Byla 2A-710-264/2016
Dėl apgaulės ir jų pripažinimo negaliojančiomis bei neteisėtai atsakovo įgytų lėšų priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aušros Baubienės, teisėjų Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. R. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-2055-836/2015 pagal ieškovo Z. R. ieškinį atsakovui E. N., trečiajam asmeniui ŽŪB „Minaičiai“ dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo apsimestinėmis, sudarytomis dėl apgaulės ir jų pripažinimo negaliojančiomis bei neteisėtai atsakovo įgytų lėšų priteisimo,

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5Ieškovas Z. R. ieškinyje prašė pripažinti 2013-04-04 ir 2013-09-30 reikalavimo perleidimo sutartis, pasirašytas tarp ieškovo ir atsakovo apsimestinėmis, kuriomis buvo siekiama pridengti pavedimo (atstovavimo) teisinius santykius, ir panaikinti šių apsimestinių reikalavimo perleidimo sutarčių 3.1 punktų sąlygas, kaip neatitinkančias vartojimo sutarčių sąlygoms keliamų sąžiningumo reikalavimų arba šias reikalavimo perleidimo sutartis pripažinti negaliojančiomis, kaip sudarytas dėl apgaulės; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai likusią negrąžintą 40 519 Eur sumą, kurią pagal reikalavimo perleidimo sutartis atsakovas gavo iš ŽŪB ,,Minaičiai“; priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas naudodamas apgaulę bei psichologinį smurtą, o taip pat pasinaudojęs sunkia savo atstovaujamojo Z. R. sveikatos būkle, privertė Z. R. pasirašyti apsimestinius sandorius – 2013-04-04 reikalavimo perleidimo sutartį bei 2013-09-30 reikalavimo perleidimo sutartį. Iš tikrųjų šalys sudarė ne reikalavimo perleidimo sutartis, o pavedimo (teisinių paslaugų) sutartį, o reikalavimo perleidimo sutartys buvo tik apsimestiniai sandoriai, kurie buvo skirti pateikti ( - ) apygardos teismui tam, kad atsakovas nebūdamas advokatu ir neturėdamas teisinio išsilavinimo galėtų atstovauti ieškovą civilinėje byloje. Pagal reikalavimo perleidimo sutartis iš viso atsakovui buvo pervesta 60 792,40 Eur. Atsakovas grąžino tik 20273,40 Eur, o likusią 40 519 Eur sumą pasiliko sau ir ignoravo ieškovo daugkartinius raginimus grąžinti visą iš ŽŪB ,,Minaičiai“ gautą sumą.

6Atsakovas E. N. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

7Trečiasis asmuo ŽŪB „Minaičiai“atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015-11-24 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo Z. R. 13,13 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

10Dėl sandorių tariamumo. Teismas nurodė, kad E. N. kartu su kitais tinkamais atstovais pagal pavedimą ieškovą Z. R. atstovavo dar prieš reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymą kitose civilinėse bylose, iškeltose tarp Z. R. ir ŽŪB ,,Minaičiai“, ir tokiam atstovavimui teismuose nereikėjo sudaryti jokių reikalavimo perleidimo sutarčių. Teismai tokį jo (Z. R.) atstovavimą laikė tinkamu, todėl tikėtina, kad Z. R. suprato, kad toks jo atstovavimas yra tinkamas ir jokių reikalavimo perleidimo sutarčių jam papildomai sudaryti nereikia. 2013-09-30 reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta jau Šiaulių apygardos teismo 2013-06-25 nutartimi patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. ( - ) nutrauktus. Jeigu ieškovas Z. R. 2015-04-04 reikalavimo perleidimo sutartį būtų pasirašęs turint šalims tikslą pateikti ją ( - ) apygardos teismui dėl Z. R. atstovavimo, kol jis sirgo, tai akivaizdu, kad Z. R. nebūtų pasirašęs 2013-06-18 taikos sutarties. Be to, nebuvo tikslo sudaryti 2013-09-30 reikalavimo perleidimo sutartį tam, kad E. N. galėtų toliau atstovauti Z. R., nes iš 2013-09-30 reikalavimo perleidimo sutarties turinio matyti, kad ši sutartis nebuvo susijusi su ( - ) apygardos teisme nagrinėjamomis civilinėmis bylomis. Ieškovo teiginiai, kad šalys sudarė ne reikalavimo perleidimo sutartis, o pavedimo (teisinių paslaugų) sutartį neatitinka jo faktinių veiksmų po 2013-04-04 ir 2013-09-30 sutarčių pasirašymo, t. y. jis teikė prašymus, susijusius su minėtų sutarčių vykdymu, savo prašymuose aiškiai nurodė, kad prašo vykdyti būtent reikalavimo perleidimo sutartis ir jų pagrindu atsirandančias jo teises. Atsakovas darydamas mokėjimo pavedimus nurodė, kad yra vykdomi mokėjimai būtent pagal 2013-04-04 ir 2013-09-30 reikalavimo perleidimo sutartis, kas rodo, kad jis vykdė reikalavimo perleidimo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus. Taigi tiek ieškovo, tiek atsakovo veiksmai po 2013-04-04 ir 2013-09-30 reikalavimo perleidimo sutarčių pasirašymo (minėtų sutarčių vykdymas), rodo, kad šalys iš tikrųjų siekė minėtose sutartyse nurodytų teisinių tikslų ir sudarė reikalavimo perleidimo sutartis, o ne pavedimo (teisinių paslaugų) sutartis. Teismui nebuvo pagrindo daryti išvadą, jog ieškovas galėjo nesuprasti pasirašomų sutarčių 3.1 punkto sąlygų ir juo sukuriamų pasekmių, juo labiau tikėtis, kad minėtų sutarčių 3.1 punktas nebus vykdomas. Ieškovas nenurodė rimtų susirgimų, dėl kurių jis galėjo nesuprasti sudaromų sandorių esmės, teismui nebuvo pagrindo manyti, kad ieškovo sveikatos būklės pablogėjimas galėjo lemti reikalavimo perleidimo sutarčių pasirašymą. Ieškovo pasirašytų dokumentų kiekis, skirtingas pasirašymo laikas rodo, kad ieškovas turėjo laiko apsvarstyti pasirašomų dokumentų turinį ir paneigia aplinkybes, kad atsakovas ieškovo atžvilgiu galėjo taikyti spaudimą, psichologinį smurtą ar grasinimus. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė sandorių apsimestinumo – sutarčių nuostatos ir jų vykdymas (ieškovas rašė pranešimus apie reikalavimo teisės perleidimus, prašymus, susijusius su minėtų sutarčių vykdymu, atsakovas pervedė dalį pinigų vykdymas minėtas sutartis), patvirtina, kad šalys siekė sukurti reikalavimo perleidimo teisinius santykius, o ne pavedimo (teisinių paslaugų) teisinius santykius. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti 2013-04-04 ir 2013-09-30 reikalavimo perleidimo sutarčių apsimestinėmis (CK 1.87 straipsnis), todėl šį ieškinio reikalavimą atmetė.

11Dėl tarp šalių sudarytų sandorių sąlygų nesąžiningumo. Teismui nepripažinus, kad 2013-04-04 bei 2013-09-30 reikalavimo perleidimo sutartys yra apsimestiniai sandoriai, kuriais buvo pridegta atstovavimo (pavedimo) sutartis, nebuvo pagrindo ieškovo nurodytais argumentais minėtas reikalavimo perleidimo sutartis kvalifikuoti kaip vartojimo sutartis ir taikyti teisines pasekmes atsirandančias iš minėtų sutarčių. Be to reikalavimo perleidimo sutartys buvo sudarytos tarp dviejų fizinių asmenų, ieškovas turi įgijęs nemažai vadovavimo patirties, yra pasirašęs tipinių sutarčių, buvęs ilgametis ŽŪB ,,Minaičiai“ vadovas, kuriam daugelį metų nuolat tekdavo sudaryti įvairius teisinius sandorius, todėl teismui nebuvo pagrindo ieškovo pripažinti silpnesniąją sandorių šalimi. Teismo vertinimu, reikalavimo perleidimo sutarčių 3.1 punkto nuostatos dėl sutarties kainos ir apmokėjimo tvarkos buvo aiškiai suformuluotos, neprieštaraujančios imperatyvioms teisės normoms ar viešajai tvarkai. Įstatymai nedraudžia susitarti dėl tokios atsiskaitymo tvarkos kaip nurodyta reikalavimo perleidimo sutarčių 3.1 punkte. Iš pradžių Z. R. tokia reikalavimo perleidimo sutartyse nurodyta sutarties kaina tiko, jis šių nuostatų neginčijo. Ieškovo reikalavimą panaikinti 2013-04-04 ir 2013-09-30 reikalavimo perleidimo sutarčių 3.1 punktų sąlygas, kaip neatitinkančias vartojimo sutarčių sąlygoms keliamų sąžiningumo reikalavimų, teismas atmetė kaip nepagrįstą.

12Dėl sandorių pripažinimo sudarytais dėl apgaulės. Z. R. nuo 2004-11-23 iki 2012-05-18 buvo ŽŪB ,,Minaičiai“ vadovu. Jis turėjo žinoti, kokia yra ŽŪB ,,Minaičiai“ finansinė padėtis ir kokios yra galimybės jam atgauti skolą iš minėtos bendrovės. Z. R. pats iš pradžių dalyvavo ( - ) apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylą. Be to, Z. R. daug metų buvo ir yra kitų įmonių vadovu. Teismas darė išvadą, kad ieškovas turėjo įgijęs pakankamai patirties ir galėjo tinkamai įvertinti susidariusią situaciją ir galimybes išieškoti skolą iš ŽŪB ,,Minaičiai“, o kilus abejonėms jis galėjo pasikonsultuoti su kompetentingais asmenimis. Ieškovo paaiškinimai, kad jis buvo įtikintas ir pasitikėjo atsakovu, manė, kad sutartys bus nevykdomos, todėl sutartis pasirašė, parodo, kad ieškovas nebuvo visiškai apdairus ir rūpestingas, bet priešingai - jis elgėsi itin rizikingai ir nepamatuotai.

13Byloje nenustačius apgaulės dėl esminių 2013-04-04 ir 2013-09-30 reikalavimo perleidimo sutarčių elementų, egzistavusių sandorių sudarymo metu, teismas darė išvadą, kad ieškinio reikalavimas dėl minėtų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis CK 1.91 str. nurodytu pagrindu yra nepagrįstas.

14Nepripažinus 2013-04-04 ir 2013-09-30 reikalavimo perleidimo sutarčių apsimestinėmis, kuriomis buvo siekiama pridengti pavedimo (atstovavimo) teisinius santykius ir nepanaikinus šių apsimestinių reikalavimo perleidimo sutarčių 3.1 punktų sąlygų, kaip neatitinkančių vartojimo sutarčių sąlygoms keliamų sąžiningumo reikalavimų, bei nepripažinus šias reikalavimo perleidimo sutartis negaliojančiomis, kaip sudarytas dėl apgaulės, teismas atmetė ieškovo reikalavimus dėl likusios negrąžintos 40 519,00 Eur sumos, kurią pagal reikalavimo perleidimo sutartis E. N. gavo iš ŽŪB ,,Minaičiai", bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16Ieškovas Z. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

171. Teismo sprendimas yra nepagrįstas galiojančiais teisės aktais, suformuota teismų praktika bei faktinėmis bylos aplinkybėmis, patvirtintomis byloje esančiais įrodymais bei šalių duotais paaiškinimais. Be to pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo atsakovo E. N. procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžių metu išdėstytas aplinkybes, kuomet jis pats pripažino reikalavimo perleidimo sutarčių apsimestinumo faktą bei siekį šiomis apsimestinėmis sutartimis pridengti tikruosius tarp ieškovo ir atsakovo buvusius santykius. Toks esminių bylos aplinkybių ignoravimas lėmė nepagrįsto ir neteisingo teismo sprendimo priėmimą.

182. Teismo sprendime visiškai neatsižvelgta į tai, jog atsakovas pripažino reikalavimo perleidimo sutarčių ir jų sąlygų apsimestinumą. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog likusi pusė pinigų atiteks atsakovui, kaip atlygis už Z. R. atstovavimą visose civilinėse bylose, derybose su ŽŪB „Minaičiai“ savininkais, dokumentų byloms rinkimą. Šias aplinkybes atsakovas pripažino ir bylos nagrinėjimo metu (2015-10-07 parengiamojo teismo posėdžio garso įrašo 2 dalies (po pertraukos) nuo 27 min. 03 s. iki 27 min. 17 s.; 2015-11-04 teismo posėdžio garso įrašo 3 dalies (po dviejų pertraukų) nuo 06 min. 30 s. iki 07 min. 01 s.; 2015-11-04 teismo posėdžio garso įrašo 3 dalies (po dviejų pertraukų) nuo 07 min. 01 s.; 2015-11-04 teismo posėdžio garso įrašo 3 dalies (po dviejų pertraukų) nuo 33 min. 30 s.). Atsakovo argumentai ir paaiškinimai paneigia teismo sprendimo išvadą, jog šalys neva siekė sukurti reikalavimo perleidimo teisinius santykius. Šalis siejo tik atstovavimo santykiai, kiek tai buvo susiję su teisinių paslaugų teikimu dėl skolos išieškojimo iš ŽŪB „Minaičiai“, o atsakovas E. N. patvirtino, kad jo pasiūlytomis ir paruoštomis reikalavimo perleidimo sutartimis jis siekė tik pridengti paslaugų (pavedimo) teisinius santykius ir reikalavimo perleidimo sutarčių 3.1 punkte buvo numatytas ne atlygis už perleidžiamą reikalavimą, o pridengtas E. N. siekiamas gauti atlyginimas už jo teikiamas teisines paslaugas Z. R..

193. 2015-11-04 teismo posėdyje atsakovas patvirtino, kad jis pasiūlė pasirašyti reikalavimo perleidimo sutartis, kad jis sutarčių tekstus parengė savo iniciatyva jų tekstų nederindamas su Z. R. bei nurodė, jog tik paties E. N. vienašališka iniciatyva reikalavimo perleidimo sutarčių 3.1 punktuose buvo nurodyta tokia Z. R. nenaudinga tariamo reikalavimo perleidimo kaina ir apmokėjimo tvarka.

204. Reikalavimo perleidimo sutarčių 3.1 punkto sąlygos visiškai neatitinka tokių sutarčių sudarymo praktikos ir reikalavimo perleidimo teisinių santykių esmės. Pagal tokias sutarties sąlygas, tuo atveju, jeigu ŽŪB „Minaičiai“ būtų likę nesumokėję bent 1 Lt (iš visos skolos), tai E. N. galėjo pirminiam kreditoriui Z. R. nemokėti absoliučiai nieko. Aplinkybė, jog reikalavimo perleidimo sutarčių 3.1 punkte numatyta, jog Z. R. teisę į atlygį už tariamai perleistą reikalavimą įgyja tik po to, ir tik jeigu ŽŪB „Minaičiai“ sumoka visą skolą naujajam kreditoriui E. N., rodo, kad šalys realiai neturėjo jokių ketinimų sukurti reikalavimo perleidimo teisinius santykius, nes tokios sąlygos yra visiškai neįprastos ir neatitinkančios tokių teisinių santykių esmės. Neapsimestinės sutarties tokiomis sąlygomis savo laisva valia, be apgaulės ir nesant psichologinio smurto, nepasirašytų joks asmuo, nes tokios sutarties sąlygos yra ne tik akivaizdžiai nesąžiningos, tačiau ir neprotingos bei prieštaraujančios elementariai ekonominei logikai, o taip pat reikalavimo perleidimo sutarčių esmei ir paskirčiai.

215. Reikalavimo perleidimo sutarčių apsimestinumo ieškovui iš esmės įrodinėti nebereikėjo, nes šiuos faktus pripažino pats atsakovas, o teismas tokiu atveju turėjo vadovautis LR CPK 182 str. 1 d. 5 punkto nuostatomis, tačiau teismas jomis nesivadovavo ir sprendime nepasisakė dėl atsakovo pripažintų faktų.

226. Teismo argumentai, kad E. N. atstovavo Z. R. dar prieš reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymą, dėl ko Z. R. suprato, kad toks jo atstovavimas yra tinkamas ir jokių reikalavimo perleidimo sutarčių jam papildomai sudaryti nereikia yra visiškai nepagrįsti, kadangi teismas šiuo atžvilgiu neatsižvelgė į iš esmės pasikeitusias aplinkybes, t.y. Z. R. smarkiai pablogėjusią sveikatą, dėl ko jis nebegalėjo dalyvauti teismo posėdžiuose, kuo ir pasinaudojo atsakovas E. N. įtikindamas Z. R., jog tokioje situacijoje yra vienintelė galima išeitis, t.y. būtina papildomai pasirašyti, jo teigimu tik fiktyvią, reikalavimo perleidimo sutartį ir teigdamas, jog tik tokiu atveju jis galės atstovauti Z. R. vienas pats, o priešingu atveju, bylos nagrinėjimas visiškai sustos ir skolos atgavimas iš ŽŪB „Minaičiai“ taps nebeįmanomu.

237. Teismas neatsižvelgė į tai, jog E. N. negalėjo įgyti reikalavimo iš savo atstovaujamojo Z. R., kadangi pagal analogiją turi būti taikomas LR CK 6.102 str. 2 dalies draudimas. Ši aplinkybė laikytina dar vienu pagrindu tam, jog reikalavimo perleidimo sutartys būtų pripažintos negaliojančiomis, o visi E. N. neteisėtai gauti pinigai būtų grąžinti jų savininkui Z. R.. Šį faktą patvirtina ir kasacinio teismo 2009m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009.

248. Atsakovas aiškiai patvirtino, jog tuo metu ieškovo sveikatos būklė buvo itin prasta ir tik dėl tos priežasties jis negalėjo dalyvauti teismo posėdžiuose. Tačiau priešingai nei nurodyta teismo sprendime, tokios aplinkybės visiškai nepatvirtina, jog Z. R. siekė atsisakyti savo reikalavimų ar juos perleisti kitiems asmenims, nes jis aiškiai suprato, kad yra skolingas savo kreditoriui K. Z., o neatgavęs pinigų iš ŽŪB „Minaičiai“, neturės jokių galimybių grąžinti šios skolos. Be to, negalima sutikti su teismo teiginiais, kad ieškovas nenurodė rimtų susirgimų, dėl kurių jis galėjo nesuprasti sudaromų sandorių esmes, kadangi ieškovas ne tik tiksliai nurodė tuo metu buvusius savo susirgimus, bet ir į bylą pateikė tai patvirtinančius dokumentus.

259. Negalima sutikti su teismo išvadomis dėl 2013-06-18 taikos sutarties sudarymo. E. N. nurodė Z. R., jog skolininkas ŽŪB „Minaičiai“ sutinka grąžinti visą skolą, tik taikos sutartimi prašo išdėstyti skolos mokėjimą į tris dalis. E. N. nurodė, kad reikia pasirašyti šią taikos sutartį ir tuomet ŽŪB „Minaičiai“ sumokės visus pinigus E. N.. Ieškovas pasirašė ant E. N. pateiktos 2013-06-18 taikos sutarties, pagrįstai tikėdamasis, kad teisminiai ginčai baigsis ir bus išspręstos susidariusios finansinės problemos.

2610. E. N. pradėjo įtikinėti Z. R., jog yra būtina pasirašyti dar vieną reikalavimo perleidimo sutartį dėl 5 792,40 Eur skolos tam, kad visos 60 792,40 Eur skolos išieškojimas iš ŽŪB „Minaičiai“ galėtų būti vykdomas bendrai, kas E. N. tikinimais būtų ženkliai ekonomiškiau ir skola būtų atgauta greičiau. Z. R. pasitikėdamas E. N. ir manydamas, kad yra veikiama tik įgaliotojo naudai, pasirašė 2013-09-30 reikalavimo perleidimo sutartį bei kartu su šia sutartimi pateiktą pranešimą, adresuotą skolininkui ŽŪB „Minaičiai“ apie tariamą reikalavimo perleidimą. Aplinkybę, jog Z. R. nebuvo jokio tikslo realiai perleisti reikalavimo teisės į 5 792,40 Eur ŽŪB „Minaičiai“ skolą patvirtina ir tai, jog ši ŽŪB „Minaičiai“ skola jau buvo teismo patvirtinta ir dėl skolos jokio ginčo tarp kreditoriaus Z. R. ir skolininko ŽŪB „Minaičiai“ nebebuvo.

2711. 2014-11-11 prašymus ieškovas parašė E. N., kuriuose nurodyta atitinkamai 27 500 Eur ir 2 896,20 Eur pervesti tiesiogiai Z. R. kreditoriui K. Z. susitikimo su atsakovu E. N. metu, o šių prašymų tekstą diktavo pats atsakovas E. N..

2812. 2013-04-04 bei 2013-09-30 tarp atsakovo E. N. ir ieškovo Z. R. pasirašytos reikalavimo perleidimo sutartys turėjo būti pripažintos niekinėmis dėl šalių valios ydingumo ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento. Teismas sprendime padaręs priešingą išvadą pažeidė ne tik LR CK 1.78 str. nuostatas, tačiau ir nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika bylose dėl apsimestinių sandorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 288/2009). Teismas reikalavimo perleidimo sutartis turėjo vertinti kartu su 2012-06-25 sutartimi dėl teisinės pagalbos teikimo Nr. ( - ) bei kitomis Z. R. su VšĮ „Problemų sprendimai“ sudarytomis sutartimis bei su 2012-06-27 įgaliojimu, o iš šių dokumentų visumos aiškiai matyti, jog Z. R. niekada neturėjo ir negalėjo turėti tikslo parduoti savo reikalavimo, o dėjo visas pastangas atgauti visą skolą iš ŽŪB „Minaičiai“.

2913. Z. R. ir E. N. santykiams turi būti taikomi ne reikalavimo perleidimą reglamentuojančios teisės normos, o pavedimo (LR CK 6.756-6.765 str.) bei atstovavimo (LR CK 2.132-2.151 str.) teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, nes tikrasis šalių susitarimas buvo nukreiptas į tai, kad būtų sudaryta galimybė E. N. atstovauti Z. R..

3014. Teismas nepagrįstai nevertino ieškovo argumentų, susijusių su tuo, jog šios sutartys yra laikytinos vartojimo sutartimis. E. N. siekė sudaryti bei sudarė visus sandorius su Z. R. veikdamas būtent kaip verslininkas, vykdydamas savo ūkinę komercinę/profesinę veiklą, t.y. užsiimdamas teisinių paslaugų teikimu. Šį faktą 2015-10-07 parengiamajame teismo posėdyje patvirtino atsakovas (2015-10-07 parengiamojo teismo posėdžio garso įrašo 2 dalies (po pertraukos) nuo 30 min. 37 s.). Vadovaujantis LR CK 2.4 str. 2 dalies bei 6.2281 str. 3 dalies nuostatomis E. N., santykyje su Z. R. laikytinas verslininku.

3115. Faktas, jog reikalavimo perleidimo sutartys buvo sudarytos tarp fizinių asmenų, dar nereiškia, jog abi sandorio šalys laikytinos lygiomis ir tokios sutartys neturi būti laikomos vartojimo sutartimis. Teismas esminį dėmesį turėjo kreipti ne į tai, kad apsimestines reikalavimo perleidimo sutartis sudarė du fiziniai asmenys, bet į tai, kad šias sutartis atsakovas sudarė veikdamas kaip verslininkas, savo verslo/profesiniais tikslais, o ieškovas - kaip vartotojas, asmeniniais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015). Teismo argumentai, jog ieškovas turi įgijęs nemažai vadovavimo patirties ir dėl to negali būti laikomas silpnesniąja sandorio šalimi yra visiškai nepagrįsti, nes fizinis asmuo, sudarydamas sandorius savo asmeniniais tikslais, laikytinas vartotoju, nepriklausomai nuo savo darbinės patirties. Nagrinėjant ar ieškovas būdamas vartotoju, santykyje su verslininku E. N. turi būti laikomas silpnesniąja sandorio šalimi, reikia atsižvelgti ir į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką šiuo klausimu. Prejudicinį sprendimą priėmęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2015-01-15 sprendime (C-537/13) nurodė, jog advokatų teikiamų paslaugų srityje iš principo egzistuoja klientų - vartotojų ir advokatų nelygybė būtent dėl to, kad šalių turima informacija nėra tokia pati, t.y. advokatai turi aukšto lygio specialių žinių, kurių vartotojai gali neturėti, todėl pastariesiems gali būti sunku įvertinti teikiamų paslaugų kokybę. Nors E. N. nėra advokatas, tačiau jo vykdoma laisvosios profesijos veikla bei Z. R. suteiktos paslaugos šios civilinės bylos aspektu, iš esmės prilygintinos advokato veiklai ir teikiamoms paslaugoms, todėl E. N. taip pat laikytinas verslininku, kaip tą išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015.

3216. Reikalavimo perleidimo sutarčių, kurias paruošė ir apgaule privertė pasirašyti E. N., 3.1 punktai laikytini nesąžiningomis sutarties sąlygomis, nepaisant to ar šios reikalavimo perleidimo sutartys teismo pripažintos apsimestiniais sandoriais ar ne, o šių vartojimo sutarčių sąlygų kontrolę nesąžiningumo aspektu ex officio turėjo įvertinti šią civilinę bylą nagrinėjęs Kėdainių rajono apylinkės teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015). Sutarčių 3.1 punkte numatyta E. N. pareiga sumokėti kainą buvo susieta būtent su tam tikromis sąlygomis, t.y. priklausė nuo to, ar ŽŪB „Minaičiai“ sumokės įsiskolinimą ar ne. Tokia sutarčių sąlyga preziumuojama kaip nesąžininga, todėl Kėdainių rajono apylinkės teismas tokią sąlygą turėjo pripažinti apskritai negaliojančia.

3317. Sutarties sąlygos dėl kainos nesąžiningumą patvirtina Z. R. suteiktų paslaugų apimtis. Už teisiniu atžvilgiu visiškai nesudėtingas paslaugas (kad teisinis ginčas su ŽŪB „Minaičiai“ nebuvo sudėtingas patvirtina ginčo išsprendimo bei skolos išieškojimo trumpi terminai) dėl bendros 60 792,40 Eur ŽŪB „Minaičiai“ skolos. Reikalavimo perleidimo sutarčių kainą kaip nesąžiningą patvirtina ir LR CK 6.758 str. 3 dalies nuostatos. Atlyginimo dydis, kurį apsimestinėse reikalavimo perleidimo sutartyse nusistatė sau pats E. N. yra visiškai neprotingas, neatitinkantis rinkos kainų, paslaugas teikiančio asmens kvalifikacijos, suteiktų paslaugų pobūdžio bei jų apimties. E. N. nėra advokatas, paslaugų teikimo metu jis neturėjo teisinio išsilavinimo, todėl tai tik patvirtina tiek reikalavimo perleidimo sutarčių 3.1 punkto sąlygų nesąžiningumą, tiek ir paties E. N. nesąžiningumą bei sąmoningą apgaulės panaudojimą santykiuose su Z. R., siekiant pasisavinti jo pinigus. 40 519 Eur suma, kurią sau pasiliko atsakovas E. N. už suteiktas teisines paslaugas, buvo ne vienintelė, kurią šis asmuo gavo iš ieškovo. Z. R. už teisinių paslaugų teikimą ginče su ŽŪB „Minaičiai“ dar atskirai sumokėjo E. N. viešajai įstaigai „Problemų sprendimai“, pagal išrašytas sąskaitas 3 340,77 Eur.

3418. Nepagrįsta teismo išvada, kad reikalavimo perleidimo sutarčių 3.1 punkto sąlyga iš pradžių ieškovą tenkino, kadangi ieškovas šių apsimestinių reikalavimo perleidimo sutarčių nuostatų neginčijo tik todėl, kad atsakovas įtikinėjo, jog nepaisant formalių sutarčių teksto, jis grąžins visus iš ŽŪB „Minaičiai“ gautus pinigus ieškovui. Teismui atliekant vartojimo sutarčių sąlygų atitikties sąžiningumo kriterijams vertinimą turėjo būti patikrinta ar nurodyta vartojimo teisinių paslaugų kaina ir kitos sąlygos neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, ar jos nesuvaržo vartotojo teisių ir pan. Šiuo atžvilgiu reikėtų atkreipti dėmesį ir į LR Advokatūros įstatymo 50 str. 3 dalyje, kuri šiuo atveju gali būti taikoma pagal analogija, nustatytus tinkamo atlyginimo už advokato teikiamas paslaugas kriterijus.

3519. Apeliacinės instancijos teismas turėtų įvertinti E. N. suteiktų paslaugų apimties ir jų kainos santykį bei šio santykio atitikimą sąžiningumo reikalavimams bei tai padaręs turėtų nuspręsti, kokia atitinkama kaina galėtų būti sąžininga už tokio pobūdžio bei tokios apimties paslaugų suteikimą. Ieškovo sumokėta 3.340,77 Eur suma E. N. viešajai įstaigai „Problemų sprendimai“ laikytina maksimalia, kuri galėtų būti mokama ir laikoma sąžininga už tokios apimties ir sudėtingumo teisines paslaugas, suteiktas asmens turinčio tik vidurinį išsilavinimą ir neturinčio specializuotos kvalifikacijos. Todėl visa likusi 40 519 Eur, suma, kurią E. N. remdamasis apsimestinėmis reikalavimo perleidimo sutartimis gavo iš ŽŪB „Minaičiai“ ir pasiliko sau kaip atlygį už suteiktas teisines paslaugas turi būti grąžinama Z. R..

3620. Vadovaujantis LR CK 6.193 str. 4 dalies nuostatomis, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies (E. N.) nenaudai ir jas priėmusios šalies (Z. R.) naudai, be to visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. E. N. parengtose reikalavimo perleidimo sutartyse yra įtvirtina esminė sutarties šalių nelygybė, jos yra akivaizdžiai nenaudingos Z. R. ir patvirtina sutartį ruošusio E. N. siekį pasipelnyti.

3721. Nepagrįsti teismo argumentai dėl reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo atsakovui panaudojant apgaulę, kadangi jie prieštarauja ir paties atsakovo E. N. duotiems paaiškinimams ir patvirtinimams. Teismas nevertino atsakovo veiksmų. Vadovaujantis LR CK 1.91 str. nuostatomis yra pagrindas 2013-04-04 ir 2013-09-30 reikalavimo perleidimo sutartis pripažinti negaliojančiomis dėl E. N. panaudotos apgaulės, kuri buvo esminis veiksnys, nulėmęs Z. R. apsisprendimą pasirašyti šias E. N. paruoštas sutartis. Atsakovas įtikinėjo, jog šios sutartys sudaromos tik formaliai ir bus naudojamos tik pateikti ( - ) apygardos teismui siekiant įteisinti E. N. veiksmus atstovaujant Z. R., o realiai šių sutarčių sąlygos nesukels jokių padarinių nei vienai iš fiktyvių sutarčių šalių. Tokie E. N. apgaulingi įtikinėjimai, kad Z. R. vis tiek bus grąžinta visa iš ŽŪB „Minaičiai“ atgauta skolos suma, buvo esminis veiksnys, kuris turėjo lemiamos įtakos, kad Z. R. pasirašytų Reikalavimo perleidimo sutartis, nes priešingu atveju, žinodamas, kad E. N. pasiims sau net pusę ŽŪB „Minaičiai“ skolos sumos, Z. R. tikrai nebūtų sutikęs pasirašyti tokių sutarčių bei už pusę kainos perleisti savo reikalavimą E. N. ar bet kuriam kitam asmeniui, be to nebūtų sutikęs ir su tokio neprotingai didelio atlygio mokėjimu už teisinių paslaugų teikimą. Atsakovas nuo pat pradžių veikė nesąžiningai ir visus veiksmus vykdė ne savo atstovaujamojo Z. R. interesais, tačiau siekdamas Z. R. įtikinti, kad skolos atgavimas iš ŽŪB „Minaičiai“ yra praktiškai nebeįmanomas, o tai padaręs - lengvai perimti reikalavimą iš Z. R., apgaule įtikinant jį pasirašyti reikalavimo perleidimo sutartis. E. N. laikytinas aktyviąja sandorio šalimi, nes jis, veikdamas kaip verslininkas, teikė teisines paslaugas Z. R., kaip atstovas įgijo Z. R. pasitikėjimą bei būtent jis įkalbinėjo pasirašyti bei pats paruošė Reikalavimo perleidimo sutartis.

3822. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas nebuvo visiškai apdairus ir rūpestingas, jis elgėsi itin rizikingai ir nepamatuotai. Ieškovas Z. R. atsakovui E. N. 2012-06-27 išdavė įgaliojimą, kurio pagrindu E. N. atstovavo Z. R. interesus ginče su ŽŪB „Minaičiai“. Taigi tarp E. N. ir Z. R., kaip tarp atstovaujamojo ir atstovo, turėjo būti susiklostę fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, o E. N. privalėjo veikti išimtinai savo atstovaujamojo interesais ir jo naudai.

3923. Teismas, atmetęs kitus ieškinio prašymus, nepagrįstai ieškovui nepriteisė 10 122,80 Eur pinigų sumos, su kuria atsakovas sutiko. Atsakovas pripažino, kad ieškovui yra skolingas 10 122,80 Eur. Aplinkybę, jog sutinka su dalimi ieškinio piniginio reikalavimo, atsakovas pavirtino savo atsiliepime į ieškinį, kur nurodė, jog liko skolingas pagal 2013-04-04 sutartį 10122,80 Eur. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas faktines bylos aplinkybes, teisiškai kvalifikavęs tarp šalių susiklosčiusius santykius, įvertinęs atsakovo pripažįstamą skolos dalį bei siekdamas apginti pažeistas ieškovo teises, turėjo bent priteisti ieškovo naudai tą ieškinio reikalavimo dalį, dėl kurios atsakovas sutiko, t.y. 10 122,80 Eur, nepaisant to, kad, kaip teigia atsakovas piniginis reikalavimas kildinamas ne iš netinkamo sutarties vykdymo. Atsakovas E. N. 2015-10-07 parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinku su likusia skola, kuri liko šiai dienai, kuri neatsiskaityta, t.y. 10 122,80 Eur (2015-10-07 Kėdainių rajono apylinkės teismo parengiamojo teismo posėdžio 2 dalies (po pertraukos) garso įrašo nuo 1 min. 05 s. iki 1 min. 24 s.).

4024. Bylos nagrinėjimo Kėdainių rajono apylinkės teisme metu, paaiškėjo, jog atsakovas galimai padarė nusikalstamą veiką, nes nedeklaravo bei nuo valstybės nuslėpė visą 60.792,40 Eur sumą, gautą iš ŽŪB „Minaičiai“. Šių pajamų atsakovas nedeklaravo. Paaiškėjus tokioms aplinkybėms, ieškovas bylą nagrinėjusio teismo paprašė vadovautis LR CPK 300 str. nuostatomis ir apie galimai paaiškėjusią atsakovo E. N. nusikalstamą veiką, neteisėtai verčiantis ūkine komercine, profesine veikla bei slepiant itin dideles pajamas ir nuo jų nemokant jokių mokesčių, pranešti prokurorui, kuris galėtų nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo E. N. atžvilgiu. Deja, Kėdainių rajono apylinkės teismas vykdyti LR CPK 300 str. nuostatas atsisakė.

41Atsakovas E. N. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad apeliantas skunde neišdėstė naujų motyvų pagrindžiančių jo reikalavimo pagrįstumą, kurie nebūtų nurodyti ieškinyje. Apeliacinio skundo turinys iš esmės visiškai atkartoja ieškinį, todėl atsakovas palaiko savo argumentus ir atsikirtimus nurodytus atsiliepime į ieškinį bei visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais motyvais ir išvadomis. Prašo atkreipti teismo dėmesį į trečiojo asmens atsiliepimą į ieškinį, kuriame trečiasis asmuo su ieškiniu nesutinka bei paneigia ieškinyje išdėstytus teiginius. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliantas skunde nenurodė, kodėl byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, kokius argumentus ir paaiškinimus apeliantas pateiks teismo posėdyje, kurių negalėjo surašyti apeliaciniame skunde, todėl siekiant proceso ekonomiškumo atsakovas prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

42IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

43Apeliacinis skundas atmestinas.

44Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

45Dėl žodinio proceso apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodoma jokių motyvų.

46Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; kt.) Teisėjų kolegija neįžvelgia tokio nagrinėjimo būtinumo, kadangi apeliantas yra pateikęs išsamų apeliacinį skundą; jokių motyvų, kad dėl kokių nors aplinkybių apeliaciniame skunde visų savo argumentų išdėstyti negali, nenurodė. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto nurodytos aplinkybės nelemia žodinio proceso būtinumo, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

47Apeliaciniame skundas grindžiamas netinkamu įrodymų bei faktinių aplinkybių vertinimu, procesinių teisės normų (CPK 178 str., 185 str. 2 d. ) pažeidimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos civilinėse bylose nesilaikymu.

48Kasacinio teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.)

49Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo teismo sprendimo turinį, neturi pagrindo konstatuoti įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo taisyklių pažeidimo ar kasacinio teismo praktikos taikytinos ginčo teisiniams santykiams nesilaikymo. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankūs ieškovui, ar kad priėmė vienai iš šalių nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Skundžiamojo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantas nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.

50Ieškovas ieškinį grindė nurodydamas aplinkybes, kad atsakovas naudodamas apgaulę bei psichologinį smurtą, o taip pat pasinaudojęs sunkia savo atstovaujamojo Z. R. sveikatos būkle, privertė Z. R. pasirašyti apsimestinius sandorius – 2013-04-04 reikalavimo perleidimo sutartį bei 2013-09-30 reikalavimo perleidimo sutartį. Teigė, kad iš tikrųjų šalys sudarė ne reikalavimo perleidimo sutartis, o pavedimo (teisinių paslaugų) sutartį, o reikalavimo perleidimo sutartys buvo tik apsimestiniai sandoriai, kurie buvo skirti pateikti ( - ) apygardos teismui tam, kad atsakovas nebūdamas advokatu ir neturėdamas teisinio išsilavinimo galėtų atstovauti ieškovą civilinėje byloje.

51Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė ieškovui neįrodžius, kad sandoriai neatitiko tikrosios šalių valios, kad jomis siekė pridengti pavedimo (teisinių paslaugų) santykius, kad ieškovas galėjo nesuprasti pasirašomų sutarčių 3.1 punkto sąlygų ir juo sukuriamų pasekmių, juo labiau tikėtis, kad minėtų sutarčių 3.1 punktas nebus vykdomas.

52Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovas apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų (CPK 185 str.).

53Dėl reikalavimo perleidimo sutarčių apsimestinumo. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad sandoris yra asmens vidinės valios išorinė išraiška. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią. Sandoris neturi valios trūkumų ir šiuo aspektu yra teisėtas, kai jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, atitinka jų vidinę valią. Šiuo atveju esminė aplinkybė yra šalių valia, buvusi sandorio sudarymo momentu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2006; kt.). Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo pridengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009; kt.). Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant, ar sandoris yra apsimestinis, būtina nustatyti, kokia buvo tikroji ginčijamą sandorį sudariusių šalių valia, tikrieji jų ketinimai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2011).

54Spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties ar konkrečios jos sąlygos galiojimo, sutarties rūšies, pobūdžio, šalių teisių ir pareigų apimties ar pan., teismas vadovaujasi CK 6.193–6.195 straipsniuose nustatytomis, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011; kt.). CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai, kurie aktualūs sprendžiant šalių ginčą nagrinėjamoje byloje. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai. Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. aiškinti sutartį sąžiningai ir nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus) lemia būtinybę atsižvelgti į sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 straipsnio 2 dalis), taip pat analizuoti šalių elgesį tiek derantis dėl sutarties sudarymo, tiek po jos sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis), nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus. Minėta, kad sprendžiant dėl sutarties šalių tikrosios valios, aiškinamasi, kokia buvo jų valia būtent sutarties sudarymo metu. Tikrąją šalių valią galima nustatyti vertinant sutarties sudarymo aplinkybes, kurios nulėmė šalių valią vienaip ar kitaip elgtis sudarant sutartį ir nustatant jos sąlygas. Aptariamu atveju teisėjų kolegija vertina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą ginčijamas reikalavimų perleidimo sutartis pripažinti apsimestinėmis, kuriomis, ieškovo nuomone, buvo dengiami tikrąją sandorio šalių valią atitinkantys teisinių paslaugų (pavedimo) santykiai.

55Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas pats pripažino Reikalavimo perleidimo sutarčių ir jų sąlygų apsimestinumą tiek atsiliepime į ieškinį, kuriame nurodė, jog likusi pusė pinigų atiteks atsakovui, kaip atlygis už Z. R. atstovavimą visose civilinėse bylose, derybose su ŽŪB „Minaičiai“ savininkais, dokumentų byloms rinkimą, tiek šias aplinkybes atsakovas pripažino ir bylos nagrinėjimo metu (2015-10-07 parengiamojo teismo posėdžio garso įrašo 2 dalies (po pertraukos) nuo 27 min. 03 s. iki 27 min. 17 s.; 2015-11-04 teismo posėdžio garso įrašo 3 dalies (po dviejų pertraukų) nuo 06 min. 30 s. iki 07 min. 01 s.; 2015-11-04 teismo posėdžio garso įrašo 3 dalies (po dviejų pertraukų) nuo 07 min. 01 s.; 2015-11-04 teismo posėdžio garso įrašo 3 dalies (po dviejų pertraukų) nuo 33 min. 30 s.). Jo nuomone, tai įrodo, kad atsakovas E. N. jo pasiūlytomis ir paruoštomis reikalavimo perleidimo sutartimis siekė tik pridengti paslaugų (pavedimo) teisinius santykius ir reikalavimo perleidimo sutarčių 3.1 punkte buvo pridengtas E. N. siekiamas gauti atlyginimą už jo teikiamas teisines paslaugas Z. R.. Teisėjų kolegijos nuomone, šie apelianto argumentai nepakankami pripažinti apelianto ginčijamas 2013 04 04 ir 2013-09-30 reikalavimo perleidimo sutartis apsimestiniais sandoriais.

56Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino sutarčių sudarymo aplinkybes, išanalizavo šalių elgesį prieš ir po ginčijamų sutarčių sudarymo, kas yra svarbu aiškinantis tikruosius šalių ketinimus.

57Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, yra nurodęs, kad, vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą, reikia įvertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalykas; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1255/2002; 2003 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-759/2003; kt.). Pagal CK 6. 101 straipsnio 5 dalį be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės.

58Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas buvo pažįstami nuo 2009 m., ieškovas iki 2012 05 14 buvo ŽŪB ,,Minaičiai“ vadovu, kuriam atsakovas teikė įvairias konsultacijas, jį atstovavo įvairiose įstaigose pagal ieškovo išduotą 2012 04 27 įgaliojimą bei 2012 06 25 sudarytas sutartis Nr. ( - ) ( - ) ( - ) ( - ), 2012 09 19 Nr. ( - ) 2012 10 05 - Nr ( - ) 2012 10 18 - Nr ( - ) 2012 10 31- Nr. ( - ) ( - ) ( - ) 2013 01 31 – Nr. ( - ) ( - ) 2013 02 14 – Nr. ( - ) 2013 03 25 – Nr. ( - ) dėl teisinės pagalbos teikimo už atitinkamą atlygį su Problemų sprendimai VšĮ, kurias pasirašė atsakovas E. N. kaip jos direktorius.

59Ieškovas 2013 04 04 ginčijamą reikalavimo perleidimo sutartį dėl 189 904 Lt reikalavimo teisės į skolininką ŽŪB „Minaičiai“ perleidimo sudarė esant galiojančiai 2008 11 04 paskolos sutarčiai, pagal kurią ieškovas paskolino ŽŪB „Minaičiai“ minėta sumą paskolos sutartyje nurodytomis sąlygomis ir kurią ŽŪB „Minaičiai“ ginčijo priešieškiniu civ. byloje Nr. ( - ) ( - ) apygardos teisme. Civ. byloje Nr. ( - ) ( - ) apygardos teismas 2013 04 05 nutartimi pakeitė ieškovą Z. R. tinkama šalimi į procesą įtraukiant E. N. pagal 2013 04 04 reikalavimo perleidimo sutartį, o ŽŪB „Minaičiai“ atsisakė savo reikalavimų ieškovui, o ieškovas 2013 06 18 taikos sutartimi sutiko, kad ŽŪB „Minaičiai“ sumokėtų 189 904 Lt skolą E. N. dalimis pagal pateiktą grafiką.

60Ieškovas 2013 09 30 ginčijamą reikalavimo perleidimo sutartį dėl 20 000 Lt reikalavimo teisės į skolininką ŽŪB „Minaičiai“ perleidimo sudarė su atsakovu (naujuoju kreditoriumi) esant galiojančiai 2013 07 01 ( - ) rajono apylinkės teismo nutarčiai civilinėje byloje Nr. ( - ), kuria teismas nutraukė civilinę bylą, patvirtindamas ieškovo ir ŽŪB „Minaičiai“ taikos sutartį, kuria ieškovas atsisakė 14 850, 41 lt ieškinio dalies, o atsakovas ŽŪB „Minaičiai“ įsipareigojo iki 2013 12 31 sumokėti ieškovui 20 000 Lt sumą. Apie reikalavimo teisių perleidimo sutartis 2013 06 04 ir 2013 10 07 raštais ieškovas pranešė skolininkei ŽŪB „Minaičiai“. Atsakovui E. N. civ. byloje Nr. ( - ) ( - ) rajono apylinkės teismo 2014 02 17 nutartimi išduotas vykdomasis raštas dėl 20 000 Lt skolos išieškojimo iš ŽŪB „Minaičiai“ . Ieškovas 2014 11 11 prašymais adresuotais atsakovui nurodė, kad pagal reikalavimų perleidimo sutartis 2013 04 04 - 94 952 lt suma bei pagal 2013 09 30 – 10 000 Lt suma būtų pervesta ieškovo kreditoriui pagal vykd. dokumentą Nr. ( - ).

61Pažymėtina, kad vertinant ginčo sutarčių turinį ir sąlygas negalima vienareikšmiškai teigti, kad jos galėtų būti kvalifikuotinos kaip pavedimo. Pavedimo sutarties nuostatas reglamentuoja CK 6.756 straipsnis. Nurodytos teisės normos 1 dalyje reglamentuojama, kad pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Esant sudarytai pavedimo sutarčiai teisiniai įgaliotinio veiksmai su trečiaisiais asmenimis kvalifikuojami kaip pavedimo sutarties vykdymas ir sukuria teises bei pareigas įgaliotojui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimą (CK 2.132–2.151 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010). Kadangi pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įsipareigoja kitos šalies (atstovaujamojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis, atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai – tarp atstovo ir atstovaujamojo, ir išoriniai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2009; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010). Iš bylos duomenų matyti, kad nors atsakovas ir buvo įgaliotas ieškovo atlikti teisinius veiksmus ieškovo vardu su trečiaisiais asmenimis, tačiau nėra byloje jokių duomenų, kad po ginčijamų sutarčių sudarymo atsakovas būtų atlikęs kokius teisinius veiksmus ieškovo vardu ir lėšomis su trečiaisiais asmenimis.

62Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas siekė sudaryti būtent reikalavimo perleidimo sutartis, o ne pavedimo (teisinių paslaugų) sutartis, ieškovas turėjo galiojančią reikalavimo teisę į skolininkę ŽŪB „ Minaičiai“, iš paskolos teisinių santykių jo turima reikalavimo teisė nėra neatsiejama, todėl naujajam kreditoriui galėjo būti perleista be skolininko sutikimo (CK 6. 102 str. 3 p.).

63Aplinkybė, kad atsakovas turėjo teisę veikti ieškovo vardu pagal išduotą 2012 04 27 įgaliojimą, kad ieškovas buvo sudaręs 2012-1013 m. laikotarpiu sutartis dėl teisinės pagalbos teikimo už atitinkamą atlygį su Problemų sprendimai VšĮ, nereiškia, kad atsakovas savarankiškai galėjo veikti atstovaujamojo vardu civiliniame procese, ieškovas civilinėse bylose, kuriose buvo sprendžiami ginčai tarp Z. R. ir ŽŪB „Minaičiai“, buvo atstovaujamas ir advokato padėjėjos pagal pavedimą, už kurios paslaugas, kaip teigiama apeliaciniame skunde, ieškovas apmokėjo pats.

64CPK 56 straipsnis nustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Pagal šią proceso normą fiziniam asmeniui pagal pavedimą teisme gali atstovauti tik su juo susiję artima giminyste, bendra veikla, CPK 56 straipsnio 1 dalies 3–5 punktuose nurodyti asmenys. Pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus tik advokatas arba advokato padėjėjas, kaip su atstovaujamu asmeniu kitokiais – ne atstovavimo – teisiniais santykiais nesusiję asmenys, gali būti fizinio asmens atstovais teisme. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į įstatymo nustatytą asmenų ratą, negali atstovauti fiziniam asmeniui civiliniame procese pagal pavedimą. Griežtą atstovavimo pagal pavedimą reglamentavimą lemia tai, kad civiliniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vieną pagrindinių civiliniam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą – reikalingos aukšto lygio teisės žinios. Tokį atstovavimą gali užtikrinti advokatai ir jų padėjėjai, nes jų teisinė kvalifikacija nustatoma įstatymo nustatyta tvarka: advokatu, jo padėjėju gali tapti tik nustatytus reikalavimus atitinkantis ir egzaminą išlaikęs asmuo; savo veikloje jis privalo laikytis profesinės etikos normų; jis privalo drausti savo civilinę atsakomybę ir visiškai atsako už klientui savo kaltais veiksmais padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Todėl kolegijos nuomone, apelianto argumentai, kad atsakovas E. N. apeliantą atstovavo nuo 2012 metų pagal 2012-06-25 sutartį dėl teisinės pagalbos teikimo ir jo profesinė veikla turi būti prilyginta advokato teikiamoms paslaugoms ir pagal analogiją taikytinas CK 6.102 str. 2 dalies draudimas, kurio pagrindu atstovui apskritai draudžiama įgyti reikalavimą iš savo atstovaujamo, nepagrįsti ir atmestini, nes kaip minėta atsakovas nepatenka į CPK 56 straipsnyje nustatą ratą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą.

65Kadangi tarp Reikalavimo perleidimo sutarčių ir pavedimo sutarčių yra esminiai skirtumai, todėl neįtikina ieškovo aiškinimo, kad jis kaip silpnesnė sandorio šalis – vartotojas buvo suklaidintas atsakovo dėl sutarties turinio (buvo įtikinėjamas, kad jis atgaus visą skolą) pagrįstumu bei nuoseklumu. Pirmiausia, pažymėtina, jog tokioje ieškovo reiškiamoje pozicijoje yra esminių tarpusavio prieštaravimų, vienu atveju įrodinėjant ginčijamų sandorių apsimestinumą (CK 1.87 straipsnis), kitu atveju – suklaidinimą ar apgaulę (CK 1.91 straipsnis). Pirmuoju atveju abi šalys sąmoningai susitaria sudaryti kitokio turinio sandorį (pagal išorinę jo išraišką), tokiu būdu paslėpdami tikrąją jų valią, antruoju atveju – tik vienos iš šalių veiksmai neatitinka tikrosios (vidinės) valios – sandorio sudarymą lemia ne tikroji abiejų šalių valia, o tai, jog viena šalis yra kitos šalies suklaidinama ar sąmoningai apgaunama. Vertinant ginčo sutarčių teisėtumą pastarojo sandorių negaliojimo pagrindo kontekste, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog sudarytų sutarčių turinys, pavadinimas, sąlygos negalėjo lemti to, kad ieškovas klysdamas ar suklaidintas sudarytų jo valios ir lūkesčių neatitinkančius sandorius. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliantas nepagrįstai akcentuoja atsakovo specifinį teisinį statusą, teigdamas, jog atsakovas veikė prieš jo valią ir priešingai jo interesams, dėl ko kitomis aplinkybėmis jis nebūtų sudaręs ginčijamų sandorių sau nenaudingomis sąlygomis.

66Teisėjų kolegija pastebi, jog aptariamu atveju nepagrįstai ignoruojama informacija, jog ieškovas yra verslininkas, o įvairių sandorių sudarymas ir vykdymas negali būti laikomas jam neįprasta veikla. Todėl, abejodamas dėl ketinamo sudaryti sandorio rizikingumo ar fiktyvumo, ieškovas galėjo ir turėjo imtis visų įmanomų priemonių šių abejonių pašalinimui, arba apskritai susilaikyti nuo tokio sandorio sudarymo. Nors byloje nėra išsamių duomenų apie ieškovo verslo pobūdį, veikloje sudarytų sandorių specifiką, ta aplinkybė, jog ieškovas dar iki ginčijamų sandorių sudarymo buvo ŽŪB „Minaičiai“ vadovu, kitų bendrovių akcininku ir vadovu, ginčijamus sandorius sudarė ne per trumpą laiko tarpą, leidžia daryti išvadą, jog tokio pobūdžio sandoriai ieškovei buvo įprasti.

67Apelianto teigimu, reikalavimo perleidimo sutarčių, kurias paruošė ir apgaule privertė pasirašyti E. N., 3.1 punktai laikytini nesąžiningomis sutarties sąlygomis, nepaisant to ar šios reikalavimo perleidimo sutartys teismo pripažintos apsimestiniais sandoriais ar ne, o šių vartojimo sutarčių sąlygų kontrolę nesąžiningumo aspektu ex officio turėjo įvertinti šią civilinę bylą nagrinėjęs Kėdainių rajono apylinkės teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015). Sutarčių 3.1 punkte numatyta E. N. pareiga sumokėti kainą buvo susieta būtent su tam tikromis sąlygomis, t.y. priklausė nuo to, ar ŽŪB „Minaičiai“ sumokės įsiskolinimą ar ne.

68Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui aplinkybė, jog atsakovas nėra nei advokatas, nei savarankiškai galintis ieškovą atstovauti civiliniame procese buvo žinoma civilinių bylų nagrinėjimo pradinėse stadijose, kuriose dalyvavo ieškovas kartu su atsakovu bei advokato padėjėja. Nuoseklūs ieškovo veiksmai, kurie tęsėsi ilgą laiką, taip pat taikos sutarčių sudarymas civilinėse bylose (Nr. ( - ) ir kitose dėl ginčų su ŽŪB „Minaičiai“ ) (Liteko duomenys) leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ginčijami sandoriai atitiko tikruosius šalių ketinimus.

69Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas neįrodė, kad ginčijami sandoriai buvo apsimestiniai ir neatitiko vidinės (tikrosios) ieškovo valios. Nėra pagrindo teisinei išvadai, jog šalys ginčijamomis reikalavimų perleidimo sutartimis iš tiesų dengė teisinių paslaugų (pavedimo) teisinius santykius. Kaip žinoma, pareiga tiek pagrįsti ieškinį, tiek įrodyti apsimestinio sandorio sudarymo faktą, tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis). Aptariamu atveju ieškovas argumentus dėl sandorių sudarymo metu buvusios valios ydingumo, sandorių apsimestinumo grindė ne objektyviais duomenimis, o subjektyvaus turinio teiginiais, jų nepagrįsdamas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Šių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija nepagrįstu ir bylos duomenų neatitinkančiu pripažįsta ir tą apelianto argumentą, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

70Dėl sandorių pripažinimo sudarytais dėl apgaulės. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovas panaudojo apgaulę, pasirašant ginčijamus sandorius – 2013-04-04 reikalavimo perleidimo sutartį ir 2013-09-30 reikalavimo perleidimo sutartį. Kaip minėta, valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais ir pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. T. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P., J. P. v. I. P., bylos Nr. 3K-3-329-916/2015).

71Teisėjų kolegija nelaiko įtikinamais apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovo įtikinėjimas, jog ginčo sutartys sudaromos tik formaliai ir bus naudojamos tik pateikti Šiaulių apygardos teismui siekiant įteisinti E. N. veiksmus atstovaujant Z. R., kad realiai šių sutarčių sąlygos nesukels jokių padarinių nei vienai iš fiktyvių sutarčių šalių, kad Z. R. vis tiek bus grąžinta visa iš ŽŪB „Minaičiai“ atgauta skolos suma, galėjo nulemti ginčijamų sandorių sudarymą tokiomis sąlygomis, kurių 3. 1 p. ieškovas sutiko su tokio neprotingai didelio atlygio mokėjimu už teisinių paslaugų teikimą, ir tokius atsakovo veiksmus pripažinti tyčiniais ir nesąžiningais. Priešingai nei teigia apeliantas, bylos duomenys bei Liteko sistemos duomenys patvirtina, kad ieškovas Z. R. nuo 2004-11-23 iki 2012-05-18 buvo ŽŪB ,,Minaičiai“ vadovu (I t., b.l. 118 -122), todėl turėjo žinoti, kokia yra ŽŪB ,,Minaičiai“ finansinė padėtis ir kokios yra galimybės jam atgauti skolą iš minėtos bendrovės, be to tarp ŽŪB ,,Minaičių“ ir Z. R. buvo iškelta ne viena civilinė byla, ieškovas daug metų buvo ir yra kitų įmonių vadovu (I t., b.l. 123 - 132), nuo 1991 m. yra Z. R. gamybos ir prekybos įmonės savininkas ir vadovas (I t., b.l. 133 – 134). Teisėjų kolegijos neįtikina aiškinimas, kad ieškovas, turėdamas daugiametę vadovo ir verslininko bei sutarčių sudarymo patirtį, galėjo ne tik sutarčių sudarymo, bet ir jų vykdymo metu nesuvokti, jog šalis sieja ne pavedimo, o reikalavimo teisių perleidimo teisiniai santykiai. Atsižvelgiant į reikalavimo perleidimo sutarčių 2. 3 p. sąlygą, ieškovas patvirtino, kad jis kaip kreditorius negarantuoja, kad šios sutarties sudarymo momentu skolininkas yra mokus, sutarčių 3.1 punkto nuostatos dėl sutarties kainos ir apmokėjimo tvarkos buvo aiškiai suformuluotos, įstatymai nedraudžia susitarti dėl tokios atsiskaitymo tvarkos kaip nurodyta reikalavimo perleidimo sutarčių 3.1 punkte, ieškovas šių nuostatų neginčijo iki jo paties atžvilgiu nebuvo pradėtas išieškojimas jo kreditoriaus K. Z. (I t., b.l. 139, 140). Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas, perleisdamas didelės vertės reikalavimo teises už per pusę mažesnes kainas, pats elgėsi itin rizikingai ir nepamatuotai. Pažymėtina, kad ieškovas, pasirašė 2013-06-18 taikos sutartį, kuria ŽŪB ,,Minaičiai“ įsipareigojo sumokėti E. N. (kaip ieškovui ir naujajam kreditoriui) 189 904,00 Lt įsiskolinimo sumą, ( - ) apygardos teismas 2013-06-25 nutartimi šią taikos sutartį patvirtino ir civilinę bylą Nr. ( - ) nutraukė (I t., b. l. 27, 82 -84) Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas, pasirašydamas 2013-06-18 taikos sutartį joje nurodytomis sąlygomis, ne tik pripažino sutarties 2013 04 04 reikalavimo teisių perleidimo sutarties vykdymą, tačiau tuo pačiu sukūrė situaciją, kuri iš esmės atitinka CK 1. 79 straipsnio 2 dalies 4 punkto prezumpciją, jog šalis sandorį patvirtino, jeigu po to, kai ji įgijo galimybę sandorį patvirtinti arba nuginčyti visiškai ar iš dalies perleido kitam asmeniui pagal tą sandorį įgytas teises. Šiuo atveju ieškovas patvirtinęs sandorį netenka teisės jį ginčyti (CK 1. 79 str. 1 d.).

72Pažymėtina, kad ieškovas savo procesiniuose dokumentuose iš esmės nurodo tas pačias aplinkybes, kuriomis įrodinėja reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymą apgaulės būdu, kuriomis jis grindė reikalavimą pripažinti reikalavimo perleidimo sutartis apsimestiniais sandoriais.

73Apeliaciniame skunde teigiama, kad E. N. pasinaudojo sudėtinga Z. R. padėtimi dėl jo sveikatos būklės ir taip apgaule privertė pasirašyti apsimestines reikalavimo perleidimo sutartis, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių objektyvių įrodymų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo byloje esančių ieškovo medicininių duomenų ( I t., b. l. 22, II t., b.l. 8) vertinti kitaip nei juos vertino pirmosios instancijos teismas, kad ieškovas dėl laikino nedarbingumo ar psichinės sveikatos būklės galėjo nesuprasti sudaromų sandorių esmės.

74Atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo bent priteisti ieškovo naudai tą ieškinio reikalavimo dalį, dėl kurios atsakovas sutiko, t.y. 10 122,80 Eur, nepaisant to, kad, kaip teigia atsakovas piniginis reikalavimas kildinamas ne iš netinkamo sutarties vykdymo.

75Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija, kad šioje byloje atsakovo 34 952 Lt (t.y. 10 122, 80 Eur įsiskolinimas ieškovui pagal ginčijamą 2013 04 04 reikalavimo teisių perleidimo sutartį, nėra šios bylos ginčo dalyku, todėl neturi įrodomosios reikšmės ir nelemia šios bylos išnagrinėjimo rezultato (CPK 185 str.).

76Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

77Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju sutiktina su visais pirmosios instancijos teismo motyvais, jų nekartodama teisėjų kolegija sprendžia, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindų jo keisti ar naikinti. Esant nurodytoms aplinkybėms sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)

78Dėl bylinėjimosi išlaidų.

79LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apelianto apeliacinį skundą, iš jo į valstybės biudžetą priteisiamos 8, 63 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

80Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

Nutarė

81Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš Z. R. 8, 63 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

82Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.

1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.Ginčo esmė... 5. Ieškovas Z. R. ieškinyje prašė pripažinti 2013-04-04 ir 2013-09-30... 6. Atsakovas E. N. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip... 7. Trečiasis asmuo ŽŪB „Minaičiai“atsiliepime į ieškinį prašė... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015-11-24 sprendimu ieškinį atmetė.... 10. Dėl sandorių tariamumo. Teismas nurodė, kad E. N. kartu su kitais tinkamais... 11. Dėl tarp šalių sudarytų sandorių sąlygų nesąžiningumo. Teismui... 12. Dėl sandorių pripažinimo sudarytais dėl apgaulės. Z. R. nuo 2004-11-23 iki... 13. Byloje nenustačius apgaulės dėl esminių 2013-04-04 ir 2013-09-30... 14. Nepripažinus 2013-04-04 ir 2013-09-30 reikalavimo perleidimo sutarčių... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 16. Ieškovas Z. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kėdainių rajono... 17. 1. Teismo sprendimas yra nepagrįstas galiojančiais teisės aktais, suformuota... 18. 2. Teismo sprendime visiškai neatsižvelgta į tai, jog atsakovas pripažino... 19. 3. 2015-11-04 teismo posėdyje atsakovas patvirtino, kad jis pasiūlė... 20. 4. Reikalavimo perleidimo sutarčių 3.1 punkto sąlygos visiškai neatitinka... 21. 5. Reikalavimo perleidimo sutarčių apsimestinumo ieškovui iš esmės... 22. 6. Teismo argumentai, kad E. N. atstovavo Z. R. dar prieš reikalavimo... 23. 7. Teismas neatsižvelgė į tai, jog E. N. negalėjo įgyti reikalavimo iš... 24. 8. Atsakovas aiškiai patvirtino, jog tuo metu ieškovo sveikatos būklė buvo... 25. 9. Negalima sutikti su teismo išvadomis dėl 2013-06-18 taikos sutarties... 26. 10. E. N. pradėjo įtikinėti Z. R., jog yra būtina pasirašyti dar vieną... 27. 11. 2014-11-11 prašymus ieškovas parašė E. N., kuriuose nurodyta... 28. 12. 2013-04-04 bei 2013-09-30 tarp atsakovo E. N. ir ieškovo Z. R.... 29. 13. Z. R. ir E. N. santykiams turi būti taikomi ne reikalavimo perleidimą... 30. 14. Teismas nepagrįstai nevertino ieškovo argumentų, susijusių su tuo, jog... 31. 15. Faktas, jog reikalavimo perleidimo sutartys buvo sudarytos tarp fizinių... 32. 16. Reikalavimo perleidimo sutarčių, kurias paruošė ir apgaule privertė... 33. 17. Sutarties sąlygos dėl kainos nesąžiningumą patvirtina Z. R. suteiktų... 34. 18. Nepagrįsta teismo išvada, kad reikalavimo perleidimo sutarčių 3.1... 35. 19. Apeliacinės instancijos teismas turėtų įvertinti E. N. suteiktų... 36. 20. Vadovaujantis LR CK 6.193 str. 4 dalies nuostatomis, visos sutarties... 37. 21. Nepagrįsti teismo argumentai dėl reikalavimo perleidimo sutarčių... 38. 22. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas nebuvo visiškai apdairus ir... 39. 23. Teismas, atmetęs kitus ieškinio prašymus, nepagrįstai ieškovui... 40. 24. Bylos nagrinėjimo Kėdainių rajono apylinkės teisme metu, paaiškėjo,... 41. Atsakovas E. N. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį... 42. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 43. Apeliacinis skundas atmestinas.... 44. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 45. Dėl žodinio proceso apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde... 46. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog CPK 321 straipsnyje įtvirtintas... 47. Apeliaciniame skundas grindžiamas netinkamu įrodymų bei faktinių... 48. Kasacinio teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais... 49. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo teismo... 50. Ieškovas ieškinį grindė nurodydamas aplinkybes, kad atsakovas naudodamas... 51. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė ieškovui neįrodžius, kad... 52. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių duomenų visuma leidžia daryti... 53. Dėl reikalavimo perleidimo sutarčių apsimestinumo. Kasacinio teismo... 54. Spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties ar konkrečios jos sąlygos... 55. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas pats pripažino Reikalavimo... 56. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino sutarčių... 57. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo teisinius... 58. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas buvo pažįstami nuo... 59. Ieškovas 2013 04 04 ginčijamą reikalavimo perleidimo sutartį dėl 189 904... 60. Ieškovas 2013 09 30 ginčijamą reikalavimo perleidimo sutartį dėl 20 000 Lt... 61. Pažymėtina, kad vertinant ginčo sutarčių turinį ir sąlygas negalima... 62. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad... 63. Aplinkybė, kad atsakovas turėjo teisę veikti ieškovo vardu pagal išduotą... 64. CPK 56 straipsnis nustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme... 65. Kadangi tarp Reikalavimo perleidimo sutarčių ir pavedimo sutarčių yra... 66. Teisėjų kolegija pastebi, jog aptariamu atveju nepagrįstai ignoruojama... 67. Apelianto teigimu, reikalavimo perleidimo sutarčių, kurias paruošė ir... 68. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui aplinkybė, jog atsakovas nėra nei... 69. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios... 70. Dėl sandorių pripažinimo sudarytais dėl apgaulės. Pirmosios instancijos... 71. Teisėjų kolegija nelaiko įtikinamais apeliacinio skundo argumentus, kad... 72. Pažymėtina, kad ieškovas savo procesiniuose dokumentuose iš esmės nurodo... 73. Apeliaciniame skunde teigiama, kad E. N. pasinaudojo sudėtinga Z. R. padėtimi... 74. Atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo bent... 75. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstyta... 76. Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės... 77. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 78. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 79. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į... 80. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str.... 81. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti... 82. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo....