šią aplinkybę. Ekspertas, apklaustas teismo posėdžio metu, negalėjo paaiškinti nei koks asmuo lipo žiūrėti stogo, nei koks jo išsilavinimas, nei ką jis matė. Akivaizdu, kad ataskaitų išvados negali būti laikomos tinkamu įrodymu, patvirtinančiu netinkamą darbų atlikimą, todėl teismo jos pagrįstai buvo vertintos kritiškai.

558.8.

56Nepagristas apeliacinio skundo motyvas, jog teismas šioje byloje netinkamai paskirstė tarp proceso šalių įrodinėjimo naštą, reikalaujant iš ieškovės įrodyti ne tik defektus, bet ir kitas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas - netesėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti defektu faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybe šalinančias defektu atsiradimo priežastis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2018-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289- 1075/2018). Taigi pagal aukščiau išdėstytą kasacinio teismo praktiką rangovas atsako ne už bet kokius objekte nustatytus defektus, bet būtent už to rangovo atliktų darbų defektus. Nagrinėjamu atveju defektai, dėl kurių šioje byloje buvo pareikštas reikalavimas, buvo nustatyti lubų-sienų sandūrose, o ne ginčo objektų stogų šiltinimo darbuose. Šioje byloje buvo neginčytinai nustatyta, kad atsakovas, atlikdamas stogų šiltinimo darbus, prieš objektų fasado šiltinimą neturėjo jokios objektyvios galimybės užsandarinti plyšius tarp stogo mineralinės vatos ir sienos apšiltinimo polistirolu sluoksnių, kas turėjo būti padaryta atliekant fasado šiltinimo darbus. Taigi, šioje byloje buvo nustatyti ne ginčo stogų šiltinimo darbų atlikimo defektai, o netinkamai atlikti darbai ginčo objektų stogo ir sienų sandūrose, atitvarose. Todėl ieškovė neįrodė, jog buvo netinkamai atlikti būtent atsakovo vykdyti ginčo objektų stogo šiltinimo darbai.

578.9.

58Priešingai nei teigia apeliantė, teismo sprendime buvo vertinta aplinkybė, jog atsakovo atlikti stogo šiltinimo darbai yra priskirtini paslėptiems darbams, tačiau teismas sprendime analizavo, ar jo atliktų stogo šiltinimo darbų kokybė galėjo būti patikrinta normaliai priimant darbus, ir paslėptų darbų faktą vertino kitų įrodymų ir nustatytų aplinkybių kontekste, kurie taip pat reikšmingi vertinant trūkumų nenustatymą, šalims pasirašant priėmimo–perdavimo aktus. Pagal 2014 m. birželio 3 d. rangos sutarties 2.2.3 punktą, būtent ieškovė turėjo pareigą kontroliuoti rangos darbų atlikimą. Taigi, įvertinus aplinkybes, kad darbai jų atlikimo metu buvo nuolatos tikrinami net dviejų prižiūrėtojų ir darbai buvo priimti nenurodant jokių pastabų, teismas pagrįstai konstatavo, jog nors baigti stogo apšiltinimo darbai laikyti paslėptais darbais, visgi darbų eigos proceso metu vata ant ginčo objektų stogo buvo dengiama esant atviroms tiek viršutinei, tiek apatinei stogų konstrukcija, kas leido techniniam prižiūrėtojui (statybos vadovui) nuodugniai apžiūrėti ir matyti atliktus darbus.

598.10.

60Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog teismo nebuvo vertinta, kad atsakovas nesirūpino paslėptų darbų tinkamu priėmimu–perdavimu, pasirašant paslėptų darbų priėmimo–perdavimo aktus. Visi darbai, įskaitant ieškovės nurodomus paslėptus darbus, ieškovei buvo perduoti tinkamai, pasirašant priėmimo-perdavimo aktus. Atsakovo atliekamus darbus, įskaitant ieškovės nurodomus paslėptus darbus, turėjo pareigą tikrinti netgi du asmenys: statinio techninis prižiūrėtojas ir darbų vadovas, ieškovės nurodomi paslėpti darbai buvo atliekami esant atviroms tiek viršutinei, tiek apatinei stogų konstrukcijai, kas leido nevaržomai ir atidžiai apžiūrėti ir matyti atliktus darbus. Šias aplinkybes patvirtino pačios ieškovės pasamdytas specialistas V. Š., kuris pažymėjo, kad darbų eigoje trūkumai galėjo matytis bei kad yra tikėtina, kad iš pradžių vatos užteko, o ji susispaudė vėliau (2018-11-27 teismo posėdis, garso įrašo 51:55 - 52:15 min., 53:53 - 54:06 min.). Todėl ieškovės samprotavimai, kad neva atsakovas pažeidė bendradarbiavimo pareigą papildomai neperduodant ieškovei tarpinių darbų tarpiniais paslėptų darbų priėmimo–perdavimo aktais, yra visiškai nepagrįsti ir vertintini kaip ieškovės nesąžiningumas.

618.11.

62Iš ieškinio ir apeliacinio skundo neaišku, kodėl ieškinys buvo reiškiamas tik atsakovui. Jeigu ieškovė mano, kad atsakovas atliko netinkamai darbus, tai kyla klausimas, kodėl šis ieškinys nebuvo reiškiamas statybos techniniams prižiūrėtojams, fasado įrengėjui M. N. ir pan.

638.12.

64Ieškovė nepagrįstai reikalauja bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka dėl to, kad ji norės apklausti ekspertizės aktą rengusį D. K.. Šio eksperto išvados yra aiškios ir nedviprasmiškos, dėl ko nėra pagrindo papildomai apklausti šio eksperto. Ieškovė tokio prašymo nereiškė bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, nors tokią galimybę turėjo. Šios civilinės bylos tinkamam ir visapusiškam išnagrinėjimui užtenka byloje esančių rašytinių duomenų, todėl nėra tikslinga bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

65Teisėjų kolegija

konstatuoja:

66IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

67

9.

68Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

69Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

7010.

71Apeliantė (ieškovė) prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, byloje yra prieštaravimai tarp byloje esančių įrodymų, kurie galėtų būti pašalinti apklausiant teismo ekspertą D. K..

7211.

73Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Pažymėtina, kad CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra ekstraordinarinė (išimtinė) forma. Dalyvaujantys byloje asmenys dėl bylos nagrinėjimo šia forma savo procesiniuose dokumentuose gali teikti motyvuotus prašymus (CPK 322 straipsnis). Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014 ir kt.).

7412.

75Ieškovė turėjo visas galimybes pirmos instancijos teisme pareikšti prašymą dėl teismo eksperto D. K. iškvietimo į teismo posėdį bei atliktos ekspertizės išvadų paaiškinimo, pateikti teismui kitus, jos manymu, reikalingus įrodymus, ir tokia teisė jai nebuvo ribojama. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė (jos atstovas) pirmos instancijos teisme neprašė į teismo posėdį kviesti teismo ekspertą, taigi sutiko, kad byla būtų išnagrinėta pagal pirmosios instancijos teismo surinktus įrodymus. Be to, teisėjų kolegija pripažįsta, kad visos aplinkybės, kurias bylos dalyviai laiko reikšmingomis išaiškinti apeliacinio proceso metu, yra išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose, šalių paaiškinimuose, kurie grindžiami į bylą pateiktasis rašytiniais įrodymais, tarp jų ir teismo skirta ekspertize, kurios išvados aiškios ir nedviprasmiškos, liudytojų parodymais, todėl bylai reikšmingos aplinkybės gali būti nustatytos, patikrintos bei įvertintos rašytinio proceso tvarka. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra būtinumo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

76Dėl bylos faktinių aplinkybių

7713.

78Byloje nustatyta, kad 2014 m. birželio 3 d. tarp ieškovės UAB „Norvegijos kontaktai“ ir atsakovo E. R. buvo sudaryta Rangos sutartis, pagal kurią atsakovas (rangovas) įsipareigojo pilnai įrengti gyvenamųjų namų, esančių ( - ) namų stogus (stogo konstruktyvo, apšiltinimo, dangos darbus; lietaus sistemos sumontavimo darbus; didelio ir mažo kaminų apskardinimo darbus, stogo apatinio karnizo pakalimo darbus; parapetų apskardinimo darbus; lauko palangių montavimo darbus), o ieškovė (užsakovė) įsipareigojo apmokėti už darbus sutarties priede nurodytais įkainiais; darbams suteikta 60 mėnesių garantija (1 t., b. l. 9-11, 12, 38). 2014 m. rugpjūčio 18 d. darbų priėmimo – perdavimo aktu ieškovė priėmė ( - ) atliktus darbus (1 t., b. l. 55), o 2014 m. rugpjūčio 28 d., 2014 m. lapkričio 19 d. darbų priėmimo perdavimo aktais priėmė ( - ) darbus (1 t., b. l. 52, 53, 54).

7914.

80Pagal 2014 m. liepos 1 d. Rangos sutartį, ginčo objekte M. N. atliko namų apšiltinimo bei išorės apdailos darbus (6 t., b. l. 172-174, 175, 176). Minėtuose namuose esantys butai parduoti tretiesiems asmenims (1 t., b. l. 40-44, 45-50,51). 2017 m. rugpjūčio 28 d. ieškovei Pretenziją dėl nekokybiškai atliktų stogo darbų pateikė vienas iš namo, esančio adresu ( - ), savininkų, t. y. trečiasis asmuo S. G. (1 t., b. l. 39). Iš Pastato sandarumo klasifikavimo protokolo (7 t., b. l. 99-104, 105) matyti, jog buvo atlikti buto, esančio ( - ), sandarumo matavimai. Statybinės veiklos ekspertas V. Š., trečiųjų asmenų I. S. ir L. S. prašymu, parengė Defektų nustatymo ataskaitas Nr. 109A ir 109B (namų, esančių ( - ) ir ( - )) (6 t., b. l. 177-187, 189-200). Byloje atlikta statybos ekspertizė, gautas ekspertizės aktas (8 t., b. l. 84-129, popierinės bylos kopijos 4 tomo priedas), kurią atlikto teismo paskirtas ekspertas D. K..

8115.

82Ieškovė ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą: 1) pakeisti minkštą mineralinę vatą prie fasadinės sienos tinkamo storio ir tinkamo ilgio minkšta mineraline vata, 2) pakeisti minkštą mineralinę vatą tarp gegnių tinkamo pločio vata. Ieškovė byloje įrodinėjo, jog atsakovas E. R. netinkamai atliko dvibučių gyvenamųjų pastatų, esančių ( - ) stogų šiltinimo darbus, t. y. minkšta mineralinė vata prie fasado sienos buvo uždėta per plona, uždėtas netinkamas kiekis mineralinės vatos, t. y. vata per trumpa (pagal projektą turėjo būti suklota dar ir už fasadinės sienos ir baigtis kartu su namo sienų apšiltinimu). Atsakovas su ieškiniu nesutiko, teigė, jog visi stogo šiltinimo darbai, kuriuos vykdė, buvo vykdomi pagal projektą bei įstatymų reikalavimus, kontroliuojant pačios ieškovės darbuotojams ir jų pasamdytam techniniam prižiūrėtojui.

8316.

84Pirmos instancijos teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad nėra pagrindo išvadai, jog defektai, atsiradę ginčo namuose, yra sąlygoti atsakovo E. R. nekokybiškai atliktų stogo darbų, taip pat, kad nebuvo nenustatyta, jog vata tarp gegnių sudėta netinkamo pločio. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo pakeisti minkštą mineralinę vatą prie fasadinės sienos tinkamo storio ir tinkamo ilgio minkšta mineraline vata, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą ieškovei, netinkamai taikė darbų priėmimą reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

8517.

86Atkreiptinas dėmesys, kad pirmos instancijos teismo sprendimas dalyje dėl atsakovo įpareigojimo pakeisti minkštą mineralinę vatą tarp gegnių tinkamo pločio vata nėra šios apeliacijos dalykas, nes apeliaciniu skundu nėra skundžiamas.

87Dėl atsakovo atsakomybės už nustatytus namo(-ų) statybos darbų trūkumus

8818.

89CK 6.697 straipsnio 1 dalyje nustatyta statybos rangovo darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. CK 6.664 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas. Rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jų atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 3 dalis). Taigi, defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, bet jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas. Ši įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė nepaneigia ieškovės, reikalaujančios pašalinti statybos rangos darbų defektus, pareigos įrodyti, kad šiuos darbus atliko ar privalėjo juos atlikti bet neatliko rangovas (nagrinėjamu atveju atsakovas E. R.).

9019.

91Byloje nekilo ginčo, kad gyvenamuosiuose pastatuose, esančiuose ( - ), neapšiltinus namo sienos iš viršaus (atitvaros) (pastatuose Nr. 1, 1A), tarp stogo mineralinės vatos ir sienos šilumos izoliacijos paliktas tarpas (pastatuose Nr. 1, 1A, 4, 4A), todėl sienų ir lubų sandūroje susidaro ilginiai šalčio tilteliai, dėl ko patiriami šilumos nuostoliai (t. y. statinys neatitinka Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“). Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, kaip pagrįstai nurodė pirmos instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, nėra pagrindo spręsti, jog defektų priežastis yra būtent atsakovo E. R. nekokybiškai atlikti darbai (stogo konstruktyvo apšiltinimo darbai). Priešingai, nei teigia apeliantė, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi teismo ekspertizės išvada, kitais įrodymais, tarp jų vertino eksperto V. Š. išvadas, liudytojų parodymus, juos ne tik įvardijo, bet ir išsamiai tyrė, analizavo. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad nustatyti defektai atsirado būtent dėl atsakovo netinkamai atliktų darbų iš esmės paremti tik eksperto V. Š. defektiniais aktais, kurie teismo pagrįstai įvertinti kritiškai.

9220.

93Byloje nustatyta, kad po stogo apšiltinimo darbų, kuriuos atlikti ieškovei įsipareigojo atsakovas, buvo atliekami fasado apšiltinimo darbai. Atsakovo teigimu, ant pastatų stogų buvo sudėta mineralinė vata, kuri į lauko pusę buvo net ilgesnė, nei nustatyta, taip užtikrinant, kad asmenys, kurie vykdys fasado apšiltinimo darbus, turėtų visas galimybes ją prispausti su putų polistirolu (fasado apšiltinimo medžiaga). Stogo šiltinimo darbus atlikęs (subrangovas) ir liudytoju apklaustas M. S. (kaip ir liudytojai M. R., E. M., Š. A.) taip pat patvirtino, kad stogo galuose vata buvo iškišta 30-40 cm, o ją nupjauti turėjo namo fasado šiltinimo darbus atlikę darbuotojai taip, kad neliktų tarpo tarp stogo ir sienų apšiltinimo. Šių liudytojų parodymais, kurie nurodė konkrečias faktines aplinkybes, teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti. Kaip pagrįstai nurodė pirmos instancijos teismas, tokias atsakovo bei liudytojų nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtina teismo ekspertizės akto išvada (atsakant į 6 klausimą), kad name ( - ), buvo palikta apie 33-35 cm ilgio mineralinė vata (3.14 pav., užlenkta vata), o name ( - ), mineralinė vata yra nupjauta (3.15 pav.). Nors nustatyti kas atliko mineralinės vatos nupjovimą nėra galimybės, tačiau įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kad po stogo apšiltinimo darbų buvo atliekami namo fasado apšiltinimo darbai, o viename iš namų, kuriame vata nebuvo nupjauta, buvo palikta ilgesnė vata, kuri tik vėlesniame statybos etape (apšiltinus namo fasadą) galėjo būti panaudota stogo su siena apšiltinimo mazgo įrengimui, tikėtina, kad ir name ( - ) atsakovas buvo palikęs tinkamo ilgio mineralinės vatos. Nepaisant to, esminė bylai reikšminga aplinkybė yra ne tai, ar atsakovui apšildant stogą buvo palikta vatos, kad jos užtektų iki pat fasado sienos apšiltinimo krašto (iš lauko pusės), bet tai, ar būtent atsakovo pareiga buvo prispausti stogo mineralinės vatos ir sienos apšiltinimo sluoksnius (sienos ir stogo sandūros mazge), apšiltinti atitvarą, būtent dėl kurio netinkamo įrengimo atsirado šilumos nuotėkis.

9421.

95Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmos instancijos teismu, kad pagal byloje esančius duomenis nėra jokio pagrindo spręsti, jog būtent dėl atsakovo netinkamai atliktų darbų stogo mineralinės vatos ir sienos apšiltinimo sluoksniai nebuvo glaudžiai prispausti, palikti plyšiai, neapšiltintos atitvaros. Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas netgi tokių darbų negalėjo atlikti, nes jam įrengiant gyvenamųjų namų stogo konstruktyvo apšiltinimo darbus, dar nebuvo atlikti fasado apšiltinimo darbai. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad, kaip nurodė ekspertas D. K., atsakant į 11 klausimą „Ar namo projekte numatytas stogo apšiltinimo mazgas, susikertantis su sienų apšiltinimu, yra teisingas sprendinys?“, stogo su siena apšiltinimo mazgo įrengimo sprendiniai nėra reglamentuoti statybos teisės aktuose. Dažniausiai pagal gamintojų rekomendacijas mineralinė vata ties stogo sienos sankirta turi būti apsaugota izoliacija nuo vėjo, kadangi minkšta mineralinė vata yra pralaidi orui. Taip pat kaip apsauga nuo vėjo gali būti sukeltas fasado apšiltinimas. Nagrinėjamu atveju, sienos ir stogo sandūros mazgo projektinė dokumentacija nėra pakankamai išdetalizuota, dėl to nėra aišku, koks turi būti fasado užbaigimas ties stogu (eksperto atsakymas į 10 klausimą). Nors projekte buvo numatyta, kad fasado apšiltinimas baigiasi ties mūrlotu, tačiau ekspertui faktiškai apžiūrėjus stogo – fasado apšiltinimą nustatyta, jog dalyje stogo fasado apšiltinimas tęsiasi iki stogo plėvelės, dalyje iki mūrloto. Pažymėtina ir tai, kad name ( - ), kuriame, kaip jau buvo minėta, tikėtina, jog atsakovas buvo palikęs tinkamo ilgio mineralinės vatos, kuri vėlesniuose statybos etapuose buvo nupjauta, be to, fasado apšiltinimas tęsiasi iki pat stogo plėvelės, todėl atsakovas negali būti atsakingas už tai, kad nebuvo laikytasi projekto, pagal kurį mineralinė vata turėjo baigtis kartu su namo sienų apšiltinimu, juolab kai statybos darbai buvo prižiūrimi ieškovės statybos darbų vadovo ir techninę priežiūrą vykdančio asmens, kurie jokių statybos darbų trūkumų nenustatė.

9622.

97Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad tai, jog darbai buvo priimti, ar, kad rangos darbų trūkumai galėjo būti pastebėti darbų priėmimo metu, nesuponuoja išvados, jog ieškovė neteko teisės remtis šių trūkumų faktu bei nepaneigia ieškovės teisės iš atsakingų už šiuos defektus asmenų reikalauti pašalinti garantiniu terminu paaiškėjusius atliktų darbų defektus. Tačiau teismui įvertinus teismo skirtos ekspertizės išvadas, šalių bei liudytojų paaiškinimus, ir darant teisines išvadas dėl priežastinio ryšio tarp nustatytų defektų ir atsakovo atliktų statybos darbų, galima aiškiai teigti, kad ne rangovui (atsakovui) priskirtų darbų trūkumai buvo statinių defektų priežastis. Ne rangovo atliktas stogo konstruktyvo apšiltinimas lėmė tai, kad stogo mineralinė vata ir sienos apšiltinimo sluoksnis nebuvo glaudžiai prispausti, palikti plyšiai, stogo - sienos sankirta nebuvo apsaugoti izoliacija nuo vėjo, neapšiltintos atitvaros, kas lėmė šilumos tiltelių sienų ir lubų sandūroje susidarymą. Atkreiptinas dėmesys, kad iš užsakovo sutarties dėl statinio techninės priežiūros nuostatų matyti, jog būtent atitinkamos srities specialistas buvo prisiėmęs statybos darbų tinkamo atlikimo ir atitikimo privalomiems reikalavimams priežiūros ir kontrolės prievoles, o patiems statybos darbams vadovavo ieškovės pasitelktas statybos darbų vadovas. Apeliantė nepagrįstai nurodo, jog teismas konstatavęs, kad neturi pagrindo spręsti, jog būtent atsakovo netinkamai atliktas darbas lėmė nustatytus stogų apšiltinimo darbų defektus, nenustatė, kas kitas lėmė tuos defektus, nes tai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas klausimas tik dėl ieškinio reikalavimų, pareikštų būtent atsakovui, pagrįstumo.

9823.

99Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo eksperto V. Š. vertinimu, todėl nepagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad defektai atsirado būtent dėl atsakovo netinkamai atliktų darbų. Priešingai, nei teigia apeliantė, teismas, nepažeisdamas civilinio proceso teisės normų, įvertino visą byloje surinktą medžiagą ir sprendimą priėmė remdamiesi šių įrodymų visuma. Teismas įrodymus vertina kaip visumą, neteikdamas nė vienam įrodymui prioriteto (išskyrus prima facie įrodymus – CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Eksperto išvada yra bylai išspręsti reikšmingų faktinių duomenų gavimo šaltinis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Viena vertus, eksperto išvada, kaip įrodymas, nėra privaloma ir neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 185 straipsnio 2 dalis, 218 straipsnis), kita vertus, šis įrodymas, kaip pirmiau nurodyta, yra specialiųjų žinių gavimo iš atitinkamo subjekto, turinčio reikalingą kvalifikaciją tokioms žinioms perteikti, šaltinis, todėl eksperto išvadai, jeigu ekspertinis tyrimas atliktas įstatyme reglamentuota tvarka ir pati išvada atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, paprastai pripažįstamas patikimesnio įrodymo statusas. Pirmos instancijos teismas pagrįstai byloje, kaip patikimesniu įrodymu, vadovavosi teismo skirtos ekspertizės, atliktos eksperto D. K., išvadomis, kurių turinys yra nuoseklus, išvados išplaukia iš tyrimo eigos, jos motyvuotos, neprieštarauja kitai bylos medžiagai, todėl nekyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Beje šiose išvadose, be kita ko, nurodoma, kad nėra galimybės nustatyti, kas atsakingas už esamą defektą (stogo su siena apšiltinimo mazgo įrengimą). Eksperto V. Š. pateikta išvada, kad būtent atsakovo E. R. netinkamai atlikti namo stogo statybos darbai sukėlė šilumos tiltelių (tarp namo stogo ir buto) atsiradimą pagrįstai įvertinta kritiškai. Kaip matyti iš skundžiamo teismo procesinio sprendimo, teismas tyrė apeliantės nurodytus argumentus dėl eksperto V. Š. defektinių aktų ydingumo ir juos atmetė. Šiuo aspektu ypač svarbu pažymėti, kad atsakymas į klausimą dėl civilinės atsakomybės atsakovui taikymo yra teisinio pobūdžio, dėl kurio, remdamiesi byloje esančių įrodymų visuma, sprendžia teismas priimdamas sprendimą (CPK 265 straipsnis), o ne specialių statybos techninių žinių turintis ekspertas.

10024.

101Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

102Dėl procesinės bylos baigties

10325.

104Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, jų pakankamumą, sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 177, 185 straipsniai), teismas proceso teisės normų nepažeidė, nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos nenukrypo, todėl apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis).

105Dėl bylinėjimosi išlaidų

10626.

107Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

10827.

109Atsakovas pateikė duomenis dėl patirtų 1000 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsakovo prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus tokių išlaidų dydžio, todėl jos priteistinos iš apeliantės.

11028.

111Teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese, sudaro 50,36 Eur, kurios, apeliacinį skundą atmetus, priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 96 straipsnis).

112Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

113Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

114Priteisti atsakovui E. R. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Norvegijos kontaktai“ 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

115Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Norvegijos kontaktai“ 50,36 Eur (penkiasdešimt eurų 36 ct) valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

116Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakovą per 6 mėnesius nuo teismo... 7. 2.... 8. Nurodė, kad 2014 m. birželio 3 d. tarp ieškovės UAB „Norvegijos... 9. 3.... 10. Atsakovas E. R. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti; priteisti... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 4.... 13. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 14. 5.... 15. Teismas nustatė, kad 2014 m. birželio 3 d. tarp ieškovės ir atsakovo E. R.... 16. 6.... 17. Rangos sutartimi šalys susitarė dėl 60 mėnesių garantinio termino, yra... 18. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 19. 7.... 20. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Norvegijos kontaktai“ prašo bylą... 21. 7.1.... 22. Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus (tarp jų ir... 23. 7.2.... 24. Teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo ir atsakovo subrangovo liudijimais, kad... 25. 7.3.... 26. Teismas nepagrįstai rėmėsi R. G. paaiškinimais, jog fasadą šiltinę... 27. 7.4.... 28. Teismas nepagrįstai eksperto V. Š. išvadas vertino kritiškai. Eksperto V.... 29. 7.5.... 30. Teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą ieškovei. Teismas... 31. 7.6.... 32. Teismas netinkamai taikė darbų priėmimą reglamentuojančias teisės normas... 33. 7.7.... 34. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė pažeidė bendradarbiavimo... 35. 7.8.... 36. Teismas nenustatė už defektus atsakingų asmenų, todėl nepagrįstai... 37. 7.9.... 38. Teismų praktikoje pripažįstama, jog, esant poreikiui pakartotinai arba... 39. 8.... 40. Atsakovas E. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą... 41. 8.1.... 42. Nepagristas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas netinkamai vertino... 43. 8.2.... 44. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog ekspertizės akte buvo nustatyta, kad... 45. 8.3.... 46. Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog pirmos instancijos teismas neva... 47. 8.4.... 48. Nepagrįstas ieškovės argumentas, kad nors ekspertizės akte nurodoma, jog... 49. 8.5.... 50. Nesutiktina su ieškove, kad teismas nepagrįstai kritiškai nevertino atsakovo... 51. 8.6.... 52. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp ieškovės ir R. G. buvo sudaryta... 53. 8.7.... 54. Nesutiktina su ieškovo argumentu, jog teismas nepagrįstai kritiškai vertino... 55. 8.8.... 56. Nepagristas apeliacinio skundo motyvas, jog teismas šioje byloje netinkamai... 57. 8.9.... 58. Priešingai nei teigia apeliantė, teismo sprendime buvo vertinta aplinkybė,... 59. 8.10.... 60. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog teismo nebuvo vertinta, kad... 61. 8.11.... 62. Iš ieškinio ir apeliacinio skundo neaišku, kodėl ieškinys buvo reiškiamas... 63. 8.12.... 64. Ieškovė nepagrįstai reikalauja bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka dėl... 65. Teisėjų kolegija... 66. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 67.

9.... 68. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 69. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ... 70. 10.... 71. Apeliantė (ieškovė) prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.... 72. 11.... 73. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas apeliacinį... 74. 12.... 75. Ieškovė turėjo visas galimybes pirmos instancijos teisme pareikšti... 76. Dėl bylos faktinių aplinkybių ... 77. 13.... 78. Byloje nustatyta, kad 2014 m. birželio 3 d. tarp ieškovės UAB „Norvegijos... 79. 14.... 80. Pagal 2014 m. liepos 1 d. Rangos sutartį, ginčo objekte M. N. atliko namų... 81. 15.... 82. Ieškovė ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą: 1) pakeisti minkštą... 83. 16.... 84. Pirmos instancijos teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs,... 85. 17.... 86. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmos instancijos teismo sprendimas dalyje dėl... 87. Dėl atsakovo atsakomybės už nustatytus namo(-ų) statybos darbų trūkumus... 88. 18.... 89. CK 6.697 straipsnio 1 dalyje nustatyta statybos rangovo darbų kokybės... 90. 19.... 91. Byloje nekilo ginčo, kad gyvenamuosiuose pastatuose, esančiuose ( - ),... 92. 20.... 93. Byloje nustatyta, kad po stogo apšiltinimo darbų, kuriuos atlikti ieškovei... 94. 21.... 95. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmos instancijos teismu, kad pagal... 96. 22.... 97. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad tai, jog darbai buvo priimti, ar,... 98. 23.... 99. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo eksperto V. Š.... 100. 24.... 101. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo... 102. Dėl procesinės bylos baigties... 103. 25.... 104. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 105. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 106. 26.... 107. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 108. 27.... 109. Atsakovas pateikė duomenis dėl patirtų 1000 Eur išlaidų už atsiliepimo į... 110. 28.... 111. Teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame... 112. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 113. Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 114. Priteisti atsakovui E. R. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės... 115. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Norvegijos... 116. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....