Byla AN2-139-211/2017

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarimo, kuriuo pastarajam už jo padarytą nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 1000 eurų bauda, n u s t a t ė : V. J. administracinė nuobauda skirta už tai, kad jis būdamas UAB „O“ direktoriumi, žinodamas, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimas patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, nuo 2016 m. liepos 8 d. iki 2017 m. sausio 5 d. nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teises, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, darbo užmokesčio išmokėjimui. Apeliaciniu skundu V. J. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarimą ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, neskirti administracinės nuobaudos. Skundą motyvuoja tuo, kad pažeidimas padarytas tik formaliai, nesukėlė žalos. Apelianto teigimu, jis veikė atidžiai, protingai ir rūpestingai, išsaugojo įmonę (UAB „O“), sukūrė galimybę patenkinti visų įmonės kreditorių reikalavimus. Jeigu būtų nepažeidęs kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės, tai įmonė būtų turėjusi bankrutuoti. Apelianto nuomone, baudos paskyrimas šiuo konkrečiu atveju prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams bei administracinei nuobaudai keliamiems tikslams. Atsiliepime į apeliacinį skundą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovas prašo atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. J. apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybės ir teisingai kvalifikavo V. J. veiksmus pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Atsiliepime pažymima, kad nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku, valstybės iždas negauna pajamų, auga biudžeto deficitas, ribojamos ar net atimamos galimybės valstybei įgyvendinti savo uždavinius ir vykdyti funkcijas, gyvybiškai svarbias jos piliečiams, tautai, valstybei. Taip pat teigia, kad teismas, skirdamas nuobaudą, įvertino visas aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą, pagrindo sumažinti ar neskirti nuobaudos nėra. Skundas tenkintinas iš dalies. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. V. J. apeliaciniu skundu neginčija nustatytų faktinių aplinkybių, veikos juridinio kvalifikavimo, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta administracine nuobauda. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.). Apylinkės teismas, skirdamas V. J. baudą, įvertino bylos duomenis ir taikė ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą galimybę paskirti mažesnę baudą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pažeidėjas yra 57 metų amžiaus, dirbantis, duomenų apie teistumą nėra, apie patraukimą administracinėn atsakomybėn duomenų nepateikta. Jis iš esmės pripažįsta faktines nusižengimo aplinkybes, teismo posėdyje jas paaiškino, todėl teismas tai laikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Įvertinus bylos medžiagą matyti, kad V. J. padarė administracinį nusižengimą, tačiau jo padarymo motyvai nėra savanaudiški ar piktavališki, nusižengimas padarytas dėl įmonės sunkios finansinės padėties, siekiant vystyti verslą ir atsiskaityti tiek su valstybės biudžetu, tiek su kitais kreditoriais, kurių vykdomos veiklos pagrindu bendrovė galėjo užsiimti veikla vykdant statybas, tarp įmonės ir mokesčių administratoriaus yra pasirašyta mokestinės paskolos sutartis, pagal kurią įmonė grąžina susidariusį įsiskolinimą, įsiskolinimas mažėja. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skunde dėstomais argumentais, jog V. J., pažeisdamas kreditorių reikalavimų patenkinimo eilę, veikė išimtinai UAB „O“ interesais, tačiau tai nepaneigia asmens atsakomybės už inkriminuotą pažeidimą. Sutinkant su apelianto argumentais, jog įmonės vadovas privalo veikti tik įmonės naudai ir interesams, atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įmonės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Taigi konstatuotina, kad vykdydamas veiklą įmonės vadovas, šiuo atveju V. J., privalėjo įmonės interesus užtikrinti vadovaujantis visais juridinio asmens veiklą reglamentuojančiais įstatymais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog mokesčių mokėjimas yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutarimas Nr. 11/04). Valstybės surenkami mokesčiai yra pagrindinis valstybės pajamų šaltinis, išlaidų formavimo pagrindas.

2Įvertinus visą administracinio nusižengimo byloje esančią medžiagą, skundžiamą nutarimą, V. J. apeliacinį skundą bei atsiliepimą į jį, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl veiksmų juridinio kvalifikavimo bei galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį. Kita vertus, nesutiktina su sumažintu administracinės nuobaudos dydžiu. Teismo vertinimu, apeliantas pažeisdamas CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais bei negrynaisiais pinigais eiliškumą, veikė įmonės interesais, siekė, jog įmonė toliau tęstų veiklą, atsirastų galimybė atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais. Šią aplinkybę taip pat vertino ir pirmosios instancijos teismas. Kaip pažymima pirmosios instancijos teismo nutarime, formuojant teismų praktiką, yra ne kartą pažymėta, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. J. už jo padarytą nusižengimą paskirta 1000 eurų bauda, nors ir mažesnė negu sankcijoje numatyta minimali bauda, yra per didelė, todėl turi būti sumažinta.

3Remiantis išdėstytu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarimas keistinas ir V. J. skirtina švelnesnė administracinė nuobauda.

4Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

5tenkinti iš dalies V. J. skundą.

6Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarimą ir sumažinti V. J. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį paskirtą baudą iki 400 eurų.

Proceso dalyviai
Ryšiai