Byla 2-420-860/2016
Dėl kelio servituto nustatymo

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Jakaitis,

2sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei, dalyvaujant ieškovams Z. A. ir A. M. bei jų atstovui adv. Kęstučiui Blažiui, atsakovui R. G., jo atstovei adv. Nerijai Žeknienei, trečiajam asmeniui – R. A. (jam taip pat atstovauja adv. K. B.),

3viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų Z. A., A. M. ir M. D. ieškinį atsakovui R. G., tretieji asmenys - Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius, R. A. ir Vilniaus rajono savivaldybės administracija, dėl kelio servituto nustatymo,

Nustatė

4Z. A., A. M. ir M. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu), kuriuo prašo:

5- nustatyti neterminuotą atsakovo R. G. 1,0797 ha žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), pagal matininko G. K. „Pasiūlymas teismui kelio servituto nustatymui žemės sklype Nr. ( - )“ planą M1:1000, 4 m pločio, 131 kv.m. ploto kelio servitutą, pasiūlyme pažymėtą taškais 9 – 10 – 11 – 4 – 16 – 15 – 13 – 12 – 9, su teise važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus;

6- priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (2 t., b.l. 82 - 89).

7Ieškinyje nurodė, kad jų žemės sklypai ir gyvenamieji namai yra nutolę nuo bendro naudojimo kelio, todėl patekimui į bendro naudojimo kelią turi važiuoti iš dalies keliasdešimt metrų per atsakovo R. G. žemės sklypą ir keliasdešimt metrų per trečiojo asmens R. A. nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Ieškovai visą laiką, kai žemė priklausė valstybei ir nebuvo grąžinta, t.y. iki nuosavybės teisės į žemę atkūrimo ir grąžinimo bei vėliau, kai nurodyti žemės sklypai įstatymo nustatyta tvarka buvo grąžinti jų teisėtiems savininkams ir po to perleisti esamiems savininkams, naudojosi patekimui į savo žemės sklypus vietiniu keliu, pažymėtu žemės sklypų planuose, parengtuose UAB Korporacijos „Matininkai“ 1998-04-10 (žemės sklypo kad. Nr. ( - )) ir UAB „Geokada“ 2006-10-24 (žemės sklypo kad. Nr. ( - )) ir užfiksuotu 1995, 2005 ir 2009 metų aerofotografinėse nuotraukose bei ieškovų pateiktoje nuotraukoje Nr. 1 ir jokio ginčo su šių žemės sklypų savininkais dėl naudojimosi keliu nebuvo. Nacionalizuotos žemės grąžinimo ir nuosavybes teisių atkūrimo procese, kai buvo rengiami teritorijų planavimo dokumentai ieškovai negavo iš teritorijų planavimo dokumentų rengėjų jokių rašytinių dokumentų apie suprojektuotą servitutą žemės sklype, kad. Nr. ( - ). Atsakovas tapo žemės sklypo savininku pagal 1998-11-27 Nr. 2-7599 dovanojimo sutartį. 2012 m. birželio mėnesį atsakovas tyčia be jokio įspėjimo užtvėrė kelią akmenimis ir iškasė griovį su tikslu neleisti ieškovams naudotis šiuo keliu ir važiuoti per jo žemės sklypą, tokiu būdu suvaržydamas ieškovų teisę naudotis savo žemės sklypais ir gyvenamaisiais namais. Ieškovų prašymu atestuotas ir turintis kvalifikacijos pažymėjimą Nr. 2M-M-1558 matininkas G. K. parengė planą - pasiūlymą teismui kelio servituto nustatymui žemės sklype, kadastrinis Nr. 4110/0100:0074, bei pateikė aiškinamąjį raštą, kuriame nurodė, kad planas - pasiūlymas teismui dėl kelio servituto nustatymo parengtas pagal UAB „Geokada“ matininko R. K. 2006-10-14 sklypo, kad. Nr. ( - ), bei UAB „Geo group“ matininko P. G. 2012-08-22 sklypo, kad. Nr. ( - ), kadastrinių matavimų duomenimis. Siūlomas kelio servitutas siejasi su esamu kelio servitutu gretimame žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ) (plane pažymėta taškais Nr. 11-4), o dalyje ties taškais Nr. 9-11 bei Nr. 12-16 išdėstytas taip, kad kiek įmanoma artimiau atitiktų buvusią situaciją pagal UAB „Geokada“ matininko R. K. 2006-10-14 sklypo, kad. Nr. ( - ), kadastrinius matavimus bei ties taškais Nr. 9-12 susietas su patikslintu vietiniu keliu pagal UAB „Geo group“ matininko P. G. 2012-08-22 sklypo, kad. Nr. ( - ), kadastrinių matavimų duomenimis. Šio žemės sklypo kelio plotas yra 131 kv. m.

8A. R. G. pateikė atsiliepimą (2 t., b.l. 138 - 149), kuriame nesutinka su pareikštu ieškiniu; prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9Atsiliepime nurodė, kad ieškovų prašymas dėl minėto kelio servituto nustatymo atmestinas, nes matininko G. K. parengtas planas - pasiūlymas kelio servituto nustatymui žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), yra grindžiamas anksčiau buvusiu, bet dabar nebeegzistuojančiu vietinių lauko kelių tinklu, todėl šiame plane - pasiūlyme pažymėtas servitutinis kelias baigiasi atsakovo sklype ir neturi tęsinio, nes plane - pasiūlyme nurodytas „pravažiavimas ž-4“, į kurį išvestas siūlomas kelio servitutas, nėra viešo naudojimo ar servitutinis kelias, o yra tik vidaus pravažiavimas ir tarnauja tik atsakovui privažiuoti iki jo sodybos. Tai, kad „pravažiavimas ž -4“ yra privatus ir neturi tolesnio viešo tęsinio matininko G. K. suprojektuota servitutinio kelio kryptimi. Darytina išvada, kad suprojektuotas „į niekur“ kelio servitutas neatliks savo paskirties - nesuteiks galimybės pravažiuoti ar praeiti iš ieškovams priklausančių sklypų iki bendro naudojimo kelio ar nuo bendro naudojimo kelio pravažiuoti ar praeiti iki ieškovams priklausančių sklypų. Todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo atsakovo sklype nustatyti tokį kelio servitutą, kuris neužtikrins daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Pravažiavimas į ieškovų sklypus iš bendro naudojimo kelio gali būti realizuotas nors ir didesnėmis sąnaudomis (ilgesniu atstumu), bet jau esamais servitutiniais keliais per žemės sklypus, kadastrinis Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. 4110/0100:0433. Ieškovams tereikia susitarti su jau esančio tarnaujančio daikto savininku - trečiuoju asmeniu R. A. minimaliai, 91 kv. m plote pakoreguoti jo žemės sklype, kadastrinis Nr.4110/0100:0431, esamą kelio servitutą.

10Trečiasis asmuo - Vilniaus rajono savivaldybės administracija, pateiktame atsiliepime prašė bylą spręsti teismo nuožiūra; neprieštarautų, kad ieškovų reikalavimai būtų patenkinti(2 t., b.l. 131 - 132).

11Atsiliepime nurodė, kad galimai žemės reformos ir žemės privatizavimo metu buvo padaryta pažeidimų, galimai atsakovas neteisėtai sugadino kelio žemės plotą, padarė teisės aktų pažeidimų. Savivaldybė už tai nėra atsakinga.

12Trečiasis asmuo – R. A., pateiktame atsiliepime su patikslintu ieškovų ieškiniu sutinka (2 t., b.l. 129 - 130).

13Atsiliepime nurodė, kad atsakovas žemės sklypą įgijo 1998-11-27 dovanojimo sutarties pagrindu. Sklypas suformuotas jį atidalijus iš kito žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), per kurį ėjo bendro naudojimo kelias su ginčo privažiavimu prie ieškovų žemės sklypų. Tai patvirtina UAB Korporacija „Matininkai“ 1998 m. 79282 kv. m. žemės sklypo padalijimo projektas M1:2000. Taigi, atsakovas priėmė dovanotą žemės sklypą su vietiniu bendro naudojimo keliu. Atsakovui 2012 m. suarus privažiavimo kelio atkarpą savo sklype ieškovai neteko vienintelio privažiavimo kelio prie savo namų valdų. Akcentavo, kad ginčo kelias (privažiavimas) daugelį metų buvo naudojamas privažiuoti prie ieškovų žemės sklypų. Pažymėjo, kad per jo žemės sklypą privažiavimo prie ieškovų žemės sklypų nėra. Ginčo privažiavimas, kuris prasideda ties viršutine atsakovo žemės sklypo riba ir tęsiasi jo žemės sklypu, kadastro Nr. ( - ), iki ieškovų sklypų, jo dalyje turi servitutą. Tad būtų pagrįsta ir teisinga nustatyti kelio servitutą buvusioje, ilgus metus ieškovų naudotoje, atsakovo suardytoje žemės sklypo dalyje ir jį atkurti bei sujungti su jo sklypo dalyje esančiu servitutiniu keliu, pagal matininko G. K. 2013-12-31 parengtą planą – pasiūlymą.

14Trečiasis asmuo - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius, nustatyta tvarka ir terminu nepateikė atsiliepimo į ieškovų patikslintą ieškinį.

15Teismo posėdžio metu ieškovai ir jų atstovas ieškinį pilnai palaikė. Ieškovė Z. A. akcentavo, kad 2012 m. birželio mėnesį atsakovas išarė kelią ir pastatė metalinius stulpus, tad ji nebegali patekti į savo sodybą. Ji ten yra gimusi ir užaugusi, visuomet naudojosi tuo keliu; 50 metų tas kelias ten buvo iki atsakovo neteisėtų veiksmų. Tai vienintelis kelias patekti į namus (sodybą); kito jokio kelio nėra. Su atsakovo seneliais gerai sutarė ir niekada nebuvo jokių trukdžių naudotis tuo keliu. Ieškovas A. M. paaiškino, kad ten gyvena apie 25 metus ir visuomet ginčo keliu naudojosi, nebuvo jokių trukdžių. Tuo tarpu atsakovas niekam nieko nesakęs suarė kelią ir sukalė metalinius kuoliukus. Jo šeima susideda iš 3 asmenų, tame tarpe 11 mėnesių kūdikio. Tad iškilus pagalbos būtinumui, negalėtų prie jo namų privažiuoti net greitosios pagalbos automobilis ir pan. Akcentavo, kad yra prašoma nustatyti kelio servitutą būtent tokį ir toje vietoje, kur kelias visą laiką ir buvo, tame tarpe ir kelio „užsukimas“. Ieškovų ir trečiojo asmens atstovas nurodė, kad ant UAB „Geokada“ 2006 m. rengto žemės sklypo formavimo pertvarkymo (padalijimo) žemėtvarkos projekto (2 t., b.l. 58) yra atsakovo parašas, kur jis sutinka su šiuo projektu; minėtame projekte yra pažymėtas kelias, kurį vėliau pats atsakovas suarė. Prašomas nustatyti kelio servitutas visiškai atitinka visuomet natūroje buvusį kelią. Teismas dispozityvioje byloje negali nustatyti servituto pagal atsakovo pasiūlymą, nes jis nėra pareiškęs teismui priešieškinio. Dėl kompensacijos už servituto nustatymą nurodė, kad teismas kompensacijos dydį gali nustatyti ir be atskiro ieškovų prašymo. Nustatant kompensacijos dydį prašė atsižvelgti į tai, kad ne ieškovai suarė žemę; neprašoma servitutu keisti kelio vietos; kelias yra sklypo pakraštyje; atsakovas suardamas kelią elgėsi nesąžiningai ieškovų atžvilgiu; prašė vadovautis proporcingumo principu ir ieškovų teises, nustatant kompensacijos dydį, apriboti minimaliai.

16Trečiasis asmuo – R. A., prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad ginčo kelio atkarpa buvo visą laiką, nuo pat vaikystės prisimena. Per jo sklypą iki atsakovo suarto kelio yra likęs servitutas, tačiau juo naudotis nebėra galimybės, nes atsakovas visą ginčo kelią suarė ir sukalė kuolus. Tad atsakovai niekaip nebegali patekti į savo namus (sodybas). Pravažiavimo pro jo daržą nėra; taip pat nėra jokio kito kelio, kuriuo ieškovai galėtų naudotis.

17Atsakovas ir jo atstovė su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad 1998 m. mama jam padovanojo sklypą, tad jis nuo tada ir galėjo sklypą užsitverti. Nurodė, kad ieškovai prie savo sklypų gali patekti kitais keliais, per mišką ir pan. Taip pat ieškovai turi galimybę privažiuoti per trečiojo asmens R. A. sklypą. Atsakovo atstovė akcentavo, kad nėra nustatytas servitutas per atsakovui priklausančią žemės sklypo dalį, plane pažymėtą ž – 4; ieškovai savo ieškiniu neprašo nustatyti šio servituto (1 t., b.l. 86). Tad ieškovai realiai vis tiek negalėtų naudotis savo prašomu nustatyti servitutu. Dėl to ieškovų toks reikalavimas dėl servituto nustatymo turi būti atmestas. Mano, kad ieškovai pasirinko jiems patį priimtiniausią būdą patekti prie savo sklypų, tuo tarpu neišnaudojo kitų galimybių, tame tarpe patekti per R. A. sklypą ir pan. Jeigu teismas nuspręstų vis tik tenkinti ieškovų ieškinį, tad iš jų turėtų būti priteisiama kompensacija, kuri turėtų būti skaičiuojama taip: 1 aro kaina – 608 Eur; būtent tokia 1 aro kaina yra nurodoma skelbimuose, kuriuose parduodama žemės ūkio paskirties žemė ginčo vietovėje. Be to, tokiu atveju servitutas turėtų būti nustatomas pagal atsakovo pateiktą pasiūlymą Nr. 1.

18Ieškinys tenkintinas

191. Byloje nustatyta, kad ieškovams A. M. ir Z. A. bendros dalinės nuosavybės teise (atitinkamai po 6175/14600 ir 8425/14600 dalis) priklauso 1.4600 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ) Buivydiškių k.v., unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) , Zujūnų sen., Vilniaus r. (toliau - sklypas Nr. 12) (1 t., b.l. 32). I. M. D. nuosavybės teise priklauso 2.4000 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. 4110/0100:490 Buivydiškių k.v., unikalus Nr. ( - ), esantis ( - )., Zujūnų sen., Vilniaus r. (toliau – sklypas Nr. 490); šiam žemės sklypui nustatytas 0.20 ha kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) (1 t., b.l. 41). M. D. taip pat priklauso 0.3600 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. 4110/0100:489 Buivydiškių k.v., unikalus Nr. 4400-1621-2952, esantis Leičių k., Zujūnų sen., Vilniaus r., su jame esančiais pastatais (toliau - sklypas Nr. 489) (1 t., b.l. 42 - 43).

20Trečiajam asmeniui R. A. nuosavybės teise priklauso 1.4245 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. 4110/0100:431 Buivydiškių k.v., unikalus Nr. ( - ), esantis Leičių k., Vilniaus r., su jame esančiais pastatais (toliau - sklypas Nr. 431) (1 t., b.l. 46 - 47); šiam žemės sklypui nustatytas 0.0126 ha kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), kuris pažymėtas plane (1 t., b.l. 44), taip pat kelio servitutas (viešpataujantis daiktas).

21A. R. G. nuosavybės teise priklauso 1.0792 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ) Buivydiškių k.v., unikalus Nr. ( - ), esantis Č. M. g. 157, ( - )., Zujūnų sen., Vilniaus r. (toliau – sklypas Nr. 74); šiam ginčo žemės sklypui jokių servitutų nenustatyta (1 t., b.l. 49 - 50).

22Byloje dalyvaujančių asmenų žemės sklypai vaizdžiai (jų išsidėstymas ir pan.) matyti ekspertų pateiktuose situacijos planuose (schemose) (3 t., b.l. 52 - 54).

232. Ieškovai Z. A., A. M. ir M. D. byloje yra pareiškę šį materialinio teisinio pobūdžio reikalavimą, t.y. prašo nustatyti neterminuotą 4 m. pločio, 131 kv. m., kelio servitutą pagal UAB „Akrogroup“ 2013-12-31 parengtą planą (pasiūlymą teismui kelio servituto nustatymui žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - )) (1 t., b.l. 86), pažymėtą taškais 9, 10, 11, 4, 16, 15, 13, 12, 9, atsakovui R. G. priklausančiame sklype Nr. 74, su teise važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus.

24Taigi, byloje keliamas naudojimosi svetimu daiktu ir kelio servituto nustatymo klausimai.

253. Servitutas – tai daiktinė teisė, kurio esmė – vieno (tarnaujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko teisių apribojimas kito (viešpataujančio) nekilnojamojo daikto savininko (valdytojo) naudai - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu, arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK4.111 straipsnio 1 dalis).

26Lietuvos A. T. praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad servitutas gali būti nustatomas teismo sprendimu tik išimtiniais atvejais. Pagal CK4.126 straipsnį teismo tvarka galima nustatyti servitutą tik tais atvejais, kai savininkai tarpusavyje nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik įrodžius, kad jis yra objektyviai būtinas. Jeigu asmuo, reikalaujantis nustatyti servitutą, daiktu gali naudotis ir be servituto nustatymo, tai servituto negalima nustatyti, nes jo nustatymas tokiu atveju reikštų nepagrįstą kito savininko nuosavybės teisės ribojimą. Dėl to servitutas gali būti nustatytas tik tada, kai jo nenustačius kitas asmuo objektyviai negali naudotis daiktu arba kliūčių naudotis daiktu pašalinimas būtų susijęs su neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis ir servituto nustatymas yra vienintelis būdas pašalinti objektyvias kliūtis naudotis daiktu. Be to, teismas turi įvertinti, ar daikto savininkas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų; ar viešpataujančio daikto savininkas pats nesukūrė tokios situacijos dėl ko reikia nustatyti servitutą. Taikant servituto instituto normas būtina laikytis objektyvumo, proporcingumo, civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principų (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-19 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2005; 2006-12-22 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006; 2007-06-11 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007; 2009-05-29 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2009; 2010-06-22 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010; 2011-11-04 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; 2012-10-23 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2012; ir kt.). Tokios esminės nuostatos, aktualios šiam ginčui, yra suformuluotos kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu.

274. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, teisinį reguliavimą ir susiformavusią gausią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškovų pareikštą reikalavimą dėl servituto nustatymo.

285. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015-02-12 nutartimi paskyrė geodezinę ekspertizę, ją pavedė atlikti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos institutui (3 t., b.l. 33 - 35).

29Ekspertai pateikė išsamų 2016-04-28 surašytą ekspertizės aktą su priedais (3 t., b.l. 42 - 54). Ekspertizės akte be kita ko konstatuota, kad alternatyvaus (kito) kelio, atitinkančio teritorijų planavimo dokumentus, kuriuo būtų galima privažiuoti transporto priemonėmis prie ieškovų sklypų Nr. 12, 490 ir 489, nėra (1 išvada). Šiuo metu privažiavimo transporto priemonėmis prie ieškovų minėtų žemės sklypų nėra. Iš Gandrų gatvės esamais servitutiniais keliais privažiuoti taip pat nėra galimybės (2 išvada). Ekspertų nuomone, racionaliausias būdas transporto priemonėmis patekti į ieškovų žemės sklypus yra naudojantis natūroje esamais keliais bei atstatant suartą kelio dalį sklype Nr. 74; taip ieškovai ir kiti asmenys naudojosi daugiau nei 17 metų (7 išvada).

30Ekspertų siūlomas nustatyti kelio servitutas sklypui Nr. 74, ekspertizės akto priede pažymėtas žalia brūkšnine spalva (3 t., b.l. 54), iš esmės visiškai atitinka ieškovų prašomą nustatyti kelio servitutą (1 t., b.l. 86).

31Šios ekspertų padarytos išvados visiškai atitinka byloje esantiems įrodymams ir teismo nustatytoms aplinkybėms.

326. Teismas pažymi, kad, pagal bylos duomenis, kelias, kuriam prašoma nustatyti servitutą, natūroje buvo visą laiką (t.y. apie 50 metų), juo naudojosi tiek ieškovai, tiek anksčiau jų giminaičiai, tiek ir kiti asmenys, siekdami patekti į ginčo sklypus, iki tada, kol atsakovas šį kelią suarė ir pastatė metalinius kuolus, t.y. iki 2012 m. birželio mėnesio.

337. Taigi, byloje nustatyta, kad ieškovai neturi jokio kito alternatyvaus priimtino būdo patekti prie savo sklypų ir juose esančių pastatų, išskyrus per atsakovo sklypą, kuriam prašoma nustatyti kelio servitutą; minėta, kad šis kelias natūroje faktiškai visą laiką buvo ir juo ieškovai naudojosi iki pat 2012 m. birželio mėnesio. Šis kelias taip pat atsispindėjo įvairiuose sklypų formavimo dokumentuose, pvz., UAB Geokada 2006-07-10 rengtame Žemės sklypo formavimo pertvarkymo (padalijimo) žemėtvarkos projekte (2 t., b.l. 58), beje, jame yra ir atsakovo parašas, patvirtinantis, kad jis neprieštarauja projekto sprendiniams, tačiau kaip servitutinis kelias taip ir nebuvo nustatytas.

34Atsakovo teiginiai, kad ieškovai gali prie savo sklypų patekti kitais keliais, iš esmės paneigta tiek ekspertizės aktu, tiek ir kitais byloje esančiais įrodymais.

35Atsakovas be kita ko teigia, kad ieškovai prie savo sklypų gali patekti per trečiojo asmens R. A. sklypą Nr. 431, pvz., nustatant R. A. sklypui atitinkamo pločio servitutą palei visą jo (atsakovo) sklypo Nr. 74 ribą arba šalia 0.4 kV elektros oro linijos. Teismas visų pirma pažymi, kad minėtuose vietose niekada nebuvo jokių kelių, t.y. nei teisiškai, nei faktiškai. Antra, jeigu trečiasis asmuo savo poreikiams per savo sklypą pasidarė laikiną pravažiavimą (privažiavimą) ir / arba atsakovui užtvėrus ir suarus ginčo kelią, kuris visuomet buvo natūroje bei juo buvo naudojamasi, laikinai leido ieškovams pasinaudoti sklypu Nr. 431 ir didesnio pravažumo transporto priemonėmis patekti prie savo sklypų Nr. 490, 489 ir 12, - nereiškia, kad ieškovai turi teisėtą patekimo būdą prie savo sklypų. Trečia, atsakovas iš esmės siūlo ginti ieškovų teises išimtinai tik trečiojo asmens sąskaita. Tuo tarpu, minėta, kad taikant servituto instituto normas būtina laikytis objektyvumo, proporcingumo, civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principų. Tad toks atsakovo siūlymas akivaizdžiai šių principų neatitinka. Juo labiau, kad trečiojo asmens R. A. teisės tam tikroje apimtyje jau ir taip yra apribotos ieškovų naudai, t.y. jo sklypui Nr. 431 nustatytas 0.0126 ha kelio servitutas, kuriuo ieškovai naudojosi patekimui į savo sklypus; šiuo metu minėtu servitutu naudojimasis taip pat yra apribotas dėl to, kad atsakovas užtvėrė pravažiavimą pro savo sklypą, tad ieškovai nebegali patekti ir į minėtą trečiojo asmens sklype nustatytą servitutą, tuo pačiu patekti prie savo sklypų ir pastatų. Ketvirta, minėta, kad per atsakovo sklypą einančiu keliu, kuriam prašoma nustatyti servitutą, buvo naudojamasi visą laiką, šis kelias pažymėtas įvairiuose dokumentuose ir planuose. Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentai dėl ieškovams galimybės patekti per trečiojo asmens sklypą atmestini kaip nepagrįsti.

368. Atsakovas (ir jo atstovė) taip pat teigia, kad nėra nustatytas servitutas per jam (atsakovui) priklausančio sklypo Nr. 74 dalį, plane (1 t., b.l. 86) pažymėtą ž – 4, tad ieškovai realiai vis tiek negalėtų naudotis jų prašomu nustatyti servitutu, jeigu jis būtų nustatytas.

37Tačiau teismas nesutinka, kad ši aplinkybė galėtų būti pagrindu netenkinti ieškovų ieškinio ir nenustatyti jų prašomą kelio servitutą. Byloje nustatyta, kad šiuo metu ieškovai gali naudotis atsakovo sklype Nr. 74 esančiu keliu, plane pažymėtu ž – 4, jiems nėra trukdoma. Tad nustačius ieškovų prašomą servitutą, jie (ieškovai) prie nustatyto servituto galėtų netrukdomai patekti per kelio atkarpą ž – 4, nors ši kelio atkarpa ir yra atsakovo sklype. Jeigu atsakovas pradėtų ieškovams drausti naudotis kelio atkarpa, plane pažymėta ž – 4, tai ieškovai šį klausimą galėtų spręsti abipusių derybų būdu, pvz., sudarant sandorį dėl šios sklypo dalies naudojimosi ar nusistatant servitutą. Jeigu šalys šio klausimo ikiteismine tvarka neišspręstų, tai jos savo teises galėtų ginti teisme.

389. Akcentuotina ir tai, kad apskritai atsakovo pozicija yra prieštaringa, vienu metu jis teigia, jog ieškovų naudai negali būti nustatytas servitutas per jo sklypą, kitu atveju, - teikia savo pasiūlymą dėl kelio servituto nustatymo per jo sklypą (3 t., b.l. 101 - 102). Kita vertus teismas pažymi, kad kelio servitutas, taip kaip siūlo atsakovas, negali būti nustatytas. Teismas sutinka su ieškovų atstovų argumentu, kad ginčas yra privatus, byla yra dispozityvi, tad teismas, nesant atsakovo nustatyta tvarka pareikštam rašytiniam priešieškiniui, negali išeiti už ieškinio ribų ir nustatyti kitokį servitutą, negu prašo ieškovai. Šiuo atveju teismas galėtų tik atmesti ieškovo ieškinį, nustatęs, kad ieškovų prašomas nustatyti servitutas per daug nepagrįstai apriboja atsakovo teises, tačiau, minėta, ši aplinkybė byloje nenustatyta; priešingai, byloje nustatyta, kad ieškovų prašomas nustatyti kelio servitutas yra toks, koks visuomet buvo kelias, kuriuo ieškovai patekdavo prie savo sklypų ir pastatų. Be to, pagal bylos duomenis, nustačius tokį kelio servitutą, kurį prašo atsakovas, ieškovai negalėtų su didesne technika iš kelio, plane pažymėto ž – 4, įsukti į prašomą nustatyti servitutinį kelią.

3910. Teismas taip pat pažymi, kad būtent ieškovų prašomas nustatyti servitutas yra objektyviai būtinas. Prašomo servituto nenustačius, ieškovai objektyviai negalėtų naudotis savo žemės sklypais ir pastatais; bet kokia kita alternatyva iš esmės yra negalima arba kliūčių pašalinimas būtų susijęs su neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis. Ieškovai nėra niekuo kalti, kad jie yra praradę patekimą prie savo sklypų ir pastatų, t.y. jie patys nesukūrė tokios situacijos dėl ko reikia nustatyti servitutą. Be to, ieškovų prašomo kelio servituto nustatymas labiausiai atitinka objektyvumo, proporcingumo ir civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principus.

4011. Apibendrinant konstatuotina, kad ieškovai išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad įrodytų dėl patekimo prie savo sklypų ir pastatų alternatyvų nebuvimo, neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų, taip pat įrodė, jog prašomas nustatyti servitutas, t.y. atsakovo teisių apribojimas, yra vienintelis ir racionalus, atitinkantis objektyvumo, skirtingų interesų derinimo ir pusiausvyros principus (( - ) str.); tad yra pagrindas nustatyti ieškovų prašomą kelio servitutą.

4112. Lietuvos A. T. formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodyta, kad šiems teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas, kuris reiškia, jog įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-11-04 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; 2012-05-10 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; ir kt.). Turi būti nustatoma nuosavybės teisės apribojimui adekvati kompensacija, kitu atveju tarnaujančiojo daikto savininko teisių apimtis būtų neproporcingai iškreipta, palyginti su viešpataujančiojo daikto savininko teisėmis. Kasacinio teismo konstatuota, kad servituto atlygintinumo klausimą racionalu išspręsti nustatant servitutą, nes taip užtikrinamas bendrųjų civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, siekio kuo greičiau atkurti teisinę taiką principų įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-03 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2010-11-29 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010; ir kt.). Spręsdamas servituto atlygintinumo klausimą teismas turėtų atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, kurioje pažymėta, kad kompensacija nustatoma pagal tai, kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-02-17 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; kt.).

4213. Konstatavus, kad yra pagrindas nustatyti ieškovų prašomą servitutą, atsižvelgiant į teismų praktiką, spręstinas klausimas dėl kompensacijos priteisimo atsakovui už jo nuosavybės teisių suvaržymą.

43Ieškovai prašo, kad kompensacijos dydis nebūtų didesnis, negu buvo nustatytas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-10-13 sprendimu, t.y. 569,23 Eur. Atsakovas prašė atsižvelgti į rinkos kainas, t.y. šioje vietovėje vieno aro žemės ūkio paskirties žemės kaina yra 608 Eur; kadangi prašomas nustatyti servitutas yra 131 kv.m. ploto, tad atitinkamai turėtų būti ir kompensuojama.

44Teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, atsižvelgia į šias svarbias aplinkybes: servitutas nustatomas tik ne didelei sklypo daliai (131 kv.m.), jis yra pačio sklypo pakraštyje, nekeičiant buvusio kelio vietos; atsakovui tenkantys žemės sklypo suvaržymai yra minimalūs; ieškovams nauda nustatomu servitutu pasireiškia tuo, kad jie įgyja teisę patekti prie savo sklypų ir namų, kuriuose gyvena, t.y. iš to jokios komercinės naudos negauna; servitutas nustatomas neterminuotai, juo suteikiama teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus; ieškovai visuomet, t.y. daug metų, keliu, kuriam nustatomas servitutas, naudojosi neatlygintinai, jiems niekuomet niekas jokių pretenzijų nereiškė, tad jie tikėjosi juo neatlygintinai naudotis ir ateityje; atsakovas neperspėjęs ieškovų išarė kelią 2012 m., tad ieškovai iš esmės nuo tada iki pat šiol neturi realios galimybės patekti prie savo sklypų ir pastatų, t.y. ieškovai 4 metus yra patyrę didelių nepatogumų dėl atsakovo nederintų veiksmų; atsakovas galėjo neužtverti kelio kol bus išspręstas ginčas su ieškovais dėl kelio naudojimosi, tačiau jis vienašališkai užtvėrė kelią, kuriuo daug metų ieškovai naudojosi. Teismas atsižvelgia ir į žemės rinkos kainą, tačiau čia pat pažymi, kad nėra pagrindo priteisiant kompensaciją vadovautis vien tik žemės rinkos kaina, kuri yra parduodant sklypą. Nustatant servitutą, atsakovas nepraranda nuosavybės teisių į 131 kv.m. ploto žemės sklypą, jis ir pats šia sklypo dalimi gali naudotis. Be to, nustatant servitutą svarbios ir kitos išvardintos aplinkybės, į kurias teismas taip pat atsižvelgia.

45Atsižvelgiant į išdėstytą, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais (CK 1.2 str., 1.5 str.), darytina išvada, kad šiuo atveju tikslinga nustatyti 450 Eur kompensaciją už nustatomą neterminuotą 131 kv.m. ploto kelio servitutą.

4614. Bylinėjimosi išlaidos.

47LR CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

48I. Z. A., A. M. ir M. D. ieškinys patenkintas, tad akivaizdu, kad sprendimas yra priimtas ieškovų naudai. Tai reiškia, kad ieškovai turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

49Ieškovai sumokėjo: 41,82 Eur žyminio mokesčio (1 t., b.l. 2); 1 500 Eur ekspertizės išlaidoms padengti (3 t., b.l. 30, 41, 86); 10,01 Eur už dokumentų kopijas (2 t., b.l. 78, 3 t., b.l. 88), viso 1 551,83 Eur. Šios išlaidos priteistinos ieškovams iš atsakovo (CPK 88 str., 93 str.).

50Ieškovai taip pat patyrė 1 637,16 Eur išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas (1 t., b.l. 160 – 161, 2 t., b.l. 38, 3 t., b.l. 95 - 96). Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą (byla pakankamai sudėtinga, buvo paskirta geodezinė ekspertizė), apimtį (byla susideda iš trijų tomų) ir trukmę (bylos nagrinėjimas tęsėsi daugiau negu 2 metus; anksčiau buvo priimtas pirmos instancijos teismo sprendimas, tačiau apeliacinės instancijos teismo buvo panaikintas ir byla buvo perduota nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo), advokato darbo ir laiko sąnaudas (jos yra pakankamai reikšmingos; byloje ieškovams per visą procesą teisines paslaugas teikė net keletas advokatų), į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu, nurodytus dydžius, atsakovų patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti laikytinos racionaliomis, pagrįstomis ir būtinomis; tad būtent tokio dydžio (1 637,16 Eur) minėtos išlaidos ir priteistinos ieškovams iš atsakovo (CPK 93 str., 98 str.).

51Iš viso ieškovams iš atsakovo priteistina 3 188,99 Eur (1 551,83 Eur + 1 637,16 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

52Į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę ir tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str. 2 d.). Trečiasis asmuo R. A. byloje dalyvavo ieškovų pusėje, tad tenkinus ieškovų ieškinį, jis įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

53R. A. sumokėjo: 121 Eur už antstolio surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (2 t., b.l. 120 - 121); 70 Eur už situacijos plano parengimą (2 t., b.l. 122); 52,20 Eur už dokumentų kopija iš VĮ Registrų centro (2 t., b.l. 118 – 119, 3 t., b.l. 95); 86,89 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas (2 t., b.l. 29), iš viso 330,09 Eur. Šios išlaidos trečiajam asmeniui priteistinos iš atsakovo (CPK 47 str. 2 d., 93 str., 88 str., 98 str.). Teismas trečiajam asmeniui be kita ko priteisdamas išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas, atsižvelgė į aplinkybes, nurodytas priteisiant ieškovams patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas (šių aplinkybių nebekartojo).

54Kiti byloje dalyvaujantys asmenys, t.y. tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, kurie buvo ieškovų pusėje, nepateikė įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tad jų priteisimo klausimas nesvarstytinas.

55Teismas patyrė iš viso 14,22 Eur procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo išlaidų; šios išlaidos iš atsakovo priteistinos valstybei (CPK 92 str., 96 str.).

56Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR ( - ) straipsniu,

Nutarė

57Ieškinį tenkinti.

58Nustatyti atsakovui R. G., a.k. ( - ) nuosavybės teise priklausančiam 1.0792 ha žemės sklypui, kadastrinis Nr. ( - ) Buivydiškių k.v., unikalus Nr. ( - ), esančiam Č. M. g. 157, ( - )., Zujūnų sen., Vilniaus r. (tarnaujantis daiktas), 131 kv. m. neterminuotą kelio servitutą, kuris UAB „Akrogroup“ 2013-12-31 parengtame plane (pasiūlyme teismui nustatyti kelio servitutą žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), M1:1000) (1 t., b.l. 86), pažymėtas taškais 9, 10, 11, 4, 16, 15, 13, 12, 9, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus. Servitutas nustatomas 1.4600 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ) Buivydiškių k.v., unikalus Nr. ( - ), esančio ( - )., Zijūnų sen., Vilniaus r., 2.4000 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ) Buivydiškių k.v., unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esančio Leičių k., Zujūnų sen., Vilniaus r., ir 0.3600 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ) Buivydiškių k.v., unikalus Nr. ( - ), esančio Leičių k., Zujūnų sen., Vilniaus r. (viešpataujantys daiktai), naudai.

59Įpareigoti ieškovus Z. A., A. M. ir M. D. sumokėti atsakovui R. G. 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt eurų) vienkartinę kompensaciją, nustatant, kad Z. A. turi sumokėti R. G. 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų), A. M. – 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų), M. D. – 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų).

60Priteisti ieškovų Z. A., a.k. ( - ) A. M., a.k. ( - ) ir M. D., a.k. ( - ) naudai 3 188,99 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir 99 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo R. G., a.k. ( - )

61Priteisti trečiojo asmens R. A., a.k. ( - ) naudai 330,09 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų ir 09 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo R. G., a.k. ( - )

62Priteisti iš atsakovo R. G., a.k. ( - ) 14,22 Eur (keturiolika eurų ir 22 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. ( - ), įmokos kodas 5660).

63Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Jakaitis,... 2. sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei, dalyvaujant ieškovams Z. A. ir A. M.... 3. viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų Z.... 4. Z. A., A. M. ir M. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu), kuriuo... 5. - nustatyti neterminuotą atsakovo R. G. 1,0797 ha žemės sklype, kadastrinis... 6. - priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (2 t., b.l. 82 - 89).... 7. Ieškinyje nurodė, kad jų žemės sklypai ir gyvenamieji namai yra nutolę... 8. A. R. G. pateikė atsiliepimą (2 t., b.l. 138 - 149), kuriame nesutinka su... 9. Atsiliepime nurodė, kad ieškovų prašymas dėl minėto kelio servituto... 10. Trečiasis asmuo - Vilniaus rajono savivaldybės administracija, pateiktame... 11. Atsiliepime nurodė, kad galimai žemės reformos ir žemės privatizavimo metu... 12. Trečiasis asmuo – R. A., pateiktame atsiliepime su patikslintu ieškovų... 13. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas žemės sklypą įgijo 1998-11-27 dovanojimo... 14. Trečiasis asmuo - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 15. Teismo posėdžio metu ieškovai ir jų atstovas ieškinį pilnai palaikė.... 16. Trečiasis asmuo – R. A., prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad ginčo... 17. Atsakovas ir jo atstovė su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad 1998 m. mama... 18. Ieškinys tenkintinas... 19. 1. Byloje nustatyta, kad ieškovams A. M. ir Z. A. bendros dalinės nuosavybės... 20. Trečiajam asmeniui R. A. nuosavybės teise priklauso 1.4245 ha žemės... 21. A. R. G. nuosavybės teise priklauso 1.0792 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr.... 22. Byloje dalyvaujančių asmenų žemės sklypai vaizdžiai (jų išsidėstymas... 23. 2. Ieškovai Z. A., A. M. ir M. D. byloje yra pareiškę šį materialinio... 24. Taigi, byloje keliamas naudojimosi svetimu daiktu ir kelio servituto nustatymo... 25. 3. Servitutas – tai daiktinė teisė, kurio esmė – vieno (tarnaujančiojo)... 26. Lietuvos A. T. praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad servitutas gali būti... 27. 4. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, teisinį reguliavimą ir... 28. 5. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015-02-12 nutartimi paskyrė geodezinę... 29. Ekspertai pateikė išsamų 2016-04-28 surašytą ekspertizės aktą su... 30. Ekspertų siūlomas nustatyti kelio servitutas sklypui Nr. 74, ekspertizės... 31. Šios ekspertų padarytos išvados visiškai atitinka byloje esantiems... 32. 6. Teismas pažymi, kad, pagal bylos duomenis, kelias, kuriam prašoma... 33. 7. Taigi, byloje nustatyta, kad ieškovai neturi jokio kito alternatyvaus... 34. Atsakovo teiginiai, kad ieškovai gali prie savo sklypų patekti kitais... 35. Atsakovas be kita ko teigia, kad ieškovai prie savo sklypų gali patekti per... 36. 8. Atsakovas (ir jo atstovė) taip pat teigia, kad nėra nustatytas servitutas... 37. Tačiau teismas nesutinka, kad ši aplinkybė galėtų būti pagrindu... 38. 9. Akcentuotina ir tai, kad apskritai atsakovo pozicija yra prieštaringa,... 39. 10. Teismas taip pat pažymi, kad būtent ieškovų prašomas nustatyti... 40. 11. Apibendrinant konstatuotina, kad ieškovai išnaudojo visas objektyvias ir... 41. 12. Lietuvos A. T. formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodyta,... 42. 13. Konstatavus, kad yra pagrindas nustatyti ieškovų prašomą servitutą,... 43. Ieškovai prašo, kad kompensacijos dydis nebūtų didesnis, negu buvo... 44. Teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, atsižvelgia į šias svarbias... 45. Atsižvelgiant į išdėstytą, vadovaujantis teisingumo, protingumo,... 46. 14. Bylinėjimosi išlaidos.... 47. LR CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 48. I. Z. A., A. M. ir M. D. ieškinys patenkintas, tad akivaizdu, kad sprendimas... 49. Ieškovai sumokėjo: 41,82 Eur žyminio mokesčio (1 t., b.l. 2); 1 500 Eur... 50. Ieškovai taip pat patyrė 1 637,16 Eur išlaidų už advokato suteiktas... 51. Iš viso ieškovams iš atsakovo priteistina 3 188,99 Eur (1 551,83 Eur + 1... 52. Į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę ir tretieji asmenys,... 53. R. A. sumokėjo: 121 Eur už antstolio surašytą faktinių aplinkybių... 54. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys, t.y. tretieji asmenys, nepareiškiantys... 55. Teismas patyrė iš viso 14,22 Eur procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo... 56. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR ( - )... 57. Ieškinį tenkinti.... 58. Nustatyti atsakovui R. G., a.k. ( - ) nuosavybės teise priklausančiam 1.0792... 59. Įpareigoti ieškovus Z. A., A. M. ir M. D. sumokėti atsakovui R. G. 450 Eur... 60. Priteisti ieškovų Z. A., a.k. ( - ) A. M., a.k. ( - ) ir M. D., a.k. ( - )... 61. Priteisti trečiojo asmens R. A., a.k. ( - ) naudai 330,09 Eur (tris šimtus... 62. Priteisti iš atsakovo R. G., a.k. ( - ) 14,22 Eur (keturiolika eurų ir 22 ct)... 63. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti...