Byla e2A-378-196/2018
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Interglobal Baltic“ ir New Center Di Foggetta Giovanni

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Alvydo Poškaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-433-560/2017 pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovėms uždarosioms akcinėms bendrovėms „Dami Group“ ir „Autolima“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Interglobal Baltic“ ir New Center Di Foggetta Giovanni.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas D. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovių 49 165,16 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, jog atsakovė UAB ,,Dami Group“ su trečiuoju asmeniu New Center Di Foggetta Giovanni sudarė sutartį dėl 49 165,16 Eur vertės krovinio gabenimo iš JOTA Sp.z.o.o., esančios Lenkijoje. Šiuo pagrindu UAB ,,Dami Group“ su atsakove UAB ,,Autolima“ sudarė krovinio pervežimo sutartį, pagal kurią UAB ,,Autolima“ turėjo pristatyti krovinį iš JOTA Sp.z.o.o. į UAB ,,Interglobal Baltic“ sandėlį, esantį Kaune. UAB ,,Autolima“ priklausantis automobilis su priekaba minėtą krovinį 2014 m. spalio 24 d. paėmė iš JOTA Sp.z.o.o., tačiau į UAB ,,Interglobal Baltic“ sandėlį nepristatė. Sutartinius santykius tarp UAB ,,Interglobal Baltic“ ir UAB ,,Dami Group“ patvirtina 2014 m. spalio 24 d. pervežimo sutartis, UAB ,,Dami Group“ pateikta mokėjimui PVM sąskaita faktūra, serija DAMI Nr. 002511. Susitarimą tarp UAB ,,Dami Group“ ir New Center Di Foggetta Giovanni patvirtina rašytinė pervežimo sutartis. Trečiasis asmuo New Center Di Foggetta Giovanni, vadovaudamasis 2015 m. vasario 6 d. susitarimu dėl nuostolių atlyginimo, atlygino UAB ,,Interglobal Baltic“ dingusio krovinio vertę ir šiuo pagrindu įgijo visas kreditoriaus teises reikalauti solidariai iš atsakovių jo patirtų nuostolių atlyginimo regreso tvarka. Ieškovas 2015 m. kovo 5 d. reikalavimo perleidimo sutartimi iš New Center Di Foggetta Giovanni įgijo teisę reikalauti iš atsakovių solidariai jam įvykdyti prievolę.
  3. Atsakovė UAB „Dami Group“ pateiktame atsiliepime prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovo ir trečiojo asmens New Center di Foggetta Giovanni reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra akivaizdžiai sudaryta tik dėl akių, t. y., nesiekiant sukurti teisinių pasekmių, todėl yra niekinė ir negaliojanti. New Center di Foggetta Giovanni, kaip juridinis asmuo, kuris vykdydamas ūkinę-komercinę veiklą yra suinteresuotas gauti kuo didesnį pelną, jokiu būdu negalėtų neatlygintinai perleisti reikalavimo teisės į 49 165,16 Eur žalos dėl dingusio krovinio atlyginimą, juo labiau papildomai už tai sumokėti ieškovui 850 Eur. Abejonių reikalavimo teisių perleidimo sutarties tikrumu kelia ir sutarties II dalies 4 punktas, kuriuo paneigiama visa reikalavimo teisių perleidimo sutarties esmė. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties papildyme ieškovas su trečiuoju asmeniu nesusitarė dėl naujų ar papildomų sutarties sąlygų, todėl šis dokumentas apskritai negali būti laikomas reikalavimo teisių perleidimo sutarties sąlygas pakeičiančiu susitarimu. Minėti sandoriai turėtų būti pripažinti niekiniais ir negaliojančiais. Atsakovė taip pat nurodė, kad kyla pagrįstų abejonių, ar trečiojo asmens UAB „Interglobal Baltic“ patirtą žalą trečiasis asmuo New Center di Foggetta Giovanni atlygino pagrįstai. Atsakovės teigimu, dėl krovinio vagystės yra pagrindas ją atleisti nuo atsakomybės už krovinio praradimą.
  4. Atsakovė UAB „Autolima“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
  5. Tretieji asmenys UAB „Interglobal Baltic“ ir New Center di Foggetta Giovanni pateiktame atsiliepime prašė ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei UAB „Dami Group“ 1 216,32 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
  2. Teismas nustatė, kad 2014 m. spalio 24 d. tretieji asmenys UAB „Interglobal Baltic“ ir New Center di Foggetta Giovanni sudarė ekspedicijos pavedimo sutartį, kuria New Center di Foggetta Giovanni įsipareigojo pervežti sutartyje nurodytą krovinį iš Lenkijos į Lietuvą. Tą pačią dieną trečiasis asmuo New Center di Foggetta Giovanni, siekdamas įvykdyti sutartimi su UAB „Interglobal Baltic“ prisiimtus įsipareigojimus, su atsakove UAB „Dami Group“ sudarė kitą ekspedicijos pavedimo sutartį, kuria krovinio pervežimas buvo patikėtas UAB „Dami Group“. UAB „Dami Group“ krovinio pervežimui įvykdyti į pagalbą pasitelkė atsakovę UAB „Autolima“, su kuria sudarė 2014 m. spalio 24 d. pervežimo sutartį. Krovinio siuntėjas buvo Jota Sp.z.o.o., iš kurio krovinys turėjo būti pakrautas ir pristatytas krovinio gavėjui, trečiajam asmeniui UAB „Interglobal Baltic“. Susitariantys vežėjai šiuo atveju buvo trečiasis asmuo New Center di Foggetta Giovanni bei atsakovė UAB „Dami Group“, tuo tarpu atsakovė UAB „Autolima“ buvo faktinis krovinio vežėjas. 2014 m. spalio 27 d. krovinys buvo pakrautas į atsakovei UAB „Autolima“ priklausančią transporto priemonę, tačiau šio krovinio UAB „Autolima“ į paskirties vietą nepristatė – krovinys buvo pavogtas. Dingus kroviniui, tretieji asmenys New Center di Foggetta Giovanni ir UAB „Interglobal Baltic“ 2015 m. vasario 6 d. sudarė susitarimą dėl nuostolių atlyginimo, kuriuo New Center di Foggetta Giovanni, kaip vežėjas, įsipareigojo atlyginti trečiajam asmeniui krovinio gavėjui UAB „Interglobal Baltic“ prarasto krovinio vertę – 49 165,16 Eur. 2015 m. vasario 6 d. buvo atliktas bankinio mokėjimo pavedimas UAB „Interglobal Baltic“. 2015 m. kovo 5 d. trečiasis asmuo New Center di Foggetta Giovanni su ieškovu D. G. sudarė reikalavimo į žalos atlyginimą perleidimo sutartį, kuria New Center di Foggetta Giovanni perleido ieškovui reikalavimo teisę į 49 165,16 Eur žalos atlyginimą dėl dingusio krovinio iš UAB „Dami Group“. 2015 m. gegužės 12 d. ir 2016 m. birželio 13 d. tarp tų pačių šalių pasirašyti reikalavimo į žalos atlyginimą perleidimo sutarties papildymai, kuriais iš dalies buvo pakeista pirminė reikalavimo teisių perleidimo sutartis.
  3. Teismas ex officio (teismo iniciatyva) nagrinėjo, ar reikalavimo teisių perleidimo sutartis gali būti laikoma niekine, nes atsakovė UAB „Dami Group“ nėra pareiškusi reikalavimo pripažinti sutartį negaliojančia.
  4. Teismas sutiko su atsakove UAB „Dami Group“, jog tarp ieškovo D. G. ir trečiojo asmens New Center di Foggetta Giovanni 2015 m. kovo 5 d. pasirašytos reikalavimo teisių perleidimo sutarties, II dalies 4 punkto formuluotė, kad „iš skolininko išieškota suma 100 procentų priklauso Kreditoriui (t. y., byloje – trečiajam asmeniui New Center di Foggetta Giovanni) ir Naujasis kreditorius (t. y., ieškovas byloje) įsipareigoja ją pervesti per 7 dienas nuo lėšų įskaitymo į Naujojo kreditoriaus sąskaitą“ įrodo faktą, kad sutartis yra sudaryta tik dėl akių, nes minėtu punktu yra paneigiama visa reikalavimo teisių perleidimo sutarties esmė – reikalavimo teisės perleidimas kitam asmeniui. Reikalavimo perleidimas yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, jog pradinis kreditorius perduoda kitam asmeniui turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu, perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2013). Tuo tarpu iš minėtos sutarties nuostatos matyti, jog, nors sutartis įvardinta kaip reikalavimo perleidimo, tačiau, nepaisant to, šalys sutartyje numatė, kad kreditorius prievolėje nepasikeičia, t. y., kreditoriumi lieka trečiasis asmuo New Center di Foggetta Giovanni. Teismas pažymėjo, jog minėtoje sutarties nuostatoje taip pat numatyta nuoroda į skolos išieškojimą, t. y., kad iš skolininko išieškota suma priklauso pradiniam kreditoriui. Tokia sutarties punkto formuluotė suponuoja pagrindą abejoti tikrąja sutarties šalių valia pasirašant minėtą sutartį.
  5. Tai, jog sutartyje šalių išreikštoji valia galimai neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, pagrindžia ir reikalavimo perleidimo sutarties II dalies 2 punktas, kuriame nurodoma, kad „už skolos išieškojimą Kreditorius (New Center di Foggetta Giovanni) Naujajam kreditoriui (ieškovui) sumoka 850 Eur“. Teismas sprendė, jog tokios sąlygos įrodo vienintelį šalių siektiną tikslą – skolos išieškojimą ieškovo D. G. pastangomis. Šalims sutartyje numačius, jog reikalavimo perleidimo sutartis yra atlygintinė, ir už perleistą reikalavimą trečiajam asmeniui įsipareigojus papildomai sumokėti ieškovui 850 Eur, tačiau nenurodžius ieškovo atlyginimo trečiajam asmeniui už perleistą reikalavimą sąlygų, tokie prieštaravimai kelia pagrįstų abejonių dėl sutarties šalių tikrųjų ketinimų bei reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo tikslo. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu ieškovas D. G. nurodė, jog minėta sutartimi trečiasis asmuo perleido jam ne reikalavimą į skolininkus, o tik teisę reikalauti iš skolininkų įvykdyti prievolę, kas numatyta ir reikalavimo perleidimo sutarties I dalies 8 punkte, tačiau tokią ieškovo interpretaciją, teismas vertino kaip nepagrįstą ir prieštaraujančią įstatymo nuostatoms, reglamentuojančioms reikalavimo perleidimo sutarties pagrindus bei sąlygas. Teismas sprendė, kad vėlesni sutarties pakeitimai nepaneigia nurodytų išvadų, nes paskutinėje sutarties 2016 m. birželio 13 d. redakcijoje nurodžius, jog sutartis yra neatlygintinė, kyla pagrįstų abejonių šalių sąžiningumu ir sutarties šalių išreikštąja bei tikrąja valia. Teismas padarė išvadą, jog šalių pasirašyta reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra apsimestinis sandoris, todėl reikalavimo perleidimo sutartį pripažino niekine ex officio (teismo iniciatyva).
  6. Teismas konstatavo, kad sutarties šalių tikrieji ketinimai ir valia buvo skolos iš atsakovių išieškojimas (atstovavimo teisiniai santykiai), kas reiškia, kad tarp šalių pasirašyta reikalavimo teisių perleidimo sutartimi buvo pridengta teisinių paslaugų (atstovavimo) sutartis, kurios pasirašymas nebuvo tikslingas dėl ieškovo D. G. kaip atstovo civilinėje byloje teisinio statuso trūkumo (ieškovas nebuvo ir nėra nei trečiojo asmens kaip juridinio asmens byloje darbuotojas, nei advokatas). Teismui reikalavimo perleidimo sutartį pripažinus niekine ex officio bei nesant pagrindo ieškovui byloje reikšti reikalavimo savarankiškai ar kaip trečiojo asmens New Center di Foggetta Giovanni atstovui pridengtos teisinių paslaugų (atstovavimo) sutarties pagrindu, pateiktas ieškinys atmestas visa apimtimi.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Ieškovas D. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. Teismas nukrypo nuo suformuotos jurisprudencijos; neteisingai išnagrinėjo bylą neatsižvelgdamas į kitų teismų formuojamą praktiką analogiškose bylose. Sprendimas prieštarauja Kauno apygardos teismo praktikai civilinėje byloje Nr. 2A-710-264/2016, nors bylų ratio decidendi sutampa. Vilniaus apygardos teismas privalėjo vadovautis minėta nutartimi, o ne savaip aiškinti ir taikyti teisės normas. Teismas ne tik nesivadovavo tos pačios instancijos teismo iki tol formuojama praktika, tuo neišlaikydamas jurisprudencijos tęstinumo, tačiau sprendime vertino situaciją bei taikė teisės aktus priešingai, nei nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. vasario 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-65-687/2017. Aplinkybė, jog apeliantą ir pradinį kreditorių siejo teisinių paslaugų teikimo ar kitokie santykiai, negali būti pagrindu pripažinti reikalavimų perleidimo sutartį niekine teismo iniciatyva, nes tokia reikalavimų perleidimo sutartis nepažeidžia jokių imperatyvių teisės normų, geros moralės ar kieno nors teisėtų interesų.
    2. Skundžiamu sprendimu teismas nukrypo ir nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią teismui pripažinus ieškovo teisinį nesuinteresuotumą, jo pagrindiniai reikalavimai turi būti ne atmetami, taip sudarant regimybę dėl jų nepagrįstumo, o procesas turi būti nutrauktas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014). Pripažinus, jog apeliantas neturi reikalavimo teisės, procesas turėjo būti nutrauktas, o ne atmestas ieškinys. Pripažinęs, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės, nes reikalavimo perleidimo sutartimi įgytas reikalavimas yra niekinis, teismas iš esmės užkirto kelią išieškoti žalą iš atsakovių net ir pripažinus, jog teisę reikalauti turi tik pradinis kreditorius, kadangi pareikšti naują ieškinį suėjo ieškinio senaties terminas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 11 dalis).
    3. Pradinis kreditorius ir apeliantas abipusiu sutarimu ir laisva valia sudarė reikalavimų perleidimo sutartį. Toje sutartyje buvo numatytas sutarties keitimo būdas – IV dalies 1 ir 3 punktai numato minėtos sutarties pakeitimo būdus ir formą. 3 punktas nustato, kad šalys bendru sutarimu gali keisti šios sutarties sąlygas, ką šalys ir padarė, todėl pirmosios instancijos teismo vertinimai, kad sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra apsimestinis sandoris, neturi jokio pagrindo. Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys laisvos susitarti dėl sutarties sąlygų, jei tik jos neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Atsakovių ar teismo abejonės, kodėl sutartys buvo sudarytos tuo metu, tokiomis sąlygomis ar tokia tvarka, negali būti pagrindu pripažinti sandorį niekiniu.
    4. Apeliacinio skundo argumentai bei pateikta teismų praktika patvirtina, jog Vilniaus apygardos teismas priimdamas skundžiamą apeliacine tvarka sprendimą padarė esminius materialiosios ir procesinės teisės normų taikymo pažeidimus, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir kitų teismų suformuota praktika analogiškose bylose, todėl sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti. Kadangi dėl faktinių aplinkybių, susijusių su atsakovių bei trečiųjų asmenų veiksmų kvalifikavimu, ginčo nėra, apeliantas sutinka su tokiu teismo vertinimu ir apeliacinį skundą duoda tik toje dalyje, kuria reikalavimų perleidimo sutartis pripažinta niekine.
  1. Atsakovė BUAB „Dami Group“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš apelianto atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. Apeliantas gausiai dėsto įvairių teismų praktiką, daugeliu atvejų neįvardindamas konkrečių, nurodyta praktika grindžiamų apeliacinio skundo argumentų. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad kiekvieną teismą saisto bet kuris ankstesnis kito teismo sprendimas, kuriame buvo aiškinamos ir taikomos tos pačios teisės normos. Išaiškinimai taikytini tik teismams, nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009). Apelianto nurodomos Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2A-710-264/2016 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-65-687/2017 faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis, t. y., nesutampa ginčo esmė.
    2. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo reikalavimo teisių perleidimo sutarties turinį ir konstatavo, kad jau pačios sutarties nuostatos paneigia reikalavimo perleidimo esmę bei nustatė (ir iš paties apelianto žodžių), kad sutarties šalis siejo atstovavimo teisiniai santykiai. Apeliantas skunde bando paneigti savo paties teiginius išsakytus teisme.
    3. Teismo išvados, kad apeliantas ieškinį pareiškė apsimestinio sandorio pagrindu, bei paties apelianto išdėstyta teismų praktika kaip tik patvirtina, kad apeliantas šioje byloje neturėjo jokio asmeninio materialinio suinteresuotumo ir negynė jokių savo pažeistų teisių. Ieškinio senaties termino praleidimas yra paties apelianto ir trečiojo asmens neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų pasekmė ir negali būti pagrindas kvestionuoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
    4. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutarties laisvės principas nėra absoliutus; šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyvių teisės normų galiojimo ir taikymo. Sutarčių laisvės principas negali paneigti egzistuojančių reikalavimo perleidimo sandorio trūkumų (sutarties turinys paneigia reikalavimo perleidimo esmę, akivaizdu, kad šalys nesiekė tokio rezultato), todėl ši sutartis niekinė ir negalioja.
  2. Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas.
  2. Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
  3. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas teismui ex officio pripažinus reikalavimo perleidimo sutartį akivaizdžiai niekine (apsimestiniu sandoriu), teisėtumas ir pagrįstumas.
  4. Byloje nustatyta, kad apelianto (ieškovo) D. G. ieškinio reikalavimo į atsakoves UAB „Dami Group“ ir UAB „Autolima“ pagrindas yra reikalavimo į žalos atlyginimą perleidimo sutartis, kurioje aptartos reikalavimo teisės į atsakoves perleidimo sąlygos. 2015 m. kovo 5 d. trečiasis asmuo New Center di Foggetta Giovanni su apeliantu (ieškovu) D. G. sudarė reikalavimo į žalos atlyginimą perleidimo sutartį, kuria New Center di Foggetta Giovanni perleido apeliantui reikalavimo teisę į 49 165,16 Eur žalos atlyginimą dėl dingusio krovinio iš UAB „Dami Group“. 2015 m. gegužės 12 d. ir 2016 m. birželio 13 d. tarp tų pačių šalių pasirašyti reikalavimo į žalos atlyginimą perleidimo sutarties papildymai, kuriais iš dalies buvo pakeista pirminė reikalavimo teisių perleidimo sutartis.
  5. Atsakovė BUAB „Dami group“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovo ir trečiojo asmens New Center di Foggetta Giovanni reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra akivaizdžiai sudaryta tik dėl akių, t. y., nesiekiant sukurti teisinių pasekmių, todėl yra niekinė ir negaliojanti (CK 1.86 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo, ar reikalavimo teisių perleidimo sutartis gali būti laikoma akivaizdžiai niekine – apsimestiniu sandoriu (CK 1.87 straipsnis). Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti reikalavimo perleidimo sutarties kaip apsimestinio sandorio, nes šalių sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis nepažeidžia jokių imperatyvių teisės normų, geros moralės ar kieno nors teisėtų interesų.
  6. Teisės doktrinoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2008; 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; kt.).
  7. Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 1.78 straipsnio 5 dalis, įtvirtinanti nuostatą, kad niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio, reiškia, kad teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktą ir taikyti padarinius net ir tada, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje. Tačiau ex officio, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio ar akto teisinius padarinius tik tada, kai, nagrinėjant bylą, pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma. Jeigu teismas, nesant šalies ieškinio reikalavimo pripažinti sandorį ar aktą negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio ar akto, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-65/2014, 2017 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1773-370/2017). Spręsdamas klausimą, ar sandoris yra akivaizdžiai niekinis, teismas turi atsižvelgti į sudaryto sandorio turinį, šalių elgesį po sandorio sudarymo, sandorio sudarymo metu galiojusias įstatymo nuostatas, nustatančias niekinio sandorio negaliojimo pagrindus, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-639-798/2018).
  8. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Tačiau visais atvejais aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011). Kai viena šalis teigia, kad buvo sudarytas apsimestinis sandoris, o kita šalis tai neigia, teismas turi vadovautis ne tik sutarčių aiškinimo taisyklėmis, bet ir CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2011).
  9. Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs 2015 m. kovo 5 d. reikalavimo perleidimo sutarties bei jos papildymų turinį, išklausęs proceso dalyvių argumentus, išsakytus teismo posėdžių metu, sprendė, kad yra niekinio sandorio faktas, jog šalių pasirašyta reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra apsimestinis sandoris, šalių pasirašyta reikalavimo teisių perleidimo sutartimi buvo pridengta teisinių paslaugų (atstovavimo) sutartis, todėl reikalavimo perleidimo sutartį pripažino niekine ex officio.
  10. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010; kt.)
  11. Sutarties laisvės principas, kaip vienas iš civilinių santykių reglamentavimo principų (CK 1.2 straipsnis), leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnis).
  12. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Šiame straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas apima ir šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Be to, šalys gali sudaryti sutartį, nustatydamos joje sąlygas, būdingas skirtingų rūšių sutartims. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad šalys gali sudaryti mišrias sutartis, t. y. sutartis, turinčias kelių rūšių sutarčių elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-446-695/2017, 23 punktas). Taigi net ir tais atvejais, jei kai kurios sudarytos sutarties sąlygos nėra visiškai būdingos atitinkamos rūšies sutarčiai, reglamentuojamai CK, tai savaime nereiškia, kad šalys sudarė kitą sandorį, juolab – apsimestinį.
  13. Kaip minėta, 2015 m. kovo 5 d. trečiasis asmuo New Center di Foggetta Giovanni su apeliantu (ieškovu) D. G. sudarė reikalavimo į žalos atlyginimą perleidimo sutartį, kuria New Center di Foggetta Giovanni perleido apeliantui reikalavimo teisę į 49 165,16 Eur žalos atlyginimą dėl dingusio krovinio iš UAB „Dami Group“. 2015 m. gegužės 12 d. ir 2016 m. birželio 13 d. tarp tų pačių šalių pasirašyti reikalavimo į žalos atlyginimą perleidimo sutarties papildymai, kuriais iš dalies buvo pakeista pirminė reikalavimo teisių perleidimo sutartis. Paskutiniu papildymu numatyta, kad reikalavimo perleidimo sutartis neatlygintinė.
  14. Atsižvelgdama į aptartą teismų praktiką, nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjant bylą pagal D. G. ieškinį atsakovėms BUAB ,,Dami Group“ ir UAB „Autolima“ dėl žalos atlyginimo, reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareikštas nebuvo ir nesusiklostė situacija, kuomet teismui būtų buvęs pakankamai akivaizdus niekinio sandorio faktas (nes sandorio apsimestinumas įrodinėtinas CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis bei sutarčių aiškinimo taisyklėmis). Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas negalėjo ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą bei taikyti niekinio sandorio teisnius padarinius (t. y. atmesti pareikštą reikalavimą). Šios aplinkybės lemia skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimą. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai konstatavęs niekinio reikalavimo perleidimo sandorio faktą ir kad ši aplinkybė sudaro savarankišką ieškinio atmetimo pagrindą, priešingai nei nurodo apeliantas (nutarties 17.4 punktas) nekvalifikavo šalių teisinių santykių, netyrė ir nevertino ieškinyje nurodytų žalos atsiradimo bei atlyginimo sąlygų ir atsikirtimų į ieškovo reikalavimus, todėl nurodytos aplinkybės turėtų būti nustatinėjamos ir įrodinėjamos iš naujo. Taigi teismas iš esmės nesprendė ieškinio reikalavimo, nes jį atmetė kitais pagrindais. Apeliacinis teismas šiuo atveju negali pašalinti nustatytų pažeidimų, nes ginčui išspręsti būtina ištirti ir įvertinti įrodymus, nustatyti turinčias reikšmės bylai išspręsti faktines aplinkybes, todėl panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir, atsižvelgiant į tai, kad reikia tirti aplinkybes, kurios nebuvo tirtos pirmosios instancijos teisme, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  15. Teisėjų kolegija nurodo, kad kiti apelianto argumentai: dėl netinkamo vadovavimosi teismų praktika, dėl CPK 293 straipsnio pažeidimo yra nepagrįsti, tačiau kaip dėl nelemiančių teisinio rezultato nagrinėjamu atveju, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, dėl jų plačiau nepasisakytina.

5Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

6Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai