Byla e2A-685-577/2020
Dėl nuostolių atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Surgailienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. (S.) G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovei R. V. dėl avanso, sumokėto pagal preliminarią sutartį, grąžinimo ir kitų sumų priteisimo bei atsakovės priešieškinį ieškovui dėl nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas S. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės R. V. 10 000 Eur sumokėto avanso, 1 300 Eur, sumokėtus už kondicionierių ir terasos įrengimą, 116,10 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, 250 Eur išlaidas už faktinių aplinkybių konstatavimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys sudarė preliminarią buto ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria susitarė, jog ne vėliau kaip iki 2018 m. liepos 31 d. sudarys pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį dėl buto/patalpos, esančios ( - ). Atsakovė taip pat įsipareigojo atlikti namo statybos darbus pagal projektą; ne vėliau kaip iki 2018 m. birželio 15 d. atlikti darbus, nurodytus preliminarios sutarties priede Nr. 3; ne vėliau kaip iki 2018 m. liepos 31 d. įregistruoti ne mažesnį nei 84 proc. parduodamo namo baigtumą. Ieškovas, vykdydamas sutartinius įsipareigojimus sumokėjo atsakovei 22 950 Eur avansą, taip pat 800 Eur už planuojamus įrengti kondicionierius, 500 Eur avansą už terasos įrengimą. Ieškovo teigimu, atsakovė sutartu terminu buto įrengimo darbų neatliko, todėl jis informavo atsakovę apie ketinimą nutraukti Preliminarią sutartį bei nustatė terminą iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. ieškovo sumokėtam avansui grąžinti. Atsakovė, neneigdama, kad laiku neįvykdė Preliminarioje sutartyje numatytų įsipareigojimų, reikalavo, kad šalys toliau tęstų sutarties vykdymą. 2018 m. lapkričio 7 d. ieškovas pateikė atsakovei pranešimą apie Preliminarios sutarties nutraukimą su reikalavimu grąžinti 10 000 Eur avanso sumos dalį bei apmokėti 1 300 Eur kitų ieškovo patirtų išlaidų. Pažymėjo, kad atsakovė dar iki ieškovo pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo, t. y. 2018 m. rugpjūčio 24 d., butą pardavė tretiesiems asmenims. Laiko, kad 1 300 Eur suma sumokėta be pagrindo ir taip pat turi būti priteista ieškovui.

82.

9Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas sutarties vykdymo metu aktyviai domėjosi ir reiškė pageidavimus dėl buto įrengimo. Įrengimo plane numatytų darbų keitimas tapo priežastimi, dėl kurios visi įrengimo plane numatyti darbai nebuvo užbaigti iki 2018 m. birželio 15 d., tačiau ieškovas jokių pretenzijų dėl šio termino nesilaikymo atsakovei niekada nereiškė; nebuvo abejonių, kad šalys ir toliau siekia pagrindinės sutarties sudarymo. Atsakovės teigimu, tarp šalių buvo aiškus sutarimas dėl įrengimo plano vykdymo pakeistomis sąlygomis. 2018 m. birželio pradžioje paaiškėjo, kad ieškovas susiduria su Turto įsigijimo finansavimo problemomis; ieškovas nebesidomėjo statybų eiga, o 2018 m. liepos mėnesį pradėjo vengti bendravimo. 2018 m. liepos 30 d. raštu ji kreipėsi į ieškovą, prašydama suderinti pagrindinės sutarties sudarymo atidėjimą, o kartu išreiškė pasirengimą įvykdyti visus plane numatytus darbus. Ieškovas 2018 m. liepos 31 d. atsakė neketinantis pratęsti Preliminarios sutarties vykdymo termino. 2018 m. rugpjūčio 9 d. atsakovė statybos darbus sustabdė, o 2018 m. rugsėjo 10 d. ieškovas informavo, kad sutarties sudaryti neketina. 2018 m. rugsėjo 11 d. atsakovė informavo apie sutartinių 10 000 Eur netesybų taikymą, įskaitydama į šią sumą dėl Preliminarios sutarties nutraukimo patirtus nuostolius. Atsakovės teigimu, turto perleidimas įvyko tik po to, kai ieškovas po daugkartinių priminimų ir raginimų nepatvirtino savo ketinimo vykdyti sutartį. Pažymėjo, kad be 10 000 Eur avanso ji iš ieškovo jokių piniginių sumų nėra gavusi.

103.

11Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo 6 236,66 Eur nuostolių ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ji dėl įrengimo plano pakeitimo patyrė 16 236,99 Eur papildomų ir Preliminarios sutarties sudarymo momentu nenumatytų išlaidų. Ši suma, atsakovės teigimu, vertintina kaip jos nuostoliai, kurie buvo iš dalies atlyginti, pritaikius 10 000 Eur netesybas ir jas įskaičius žalos sumažinimui. Pasak atsakovės, 16 239,99 Eur atsakovės išlaidos nebuvo numatytos Preliminarioje sutartyje ir buvo patirtos ieškovo pavedimu; jos nepriskirtinos prie turto pagerinimo išlaidų ir suteikusios turtui pridėtinę vertę, kadangi buvo skirtos turto jau atliktų pagerinimo darbų pakeitimui–pritaikymui individualiems ieškovo poreikiams. šios išlaidos patirtos jau atliktų pagerinimo darbų pakeitimui. Atsakovė tvirtina, kad Preliminarios sutarties nutraukimo priežastimi tapo ne joje numatytų Turto įrengimo darbų terminų pažeidimas, bet ieškovo noras įsigyti iš esmės analogišką pagal funkcionalumą turtą reikšmingai pigiau. Netrukus po preliminarios sutarties nutraukimo, 2018 m. spalio 17 d. ieškovas įsigijo žemės sklypą su statiniais, esančius ( - ). Atsakovės teigimu, ieškovas vengė ir atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, todėl privalo atlyginti atsakovei padarytus nuostolius.

124.

13Ieškovas priešieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovė tinkamai nepagrindė, kuo pasireiškė ieškovo kaltė ir kokias konkrečias Preliminarios sutarties nuostatas jis pažeidė. Atsakovei neįvykdžius Preliminarioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų, ieškovas pagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį ir tai negali būti laikoma sutarties pažeidimu. Ieškovo sutartinė atsakomybė kildinama iš to, jog ieškovas netoleravo atsakovės padaryto Preliminarios sutarties nuostatų pažeidimo ir, įsitikinęs atsakovės nesugebėjimu vykdyti prisiimtas prievoles, pasinaudojo savo teise nutraukti Preliminarią sutartį. Savalaikis darbų atlikimas turėjo esminę reikšmę, nes jis tuo metu laukė šeimos pagausėjimo ir skubiai ieškojo gyvenamojo namo šeimai. Atsakovės argumentas, jog ieškovas neva susidūrė su finansinėmis problemomis niekuo neparemtas ir neįrodytas. Kadangi Preliminarios sutarties vykdymas dėl atsakovės kaltės sustojo, ieškovas finansavimo gavimo procedūras nutraukė. Ieškovas, įsitikinęs atsakovės nesugebėjimu įvykdyti prisiimtas sutartines prievoles, pradėjo ieškoti kito gyvenamojo būsto. Ieškovas gavo informaciją apie atsakovės finansines problemas, dėl kurių ji nebebuvo pajėgi tinkamai įvykdyti Preliminarios sutarties nuostatų, o taip pat informaciją apie esminius buto projekto neatitikimus statybos normatyvinių dokumentų reikalavimams. 2018 m. rugpjūčio 24 d., dar tebevykstant šalių deryboms dėl Preliminarios sutarties išsaugojimo, atsakovė perleido nuosavybės teisę į turtą tretiesiems asmenims. Atsakovė neturi teisės reikalauti baudos ir/ar nuostolių atlyginimo, nes pati pažeidė Preliminarios sutarties nuostatas. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad atsakovės priešieškinyje nurodoma nuostolių suma nepagrįsta ir neįrodyta. Statybos ir apdailos darbų sąrašas buvo nurodytas Priede Nr. 3, jokių kitų darbų ieškovas nebuvo užsakęs. Išimtį sudaro terasos ir kondicionieriaus įrengimo darbai, kurių atsakovė neatliko. Atsakovės išlaidos dėl papildomų darbų atlikimo yra nepagrįstos. Atsakovė neįrodė, kad būtų patyrusi nuostolių; atlikti darbai laikytini investicija į buto vertę.

14II.

15Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

165.

17Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo S. G. 137,10 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei R. V..

186.

19Teismas nustatė, jog be šalių įsipareigojimo sutartyje numatytu terminu sudaryti pagrindinę sutartį, atsakovė įsipareigojo iki 2018 m. birželio 15 d. atlikti Priede Nr. 3 numatytus statybos rangos darbus; o dėl to, kad nurodytu terminu rangos darbai nebuvo atlikti, ginčo nėra. Tačiau teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad termino praleidimas laikytinas esminiu sutarties sąlygos pažeidimu, suteikiančiu jam teisę Preliminarią sutartį nutraukti bei reikalauti netesybų. Pažymėjo, kad ieškovas per visą Preliminarios sutarties vykdymo laiką jokių pretenzijų dėl sutarties vykdymo termino nebuvo pareiškęs; termino praleidimas, kaip Preliminarios sutarties nutraukimo priežastis ieškovo buvo nurodyta 2018 m. liepos 31 d. elektroniniame laiške jau kartu su reikalavimu grąžinti jo sumokėtą avansą; ši nuostata išsakyta ne savo iniciatyva, o atsakant į atsakovės elektroninį laišką. Tiek atsakovė, tiek liudytojas J. P. (J. P.), organizavęs buto statybą, tvirtino, kad tuo metu objekte nustojo lankytis. Gavusi ieškovo reikalavimą dėl avanso grąžinimo 2018 m. rugpjūčio 9 d. el. laišku atsakovė informavo ieškovą apie darbų sustabdymą. Teismo nuomone, toks atsakovės sprendimas pagrįstas ir logiškas, nes būsto įrengimas buvo vykdomas pagal ieškovo poreikius.

207.

21Teismas įvertino liudytojo J. P. parodymus, kad ieškovas nuolat reiškė pageidavimus keisti namo projekto sprendinius; kad tokie klausimai su ieškovu buvo sprendžiami žodžiu, o nauji pageidavimai buvo reiškiami ir suėjus nustatytam terminui. Teismo vertinimu, aplinkybę, kad ieškovo nurodyti pakeitimai buvo įgyvendinami, papildomai patvirtina ir specialisto T. M. parengta Atliktų darbų fakto ir kainos nustatymo ataskaita, kurioje atlikus palyginimą su šalia esančiu ( - ) butu, užfiksuoti skirtumai. Darbų atlikimas ne pagal iš anksto parengtą projektą, o pagal kliento pageidavimus (kuriems reikšti terminas nenustatytas), kaip nurodyta Priede Nr. 3, teismo nuomone, suponuoja išvadą, kad termino praleidimas buvo sąlygojamas paties ieškovo veiksmų ir nepriklausė nuo atsakovės valios. Ieškovas į atsakovės siūlymus pratęsti terminą 1 mėnesiui pagrindinei sutarčiai sudaryti nereagavo. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas nedėjo pastangų sutartį išsaugoti, nebendradarbiavo. Sprendė, jog sutartį ieškovas nutraukė nepagrįstai, nes terminas buvo praleistas dėl paties ieškovo veiksmų ir sudaro pagrindą atsakovę nuo civilinės atsakomybės atleisti (Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.253 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovė butą tretiesiems asmenims pardavė po to, kai įsitikino, kad ieškovas jo įsigyti neketina, šio turto perleidimo teismas nelaikė sutartinių sąlygų pažeidimu.

228.

23Teismas pažymėjo, jog konstatavus, kad pagrindinė sutartis nustatytu terminu nebuvo sudaryta dėl paties ieškovo elgesio, atsakovė pagrįstai ieškovo sumokėtą avansą įskaitė į nuostolius, kaip tai numatė Preliminariosios sutarties 8.1 punktas. Esant tokioms aplinkybėms, teismas ieškovo ieškinį dėl 10 000 Eur avanso grąžinimo atmetė kaip nepagrįstą. Ieškovo reikalavimo dėl 1 300 Eur sumos, skirtos kondicionieriams ir terasai įrengti, priteisimo teismas netenkino, nes šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikta.

249.

25Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės priešieškinio argumentų, kad įskaityto avanso suma nepadengė visų nenumatytų išlaidų, kurias ji patyrė buto įrengimui pagal ieškovo pageidavimus, ir priešieškiniu prašomos priteisti likusios nuostolių dalies (6 236,99 Eur), atkreipė dėmesį, jog nuostolių dydį atsakovė grindžia Atliktų statybos darbų fakto ir kainos nustatymo ataskaita Nr. 190306 bei jos papildymu. Pažymėjo, kad gyvenamojo namo apžiūrą ekspertas atliko atsakovės užsakymu praėjus daugiau nei pusmečiui po Preliminarios sutarties nutraukimo, kai turtas jau buvo perleistas tretiesiems asmenims. Teismui kilo abejonių, ar specialisto ataskaitoje konstatuota darbų apimtis ir darbų fakto nustatymas atitiko faktinę situaciją sutarties nutraukimo metu. Be to, Priedas Nr. 3, kuris yra neatsiejama Preliminarios sutarties sudėtinė dalis, ekspertui pateiktas nebuvo; jis rėmėsi atsakovės pateikta žodine informacija, kainos skaičiavimas buvo atliekamas, nedisponuojant faktines išlaidas pagrindžiančiais buhalteriniais duomenimis. Dėl nurodytų argumentų teismas tyrimo išvadas apie darbų kainą vertintino kritiškai, nelaikė išsamiomis ir patikimomis. Be to, atsižvelgė į tai, kad nėra paneigti ieškovo teiginiai, jog atlikti buto apdailos darbai gali būti laikomi investicija į buto vertę, todėl neatitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto žalos apibrėžimo.

2610.

27Prievolė sudaryti pagrindinę sutartį buvo užtikrinta netesybomis. Šalių sutarta suma kompensuojami nukentėjusiajai šaliai minimalūs nuostoliai, kurių dydžio nereikia įrodinėti. Teismas nurodė, kad atsakovės ieškinys dėl 6 236,99 Eur nuostolių atlyginimo įrodymais neparemtas, todėl atmetė kaip nepagrįstą.

28III.

29Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3011.

31Ieškovas S. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimo dalį ir skundžiamoje dalyje priimti naują sprendimą – visiškai patenkinti ieškovo S. G. ieškinį atsakovei R. V. bei atitinkamai pakeisti skundžiamo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo; netenkinus pirmame punkte nurodyto reikalavimo, bylą skundžiamoje dalyje, perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; priteisti iš atsakovės R. V. apelianto S. G. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliantas nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria teismas atmetė ieškinio reikalavimus. Pasak ieškovo, teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas reglamentuojančias įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teismo sprendimas yra prieštaringas, priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus reikalavimus dėl teismo sprendimo motyvavimo. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK įtvirtintas materialinės teisės normas, reglamentuojančias preliminariosios sutarties pabaigą, civilinės atsakomybės taikymą ir nuostolių atlyginimą bei atleidimą nuo civilinės atsakomybės. Teismas nusprendė dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ir pareigų; neatskleidė bylos esmės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3211.1. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus, viena vertus pripažindamas, kad atsakovė yra atsakinga už tai, kad sutartu laiku nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, kita vertus spręsdamas, kad nurodytą aplinkybę lėmė tai, kad atsakovė statybos darbų neatliko laiku dėl ieškovo kaltės; ir kad yra pagrindas atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, kad atsakovė įrodė, jog ieškovas atsakingas dėl to, kad ji nespėjo iki 2018 m. birželio 15 d. atlikti sutartų statybos darbų. Teismas nesirėmė ir atmetė ieškovo paaiškinimus, jog jis jokių kitokių darbų, išskyrus tuos, kurie nurodyti sutarties priede Nr. 3, atlikti neprašė; sprendime tokio įrodymų vertinimo nemotyvavo. Nebuvo siekiama išsiaiškinti tikrąją priežastį dėl vėlavimo atlikti statybos darbus; remtasi tik atsakovės samdyto ir bylos procesine baigtimi asmeniškai suinteresuoto asmens, statybos darbų vadovo J. P. parodymais, atsakovės užsakymu parengta eksperto ataskaita bei pačios atsakovės paaiškinimais. Teismas nemotyvavo, kodėl neatsižvelgė į tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų dėl išlaidų, patirtų atliekant papildomus darbus, jeigu tokie buvo atlikti. Pažymėjo, kad sutartyje numatyta, jog esant pageidavimui dėl papildomų statybos darbų atlikimo, turi būti iš naujo susitarta dėl naujo statybos darbų pabaigos termino (sutarties 6.3.2. p., 6.3.3. p.). Teismas sprendė, jog aplinkybę, kad ieškovo nurodyti pakeitimai buvo įgyvendinami, patvirtina ir į bylą pateikta specialisto T. M. parengta ataskaita. Kita vertus atmesdamas priešieškinį, teismas konstatavo, jog ta pati eksperto T. M. ataskaita neįrodo, jog atsakovė atliko kokius nors papildomus darbus ieškovo užsakymu.

3311.2. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad darbų atlikimas pagal sutarties priedą Nr. 3, o ne pagal namo projektą laikytinas darbų atlikimu pagal ieškovo pageidavimus, dėl ko buvo praleistas darbų atlikimo terminas. Preliminariosios sutarties 4.2. p. atsakovė įsipareigojo atlikti likusius namo statybos darbus pagal projektą, nurodytą sutarties priede Nr. 1, o taip pat darbus pagal buto dalinės apdailos ir žemės sklypo sutvarkymo aprašymą, nurodytą sutarties priede Nr. 3; tokius darbus atsakovė įsipareigojo atlikti iki 2018 m. birželio 15 d. Teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad papildomais darbais ji laiko darbus, dėl kurių nebuvo sutarta pasirašant preliminariąją sutartį arba tokius, kuomet buvo perdaromi pagal sutartį jau padaryti darbai. Teismas nepagrįstai sprendė, jog darbų atlikimas pagal sutarties priedą Nr. 3, laikytinas darbų atlikimu ne pagal iš anksto šalių suderintas sąlygas, lėmusiu darbų atlikimo termino praleidimą, už kurį atsakingas yra ieškovas, kadangi sutarties priede Nr. 3 numatyti darbai pateko į šalių iš anksto aptartų darbų sąrašą.

3411.3. Sudarant preliminariąją sutartį, nei viena iš ginčo šalių nebuvo nelygiavertėje padėtyje, kiek tai susiję su statybos darbų atlikimui reikalingo termino nustatymu; darbų atlikimo terminas yra protingas bei pagrįstas. Darbų savalaikis atlikimas buvo būtina sąlyga pagrindinės sutarties sudarymui.

3511.4. Teismas, tą patį įrodymą – T. M. parengtą ataskaitą, byloje vertino dvejopai – spręsdamas ieškinio pagrįstumą vertino, jog ataskaita pagrindžia papildomų darbų užsakymą ieškovo iniciatyva, tačiau spręsdamas priešieškinio pagrįstumą, teismas konstatavo, jog ataskaita neįrodo, kad papildomi darbai, dėl kurių atsakovė patyrė nuostolius, buvo užsakyti ieškovo. Teismas priėmė prieštaringą ir dviprasmišką sprendimą. Liudytojo J. P. parodymai dėl ieškovo užsakytų papildomų darbų, taip pat nevertintini kaip pagrįsti, kadangi tokių jo parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai, išskyrus tą pačią eksperto ataskaitą.

3611.5. Garažo ir terasos pastatymas yra įtrauktas į sutarties priede Nr. 3 numatytų darbų sąrašą, todėl teismas šiuos darbus vertinęs kaip papildomus netinkamai vertino bylos įrodymus. Atsakovė teisme taip pat nurodė, kad visi sutarties priede Nr. 3 nurodyti darbai įtraukti į sutarties kainą ir nelaikytini papildomais darbais. Ieškovas prieš sudarydamas sutartį susitarė, kad jo perkamo buto langų matmenys bus pakeisti. Kitokie langai, nei kadastro byloje esančioje vizualizacijoje, pavaizduoti namo projekte (priede Nr. 1). Liudytojo J. P. parodymai neva langų išmatavimai, ieškovo prašymu, buvo keičiami keletą kartų, nevertintini, kadangi atsakovė nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Teismas nepagrįstai sprendė, jog langų skirtumai, lyginant juos su gretimu butu, turėjo kokios nors įtakos tam, kad atsakovė laiku neįvykdė sutarties priede Nr. 3 numatytų darbų. Skirtumas dėl pertvarų išplanavimo konstatuotas tik T. M. parengtoje ataskaitoje, dėl kurioje esančių duomenų nepatikimumo pasisakyta teismo sprendime. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas jau po sutarties sudarymo reiškė pageidavimus keisti namo projektinius sprendinius dėl pertvarų išplanavimo, langų matmenų ir išdėstymo keitimu bei garažo ir terasos pastatymu.

3711.6. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Pasak apelianto, atsakovei atsikertant tuo, kad ieškovas reiškė prašymus dėl papildomų darbų atlikimo ir tai lėmė galutinio darbų atlikimo termino praleidimą, būtent atsakovei ir teko įrodyti šią aplinkybę. Teigia, kad byloje nėra įrodymų, kad šalys laikydamosios sutarties nuostatų susitarė dėl kokių nors papildomų darbų; be to, esant detaliam ir lanksčiam atliktų darbų sąrašui, ieškovui net nebuvo būtinybės ką nors užsakyti papildomai. Atsakovė įrodinėjo, kad ieškovo atsisakymą pirkti turtą buvo tai, kad jis susidūrė su finansiniais sunkumais, tačiau rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovas ginčui aktualiu laikotarpiu disponavo ne mažesne kaip 190 950 Eur suma. Ieškovas įrodė, jog tarp ginčo šalių nebuvo jokių susitarimų dėl papildomų darbų pagal preliminariąją sutartį atlikimo, dėl ko jis negali būti laikomas atsakingas dėl to, kad atsakovė sutartu laiku neatliko sutartyje nurodytų darbų. Atsakovė nepateikė įrodymų, įrodančių savo atsikirtimų pagrindą, t. y. tarp jos ir ieškovo sudarytų susitarimų dėl papildomų darbų atlikimo; teigdama, kad dėl ieškovo papildomai užsakytų darbų patyrė 16 236,99 Eur išlaidų, nepateikė išlaidas pagrindžiančių dokumentų, neprašė apklausti asmenis, atlikusius statybos darbus. Klausimą dėl neva ieškovo iniciatyva atliktų papildomų darbų atsakovė iškėlė tik paskutinę dieną iki sueinant terminui dėl pagrindinės sutarties sudarymo.

3811.7. Teismas nepagrįstai liudytojo J. P. parodymus vertino kaip objektyvius ir pagrindžiančius atsakovės poziciją. Teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad namo statybos projektas, yra bendras jos ir J. P. projektas; jo suinteresuotumą patvirtino ir atsakovės atstovas, nurodydamas, kad minėtas asmuo buvo suinteresuotas buto pardavimu; pats liudytojas nurodė, kad jis samdė statybininkus, buvo atsakingas už statybos darbų priežiūrą, tarp jo ir atsakovės buvo sudaryta sutartis.

3911.8. Ieškovas duodamas paaiškinimus nurodė, jog jis ne kartą kalbėjo su statybos darbų vadovu dėl vėlavimo atlikti darbus ir dėl jų kokybės. Neaišku kodėl teismas kaip labiau tikėtinus vertino atsakovės bei suinteresuoto liudytojo parodymus, kurių nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai, nei kad ieškovo paaiškinimus, kuriuos patvirtina šalių sudaryta preliminarioji sutartis. Teismas nevertino ieškovo duotų paaiškinimų, jog jis 2018 m. birželio mėn. pradžioje atostogavo ir tai sąlygojo retesnį jo lankymąsi statybvietėje, o išreikšdamas aiškų ketinimą įsigyti turtą, užsakė jo vertinimą.

4011.9. Teismas netinkamai įvertinęs įrodymus nepagrįstai nusprendė, jog atsakovė dėjo pastangas sutarties išsaugojimui, o ieškovas nesiekė išsaugoti sutarties, todėl tai sudaro pagrindą atsakovės atžvilgiu taikyti CK 6.253 straipsnį. Pažymi, kad per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudarius, šalių prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Preliminarioje sutartyje nebuvo numatyta galimybė pratęsti joje numatytą pagrindinės sutarties sudarymo terminą, todėl tai reiškia, kad po 2018 m. liepos 31 d. nei vienai iš šalių nebekilo pareiga sudaryti pagrindinę sutartį ar kaip nors kitaip išsaugoti preliminariąją sutartį. Be to, teismo išvada, neva ieškovas nesiekė išsaugoti sutarties, nepagrįsta. Teismas klaidingai nurodė, jog apeliantas nereagavo į atsakovės nurodytas priežastis dėl statybos darbų termino praleidimo. Pasak apelianto, jis atsakovės pasiūlymą pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą, atsiųstą paskutinę dieną iki sueinant terminui sudaryti pagrindinę sutartį, vertino kaip formalų, siekiant pateisinti savo padarytus sutarties pažeidimus ir išvengti atsakomybės. Ieškovas teismui buvo nurodęs, jog ieškovui abejonių kėlė atsakovės galimybės per vieną mėnesį užbaigti neatliktus didelės apimties darbus; jog ieškovė buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais, dėl ko statybos darbai nebūdavo atliekami po dvi savaites ar ilgiau. 2018 m. birželio 18 d. atsakovė turėjo ženklių pradelstų kreditorinių įsipareigojimų; 2018 m. rugpjūčio 24 d. kreditoriams dar nebuvo grąžinusi jai suteiktų paskolų. Atsakovė darbų nebūtų pabaigusi net ir pratęsus sutarties vykdymo terminą. Priešingai nei nurodyta sprendime, atsakovė, o ne ieškovas elgėsi nesąžiningai ir klaidino sutarties kontrahentą dėl tikrųjų savo ketinimų. Atsakovė buvo pasyvi, nebendradarbiavo su ieškovu sutarties vykdymo klausimais, todėl nepagrįsta teismo išvada, jog atsakovė realiai siekė išsaugoti sutartį ir buvo pajėgi ją tinkamai įvykdyti. Priešingai atsakovės elgesiui, ieškovas aiškiai buvo išreiškęs valią įsigyti turtą, tuo tikslu 2018 m. birželio 13 d. užsakė vertinimą, siekdamas gauti finansavimą turto įsigijimui.

4111.10. Šalys buvo susitarę, kad dalis ieškovo atsakovei perduoto avanso (10 000 Eur) yra šalių sutartos netesybos (bauda), o ne prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kuriuo užtikrinamas iš anksto šalių aptartų nuostolių atlyginimas. Atsakovė nesirėmė netesybų pagrindu. Priešieškiniu ieškovė prašė tik nuostolių priteisimo. Byloje ginčas dėl to, kuriai iš šalių kyla civilinė atsakomybė dėl sutartinių prievolių pažeidimo. Teismo sprendimas atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės, reiškia, kad atsakovė yra kalta dėl pagrindinės sutarties nesudarymo ir ji turi sumokėti ieškovui sutartą netesybų sumą. Teismo sprendimo turinys savaime nesuponuoja išvados, jog atsakovė įgijo (turi) teisę į ieškovo jai sumokėtą 10 000 Eur avanso dalį, kaip sutartines netesybas. Pripažinus, kad dėl pagrindinės sutarties nesudarymo yra atsakinga atsakovė, visiškai atmetus jos reikalavimą dėl nuostolių priteisimo bei nesant atsakovės reikalavimo dėl netesybų priteisimo, lieka neaišku, kokiu pagrindu teismas sprendė, jog atsakovė turi teisę į 10 000 Eur kaip minimalių nuostolių atlyginimą. Šalys buvo susitarusios, kad dalis ieškovo sumokėto avanso dalis atlieka prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą – baudą, tačiau ne iš anksto šalių aptartų minimalių nuostolių atlyginimą.

4211.11. Statybos darbų vadovas yra atsakingas už tinkamą ir savalaikį statybos darbų atlikimą pagal statinio projektą. Pasak apelianto, J. P. yra suinteresuotas bylos baigtimi ne tik dėl to, kad jis bendrai su atsakove vystė namo statybos projektą ir kt., - jis turi aiškų teisinį materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi, kaip asmuo, kuriam teismo sprendimas gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms, kiek tai susiję su galimu atsakovės regresiniu reikalavimu dėl žalos atlyginimo už netinkamai atliktas statinio statybos vadovo pareigas. Teigia, kad byloje spręsti reikalavimai yra reikšmingi J. P., todėl jis privalėjo būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje. To nepadarius, yra pakankamas pagrindas pripažinti skundžiamą sprendimą neteisėtu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

4312. Atsakovė R. V. atsiliepime prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš apelianto atsakovei patirtas išlaidas, susijusias su civilinės bylos nagrinėjimu apeliacine tvarka. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4412.1. Šalys susitarė dėl sutarties, kuri savo esme yra mišri – ja buvo numatyta ne tik organizacinio pobūdžio prievolė sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau ir sulygtas pavedimas tam tikru būdu ir terminais įrengti turtą. Atsakovės pagal Sutartį atliktų rangos darbų vertė sudarė 31 883,50 Eur, o turto įrengimo darbai buvo vykdomi apie 5 mėnesius. Turtas, jo išplanavimo bei funkcionalumo prasme, buvo įrenginėjamas išimtinai pagal apelianto pageidavimus. Dėl šių priežasčių, atsakovės teigimu, tuo momentu, kai buvo pasiektas faktinis sutarties įvykdymo lygis, Sutartis nebegalėjo būti nutraukta be rimtos priežasties. Apeliantas Sutartį nutraukė formaliu pagrindu.

4512.2. Sutarties nutraukimo institutą, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reikėtų analizuoti taip pat vertinant ir CK šeštosios knygos II dalies normas bei su jų taikymu susijusią teismų praktiką. Šių normų turinio ir taikymo praktikos analizė leidžia daryti išvadą, kad yra teikiamas prioritetas sutarties įvykdymui, o ne jos nutraukimui. Teisinis reguliavimas užtikrina sutartinių santykių tikrumą ir yra civilinių santykių stabilumo garantija. Šių principų turi būti laikomasi ir aiškinant bei taikant Sutarties 11.3 ir 11.4 punktus, reglamentuojančius Sutarties nutraukimą dėl įsipareigojimų nevykdymo. Apeliantas pasirinko netikėtą ir agresyviausią savo tariamai pažeistų interesų gynimo būdą – sutarties nutraukimą, nepaisant to, kad iki tol niekada nereiškė pastabų dėl turto įrengimo kokybės; nei iki 2018 m. birželio 15 d., nei po šio termino nereiškė pastabų dėl turto įrengimo terminų Daro išvadą, kad turto įrengimo terminai neturėjo apeliantui esminės reikšmės. Sutarties 8.4 punkte buvo numatyta apelianto teisė taikyti atsakovei 50 Eur netesybas už kiekvieną uždelstą atlikti įrengimo darbus dieną;. vadovaujantis Sutarties 4.4, 5.5 ir 6.2 punktais, apeliantas sutiko įsigyti ne pilnai įrengtą turtą ir jo įrengimo darbai turėjo būti tęsiami dar 6 mėnesius po pagrindinės sutarties sudarymo. Turto įrengimas iki 2018 m. birželio 15 d. ar iki 2018 m. liepos 31 d. neturėjo apeliantui esminės reikšmės, kadangi jis iš anksto numatė, kad įsikelti į turtą jis galės per 6 mėnesius nuo pagrindinės sutarties sudarymo. Atsakovė siekė išsaugoti sutartį, siūlydama apeliantui įvairius sprendimo būdus.

4612.3. Teiginį, kad būtent turto įsigijimo ir (ar) jo įrengimo finansavimo nesuteikimas apeliantui tapo pagrindine Sutarties nutraukimo priežastimi, patvirtina aplinkybė, kad apeliantas siekė suklaidinti banką, ketinusį finansuoti Turto įsigijimą, dėl pradinio įnašo dydžio.

4712.4. Teismas pagrįstai nustatė apelianto civilinę atsakomybę netesybų forma, už nesąžiningą jo elgesį siekiant išvengti pagrindinės sutarties sudarymo.

4812.5. Pripažinus apelianto pagrindinius reikalavimus pagrįstais, procesinis reikalavimas dėl faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidų priteisimo laikytinas nepagrįstu. Antstolis V. M., veikdamas apelianto pavedimu, t.y. vykdydamas ūkinę komercinę veiklą, į namų valdas pateko neturėdamas turto savininkų sutikimo; paveikslavo bei išviešino nuotraukas, tokiu būdu pažeidė Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 23 straipsnio 3 dalies bei Antstolių profesinės etikos kodekso 2 straipsnio 28 dalies nuostatas. Antstolio paslaugų, suteiktų pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, išlaidų priteisimas prieštarautų teisingumo principui.

4912.6. Atsakovė įrodinėjo, kad turto įrengimo terminas buvo praleistas dėl nuo apelianto priklausančių priežasčių ir aplinkybių, t. y. dėl Turto įrengimo plano keitimo vykdant Sutartį. Apeliantas įrodinėjo, kad jis apskritai jokių papildomų turto įrengimo darbų neužsakinėjo ir sulygto įrengimo darbų masto nekeitė. Byloje nebuvo nustatyta, kad turto įrengimo darbai buvo organizuojami su trūkumais. Atsakovės įsitikinimu, civilinė byla įtakos J. P. teisėms ir pareigoms turėti negali.

50IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5112.

52Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

5313.

54Byloje nustatyta, kad šalys sudarė preliminarią buto ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LPSK 20180615, kuria sutarė, kad ne vėliau kaip 2018 m. liepos 31 d. sudarys pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį dėl buto/patalpos, esančio ( - ) pirkimo pardavimo. Ieškovas atskirais mokėjimo pavedimais atsakovei sumokėjo 22 950 Eur dydžio avansą. Preliminarios sutarties pagrindu atsakovė taip pat įsipareigojo atlikti namo (Buto) statybos darbus pagal projektą (4.2 punktas); ne vėliau kaip iki 2018 m. birželio 15 d. atlikti darbus nurodytus Preliminarios sutarties priede Nr. 3 (4.3 punktas); iki pagrindinės sutarties sudarymo dienos, t. y. ne vėliau kaip iki 2018 m. liepos 31 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ne mažesnį nei 84 proc. parduodamo Buto baigtumą. 2018 m. lapkričio 7 d. ieškovas pateikė atsakovei pranešimą apie Preliminarios sutarties nutraukimą ir pareikalavo grąžinti 10 000 Eur sumokėtą avansą. Atsakovei atsisakius įvykdyti reikalavimus, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl sumokėto avanso bei kitų sumų priteisimo. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti dėl preliminariosios sutarties nutraukimo patirtus nuostolius. Pirmosios instancijos teismas tiek ieškinį, tiek priešieškinį atmetė. Ieškovas, nesutikdamas su teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas jo ieškinys, pateikė apeliacinį skundą.

5514.

56Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktika, aiškinanti materialiosios teisės normas, reglamentuojančias preliminariosios sutarties institutą, yra pakankamai išplėtota. Joje konstatuota, kad preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 punktas).

5715.

58Preliminariajai sutarčiai netaikytinos bendrosios sutarčių nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo reglamentuojančios teisės normos, įtvirtintos CK 6.217 straipsnyje. Ši teisės norma taikytina tais atvejais, kai yra sudaryta pagrindinė sutartis. Kadangi preliminariosios sutarties objektas yra kitos – pagrindinės – sutarties sudarymas, tai preliminariosios sutarties šalies pareiškimas apie preliminariosios sutarties nutraukimą laikytinas atsisakymu sudaryti pagrindinę sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 23–24 punktus).

5916.Sudarant preliminariąją sutartį prisiimama prievolė ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Ši prievolė gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Jeigu ikisutartiniuose santykiuose sumokamas avansas, tai CK nedraudžia susitarti, kad avanso suma būtų naudojama kaip netesybos. Tokia sutarties nuostata yra pagrindas civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti (CK 1.136 straipsnio 1 dalis), nes neprieštarauja įstatymams.

6017.Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tai savaime nereiškia, kad avansu sumokėti pinigai turi būti grąžinti. Reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, pvz., kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti. Nuostatos dėl avanso mokėjimo gali būti įtrauktos į preliminariąją sutartį, nes ji susijusi su būsimu pagrindinės sutarties sudarymu ateityje, o pagal pagrindinę sutartį gali būti vykdomi mokėjimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 26 punktas).

6118.Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-378/2020

6219.<...> Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinys dėl avanso grąžinimo galėtų būti atmestas tik atsakovui įrodžius, jog ieškovas nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Jeigu netesybų mokėjimo pagrindas pagal preliminariosios sutarties nuostatas yra pagrindinės sutarties nesudarymas ir nustatyta, kad kita šalis tinkamai vykdė pareigas pagal sutartį ir neprisidėjo prie pagrindinės sutarties nesudarymo (nesutrukdė kitai šaliai sudaryti pagrindinę sutartį), tai tokios sutartinės nuostatos yra pagrindas asmeniui taikyti netesybas, nebent jis įrodytų sutartinę civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 40, 42 punktai).

6320.Civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Pažymėtina, kad šios sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, jog kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį. Teisėjų kolegija apibendrindama konstatuoja, kad civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo.

6421.

65Įrodinėjimo civiliniame procese pareiga bendriausia prasme tenka tai bylos šaliai, kuri teigia, kad egzistuoja viena ar kita faktinė aplinkybė (jų daugetas), sudaranti jos reikalavimų ar atsikirtimų pagrindą (CPK 12 ir 178 straipsniai). Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas – rungimosi principo, būdingo nacionaliniam civiliniam procesui, išraiškos forma. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo pareiga nėra beribė – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica) arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, be to, asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta. Priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019 107 punktą; 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019 40 punktą). Teisėjų kolegija tiek, kiek susiję su faktinių aplinkybių, sudarančių civilinės atsakomybės taikymo pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį pagrindą, įrodinėjimo naštos paskirstymu, nurodo, jog preliminariosios sutarties šalis, teismine tvarka reikalaujanti taikyti civilinę atsakomybę, privalo įrodyti, kad kitos šalies aktyvūs ir (ar) pasyvūs veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y. kad kita šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Vienai preliminariosios sutarties šaliai įrodžius, kad kita sutarties šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, įrodinėjimo našta pereina antrajai preliminariosios sutarties šaliai, t. y. ta sutarties šalis, kuri atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama išvengti civilinės atsakomybės jai taikymo, turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas preliminariosios sutarties šaliai, atsisakiusiai sudaryti pagrindinę sutartį, paaiškintinas tais argumentais, kad vis dėlto ta šalis, kuri pasirinko atitinkamą elgesio modelį, geriausiai žino ir gali paaiškinti priežastis (aplinkybes), nulėmusias tokį pasirinkimą, todėl būtent ji turi geresnes galimybes įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kita preliminariosios sutarties šalis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

6622.

67Taigi, ir nagrinėjamoje byloje, ginčo išsprendimui reikšminga nustatyti, dėl kurios iš Preliminariosios sutarties šalių kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškovas, pareiškęs reikalavimą grąžinti sumokėtą avansą, teigė, kad dėl pagrindinės sutarties nesudarymo kalta atsakovė, kadangi iki sutartyje nustatyto termino (ir vėliau) neatliko sutartų statybos darbų, t. y. iš esmės neparengė daikto pardavimui. Atsakovė, nesutikdama su ieškovo reikalavimu, teigė, jog dėl įrengimo plane numatytų darbų keitimo pagal ieškovo pageidavimus numatyti darbai nebuvo atlikti iki sutartyje nustatyto termino, ir kad būtent ieškovas vengė pagrindinės sutarties sudarymo. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pagrindinė sutartis nustatytu terminu nebuvo sudaryta dėl paties ieškovo elgesio, t. y. , kad termino praleidimą sąlygojo ieškovo veiksmai ir nepriklausė nuo ieškovės valios. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai.

6823.

69Apeliantas skundžiamo sprendimo neteisėtumą iš esmės grindžia įrodinėjimo pareigos ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu. Pasak ieškovo, teismas nemotyvavo, kodėl nesirėmė ir atmetė ieškovo paaiškinimus, kad jis jokių kitų darbų, išskyrus tuos, kurie nurodyti sutarties priede Nr. 3, atlikti neprašė, mano, kad atsakovės pateikti įrodymai nepatikimi (netinkami).

7024.

71Teisėjų kolegija, įvertinusi Priedo Nr. 3 turinį, taip pat kitus byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad ieškovo argumentai dėl to, kad jis neprašė atlikti darbų, išskyrus tuos, kurie nurodyti sutarties priede Nr. 3, stokoja pagrįstumo.

7225.

73Pažymėtina, kad visų pirma, Priede Nr. 3 darbai bei jiems atlikti būtinos medžiagos išvardintos labai abstrakčiai; be to, didelę dalį sutarta atlikti pagal suderintą su klientu projektą (pavyzdžiui – pastatytas ir atitinkamai užregistruotas garažas, pagal suderintą su klientu projektą; tarp pirmos ir antro aukšto užbetonuoti monolitiniai laiptai, pagal suderintą su klientu projektą; vidinės namo sienos ištinkuotos gipsiniu ar kalkiniu tinku, pagal kliento pageidavimą; pirmame ir antrame aukštuose, lauke bei garaže išvedžiota elektros instaliacija, taip pat išvedžiota silpnųjų srovių elektros instaliacija, priešgaisrinė ir apsauginė signalizacija, pagal kliento pageidavimą; stogo pakalimo medžiagos pagal susitarimą su klientu; kombinuotas fasadas: klinkeris ir dekoratyvinis tinkas, pagal suderintą su klientu projektą; pilnai sutvarkytas gerbūvis: medinė tvora iš kelio pusės (suderinus su klientu) ir kt.). Duomenų, kad šiame priede numatytus projektus bei pageidavimus ieškovas pateikė preliminarios sutarties sudarymo metu ar nedelsiant po jos sudarymo, byloje nėra. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo veiksmų reikšmės vertinant terminų praleidimą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad darbai buvo atliekami ne pagal iš anksto parengtą projektą, o pagal kliento pageidavimus, kuriems reikšti terminas nenustatytas. Apeliantas klaidingai interpretuoja teismo sprendimo turinį, nurodydamas, kad teismas sprendė, jog darbų atlikimas pagal sutarties priedą Nr. 3, o ne pagal namo projektą laikytinas darbų atlikimu pagal ieškovo pageidavimus.

7426.

75Apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovo argumentus dėl tam tikrų įrodymų netinkamo vertinimo. Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.).

7627.

77Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas išvadas dėl ieškovo pageidavimu atliekamų pakeitimų grindė būtent byloje esančių įrodymų visuma – atsakovės, liudytojo parodymais, specialisto T. M. parengta Atliktų darbų fakto ir kainos nustatymo ataskaita, taip pat ir, priešingai nei nurodė apeliantas, Preliminarios sutarties Priedo Nr. 3 turiniu. Sprendimo turinys leidžia suprasti, kodėl yra padarytos atitinkamos išvados, taigi apelianto argumentai, kad teismas nemotyvavo, kodėl atmetė jo teiktus paaiškinimus, atmestini kaip nepagrįsti, o vien tai, kad apeliantas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, savaime nereiškia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

7828.

79Apelianto manymu, teismas rėmėsi bylos baigtimi suinteresuoto asmens J. P. parodymais, tačiau, kaip minėta, teismas taip pat nurodė, jog aplinkybę, kad ieškovo nurodyti pakeitimai buvo įgyvendinami, papildomai patvirtina specialisto T. M. parengta Atliktų darbų fakto ir kainos nustatymo ataskaita, kurioje užfiksuoti skirtumai – I aukšto pertvarų išplanavimas, antro aukšto daugelio langų matmenys ir jų išdėstymai, pastatytas garažas, terasa.

8029.

81Pažymėtina, kad Priede Nr. 3 nėra numatyti langų matmenų, jų išdėstymo bei pertvarų pakeitimai. Apeliaciniame skunde (41 punktas) ieškovas teigia, kad jis prieš sudarydamas sutartį susitarė, kad jo perkamo buto langų matmenys bus pakeisti; šį teiginį grindžia sutarties priedu Nr. 1 (projektu). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo išvados. Minėtoje specialisto ataskaitoje nustatyti skirtumai ne tik pagal kadastrinių matavimų bylą, bet ir skirtumai tarp Sutarties Priedo Nr. 1 ir fakto, t. y. dalies pertvarų mūrijimas (išdėstymas) naujai, fasado aptaisymas klinkerio zonomis, papildomo lango įrengimas ir kt. Šie duomenys teismo išvadas dėl ieškovo prašytų atlikti papildomų darbų (pakeitimų) leidžia pripažinti pagrįstomis. Ataskaitos duomenimis teismas vadovavosi kaip papildomu įrodymu, todėl apelianto pastebėjimai dėl teismo sprendime esančių prieštaravimų vertinant šios ataskaitos įrodomąją vertę, neturi esminės reikšmės. Teismas tyrimo išvadų nelaikė pakankamu (patikimu) įrodymu spręsdamas dėl atsakovės patirtų išlaidų (nuostolių); be to, ataskaitos atlikimo laikas buvo tik vienas iš kriterijų, turėjęs įtaką tokiam teismo vertinimui. Pastebėtina ir tai, kad atsakovė dar 2018 m. liepos 30 d. el. laiške, t. y. iki bylos nagrinėjimo teisme, ieškovui nurodė, kokie konkrečiai darbai buvo atlikti papildomai (įskaitant langų dydžio ir kiekio pakeitimą, vidinių sienų (pertvarų) išplanavimo pakeitimą, taip pat kitų pozicijų keitimą. Atsakydamas į šį laišką apeliantas abstrakčiai nurodė, jog „papildomų pavedimų, kurie neaprašyti sutartyje iš mano pusės nebuvo ir dėl jų nekyla papildomų įsipareigojimų Jums“. Atsakyme nedetalizuota, kokiuose sutarties punktuose numatyti atsakovės išvardinti pakeitimai ir ypač leidžiamas pozicijos keitimas. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad dėl atsakovės laiškuose nurodomų praleidimo priežasčių iš esmės nepasisakė.

8230.

83Kasacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012 ir kt.).

8431.

85Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie darbai, kaip langų matmenų pakeitimai, naujų įrengimas, pertvarų keitimas įtakoja bendrą darbų atlikimo terminą. Apeliantas neneigia, kad aktyviai dalyvavo statybų procese, todėl akivaizdu, jog žinojo 2018 m. birželio mėnesį atliktų darbų mastą; nepaisant to, likus dviem dienom iki darbų termino pabaigos užsakė turto vertinimą, kas leidžia daryti išvadą, kad ieškovui griežtas statybos darbų atlikimo terminas neturėjo esminės reikšmės. Duomenų, kad po 2018 m. birželio 15 d. ieškovas reiškė pretenzijas dėl darbų atlikimo vėlavimo, taip pat nepateikta. Teismas pagrįstai įvertino tai, kad pretenziją ieškovas išreiškė tik atsakovei pasiūlius terminą pratęsti.

8632.

87Apeliantas vadovaujasi Sutarties 6.3.2, 6.3.3 punktais, numatančiais, kad esant pageidavimui dėl papildomų statybos darbų atlikimo, turi būti iš naujo susitarta dėl naujo statybos darbų pabaigos termino. Teisėjų kolegijos nuomone, nustačius, kad papildomi darbai, visgi buvo atliekami, bei atsižvelgiant į šalių faktinį elgesį, kuomet papildomi susitarimai nebuvo sudaromi raštu, paminėtos sutarties nuostatos tik patvirtina galimybę pratęsti statybos darbų terminą.

8833.

89Akivaizdu, kad sutartų statybos darbų atlikimas buvo viena iš sąlygų pagrindinei sutarčiai sudaryti, todėl teismas, spręsdamas dėl pagrindinės sutarties nesudarymo priežasčių, pagrįstai kartu vertino ir šalių veiksmų įtaką statybos darbų atlikimo nustatytu terminu galimybėms. Nustačius, kad statybos darbų atlikimo terminus įtakojo ieškovo veiksmai, nėra pagrindo nesutikti su išvada, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl paties ieškovo elgesio.

9034.

91Iš bylos duomenų matyti, kad šalys susitarė, jog nutraukus sutartį ir nesudarius pagrindinės sutarties 7.1 punkte nurodytu galutiniu terminu dėl pirkėjo kaltės (ar aplinkybių, už kurias atsako pirkėjas), pardavėjui lieka pirkėjo faktiškai sumokėto avanso suma, bet ne mažiau, nei 10 000 Eur (Sutarties 8.1 punktas). Atsakovė 2018 m. rugsėjo 11 d. el. laiške ieškovui nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad „preliminarioji sutartis nutraukta dėl nuo jūsų priklausančių aplinkybių, 10 000 Eur avansas grąžinamas nebus pritaikius netesybas“.

9235.

93Kaip minėta, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Taigi, byloje pripažinus, kad pagrindinė sutartis nustatytu terminu nebuvo sudaryta dėl paties ieškovo elgesio, vadovaujantis Sutarties 8.1 punktu, ieškovui sumokėtas avansas negrąžintas pagrįstai.

9436.

95Atsižvelgiant į šiuos argumentus bei nustatytas aplinkybes, apelianto samprotavimai, kad atsakovė nesirėmė netesybų pagrindu, priešieškiniu prašė tik nuostolių atlyginimo, laikytini nepagrįstais. Kaip minėta, apeliantė iki bylos nagrinėjimo pareikalavo būtent netesybų (nesutiko grąžinti ieškovui avansą), o priešieškiniu prašė priteisti tik netesybas viršijančią, jos teigimu, patirtą žalą.

9637.

97Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti ir skundžiamo sprendimo motyvams, kad būtent ieškovas nedėjo pastangų išsaugoti sutartį.

9838.

99Apeliantas teigia, kad per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudarius, šalių prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Pažymėtina, kad 2018 m. liepos 31 d. el. laiške jis pareikalavo grąžinti avansą; tokią poziciją patvirtino 2018 m. rugsėjo 26 d. laiške; preliminarią sutartį nutraukė 2018 m. lapkričio mėn.; apeliaciniame skunde teigia, kad buvo sudaręs galimybę atsakovei įvykdyti sutartį. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių susirašinėjimo turinį, atmeta tokius teiginius kaip nepagrįstus. Nei viename iš apelianto atsakymų nebuvo siūlymų/reikalavimų, sąlygų, kurioms esant ieškovas sutiktų sudaryti pagrindinę sutartį. Tokie ieškovo argumentai bei elgesys dėl sutarties nutraukimo yra prieštaringas, ir nesąžiningas atsakovės atžvilgiu.

10039.

101Pasak apelianto, J. P. teismo sprendimas gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms, kiek tai susiję su galimu atsakovės regresiniu reikalavimu dėl žalos atlyginimo už netinkamai atliktas statinio statybos vadovo pareigas; neįtraukus jo į bylą trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, yra pakankamas pagrindas pripažinti skundžiamą sprendimą neteisėtu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį ieškovo argumentą.

10240.

103Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

10441.

105Kasacinio teismo praktikoje nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015). Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 91 punktas).

10642.

107Aptartos sąlygos lemia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017, 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018, 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-695/2019).

10843.

109Nagrinėjamoje byloje buvo analizuojami būtent ieškovą ir atsakovę, o ne vieną iš jų ir J. P., siejantys teisiniai santykiai. Šalys neįrodinėjo, o teismas nenustatė minėto asmens, kaip statybų vadovo, veiksmų įtakos šio ginčo išsprendimui. Taigi, nėra pagrindo pritarti apelianto teiginiams, kad sprendimas turės įtakos J. P. teisėms ir pareigoms, ir kad egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

11044.

111Taip pat apeliaciniame skunde ieškovas akcentuoja teismo motyvų trūkumą, tačiau nesutiktina, kad teismo sprendimas netinkamai motyvuotas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Šiuo atveju, teismas atsakė į esminius ginčui išspręsti reikšmingus šalių argumentus, o aplinkybė, kad teismas padarė išvadas, neatitinkančias ieškovo pozicijos, negali būti pagrindas pripažinti, kad teismas neišnagrinėjo šalių ginčo.

11245.

113Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

11446.

115Teisėjų kolegija vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

116Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

117Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas S. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš... 8. 2.... 9. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad... 10. 3.... 11. Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo 6 236,66 Eur nuostolių... 12. 4.... 13. Ieškovas priešieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad... 14. II.... 15. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 5.... 17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį ir... 18. 6.... 19. Teismas nustatė, jog be šalių įsipareigojimo sutartyje numatytu terminu... 20. 7.... 21. Teismas įvertino liudytojo J. P. parodymus, kad ieškovas nuolat reiškė... 22. 8.... 23. Teismas pažymėjo, jog konstatavus, kad pagrindinė sutartis nustatytu terminu... 24. 9.... 25. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės priešieškinio argumentų, kad... 26. 10.... 27. Prievolė sudaryti pagrindinę sutartį buvo užtikrinta netesybomis. Šalių... 28. III.... 29. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 30. 11.... 31. Ieškovas S. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 32. 11.1. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar teismas pagrįstai... 33. 11.2. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad darbų atlikimas pagal... 34. 11.3. Sudarant preliminariąją sutartį, nei viena iš ginčo šalių nebuvo... 35. 11.4. Teismas, tą patį įrodymą – T. M. parengtą ataskaitą, byloje... 36. 11.5. Garažo ir terasos pastatymas yra įtrauktas į sutarties priede Nr. 3... 37. 11.6. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Pasak apelianto,... 38. 11.7. Teismas nepagrįstai liudytojo J. P. parodymus vertino kaip objektyvius... 39. 11.8. Ieškovas duodamas paaiškinimus nurodė, jog jis ne kartą kalbėjo su... 40. 11.9. Teismas netinkamai įvertinęs įrodymus nepagrįstai nusprendė, jog... 41. 11.10. Šalys buvo susitarę, kad dalis ieškovo atsakovei perduoto avanso (10... 42. 11.11. Statybos darbų vadovas yra atsakingas už tinkamą ir savalaikį... 43. 12. Atsakovė R. V. atsiliepime prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019... 44. 12.1. Šalys susitarė dėl sutarties, kuri savo esme yra mišri – ja buvo... 45. 12.2. Sutarties nutraukimo institutą, įskaitant netinkamą įvykdymą ir... 46. 12.3. Teiginį, kad būtent turto įsigijimo ir (ar) jo įrengimo finansavimo... 47. 12.4. Teismas pagrįstai nustatė apelianto civilinę atsakomybę netesybų... 48. 12.5. Pripažinus apelianto pagrindinius reikalavimus pagrįstais, procesinis... 49. 12.6. Atsakovė įrodinėjo, kad turto įrengimo terminas buvo praleistas dėl... 50. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 51. 12.... 52. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir –... 53. 13.... 54. Byloje nustatyta, kad šalys sudarė preliminarią buto ir žemės sklypo... 55. 14.... 56. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame... 57. 15.... 58. Preliminariajai sutarčiai netaikytinos bendrosios sutarčių nutraukimą dėl... 59. 16.Sudarant preliminariąją sutartį prisiimama prievolė ateityje sudaryti... 60. 17.Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant... 61. 18.Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą... 62. 19.<...> Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinys dėl... 63. 20.Civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini... 64. 21.... 65. Įrodinėjimo civiliniame procese pareiga bendriausia prasme tenka tai bylos... 66. 22.... 67. Taigi, ir nagrinėjamoje byloje, ginčo išsprendimui reikšminga nustatyti,... 68. 23.... 69. Apeliantas skundžiamo sprendimo neteisėtumą iš esmės grindžia... 70. 24.... 71. Teisėjų kolegija, įvertinusi Priedo Nr. 3 turinį, taip pat kitus byloje... 72. 25.... 73. Pažymėtina, kad visų pirma, Priede Nr. 3 darbai bei jiems atlikti būtinos... 74. 26.... 75. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovo argumentus dėl tam tikrų... 76. 27.... 77. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas išvadas dėl ieškovo... 78. 28.... 79. Apelianto manymu, teismas rėmėsi bylos baigtimi suinteresuoto asmens J. P.... 80. 29.... 81. Pažymėtina, kad Priede Nr. 3 nėra numatyti langų matmenų, jų išdėstymo... 82. 30.... 83. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pabrėžta, kad įrodymų... 84. 31.... 85. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie darbai, kaip langų matmenų pakeitimai,... 86. 32.... 87. Apeliantas vadovaujasi Sutarties 6.3.2, 6.3.3 punktais, numatančiais, kad... 88. 33.... 89. Akivaizdu, kad sutartų statybos darbų atlikimas buvo viena iš sąlygų... 90. 34.... 91. Iš bylos duomenų matyti, kad šalys susitarė, jog nutraukus sutartį ir... 92. 35.... 93. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, avansą arba... 94. 36.... 95. Atsižvelgiant į šiuos argumentus bei nustatytas aplinkybes, apelianto... 96. 37.... 97. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti ir skundžiamo... 98. 38.... 99. Apeliantas teigia, kad per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą... 100. 39.... 101. Pasak apelianto, J. P. teismo sprendimas gali turėti įtakos jo teisėms ir... 102. 40.... 103. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiais sprendimo negaliojimo... 104. 41.... 105. Kasacinio teismo praktikoje nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų... 106. 42.... 107. Aptartos sąlygos lemia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti... 108. 43.... 109. Nagrinėjamoje byloje buvo analizuojami būtent ieškovą ir atsakovę, o ne... 110. 44.... 111. Taip pat apeliaciniame skunde ieškovas akcentuoja teismo motyvų trūkumą,... 112. 45.... 113. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi... 114. 46.... 115. Teisėjų kolegija vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad... 116. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 117. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimą palikti...