Byla 3K-3-79/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Antano Simniškio (pranešėjas) ir Vinco Versecko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. B. (procesinių teisių perėmėjas – I. B.) ieškinį atsakovams antstolei R. M., uždarajai akcinei bendrovei „Olsantra“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Jonavos paslaugos“, A. C., dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu 2004 m. sausio 13 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą, kuriuo jos butas (duomenys neskelbtini), parduotas atsakovui UAB „Olsantra“; kaip šio akto negaliojimo pasekmę taikyti restituciją, atliekamą sumokant piniginį ekvivalentą, t. y. priteisti iš atsakovo UAB „Olsantra“ didžiausią buto vertę atitinkančią sumą. Ieškovė nurodė, kad butas buvo įvertintas ir parduotas per žema kaina; atsakovas UAB „Olsantra“, iš varžytynių įsigydamas butą, kurio pradinė kaina beveik keturis kartus mažesnė už rinkos vertę, nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, todėl negali būti laikomas sąžiningu įgijėju. 2004 m. rugpjūčio 3 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas UAB „Olsantra“ butą pardavė trečiajam asmeniui A. C. Ieškovė nurodė, kad neįžvelgia pagrindo trečiąjį asmenį A. C. laikyti nesąžiningu įgijėju.

5Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, ieškovė T. B. mirė, jos teisių ir pareigų perėmėjas – I. B.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Jonavos rajono apylinkės teismas 2007 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovei priklausantis butas (duomenys neskelbtini) buvo areštuotas 2003 m. lapkričio 6 d. ir įvertintas 5500 Lt (turto arešto mastas – 6181 Lt); turtas parduotas iš varžytynių 2004 m. sausio 12 d. už 4620 Lt. Teismas nenustatė turto arešto ir pardavimo iš varžytynių tvarkos pažeidimų. Atkreipęs dėmesį į tai, kad VĮ Registrų centro pažymoje nurodyta daikto rinkos vertė nustatoma neatsižvelgiant į konkretaus buto nusidėvėjimą, jo būklę, vidutines rinkos kainas toje pačioje vietovėje, teismas sprendė, kad 2007 m. vasario 8 d. turto vertinimo ataskaitoje nustatyta 2003 m. lapkričio 6 d. areštuoto ir 2004 m. sausio 12 d. iš varžytynių parduoto buto rinkos vertė (6400 Lt) labiau atitinka realią turto vertę, negu 2006 m. gegužės 17 d. VĮ Registrų centro pažymoje nustatyta 19 906 Lt rinkos vertė, nes turtas buvo vertinamas atsižvelgiant į pardavimo metu buvusias tokios pat rūšies palyginamųjų objektų kainas. Teismas nenustatė ginčo butą varžytynėse įsigijusio atsakovo UAB „Olsantra“ nesąžiningumo; sprendė, kad pirkėjas neturėjo galimybės nustatyti akivaizdžios parduodamo turto kainos neatitikties rinkos vertei. Teismas pažymėjo, kad pagal trečiojo asmens A. C. pateiktus 2004 m. vasario 28 d., 2004 m. gegužės 19 d., 2004 m. birželio 2 d. ir 2004 m. liepos 3 d. laikraščio skelbimus apie parduodamų butų kainas, net ir po 2004 m. sausio 12 d. butų kainoms pakilus, panašios kvadratūros ir būklės vieno ar pusantro kambario butai buvo parduodami ne varžytynėse, tačiau panašiomis ar net mažesnėmis kainomis.

8Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2009 m. spalio 12 d. nutartimi panaikino Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 5 d. sprendimą ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kolegija nurodė, kad ieškinio patenkinimo atveju restitucijos taikymas gali būti susijęs su atitinkama žala sandorio šalims. Antstolių įstatymo 17 straipsnyje įtvirtinta antstolio pareiga savo profesinę civilinę atsakomybę apdrausti privalomuoju draudimu. Įsiteisėjusiais Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-31-559/2007 pagal N. B. ieškinį atsakovams antstolei R. M., A. K., tretiesiems asmenims Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai, UAB DK „PZU Lietuva“, UAB „Jonavos paslaugos“, Kauno apskrities internatinei mokyklai „Saulutė“ dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu bei Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-72-217/2007 pagal V. R. ieškinį atsakovams E. I. L., K. B., H. L., E. L. dėl pažeistų teisių atkūrimo ir iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos ir atsakovės E. I. L. priešieškinį atsakovams V. R., antstolei R. M., tretiesiems asmenims K. B., H. L., E. L., UAB DK „PZU Lietuva“, UAB „Jonavos paslaugos“, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, nustatyta, kad ginčo sandorio sudarymo laikotarpiu antstolės R. M. civilinė atsakomybė buvo apdrausta UAB „NORD/LB draudimas“, kurio teises ir pareigas perėmė UAB DK „PZU Lietuva“. Nurodyti sprendimai buvo peržiūrėti apeliacine tvarka Kauno apygardos teisme (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Atkreipusi dėmesį į tai, kad pagal Antstolių įstatymo 17 straipsnio 6 dalį draudiminiu įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu atlikti antstolio, jo atstovo, padėjėjų ar kitų darbuotojų neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), kurie yra pagrindas žalai atsirasti, o pagal to paties straipsnio 8 punktą žalą, padarytą atliekant antstolio funkcijas, atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką, kolegija konstatavo, jog bylos išnagrinėjimas neįtraukus joje dalyvauti antstolio civilinės atsakomybės draudiko įgalina konstatuoti, kad teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Neteisingai taikydamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-462/2008; 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. F. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-265/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. B. IĮ „Šakotis“ v. UAB „Vildeta“, bylos Nr. 3K-3-321/2008). Atsižvelgiant į nurodytą praktiką (kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas yra tik tais atvejais, kai sprendimu būtent nusprendžiama dėl neįtrauktų į procesą teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų), akivaizdu, kad teismas pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalį, nes pirmosios instancijos teismo sprendimu apskritai nebuvo spręsta dėl UAB DK „PZU Lietuva“ teisių ir pareigų. Šioje byloje nesprendžiamas žalos atlyginimo klausimas (restitucijos taikymas nelaikytinas žalos atlyginimu). Be to, pačiai atsakovei antstolei R. M. neprašant įtraukti trečiuoju asmeniu UAB DK „PZU Lietuva“, abejotina, ar antstolė buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę (jeigu buvo apdraudusi, tai abejotina, ar jos civilinės atsakomybės draudikas buvo būtent UAB DK „PZU Lietuva“).

122. Apeliacinės instancijos teismo nurodytuose Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimuose nustatytos aplinkybės, susijusios su atsakovės antstolės R. M. ir UAB DK „PZU Lietuva“ teisiniais santykiais, nelaikytinos turinčiomis prejudicinių faktų galią, nes nurodytose bylose nedalyvavo šio ginčo šalys, be to, antstolės ir draudimo bendrovės santykiai nebuvo įrodinėjimo dalykas nurodytose bylose ir dėl jų nepasisakyta sprendimų rezoliucinėse dalyse, kad tokios aplinkybės galiotų ir nedalyvavusiems byloje asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. ir kt. v. UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-484/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad antstolės civilinė atsakomybė 2004 metais buvo apdrausta UAB „NORD/LB draudimas“, kurios teises ir pareigas perėmė UAB DK „PZU Lietuva“, šioje byloje nelaikytina pagrįsta.

13Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė antstolė R. M. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:

141. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Atkreipusi dėmesį į Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1, 2, 8 dalių, CK 6.987 straipsnio nuostatas, atsakovė teigia, kad tuo atveju, jeigu teismo sprendimu šioje civilinėje byloje bus pripažinta, jog, areštuodama ir parduodama iš varžytynių ginčo butą, antstolė pažeidė tai reglamentuojančias proceso teisės normas, taip pat atsakovės veiksmuose bus nustatytos visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti, tai kasatorius įgys teisę reikalauti tokiais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, pareikšdamas ieškinį atsakovei ir jos civilinės atsakomybės draudikui, t. y. UAB DK „PZU Lietuva“, nepaisant to, kad šioje proceso stadijoje toks reikalavimas nukreiptas tik atsakovui UAB „Olsantra“. Atsakovės vertinimu, tai reiškia, kad šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, taip pat ir šios bylos išsprendimas gali turėti įtakos UAB DK „PZU Lietuva“ teisėms ir pareigoms, kylančioms iš draudimo sutarties.

152. Atsakovės teigimu, kasacinio teismo sprendimui negali turėti jokios įtakos kasatoriaus nurodyta aplinkybė, kad antstolė pati neprašė į šį procesą įtraukti draudiko. Remdamasi CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostata, atsakovė nurodo, kad teisę prašyti įtraukti draudimo bendrovę į procesą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje turėjo visi proceso dalyviai, tarp jų ir kasatorius, arba savo iniciatyva tai padaryti galėjo ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

18Dėl antstolio profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo

19Civilinė atsakomybė gali būti draudžiama, o įstatymų nustatytais atvejais – privalo būti draudžiama. Civilinės atsakomybės draudimo sutartimi pirmiausia siekiama sumažinti atlygintinos žalos neigiamus padarinius atsakingo už žalą asmens turtinei padėčiai. Šios sutarties esmė yra įstatymo nustatyta tvarka perkelti vieno asmens – padariusio žalą – civilinę atsakomybę kitam asmeniui – žalos tiesiogiai nepadariusiam, bet už ją atsakingam pagal sutartį (CK 6.987 straipsnis). Draudimo sutartimi kartu siekiama apsaugoti ir žalos patyrusio asmens turtinius interesus, ji yra papildoma garantija šiam asmeniui dėl jam padarytos žalos atlyginimo.

20Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Pagal to paties įstatymo 17 straipsnio 1 dalį antstolio profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant antstolio funkcijas, viršijančią 1000 Lt, draudžiama privalomuoju draudimu. Antstoliai profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudžiami sudarant bendrą visų antstolių profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudėjas yra Lietuvos antstolių rūmai. Kiekvienas antstolis Lietuvos antstolių rūmams privalo mokėti draudimo įmoką. Antstolio profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali suma yra 200 000 Lt vienam draudiminiam įvykiui (Antstolių įstatymo 17 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis įstatymo 17 straipsnio 8 dalimi, žalą, padarytą atliekant antstolio funkcijas, atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką; jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, žalą padaręs antstolis atlygina draudimo išmokos ir faktinės žalos dydžio skirtumą.

21Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomasis draudimas suprantamas kaip viena iš žalos kompensavimo sistemų, kurios pagrindinė funkcija – nuostolių atlyginimas nukentėjusiam asmeniui. Antstolių profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartis yra sutartis trečiojo asmens, kuris arba draudėjas turi reikalavimo teisę į draudiką, naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolė atlyginti žalą yra solidari (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas v. UAB „Artūro transportas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-165/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. antstolis J. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-33/2010). Draudiko prievolė atlyginti žalą kyla iš civilinės atsakomybės draudimo sutarties ir yra ribota šioje sutartyje nustatyta draudimo suma, o žalą padaręs asmuo privalo padarytą žalą atlyginti visiškai. Civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolės solidarumas reiškia, kad žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti, jog žalą atlygintų tiek jie abu, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Pasisakydamas dėl pirmiau nurodytų Antstolių įstatymo nuostatų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikant deliktinę atsakomybę, asmens teisės apginamos, atlyginant nuostolius. Būtinosios sąlygos šiai atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų bei žalos ir kaltė (išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės). Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos įstatyme nurodytos sąlygos, kurioms esant galimas civilinės atsakomybės taikymas. Šios sąlygos reikšmingos ne tik antstolio, kurio veiksmais padaryta žalos, atsakomybei, bet ir kitam atsakovui – draudikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M., bylos Nr. 3K-3-409/2008).

22Kadangi pagal Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalį antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka, tai antstolio civilinei atsakomybei ir jos draudimui taikytinos atitinkamos CK nuostatos, reglamentuojančios, be kita ko, civilinės atsakomybės sąlygas, draudiko pareigą atlyginti žalą (neviršijant draudimo sumos), antstolio, kaip žalą padariusio asmens, ir draudiko, kaip sutarties pagrindu atsakingo už žalos atlyginimą, tarpusavio santykius. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į CK 6.263 straipsnio 2 dalį, pagal kurią žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo; taip pat į CK 6.254 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

23Dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo bei antstolio ir draudiko, kaip solidariųjų skolininkų, dalyvavimo civilinių bylų procese dalyvaujančiais byloje asmenimis

24Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Šis principas turi būti derinamas su kitais civilinio proceso principais ir jų nepaneigti – asmens pažeistų teisių gynyba, teisingumo įgyvendinimu ir kitais. Proceso koncentracija ir ekonomiškumas reikalauja, kad bylos iš esmės ir kuo išsamiau būtų išnagrinėtos pirmosios instancijos teisme. Šių nuostatų neatitinka bylos perdavimas nagrinėti žemesnės instancijos teismui, jeigu žemesnės instancijos teismo padarytus pažeidimus gali ištaisyti bylą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas.

25Apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik įstatyme nustatytais atvejais (CPK 327, 329 straipsniai). Vienas iš tokių atvejų nustatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, pagal kurį absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.

26Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymo draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. Sisteminis CPK 266 straipsnio ir 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto normų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. J. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-159/2007; kt.). Tai savo ruožtu reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokias įstatymo nustatytas teisines pasekmes teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. F. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-265/2008; kt.). Spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialiosios teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. L. v. E. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-391/2009; kt.).

27Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, taikydamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nutartį motyvavo tuo, kad: ieškinio patenkinimo atveju restitucijos taikymas gali būti susijęs su atitinkama žala sandorio šalims; ginčo sandorio sudarymo laikotarpiu antstolės R. M. civilinė atsakomybė buvo apdrausta; pagal Antstolių įstatymo 17 straipsnio 6 dalį draudiminiu įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu atlikti antstolio, jo atstovo, padėjėjų ar kitų darbuotojų neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), kurie yra pagrindas žalai atsirasti; žalą, padarytą atliekant antstolio funkcijas, atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką; bylos išnagrinėjimas, neįtraukus joje dalyvauti antstolio civilinės atsakomybės draudiko, įgalina konstatuoti, kad teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų. Kasaciniame skunde, viena vertus, pagrįstai atkreipiamas dėmesys į tai, kad nagrinėjamoje byloje nesprendžiama žalos atlyginimo klausimų ir kad restitucijos taikymas nelaikytinas žalos atlyginimu (apie tai, kad restitucija ir civilinė atsakomybė yra savarankiški civilinių teisių gynimo būdai, pasisakyta, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje N. B. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-46/2008, ir 2009 m. spalio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje L. V. ir kt. v. S. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-434/2009). Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pareikšti ieškinio reikalavimai (į kuriuos apeliuojama kasaciniame skunde) – be kita ko, taikyti restituciją – bei kasacinio skundo argumentai nepaneigia apeliacinės instancijos teismo motyvo, jog ieškinio patenkinimo atveju restitucijos taikymas gali būti susijęs su atitinkama žala sandorio šalims. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčijamą sandorį pripažįstant negaliojančiu ir taikant restituciją gali būti konstatuojami ir neteisėti antstolio veiksmai, jais padaryta žala (jos faktas ir (arba) dydis), kurie yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje identifikavo materialinį teisinį santykį, kuris sieja antstolio profesinės civilinės atsakomybės draudiką su ginčo šalimis, ir materialiosios teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės draudiko teisėms ir pareigoms. Teismo sprendimas, kuriame pasisakoma dėl antstolio civilinės atsakomybės arba atsakomybės tam tikrų sąlygų, vertintinas kaip turintis įtakos ir atitinkamiems antstolio profesinės civilinės atsakomybės draudiko, kuris antstolio civilinės atsakomybės aspektu taip pat yra ir solidarusis skolininkas, teisiniams interesams (teisiniai padėčiai), todėl teismui nagrinėjant civilines bylas, kuriose antstoliui reiškiami reikalavimai dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir pan., šiose bylose dalyvaujančiu byloje asmeniu turi dalyvauti ir antstolio profesinės civilinės atsakomybės draudikas. Jeigu šis asmuo nėra įtrauktas dalyvauti byloje kaip atsakovas, jis įtraukiamas dalyvauti byloje kaip trečiasis asmuo (CPK 37, 47 straipsniai).

28Tai konstatavusi, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog bylos išnagrinėjimas neįtraukus joje dalyvauti antstolio profesinės civilinės atsakomybės draudiko įgalina konstatuoti, kad teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų bei kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

29Pažymėtina, kad antstolio profesinės civilinės atsakomybės privalomasis draudimas, kaip įstatyme įtvirtinta aplinkybė, negalėjo būti nežinoma teismui (lot. iura novit curia). Dėl to teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamos ir (arba) keliamos abejonės dėl aplinkybių, susijusių su antstolio civilinės atsakomybės apdraudimu, kaip tokiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgdamas į Antstolių įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą antstolio profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių egzistavimo faktui konstatuoti. Nors kasaciniame skunde pagrįstai apeliuojama į tai, kad, apeliacinės instancijos teismui nustatant konkretų atsakovės antstolės R. M. profesinės civilinės atsakomybės draudiką (UAB DK „PZU Lietuva“), buvo netinkamai pritaikytas CPK 182 straipsnio 2 punktas, nes nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti šios teisės normos hipotezėje nustatytų jos taikymo sąlygų egzistavimo (jų nenurodyta ir skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šis proceso teisės normos pažeidimas, atsižvelgiant į iš esmės teisėtą ir pagrįstą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymą bei bylos grąžinimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nevertintinas, kaip pažeidimas, galėjęs turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Antstolių įstatymo pagrindu nustačius antstolio profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykius (jų faktą), konkretus draudikas būtų nustatytas (patikslintas) bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme.

30Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nutartį teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą nutartį, kurią naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

31Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

32Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

33Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu 2004 m. sausio 13 d. turto... 5. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, ieškovė T. B. mirė, jos teisių ir... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Jonavos rajono apylinkės teismas 2007 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį... 8. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių... 11. 1. Neteisingai taikydamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, apeliacinės... 12. 2. Apeliacinės instancijos teismo nurodytuose Jonavos rajono apylinkės teismo... 13. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė antstolė R. M. prašo kasacinį... 14. 1. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys... 15. 2. Atsakovės teigimu, kasacinio teismo sprendimui negali turėti jokios... 16. Teisėjų kolegija... 17. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 18. Dėl antstolio profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo... 19. Civilinė atsakomybė gali būti draudžiama, o įstatymų nustatytais atvejais... 20. Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad... 21. Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomasis draudimas... 22. Kadangi pagal Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalį antstolis už savo... 23. Dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo bei antstolio... 24. Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką... 25. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš... 26. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymo draudžiama teismui... 27. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, taikydamas CPK 329 straipsnio 2... 28. Tai konstatavusi, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje apeliacinės... 29. Pažymėtina, kad antstolio profesinės civilinės atsakomybės privalomasis... 30. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nutartį teisės taikymo aspektu,... 31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 32. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.... 33. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...