Byla 2A-138-330/2015
Dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Danguolės Martinavičienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3675-585/2014 pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovui Laisvės atėmimo vietų ligoninei dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas G. G. pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje prašė iš atsakovo Laisvės atėmimo vietų ligoninės priteisti 153 500 Lt (44 456,67 Eur) turtinei ir 500 000 Lt (144 810 Eur) neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad jis 2011 m. rugsėjo 14 d. buvo sulaikytas ir patalpintas į Lukiškių tardymo izoliatorių - kalėjimą. Staiga pakilus temperatūrai, įvardytos įstaigos medikai peršvietė ieškovo plaučius ir nustatė, kad plaučiuose renkasi vanduo. Įtarus dešinio plaučio uždegimą, ieškovas 2011 m. spalio 7 d. buvo nukreiptas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Šioje ligoninėje ieškovui buvo preliminariai diagnozuota dešinės pusės pneumonija, ieškovas buvo hospitalizuotas į Vidaus ligų skyrių ir jam paskirtas gydymas. Ieškovas dešimt parų buvo gydomas penicilinu, gentamicinu, metronidazoliu, tačiau, nepaisant gydymo, ieškovas vis vien jautėsi blogai, liko pleuritas, todėl, pasak ieškovo, tęsiant jo gydymą turėjo būti atlikta punkcija. Nepaisant to, ieškovas buvo perkeltas į Infekcinį skyrių, kur jam buvo diagnozuota tuberkuliozė. Nesulaukus tyrimų rezultatų, buvo paskirtas pusės metų intensyvus gydymas nuo tuberkuliozės. Ieškovas nurodė, kad po dviejų su puse mėnesių intensyvaus gydymo ieškovo plaučiuose vis vien buvo pleuritas, o sveikatos būklė negerėjo. Ieškovas buvo pristatytas į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filialą, kuriame dirbantys gydytojai informavo ieškovą, kad pleuritas užtemptas (apkalkėjęs) dėl negydymo, tubosito ir kitų antibiotikų, punkcija nebus veiksminga ir nebepadės, reikalinga operacija, o gydymas nuo tuberkuliozės buvo netinkamas gydymo būdas. Ieškovui sutikus, 2012 m. sausio 23 d. buvo atlikta krūtinės ląstos operacija. Operacijos metu buvo paimtas pleuros mėginys, kurio tyrimas parodė, jog ieškovo plaučiuose nebuvo ir nėra tuberkuliozės bacilų. Ieškovo teigimu, netinkamas gydymas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje lėmė ieškovo plaučių apkalkėjimą ir sukietėjimą, po operacijos liko randas, kuris gali bet kada atsinaujinti, be to, ieškovas nuolat jaučia skausmus, todėl jis turi gerti vaistus, malšinančius skausmą. Ieškovas nurodė, kad tiek Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba, tiek Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija konstatavo nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo faktą. Ieškovas tvirtino nesutinkąs su pastarosios komisijos nustatytu žalos dydžiu. Ieškovas nurodė, jog, sužinojęs, kad serga tuberkulioze, išgyveno depresiją, patyrė stresą, buvo apribotos ieškovo bendravimo galimybės, nes giminaičiai ir kiti artimi žmonės, bijodami užsikrėsti, nevažiavo susitikti su ieškovu. Tvirtino iki šiol jaučiąs skausmus, diskomfortą, be to, ateityje turės išlaidų po operacijos likusių randų pašalinimui. Ieškovas nurodė, kad dėl jo sveikatai padarytos žalos liko nedarbingas, todėl ateityje galėsiąs dirbti tik pusę dienos.

5Atsakovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos ataskaitoje įvardyti tik procedūriniai pažeidimai, susiję su gydymo stacionare istorijų ir (arba) medicininių dokumentų pildymo tvarkos pažeidimais, kurie savaime negali sukelti ir (ar) padaryti žalos. Be to, Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų konsultantų išvadose nurodyta, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje teikiant ieškovui sveikatos priežiūros paslaugas, ieškovo sveikatai nebuvo padaryta atlygintina žala ir kad medicininių dokumentų pildymo reikalavimų nesilaikymas savaime negali padaryti žalos. Atsakovo nuomone, šios aplinkybės patvirtina kad tarp gydytojų veiksmų ir ieškovo tariamai patirtos žalos nėra priežastinio ryšio. Be to, ieškovas neįrodė žalos fakto ir dydžio.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – iš atsakovo Laisvės atėmimo vietų ligoninės ieškovo G. G. naudai priteisė 700 Lt (202,73 Eur) turtinei ir 2 500 Lt (724,05 Eur) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmetė ir iš atsakovo valstybės naudai priteisė bylinėjimosi išlaidas.

8Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų konsultantų išvadomis, sprendė, kad tuo atveju, jeigu Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytojai būtų veikę taip, kaip jie privalėjo veikti pagal bendruosius profesinius ir teisės aktais nustatytus standartus, tai yra būtų laiku atlikę specialistų išvadose nurodytas gydymo procedūras, laiku patvirtinę pleurito diagnozę bei paneigę tuberkuliozės galimybę, ieškovas būtų išvengęs bereikalingo medikamentinio tuberkuliozės gydymo ir chirurginės operacijos. Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog ikiteisminiame ginčo sprendimo etape konstatuoti pažeidimai buvo vien formalūs. Priešingai, gydytojų padaryti pažeidimai ieškovo sveikatai sukėlė neigiamas pasekmes – sudarė sąlygas pleurito pasekmių vystymuisi, komplikavimuisi ir chirurginės intervencijos poreikio atsiradimui. Teismas sprendė, jog atsakovas turi atlyginti 700 Lt (202,73 Eur) žalą, kurią sudaro išlaidos, būtinos po operacijos likusių randų pašalinimui. Teismas konstatavo esant atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygų visetą. Sprendė, kad ieškovas neįrodė netekęs darbingumo, t. y. nepateikė duomenų, patvirtinančių nustatytą darbingumo lygį, todėl reikalavimą atlyginti žalą negauto darbo užmokesčio firma laikė nepagrįstu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, jog ieškovas dėl nekokybiškų medicinos paslaugų patyrė (ir iki šiol patiria) fizinį skausmą, stresą, nepatogumus, išgyveno emocinę depresiją, iki paaiškėjo tikroji diagnozė buvo sumažėjusios ieškovo bendravimo su giminaičiais ir kitais artimais žmonėmis galimybės, sprendė, kad ieškovas patyrė 2 500 Lt (724,05 Eur) neturtinę žalą.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Apeliaciniu skundu ieškovas G. G. prašo iš dalies panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovui būtų priteista 153 500 Lt (44 456,67 Eur) turtinės žalos ir 500 000 Lt (144 810 Eur) neturtinės žalos atlyginimas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė turtinės žalos dydį. Teismas nemotyvavo, kodėl rando šalinimui taiko minimalų tarifą, nevertino aplinkybės, kad ieškovui teks vartoti vaistus.
  2. Nors apeliantas neturi Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo tarnybos sprendimo, jo darbinės veiklos galimybės yra apribotos. Ieškovas yra įsitikinęs, kad ateityje negalės dirbti jam įprasto darbo.
  3. Pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydis yra per mažas. Ieškovas išgyveno depresiją, stresą, buvo sumažėjusios jo bendravimo galimybės, ieškovas iki šiol kosėja, jaučia diskomfortą. Teismas pažeidė visiško nuostolių atlyginimo principą.

11Atsakovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad ligoninė medicinos paslaugas ieškovui suteikė kokybiškai. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog nuo tuberkuliozės paskirti vaistai nedavė teigiamo rezultato. Medicinos specialistų ataskaita patvirtina, kad paciento būklė gerėjo. Atsakovo vertinimu, konstatuoti procedūriniai pažeidimai nelėmė žalos atsiradimo. 2014 m. sausio 16 d. komisijos išvados, kuriomis rėmėsi teismas, viena kitai prieštarauja, todėl turėjo būti vertinamos kritiškai. Kadangi ligoninės gydytojai ieškovo atžvilgiu neatliko neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo spręsti žalos atlyginimo klausimą. Nurodė, jog ieškovo netekto darbingumo faktas ir lygis nenustatytas. Atsakovo nuomone, byloje nėra duomenų, pagrindžiančių patirtos neturtinės žalos faktą. Paaiškino, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos tokiose bylose.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo (apelianto) apeliacinį skundą, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl sprendimo negaliojimo pagrindo, nurodyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte (pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų).

14Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatymo draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. Sisteminis CPK 266 straipsnio ir 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto normų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007; kt.). Tai savo ruožtu reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokias įstatymo nustatytas teisines pasekmes teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; kt.). Spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialiosios teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; kt.).

15Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tiek pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės už netinkamai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Nustatyta, kad ieškovas (apeliantas) G. G. atsakovui Laisvės atėmimo vietų ligoninei pareiškė ieškinį dėl netinkamai ir nekokybiškai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, kuomet, sulaikymo ir patalpinimo į Lukiškių tardymo izoliatorių - kalėjimą metu pablogėjus sveikatai, jis buvo nukreiptas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos konstatavo, kad šioje ligoninėje ieškovui buvo suteiktos nekokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos. Ieškovas nurodė dėl tokių paslaugų patyręs turtinę ir neturtinę žalą, kurią privalo atlyginti atsakovas. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą sveikatos priežiūros įstaigoms už gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams kyla deliktinė civilinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283, 6.284 straipsniai).

16Teisėjų kolegija pažymi, jog civilinė atsakomybė gali būti draudžiama, o įstatymų nustatytais atvejais – privalo būti draudžiama. Civilinės atsakomybės draudimo sutartimi pirmiausia siekiama sumažinti atlygintinos žalos neigiamus padarinius atsakingo už žalą asmens turtinei padėčiai. Šios sutarties esmė yra įstatymo nustatyta tvarka perkelti vieno asmens – padariusio žalą – civilinę atsakomybę kitam asmeniui – žalos tiesiogiai nepadariusiam, bet už ją atsakingam pagal sutartį (CK 6.987 straipsnis). Draudimo sutartimi kartu siekiama apsaugoti ir žalos patyrusio asmens turtinius interesus, ji yra papildoma garantija šiam asmeniui dėl jam padarytos žalos atlyginimo.

17Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose bei areštinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus. Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatuose nurodyta, jog Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą kiekviena sveikatos priežiūros įstaiga, prieš pradėdama teikti sveikatos priežiūros paslaugas, draudžia savo civilinę atsakomybę privalomuoju ir (ar) savanoriškuoju civilinės atsakomybės draudimu turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis).

18Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartimi atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismo pareikalavimu atsakovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė į bylą pateikė draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo išduotus sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo liudijimus, kurių turinys patvirtina, kad atsakovo civilinė atsakomybė už pacientams padarytą žalą buvo apdrausta laikotarpiu, kuomet ieškovas (apeliantas) nurodė patyręs žalą (nuo 2011 m. spalio 7 d. iki 2012 m. vasario 21 d.). Pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą draudžiamuoju įvykiu laikoma dėl sveikatos priežiūros įstaigos ar jos darbuotojų kaltės teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientui padaryta turtinė ir neturtinė žala. Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, išmokėto draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina sveikatos priežiūros įstaiga, atsakinga už padarytą žalą (26 straipsnio 2 dalis). Taigi pagal aptartą teisinį reguliavimą pareigą atlyginti paciento patirtą žalą draudimo apsaugos ribose turi ir sveikatos priežiūros įstaigos civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“, veikianti Lietuvoje per savo filialą.

19Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolė atlyginti žalą yra solidari (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje bylos Nr. 3K-3-165/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2010). Pažymėtina, jog draudiko prievolė atlyginti žalą kyla iš civilinės atsakomybės draudimo sutarties ir yra ribota šioje sutartyje nustatyta draudimo suma, o žalą padaręs asmuo privalo padarytą žalą atlyginti visiškai. Civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolės solidarumas reiškia, kad žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti, jog žalą atlygintų tiek jie abu, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

20Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. kovo 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2010, aiškindamas antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, kurio modelis iš esmės analogiškas sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimui, esmę, nurodė, kad antstolio civilinei atsakomybei ir jos draudimui taikytinos atitinkamos CK nuostatos, reglamentuojančios, be kita ko, civilinės atsakomybės sąlygas, draudiko pareigą atlyginti žalą (neviršijant draudimo sumos), antstolio, kaip žalą padariusio asmens, ir draudiko, kaip sutarties pagrindu atsakingo už žalos atlyginimą, tarpusavio santykius. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į CK 6.263 straipsnio 2 dalį, pagal kurią žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo; taip pat į CK 6.254 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Pateikto kasacinio teismo aiškinimo kontekste teisėjų kolegija prieina išvados, jog už atsakovo Laisvės atėmimo vietų ligoninės ieškovui padarytą žalą atsakingas (solidariai) ir jo civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas – AAS „Gjensidide Baltic“, veikiantis per Lietuvos filialą, kuris nagrinėjamu atveju nebuvo įtrauktas į bylos procesą.

21Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-6 patvirtintų Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo taisyklių (toliau tekste – Taisyklių) 32 punkte nurodyta, kad ši įstaiga be rašytinio draudiko sutikimo neturi teisės iš dalies ar visiškai pripažinti ar tenkinti reikalavimą atlyginti žalą. Jeigu draudėjui pareiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, jis apie tai nedelsdamas privalo informuoti draudiką (Taisyklių 35 punktas). Draudimo išmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į padarytos žalos dydį (Taisyklių 39 punktas). Nukentėjęs trečiasis asmuo turi tiesioginio reikalavimo teisę į draudiką dėl draudimo išmokos mokėjimo (Taisyklių 49 punktas). Jeigu draudėjas yra atlyginęs žalą, draudimo išmoka mokama draudėjui tik tuo atveju, jeigu jis buvo gavęs draudiko rašytinį sutikimą atlyginti žalą arba įrodęs, kad draudikas nepagrįstai tokio sutikimo nedavė (Taisyklių 52 punktas). Pažymėtina, jog atsakovo civilinė atsakomybė buvo apdrausta šių Taisyklių pagrindu. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nurodytų Taisyklių nuostatų sisteminė analizė patvirtina tiek tą aplinkybę, kad atsakovo civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas yra solidariai atsakingas už atsakovo veiksmais pacientams padarytą žalą, tiek tą aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl šio draudiko materialiųjų teisių ir pareigų. Kolegija pastebi, jog nei šiose Taisyklėse, nei Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nenumatyta galimybė atleisti draudiką nuo pareigos atlyginti žalą tuo pagrindu, jog jis nebuvo informuotas apie teisminį procesą ir jame nedalyvavo. Nenumatyta ir sveikatos priežiūros įstaigos teisė ginčą su pacientu išspręsti savarankiškai, t. y. ribojant paciento teisę pasirinkti žalą atlyginsiantį asmenį. Net ir priėmus teismo sprendimą, įpareigojantį gydymo įstaigą atlyginti pacientui žalą, pastarasis disponuoja teise kreiptis tiesiogiai į draudiką. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog apskųstuoju teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl į bylą neįtraukto draudiko, apdraudusio atsakovo civilinę atsakomybę, materialiųjų teisių ir pareigų.

22Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nėra absoliuti, nes CPK normose nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas pats privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o byla gali būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme (CPK 327 straipsnis) nustatytais atvejais. CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jei yra nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas imperatyvus sprendimo negaliojimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Kasacinio teismo praktika tvirtina, kad kai nustatomas toks sprendimo negaliojimo pagrindas, tai pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas besąlygiškai, apeliacinės instancijos teismas šio proceso teisės normos pažeidimo negali ištaisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2006; 2006 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2006; 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007; 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2008; kt.). Priešingu atveju bylos šalys ir kiti joje dalyvaujantys (suinteresuoti dalyvauti) asmenys prarastų galimybę į tinkamą bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme.

23Ankstesnėje nutarties dalyje teisėjų kolegija akcentavo sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo panašumus su antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog teismo sprendimas, kuriame pasisakoma dėl antstolio civilinės atsakomybės arba atsakomybės tam tikrų sąlygų, vertintinas kaip turintis įtakos ir atitinkamiems antstolio profesinės civilinės atsakomybės draudiko, kuris antstolio civilinės atsakomybės aspektu taip pat yra ir solidarusis skolininkas, teisiniams interesams (teisiniai padėčiai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2010). Šis kasacinio teismo aiškinimas aktualus ir nagrinėjamu atveju. Teisėjų kolegija sprendžia, jog apskųstojo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys, kuriame, be kita ko, konstatuotos atsakovo Laisvės atėmimo vietų ligoninės civilinės atsakomybės sąlygos, įgalina daryti išvadą, kad šiuo teismo sprendimu nuspręsta dėl neįtraukto į bylą asmens – atsakovo civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko AAS „Gjensidige Baltic“ (Lietuvos filialo) materialiųjų teisių ir pareigų. Kaip minėta, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, yra pripažįstamas atskiru sprendimo negaliojimo pagrindu, ir toks pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas. Apeliacinės instancijos teismas negali pats įtraukti į bylą suinteresuotų asmenų, t. y. šis proceso trūkumas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, nes neįtrauktas į procesą asmuo, kurio teisės ir pareigos susijusios su nagrinėjamu ginču turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą bei naudotis visomis byloje dalyvaujančio asmens teisėmis, kuriomis jis negalėjo pasinaudoti nuo proceso teisme pradžios, priešingu atveju jis taip pat netektų teisės į apeliaciją. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą apskųstąjį pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme, į procesą įtrauktinas ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovo Laisvės atėmimo vietų ligoninės civilinę atsakomybę už pacientams padarytą žalą apdraudęs draudikas – AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis Lietuvoje per savo filialą.

24Nusprendus, kad yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, teisėjų kolegija nepasisako, taip pat nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes šis klausimas bus išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo.

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

26Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas G. G. pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje prašė iš... 5. Atsakovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė su ieškiniu nesutiko, prašė jį... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį... 8. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Sveikatos apsaugos ministerijos... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Apeliaciniu skundu ieškovas G. G. prašo iš dalies panaikinti Vilniaus... 11. Atsakovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimu į apeliacinį skundą... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo (apelianto)... 14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatymo draudžiama teismui... 15. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tiek pirmosios instancijos teismui... 16. Teisėjų kolegija pažymi, jog civilinė atsakomybė gali būti draudžiama, o... 17. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 1 dalyje nurodyta,... 18. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartimi atnaujinus bylos... 19. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinės atsakomybės... 20. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. kovo... 21. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. sausio 6 d. įsakymu... 22. Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo... 23. Ankstesnėje nutarties dalyje teisėjų kolegija akcentavo sveikatos... 24. Nusprendus, kad yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 26. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimą ir...