Byla 2-994-881/2016
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė, sekretoriaujant Ritai Sindikaitei, dalyvaujant ieškovui P. M., ieškovo atstovui advokatui Sauliui Gintarui Vaičiūnui, atsakovo BAB banko SNORAS atstovui O. K.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. 2-994-881/2016 pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovui BAB bankui SNORAS dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“,

Nustatė

3ieškovas P. M. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia dėl suklydimo nuo sudarymo momento 2011 m. rugsėjo 19 d. obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110919L990014 ir taikyti restituciją – grąžinti ieškovui pagal sutartį sumokėtus 69 396,11 Lt į jo terminuoto indėlio sutarties Nr. DE20091017L990073 pagrindu atidarytą sąskaitą. Nurodo, kad kartu su sutuoktine R. M. buvo banko klientai. Terminuoto indėlio sutarties pakeitimo protokolas Nr. 8 patvirtina, kad sutarties pakeitimo dieną, t. y. 2010 m. rugpjūčio 16 d. indėlio suma buvo 68 393,40 Lt. Obligacijų pasirašymo dieną sąskaitoje buvo 69 338,80 Lt suma. Pasibaigus terminuoto indėlio sutarčiai, 2011 m. rugsėjo 19 d. nuvyko pas atsakovą pratęsti terminuoto indėlio sutarties, ten dirbanti vadybininkė pasiūlė santaupas laikyti ne terminuoto indėlio, o obligacijų pavidalu, nes bankas siūlo didesnius palūkanų procentus. Ieškovui pareiškus abejones dėl šio produkto, banko darbuotoja jas išsklaidė, nurodydama, kad obligacijos, taip pat kaip ir indėlis yra apdraustos valstybės, todėl jokios rizikos nėra. Banko darbuotoja jam pateikė pasirašyti šiuos dokumentus – Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties Nr. L9952725 specialiąją dalį, Kliento patvirtinimus ir pasirinkimus, Kliento aptarnavimo sutarties bendrąją dalį, Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110919L990014. Pateikusi Kliento Patvirtinimus ir pasirinkimus banko darbuotoja atkreipė dėmesį į 3 dalies 6 pastraipą, kurioje buvo suformuluotas teiginys, kad banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Ši aplinkybė įtikino, pašalino abejones dėl siūlomos Obligacijų sutarties, todėl pasirašė pateiktus dokumentus. Jokie kiti dokumentai, tarp jų ir Obligacijų pasirašymo sutarties 1.22 punkte minimi Prospektas ir Galutinės sąlygos susipažinimui nebuvo pateikti, be to, jei ir būtų buvę pateikti, neturėjo laiko su jais susipažinti, nes banke lankėsi darbo metu ir skubėjo grįžti į darbą. Tik gavęs Kliento sutarties aptarnavimo kopiją pastebėjo, jog yra pasirašęs, jog atsisako suteikti duomenis apie save, kaip klientą, nors realiai tokių duomenų banko darbuotoja apskritai neklausė, o žinodama, kad jis skuba, tiesiog nurodė tas vietas, kuriose reikėjo pasirašyti. Bankas privalėjo jam suteikti išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui. Atsakovas jam suteikė neprofesionalaus kliento kategoriją, kas sąlygojo banko prievolę laikytis Finansinių priemonių rinkų įstatymo reikalavimų, t. y. 22 straipsnio 3 dalies, aiškiai ir suprantamai suteikti klientui visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jis galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę, 22 straipsnio 4 dalies 2 punkto, pateikti informaciją apie finansines priemones ir siūlomą investavimo strategiją, įskaitant konsultacijas ir įspėjimą apie riziką, kuri būdinga investicijoms į tam tikras finansines priemones. Atsakovas ne tik, kad nevykdė prievolių pagal minėtus teisės aktus, bet ir apskritai neįspėjo kliento apie galimą riziką investuojant į obligacijas, o kartu suklaidino dėl obligacijų draudimo, dėl ko buvo pasirinkta ne terminuoto indėlio, bet obligacijų sutartis.

4Atsakovas BAB bankas SNORAS atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovas savo reikalavimus iš esmės grindžia tuo, kad jis suklydo dėl to, jog Obligacijų sutarties sudarymo metu banko darbuotoja neva nurodė, jog obligacijos, taip pat kaip ir indėlis, yra apdraustos valstybės, taip pat dėl ieškovo su banku sudarytuose sandoriuose nurodytos klaidingos informacijos, dėl kurios ieškovui susidarė klaidingas įspūdis, kad jo įsigytos obligacijos yra apdraustos indėlių draudimu. Ieškinio teiginiai yra deklaratyvūs, neturi nieko bendro su obligacijų platinimo AB banke SNORAS praktika, ieškovo pozicija dirbtina ir paremta tikrovės neatitinkančiais teiginiais. Teiginio, kad banko darbuotoja neva nurodė, jog obligacijos, taip pat kaip ir indėlis, yra apdraustos valstybės, ieškovas neįrodinėja jokiais įrodymais, tuo tarpu atsakovas pateikė įrodymus, kad banko darbuotojams nebuvo prielaidų taip aiškinti sutartį klientams. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį ir Obligacijų sutartį sudaro du puslapiai aiškaus teksto, kuriame koncentruojama pagrindinis kliento dėmesys, pasirašydamas sutartį klientas turi aiškiai išreikšti savo valią konkrečiais klausimais. Savo turiniu minėtos sutartys nėra sudėtingesnės nei terminuoto indėlio sutartis. Klaidingas ieškovo įsivaizdavimas dėl jo įsigytų banko obligacijų draudimo indėlių draudimu yra išimtinai ieškovo neatsargaus, neapdairaus ir nerūpestingo elgesio pasekmė. Kritiškai turi būti vertinamas ir ieškovo nurodomas apsilankymo banke tikslas, kadangi Obligacijų sutartį ieškovas sudarė 1 metams, tuo tarp terminuoto indėlio sutarties jis nebuvo sudaręs ilgesniam nei 6 mėnesių terminui. Palūkanos, siūlomos už obligacijas, buvo ženkliai didesnės, todėl tikroji ieškovo valia buvo investuoti lėšas į vertybinius popierius (obligacijas), tikintis gauti didesnę finansinę naudą. Šią aplinkybę patvirtina ir 2011 m. rugsėjo 11 d. ieškovo prašymas, kuriuo jis nutraukė terminuoto indėlio sutartį ir nurodė, kad ketina pirkti banko obligacijas. Jei ieškovas nebūtų atvykęs į banką, terminuotojo indėlio sutartis būtų prasitęsusi automatiškai, tačiau atsakovas šia teise nepasinaudojo, o atvyko į banką ir sąmoningai nutraukė terminuoto indėlio sutartį. Kad ieškovas negalėjo suklysti dėl sandorio esmės rodo aplinkybė, jog pats ieškovas aiškiai nurodo, kad banko darbuotoja jam siūlė pirkti būtent obligacijas, siūlė produktą, kurio net pavadinimas nekelia abejonių dėl jo skirtingumo su terminuoto indėlio sutartimi. Taigi ieškovas, sudarydamas ginčijamą sandorį, veikė laisva valia ir objektyviai privalėjo suvokti šio sandorio esmę bei jo sukeliamas pasekmes ir ją suvokė. Ieškovui sandorio sudarymo metu buvo 62 metais, jis ilgą laiką buvo UAB ,,Maksydentas“ akcininku, jo sutuoktinė buvo įmonės vadovė, ieškovas nėra pateikęs jokių įrodymų apie tai, kad turėtų fizinių, protinių ar kitų galių sumažėjimą, taigi ieškovą galima laikyti verslininku ir asmeniu, kuris geba įvertinti sudaromo sandorio esmę, jo pasekmes bei kitą su sandoriu susijusią informaciją, juolab, kad Obligacijų sutartis nėra sudėtinga nei apimtimi, nei nuostatų struktūra. Iš atsakovo darbuotojų mokymų apie obligacijas medžiagos matyti, kad buvo atkreipiamas pačių banko darbuotojų dėmesys į tai, kad obligacijos nėra draudžiamos. Sudarydami obligacijų pasirašymo sutartis banko darbuotojai vadovavosi 2008 m. vasario 8 d. obligacijų platinimo banke instrukcija, pagal kurios 43 punktą prieš sudarant sutartį buvo būtina pasidomėti, ar klientas yra susipažinęs su sutarties sudarymo metu platinamos banko obligacijų emisijos sąlygomis, kurios išdėstytos Prospekte ir Emisijos galutinėse sąlygose. Jei klientas nebūdavo susipažinęs su emisijos sąlygomis, kliento prašymu, vadybininkas išspausdindavo visą informaciją iš banko interneto puslapio ir pateikdavo klientui. Banko darbuotoja, priešingai nei teigia ieškovas, dėl banke vestų mokymų bei turimos kvalifikacijos, negalėjo netinkamai aptarnauti ieškovo ginčo sandorio sudarymo metu ir klaidinti ieškovą dėl jam svarbios informacijos. Ieškovas teigia, kad atsakovas jam nepateikė visos reikiamos informacijos apie obligacijas, nepateikė ginčijamą sandorį lydinčių dokumentų, nesupažindino jo su ginčijamo sandorio sudarymo rizikomis ir pan. Tokie ieškovo teiginiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams, t. y. ginčijamo sandorio 1.22 punkte, prieš pat šalies parašą, aiškiai matomoje vietoje yra nurodyta, kad pasirašydamas šią sutartį investuotojas patvirtina, kad visos sutarties sąlygos su juo buvo aptartos ir paaiškintos prieš pasirašant sutartį, jis su jomis sutinka ir jos išreiškia investuotojo valią; prieš pasirašydamas sutartį, investuotojas patvirtina, kad yra susipažinęs su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis bei su jomis sutinka; investuotojas buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant, ir supranta jų pasekmes. Papildomai atsakovas iš anksto pateikė ieškovui, kaip neprofesionaliam klientui, Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 30-45 punktuose nurodytą informaciją (tame tarpe „Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą“ bei „Veiksmų, kurių bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientams priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumą, aprašymo santrauką“), o ieškovas savo parašu patvirtino, kad šią informaciją gavo. Taip pat apie rizikos veiksnius, susijusius su investavimu į obligacijas, išsamiai buvo informuojama obligacijų bazinio prospekto 1.3.1. punkte. Prospektas buvo viešai paskelbtas banko interneto puslapyje. Pagal Vertybinių popierių įstatymo 9 straipsnio 3 punktą, elektronine forma paskelbto prospekto popieriuje išspausdinta kopija įteikiama klientui, jeigu jis to prašo. Būtent dėl to ginčijamoje sutartyje pateiktas investuotojo patvirtinimas, kad jis susipažino su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis, o ne juos gavo. Nors ieškovas neigia, kad atsakovas tinkamai atliko kliento informavimo pareigą, nustatytą Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje, tačiau ieškovo pasirašytų ginčijamo sandorio ir Aptarnavimo sutarties nuostatos nurodo prezumpcijas, kurias turi paneigti ne atsakovas, bet ieškovas, t. y. būtent ieškovas, įgyvendindamas CPK 12 ir 178 straipsniuose nustatytus reikalavimus, privalo įrodyti, kad jis nesusipažino su šiose sutartyse minimais dokumentais, o jo patvirtinimai neatitinka tikrovės. Ieškovas šių prezumpcijų nepaneigė. Aptarnavimo sutarties 3 punkto nuostata, numatanti, kad siekiant užtikrinti Kliento piniginių lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą, banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, laikytina blanketine sąlyga, konkrečiai neapibrėžiančia nei draudimo apimties, nei pobūdžio, o tik nukreipiančia į Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą, t. y. negali būti vertinama kaip teiginys, jog absoliučiai visi atsakovo įsipareigojimai neprofesionaliam investuotojui (nepriklausomai nuo jų dydžio bei pobūdžio) yra apdrausti valstybės. Nei Aptarnavimo sutartyje, nei ginčijamoje obligacijų pasirašymo sutartyje nėra teigiama, kad atsakovo vertybiniai popieriai yra draudžiami indėlių draudimu. Be to, šiai bylai svarbi aplinkybė, kad pagal Taisyklių 58 punktą, obligacija laikoma nesudėtinga finansine priemone, dėl kurios FPRĮ 22 straipsnio 10 dalyje nurodytos investicinės paslaugos gali būti teikiamos net nesurinkus informacijos apie kliento žinias ir patirtį investavimo srityje bei nevertinant, ar ši finansinė priemonė yra tinkama klientui. Tai reiškia, kad fiksuotų palūkanų obligacijų įsigijimo sąlygos yra suprantamos kiekvienam vidutinių sugebėjimų neprofesionaliam investuotojui. Be to, ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas neturėjo jokio pagrindo abejoti, kad atsakovas bus pajėgus atsiskaityti pagal ginčijamą sandorį, todėl indėlių ir įsipareigojimų draudimo įsigyjamoms banko obligacijoms taikymas arba netaikymas negali būti pripažintas esminiu šios sutarties elementu. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog banko darbuotoja, pateikdama klaidinančią informaciją, jį įtikino sudaryti ginčo sandorį. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovą vykdžius agresyvią rinkodarą, taip pat įrodymų, kad atsakovo darbuotoja primygtinai siūlė ieškovui sudaryti obligacijų pasirašymo sutartį, aiškino, kad obligacijos yra draustos indėlių draudimu, neinformavo apie obligacijų investavimo riziką ir pan. Atsakovas neturėjo jokio tikslo klaidinti ieškovo, juo labiau teikti jam melagingą informaciją. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas įtikino ieškovą sudaryti būtent obligacijų sutartį, o ne terminuoto indėlio sutartį. Nei vienas investuotojas nepatikėtų bankui savo pinigų, jei iš anksto žinotų apie jam gręsiantį bankrotą. Visiškai saugių investicijų nebūna, todėl kiekvienas investuotojas privalo įvertinti galimą investavimo riziką. Ieškovas sudarė ginčijamą sandorį veikdamas savo rizika, o veikdamas neatidžiai, neatsakingai ir neapdairiai, nepareikalavęs pateikti prospektą, nepasidomėdamas, kokiomis sąlygomis ir tvarka obligacijos yra draudžiamos, suklydo dėl savo kaltės.

5Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovas, sudaręs su banku sutartį ir sumokėjęs bankui už obligacijas, laikytinas investuotoju, o ne indėlininku, todėl jos atžvilgiu taikomos ne bendrosios, o specialios teisės normos, reglamentuojančios įsipareigojimų investuotojams draudimą, t. y. IĮIDĮ 2 straipsnio 12 dalis ir 9 straipsnio 1 dalis. Tai, kad ginčo sutartimi įsigyjamos banko finansinės priemonės nėra draudžiamos indėlių draudimu, numatyta įstatyme (IĮIDĮ), kurio nežinojimas negali būti suprantamas kaip pateisinama priežastis konstatuoti ieškovo valios trūkumą sudarant ginčo sutartį. Ieškovo niekas nevertė skubėti pasirašant sutartį, jis turėjo neribotą galimybę susipažinti su sutarties sąlygomis iki jos pasirašymo bei (esant abejonių dėl sutarties sąlygų) turėjo neribotą galimybę išsiaiškinti obligacijų, kaip skolos vertybinių popierių, esmę ir tai, kad joms netaikomas draudimas pagal IĮIDĮ, po sutarties sudarymo. Ieškovas, pasirašydama sutartį, veikė išimtinai savo rizika, todėl suklydimas yra tik jo neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas. Pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes šiuo atveju ieškovo suklydimo negalima pateisinti. Be to, ginčijamos sutarties sudarymo metu bankas nebuvo nemokus, todėl indėlių draudimo taikymas / netaikymas banko obligacijų atžvilgiu buvo neaktualus ir negali būti pripažįstamas esminiu ginčijamo sandorio elementu, kuris būtų lėmęs ieškovo valią sudaryti sutartį. Byloje nėra jokių duomenų, kad banko darbuotoja tyčia klaidintų ieškovą. Bankas atskleidė ieškovui su sutarties sudarymu susijusią riziką, be to, bankas neturi pareigos įrodinėti, kad jis nepažeidė teisės aktų reikalavimų ir supažindino ieškovą su visais dokumentais, nurodytais sutartyje. Pats ieškovas pripažino, jog bet kuriuo atveju nebūtų skaitęs visos sutarties, nes neturėjo tam laiko, taigi, jei ieškovas suklydo, tai tik dėl savo didelio neatsargumo.

6Ieškovas dubliku prašo tenkinti ieškinį. Nurodo, kad domėtis sandorio draudimu jį vertė patirtis, nes yra praradęs piniginį indėlį žlugus Vakarų bankui, nes šiame banke laikomi indėliai nebuvo apdrausti. Būtent dėl šios priežasties klausė banko darbuotojos apie draudimą. Banko darbuotoja patikino, kad obligacijos yra apdraustos valstybiniu draudimu. Žinodamas, jog banko indėliai ir sąskaitose laikomos lėšos yra apdraustos valstybiniu draudimu, pagrįstai tikėjosi, jog toks pats draudimas taikomas ir obligacijoms. Teigia, jog atsakovas nepagrįstai vadina jį verslininku, nes jis yra tik akcijų turėtojas, bet neužsiima komercine veikla. Visi banko pridėti dokumentai apie banko darbuotojų apmokymus nepatvirtina, kaip konkrečiu atveju elgėsi banko darbuotoja. Ieškovas neigia prieš sandorio sudarymą gavęs dokumentus (Apibendrintą finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą, Veiksmų, kurių bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientams priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumą, aprašymo santrauką ir kt.). Tai, kad atsakovas šiuos dokumentus pateikė su atsiliepimu į ieškinį, nepatvirtina, jog atsakovas juos pateikė ieškovui sandorio sudarymo metu. Būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad atliko veiksmus, kurie galėtų būti laikomi tinkamu kitos sutarties šalies supažindinimu su standartinėmis sąlygomis. Tai, kad sudarius sandorį ieškovui nebuvo įteikti pasirašyti dokumentai, taip pat rodo atsakovo požiūrį į klientą.

7Atsakovas BAB bankas SNORAS triplike prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad Prospektas ir Galutinės sąlygos buvo viešai prieinamos, kas atitinka Vertybinių popierių įstatymo 9 straipsnio reikalavimus prospekto paskelbimui. Pagal to paties įstatymo 9 straipsnio 3 punktą, elektronine forma paskelbto prospekto popieriuje išspausdinta kopija klientui, pateikiama, jeigu jis to prašo. Ieškovas neįrodinėja, kad prašė pateikti Prospektą ir Galutines sąlygas. Vertinant ieškovui pateiktos informacijos apie banko platinamų obligacijų rizikas aiškumą, suprantamumą ir išsamumą su Aprašymu, būtina atsižvelgti ir į Prospektą, nes šis yra loginis Aprašymo tęsinys, kuriame ir pateikiamas konkrečios finansinės priemonės – obligacijos – aprašymas bei su ja susijusi rizika.

8Ieškinys atmetamas.

9Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog tarp ieškovo P. M. ir atsakovo BAB banko SNORAS 2011 m. rugsėjo 19 d. buvo pasirašyta Obligacijų pasirašymo sutartis Nr. FO20110919L990014 dėl 679 vnt. obligacijų įsigijimo už 69 396,11 Lt. Tą pačią dieną, t. y. 2011 m. rugsėjo 19 d., šalys sudarė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. L9952725. Sutarties priedo Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai 3 punkte nurodyta, kad atsakovas informavo ieškovą, jog atsakovo įsipareigojimai klientams yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, o sutarties 2 punktu ieškovas patvirtino, kad gavo šiame punkte nurodytus dokumentus. AB banko SNORAS Apibendrinto finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymo (kurį ieškovas patvirtino pasirašydamas minėtos Sutarties priedo Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai 2 punkte) 8 punkte nurodyta, kad, investuojant į obligacijas, galima grėsmė, kad obligacijas išleidęs subjektas neišpirks dalies arba visų obligacijų (bankroto arba nemokumo rizika).

10Ieškovas ginčija tarp šalių sudarytą Sutartį nurodydamas, jog sudarant sutartį, ieškovas atsakovo buvo suklaidintas (CK 1.90 str.).

11Teismas su ieškovo ieškinyje išdėstytais argumentais nesutinka ir pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analogiško pobūdžio bylose yra suformavęs teismų praktiką, nuo kurios teismui nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2016; 2016 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-686/2016; 2016 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-969/2016).

12CK 1.103 straipsnyje nustatyta, kad obligacija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo teisę gauti iš obligaciją išleidusio asmens joje nustatytais terminais nominalią obligacijos vertę, metines palūkanas ar kitokį ekvivalentą arba kitas turtines teises. Teismas pažymi, jog atsakovo argumentų kontekste būtina atsižvelgti į nagrinėjamam ginčui aktualius kasacinio teismo išaiškinimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, įvertino Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. birželio 25 d. prejudiciniame sprendime (byla Nr. C-671/13) nurodytas aplinkybes, Indėlių ir Investuotojų direktyvų bei jas įgyvendinančių nacionalinių teisės aktų (IĮIDĮ) nuostatas. Aiškindama vertybinių popierių draudimo nuo juos išleidusių emitentų nemokumo rizikos galimybes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje nurodė, kad Investuotojų direktyva apsaugo investuotojus nuo vagystės, grobstymo ir kitokio neteisėto pasisavinimo rizikos, taip pat gali apsaugoti nuo atvejų, kai investuotojo turtas (tiek lėšos, tiek finansinės priemonės) prarandamos dėl netyčinių klaidų, nerūpestingumo ar investicinės įmonės kontrolės sistemos klaidų. Nėra pagrindo išplėsti Investuotojų direktyvos bei ją įgyvendinančio IĮIDĮ tokia apimtimi, kad šie teisės aktai apsaugotų nuo vertybinius popierius išleidusio asmens (emitento) nemokumo rizikos, kai nuostoliai atsirado ne dėl to, kad įsigyti vertybiniai popieriai (obligacijos) yra prarasti ar perleisti, o dėl emitento bankroto ir jo nulemto obligacijų nuvertėjimo, t. y. dėl nepasiteisinusios investicinės rizikos. Taigi įgydamas obligaciją asmuo prisiima obligaciją išleidusio asmens (emitento) nemokumo riziką. Atsižvelgiant į Investuotojų direktyvos tikslus ir taikymo sąlygas, nėra pagrindo teigti, kad ši rizika būtų priskirta prie draudimo objektų, kuriems taikoma kompensavimo sistema.

13Kaip minėta, ieškovas laikosi pozicijos, kad ginčijama obligacijų pasirašymo sutartis buvo sudaryta jam suklydus. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 str. 2 d.). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 str. 4 d.). Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 str. 5 d.). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 1.90 straipsnio taikymą, nurodyta, kad dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio jis nebūtų sudaręs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015; kt.).

14Kasacinis teismas, investicinių paslaugų teikimo byloje spręsdamas, ar investuotojas buvo suklaidintas, nurodė, kad yra svarbu įvertinti, ar banko klientui pateikta informacija buvo aiški ir nedviprasmiška ir ar ja remdamasis asmuo, kuris nėra profesionalusis investuotojas, galėjo priimti sprendimą, suvokdamas galimų padarinių riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Siekiant nustatyti suklaidinimo buvimą nagrinėjamuose santykiuose, pirmiausia būtina įvertinti finansų tarpininko elgesį, t. y. nustatyti, kokias informacines pareigas jis turėjo ir kaip jas vykdė, taip pat įvertinti, ar investuotojas, atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes, galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014). Finansinių priemonių rinkų įstatymo (FPRĮ) 22 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama finansų tarpininko pasyvi pareiga neklaidinti investuotojo, kuri reikalauja, kad visa informacija, kurią finansų maklerio įmonė teikia klientams ir (arba) potencialiems klientams, įskaitant reklaminio pobūdžio informaciją apie įmonės veiklą ir siūlomas paslaugas, būtų teisinga, aiški ir neklaidinanti. Reklaminio pobūdžio informacija turi būti aiškiai atpažįstama. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta finansų tarpininko aktyvi pareiga atskleisti informaciją investuotojui, kuri reikalauja aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad FPRĮ 22 straipsnio prasme reikiama suteikti informacija turėtų būti suprantama investuotojams, kuriems ji yra skirta, t. y. šiuo atveju neprofesionaliesiems investuotojams. Rizikos mastas yra vienas svarbiausių aspektų, kuris turi būti atskleistas neprofesionaliam investuotojui tam, kad būtų tinkamai įgyvendinta informacijos atskleidimo pareiga. Tinkamas finansinių produktų informacijos atskleidimas neprofesionaliems investuotojams lemia tinkamą produkto pasirinkimą atsižvelgiant į riziką, asmeninius poreikius ir kitus aspektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014). Ne kiekvieną kartą neteisėtą finansų tarpininko elgesį netinkamai informuojant investuotoją galima laikyti esmine aplinkybe, dėl kurios sutartis būtų pripažinta negaliojančia dėl suklydimo. CK 1.90 straipsnio taikymui būtina nustatyti, kad asmuo suklydo arba buvo suklaidintas dėl esminių sandorio aplinkybių, kurias žinodamas sandorio tokiomis pačiomis aplinkybėmis nebūtų sudaręs. Jei iš faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodamas konkrečią informaciją, ieškovas sandorį būtų vis vien sudaręs, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014).

15Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad sutartį jis sudarė pasiūlius atsakovo darbuotojai, nes už obligacijas buvo mokamos didesnės palūkanos, nei už terminuotuosius indėlius, be to, ieškovas teigė, jog banko darbuotoja jam leido suprasti, kad jam siūlomas įsigyti produktas yra apdraustas Indėlių ir investicijų draudimu. Jau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje išaiškinta, kad obligacijų įsigijimo sutartyje vartojama formuluotė „banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, nors ir nebūdama klaidinga, neatitinka aiškumo ir nedviprasmiškumo reikalavimų. Kaip ir nurodytoje, taip ir nagrinėjamoje byloje obligacijų draudžiamumo aspektas ieškovui nebuvo aiškiai atskleistas, tačiau nagrinėjamu atveju tai nebuvo esminė aplinkybė, lemianti ieškovo apsisprendimą sudaryti sandorį ar jo nesudaryti. Prieš pasirašant ginčijamą sutartį, šalys sudarė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį, kurios specialiojoje dalyje „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ klientas savo parašu patvirtino, kad gavo Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą ir kitus šioje sutartyje nurodytus dokumentus. Akivaizdu, kad klientas nebuvo tinkamai supažindintas su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis, tačiau apie galimą obligacijų neišpirkimo dėl banko nemokumo riziką buvo nurodyta Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašyme (8 punktas), kurio gavimą ieškovas patvirtino savo parašu. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas teigė apskritai neskaitęs jokios informacijos, susijusios su įsigyjamu produktu, nes tam neturėjo laiko, o pasirašydamas Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį, patvirtino šiuos dokumentus gavęs, kita vertus, jokių objektyvių duomenų, paneigiančių pastarąją išvadą (dokumentų pateikimą), nepateikė (CPK 178 str.), todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog jis sudarė ginčijamą sandorį suklydęs. Kaip jau buvo minėta, teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Paties ieškovo veiksmai būtent patvirtina jo neapdairumą, nerūpestingumą ir neatidumą, todėl šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas.

16Kita vertus, byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog klientas, pernelyg pasitikėdamas atsakovu, nei ginčijamo sandorio sudarymo metu, nei po jo sudarymo nuodugniai nesidomėjo Obligacijų pasirašymo sutarčių sąlygomis, todėl neigiamos tokio sandorio sudarymo pasekmės tenka sutartį sudariusiam ieškovui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, jog obligacija, kaip vertybinis popierius, yra vidutiniam vartotojui pakankamai pažįstamas finansinis produktas, kuris, vertinant istoriškai, nėra naujas ar neįprastas, todėl ieškovei turėjo būti suprantama, kad jis, kaip finansinė priemonė, nėra tapatus indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-602/2015). Minėta, kad vertinant, ar asmuo dėl sandorio suklydo, ar buvo suklaidintas (apgautas), svarbu analizuoti jo valios formavimosi procesą, todėl tam neabejotinai svarbūs yra duomenys, individualizuojantys asmenį, jo asmenines savybes, patirtį. Ieškovas, sandorio sudarymo metu buvo 62 m. amžiaus, posėdyje nurodė, kad turi aukštąjį išsilavinimą, su banku sudarė net keletą terminuotojo indėlio sandorių, todėl darytina išvada, jog ieškovas tiek dėl amžiaus, tiek dėl socialinės padėties turėjo suvokti sudaromo sandorio esmę, t. y. jam buvo suprantama, jog yra sudaromas savo turiniu nuo terminuotojo indėlio sutarties besiskiriantis sandoris, kurio esmė – ne pinigų saugojimas ar taupymas, o investavimas. Juolab, kad pasirašytoje sutartyje ieškovas įvardijama ne indėlininku, o investuotoja. Ginčo finansinio produkto išskirtinumą atspindi ir didesnė jo finansinė grąža (mokamų palūkanų dydis). Sudarant obligacijų įsigijimo sutartį ieškovui turėjo būti žinoma, kad obligacijos yra vertybiniai popieriai, kad jos skiriasi nuo indėlio, kad joms būdingas ir kitoks rizikos laipsnis, todėl privalėjo atskirai pasidomėti dėl atskirų sandorio sąlygų. Todėl teismas daro išvadą, kad obligacija nėra tokia sudėtinga finansinė priemonė, kurios pobūdžio ir galimos emitento nemokumo rizikos nesuprastų vidutinis vartotojas. Asmens tikėjimasis, kad sudarius rizikingą sandorį neatsiras rizikos veiksnių, dar nereiškia suklydimo dėl sudaromo sandorio esmės, o iš tokio sandorio atsiradusios neigiamos pasekmės negali būti prilyginamos suklydimui. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas bankrutavo, o ieškovas tikėjosi, jog to neįvyks, nėra pakankama pripažinti, kad jis buvo suklaidintas dėl sandorio esmės.

17Kalbant apie galimą apgaulę iš atsakovo pusės, kuomet ieškovas tvirtina, jog banko darbuotoja leido jam suprasti, kad obligacijos yra apdraustos valstybiniu draudimu, reikėtų pažymėti, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. liepos 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje Nr. 2A-1267/2013 nurodė, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, jog ginčo sutartys buvo sudarytos ir dėl apgaulės bei pripažintinos negaliojančiomis ir CK 1.91 straipsnio pagrindu. Byloje neįrodyta, kad atsakovas atliko veiksmus, kuriais tyčia siekė suklaidinti ieškovą, kad, įrašydamas į Aptarnavimo sutartį nuostatas dėl atsakovo įsipareigojimų draudimo, būtų siekęs jį suklaidinti, todėl ginčo sandoriai negali būti pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.91 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Taigi teismas konstatuoja, jog ieškovas nepagrindė bei neįrodė nė vienos iš aplinkybių, galinčių pagrįsti ginčijamo sandorio pripažinimą negaliojančiu dėl suklydimo ar apgaulės (CPK 178 str.). Kiti ieškovės argumentai, išdėstyti ieškinyje, nesudaro pagrindo ieškinio tenkinimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

18Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pripažinti ginčijamą sutartį negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu, t. y. kaip sudarytą dėl apgaulės, ar kvalifikuoti sutartį kaip sudarytą dėl suklydimo (CK 1.90 str.) nėra faktinio pagrindo, todėl ieškovo ieškinys atmetamas.

19Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, teismas

Nutarė

20ieškovo P. M. ieškinį atsakovui BAB bankui SNORAS dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, atmesti.

21Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. ieškovas P. M. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti... 4. Atsakovas BAB bankas SNORAS atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti... 5. Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime į... 6. Ieškovas dubliku prašo tenkinti ieškinį. Nurodo, kad domėtis sandorio... 7. Atsakovas BAB bankas SNORAS triplike prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad... 8. Ieškinys atmetamas.... 9. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog tarp ieškovo P. M. ir atsakovo BAB... 10. Ieškovas ginčija tarp šalių sudarytą Sutartį nurodydamas, jog sudarant... 11. Teismas su ieškovo ieškinyje išdėstytais argumentais nesutinka ir pažymi,... 12. CK 1.103 straipsnyje nustatyta, kad obligacija – tai vertybinis popierius,... 13. Kaip minėta, ieškovas laikosi pozicijos, kad ginčijama obligacijų... 14. Kasacinis teismas, investicinių paslaugų teikimo byloje spręsdamas, ar... 15. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad sutartį jis sudarė pasiūlius... 16. Kita vertus, byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog klientas, pernelyg... 17. Kalbant apie galimą apgaulę iš atsakovo pusės, kuomet ieškovas tvirtina,... 18. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pripažinti... 19. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270... 20. ieškovo P. M. ieškinį atsakovui BAB bankui SNORAS dėl sandorio pripažinimo... 21. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos...