Byla 3K-3-496/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Taminsko ir Prano Žeimio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Z. J. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. spalio 25 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. B. ir P. J., atstovaujamo įstatyminės atstovės G. B., ieškinį atsakovui Z. J. dėl nužudymu padarytos žalos atlyginimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo; trečiasis asmuo – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė; institucija, duodanti išvadą byloje, – Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė, kuri yra ir nepilnamečio P. J. globėja, savo ir globotinio vardu prašė teismo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam ieškovui P. J. po 125 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo iki P. J. pilnametystės; priteisti iš atsakovo ieškovui P. J. 3000 Lt išlaikymo skolą; 28 800 Lt turtinės ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; priteisti ieškovei iš atsakovo 7992,75 Lt turtinės ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovai nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 6 d. nutartimi atsakovas pripažintas įvykdęs visuomenei pavojingą veiką, negalėdamas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti: jis 2004 m. liepos 12 d. nužudė ieškovės dukterį R. B., kuri yra nepilnamečio ieškovo P. J. motina. Atsakovui skirta priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonė. Nors atsakovas pripažintas nepakaltinamas, tačiau jo civilinis veiksnumas ir teisnumas įstatymo nustatyta tvarka neapriboti; dėl to yra pagrindas jo civilinei atsakomybei atsirasti. Ieškinyje nurodyta turtinė žala yra ieškovės turėtos 2633,75 Lt laidojimo išlaidos, 5359 Lt – išlaidos paminklui pastatyti, 28 800 Lt – ieškovo P. J. negautos pajamos, netekus maitintojos.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Šiaulių apygardos teismas 2006 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; teismas nurodė, kad ieškovė, be bendrųjų civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų, ieškinį grindė ir specialiąja teisės norma, nustatyta CK 6.268 straipsnyje. Atsakovas baudžiamojoje byloje pripažintas nepakaltinamas ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau, teismo vertinimu, pagal CK 6.248 straipsnio, 6.268 straipsnio 2 dalies nuostatas atsakovui taikytina atsakomybė už savo veiksmų reikšmės suprasti negalinčio fizinio asmens padarytą žalą, priteisiant iš jo dalį prašomos atlyginti žalos. Teismas atlygintinos žalos dydžiui nustatyti atsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismas pripažino pagrįstu ieškovės reikalavimą priteisti turtinės žalos; teismo vertinimu, 5359 Lt išlaidos paminklui pastatyti yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl reikalavimą šias išlaidas atlyginti tenkino visiškai; ieškovė atsisakė nuo ieškinio reikalavimo dėl 2633,75 Lt laidojimo išlaidų ir išlaikymo nepilnamečiam P. J. priteisimo, teismas šį atsisakymą priėmė. P. J. dėl motinos mirties neteko jos teiktų pajamų po 150 Lt kas mėnesį, tačiau nuo 2004 m. liepos 28 d. jam mokama 4 MGL dydžio (500 Lt) vaiko globos pašalpa; jam taip pat mokama 118,89 Lt valstybinė socialinio draudimo našlaičio pensija; dėl to teismas laikė, kad ieškinio reikalavimas priteisti P. J. 28 000 Lt turtinės žalos atlyginimo, neatitinka CK 6.284, 6.290 straipsnių nuostatų, todėl netenkintinas. Nagrinėdamas ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovams, teismas pažymėjo, kad R. B. smurtinė mirtis sukėlė motinai ir sūnui didelių dvasinių kančių, išgyvenimų; mažametis sūnus neteko abiejų tėvų globos, dėl vaiko atmintyje išlikusių neigiamų prisiminimų, jame slypinčio vidinio pykčio berniukas konsultuojamas Akmenės rajono psichikos sveikatos centro. Prašoma atlyginti 100 000 Lt neturtinė žala, teismo vertinimu, nėra didelė ir būtų teisinga kompensacija už pažeistas vertybes ir sukeltas pasekmes, tačiau teismas taip pat atsižvelgė į atsakovo asmenybę, į tai, kad šis asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės. Be to, teismas nurodė, kad ieškovė ir jos duktė žinojo apie atsakovo psichikos ligą, tačiau nesirūpino, jog šis būtų pripažintas neveiksniu ir jam būtų skirtas tinkamas gydymas; teismas laikė, kad šia liga sergančio asmens artimųjų nerūpestingumas turėjo tiesioginės įtakos žalai atsirasti. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 10 000 Lt, ieškovui P. J. – 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovas gauna 429,93 Lt invalidumo pensiją, teismas laikė, kad dalį šių lėšų jis turi skirti neturtinei žalai atlyginti.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2007 m. kovo 13 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2006 m. spalio 25 d. sprendimą pakeitė ir jo rezoliucinę dalį išdėstė taip: ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovo ieškovei 25 359 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; priteisė iš atsakovo ieškovui P. J. 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; civilinę bylą pagal ieškinio reikalavimą priteisti 2633,75 Lt laidojimo išlaidų ir išlaikymą nepilnamečiam P. J. nutraukė; kitą ieškinio dalį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl ieškovams priteisto neturtinės žalos atlyginimo. Kolegija pažymėjo, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, būtina atsižvelgti į tai, jog civilinė atsakomybė yra kompensacinio pobūdžio poveikio priemonė; taikant civilinę atsakomybę, siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, bet kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias neigiamas pasekmes. Pirmosios instancijos teismas, kolegijos vertinimu, visapusiškai išanalizavo ieškovų ir žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tinkamai įvertino bylos duomenis apie atsakovo turtą, lėšas, jo materialinį aprūpinimą, todėl turėjo pagrindą išvadai, kad į byloje nustatytas aplinkybes atsižvelgtina, sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Apeliacinės instancijos teismas pripažino nepagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentus, kad psichikos liga sergančio asmens artimųjų nerūpestingumas turėjo įtakos žalai atsirasti ir kad tai yra pagrindas neturtinės žalos atlyginimui sumažinti; kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, kad ieškovės duktė, kuri nebuvo sudariusi santuokos su atsakovu, būtų turėjusi žinių ir informacijos, patirties ar sugebėjimų, pakankamų sugyventinio ir jos vaiko tėvo pripažinimo neveiksniu procedūrai inicijuoti; taip pat nenustatyta, kad ieškovė turėjo tapačių pareigų; kolegijos vertinimu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo ieškovę pripažinti artimu atsakovui asmeniu ir taikyti jai nerūpestingo asmens kriterijus dėl to, kad ji nesirūpino dėl atsakovo pripažinimo neveiksniu, taip išvengiant žalos atsiradimo. Asmens pripažinimas neveiksniu nereiškia šio asmens pripažinimo pavojingu visuomenei ir jo izoliavimo; kolegija taip pat laikė nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovė ir jos duktė nesirūpino dėl atsakovo gydymo; byloje nėra duomenų, kad atsakovo gydymas būtų netinkamas ar nepakankamas. Dėl išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovei iš atsakovo priteistinos neturtinės žalos atlyginimas didintinas iki 20 000 Lt, ieškovui P. J. – iki 40 000 Lt.

8III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2006 m. spalio 25 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 13 d. nutartį, priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

10Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.268 straipsnio 1, 2, 4 dalyse įtvirtintas nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos; nurodytų normų konkurencijos, taip pat aplinkybių, nulemiančių šių normų privalomą taikymą arba galimybę jas taikyti, nustatymas yra reikšmingas sprendžiant dėl civilinės atsakomybės atsiradimo pagal CK 6.268 straipsnį. CK 6.268 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako; nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta pirmiau nurodytos taisyklės išimtis, kad teismas gali priteisti visišką ar dalinį žalos atlyginimą, jeigu žala padaryta asmens sveikatai ar gyvybei. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad atsakovo atsakomybė atlyginti žalą kildinama CK 6.268 straipsnio pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje L. K. prieš O. B., bylos Nr. 3K-3-49/2005, išaiškino, kad pagal pirmiau nurodytą įstatymo normą (CK 6.268 straipsnio 2 dalį) pilnametis asmuo, kuris nėra pripažintas neveiksniu arba ribotai neveiksniu, neatsako už žalą, padarytą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti; taigi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad tokiu atveju ieškinys dėl žalos atlyginimo gali būti reiškiamas CK 6.268 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu, o asmuo, kuris pripažintas nepakaltinamas, bet nepripažintas neveiksnus, neatsako už žalą, nesant jo kaltės. Šiuo atveju bylą nagrinėję teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas yra kaltas, todėl privalo pagal CK 6.268 straipsnio 2 dalį žalą atlyginti. Teismų išvada neatitinka teismų praktikos, kad CK 6.268 straipsnio 1 dalies norma taikoma be išlygų, išskyrus toje pačioje normoje nustatytas išimtis; atsakovui nustatytos išimtys netaikytinos, todėl jis atleidžiamas nuo atsakomybės. Klausimo, ar nepakaltinamo asmens, t. y. asmens dėl psichikos ligos negalinčio suprasti savo veiksmų reikšmės ir negalinčio jų valdyti, veiksmais padaryta žala gali būti laikoma kalto asmens padaryta žala, išnagrinėjimas yra svarbus šios kategorijos bylose ir šioje konkrečioje byloje. Nors kaltė yra preziumuojama, tačiau šiuo atveju atsakovo kaltės prezumpcija nuginčyta ekspertų išvada apie atsakovo nepakaltinamumą.

11CK 6.268 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali priteisti visišką ar dalinį žalos atlyginimą iš žalą padariusio asmens; bylą nagrinėję teismai, atsižvelgdami į CK 6.250 straipsnyje nustatytus kriterijus, nenustatė, koks tikrasis realus atsakovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydis, koks taikytinas žalos atlyginimas, t. y. pilnutinis ar dalinis; to nepadarius, laikytina, kad teismai apskritai šio klausimo neišsprendė. Be to, bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovų turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė nei atsakovo, tačiau aplinkybė apie šalių turtinę padėtį nebuvo vertinama, todėl laikytina, jog nebuvo sprendžiama, ar tokiais atvejais yra sąžiningas ir protingas žalos atlyginimo priteisimas, kaip jis vertintinas CK 6.268 straipsnio 2 dalyje nustatytam žalos padarymo asmens gyvybei aspektu.

12Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikta.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

15Atsakovas įvykdė visuomenei pavojingą veiką, jis baudžiamojoje byloje pripažintas nepakaltinamas ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės; jis nepripažintas neveiksniu civiline tvarka. Ieškovė yra nukentėjusioji, savo ir globotinio vardu dėl nužudymu padarytos žalos pareiškė ieškinį atsakovui civilinio proceso tvarka. Nurodytos aplinkybės neatleidžia atsakovo nuo civilinės atsakomybės. Atsakovas ginčija, kad dėl psichikos ligos negalinčio suprasti savo veiksmų reikšmės ir negalinčio jų valdyti asmens veiksmais padaryta žala gyvybei gali būti laikoma kalto asmens padaryta žala.

16V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

17Pilnametis fizinis asmuo, kuris nėra pripažintas neveiksniu arba ribotai neveiksniu, neatsako už žalą, padarytą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 6.268 straipsnio 1 dalis); CK 6.268 straipsnio 2 dalyje nustatyta pirmiau nurodytos taisyklės išimtis, pagal kurią teismui suteikta teisė spręsti savo nuožiūra ir taikyti civilinę atsakomybę, jeigu žala padaryta asmens sveikatai ar gyvybei; tokiu atveju teismas gali priteisti žalos atlyginimą iš asmens, nors jis, darydamas žalą, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, atsižvelgdamas į sąžiningumo ir protingumo kriterijus, taip pat į nukentėjusio asmens ir žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Teisėjų kolegija pažymi, kad Europos šalių teismų praktikoje, jei įstatymai nustato tokią išimtį, jos taikymas paliekamas teismo diskrecijai ir žala priteisiama vadovaujantis teisingumu bei tada, kai tai pateisinama nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens esminiu turtinės padėties disbalansu. Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje.

18Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas 2004 m. liepos 12 d. nužudė ieškovės dukterį R. B., kuri yra nepilnamečio ieškovo P. J. motina. Atsakovas Z. J. baudžiamojoje byloje pripažintas nepakaltinamu, tačiau žalos padarymo metu jis nebuvo civilinio proceso tvarka pripažintas neveiksniu; Z. J. dėl psichikos ligos negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, jam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis gydymas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

19Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nukentėjusių asmenų ir žalą padariusio asmens turtinę padėtį, atsižvelgdamas į sąžiningumo ir protingumo kriterijus, priteisė ieškovams iš atsakovo tik dalinį žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad atsakovas, kuris nėra pripažintas neveiksniu, neatsako už žalą, padarytą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti; kadangi žala buvo padaryta asmens gyvybei, tai šiuo atveju teismas pagrįstai taikė CK 6.268 straipsnio 2 dalį atsakovo atsakomybei atsirasti. Kasaciniame skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2005, ir teigiama, kad joje išaiškinta CK 6.268 straipsnio 2 dalies ir šio straipsnio 4 dalies normų taikymo praktika suponuoja išvadą, jog bylą nagrinėję teismai negalėjo priteisti žalos iš atsakovo, kaip nepakaltinamo asmens, nesant jo kaltės. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjantys teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į teismų praktiką ne a priori, bet visų bylos faktinių aplinkybių kontekste; kasaciniame skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje, kasatoriaus nuomone, suformuota CK 6.268 straipsnio 4 dalies normos aiškinimo ir taikymo praktika, netaikytina nagrinėjamoje byloje dėl skirtingų faktinių aplinkybių (ratio decidendi), todėl nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju teismai nukrypo nuo teismų praktikos; be to, nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje dėl CK 6.268 straipsnio 2 dalies normos taikymo ir aiškinimo apskritai nepasisakyta.

20Neturtinės žalos būdai, jos atlyginimo atvejai, žalos dydžio nustatymo kriterijai reglamentuojami CK 6.250 straipsnyje; nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju atsiranda teisė į neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą ieškovams, motyvuodamas, jog atsižvelgia į nukentėjusių asmenų, pirmiausia nepilnamečio vaiko ir žalą padariusio asmens turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat kad vadovaujasi sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo pakeisti ieškovams pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistą neturtinės žalos atlyginimą, jį padidinant (CK 6.268 straipsnio 2 dalis). Civilinėje teisėje yra įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnis); teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, turi vadovautis bendrąsias žalos atlyginimo sąlygas nustatančiomis teisės normomis (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), taip pat atsižvelgti į specifinius, tik šios kategorijos byloms būdingus kriterijus (CK 6.268 straipsnio 2 dalis).

21Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais šiuo konkrečiu atveju neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia tik sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas –pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą; tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje K. R. prieš Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-604/2005).

22Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atsakomybę už savo veiksmų reikšmės suprasti negalinčio fizinio asmens padarytą žalą (CK 6.268 straipsnis), taip pat neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias CK 6.250 straipsnio nuostatas, keisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistą neturtinės žalos atlyginimą, jį padidindamas, nepakankamai atsižvelgė į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį; apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

23Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

24Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 13 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2006 m. spalio 25 d. sprendimą.

25Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė, kuri yra ir nepilnamečio P. J. globėja, savo ir globotinio vardu... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Šiaulių apygardos teismas 2006 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino... 7. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 8. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2006 m.... 10. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.268 straipsnio 1,... 11. CK 6.268 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali priteisti visišką ar... 12. Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka... 13. Teisėjų kolegija... 14. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 15. Atsakovas įvykdė visuomenei pavojingą veiką, jis baudžiamojoje byloje... 16. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 17. Pilnametis fizinis asmuo, kuris nėra pripažintas neveiksniu arba ribotai... 18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas 2004 m. liepos 12 d. nužudė... 19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus,... 20. Neturtinės žalos būdai, jos atlyginimo atvejai, žalos dydžio nustatymo... 21. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti... 22. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad... 23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 24. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007... 25. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...