Byla 1A-137-332/2019
Dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019-02-08 nuosprendžio, kuriuo L. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 90 (devyniasdešimties) parų areštu. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo suėmimo pagal šį nuosprendį dienos

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio (kolegijos pirmininkas), Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės, sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei, dalyvaujant prokurorei Elonai Korostinai, nuteistajam L. B., jo gynėjui advokatui Gintarui Griciui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. B. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019-02-08 nuosprendžio, kuriuo L. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 90 (devyniasdešimties) parų areštu. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo suėmimo pagal šį nuosprendį dienos.

3Į paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytos 2 (dvi) dienos, išbūtos laikiname sulaikyme nuo 2018-11-06 iki 2018-11-08.

4Teisėjų kolegija,

Nustatė

5I.

6Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

71.

8L. B. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2018-11-06 apie 09.00 val. namuose, adresu ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (girtumą nusistatyti atsisakė), du kartus koja spyrė į pilvą sugyventinei E. S..

9II.

10Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

112.

12Apeliaciniu skundu nuteistasis L. B. prašo panaikinti 2019-02-08 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendį ir jį išteisinti.

133.

14Skunde nurodo, kad jis nepagrįstai apylinkės teismo yra nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo nukentėjusiajai E. S.. Teigia, kad nukentėjusioji, kuriai nuosprendžiu buvo sukeltas fizinis skausmas, nėra jo šeimos narys, t. y. ji nėra jo sugyventinė. Pažymi, kad nukentėjusioji E. S. apklausiama apie įvykio aplinkybes ikiteisminiame tyrime nurodė, kad ji buvo išgėrusi bei neatsimena kokius parodymus ji davė tyrėjai. Priešingai apklausiama teisiamajame posėdyje nukentėjusioji, anot nuteistojo, prisipažino, kad apie nuteistąjį davė melagingus parodymus, t. y. kad ji nėra jo sugyventinė, kad yra nėščia nuo savo draugo, o ne nuo jo. Nurodo, kad nukentėjusioji šiuo metu gyvena su savo sugyventiniu S. šalia jo, gretimame kambaryje. Mano, kad nukentėjusioji „melavo” apie prieš ją panaudotą „smurtą”, todėl jis turi būti išteisintas.

154.

16Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą nukentėjusioji E. S. prašo panaikinti 2019-02-08 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendį ir L. B. išteisinti.

174.1.

18Atsiliepimu nukentėjusioji teigia, kad apklausiama apylinkės teisme ji parodė, kad ikiteisminiame tyrime davė melagingus parodymus L. B. atžvilgiu. Nurodo, kad būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ji jam iškvietė policiją pagalbos telefonu 112 už tai, kad L. B. jos neiškraustytų iš jai nepriklausančio buto adresu: ( - ), kuriame jam leido apsigyventi jo tėvas M. B.. Pažymi, kad ji L. B. neteisingai apkaltino ir pamelavo, kad jis jai du kartus spyrė į pilvą. Teigia, kad prieš ją nebuvo panaudotas smurtas. Ji dėl nesamų fizinių sužalojimų nesikreipė į gydymo įstaigą. Jis ją tik pastūmė iš virtuvės priekaištaudamas, kad ji „nesusitvarko savo kambario ir virtuvės”. Jie nėra sugyventiniai, ji laukiasi vaiko nuo savo draugo, ne nuo L. B.. Ji L. B. atsiprašė už jam padarytą moralinę žalą.

195.

20Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis L. B. ir jo gynėjas advokatas Gintaras Gricius prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir jo ginamąjį išteisinti, o prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

21Nuteistojo L. B. apeliacinis skundas tenkinamas, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019-02-08 nuosprendis dėl L. B. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį naikintinas ir priimtinas naujas, išteisinamasis, nuosprendis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 329 straipsnio 1 punktas).

22III.

23Apeliacinės instancijos teismo argumentai

246.

25Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.

267.

27Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismų klaidas, neleisti, jog būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus, ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių galėjo padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors žemesnės instancijos teismų nagrinėtoje baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas. Teisėtas ir pagrįstas yra toks nuosprendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir kuris priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

288.

29Taip pat pažymima, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

309.

31Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo L. B. apeliacinio skundo, nukentėjusiosios atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, ir patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, daro išvadą, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019-02-08 nuosprendis dėl L. B. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, neatitinkantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kadangi teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistasis L. B. nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir L. B. atžvilgiu priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas). Dėl L. B. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

32Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

33Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami, šioje normoje nurodyti padariniai.

34Byloje yra nustatyta, kad L. B. ir E. S. įvykio metu vartojo alkoholį (t. y. degtinę) ir tarp jų kilo buitinis konfliktas (L. B. mobiliuoju telefonu fotografuojant – filmuojant E. S., jos netvarkingą virtuvės pusę). Tokias faktines aplinkybes patvirtino apylinkės teisme apklausti nuteistasis L. B. ir nukentėjusioji E. S..

35Viso teisminio proceso metu L. B. neigė savo kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklausiamas ikiteisminiame tyrime L. B. parodė, kad nurodytu laiku jis su E. S. vartojo alkoholį. Jis supyko ant nukentėjusiosios E. S., nes ji visiškai nesitvarko namuose. Grįžęs namo jis rado „betvarkę“. Jis telefonu nufotografavo ją pačią, namų aplinką, virtuvę. Nurodė, kad padarytas nuotraukas įdės į jos ( - ) paskyrą, kad visi pamatytu kokia ji yra netvarkinga. Ji nenorėjo, kad ją fotografuotų, bandė stverti iš jo telefoną, į tai jis ją nustūmė ir pasakė, kad „atsitrauktų“. E. S. išėjo iš namų ir iškvietė policiją. Ji jam pasakė, kad „jaučiasi nėščia“. Jam nėra aišku ar ji tikrai yra nėščia (b. l. 87-88).

36Apklaustas apylinkės teisme L. B. parodė, kad parėjo į namus ( - ). Virtuvėje buvo didelė netvarka ir jis pradėjo priekaištauti minėtame bute taip pat apie dvejus metus gyvenančiai E. S. dėl netvarkos bute. Tada jis buvo blaivus. Jis pasakė, kad buvo išvažiavęs dvi dienas, o ji per tas dvi dienas net kambarių nesutvarkė. Tai sakydamas, jis pradėjo ją paveiksluoti, filmuoti mobiliuoju telefonu. E. nepatiko, kad jis ją filmuoja, ji norėjo atimti telefoną, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jis, supykęs, liepė E. S. dingti iš tų namų, pasakė, kad tiek jam, tiek broliui atsibodo tokia netvarka. Konflikto metu jis E. nespyrė, nesudavė jokių smūgių. Jis buvo tik ją už peties paėmęs, truputį pastūmė sakydamas: „Eik tu savo keliais“. Po to jis nuėjo į savo kambarį dirbti prie kompiuterio, o E. tuo metu kažkur išėjo iš buto. Po kažkiek laiko parėjusi, ji pasakė, kad iškvietė policiją. Jam nesuvokiama kaip galima moteriai spirti į pilvą ir dar girdėjus kalbas, kad ji yra nėščia. Jis tiksliai nežino, ar ji yra nėščia (2018 m. lapkričio 8 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisiamojo posėdžio protokolas, b. l. 105-106).

37Pažymėtina, kad vertinant ar buvo padaryta L. B. inkriminuojama nusikalstama veika, svarbu įvertinti ir kitus byloje esančius duomenis: pranešimą apie nusikalstamą veiką, policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus įvykio vietoje, nukentėjusiosios blaivumą, anot nukentėjusiosios, patirtus sužalojimus ir sukeltą jai fizinį skausmą bei kitą byloje esančią medžiagą.

38Iš byloje esančio pranešimo apie įvykį ROIK Nr. ( - ) matyti, kad 2018-11-06 13.20 val. pranešėja E. S., iš mobiliojo ryšio telefono Nr. ( - ) paskambinusi Bendrojo pagalbos centro telefono numeriu, informavo, kad neblaivus jos sugyventinis prieš ją smurtauja, pradėjo ją spardyti. Moteris pasakė, kad ji yra nėščia (b. l. 21-23).

39Iš 2018-11-06 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad E. S. detaliai apibūdinusi kreipimosi į policijos pareigūnus aplinkybes, patvirtino, jog L. B. ją pradėjo spardyti kojomis į pilvą daug kartų, tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą, ji pasiėmusi buto raktus, pabėgo pas kaimynę, iš kurios iškvietė policiją (b. l. 10-18).

40Iš neblaivumo tikrinimo rezultatų šaknelės matyti, kad 2018-11-06 buvo nustatytas E. S. girtumas 1,07 promilių (b. l. 24).

41Iš 2018-11-06 ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato ( - ) rajono policijos komisariato ( - ) patrulės G. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018-11-06 apie 13.23 val. iš komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, kad bute, esančiame ( - ), konflikto su sugyventiniu metu, pastarasis pradėjo moterį spardyti, moteris yra nėščia. Atvykus prie namo, pro buto langą buvo matyti verkianti moteris, bendraujant su nukentėjusia E. S. sakė, kad L. B. ją spardė ir iš buto neišleidžia. Duodama paaiškinimą, ji teigė, jog patyrė fizinį skausmą (buvo spardoma į pilvą, yra nėščia du mėnesius). Nustatyti girtumą L. B. kategoriškai atsisakė, tačiau nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, akys buvo paraudusios (b. l. 39). Liudytoja, policijos pareigūnė G. P. apklausiama pirmos instancijos teisme parodė, kad matė pro virtuvės langą nukentėjusiąją, ,kuri buvo apsiverkusi. Jai paklausus nukentėjusiosios „Ar prieš ją smurtavo?“ Ji linkčiojo galva, kad prieš ją smurtavo. [...] nukentėjusioji parodė, kad ji jo bijo, kai jis užgeria. [...] Jis (L. B.) pradėjo ją (nukentėjusiąją) filmuoti, o ji bandė iš jo atimti telefoną, tada lyg nukrito, [..] jis jai spyrė į pilvą. Pažymėjo, kad yra nėščia. [...] nukentėjusioji atsisakė greitosios pagalbos, t. y. „Man nereikia“. Nukentėjusioji pati jai sakė, kad yra vartojusi alkoholio. [...] Pareiškimas ir paaiškinimas buvo surašytas iš jos žodžių. (2018-11-22 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisiamojo posėdžio protokolas, b. l. 120-121). Liudytojas, policijos pareigūnas T. V., apklausiamas apylinkės teisme parodė, kad moteris buvo susijaudinusi, matėsi ašarotos akys, nustačius blaivumą, pasirodė, kad neblaivi. […] Nukentėjusioji pasakė, kad jai su koja įspyrė. Jie keletą kartų klausė nukentėjusiosios, ar jai nėra reikalinga medikų pagalbą, bet ji jos atsisakė (2018-11-22 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisiamojo posėdžio protokolas, b. l. 122). Liudytoja, tyrėja A. D., apklausiama apylinkės teisme parodė, kad nukentėjusioji E. S. buvo apklausiama sekančią dieną po nusikalstamos veikos padarymo. […] Kai apklausinėjo nukentėjusiąją ji buvo blaivi (tyrėjai taip atrodė). Vartojo alkoholį. […] L. B. ją fotografavo ar filmavo savo telefonu. Ji sakė, kad ji nepageidauja, kad ją filmuotų ar fotografuotų. Ji norėjo iš jo rankų paimti telefoną. L. B. ją (nukentėjusiąją) pastūmęs įspyrė porą kartų į pilvą. Paklausus „Ar ji yra nėščia?“ Ji jai patvirtino, tačiau neturėjo tai patvirtinančių medicininių dokumentų. Apklausiant E. S. ji ganėtinai aiškiai dėstė mintis, didelio susijaudinimo ar streso tyrėja nepastebėjo. Į klausimą „Ar ji patyrė fizinį skausmą?“ Ji atsakė teigiamai, todėl ir bėgo pagalbos prašyti. Paklausus „Ar yra kažkokių žymių?“, ji nurodė, kad „nėra jokių žymių ir neturi ką parodyti“, todėl nebuvo atlikta nukentėjusiosios apžiūra (2019-02-04 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisiamojo posėdžio protokolas, b. l. 145-146).

42Iš byloje esančių ir apylinkės teismo įvertintų bylos duomenų darytina išvada, kad tarp nukentėjusiosios E. S. ir L. B. kilo buitinis konfliktas, tačiau nukentėjusiajai fizinis skausmas L. B. veiksmais nebuvo sukeltas. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018). Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad L. B., spirdamas nukentėjusiajai, sukėlė jai fizinį skausmą, iš esmės rėmėsi nukentėjusios pranešimu Bendrajam pagalbos centrui, kuriame ji nurodė, jog sugyventinis pradėjo moterį spardyti, moteris yra nėščia; nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad dėl L. B. spyrių į pilvą ji juto fizinį skausmą. Tačiau šiuo atveju vien tik šių įrodymų, ypač atsižvelgiant į nukentėjusiosios parodymų nenuoseklumą, jų prieštaringumą, nepakanka fizinio skausmo sukėlimo faktui neabejotinai konstatuoti. Pažymėtina, kad byloje nenustatyta, jog dėl L. B. veiksmų nukentėjusiajai būtų buvę padaryti kokie nors sužalojimai ar sukeltas fizinis skausmas. Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad nukentėjusioji buvo spardoma į pilvą, yra nėščia du mėnesius, tačiau jokie bylos duomenys nepatvirtina, jog nukentėjusiajai būtų padarytas koks nors sužalojimas. Per apklausą ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad jis ją su ranka nustūmė į šoną. Ji atsirėmė į lovą ir jai gulinčiai lovoje spyrė su koja į pilvą du kartus. Nuo to spyrio ji pajuto fizinį skausmą. Apklausiama teisme nukentėjusioji parodė priešingas aplinkybes, kad jis jai nesudavė jokio smūgio, jos nemušė, tik pastūmė. Nenurimo, todėl iškvietė policiją. Tačiau apie jai sukeltą skausmą ar kitas fizines kančias nukentėjusioji teismui neužsiminė ir ikiteisminio tyrimo metu savo duotų parodymų, kad po L. B. spyrių į pilvą juto fizinį skausmą, iš esmės nepatvirtino. Pažymėtina, ir tai, kad nukentėjusioji apklausiama teisme nurodė, kad ikiteisminiame tyrime ji davė melagingus parodymus, nes buvo girta, neišsiblaiviusi. Be to, tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ją apklausiant teisme ji buvo pasirašytinai įspėta dėl melagingų parodymų davimo pagal BK 235 straipsnį (b. l. 10, 31, 39, 114). Apklausiama pas tyrėja A. D. ji buvo neišsiblaiviusi. Liudytojai policijos pareigūnai G. P., T. V. parodė, kad nukentėjusioji verkė, buvo susijaudinusi, teigė, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas L. B. spiriant iš kojos į pilvą, tačiau greitosios medicinos pagalbos ji atsisakė.

43Be to, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra nukentėjusiosios atlikto ir specialisto įvertinto kūno apžiūros tyrimo (specialisto išvados) dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų ar sukelto fizinio skausmo įvertinimo. Nesant tokio tyrimo ir specialisto išvadų apie nukentėjusiajai sukeltą fizinį skausmą ar patirtus sužalojimus negalima objektyviai įvertinti ar prieš nukentėjusiąją buvo panaudotas smurtas.

44Kitų duomenų byloje apie nukentėjusiajai sukeltą fizinį skausmą (išskyrus liudytojų, policijos pareigūnų, tyrėjos parodymus) byloje nebuvo nustatyta. Nukentėjusioji atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodė, kad jai nebuvo sukeltas joks fizinis skausmas. L. B. „ją tik pastūmė“ iš virtuvės priekaištaudamas, kad ji „nesusitvarko savo kambario ir virtuvės”.

45Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant kitų objektyvių įrodymų, remtis vien tik nukentėjusiosios E. S. ikiteisminiame tyrime duotais parodymais, liudytojų, policijos pareigūnų G. P., T. V. ir A. D. parodymais, atsižvelgiant į nuteistojo L. B. parodymus ir kitą byloje esančią medžiagą bei daryti išvadą, jog L. B. tyčia būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (girtumą nusistatyti atsisakė), du kartus koja spyrė į pilvą sugyventinei E. S., tuo nukentėjusiajai E. S. sukeldamas fizinį skausmą, negalima. Esant tokiam duomenų (įrodymų) prieštaringumui, teisėjų kolegija, vadovaudamasi in dubio pro reo principu, reiškiančiu tai, kad jeigu jau abejonės egzistuoja, jas reikia aiškinti kaltinamojo naudai, konstatuoja, kad nėra įrodyta, jog L. B. smurtaudamas, t. y. įspirdamas nukentėjusiajai E. S. į pilvą, sukėlė jai fizinį skausmą. Nesant L. B. veiksmuose visų būtinų BK 140 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų nusikalstamos veikos požymių, nėra pagrindo jį pripažinti kaltu ir nuteisti.

46Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir L. B. atžvilgiu priėmė nepagrįstą bei neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį. Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir L. B. atžvilgiu priimamas naujas nuosprendis, kuriuo L. B. išteisinamas, nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas). Dėl nukentėjusiosios E. S. galimai melagingų parodymų davimo ikiteisminiame tyrime.

47Pažymėtina, kad nukentėjusioji tiek apklausiama apylinkės teisme, tiek atsiliepimu į apeliacinį nuteistojo skundą nurodė, kad jos duoti ikiteisminiame tyrime parodymai apie L. B. padarytą nusikalstamą veiką yra melagingi.

48Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad melagingi parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, paprastai trukdo atlikti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje. Jie gali pakreipti tyrimą ir baudžiamosios bylos nagrinėjimą neteisinga kryptimi ir būti viena iš esminių prielaidų priimti nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį ar kitą baigiamąjį teismo sprendimą. Tokiais kaltininko veiksmais sutrikdoma normali ikiteisminio tyrimo institucijos veikla ir iš esmės teismo veikla. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, svarbus pats melagingų parodymų davimo faktas, o ne tai, kokią įtaką tie melagingi parodymai padarė ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teismo procesinio sprendimo turiniui. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali. Šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo melagingų parodymų davimo momento, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokius nors padarinius. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta veika – melagingų parodymų davimas (kaip ir kitos šiame straipsnyje numatytos veikos) – yra padaroma tiesiogine tyčia. Darydamas šį nusikaltimą, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Tai, kad kaltininkas suvokia apie pareigą duoti teisingus parodymus ir žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, per ikiteisminį tyrimą jis patvirtina savo parašu liudytojo apklausos protokole. Šiuo atveju kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (Kasacinė nutartis Nr. 2K-335-895/2015).

49Išanalizavęs aplinkybes, kuriomis nukentėjusioji buvo apklausta (ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje) bei analizavęs nukentėjusiosios parodymuose pastebimus tam tikrus netikslumus, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusioji ir nuteistasis dalyvavę įvykyje, įvykio metu buvo vartoję alkoholio, į tai, kad kiti liudytojai (policijos pareigūnai, tyrėja), realiai nematė įvykio aplinkybių, davė parodymus apie tai, ką jiems pasakojo nukentėjusioji, pažymi, kad asmenys neturėtų būti teisiami už melagingų parodymų davimą, jeigu byloje, kurioje buvo duoti melagingi parodymai, dar nepriimtas nuosprendis, kuriuo remiantis būtų galima nustatyti, kurie parodymai melagingi. Melagingų parodymų konstatavimas tokiu atveju reikštų kitos dar nebaigtos bylos faktinių aplinkybių vertinimą, kurių dar neįvertinęs tą bylą nagrinėjantis teismas.

50BPK 257 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi apie tai praneša prokurorui. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje paminėjo, kad nukentėjusioji pirmos instancijos teisme keitė parodymus, pati pripažino, kad davė melagingus parodymus, nesiėmė veiksmų ir nutartimi neperdavė prokurorui tirti galimai nukentėjusiosios veiksmuose esant BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių. Todėl apeliacinės instancijos teismui konstatavus E. S. parodymuose galimai esant BK 235 straipsnio požymių, atskira teismo nutartimi praneština prokurorui apie E. S. galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalyje.

51Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

52Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019-02-08 nuosprendį, kuriuo L. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį: L. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Į paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytos 2 (dvi)... 4. Teisėjų kolegija,... 5. I.... 6. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės... 7. 1.... 8. L. B. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis smurtaudamas... 9. II.... 10. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai... 11. 2.... 12. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. B. prašo panaikinti 2019-02-08 Telšių... 13. 3.... 14. Skunde nurodo, kad jis nepagrįstai apylinkės teismo yra nuteistas dėl... 15. 4.... 16. Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą nukentėjusioji E. S. prašo... 17. 4.1.... 18. Atsiliepimu nukentėjusioji teigia, kad apklausiama apylinkės teisme ji... 19. 5.... 20. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis L. B. ir jo... 21. Nuteistojo L. B. apeliacinis skundas tenkinamas, Telšių apylinkės teismo... 22. III.... 23. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 24. 6.... 25. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant... 26. 7.... 27. Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog... 28. 8.... 29. Taip pat pažymima, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų... 30. 9.... 31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 32. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje... 33. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas... 34. Byloje yra nustatyta, kad L. B. ir E. S. įvykio metu vartojo alkoholį (t. y.... 35. Viso teisminio proceso metu L. B. neigė savo kaltę, padarius jam... 36. Apklaustas apylinkės teisme L. B. parodė, kad parėjo į namus ( - ).... 37. Pažymėtina, kad vertinant ar buvo padaryta L. B. inkriminuojama nusikalstama... 38. Iš byloje esančio pranešimo apie įvykį ROIK Nr. ( - ) matyti, kad... 39. Iš 2018-11-06 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso... 40. Iš neblaivumo tikrinimo rezultatų šaknelės matyti, kad 2018-11-06 buvo... 41. Iš 2018-11-06 ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato ( - ) rajono... 42. Iš byloje esančių ir apylinkės teismo įvertintų bylos duomenų darytina... 43. Be to, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra nukentėjusiosios atlikto ir... 44. Kitų duomenų byloje apie nukentėjusiajai sukeltą fizinį skausmą... 45. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant kitų objektyvių įrodymų, remtis vien... 46. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 47. Pažymėtina, kad nukentėjusioji tiek apklausiama apylinkės teisme, tiek... 48. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad melagingi parodymai, duoti... 49. Išanalizavęs aplinkybes, kuriomis nukentėjusioji buvo apklausta... 50. BPK 257 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu nagrinėjimo teisme... 51. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 52. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019-02-08 nuosprendį, kuriuo L....