Byla 2A-54-198/2012

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės, kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės (pranešėja) ir Nijolės Danguolės Smetonienės, sekretoriaujant Angelei Andrikonienei dalyvaujant bendraieškiui V. G., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui L. K., atsakovo Utenos rajono savivaldybės administracijos atstovei J. M., atsakovų I. S., G. S. atstovui advokatui Tomui Petkevičiui

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-102-82/2011 pagal ieškovės Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, patikslintą ieškinį, V. G. ieškinį atsakovams I. S., G. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Utenos rajono savivaldybės administracijai, dėl Utenos apskrities viršininko sprendimo patikslinimo, nustatant žemės sklypui servitutą ir leidimo atstatyti statinius suteikimo, tretieji asmenys VĮ „Registrų centras“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovė Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokurorė ir bendraieškis V. G. prašė įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos patikslinti Utenos apskrities viršininko 1999-05-28 sprendimo Nr. 39969-40-85010 3 punktą, nustatant žemės sklypui, esančiam ( - ), Utenos rajone, kurio unikalus Nr. ( - ) Nr.; ( - ) Sudeikių k.v., servitutą – teisę naudotis 9237 kv.m. sklypo dalimi, pažymėta ind. 1 (pagal pateiktą G. K. tyrinėjimų ir projektavimo įmonės planą), esančia po V. G. nuosavybės teise priklausančiais statiniais, įgyvendinant nuosavybės teisę į jam priklausančius statinius: pavėsinę, unikalus Nr.:( - ) , plane pažymėta 511 m, stoginę, unikalus Nr.: ( - ) , plane pažymėta 611 m., kiemo statinius, unikalus Nr.: ( - ) naudojimąsi pagal jų tiesioginę paskirtį; įpareigoti Utenos rajono savivaldybės administraciją be atsakovų I. ir G. S. sutikimo išduoti leidimą statytojui V. G. atstatyti (rekonstruoti) sunaikintus statinius: pavėsinę, unikalus Nr.; ( - ) , plane pažymėta 511m; stoginę, unikalus Nr.; ( - ) , plane pažymėta 611m.; kiemo statinius, unikalus Nr.; ( - ) (lauko tualetą v 4, pavėsinę, tiltelį, lieptelius 2 vnt., poilsio g., tvorą).

5Ieškovo atstovė nurodė, kad 2007-02-13 Utenos rajono apylinkės prokuratūra gavo LR Seimo kontrolieriaus pažymą, kuria Seimo kontrolierius prokurorui siūlė inicijuoti 1999-05-28 Utenos rajono apskrities viršininko sprendimo Nr. 39969-40-8500, kaip pažeidžiančios V. G. nuosavybės teises, pakeitimą, nustatant V. G. servitutą prieiti jam prie nuosavybės teise priklausančių statinių. Vadovaujantis LR CPK 49 str. nuostata, kreiptis į teismą, prašant atsakovams I. G. S. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatyti servitutą yra būtina, nes tik nustačius servitutą, bus pašalintos objektyvios kliūtys naudotis daiktu. 1994-05-23 Utenos rajono valdybos potvarkiu Nr.178 v buvo nuspręsta UAB “Komresta” perduoti 1,3 ha žemės sklypą, ( - ) , Utenos raj. ir sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį. 1995-06-29 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.2DM-6228 UAB “Komresta” visus šiuos pastatus pardavė V. G.. Sutartį įregistravo 1995-07-10 Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, o 1995-10-19-Sudeikių seniūnijoje. 1994-06-15 sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis nenutraukta ir ji galiojo iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo dienos.

61991-10-15 N. M. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jo tėvo A. M. valdytą žemės sklypą. 1999-05-28 viršininko sprendimu Nr. 39969-40-8500 N. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į A. M. nuosavybės teisėmis valdytą 11,97 ha žemės sklypą, esantį ( - ) , grąžinant jį natūra. V. G. apie nuosavybės teisių atkūrimą N. M. nebuvo informuotas. Visi minėti pastatai, priklausantys V. G. nuosavybės teise atsidūrė N. M. vardu registruotame žemės sklype. 1999-05-28 Utenos rajono apskrities viršininko sprendimu N. M. atkuriant nuosavybės teises į žemę, nebuvo nustatytos specialios žemės naudojimo sąlygos: nebuvo nurodyta apie sklype esančius V. G. priklausančius ūkinės-komercinės paskirties statinius ir nebuvo nustatytas servitutas prie V. G. nuosavybės teise priklausančių pastatų. Įvyko trys sandoriai-žemės pardavimai. V. G. negalėdamas patekti prie jam priklausančių pastatų, prarado savo teisę naudotis nuosavybe. Su žemės savininkais S. jam nepavyko gera valia susitarti dėl servituto nustatymo. 1999-10-14 N. M. žemės sklypą pardavė S. Š., kuri šį sklypą pardavė D. R., o pastaroji 2000-12-22 pardavė I. S.. I. Ir G. S. nesutinka, kad V. G. naudotųsi jų sklypo dalimi, esančia po ieškovui priklausančiais statiniais. Nuosavybės teise statinius valdo bendraieškis. Valstybės valdininkai piktnaudžiavo teise. Statiniai pradėjo nykti, vyko atskira byla, nes atsakovai S. atsisakė leisti atstatyti sunaikintus statinius. Ieškovė mano, kad tokį leidimą gali suteikti tik teismas (2 t., b. l. 88-92, 180-184, 189-193, 3 t., b. l. 105-109, 4 t., b. l. 1-5, 11-15).

7Bendraieškis V. G. nurodė, kad jis nori atstatyti sunaikintus statinius, nes jo nuosavybės teisės įregistruotos registre. Statiniai buvo ant valstybinės žemės, o vieną dieną atvažiavus jų neberado. Dėl jo pažeistų teisių ir dėl servituto nustatymo G. kreipėsi į institucijas, S. atsisakė duoti sutikimą servitutui. Valstybinės institucijos G. atžvilgiu padarė aibę klaidų, pažeidimų, jų veiksmus būtų galima įvertinti baudžiamąja tvarka, tačiau jų veiksmams įvertinti jau suėjo senatis. Sklypo ribos buvo nustatytos dar esant statiniams 1987 metais. Žemės sklypai buvo perdavinėjami, juos 1994-05-23 perdavė UAB “Komresta” pagal nuomos sutartį. Bendrovė visus minėtus pastatus 1995-06-29 pardavė V. G., o jis juos įregistravo Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure. Nuo pastatų pardavimo momento žemės nuomos sutartis nebuvo nutraukta ir ji galiojo iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo dienos. Kartu su pastatais pereidavo ir žemės sklypo nuoma. Kada žemės sklypas perėjo S., G. nebuvo informuotas. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pastatų nugriovimo, tačiau byla nebaigta, nes nenustatytas asmuo, nugriovęs pastatus. Seimo kontrolierius konstatavo, kad net riboženkliai pakeitę vietas. Bendraieškis užsiima kaimo turizmu, jam reikalingi tie pastatai. Žemė buvo perpardavinėjama, M. žemes perpardavė R., ši Š., po to S. Jie susiję tarpusavyje. Šutinienė nestatė jokios pirties, ją pastatė Sadaunikas. Iš bendraieškio buvo paimtas žemės sklypas su statiniais, kurie buvo ir iki šiol yra registruoti registre. Buvo bandoma panaikinti registrą. 2005 metais G. kreipėsi su prašymu dėl projekto sudarymo atstatyti statiniams, kreipėsi į aplinkosaugą, jam atrašė, kad statiniai registruoti. Tai buvo poilsio namai su poilsio zona. G. kaimo turizmu nori užsiiminėti ir tokie apribojimai daro jam nuostolius (2 t., b. l. 169-173).

8Utenos rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 28 d. sprendimu ieškovo ir bendraieškio ieškinius atmetė. Teismas nustatė, kad 1994-05-23 Utenos rajono valdybos potvarkiu Nr. 178v buvo nuspręsta UAB „Komresta“ perduoti 1,3 ha žemės sklypą, esantį ( - ) , Utenos raj. ir sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį. Šiame žemės sklype buvo 2 poilsio namai, pirtis, ūkinis pastatas, pavėsinė, stoginė, kiemo statiniai (lauko tualetai, kanalizacijos šuliniai, takai, tiltelis, liepteliai 2 vnt., poilsio g., tvora) ir kiti statiniai. 1995-06-29 UAB „Komresta“ šiuos statinius pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2DM-6228 pardavė V. G., kuris sutartį įregistravo Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, o 1995-10-19 Sudeikių seniūnijoje. 1999-05-28 Utenos apskrities viršininko sprendimu Nr. 39969-40-8500 N. M. buvo atkurtos į jo tėvo valdytą 11,97 ha žemės sklypą, grąžinant jį natūra. V. G. nuosavybės teise priklausantys pastatai pavėsinė, stoginė, kiemo statiniai atsidūrė N. M. vardu registruotame žemės sklype. Nuosavybė N. M. buvo atkurta 1999-05-28, o 1999-09-28 žemė parduota S. Š., o 1999-11-03 žemę perpirko D. R., kuri ją pardavė S. 1999-05-28 Utenos apskrities viršininko sprendimu N. M. atkuriant nuosavybės teises žemę, nebuvo nustatytos specialios žemės naudojimo sąlygos; nebuvo nurodyta apie sklype esančius V. G. priklausančius statinius ir nebuvo nustatytas servitutas prieiti prie V. G. nuosavybės teise priklausančių statinių. Utenos apskrities valdytojo administracijos ( toliau UAVA) 1995-10-13 įsakymu Nr.5-147 Dėl žemės paėmimo į valstybės žemės fondą Utenos rajone buvo nutarta paimti į valstybinį žemės fondą UAB „Komresta“ 1,3 ha žemės sklypą Alaušų kaime. Nuo įsakymo pasirašymo datos Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis tarp Utenos rajono valdybos ir UAB „Komresta“ laikytina nutraukta. V. G., įgijęs statinius iš UAB „Komresta“ po statiniais neturėjo nuomojamos žemės. V. G. įgyti statiniai iš UAB „Komresta“ yra žuvę. Juos sunaikinę asmenys nėra nustatyti, ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 89-1-0846-04 dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 178str., 1d., 187str., 1d., ir 228 str. 1d., suėjus senaties terminui, nutrauktas. V. G. statiniai yra išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Atsakovas gali būti tik tretysis asmuo, kuriam jokių teisinių pasekmių nesukuriama. Reikalavimas yra tik trečiojo asmens statusui, vien dėl to ieškinys atmestinas. Ieškovų reikalavimas dėl servituto nustatymo negali būti patenkintas, nes žuvusiam daiktui servitutas netaikomas. Servitutas negali būti nustatomas ir dėl to, kad toje vietoje stovi I. ir G. S. statiniai, jie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, jų neprašo ieškovas nugriauti, išregistruoti. Civilinėje byloje Nr. 2-116-356/2007, atsiliepime V. G. nurodė, kad apie tai, kad žemė grąžinta N. M. ir pažeidžiant įstatymus žemės plane nebuvo pažymėti jam priklausantys statiniai ir nenustatytas servitutas šiais statiniais naudotis, jis sužinojo tik 2005 m. Prie šio atsiliepimo V. G. pridėtame 2005-06-23 Utenos raj. apyl. prokuratūros pranešime nurodyta, jog V. G. informuotas, kad Žemės sklype sprendimu nebuvo nustatyti servitutai dėl naudojimosi V. G. statiniais. V. G., sužinojus 2005-06-23 apie servituto nenustatymą prie jo statinių jis per 1 mėnesį turėjo kreiptis dėl servituto nustatymo (Atkūrimo įstatymo 19 str. 1d., ABTĮ 33str.1d.). Pirmas ieškinys dėl servituto nustatymo buvo pateiktas teismui 2007-03-20 praleidus 30 dienų terminą, praėjus 21 mėnesiui. Reikalavimo įpareigoti Utenos rajono savivaldybės administraciją be S. sutikimo išduoti leidimą V. G. atstatyti (rekonstruoti) sunaikintus statinius tenkinti nėra pagrindo, nes V. G. priklausę pastatai yra žuvę. Šią aplinkybę patvirtina antstolio L. J. 2007-06-07 faktinių aplinkybių protokolas Nr. 53/07/4. Pavėsinės žuvimo faktą patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-30 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-273/2008. V. G. priklausę statiniai yra išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. S. yra sąžiningi žemės sklypo įgijėjai. Jiems įsigyjant žemės sklypą, V. G. statiniai buvo žuvę, S. apie juos nežinojo. LR Statybos įstatymo 33 str. nurodo, kokius dokumentus privalo pateikti statytojas, kad jam būtų išduotas leidimas, t..y žemės sklypo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, žemės sklypo bendraturčių sutikimą. V. G. nėra S. priklausančio žemės sklypo bendrasavininkas, neturi jo valdymo ar nuomojimo patvirtinančių dokumentų. Atsakovų I. ir G. S. atstovo prašymą paskirti bendraieškiui ir prokurorui, padavusiam ieškinį ginant viešąjį interesą po 20000 Lt baudas atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 80-86).

9Apeliaciniu skundu ieškovas Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokurorė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti. Skundui pagrįsti nurodo, kad teismas sprendime visai nepasisakė dėl ginčijamo individualaus administracinio akto teisėtumo. Teismas neatkreipė dėmesio, kad ieškovas šioje byloje pareiškė reikalavimą prašydamas patikslintu administraciniu aktu nustatyti S. privačioje žemėje servitutą. Atsižvelgiant į LR įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" (iki 1997-01-22 galiojusi redakcija) 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, valstybės išperkama žeme yra laikomi žemės sklypai, kuriuos užima privačių namų valdos (sodybos) ir kiti fiziniams bei juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantys pastatai kaimo vietovėje. Pagal šį teisinį reguliavimą žemės sklypas, užimtas V. G. nuosavybės teise priklausančiais statiniais, negalėjo būti grąžinamas natūra. Pagal teisės aktus, galiojusius iki nuosavybės teisių atkūrimo N. M., V. G. turėjo būti suformuotas žemės sklypas jo turimų statinių eksploatavimui. 1997-07-09 įsigaliojo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, pagal kurio nuostatas V. G. žemės sklypas prie nuosavybės teise turimų statinių negalėjo būti formuojamas. Nuosavybės teisių atkūrimo N. M. metu, V. G. turėjo būti nustatytas servitutas, kad šis galėtų prieiti prie nuosavybės teise turimų statinių. To Utenos apskrities viršininko sprendimu padaryta nebuvo. Todėl teisingausia būtų buvę patikslinti minėto sprendimo 3 punktą, nustatant atsakovų žemės sklypui servitutą.

10V. G., būdamas teisėtas statinių savininkas, turi teisę juos atstatyti, net jeigu tam prieštarauja S. Norint sunaikintus statinius atstatyti be žemės sklypo savininkų leidimo, reikalingas teismo leidimas. Tik leidus V. G. atstatyti sunaikintus statinius ir nustačius jam servitutą, bus galima laikyti, kad V. G. pažeistos teisės yra atstatytos. Nors šis Utenos apskrities viršininko 1999 m. gegužės 28 d. sprendimo 3 punkto patikslinimas kaip ir antrasis ieškovo reikalavimas, tiesiogiai pakeistų civilinius teisinius santykius, 2011-10-28 sprendime neaptartas ir neįvertintas. Teismas nepateikė nei įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados vertinimo nei įrodymų, dėl kurių teismas atmetė ieškovo reikalavimus. Apeliantas mano, kad teismas nepilnai įsigilino į faktines aplinkybes ir klaidingai įvertino, jog ieškovas praleido 30 dienų terminą (Atkūrimo įstatymo 19 str. l d., ABTĮ 33 str. l d.) kreiptis į teismą. Ieškovas, gindamas viešąjį interesą, 2007-02-13 gavęs LR Seimo kontrolieriaus pažymą ir surinkęs medžiagą, 2007-03-20 kreipėsi su ieškiniu į teismą. Turėtų būti taikomi LR CK 1.125 str. nustatyti ieškinio senaties terminai, kai ši byla 2009-10-01 Panevėžio apygardos teismo nutartimi Nr. 2S-350-280/2009 dėl kompleksinio ginčo buvo perduota nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

11Teismas sprendime neįvertino rašytinių įrodymų ir įvardijo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad V. G. statiniai, kurie yra žuvę, yra išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. V. G. nuosavybės teise priklausančius, 1995-06-29 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 2DM-6228 pagrindu iš UAB „Komresta" įgytus statinius: poilsio namą unikalus Nr. ( - ) , poilsio namą, unikalus Nr. ( - ) , pirtį, unikalus Nr. ( - ) , ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ) , pavėsinę ,unikalus Nr. ( - ) , stoginę, unikalus Nr. ( - ) , kiemo statinius (lauko tualetai, kanalizacijos šuliniai, takai, tiltelį, lieptelius (2vnt.), tvorą) unikalus Nr. ( - ) , 1995-07-10 įregistravo Respublikiniame inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biure, tačiau biuras šių duomenų valstybiniam žemės kadastro duomenų registrui neperdavė, nors Vyriausybės nutarimu buvo įpareigotas tai padaryti. Todėl, N. M. registruojant nuosavybės teises į grąžintiną žemės sklypą nebuvo matoma, kad sklype stovi V. G. priklausantys statiniai, kuriais naudotis nėra numatytas servitutas. Tai rodo, kad teismas dėl klaidingo faktinių aplinkybių konstatavimo, padarė klaidingas išvadas ir priėmė neteisėtą sprendimą. Teismas 2011-10-18 žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės metu neapklausė bendraieškio prašomų apklausti liudytojų apie esmines bylos aplinkybes, nenurodė motyvų, kokius įstatymus taiko, apsiribodamas tik kelių dokumentų vertinimu (5 t., b. l. 88-91).

12Atsakovas Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad skunde keliami reikalavimai ir grindžiami motyvai yra nepagrįsti. 1991-10-15 į Utenos rajono Sudeikių agrarinės reformos tarnybą kreipėsi N. M. dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, esančią ( - ) , Utenos rajone. 1998-05-28 Utenos apskrities viršininko sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 11,97 ha žemės. Atkuriant nuosavybės teises natūra, nuosavybės teisių atkūrimo byloje, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto 3 punkte parašyta, kad žemės sklype Nr. 5/30-2 yra įsiterpusios kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančios žemėnaudos: „elektros tiekimo linijos transformatorinė ir 5 aukštos įtampos elektros linijos atramos - 0,02 ha ir prie kelio Alaušai - Bajoriškiai Nr. 1210 aptvertas 2,0 x 2,5 medine tvorele koplytstulpis - 0,005 ha. Nei žemės tvarkymo byloje, nei žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nėra užfiksuota jokių duomenų apie šiame žemės sklype kitiems asmenims priklausančius ar apskritai esančius statinius, pastatus. Utenos apskrities viršininko 1999-05-28 sprendimas yra priimtas teisėtai ir pagrįstai. Apelianto reikalavimas įpareigoti patikslinti Utenos apskrities viršininko 1999-05-28 sprendimo 3 punktą, nustatant minimam žemės sklypui servitutą - teisę naudotis sklypo dalimi yra nepagrįstas ir prieštaraujantis teisės aktų reikalavimams. LR CK 4.124 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais - administracinis aktas. Atsižvelgiant į tai, neva esantiems statiniams, kuriuos apeliantas įvardija, nebūtų įmanoma nustatyti servituto administraciniu aktu, t. y. patikslinant minėto sprendimo 3 punktą. LR žemės įstatymo 23 straipsnis reglamentuoja kada gali būti nustatomas servitutas administraciniu aktu. Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės, patvirtintos LR Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289 „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo" reglamentuoja servitutų nustatymo tvarką administraciniu aktu. Kadangi tai yra privačios nuosavybės teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas žemės sklypas, jame nustatyti servitutą administraciniu aktu nebūtų galimybės ir toks teismo sprendimas negalėtų būti įgyvendintas. Apeliantas (ieškovas) ir bendraieškis praleido 1 mėnesio senaties terminą administracinio akto apskundimui. Nepagrįsti apelianto reikalavimai pripažinti V. G. teisę nustatyta tvarka gauti sunaikintų statinių projektavimo sąlygų sąvadą projektą ir leidimą šių statinių atstatymui (rekonstrukcijai) be atsakovų S. sutikimo, kadangi tai prieštarauja imperatyvioms teisės aktų normoms ir jų reikalavimams. Kadangi statinių nėra, tai neįmanoma įgyvendinti. Statinius bendraieškis pageidauja atstatyti ne jam nuosavybės teise priklausančiame sklype, to pasėkoje, būtų pažeisti privačios nuosavybės savininkų teisės ir interesai (5 t., b. l. 94-97).

13Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Utenos rajono savivaldybės administracija prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad byloje yra pateikti duomenys, kad bendraieškiui priklausę statiniai yra neišlikę. Kadangi viešpataujančių daiktų nėra -servitutas negali būti nustatytas. LR CK 4.124 straipsnis reglamentuoja, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais - administracinis aktas. LR Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalis nurodo kokiais atvejais administraciniu aktu servitutai yra nustatomi. Nagrinėjamu atveju, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos teisė nustatyti servitutą apskritai nėra suteikta. Vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame yra statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais LR įstatymų nustatytais pagrindais. Bendraieškis nėra žemės sklypo savininkas, valdytojas ar naudotojas. Atstačius žuvusius statinius būtų nepagrįstai apribotos S. nuosavybės teisės. 2010-09-06 LR aplinkos ministro įsakymu Nr.Dl-736 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr.215 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas" ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiu galios" statybos techninis reglamentas STR L05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas" neteko galios nuo 2010-10-01. Tai yra projektavimo sąlygų sąvadas yra neberengiamas. Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalis reglamentuoja, kad statinio rekonstravimas yra statybos rūšis, kurios tikslas perstatyti statinį (pakeičiant statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Apeliantas nenurodo kokių išmatavimų statiniai būtų pastatyti (nėra aiškus būsimas pastatų ilgis, plotis ir aukštis), todėl nežinant kokiai kategorijai būtų priskiriami rekonstruojami statiniai, iš esmės negalima nustatyti kokie statybą leidžiantys dokumentai (tarp jų ir projektas bei leidimas) būtų reikalingi šiuo atveju (5 t., b. l. 99-101).

14Bendraieškis V. G. pateikė pareiškimą prie prisidėjimo prie apeliacinio skundo (5 t., b. l. 106-107).

15Atsiliepime į apeliacinį skundą bendraieškis V. G. nurodo, kad su skundu sutinka visiškai. Utenos rajono apylinkės teismas priimdamas sprendimą pažeidė LR CPK 180-183 str. ir 185 straipsnių normas ir nukrypo nuo LAT suformuotos nurodytų normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Teismas neįvertino ir neištyrė visų bylos aplinkybių, netyrė pateiktų rašytinių įrodymų ir dėl jų nepasisakė, be pagrindo atsisakė apklausti liudytojus, buvo neobjektyvus ir vienašališkas, vadovavosi tik atsakovų pateikta rašytine baigiamąja kalba. Teismas neįvykdė pareigos aptarti kiekvieno įrodymo turinį, įrodomąją galią ir ryšį su kitais įrodymais, nepasisakė apie individualaus administracinio akto teisėtumą, abstrakčiai argumentavo, savo priimtą sprendimą. Teismas sprendime konstatavo, jog reikalavimas yra tik trečiojo asmens statusui, vien dėl to ieškinys atmestinas. Toks teismo konstatavimas neatitinka tikrovės ir rašytinių įrodymų, nes statiniai nėra išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Bendraieškis 1995-06-29 pagal pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo iš UAB "Komresta" poilsio namus, pirtį, ūkinį pastatą, pavėsinę, poilsio aikštelę ir kiemo įrenginius, kurie 2004 m. gegužės mėn., savavališkai buvo nugriauti, o kiti statiniai yra užvaldyti. To pasėkoje buvo kreiptasi į Utenos r. apylinkės prokuratūrą. Teismas nagrinėdamas civilinę bylą neišanalizavo visų rašytinių dokumentų. Apeliaciniame skunde ieškovas teisingai nurodo ir prašo, jog teisingausia būtų buvę patikslinti Utenos apskrities viršininko 1999 m. gegužės 28 d. sprendimo 3 punktą, nustatant žemės sklypui servitutą. Teismas nesirėmė nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančiais teisės aktais, nes ieškiniu buvo siekiama ištaisyti UAVA apsirikimą. Teismas neištyrė aplinkybių, susijusių su pastatų tiksline paskirtimi. Ieškovo nuomone, statiniai negali būti naudojami atskirai, nes sudaro vientisą objektą (kaimo turizmo), todėl nustatytino servituto turinys atitinka CK 4.111, 4.112 straipsnių reikalavimus.

16Dėl Utenos apskrities viršininko administracijos padarytų klaidų pažeidinėjama jo konstitucinės teisės ir laisvės tinkamai naudotis nuosavybe, todėl Utenos rajono prokuratūra įvykdė jo pasiūlymą kreiptis į teismą dėl viešo intereso gynimo. Jei neteisėtais administraciniais aktais yra sudarytos prielaidos vykdyti tam tikrą veiklą, atlikti atitinkamus darbus ir pan., tačiau šie administraciniai aktai dar nėra realizuoti, jų panaikinimas leidžia užkirsti kelią neteisėtai veiklai ir tuo pačiu apginti viešąjį interesą. Tačiau jei neteisėti administraciniai aktai jau yra sukėlę materialinius teisinius padarinius, vien administracinio akto panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų apginti viešojo intereso. Todėl ieškovas teismui nurodė, kad šiuo metu V. G. nuosavybės teise priklausantys statiniai, stovintys S. priklausančiame žemės sklype, yra sunaikinti. Tačiau V. G., būdamas teisėtas minėtų statinių savininkas, turi teisę statinius atstatyti, net jeigu tam ir prieštarauja S. Norint sunaikintus statinius atstatyti be žemės sklypo savininkų leidimo, reikalingas teismo leidimas. Tik leidus atstatyti sunaikintus statinius ir nustačius jam servitutą prie statinių prieiti, bus galima laikyti, kad V. G. pažeistos teisės yra atstatytos. Šis reikalavimas teismo sprendime nebuvo išspręstas, todėl teisingai ieškovas nurodo, kad 2011-10-28 sprendime nėra neaptartas ir neįvertintas šis reikalavimas. Motyvuojamoje sprendimo dalyje teismas nepateikė nei įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados vertinimo nei įrodymų, dėl kurių atmetė ieškovo reikalavimus (5 t., b. l. 108-111).

17Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai I ir G. S. prašo apelianto skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo motyvais.

181. Mano, kad teismas tinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, susijusius su servituto nustatymu sklypui:

191.1. UAVA sprendimu nuosavybės teisė į sklypą atkurta pagrįstai. Piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti LR įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami bei sprendimai dėl jų priimami laikantis Atkūrimo įstatymo nuostatų (Atkūrimo įstatymo 21 str. 1 d.). UAVA sprendimas priimtas 1999-05-28. Atkūrimo įstatymas įsigaliojo 1997-07-09. Taigi UAVA sprendimo priėmimui taikomas ne apelianto minimas įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusi nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų", tačiau Atkūrimo įstatymas. Kaimo vietovėje esanti žemė, kuri nuomos pagrindais yra suteikta fiziniams ir juridiniams asmenims jų nuosavybės teise turimų ūkinės-komercinės paskirties pastatų ir statinių eksploatacijai, taip pat grąžinama natūra (Atkūrimo įstatymo 4 str. 11 d., 12 str. 2 p.). Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2005-06-23 bendraieškiui priklausę statiniai jau buvo žuvę. Bendraieškis nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų nustatyti, iki kada statiniai buvo išlikę, S. paaiškina, kad nuo pat sklypo įsigijimo nuosavybėn 2001-01-22 bendraieškio nurodomų statinių sklype nėra pastebėję. Vienintelis bendraieškio statinys, kurį S. rado savo žemės sklype, buvo jo neteisėtai pastatyta pavėsinė, kurią Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įpareigojo bendraieškį nugriauti. Byloje nėra įrodymų, kad statiniai buvo UAVA spendimu grąžintame žemės sklype. Bendraieškio nuomone, S. priklausančiame žemės sklype buvo tokie bendraieškiui priklausantys statiniai: pavėsinė, stoginė, kiemo statiniai. Pavėsinės ir stoginės paskirtis, nurodyta byloje pateiktuose viešo registro išrašuose, yra pagalbinė-ūkio. Kiemo statiniai - tai lauko tualetai, takelis, lieptas. Šie kiti statiniai skirti pavėsinės ir stoginės naudojimui, taigi yra pavėsinės ir stoginės priklausiniai (CK 4.19 str. 1 d.). Visiems šiems statiniams esant ūkio paskirties, po jais esanti žemė (jeigu būtų nustatyta kad statiniai nebuvo žuvę UAVA sprendimo priėmimo metu) pagrįstai buvo sugrąžinta ankstesniems žemės savininkams (Atkūrimo įstatymo 4 str. 11 d., 12 str. 2 p.).

201.2. Sprendimas palikti UAVA sprendimą nepakeistą yra motyvuotas ir pagrįstas. Bendraieškiui nuosavybės teise priklausantys statiniai yra žuvę, taigi nėra viešpataujančio daikto, kuriam galėjo būti nustatytas servitutas (CK 4.130 str. 1 d. 3 p., 4.133 str.). Tai, kad statinių sklype nėra išlikę, įrodo: apelianto 2005-06-23 raštas bendraieškiui; bendraieškio 2006-12-28 atsiliepimas į ieškinį (c. b. Nr. 2-1780-356/2006); antstolio L. J. 2007-06-07 faktinių aplinkybių protokolas Nr. 53/07/4, kuriame nurodoma, kad sklype nebuvo rastas nei vienas iš bendraieškio nurodomų statinių; pavėsinės žuvimo faktą patvirtina ir minėta LAT (prijungtos c. b. medžiaga) nutartis; kartu su 2007-06-04 atsiliepimu pateiktas UAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus J. S. 2007-05-21 raštas. Apeliantas ir/ar bendraieškis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių viešpataujančių daiktų buvimą. Servituto nustatymui yra būtina konkrečiai nurodyti koks daiktas pripažintinas viešpataujančiu bei tarnaujančiu. Apeliantas nurodo statinių unikalius numerius, pateikia registro išrašą. Tačiau sklype nėra nei vieno apelianto nurodyto bendraieškiui priklausančio statinio. Vadinasi, pateikti NTR įrašai yra neteisingi ir nurodomi duomenys turi būti išregistruoti iš NTR. Tuo atveju, kai viešame registre įrašytų duomenų teisingumas ginčijamas civilinio proceso nustatyta tvarka, šių duomenų teisingumas nustatomas remiantis įrodymų visuma (CPK 185 str.). S. ir kiti atsakovai rašytiniais įrodymais įrodo, kad sklype nėra nei vieno statinio ir tokiu būdu paneigė NTR duomenis. Taigi ieškovų reikalavimas pagrįstai atmestas, neįrodžius viešpataujančio daikto buvimo sklype aplinkybės (CK 4.111 str. 1 d.).

21Bendraieškio nuosavybės teisė į statinius yra pasibaigusi. Nustačius, kad daiktas neegzistuoja, nuosavybės teisė negali būti realizuojama, ši teisė pasibaigia. CK nustato, kad daikto žuvimas yra servituto, uzufrukto, ilgalaikės nuomos, hipotekos, įkeitimo pabaigos pagrindas (CK 4.130 str. 1 d. 3 p., 4.133 str., 4.150 str. 1 d. 5 p., 4.155 str., 4.169 str. 1 d. 2 p., 4.224 str. 1 d. 2 p.). NTR nuostatų 35 punktas nustato, kad daiktinės teisės išregistruojamos, kai žūva (ar išnyksta) nekilnojamasis daiktas. Nustačius, kad nei apeliantas ar bendraieškis nėra nuosavybės teisės turėtojas, reikalavimas dėl servituto nustatymo atmestas pagrįstai — nei apeliantas, nei bendraieškis neturi teisės inicijuoti servitutų nustatymą (CK 4.124 str. 3 d.).

22Reikalavimas dėl sprendimo papildymo nustatant servitutą yra neįvykdomas. Šiuo metu visose vietose, kuriose ieškovų teigimu stovėjo bendraieškiui nuosavybės teise priklausę statiniai, yra nauji ir teisėtai pastatyti bei S. nuosavybės teise priklausantys statiniai. Vienoje vietoje negali būti dviejų statinių (Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p.). Sprendimu pagrįstai konstatuota, kad bendraieškis, siekdamas pastatyti atitinkamus statinius, visų pirma turėtų nuginčyti S. statinių teisėtumą. Ieškinį patenkinus, sprendimas negalėtų būti įgyvendinamas, esančių statinių vietoje pastatyti naujus statinius neįmanoma.

23S. yra sąžiningi žemės sklypo įgijėjai. Statinių teisinė registracija nėra susieta su S. priklausančiu sklypu. Iš NTR duomenų nėra aišku, kurioje konkrečioje vietoje statiniai yra, jie nėra įregistruoti kaip esantys S. sklype. Apelianto nurodomi kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. 8293-4002-1077, yra paties bendraieškio sklype. Todėl nepagrįstas reikalavimas nustatyti servitutą šių statinių naudojimui, kai jie yra pastatyti kitame sklype, negu kad prašoma nustatyti servitutą. Viešajame registre nenurodyti duomenys negali riboti S. nuosavybės teisės į sklypą (CK 4.9 str. 2 d., 4.48 str. 2 d.). S. paaiškino, kad statinių sklypo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu sklype nebuvo. S. neturėjo ir negalėjo turėti duomenų, kad sklype kažkada stovėjo bendraieškiui priklausę staliniai. Apeliantas S. sąžiningumo prezumpcijos nepaneigė.

24UAVA sprendimo papildymas, kurio siekia apeliantas, nėra teisiškai galimas. Administraciniai aktai, susiję su nuosavybės teisės atkūrimu bei daiktinių teisių įregistravimu, negali būti tikslinami. Servitutų įregistravimas Nekilnojamojo turto registre iš esmės būtų naujų servitutų nustatymas žemės sklypui, tokiu atveju servitutai gali būti nustatomi tik teismo sprendimu pagal CK 4.126-4.129 straipsniuose nustatytas taisykles. Vėlesnis servitutų nustatymas administraciniu aktu yra draudžiamas (CK 4.9 str. 2 d., 4.48 str. 2 d.). Po žemės sklypo perėjimo S. nuosavybėn, žemės sklypo ribojimas papildant administracinį aktą ir nustatant servitutus yra draudžiamas. Net jeigu būtų nuspęsta šiuos servitutus UAVA sprendime numatyti, jų registracija, yra draudžiama. Servitutų neįregistravus, jie nesukelia jokių teisinių padarinių (CK 4.124 str. 2 d.). Apelianto prašomi servitutai galėtų būti nustatyti tik pareikalavus juos nustatyti teismo sprendimu (CK 4.126 str. 1 d.). Todėl nepagrįsta ir apelianto prielaida, kad nėra aišku kaip savo tariamai pažeistas teises turėtų ginti bendraieškis. Reikalavimas nustatyti servitutus teismo sprendimu nėra pareikštas.

25Bendraieškio žuvę daiktai gali būti naudojami kitame žemės sklype. Nei vieno iš statinių naudojimas pagal tiesioginę paskirtį nesusijęs su sklypu. Tai, kad bendraieškis statiniais gali naudotis kitame žemės sklype patvirtina ta aplinkybė, kad neteisėtai pastatęs pavėsinę bendraieškis buvo įpareigotas nugriauti, tačiau pavėsinė nebuvo nugriauta, o perkelta į bendraieškio nuomojamą žemės sklypą. Tai patvirtina antstolio L. J. 2008-08-05 faktinių aplinkybių protokolas. Minėtas protokolas patvirtina, kad pavėsinė — kilnojamas turtas. Ieškiniu siekiama teisės naudotis ne statiniais, tačiau sklypo dalimi. Taigi ieškiniu yra siekiama kitų tikslų, negu yra nurodoma CK 4.111 straipsnyje, t. y. naudoti pagal paskirtį nekilnojamuosius daiktus. Tokiu būdu apeliantas su bendraieškiu teise reikšti ieškinį dėl servituto nustatymo naudojasi priešingai šios teisės paskirčiai (CK 1.137 str. 5 d.). Bendraieškis statinius gali naudoti pagal tikslinę paskirtį bet kuriame kitame žemės sklype. Tai sudarė savarankišką pagrindą ieškinį atmesti (CK 1.137 str. 5 d.).

26Bendraieškiui priklausiusių statinių gyvavimo trukmė yra pasibaigusi. Pavėsinė ir Stoginė yra pastatyti iš medžio 1978 metais. Pavėsinės, pastatytos iš medžio konstrukcijų, gyvavimo trukmė yra 30 metų (Pavėsinės gyvavimo trukmė baigėsi 2008 metais, STR priedo 61.2 p.), stoginės, pastatytos iš medžio gyvavimo trukmė yra 35 metai (STR priedo 8.2 punktas, gyvavimo trukmė baigėsi 2013 metais), medinio tilto - 20 metų (STR priedo 40.3 punktas), medinės tvoros - 20 metų (STR priedo 59.3 punktas), lauko tualetų - 20 metų (STR priedo 57.2 punktas). Servitutas negali būti paliekamas galioti viešpataujančiam daiktui, kurio tinkamumo naudoti terminas yra pasibaigęs, t. y. daiktas yra žuvęs (CK 4.111 str. 1 d., 4.130 str. 1 d. 3 p.). Nežinoma ar statiniai buvo sunaikinti ar sunyko patys. Nėra duomenų, kurie įrodytų, kad statiniai žemės sklype buvo S. sudarant sklypo pirkimo — pardavimo sutartį. STR nurodyti maksimalūs Statinių gyvavimo terminai gali būti taikomi konkretiems statiniams tik tuomet, kai šie buvo rūpestingai naudojami ir prižiūrimi. Nėra jokių įrodymų, kurie leistų manyti, kad bendraieškis ar ankstesnis statinių savininkas UAB „Komresta" būtų prižiūrėjęs ir rūpinęsis statiniais. Vadinasi, statiniai buvo sunykę dar iki S. sudarant žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį 2000-12-22. Todėl bendraieškis negalėjo ir negali turėti teisėtų lūkesčių, kad statiniais galėtų naudotis neribotą laiką.

271.3. Atkūrimo įstatymas nustato, kad administracinis aktas, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka, gali būti ginčijamas per 30 dienų nuo sužinojimo apie šį dokumentą priėmimo dienos (Atkūrimo įstatymo 19 str. 1 d., ABTĮ 33 str. 1 d.). Kai civilinėje byloje nagrinėjami reikalavimai, kurių vieni yra civilinio, kiti - administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai. Byloje yra ginčijamas UAVA sprendimas. Todėl ieškinys turėjo būti pateiktas per 30 dienų nuo apelianto ir bendraieškio sužinojimo apie UAVA Sprendimą. Apeliantui ir bendraieškiui apie sprendimą tapo žinoma 2005-06-23. 2006-10-17 UAVA teisme pateikė ieškinį, kuriuo reikalavo pašalinti savavališkos statybos padarinius, esančius atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Civilinėje byloje atsakovu buvo patrauktas bendraieškis, kuris 2006-12-28 teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog apie tai, kad žemė grąžinta N. M. ir žemės plane nepažymėti jam priklausantys statiniai bei nenustatytas servitutas, jis sužinojo 2005 m. Kartu su minėtu atsiliepimu bendraieškis pateikė 2005-06-23 Utenos rajono apylinkės prokuratūros (apelianto) pranešimą bendraieškiui, patvirtinantį, jog 2005-06-23 bendraieškis buvo informuotas, kad sklypas buvo suformuotas bei vėliau perėjo S. nuosavybėn. Tai, apeliantui šios aplinkybės buvo žinomas dar likus daug laiko iki ieškinio pareiškimo, patvirtina ir 2006 spalio mėn. atsakymas Seimo kontrolieriui. Bendraieškis apie tai, kad servitutai nėra nustatyti sužinojo 2005 m., ieškinys teisme pateiktas 2007-03-20. Taigi 30 dienų ieškinio senaties terminas reikšmingai praleistas (CK 1.126 str. 2 d.). Nei apeliantas, nei bendraieškis prašymo dėl senaties termino ataujinimo nepateikė. Teismas nustatė, kad prokuroras apie tariamą teisių pažeidimą nuosavybės teisių atkūrimo procese sužinojo ne vėliau kaip 2007-07-20, tačiau ieškinį teismui pateikė 2007-11-13, todėl pagrįstai laikė, kad praleidas 30 dienų terminas (Atkūrimo įstatymo 19 str. 1 d.).

28Nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad apie aplinkybes, kurios sudaro ieškinio pagrindą byloje, apeliantui tapo žinoma tik gavus Seimo kontrolieriaus pažymą 2007-02-09. Seimo kontrolieriaus pažyma didžiąja dalimi paremta paties apelianto pateikta 2006 m. spalio mėn. paaiškinimu, o visos faktinės aplinkybės, kuriomis remiamasi byloje, apeliantui buvo žinomas dar 2006 m. spalio mėn. Byloje ieškinio pagrindą sudaro tokios aplinkybės: UAVA sprendimu N. M. atkurta nuosavybės teisė; UAVA sprendimu suformuotame sklype stovėjo bendraieškiui priklausę statiniai; UAVA sprendimu nebuvo nustatytas servitutas prieiti prie benraieškiui priklausančių statinių. Seimo kontrolieriaus pažymoje nustatyta, kad apeliantas jam 2006-10-18 pateikė išsamų paaiškinimą dėl V. G. skunde nurodytų aplinkybių. Seimo kontrolieriaus pažyma parengta atsižvelgiant į 2006-03-23 bendraieškio skundą ir 2006 m. spalio pažymą. Ta aplinkybė, kad Seimo kontrolierius „nurodė" apeliantui kreiptis į teismą, nedaro įtakos faktui, kad apeliantui ir bendraieškiui apie visą šią tariamą problemą buvo ilgą laiką žinoma bei šie asmenys turėjo visas galimybes dar nuo 2005 m. ieškinį pareikšti teisme.

291.4. Panevėžio apygardos teismas yra pasisakęs dėl Seimo kontrolieriaus pažymos teisinės galios. Apeliantas nepateikia jokių savarankiškų argumentų ar motyvų, kurie patvirtintų apelianto prielaidų pagrįstumą, vien tik formaliai atkartoja Seimo kontrolieriaus pažymoje pateikiamas prielaidas. Prie nagrinėjamos bylos 2008-08-06 prijungtoje byloje bendraieškis buvo įpareigotas nugriauti neteisėtai savavališkai S. žemės sklype pastatytą pavėsinę. Minėtoje byloje Panevėžio apygardos teismas, vertindamas Seimo kontrolieriaus pažymos įrodomąją galią, konstatavo, kad Utenos rajono apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi Seimo kontrolieriaus pažyma, kurioje nurodytas aplinkybes traktavo kaip visiškai įrodytas. Pažyma yra rekomendacinio pobūdžio dokumentas, joje minimos aplinkybės negali būti laikomos įrodytomis. Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo palikta nepakeista. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad Seimo kontrolieriaus pažymose nurodomos prielaidos neturi prejudicinės galios byloje bei turi būti bylos šalių įrodinėjamos, o pateiktas juridinis veiklos ar aplinkybių įvertinimas nėra įrodymas ir neturi teismui privalomos galios. Seimo kontrolieriaus pažymoje ignoruojamos aplinkybės, kurias sprendimu teismas nustatė pagal rašytinius įrodymus: bendraieškiui priklausę statiniai yra žuvę; jų vietoje pastatyti S. priklausą statiniai; S. yra sąžiningi sklypo įgijėjai; sklype nebuvo įregistruoti bendraieškiui priklausę statiniai; apeliantas ir bendraieškis yra reikšmingai praleidę terminą ieškiniui teisme pareikšti.

302. Skunde nurodomi sprendimo netikslumai nesudaro pagrindo abejoti sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu. Sprendime iš tiesų keletą kartų nurodoma, kad statiniai yra išregistruoti iš NTR. Nėra pagrindo sutikti, kad dėl šio neatitikimo byla buvo išspręsta neteisingai. Ne statinių teisinė registracija, tačiau faktinis jų buvimas žemės sklype sudaro pagrindą teikti reikalavimą dėl servituto nustatymo jų naudojimui. Tuo atveju, kai viešame registre įrašytų duomenų teisingumas ginčijamas civilinio proceso nustatyta tvarka, šių duomenų teisingumas nustatomas remiantis įrodymų visuma. Esminę reikšmę turi tai, kad statinių teisinė registracija nėra susieta su sklypu. Atsakovai mano, kad spendime teigiant, jog statiniai yra išregistruoti iš NTR, turėta omenyje aplinkybė, kad statiniai nėra įregistruoti atsakovų sklype ir nėra aišku kur jie yra. Remdamasis šiuo statinių registracijos neapibrėžtumu, teismas pagrįstai pateikė išvadą, kad statiniai nėra įregistruoti sklype.

313. Apeliantas neįrodo aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą bendraieškiui suteikti statybos leidimą. Apeliantas prašo priimti neteisėtą sprendimą. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji reikalavimai asmeniui norinčiam įgyvendinti statytojo teisę. Asmuo turi atitikti tokias privalomas sąlygas: būti žemės sklypo savininkas ar valdyti žemės sklypą kitais įstatymų nustatytais pagrindais (Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p.); turėti statybos leidimą (Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p.). Kitų būdų, kaip asmuo gali realizuoti teisę būti statinio statytoju nenumato jokie teisės aktai, tokių teisės aktų nenurodo ir pats apeliantas. Statybų teisė yra viešoji teisė, kuriai yra taikomas administracinių teisinių santykių reguliavimo metodas, kur yra draudžiama visa tai, kas nenumatyta įstatyme. Ieškovų reikalavimas, pripažinti bendraieškiui teisę nustatyta tvarka gauti Statinių projektavimo sąlygų sąvadą, projektą ir leidimą statinių statybai be atsakovų sutikimo, yra reikalavimas leisti bendraieškiui realizuoti statytojo teises, užstatant žemės sklypą prieš teisėtų jo savininkų valią naujais statiniais. Apeliantas nėra pateikęs jokių projektinių sprendinių, kuriems leidimo yra prašoma. Leidimas statybos darbams vykdyti gali būti išduodamas tik apsvarsčius konkrečius projektinius sprendinius ir tik tokių konkrečių sprendinių įgyvendinimui (STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai" 6 p.). Pareikštas reikalavimas negali būti įgyvendintas. Vietose, kuriose stovėjo bendraieškiui priklausę statiniai, šiuo metu yra pastatyti atsakovams nuosavybės teise priklausantys statiniai. Taigi apeliantas prašo leisti statyti statinius ant S. priklausančių statinių. Tokiu būdu visiškai paneigta S. įgyta nuosavybės teisė į šiuos statinius, kurie yra įregistruoti būtent sklype.

324. Apeliantas neįrodė viešojo intereso byloje. Prokuroras privalo pagrįsti teikiamą ieškinį dėl viešojo intereso pažeidimo, nurodyti konkretų materialinį teisinį santykį, turintį reikšmės viešajam interesui arba įstatymą, suteikiantį teisę reikšti civilinį ieškinį konkrečios kategorijos bylose. Reikiamų duomenų nenurodymas ieškinio pareiškime yra pagrindas teismui priimti nutartį ir skirti terminą trūkumams pašalinti (CPK 49 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje yra ginami vien tik privatūs bendraieškio interesai. Viešuoju interesu yra laikoma tik tai, kas yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei. Privatus fizinio asmens interesas atkurti nuosavybės teisę į ginčo pastatus, nelaikytinas viešojo intereso gynimu. Byloje nėra viešojo intereso, kadangi bendraieškio menama nuosavybės teisė yra pasibaigusi ir nėra ribojama. Ieškovas nepaneigė S. sąžiningumo prezumpcijos byloje, kad S. iki žemės sklypo įgijimo nuosavybėm nebuvo žinoma apie bendraieškio pretenzijas į naudojimąsi žemės sklypu. Bendraieškis turi visas galimybes ginti jo manymu pažeistas teises savo jėgomis, jis viso bylos nagrinėjimo teisme metu yra atstovaujamas advokatės, tai reiškia, kad turi reikiamus finansinius išteklius profesionaliam atstovui pasitelkti. Apeliantas posėdyje yra pripažinęs, kad visus procesinius dokumentus rengia ne pats, tačiau bendraieškio advokatė. Bendraieškis nepatenka į turinčių ribotas galimybes ginti savo teises ir teisėtus interesus asmenų grupę. Tai, kad bendraieškis turi visas galimybes savo teises apsiginti teisme savo jėgomis, patvirtina ir aktyvus pažeistų teisių gynimas - bendraieškis apie tariamai sunaikintus statinius informavo apeliantą, kreipėsi į Seimo kontrolierių, savo jėgomis ėmėsi atstatinėti sklype pavėsinę. Ieškinį prokuroras pareiškė nesant tam būtino pagrindo, todėl ieškinys pagrįstai atmestas. Bendraieškio siekis naudotis statiniais nėra visuotinai reikšmingas ar visuomenei naudingas reiškinys, kurį ginti turėtų valstybės lėšomis prokuroras. Tik jeigu konkrečioje byloje neteisėto sprendimo priėmimas dėl nuosavybės teisių į turtą atkūrimo daro ar gali daryti žalą visuomenei, jos daliai, daryti neigiamą įtaką žmonių gerovei, prokurorai įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti (CPK 49 str. 1 d., PĮ 19 str. 1 d.). Šioje byloje, prokuroras ieškinį pateikė išimtinai dėl privačių bendraieškio interesų, taigi neturėdamas tokios teisės (CPK 49 str. 1 d., PĮ 19 str. 1 d.). Apeliantas nepaneigia išvadų dėl bendraieškio galimybių savo jėgomis ginti tariamai pažeistas teises, neįrodo statinių reikšmės visuomenei, neįrodžius viešojo intereso, yra savarankiškas pagrindas sprendimą palikti nepakeistą (5 t., b. l. 112-134).

33Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad sprendime nustatyta, kad bendraieškio įgyti statiniai iš UAB „Komresta" yra žuvę, žuvusiam daiktui servitutas negali būti taikomas. Servitutas negali būti taikomas ir dėl to, jog toje vietoje, kurią nurodo apeliantas ir bendraieškis, stovi S. teisėtai pastatyti statiniai, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir kurių buvimas minėtoje vietoje nėra ginčijamas nei apelianto, nei bendraieškio. Mano, jog apelianto prašymas nustatyti žemės sklypui servitutą statiniams, kurių faktiškai nebėra, ir kurių vietoje pastatyti teisėti žemės sklypo savininkų statiniai, yra nelogiškas. V. G. minėti statiniai egzistuoja tik 1995-07-10 įregistruojant Respublikiniame inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro duomenyse, tačiau jie nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre. Atkuriant nuosavybės teises N. M., nebuvo konstatuota, kad jame buvo ginčo statiniai, nėra tiksliai nustatyta kada jie sunyko arba buvo nugriauti, neįvardyti kaltininkai, kas juos sunaikino, net ir prokuratūra, atlikusi tyrimą, nenustatė, kada V. G. minimi statiniai nugriauti, jei jie buvo nugriauti, todėl, mano, jog pats V. G. kaip turto savininkas turėjo pareigą pasirūpinti jais. Sprendime nustatyta, jog S. įsigijant žemės sklypą net nežinojo apie jų perkamame žemės sklype kadaise buvusius V. G. statinius, todėl jų nuosavybės teisė į negali būti ribojama. Inspekcija mano, kad nėra jokios įstatymo normos, kuri leistų V. G. svetimame sklype atstatinėti statinius. Statytojo teisė įgyvendinama išduodant jam įstatymo nustatyta tvarka statybos leidimą. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą statytojo teisė įgyvendinama, kai turimas žemės sklypas, įgytas nuosavybės, nuomos ar kita LR įstatymų nustatyta teise. Pagal Statybos įstatymo 4 straipsnio 4 dalį statinys turi būti statomas ir pastatytas, o jo sklypas taip tvarkomas, kad statybos metu ir naudojant ir prižiūrint pastatytą statinį kitų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, būtų išsaugotos arba pakeistos pagal statybos techninių ir specialių reikalavimų normatyvinių dokumentų nuostatas. Apeliantas prašo teismo leisti statyti bendraieškiui statinius svetimame sklype, be teisėtų to žemės sklypo savininkų sutikimo. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 str. 17 d., naujo statinio statyba - statybos rūšis, kurios tikslas - statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusi, sunaikintą, nugriautą statinį, todėl laikytina, jog S. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype be jų sutikimo, siekiama vykdyti naujų statinių statybą (5 t., b. l. 148-151).

34Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

35Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

36Faktinės aplinkybės

37Utenos rajono apskrities viršininko 1999-05-28 sprendimu Nr. 39969-40-8500 N. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko A. M. nuosavybės teisėmis valdytą 11,97 ha žemės sklypą, esantį Utenos rajone, ( - ) , grąžinant jį natūra (b.l.42)

38Bendraieškiui V. G. nuosavybės teise priklausantys, 1995-06-29 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 2DM-6228 pagrindu iš UAB “Komresta” įgyti, 1995-07-10 Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure bei 1995-10-19 Sudeikių seniūnijoje įregistruoti pastatai (poilsio namai, pirtis, ūkinis pastatas, pavėsinė, poilsio aikštė, kiemo įrenginiai) atsidūrė N. M. vardu registruotame žemės sklype, tačiau minėtu administraciniu aktu nebuvo nustatytos specialios žemės naudojimo sąlygos - žemės sklypui servitutas - teisė prieiti prie V. G. nuosavybės teise priklausančių statinių (b.l.43,44, t-1 ir civilinė byla 2-116-356/2007, t-1, b.l. 21-23).

39Utenos rajono apylinkės prokuratūra 2006 metų spalio mėnesio rašte dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo nurodė, kad V. G. priklausantys pastatai ( pavėsinė, stoginė) priskirti prie laikinų pastatų, kurie gali būti neįbraižyti į N. M. (žemės savininkui) priklausiusį žemės sklypą. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta ar pastatai sunyko patys ar buvo sunaikinti ir kas tai padarė. Tačiau apklaustų liudytojų N. G., L. G., G. A., D. D., R. M., A. G., E. P., N. M., A. B., A. D., D. R., S. Š., I. S. parodymais nustatyta, kad pastatais niekas nesirūpino, jų niekas nesaugojo. Ilgiausiai išsilaikiusi buvo stoginė su židiniu, kurioje mėgo lankytis pramogaujantys jaunuoliai, kurie pastatų medines liekanas dažnai naudodavo laužams ( civilinė byla 2-116-356/2007, t-1, b.l.81-82).

40Bylos duomenimis žemės sklypą, kuriame buvo V. G. įsigyti minėti statiniai, N. M. 1999-10-14 pardavė S. Š., kuri 1999-11-03 tą patį žemės sklypą pardavė D. R., o pastaroji 2000-12-22 šį žemės sklypą pardavė I. S., kuri kartu su sutuoktiniu G. S. šiuo metu yra minėto žemės sklypo savininkai (b.l.47,t-1, b.l. 135-145, t-5).

41Iš atsakovų I. Ir G. S. statinių kadastrinės bylos duomenų nustatyta, kad vietose, kuriose ieškovai prašo leisti atstatyti statinius yra įregistruoti teisėtai pastatyti ir įregistruoti atsakovų Inetos ir G. S. statiniai, t.y. ieškovui priklausiusios stoginės vietoje yra teniso aikštelė, pažymėta indeksu b2 ( statybos metai 2001); vietoje lauko tualeto, indeksas v4, yra atsakovų lauko tualetas, pažymėtas indeksu v ( statybos metai 2001); lieptelių vietoje yra atsakovų lieptelis, pažymėtas indeksu b1 (statybos metai 2001 m); bendraieškiui V. G. priklausiusio statinio, pažymėto indeksu 7I1 m vietoje stovi atsakovams I. Ir G. S. priklausanti pirtis, pažymėta indeksu 111/m ( b.l.124-131, t-2 ir 135-145, t-5 ).

42Ieškiniu pareikšti reikalavimai atsakovams I. S. ir G. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Utenos rajono savivaldybės administracijai ir prašoma įpareigoti Utenos rajono savivaldybės administraciją be atsakovų I. ir G. S. sutikimo išduoti leidimą statytojui V. G. atstatyti (rekonstruoti) sunaikintus statinius: pavėsinę, stoginę, kiemo statinius (lauko tualetą v 4, pavėsinę, tiltelį, lieptelius 2 vnt., poilsio g., tvorą), taip pat įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos patikslinti 1999-05-28 sprendimo Nr. 39969-40-8500 atkurti nuosavybės teises 3-ą punktą - nustatyti atsakovų žemės sklypui servitutą - teisę naudotis šio sklypo 9237 kv.m. dalimi, esančia po V. G. nuosavybės teise priklausančiais statiniais, kad įgyvendinti nuosavybės teisę į priklausančius statinius: pavėsinę, stogine, kiemo įrenginiais. Iš pareikštų reikalavimų turinio akivaizdu, kad bendraieškis V. G. pripažįsta, jog jo 1995-06-29 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu įsigytų minėtų statinių atsakovams I.ir G. S. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Alaušų k. faktiškai nėra. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2005-06-14 savavališkos statybos akte Nr.115-8 konstatuota, kad V. G. Alaušų k. Sudeikių sen. savavališkai atstatė pavėsinę, šiai statybai vykdyti neturėdamas reikiamų dokumentų: žemės sklypo nuosavybės ar kitokio disponavimo dokumentų ir su architektu bei regiono aplinkos apsaugos departamentu suderinto pavėsinės projekto ( civilinė byla 2-116-356/2007, t-1, b.l.5). Panevėžio apygardos teismo 2007-11-07 sprendimu V. G. įpareigotas per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos nugriauti pavėsinę, statomą Alaušų k. Utenos rajone ir sutvarkyti statybvietę (civilinė byla 2-116-356/2007, t-2, b.l.37-41). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-0-30 nutartimi minėtą Panevėžio apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla 2-116-356/2007, t-2, b.l. 108-112). Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad įpareigojimas nugriauti statinį yra ne vien priemonė, kuria remdamiesi įgyvendina statybų teisėtumo priežiūrą tam įgalioti viešojo administravimo subjektai, kartu tai privačių asmenų pažeistų teisių gynimo priemonė, nustatyta CK 1.138 straipsnio 2 dalyje ir 4.103 straipsnio 3 dalies 3 punkte. Pažymėjo, kad statinio sunaikinimas ar savaiminis sunykimas visiškai nereiškia asmens teisės atstatyti tokį statinį nesilaikant teisės norminiuose aktuose nustatytos statybų tvarkos. Savavališkai pastatęs statinį svetimoje žemėje be sklypo savininkų sutikimo statytojas neįgyja jokių teisių tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti ( CK 4.103 str.1 d.)

43Ieškovas Utenos apskrities viršininko 1999-05-28 sprendimo Nr. 39969-40-85010 dėl žemės grąžinimo N. M. neginčija, nors su juo nesutinka, prašo tik patikslinti šio administracinio akto 3 punktą, nustatant žemės sklypui servitutą pagal pateiktą G. K. tyrinėjimų ir projektavimo įmonės planą

44Byloje nėra įrodymų, kad V. G. įsigytus pastatus nugriovė atsakovai I. ir G. S..

45Teisiniai argumentai

46Pirmos instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad ieškovo ir bendraieškio pozicija (pasirinktas teisių gynymo būdas) prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, todėl tenkinti ieškinį nėra teisinio pagrindo.

47Teisėjų kolegija iš esmės sutikdama su pirmos instancijos teismo išvadomis pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

48CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Servituto nustatymas yra daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymas, kurio pagrindas yra įstatymas, sandoris, teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, jog asmuo gali kreiptis dėl suteikimo teisės naudotis svetimu daiktu tik tada, kai be tokios teisės nustatymo jis negali normaliai įgyvendinti jam priklausančių teisių. Teismų praktikoje akcentuojama, kad servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009). Bendraieškiui V. G. nuosavybės teise priklausantys statiniai, nors ir registruoti Registro įstaigoje, yra žuvę, t.y. nėra viešpataujančio daikto, kuriam gali būti nustatytas servitutas. Ieškovas ir bendraieškis V. G. pripažįsta, kad I.ir G. S. nuosavybės teise priklausančiame sklype faktiškai nėra V. G. nuosavybės teise priklausančių statinių. Šalių pripažįstamų faktų įrodinėti nereikia (CPK 182 str.5 p.). Servitutas baigiasi žuvus viešpataujančiam ar tarnaujančiam daiktui ( 4.130 str. 1 d. 3 p., 4.133 str.).

49Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepasisakė dėl individualaus administracinio akto, kurio pagrindu N. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jo tėvo A. M. nuosavybės teisėmis valdytą 11.97 ha žemės sklypą Alaušų k., Utenos rajone, teisėtumo. Tačiau pirmos instancijos teismas neturėjo pareigos vertinti minėto administracinio akto teisėtumo, nes ieškovas ir bendraieškis V. G. neprašė 1999-05-28 Utenos apskrities viršininko sprendimą panaikinti, o prašė tik patikslinti šio administracinio akto 3 punktą, t.y. nustatyti servitutą pakeičiant administracinį aktą. CK 4.124 str.1 d. nustatyta, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. Administraciniai aktai, susiję su nuosavybės teisės atkūrimu bei daiktinių teisių įregistravimu, negali būti tikslinami ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje 3K-3-139/2011), o vėlesnis servitutų nustatymas administraciniu aktu yra draudžiamas ( CK 4.9 str. 2 d., 4.48 str. 2d.).

50Pagrįstas apelianto argumentas, kad pirmos instancijos teismas neteisingai sprendime nurodė, kad V. G. statiniai, kurie yra žuvę, yra išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Iš tiesų statiniai, kuriuos bendraieškis V. G. 1995-06-29 nusipirko iš UAB “Komresta” yra įregistruoti Registro įstaigoje ( civilinė byla 2-116-356/2007, t-1, b.l. 21-23 ). Pažymėtina, kad šią tikrovės neatitinkančią aplinkybę pirmos instancijos teismas nustatė iš paties ieškovo (apelianto) 2006 metų spalio mėnesio rašto Seimo kontrolieriui dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo, kuriame nurodyta, kad jokių V. G. priklausančių pastatų I. S. žemės sklype įregistruota nėra ( civilinė byla 2-116-356/2007, t-1, b.l.81-82).

51Nuosavybės teisės atsiradimo ir pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, bet įstatymo nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas), su kuria siejama civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ir pasibaigimas. Byloje nėra ginčo, kad I. Ir G. S. nuosavybės teise priklausančiame sklype nėra bendraieškio V. G. išlikusių statinių – visi jie yra žuvę. Todėl statinių teisinė registracija nesukelia jokių teisinių padarinių, nes kaip minėta tik faktinis statinių buvimas žemės sklype sudaro pagrindą reikšti reikalavimą dėl servituto nustatymo statinių naudojimui. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad V. G. turi teisę atstatyti sunaikintus statinius be žemės sklypo savininkų sutikimo. Statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais bei trečiųjų asmenų interesais. Pagrindinis statybos teisinius santykius reglamentuojantis teisės aktas – Statybos įstatymas, taip pat kiti šiuos santykius detalizuojantys teisės aktai. Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą statybos darbus galima pradėti, kai statytojas turi: 1) žemės sklypą, įsigytą nuosavybės, nuomos ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta teise; 2) nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą ( Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas); 3) nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą ( Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad žemės sklypo įsigijimo pagrindas yra viena iš būtinų prielaidų statytojo teisei įgyvendinti, nes teisių į įsigytą žemės sklypą pobūdis ir apimtis turi įtakos statytojo teisės apimčiai ir jos įgyvendinimui. Kitų būdų kaip asmuo gali realizuoti teisę būti statinio statytoju nenumato jokie teisės aktai, tokias galimybes numatančių teisės aktų nenurodo ir apeliantas. Prokuroro reikalavimas įpareigoti Utenos rajono savivaldybės administraciją be atsakovų I. ir G. S. sutikimo išduoti leidimą statytojui V. G. atstatyti (rekonstruoti) sunaikintus statinius: pavėsinę, stoginę, kiemo statinius (lauko tualetą v 4, pavėsinę, tiltelį, lieptelius 2 vnt., poilsio g., tvorą) ne tik prieštarauja statybą reglamentuojantiems teisės aktams, bet yra ir neįgyvendinamas, nes tose I. Ir G. S. sklypo vietose, kur V. G. nori atstatyti statinius, yra pastatyti ir Nekilnojamo turto registre įregistruoti atsakovų I. Ir G. S. nuosavybės teise priklausantys statiniai (( b.l.124-131, t-2 ir b.l.135-145, t-5). Teisėjų kolegija pažymi, kad administraciniams teisės aktams ginčyti reikšmingas senaties terminas, tačiau pirmosios instancijos teismas, taikydamas senatį (Atkūrimo įstatymo 19 str.1 d., ABTĮ 33 str.1 d.) neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtose nutartyse plėtojama nuosekli praktika, kad specialiajame įstatyme – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje – nustatytas 30 dienų sutrumpintas ieškinio senaties terminas ir jo privaloma laikytis, kai pareiškiamas ieškinys panaikinti administracinį aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-578/2007; 2006 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-666/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2007). Šiuo konkrečiu atveju ieškovas ir bendraieškis neginčija žemės grąžinimo N. M. akto, o prašo tik patikslinti jo turinį. Be to, antrasis ieškovo reikalavimas ( įpareigoti Utenos rajono savivaldybės administraciją be atsakovų I. ir G. S. sutikimo išduoti leidimą statytojui V. G. atstatyti (rekonstruoti) sunaikintus statinius ) yra civilinio teisinio pobūdžio. Todėl pagrįstas apelianto argumentas, kad šio ginčo sprendimui taikytinas ne sutrumpintas ABTĮ 33 str.1 d ieškinio senaties terminas, o bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str.), kuris yra nepraleistas. Teisės normų pažeidimas ar netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jei dėl šių pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla ( CPK 329 str.1 d.) Civilinė byla išspręsta teisingai, bylos įrodymai įvertinti pagal įrodinėjimą reglamentuojančias taisykles (CPK 178 str., 185 str.). Su kitomis pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis teisėjų kolegija sutinka ir jų nekartoja. Teismas nepaneigia fakto, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis ieškovui V. G. buvo padaryta žala. Ieškiniu siekiama iš esmės atstatyti pirmykštę padėtį, buvusią iki nuosavybės teisių į žemę atkūrimo N. M.. Tačiau šiuo metu dėl praėjusio laiko, subjektų, turinčių nuosavybės teisę į žemę pasikeitimo, atstatyti pirmykštę padėtį nėra teisinių galimybių. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu ieškovas V. G., įvertindamas ir savo, kaip atidaus, rūpestingo, sąžiningo asmens elgesį, gali spręsti, ar reikšti reikalavimus atitinkamiems asmenims dėl patirtos žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, kad besikreipiantis į teismą asmuo pats pasirenka ir apsisprendžia, kokiu būdu ir kokia apimtimi ginti savo pažeistas ir ginčijamas subjektines teises ar teisėtus interesus.

52Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

53Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. Ieškovė Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokurorė ir bendraieškis V.... 5. Ieškovo atstovė nurodė, kad 2007-02-13 Utenos rajono apylinkės prokuratūra... 6. 1991-10-15 N. M. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jo... 7. Bendraieškis V. G. nurodė, kad jis nori atstatyti sunaikintus statinius, nes... 8. Utenos rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 28 d. sprendimu ieškovo ir... 9. Apeliaciniu skundu ieškovas Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokurorė... 10. V. G., būdamas teisėtas statinių savininkas, turi teisę juos atstatyti, net... 11. Teismas sprendime neįvertino rašytinių įrodymų ir įvardijo tikrovės... 12. Atsakovas Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Utenos rajono savivaldybės... 14. Bendraieškis V. G. pateikė pareiškimą prie prisidėjimo prie apeliacinio... 15. Atsiliepime į apeliacinį skundą bendraieškis V. G. nurodo, kad su skundu... 16. Dėl Utenos apskrities viršininko administracijos padarytų klaidų... 17. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai I ir G. S. prašo apelianto... 18. 1. Mano, kad teismas tinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, susijusius su... 19. 1.1. UAVA sprendimu nuosavybės teisė į sklypą atkurta pagrįstai.... 20. 1.2. Sprendimas palikti UAVA sprendimą nepakeistą yra motyvuotas ir... 21. Bendraieškio nuosavybės teisė į statinius yra pasibaigusi. Nustačius, kad... 22. Reikalavimas dėl sprendimo papildymo nustatant servitutą yra neįvykdomas.... 23. S. yra sąžiningi žemės sklypo įgijėjai. Statinių teisinė registracija... 24. UAVA sprendimo papildymas, kurio siekia apeliantas, nėra teisiškai galimas.... 25. Bendraieškio žuvę daiktai gali būti naudojami kitame žemės sklype. Nei... 26. Bendraieškiui priklausiusių statinių gyvavimo trukmė yra pasibaigusi.... 27. 1.3. Atkūrimo įstatymas nustato, kad administracinis aktas, kuriuo buvo... 28. Nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad apie aplinkybes,... 29. 1.4. Panevėžio apygardos teismas yra pasisakęs dėl Seimo kontrolieriaus... 30. 2. Skunde nurodomi sprendimo netikslumai nesudaro pagrindo abejoti sprendimo... 31. 3. Apeliantas neįrodo aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą bendraieškiui... 32. 4. Apeliantas neįrodė viešojo intereso byloje. Prokuroras privalo pagrįsti... 33. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų... 34. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 35. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 36. Faktinės aplinkybės... 37. Utenos rajono apskrities viršininko 1999-05-28 sprendimu Nr. 39969-40-8500 N.... 38. Bendraieškiui V. G. nuosavybės teise priklausantys, 1995-06-29 pirkimo -... 39. Utenos rajono apylinkės prokuratūra 2006 metų spalio mėnesio rašte dėl... 40. Bylos duomenimis žemės sklypą, kuriame buvo V. G. įsigyti minėti... 41. Iš atsakovų I. Ir G. S. statinių kadastrinės bylos duomenų nustatyta, kad... 42. Ieškiniu pareikšti reikalavimai atsakovams I. S. ir G. S., Nacionalinei... 43. Ieškovas Utenos apskrities viršininko 1999-05-28 sprendimo Nr. 39969-40-85010... 44. Byloje nėra įrodymų, kad V. G. įsigytus pastatus nugriovė atsakovai I. ir... 45. Teisiniai argumentai... 46. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai... 47. Teisėjų kolegija iš esmės sutikdama su pirmos instancijos teismo išvadomis... 48. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į... 49. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas... 50. Pagrįstas apelianto argumentas, kad pirmos instancijos teismas neteisingai... 51. Nuosavybės teisės atsiradimo ir pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės... 52. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 53. Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimą palikti...