Byla 2AT-29-2013
Dėl nurodyto pažeidimo nutraukti arba tuo atveju, jeigu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuspręstų, kad jis iš įvykio vietos vis dėlto pasitraukė tyčia, o ne dėl nerūpestingumo, paskirti jam švelnesnę, nei numatytoji ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje, nuobaudą, remiantis ATPK 301 straipsniu, t. y. tik baudą, be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Vytauto Piesliako, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. Ž. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nutarimu D. Ž. nubaustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 3000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams; pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 100 Lt dydžio bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir pažeidėjui paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, išdėstant paskirtos baudos sumokėjimą per šešių mėnesių laikotarpį. D. Ž. nubaustas už tai, kad jis 2013 m. sausio 12 d., apie 12.15 val., ( - ) namu, vairuodamas R. Ž. priklausantį automobilį „Audi A6“ ( - ), manevruodamas atbuline eiga nepaliko saugaus atstumo iš galo, kliudė ir apgadino gale stovėjusį automobilį „Mitsubishi Colt“ ( - ) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 119, 231, 234 punktų reikalavimus.

4Panevėžio apygardos teismas 2013 m. vasario 28 d. nutartimi D. Ž. apeliacinio skundo netenkino ir paliko Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nutarimą nepakeistą.

5Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto D. Ž. prašymas ir atnaujinta administracinio teisės pažeidimo byla.

6Pareiškėjas, vadovaudamasis ATPK 30216 straipsniu, 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 30218 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 30219 straipsnio 2 dalimi, 30221 straipsnio 14 dalies 2, 6 punktais, prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nutarimo dalį, kuria jam paskirta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, už pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį, administracinio teisės pažeidimo dalį dėl nurodyto pažeidimo nutraukti arba tuo atveju, jeigu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuspręstų, kad jis iš įvykio vietos vis dėlto pasitraukė tyčia, o ne dėl nerūpestingumo, paskirti jam švelnesnę, nei numatytoji ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje, nuobaudą, remiantis ATPK 301 straipsniu, t. y. tik baudą, be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

7Pareiškime nurodoma, kad D. Ž. neturėjo tyčios pasitraukti iš eismo įvykio vietos, nes pagal faktinę pažeidimo situaciją, jis, norėdamas išvažiuoti iš parduotuvės kiemo, manevravo automobiliu atbuline eiga ir atsirėmė į kito automobilio galinį bamperį, pajuto nedidelį smūgį, tačiau, pasižiūrėjęs pro savo automobilio šoninio vaizdo veidrodėlį, suprato, kad kito automobilio nesužalojo, todėl išvažiavo iš įvykio vietos. Pareiškėjas nurodo, kad jeigu būtų suvokęs, jog sužalojo kitą automobilį ir įvyko eismo įvykis, tai būtų sustojęs ir su nukentėjusio automobilio savininku užpildęs eismo įvykio deklaraciją arba pranešęs policijai apie eismo įvykį, kaip to reikalauja KET 232, 234 punktai. D. Ž. teigimu, jis pasitraukė iš eismo įvykio vietos ne tyčia, ne sąmoningai, o priešingai – tai padarė dėl neatsargumo, todėl jo veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalies administracinio teisės pažeidimo sudėties. Pareiškėjo teigimu, abu automobiliai buvo apdrausti privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, todėl nukentėjusiajai buvo visiškai atlyginta padaryta žala. Pasak pareiškėjo, apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino nurodytų argumentų ir nesilaikė teismų praktikos dėl pažeidėjo tyčios nustatymo, sprendžiant jo atsakomybės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį klausimą, nes joje laikomasi pozicijos, kad pagal minėto nusižengimo esmę – jo padarymas gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – kaltininko tyčia, t. y. būtina nustatyti, ar iš eismo įvykio pasitraukta tyčia, suprantant ir siekiant tikslingai išvengti atsakomybės už neteisėtus veiksmus. Be to, turi būti įvertinti visi įrodymai – tiek kaltinantys, tiek teisinantys administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, esantys byloje, o esant prieštaravimų tarp jų – laikomasi nekaltumo prezumpcijos principo, abejones vertinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N1-1715/2007, N16-2330/2007). Įvertinus tai, kas nurodyta, anot D. Ž., nenustačius jo tyčios pasitraukti iš eismo įvykio vietos, jis buvo nepagrįstai nubaustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

8Taip pat pareiškime nurodoma, kad teismai nepagrįstai netaikė ATPK 301 straipsnio ir nepaskyrė jam švelnesnės, nei administracinio teisės pažeidimo sankcijoje nurodyta, nuobaudos, nes jo padarytas pažeidimas nesukėlė pavojaus žmonių sveikatai, gyvybei. Prašyme nurodoma, jog buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių – nenustatyta. Be to, jis apibūdinamas labai teigiamai. Pažymima, kad šiuo metu D. Ž. susirado darbą Norvegijoje, kuriam būtina turėti teisę vairuoti automobilį, o neturėdamas šios teisės, jis prarastų darbą, kuris būtinas išlaikyti jo šeimą (besilaukiančią žmoną), yra vienintelis šeimos pragyvenimo šaltinis. Taip pat, pareiškėjo teigimu, remiantis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011), paskirta nuobauda turi būti proporcinga padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumui, tarp nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra, o nagrinėjamu atveju nuobauda, atimsianti vienintelį pragyvenimo šaltinį iš jo šeimos, nėra proporcinga ir sąžininga. ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti tikslai jau yra pasiekti jam paskyrus piniginę baudą, be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

9Taigi, pasak pareiškėjo, teismai padarė esminį materialiosios ir proceso teisės pažeidimą, nes administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį taikė nesant pažeidimo subjektyviojo požymio – tyčios ir objektyviojo požymio – žalos ir nepagrįstai netaikė ATPK 301 straipsnio.

10Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro laikinai viršininko pareigas einantis Einis Kudžma pateiktame atsiliepime į prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą nurodė, kad su administracinėn atsakomybėn patrauko D. Ž. prašymu ir jame nurodytais argumentais nesutinka ir prašo jį atmesti. Skundžiami pirmosios instancijos teismo nutarimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria buvo atmestas D. Ž. apeliacinis skundas, yra pagrįsti ir teisėti, priimti įvertinus visas reikšmingas byloje nustatytas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, todėl nurodytų procesinių sprendimų keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.

11Pareiškėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. Ž. prašymas iš dalis tenkintinas.

12Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo

13Kelių eismo taisyklių 234 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Administracinė atsakomybė už šį pažeidimą kyla tik esant vairuotojo tyčinei kaltei. Asmuo turi suvokti, kad jis sukėlė eismo įvykį ir, priešingai KET reikalavimams, pasišalina iš šio įvykio vietos, t. y. pasišalina neteisėtai. Teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį ir, nieko neinformavęs apie tai, kad įvykio kaltininkas yra jis, pasišalino iš įvykio vietos. Pasišalinimo motyvai neturi įtakos kaltininko atsakomybei.

14Pagal KET 3 punkto (redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 19 d., nagrinėjamoje byloje padaryto pažeidimo metu), taip pat pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 dalies nuostatas: eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

15Bylą nagrinėję teismai pagrįstai nustatė, kad D. Ž. sukėlė eismo įvykį ir tai suvokė. Be to, jis ir pats šio fakto neneigia. Pareiškime nurodoma, kad, norėdamas išvažiuoti iš parduotuvės kiemo, D. Ž. manevravo automobiliu atbuline eiga ir atsirėmė į kito automobilio galinį bamperį, pajuto nedidelį smūgį, tačiau, pasižiūrėjęs pro savo automobilio šoninio vaizdo veidrodėlį, nurodė supratęs, kad kito automobilio nesužalojo, todėl išvažiavo iš įvykio vietos. Tačiau, pagal nukentėjusiosios parodymus, nustatyta, kad iš karto po automobilių susidūrimo suveikė jos automobilio signalizacija, to pareiškėjas negalėjo nepastebėti. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, akivaizdu, kad D. Ž. suvokė sukėlęs eismo įvykį. Vykdydamas įstatymo reikalavimus, tokiu atveju jis turėjo išlipti ir įsitikinti, kokie padariniai kilo, ir laukti automobilio savininko arba pranešti apie įvykį policijai. Tačiau D. Ž. neišlipo iš automobilio, neįsitikino, ar tikrai jokių padarinių nekilo, ir, niekam nepranešęs, nuvažiavo iš įvykio vietos.

16Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai, laikydamiesi ATPK 248, 257 straipsnių, 284 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes ir, vadovaudamiesi įstatymu bei laikydamiesi teismų praktikos dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo, įvertino byloje esančius įrodymus. Teismai pagrįstai D. Ž. veikoje nustatė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, todėl teismų priimti procesiniai sprendimai šiuo pagrindu yra pripažintini teisingais, jų keisti nėra teisinio pagrindo.

17Dėl ATPK 301 straipsnio taikymo

18Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

19Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nutarimu D. Ž. nubaustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 3000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams; pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 100 Lt dydžio bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir pažeidėjui paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, išdėstant paskirtos baudos sumokėjimą per šešių mėnesių laikotarpį.

20Pareiškėjo teigimu, bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai netaikė ATPK 301 straipsnio nuostatų ir neįvertino susiklosčiusios situacijos: to, kad nukentėjusiosios automobilis buvo apgadintas nežymiai, t. y. padaryta nežymi žala, kuri buvo atlyginta, kad eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, jis apibūdinamas labai teigiamai. Todėl paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimams trejiems metams, pareiškėjo manymu, yra per griežta ir neproporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui bei atima iš jo šeimos vienintelį pragyvenimo šaltinį, nes, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, D. Ž. neteks neseniai surasto darbo Norvegijoje.

21Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pasakyta, kad vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Kadangi administracinių teisės pažeidimų teisė savo paskirtimi labai artima baudžiamajai teisei, jai keliami tie patys tikslai. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 301 straipsnis (Mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas), kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.

22Taigi, ATPK 301 straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų. Ši išimtis taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga. Tačiau organas (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą, priimtą vadovaujantis šio straipsnio pirmąja dalimi, privalo motyvuoti.

23Priimdama sprendimą teisėjų kolegija pažymi, kad eismo įvykis buvo pakankamai mažareikšmis. Nebuvo sužaloti žmonės, taigi nereikėjo ir suteikti pagalbos žmonėms. Nukentėjusiojo automobilis apgadintas nežymiai. Tai lemia ir pasitraukimo iš eismo įvykio vietos pavojingumą. Be abejo, pasišalinant iš įvykio vietos, teisės pažeidimas padarytas, dėl to teisėjų kolegija sutinka, tačiau dėl eismo įvykio mažareikšmiškumo, pats eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį pagal ATPK 130 straipsnį teismo paskirta nuobauda – 3000 Lt bauda kartu su teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trejiems metams (minimalus terminas) – galėtų būti vertinama kaip teisinga, proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui (kasacinė nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-8-2013).

24Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas iš pradžių neigęs sukėlęs eismo įvykį, vėliau pripažino jį padaręs ir nuoširdžiai gailėjosi. Be to, atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjas jauno amžiaus, nėra piktybinis KET pažeidėjas, kelis kartus baustas už smulkius pažeidimus (neprisisegęs saugos diržų, vairuodamas kalbėjo telefonu), o padaryta žala nukentėjusiajai atlyginta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į byloje nustatytą eismo įvykio situaciją, kilusius padarinius dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skiriant nuobaudą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, taikytinas ATPK 301 straipsnis ir vienos iš paskirtų administracinių nuobaudų – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas mažintinas.

25Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad priimdama sprendimą neatsižvelgia ir nevertina, sprendžiant dėl ATPK 301 straipsnio taikymo, pareiškime nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas nori įsidarbinti užsienyje ir ten jam reikės vairuotojo teisių. Ši aplinkybė neturi ir negali turėti įtakos teisėjų kolegijos sprendimui.

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 6 punktu,

Nutarė

27Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nutarimą ir Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį D. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.

28Vadovaujantis ATPK 301 straipsnio 1 dalimi, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį D. Ž. paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą sumažinti iki vienerių metų.

29Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, šią paskirtą nuobaudą bei pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtą 3000 Lt baudą subendrinti apėmimo būdu su pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta nuobauda (100 Lt dydžio bauda) ir paskirti D. Ž. galutinę administracinę nuobaudą – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, išdėstant paskirtos baudos sumokėjimą per šešių mėnesių laikotarpį.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Teisėjų kolegija,... 3. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nutarimu D. Ž.... 4. Panevėžio apygardos teismas 2013 m. vasario 28 d. nutartimi D. Ž.... 5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 6. Pareiškėjas, vadovaudamasis ATPK 30216 straipsniu, 30217 straipsnio 1 dalies... 7. Pareiškime nurodoma, kad D. Ž. neturėjo tyčios pasitraukti iš eismo... 8. Taip pat pareiškime nurodoma, kad teismai nepagrįstai netaikė ATPK 301... 9. Taigi, pasak pareiškėjo, teismai padarė esminį materialiosios ir proceso... 10. Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro... 11. Pareiškėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. Ž. prašymas iš dalis... 12. Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo ... 13. Kelių eismo taisyklių 234 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio... 14. Pagal KET 3 punkto (redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 19 d.,... 15. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai nustatė, kad D. Ž. sukėlė eismo... 16. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 17. Dėl ATPK 301 straipsnio taikymo... 18. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo... 19. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nutarimu D. Ž.... 20. Pareiškėjo teigimu, bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos... 21. Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Lietuvos Respublikos... 22. Taigi, ATPK 301 straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių... 23. Priimdama sprendimą teisėjų kolegija pažymi, kad eismo įvykis buvo... 24. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas iš pradžių neigęs sukėlęs eismo... 25. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad priimdama sprendimą neatsižvelgia ir... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės... 27. Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nutarimą ir... 28. Vadovaujantis ATPK 301 straipsnio 1 dalimi, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį... 29. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, šią paskirtą nuobaudą bei pagal ATPK 130...