Byla I-24-320/2016
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo

1Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Irena Varžinskienė rašytinio proceso tvarkaišnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V.J. skundą atsakovei Visagino savivaldybės administracijai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir

Nustatė

2šalys į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą joms pranešta teisės aktų nustatyta tvarka.

3Pareiškėja teismui pateiktu skundu (b. l. 2-5) prašė priteisti iš atsakovo 6018,10 Lt (1742,969 Eur) tarnybinio atlyginimo nepriemoką už laikotarpį nuo2009 m. spalio 15 d. iki 2013 m. lapkričio30 d. bei 765,61 Lt (221,74 Eur) delspinigių bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki kol atsakovė įvykdys piniginę prievolę.2016-06-27 skundo papildymu (b.l. 27-31) pareiškėja atsisakė savo reikalavimo priteisti delspinigius bei palūkanas, patikslino prašomos priteisti neišmokėtos darbo užmokesčio dalies dydį- 1335,06 Eur. Nurodė, kad ji dirbo Visagino savivaldybės administracijos ( - ) skyriaus vyresniojo specialisto pareigose (B lygis, 8 kategorija), jai buvo suteikta 2 kvalifikacinė klasė. 2009-07-17 Lietuvos Respublikos Seimo (toliau- ir Seimas) priimtu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau- ir VTĮ) 25 straipsnio ir I priedo pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2009-08-01, buvo sumažinti tarnybinio atlyginimo priedai už kvalifikacines klases, taip pat buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau- ir Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau- ir KT Nutarimas) konstatavo, jog pareiginės algos priedai už kvalifikacines klases bei pareiginės algos koeficientai sumažinti nepagrįstai, bei šias VTĮ nuostatas pripažino prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau- ir Konstitucija), todėl netekta pareiginės algos dalis dėl neteisėto priedo už kvalifikacinę klasę bei pareiginės algos koeficiento sumažinimo jai turi būti priteista iš atsakovo.

4Atsakovė savo atsiliepimu teismui(b.l.13-15, 40-41) su skundu nesutiko. Atsiliepime teismui nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog neginčija fakto apie pareiškėjai suteiktas kvalifikacines klases, tarnybos eigą bei susidariusio darbo užmokesčio skirtumo. Pažymėjo, kad atsakovė pareiškėjai darbo užmokestį mokėjo pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus. Paaiškino, kad nesutinka ir papildyto skundo reikalavimais. Seimui įstatymu nustačius prarasto darbo užmokesčio kompensavimo mechanizmą, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą. Prašo pareiškėjo reikalavimams taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau- ir DK) 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą trejų metų senaties terminą.

5Skundas atmestinas.

6Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu, už kurį prašo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, ėjo karjeros valstybės tarnautojo pareigas – dirbo Visagino savivaldybės administracijos ( - ) skyriaus vyresniojo specialisto pareigose ( B lygis, 8 kategorija), jai buvo suteikta 3 kvalifikacinė klasė, o nuo 2012-04-01 – 2 kvalifikacinė klasė (b.l.8).

7Pagal VTĮ5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja VTĮ. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27straipsnio 2dalyje nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas. Taigi, šis terminas taikytinas ir pareikštiems valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo. Ieškinio senaties terminas yra civilinės teisės institutas, reglamentuotas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso VII skyriuje įtvirtintų teisės normų. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta imperatyvi ieškinio senaties taikymo taisyklė: „ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja“. Šioje byloje atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį. Pareiškėja su skundu dėl neišmokėto darbo užmokesčio į teismą kreipėsi 2014 m. kovo mėnesį. Todėl pareiškėja reikalavimui priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už 2009 m. spalio mėn.- 2011 m. vasario mėn. yra praleidusi ieškinio senaties terminą. Pareiškėjai praleidus ieškinio senaties terminą, ir atsakovui reikalaujant šį terminą taikyti, pareiškėjos skundo dalis dėl reikalavimo priteisti neišmokėto darbo užmokesčio dalį už nurodytąjį laikotarpį atmestina. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl pareiškėjos darbo užmokesčio sumažinimo teisėtumo ir pagrįstumo už laikotarpį nuo 2011 m. kovo mėn. iki 2013 m. lapkričio 30 d.

8Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, kurio 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos; 4) apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą.

9VTĮ 25 straipsnio 3 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2009 m. rugpjūčio 1 d., buvo numatyta, jog priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 15 procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 50 procentų pareiginės algos. 2009 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymu Nr. XI-363 nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. buvo pakeista Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis, nustatant, kad priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 10 procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 20 procentų pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl fakto, jog dėl Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu Konstitucijai prieštaraujančiais pripažintų teisės aktų nuostatų taikymo pareiškėjai ginčo laikotarpiu buvo neišmokėta dalis darbo užmokesčio. Tai patvirtina Visagino savivaldybės administracijos pažyma apie darbo užmokesčio skaičiavimą V.J. (b.l.7).

10Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, jog pripažinus teisinį reguliavimą, kuriuo buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštaraujančiu Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, iš Konstitucijos 23 straipsnio įstatymų leidėjui kyla reikalavimas nustatyti šių asmenų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą; tai, be kita ko, reiškia, kad turi būti nustatyta tvarka, kuria valstybė per protingą laikotarpį teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos; toks teisinis reguliavimas nustatytinas be nepagrįsto delsimo. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti į Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimą, kuriame buvo išaiškintos minėtos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatos. Minėtame 2014 m. balandžio 16 d. sprendime Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad: 1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymą ir (ar) jo įgyvendinimą protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės išgales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu; 2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę šiuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.

11Konstitucinis Teismas nagrinėjamu atveju aktualiame 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime išaiškino, kad asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais. Konstitucinis Teismas minėtame nutarime taip pat pakartojo, kad praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.

12Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Taigi šiuo atveju yra teisinis pagrindas remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendimuose administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016 suformuota praktika, taip pat teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuluotomis kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose analogiškos kategorijos bylose (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2484-602/2016, 2016 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2475-520/2016, 2016 m. vasario 29 d. sprendimus administracinėse bylose Nr. A-278-552/2016, Nr. eA-281-552/2016 ir kt.). Šios administracinės bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis yra grindžiami pareiškėjo reikalavimai, yra labai panašios aplinkybėms, kuriomis buvo grindžiami pareiškėjų reikalavimai paminėtose bylose, pareiškėjo teisinė padėtis ir jo teikiami argumentai šioje byloje nėra išskirtiniai, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo ankstesnėje administracinių teismų praktikoje suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių.

13Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. vasario 15 d. sprendimuose administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo, 2014 m. balandžio 16 d. sprendimo ir 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimo nuostatas, padarė išvadą, kad pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštarauja inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, Konstitucinis Teismas nustatė konkretų šio prieštaravimo pasekmių šalinimo būdą – įpareigojimą įstatymų leidėjui nustatyti mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį. Kaip jau minėta, teisingas kompensavimas yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi. Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau- ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas. Iš Grąžinimo įstatymo preambulės ir 1 straipsnio 2 punkto nuostatų matyti, kad Grąžinimo įstatymas taikomas ir valstybės tarnautojams, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas), taikant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies nuostatas, galiojusias nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.

14Atsižvelgęs į minėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, Grąžinimo įstatymą, paminėtuose LVAT sprendimuose suformuotą administracinių teismų praktiką, teismas vertina, kad pareiškėjos dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirti praradimai turėtų būti kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, todėl konstatuoja, jog pareiškėjos patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti jos reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusiai institucijai (šiuo atveju – Visagino savivaldybės administracijai) Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjos patirtus praradimus. Ginčo tarp šalių dėl Grąžinimo įstatymo nuostatų taikymo nekilo.

15Pareiškėja teismui skundo papildyme pateikė prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Grąžinimo įstatymo atitikties Konstitucijai. Pareiškėjos nuomone, Grąžinimo įstatymo 2 straipsnis ir jo 2 dalyje įtvirtinta formulė nustatė neteisingą kompensavimą ir prieštarauja Konstitucijai, kadangi neužtikrina praradimus patyrusių asmenų teisės į tokių praradimų teisingą kompensavimą, diskriminuoja valstybės tarnautojus pagal kvalifikacines klases. Nes tarnautojams su didžiausia kvalifikacine klase yra kompensuojama tik dalis praradimų, o tarnautojams su žemesnėmis kvalifikacinėmis klasėmis faktiškai išvis nekompensuojama.

16Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Taigi, pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas suabejoja byloje taikytino įstatymo atitiktimi Konstitucijai. Šalių pozicija šiuo klausimu nėra lemiama ir teismui nėra privaloma. LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstos teisinės abejonės (pagrįstas manymas) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą); ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą, teismas sprendžia, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį (LVAT nutartys ir sprendimai: 2012-07-02 administracinėje byloje Nr. A662-2007/2012, 2013-09-13 administracinėje byloje Nr. A520-500/2013, 2014-11-19 administracinėje byloje Nr. A525-1648/2014 ir kt.). Pažymėtina, kad KT Nutarime Konstitucinis Teismas, nustatydamas reikalavimą įstatymų leidėjui nustatyti kompensavimo mechanizmą, nenurodė, jog turi būti kompensuojamas visa dėl šiuo nutarimu tirtų teisės aktų taikymo valstybės tarnautojų netekto darbo užmokesčio dalis. KT Nutarime konstatuota, kad teisingas kompensavimas yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, be kita ko, nurodyta, kad kompensuojama turi būti per protingą laikotarpį, atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui. Seimas yra įvykdęs KT Nutarime nurodytą pareigą nustatyti teisinį reguliavimą, pagal kurį būtų pašalinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant teisės aktą (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Atsižvelgęs į KT Nutarimą, įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė, koks tolygus darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas 2009–2013 metais buvo būtinas, ir šio įstatymo 2 straipsnyje aiškiai reglamentavo dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką. Tai pašalina abejones dėl to, ar Grąžinimo įstatymo nuostatos gali prieštarauti pareiškėjos nurodytoms Konstitucijos normoms, konstituciniams principams, todėl kreiptis į Konstitucinį Teismą, teismo nuomone, nėra pagrindo.

17Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, darytina išvada, jog pareiškėjos skundo reikalavimai atmestini visa apimtimi.

18Pareiškėjai skundo papildymu atsisakius skundo reikalavimo priteisti delspinigius bei palūkanas, administracinė byla šioje dalyje nutrauktina.

19Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr.VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, teismas

Nutarė

20V.J. skundą atsakovei Visagino savivaldybės administracijaidėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

21Nutraukti administracinės bylos dalį dėl V.J. skundo reikalavimo priteisti delspinigius dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluoto mokėjimo bei palūkanas.

22Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Irena Varžinskienė... 2. šalys į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą... 3. Pareiškėja teismui pateiktu skundu (b. l. 2-5) prašė priteisti iš atsakovo... 4. Atsakovė savo atsiliepimu teismui(b.l.13-15, 40-41) su skundu nesutiko.... 5. Skundas atmestinas.... 6. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu,... 7. Pagal VTĮ5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas... 8. Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką reglamentuoja... 9. VTĮ 25 straipsnio 3 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2009 m. rugpjūčio 1... 10. Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, jog pripažinus... 11. Konstitucinis Teismas nagrinėjamu atveju aktualiame 2015 m. lapkričio 19 d.... 12. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje... 13. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija... 14. Atsižvelgęs į minėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, Grąžinimo... 15. Pareiškėja teismui skundo papildyme pateikė prašymą kreiptis į... 16. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir... 17. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, darytina išvada, jog pareiškėjos... 18. Pareiškėjai skundo papildymu atsisakius skundo reikalavimo priteisti... 19. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 20. V.J. skundą atsakovei Visagino savivaldybės administracijaidėl neišmokėtos... 21. Nutraukti administracinės bylos dalį dėl V.J. skundo reikalavimo priteisti... 22. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali...