Byla 2-1773-370/2017
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria patvirtinti V. M. ir M. K. finansiniai reikalavimai, priimtos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Gesika“ bankroto byloje Nr. B2-739-479/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Kazio Kailiūno ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo mažosios bendrijos „Šakinių pirtys“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria patvirtinti V. M. ir M. K. finansiniai reikalavimai, priimtos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Gesika“ bankroto byloje Nr. B2-739-479/2017.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Gesika“ iškelta bankroto byla, jos bankroto administratore paskirta

    6UAB „Draugo petys“ (toliau – bankroto administratorė).

  2. Bankroto administratorė pateikė teismui prašymą dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo.
  3. Kreditorė MB „Šakinių pirtys“ pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad kreditorių

    7V. M. ir M. K. reikalavimo teisės pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartis buvo įgytos iš G. M., kuris iki bankroto bylos iškėlimo buvo UAB „Gesika“ vadovas ir vienintelis akcininkas. Kreditorė paaiškino, kad antstolis A. S. vykdomojoje byloje Nr. ( - ) vykdo išieškojimą iš G. M. išieškotojų J. S. ir MB „Šakinių pirtys“ naudai, neišieškotos skolos likutis 2017 m. kovo 1 d. buvo 21 943,47 Eur. Be to, G. M. yra skolingas ir kitiems kreditoriams. G. M. už nepagrįstai mažą kainą perleido savo reikalavimo teises

    8V. M. ir M. K. Be to, G. M. turtas buvo areštuotas, todėl jis neturėjo teisės perleisti savo turimų turtinių teisių. Kadangi buvusio įmonės vadovo nesąžiningai sudaryti reikalavimo teisių perleidimo sandoriai pažeidė teisės aktų reikalavimus ir jo kreditorių teises, MB „Šakinių pirtys“ teismo prašė pripažinti negaliojančiomis 2016 m. rugsėjo 28 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 2016/09/28 ir 2017 m. vasario 27 d. kreditinio reikalavimo perleidimo sutartį nuo jų sudarymo momento, areštuoti jo turtą bei netvirtinti V. M. ir M. K. finansinių reikalavimų.

  4. Bankroto administratorė atsiliepime į kreditorės prašymą teismo prašė patvirtinti V. M. bei

    9M. K. finansinius reikalavimus. Administratorė nurodė, kad V. M. ir M. K. pareikštų finansinių reikalavimų dydžiai sutampa su įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais, šių reikalavimų administratorė neginčija. Administratorės nuomone, G. M. turėjo teisę disponuoti jam priklausančiomis reikalavimo teisėmis.

  5. Suinteresuotas asmuo G. M. atsiliepime į kreditorės prašymą teismo prašė šio jo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad MB „Šakinių pirtys“ nurodytos aplinkybės nėra susijusios su bankroto byla, o jos prašymo argumentai turi būti atmesti kaip nepagrįsti.
  6. Kreditorius V. M. atsiliepime į kreditorės prašymą teismo prašė jo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad jo reikalavimo teisė įgyta reikalavimo teisės perleidimo sutartimi ir yra pagrįsta rašytiniais įrodymais.
  7. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 27 d. nutartimi bankroto administratorės prašymą dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo patenkino iš dalies, patvirtino dalies kreditorių finansinius reikalavimus, o dėl V. M. ir M. K. finansinių reikalavimų pagrįstumo nutarė spręsti 2017 m. liepos 31 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi patenkino BUAB „Gesika“ bankroto administratorės prašymą dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo; į BUAB „Gesika“ trečios eilės kreditorių sąrašą įtraukė V. M. ir patvirtino jo 32 242,12 Eur finansinį reikalavimą; į BUAB „Gesika“ trečios eilės kreditorių sąrašą įtraukė M. K. ir patvirtino jo

    1280 901,78 Eur finansinį reikalavimą. Priteisė G. M. iš MB „Šakinių pirtys“ 200 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

  2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. M. finansinis reikalavimas yra grindžiamas 2016 m. rugsėjo 28 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi iš G. M. įgyta reikalavimo teise. Teismas nustatė, kad G. M. ir V. M. 2016 m. rugsėjo 28 d. sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 2016/09/28, kuria G. M. perleido V. M. reikalavimo teises į UAB „Gesika“ skolinius įsipareigojimus pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-781-370/2015. M. K. finansinis reikalavimas yra grindžiamas 2017 m. vasario 27 d. kreditinio reikalavimo perleidimo sutartimi iš G. M. įgyta reikalavimo teise. Iš byloje pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad 2017 m. vasario 27 d. G. M. ir M. K. sudarė kreditinio reikalavimo perleidimo sutartį, kuria G. M. perleido M. K. reikalavimo teises į UAB „Gesika“ skolinius įsipareigojimus, kurie atsirado pagal 2006 m. gruodžio 22 d. G. M. ir DnB NORD banko sudarytą laidavimo sutartį Nr. 2-189.
  3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartys įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytos, todėl yra galiojančios ir teismas, spręsdamas ginčijamų finansinių reikalavimų patvirtinimo klausimą, neturi pagrindo jomis nesiremti. Teismas, įvertinęs, kad V. M. ir M. K. finansiniai reikalavimai yra pagrįsti rašytiniais įrodymais, bankroto administratorė jų neginčija, o ginčo dėl finansinių reikalavimų dydžio nėra, nusprendė ginčijamus finansinius reikalavimus patvirtinti.
  4. Pirmosios instancijos teismas priteisė G. M. iš MB „Šakinių pirtys“ 200 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti už procesinių dokumentų parengimą, nes bylinėjimosi išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais.

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

14

  1. Kreditorė MB „Šakinių pirtys“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas, prieš tvirtindamas V. M. ir M. K. finansinius reikalavimus privalėjo atsižvelgti ne tik į jų sumas, dėl kurių ginčo nėra, bet ir į finansinių reikalavimų kilmę. Įstatymus pažeidžiantys asmenys negali turėti iš to naudos, nes iš neteisės teisė neatsiranda (ex injuria jus non oritur). G. M. yra supažindintas su turto arešto aktais, kurie įtraukti į bylą bei su reikalavimais informuoti antstolį, jei atsirastų pas jį kokio nors pirmesnės eilės turto nei yra areštuotas. G. M. finansinį reikalavimą pardavė neteisėtai.
    2. Teismas prie bylos pridėjo G. M. asmeninio turto arešto aktus, tašiau šių aktų sudarytojų, t. y. antstolių atsiliepimų į V. M. ir M. K. prašymus patvirtinti finansinius reikalavimus BUAB „Gesika“ bankroto byloje, kurių prašė MB „Šakinių pirtys“, nepareikalavo. MB „Šakinių pirtys“ nuomone, atsiliepimai yra būtini. Jei antstolių nuomone G, M. negalėjo parduoti finansinio reikalavimo į BUAB „Gesika“ turtą, V. M. ir M. K. finansiniai reikalavimai negalėjo būti teismo patvirtinti. Kreditoriumi turėtų būti patvirtintas G. M.
    3. MB „Šakinių pirtys“ nuomone, teismas turėjo pasisakyti dėl visų MB „Šakinių pirtys“

      152017 m. gegužės 18 d. prašyme išdėstytų reikalavimų, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartis turi būti panaikinta, o byla perduota nagrinėti iš naujo.

  2. Kreditorius V. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo kreditorės MB „Šakinių pirtys“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutarties atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais atsikirtimais:
    1. Kreditorė skunde iš esmės pakartoja savo poziciją dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, sąmoningai vilkina procesą. Kreditorė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes bankroto byloje siekia išspręsti su šiuo procesu nesusijusius klausimus.
    2. Reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta teisėtai.
    3. Teismas buvo aktyvus, dėl finansinių reikalavimų pagrįstumo bei jų dydžių tvirtinimo buvo skirtas žodinis teismo posėdis, kuriame buvo dar kartą patvirtintos aplinkybės, kuriomis grindžiami V. M. bei M. K. finansiniai reikalavimai.
  3. Kreditorius M. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo kreditorės MB „Šakinių pirtys“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutarties atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pačiais atsikirtimais kaip ir V. M. atsiliepime į atskirąjį skundą, todėl jie nekartojami.
  4. Bankroto administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo kreditorės MB „Šakinių pirtys“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutarties nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. V. M. ir M. K. pareikštų finansinių reikalavimų dydžiai sutampa su bendrovės buhalterine apskaita. Dėl finansinių reikalavimų dydžio ginčo nėra.
    2. Bankroto administratorė nėra gavusi iš antstolių jokių duomenų (patvarkymų) apie

      16G. M. taikomus areštus ir (ar) apribojimus.

    3. Kreditorių V. M. ir M. K. pateikti finansiniai reikalavimai grindžiami rašytiniais dokumentais – reikalavimo teisių perleidimo sutartimis, kuriomis G. M. kreditoriams perleido savo turėtas reikalavimo teises.
  5. Suinteresuotas asmuo G. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo MB „Šakinių pirtys“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutarties atmesti ir skirti

    173 000 Eur dydžio baudą, pusę šios baudos priteisti G. M. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais atsikirtimais:

    1. Kreditorė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes bankroto byloje siekia išspręsti su šiuo procesu bei byla nesusijusius klausimus, piktnaudžiaudama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis, kurių viena – atleidimas nuo žyminio mokesčio. G. M. nuomone, kreditorei turi būti paskirta

      183 000 Eur dydžio bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę paskirtos baudos priteisiant suinteresuotam asmeniui G. M.

    2. Kreditorės argumentai dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarčių nėra šios bylos objektas ir dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais kreditorė privalo kreiptis CPK nustatyta tvarka į teismą.
  6. Suinteresuotas asmuo G. M. pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad pateiktas atskirasis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio reikalavimų, nes byloje nėra įrodymų, kad MB „Šakinių pirtys“ vadovas turi aukštąjį teisinį išsilavinimą. Prašo išreikalauti įrodymus apie vadovo turimą aukštąjį teisinį išsilavinimą.
Teisėjų kolegija konstatuoja:

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis,

    21338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl įmonės vadovo teisės pasirašyti atskirąjį skundą
  1. Suinteresuotas asmuo G. M. nurodo, kad pateiktas atskirasis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio reikalavimų, nes byloje nėra įrodymų, kad MB „Šakinių pirtys“ vadovas turi aukštąjį teisinį išsilavinimą.
  2. CPK 306 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats.
  3. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad CPK 306 straipsnio 3 dalis nustato privalomą profesionalaus teisininko (advokato, aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčio juridinio asmens darbuotojo) atstovavimą bylose pagal apeliacinius skundus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors CPK 338 straipsnis nustato, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis, tačiau bylose, nagrinėjamose pagal atskiruosius skundus, iš byloje dalyvaujančių asmenų CPK nustatyta tvarka nėra reikalaujama būti privalomai atstovaujamiems profesionalaus teisininko. Profesionalaus atstovo dalyvavimas atskirųjų skundų nagrinėjimo procese, atsižvelgiant į šia tvarka sprendžiamų klausimų teisinę prigimtį, nenumatytas, nes nagrinėjant atskiruosius skundus yra vertinamos tos pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis išspręsti tarpiniai procesiniai klausimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, privalomo profesionalaus teisininko atstovavimo bylose pagal atskiruosius skundus reikalavimas nėra pateisinamas ir dėl tos priežasties, jog pagal CPK 334 straipsnio 2 dalies

    221 punktą atskirasis skundas gali būti išnagrinėtas pirmosios instancijos teisme, pačiam teismui patenkinus atskirąjį skundą. Skirtingas traktavimas, kai vienais atvejais tame pačiame teisme (sprendžiant tarpinius procesinius klausimus) būtų pareikalaujama būti privalomai atstovaujamo profesionalaus teisininko, o kitais to nereikalaujama, nėra pateisinamas.

  4. Nagrinėjamu atveju pagal CPK 55 straipsnį tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme bylą vedą vienasmenis juridinio asmens valdymo organas – vadovas, todėl laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo.
Dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo
  1. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad kreditoriaus reikalavimui nesant patvirtintam įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje

    23Nr. 3K-3-160/2011).

  2. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje

    24Nr. 3K-3-369/2009).

  3. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės argumentus, konstatuoja, kad apeliantės nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentai iš esmės yra susiję tik su reikalavimo perleidimo sutarčių, kurių pagrindu buvo patvirtinti ginčijami finansiniai reikalavimai, teisėtumo kvestionavimu. Ginčo byloje dėl pareikštų finansinių reikalavimų dydžio nėra. Nors apeliantė tiesiogiai ir nenurodo, tačiau iš jos procesinių dokumentų pirmosios instancijos teismui ir atskirojo skundo argumentų, darytina išvada, kad apeliantė mano, jog reikalavimo perleidimo sutartys yra niekinės, nes buvo sudarytos dėl areštuoto cedento turto.
  4. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 1.78 straipsnio 5 dalis, įtvirtinanti nuostatą, kad niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja

    25ex officio (savo iniciatyva), reiškia, kad teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktą ir taikyti padarinius net ir tada, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje, prašymas šalių procesiniuose dokumentuose ar pareikštas žodžiu. Tačiau ex officio (savo iniciatyva), nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio ar akto teisinius padarinius tik tada, kai, nagrinėjant bylą, pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma. Jeigu teismas, nesant šalies ieškinio reikalavimo pripažinti sandorį ar aktą negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio ar akto, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2011;

    262009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-65/2014).

  5. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę.

    27CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

  6. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad pirmosios instancijos teismas netiksliai identifikavo V. M. finansinio reikalavimo pagrindą, kuris yra nebe

    282016 m. rugsėjo 28 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. 2016/09/28, o įsiteisėjusi Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartis, kuria išieškotojas G. M. buvo pakeistas jo teisių perėmėju V. M. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai patvirtino V. M. finansinį reikalavimą.

  7. Dėl M. K. finansinio reikalavimo, 2017 m. vasario 27 d. G. M. ir M. K. sudarė kreditinio reikalavimo perleidimo sutartį, kuria G. M. perleido M. K. reikalavimo teises į UAB „Gesika“ skolinius įsipareigojimus, t. y. perleido savo turtines teises į UAB „Gesika“. Turtinės teisės yra tokios teisės, kurios turi tam tikrą ekonominę reikšmę ir piniginę išraišką, t. y. jas galima įvertinti pinigais. Turtinės teisės gali būti daiktinės ir asmenines, pastarosios gali kilti ir iš prievolinių teisinių santykių (CK 1.112 straipsnis). Prievolinių teisių specifika ta, kad jos atsiranda iš prievolių, t. y. iš teisinio santykio, kurio viena šalis privalo atlikti kitos šalies naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Taigi, prievolinė teisė yra kreditoriaus teisė reikalauti iš skolininko tam tikro aktyvaus arba pasyvaus elgesio. Kadangi turtinės teisės suteikia teisę asmeniui reikalauti, kad kitas asmuo atliktų jo naudai tam tikrą veiksmą ar susilaikytų nuo jo, tam tikrų turtinių teisių areštas šiuo atveju reiškia atsakovo turtinių teisių apribojimą.
  8. Teisėjų kolegija, įvertinusi duomenis iš Turto arešto aktų registro (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatė, kad G. M. turtinės teisės minėtos sutarties sudarymo metu (nutarties 29 punktas) nebuvo areštuotos, todėl jo teisė perleisti reikalavimą, t. y. turtinę teisę, nebuvo apribota. Teisėjų kolegija, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių priežasčių pripažinti 2017 m. vasario 27 d. sutartį niekine, ji įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyta, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai patvirtino M. K. finansinį reikalavimą.
  9. Priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl jos

    292017 m. gegužės 18 d. prašymo nurodydamas, kad apeliantei nesutinkant su finansinio reikalavimo pagrindu, ji turi pareikšti ieškinį bendra ginčo teisena ir jį nuginčyti, atitinkamai

    302017 m. gegužės 18 d. prašymo 1-3 reikalavimai turi būti pareikšti bendra ginčo teisena, o

    314-tąjį reikalavimą netvirtinti bankroto byloje pateiktų V. M. ir M. K. kreditorinių reikalavimų teismas išnagrinėjo iš esmės. Nors skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje dėl šio klausimo nepasisakyta (CPK 245 straipsnis), tačiau, kaip matyti iš nutarties motyvuojamosios dalies, teismas 2017 m. gegužės 18 d. prašymo 1-3 reikalavimus iš esmės atmetė. Iš esmės teisėta ir pagrįsta teismo nutartis negali būti panaikinta vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis). Teisėjų kolegija primena, kad teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (nutarties 26 punktas). Atitinkamai, apeliantė 2017 m. gegužės 18 d. prašymo 1-3 reikalavimus turi pareikšti bendra ginčo teisena.

  10. Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad tokiu atveju, kai priimamas teismo sprendimas, kuriuo pripažįstamas negaliojančiu sandoris, buvęs kreditoriaus reikalavimo pagrindu, toks teismo sprendimas sudaro pagrindą spręsti patvirtinto reikalavimo tikslinimo klausimą, taip pat kreditoriaus pašalinimo iš kreditorių sąrašų klausimą, kurį bankroto bylą nagrinėjantis teismas turi teisę spręsti ex officio.

32Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo

  1. Suinteresuotas asmuo G. M. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad apeliantė elgiasi nesąžiningai ir prašo skirti 3 000 Eur dydžio baudą, pusę jos priteisti G. M.
  2. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu. Tam tikrais atvejais tai gali būti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005;

    332010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

  3. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad apeliantė pateikė prašymą / atskirąjį skundą, kuriame išdėstė savo nesutikimo motyvus, nėra šalies nesąžiningumo įrodymas, todėl teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, suteikiančių pagrindą pripažinti, kad apeliantė akivaizdžiai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
  1. Suinteresuotas asmuo G. M. prašo priteisti 550 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Iš pateiktų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų nustatyta, kad prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą sudaro atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo paslaugos, kurias suteikė advokato padėjėjas E. Ž. pagal sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2017-EZ-0027.
  2. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas.
  3. Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose, o rengimas procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui, nors juos pasirašo ir teismui pateikia atstovaujamasis, o ne advokato padėjėjas, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Advokato padėjėjas turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkrečioje byloje, o kitose institucijose – rašytiniu advokato (praktikos vadovo) sutikimu. Advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios.
  4. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo, paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratą, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

    342016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016).

  5. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą teisinį reguliavimą ir bylos duomenis, konstatuoja, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmestinas, nes advokato padėjėjas neturėjo teisės suteikti nurodytas teisines paslaugas – surašyti atsiliepimo į atskirąjį skundą.
  6. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad byloje nėra advokato padėjėjo praktikos vadovo leidimo atstovauti (kad ir atliekant atskirus atstovavimo veiksmus – surašant procesinius dokumentus), taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal viešus Lietuvos advokatūros skelbiamus duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), advokato padėjėjas E. Ž. į advokatų padėjėjų sąrašus įrašytas nuo 2017 m. kovo 15 d., todėl procesiniai veiksmai atlikti anksčiau nei po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios. Vadinasi, šiuo atveju advokato padėjėjas nesilaikė ne tik draudimo atstovauti apeliacinės instancijos teisme, tačiau ir kitų imperatyvių Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų – turėti praktikos vadovo leidimą ir atstovauti tik po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios.
  7. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, taip pat atkreipia dėmesį, kad šios nutarties

    3540 punkte nurodytų imperatyvių reikalavimų buvo nesilaikyta ir pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-19/2006). Atsižvelgdama į atskirojo skundo ribas ir nenustačiusi pagrindų jas peržengti, teisėjų kolegija plačiau dėl pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų nepasisako (CPK CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties
  1. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta visapusišku bylai reikšmingų aplinkybių išsiaiškinimu ir surinktų įrodymų įvertinimu (CPK 185 straipsnis). Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo padaryti priešingos išvados negu padarė pirmosios instancijos teismas, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,

Nutarė

37Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

38Suinteresuoto asmens G. M. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo mažosios... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi... 6. UAB „Draugo petys“ (toliau – bankroto administratorė).
  2. Bankroto... 7. V. M. ir M. K. reikalavimo teisės pagal reikalavimo teisės perleidimo... 8. V. M. ir M. K. Be to, G. M. turtas buvo areštuotas, todėl jis neturėjo... 9. M. K. finansinius reikalavimus. Administratorė nurodė, kad V. M. ir M. K.... 10. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 11.
    1. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 7... 12. 80 901,78 Eur finansinį reikalavimą. Priteisė G. M. iš MB „Šakinių... 13. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 14.
      1. Kreditorė MB „Šakinių pirtys“ atskirajame... 15. 2017 m. gegužės 18 d. prašyme išdėstytų reikalavimų, todėl Klaipėdos... 16. G. M. taikomus areštus ir (ar) apribojimus.
      2. Kreditorių V. M. ir M. K.... 17. 3 000 Eur dydžio baudą, pusę šios baudos priteisti G. M. Atsiliepimas... 18. 3 000 Eur dydžio bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20.
        1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 21. 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo... 22. 1 punktą atskirasis skundas gali būti išnagrinėtas pirmosios instancijos... 23. Nr. 3K-3-160/2011).
        2. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra... 24. Nr. 3K-3-369/2009).
        3. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs... 25. ex officio (savo iniciatyva), reiškia, kad teismas turi teisę konstatuoti... 26. 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; Lietuvos... 27. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko... 28. 2016 m. rugsėjo 28 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. 2016/09/28,... 29. 2017 m. gegužės 18 d. prašymo nurodydamas, kad apeliantei nesutinkant su... 30. 2017 m. gegužės 18 d. prašymo 1-3 reikalavimai turi būti pareikšti bendra... 31. 4-tąjį reikalavimą netvirtinti bankroto byloje pateiktų V. M. ir M. K.... 32. Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo 33. 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d.... 34. 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr.... 35. 40 punkte nurodytų imperatyvių reikalavimų buvo nesilaikyta ir pirmosios... 36. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 37. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti... 38. Suinteresuoto asmens G. M. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo...