Byla e2-1481-986/2019
Dėl turtinės žalos priteisimo

1Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokatės padėjėjai Ingridai Varanavičei, atsakovei T. B., jos atstovei advokatei Rimai Šmigelskytei, trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų S. S., jos atstovui advokatui Antanui Jarašiui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei T. B., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų S. S., dėl turtinės žalos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė akcinė bendrovė (toliau AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 495,03 Eur turtinę žalą, 51,06 Eur kompensacinių palūkanų, 5% dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. vasario 6 d. buvo užlietas butas, esantis ( - ), kurio metu buvo padaryta žala. Įvykio metu šį butą ieškovė buvo apdraudusi būsto draudimu, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Nuostoliais laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės. Buto Nr. ( - ) remonto kaina sudaro 496,67 Eur, ši draudimo išmoka išmokėta. Ieškovės apdraustas turtas buvo užlietas vandeniu iš atsakovei T. B. priklausančio buto, esančio ( - ), šis butas yra virš ieškovės apdrausto buto Nr. ( - ). Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau atlyginta nebuvo. Ieškiniu prašoma priteisti žala, atsižvelgiant į 1,64 Eur sugadinto turto nusidėvėjimą, sudaro 495,03 Eur.

5Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti visiškai, vadovavosi ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis. Papildomai paaiškino, kad buvo užlieta dalis buto patalpų, priklausančių R. A., kurios ir buvo apdraustos, o kita buto (Nr. ( - ) dalis priklauso pačiai atsakovei T. B. Byloje pagrindinis ginčas kilo dėl to, ar ieškovės apdraustas turtas – butas buvo užlietas iš virš jo esančio buto Nr. ( - ), priklausančio T. B. Užlietas butas buvo apžiūrėtas po savaitės, ekspertas nefiksavo drėgmės požymių, kas rodo, kad vandens prasiskverbimas buvo momentinis. Atsakovės patalpose virš užlietos vietos yra virtuvė. Byloje esančių duomenų pakanka spręsti, kad ieškovės apdraustas turtas buvo užlietas iš atsakovės buto. Pirma, byloje nėra jokių įrodymų, kad butas galėjo būti užlietas dėl namo bendrosios inžinierinės įrangos defektų, kad buvo įvykusi avarinė situacija, nebuvo pateikta jokių dokumentų, kad tai galėtų turėti įtakos apipylimui. Be to negalėjo būti ir jokio momentinio inžinierinės įrangos įtrūkimo, nes įtrūkimas tokiu atveju ateityje galėtų tik didėti. Antra, atsakovė taip pat nurodė, kad butą galėjo užlieti iš buto Nr. ( - ), ir pateikė aktą, kuris buvo sudarytas praėjus 18 mėnesių po užliejimo. Tačiau šį ir užlietą butą skiria laikanti siena, todėl vanduo iš ( - ) buto patekti negalėjo. Be to šis aktas nepatvirtina, kad 2016 m. vasario mėn. buto Nr. ( - ) būklė buvo tokia pati, kaip ir atliekant apžiūrą 2018 m. Pažymėjo, kad duomenys, susiję su buto Nr. ( - ) hidroizoliacine danga buvo gauti iš atsakovės dukters, tačiau jokie tyrimai dėl jos nebuvo atlikti. Ieškovė laiko, kad vanduo negalėjo pratekėti iš buto Nr. ( - ), tai patvirtina ir UAB „Smart Claims“ ataskaita dėl turto nuostolių, kurioje įvertinta, kad ( - ) ir ( - ) butus skiria laikanti siena ir ( - ) buto miegamojoje patalpoje, kurioje buvo apgadintos lubos ir sienos, versija dėl vandens prasiskverbimo skersai buvo atmesta motyvuojant tuo, kad tokiu atveju vandens kiekis turėjo būti itin didelis tam, kad ( - ) buto patalpos būtų buvusios apgadintos, tačiau tokiu atveju būtų stipriai deformuota drėgmei neatspari lubų gipso plokštė. Atkreipia dėmesį, kad 2018 m. birželio 14 d. aktas surašytas siekiant nustatyti ir įvertinti buto Nr. ( - ) vonios, o ne miegamos patalpos užliejimo aplinkybes, be to pats aktas surašytas praėjus daugiau nei metams po įvykio. Keliama versija, kad butas galėjo būti užlietas dėl atlydžio taip pat nepagrįsta, nes neaišku, kodėl tokiu atveju nebuvo užlieti kiti butai. Žalos dydžio paskaičiavimo atsakovė neginčijo, ji pagrįsta į bylą pateiktais rašytinais dokumentais, kurias sudaro 496,67 tiesioginės išlaidos, neatmetus 1,64 Eur nusidėvėjimo (0,8 proc. už metus nuo paskutinio buto remonto, kuris atliktas 2015 m), t. y. 495,03 Eur suma.

6Atsakovė T. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, jokios jos kaltės dėl buto užliejimo nėra. Teismo posėdžio metu nurodė, kad bute gyvena jos dukra, kuri jai nurodė, kad buto Nr. ( - ) užliejimo metu, vanduo jos bute buvo užsuktas.

7Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė Rima Šmigelskytė nurodė, kad užliejimo židinys atsakovės butas nebuvo. Atsakovės dukra L. T. užliejimo metu bute negyveno, buvo net nenupuošta kalėdinė eglutė, o vandenį išvykstant ji buvo atjungusi. Kadangi tuo metu atsakovės bute niekas negyveno, užlieti žemiau esančio buto iš atsakovės buto nebuvo galima. Apžiūrėjus R. A. butą nustatyta, kad užliejimas įvyko ne per seniausia, tuo metu apžiūrint atsakovės vonią jokių galimo užliejimo požymių nebuvo. Kadangi R. A. patalpose buvo vandens, tai vandens turėjo būti ir atsakovės bute. Taigi užliejimo židinys negalėjo būti atsakovės butas. Toje vietoje, laikančioje 38 cm. sienoje, eina visi kanalizacijos ir vandentiekio tinklai, sienoje yra daug šachtų, todėl vanduo galėjo patekti iš kitų butų (esančių dar aukščiau) ar nuo stogo. Ataskaitoje nenurodoma, kad sudrėko ne tik buto lubos, bet ir sienos. Taigi yra galimos įvairios užliejimo versijos. Kadangi atsakovės buto grindys užliejimo metu buvo suremontuotos, vandens pratekėjimas į žemiau esantį butą negalimas.

8Trečiasis asmuo S. S. paaiškino, kad jos butą buvo atėjusi apžiūrėti namo pirmininkė su dar viena moterimi, patalpas nufotografavo, surašė aktą. Per skalbimo mašinos vandens žarną ji praeityje, anksčiau nei šis įvykis, buvo apipylusi žemiau jos esantį kaimyno butą. Ji su šiuo kaimynu dėl šio įvykio išsiaiškino, jokie kiti kaimynai dėl teisme nagrinėjimo apipylimo nesiskundė.

9Trečiojo asmens atstovas advokatas Antanas Jarašius nurodė, kad pastato būklė yra prasta, sienose yra didžiulės šachtos. Kelia versiją, kad vasario mėnesį šachtose galėjo susikaupti didžiulis sniego kiekis, kuris atitirpęs užliejo butą. Jokio suinteresuotumo jo atstovaujamoji šioje byloje neturi.

10Liudytojas R. A. parodė, kad niekas apipiltame bute negyvena, jis net nežino kada tiksliai galėjo būti užlietas jo butas. Bute jis apsilanko maždaug kartą per mėnesį. Atėjęs apžiūrėti butą pamatė ant grindų stovintį vandenį. Jis turi atsakovės dukros telefoną, su kuria susiskambino, ir jai netrukus atvykus kartu apžiūrėjo jos butą, tačiau jokių užliejimo požymių jos bute nepamatė, butas buvo tvarkingas. Prisimena kad tuo metu apžiūrėtame kaimynės bute buvo kalėdinės dekoracijos, buvo pakankamai šalta- temperatūra apie 10-15 laipsnių, t. y. ne komforto zonoje. Prieš tai jo butas užlietas niekada nebuvo. Užlietos sienos yra padengtos gipso plokštėmis, vanduo pas jį bėgo arčiau šių sienų susikirtimo vietos. Nuo grindų jis surinko apie pusę kibiro vandens, jis nuo sienų kampo telkšojo apie 1 metro atstumu. Mano, kad sienoje yra įleistas špižinis vamzdis, tuo metu lauke buvo atlydys, todėl vanduo galėjo atitekėti iš lauko.

11Liudytojas R. B. parodė, kad pastato sienoje per visą pastatą yra ventiliacinės šachtos, pro jas gali pradėti bėgti vanduo. Sienoje iš abiejų pusių taip pat yra kanalizacijos ir vandentiekio vamzdžiai, anksčiau buvo pečiai, kurie gali būti blogai užmūryti. Namo inžinierinė įrangos būklė nebuvo fiksuojama, jam apie buvusias inžinierinės įrangos avarijas nėra žinoma.

12Liudytoja L. T. parodė, kad R. A. butas yra žemiau. Ji gyvena virš jo buto. R. A. jai paskambino, ji per 10-15 minučių atvažiavo. Apžiūrėjo kaimyno butą, matė vandens, tačiau jos bute vandens nebuvo. Šiame bute pastoviai negyvena ir nuo Kalėdų nesilankė. Vandenį bute nuo to laiko buvo užsukusi. Jos butas yra suremontuotas, įvestas autonominis šildymas, palaikoma apie 15 laipsnių temperatūra. Jos bute jokių užliejimų nėra buvę, tuo tarpu bute Nr. ( - ), esančiame žemiau ( - ) buto, prieš 2-3 metus buvo ne vienas užliejimas.

13Liudytojas Č. G. parodė, kad namo antrame aukšte buvo apžiūrėti du butai, iš kurių vienas buvo tvarkingas, o kitame, vidurinėje laiptinėje, buvo pažeista hidroizoliacija. Apžiūrint jokių pažeidimų nematė. Namo sienoje yra niša, pro kurią praeina vamzdynas.

14Liudytoja S. A. parodė, kad ji yra statybos inžinierė, buvo kviesta namo pirmininkės iniciatyva. Apžiūros metu vamzdyno pažeidimų nebuvo nustatyta. Buvo apžiūrėta buto Nr. ( - ) virtuvė ir vonia. Buto šeimininkė paaiškino, kad jos grindys yra hidroizoliuotos. Jokių įtrūkimų ir tarpų apžiūros metu nematė. Taip pat apžiūrėtas S. S. butas, kuriame drėgmės nebuvo rasta, tačiau apžiūros metu buvo nustatyta, kad vamzdynas senas.

15Teismas

konstatuoja:

16Ieškinys tenkintinas visiškai.

17Nustatyta, kad atsakovei T. B. nuo 1998 m. priklauso butas, esantis ( - ), esantis antrame aukšte (1 t., b. l. 30). Šiame gyvenamajame name pirmame aukšte esančio buto, ( - ), dalis (46 kv. m.), priklausanti R. A. (2 t., b. l. 78) laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 2 d. iki 2016 m. kovo 1 d., buvo apdrausta šios buto dalies savininko R. A. ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ Būsto draudimu (1 t., b. l. 19- 21, toliau Butas). Draudimo objektas – Butas, buvo užlietas vandeniu, dėl ko ieškovė, šį įvykį pripažinusi draudiminiu, ir vadovaudamasi Būsto draudimo taisyklių Nr. 067 redakcija, galiojančia nuo 2013 m. vasario 11 d., apskaičiavo 496,67 Eur draudimo išmoką už sugadintą Butą (1 t., b. l. 25, 26, 103-159). Šios išmokos paskaičiavimą patvirtina byloje esanti lokalinė sąmata už Buto remonto darbus, kuria paskaičiuota 496,67 Eur suma (tiesioginės remonto išlaidos be PVM) (1 t., e. b. l. 27- 28). Ši ieškovės paskaičiuota suma 2016 m. kovo 9 d. mokėjimo pavedimu išmokėta draudėjui R. A. (l t., e. b. l. 23). Ieškovė, išmokėjusi išmoką 2016 m. balandžio 8 d., kreipėsi į atsakovę dėl žalos (R. A. išmokėtos draudimo išmokos) atlyginimo (1 t., b. l. 32).

18Ieškovė 2016 kovo 23 d. raštu Nr. 1679639 kreipėsi į ( - ) namo savininkų bendriją, kurios pirmininkė, atsakydama į paklausimą nurodė, kad dėl 2016-02-06 avarijos buvo gautas R. A. pranešimas, kad šlampa buto, esančio ( - ), siena. Priežastys nebuvo nustatytos. Virš R. A. yra patalpos Nr. ( - ) antrame aukšte ir Nr. ( - ) trečiame aukšte. Nurodoma, kad bendro naudojimo tinkluose jokie gedimai ar užsikimšimai minėtą dieną nenustatyti, remonto darbai nebuvo atlikti (1 t., e. b. l. 24).

19Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodoma, kad R. A. teigimu, jis grįžęs į namus rado sulietą kambario apdailą. Vanduo buvo pasklidęs per grindis, vanduo lašėjo iš šviestuvų. Kada tiksliai įvyko įvykis, jis nežino (1 t., e. b. l. 33- 34).

20Atsakovė teismui bylos nagrinėjimo metu pateikė statinio apžiūros aktą Nr. 180614-TAI, surašytą 2018 m. birželio 14 d. Akte nurodoma, kad apžiūra atlikta namo, esančio ( - ), butuose Nr. ( - ). Apžiūros tikslas – statinio statybinės dalies, vandentiekio ir nuotekų sistemų apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad namo ( - ), butas Nr. ( - ) yra pirmame aukšte, aukščiau jo yra ( - ) butas, sekančioje laiptinėje antrame aukšte yra ( - ) butas, su ( - ) butu sieja bendra siena. Apžiūra buvo atlikta dėl ( - ) buto gyventojų skundo. Pranešta, kad 2017 m. 12 mėn. ir 2018 m. kovo mėn. buvo užlietos vonios lubos. Vandens išsiliejimas buvo momentinis. Apžiūrėjus namo inžinierinius tinklus nustatyta, kad aukščiau esančio buto Nr. ( - ) vamzdynai yra atnaujinti ir vandens pratekėjimas nestebimas, grindys hidroizoliuotos. Bute Nr. ( - ) vamzdynai seni, pažeisti korozijos, neatitinka reikalavimų, vandens pratekėjimas nepastebimas. Grindys nehidroizoliuotos, grindų danga suardyta. Komisija buvo iškviesta praėjus keliems mėnesiams po užliejimo, nustatyti vandens atsiradimo bute Nr. ( - ) priežasties negalima (1 t., e. b. l. 164-165).

21Iš ieškovės pateiktos Ataskaitos dėl turto nuostolių (b. l. 176-181) matyti, kad UAB „SMART CLAIMS“ užsakovo AB „Lietuvos draudimas“ prašymu atliko buto, esančio ( - ), įvykio – vandens/drėgmės prasiskverbimo iš aukščiau esančių patalpų priežasties tyrimą. Pateikiamos išvados, kad virš ( - ) buto ( - ) kambario užlietos sienos yra antrame aukšte esantis butas Nr. ( - ). Buto plane yra nurodyta tualeto patalpa, kurioje sumontuotas unitazas su vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynu. Greta yra vonios patalpa, atitinkamai su vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynu. Labiausiai tikėtina, kad drėgmė/vanduo į ( - ) buto ( - ) kambarį pateko iš aukščiau esančio buto Nr. ( - ). Išvada daroma remiantis disponuojam informacija. Pagal defektų pobūdį ir vietą, butas Nr. ( - ) buvo apgadintas dėl vandens/ drėgmės prasiskverbimo iš aukščiau esančių patalpų. Virš užliejimo vietos yra buto Nr. ( - ) tualeto patalpa, su sanitarine įranga, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynu. Užlieto buto Nr. ( - ) lubų gipso kartono plokštė nėra stipriai deformuota, pažeistas apdailos sluoksnis, apžiūros metu fiksuota veikianti įleidžiamų šviestuvų lubose instaliacija, todėl tikėtina, kad užliejimas nebuvo intensyvus. Labiausiai tikėtinas vamzdyno/ sanitarinės įrangos nesandarumas aukščiau esančiose patalpose. Vandentiekio, šildymo sistemos vamzdžio trūkimo atveju, dėl spaudimo sistemoje, staiga išbėga didelis kiekis vandens, ir drėgmei neatspari lubų gipso kartono plokštė būtų ženkliai/ nepataisomai deformuota. Praktikoje, sanitarinės įrangos (unitazų/ kriauklių/ vonių) kanalizacijos pajungimo išsisandarinimas, užsikimšimai yra dažniausiai pasitaikanti nesandarumo priežastis. Pagal faktinę situaciją/ defektų pobūdį bute Nr. ( - ). vanduo skverbėsi pro perdangą, bet ne pro sieną. Todėl daroma išvada, kad drėgmės šaltinis buvo virš užlietos vietos, t. y. buto Nr. ( - ) tualeto patalpoje.

22Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju neteisėti asmens veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016, 12 punktas).

23CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės. Kai teismas nenustato kitų užliejimo šaltinių, tokiais atvejais spręstina, kad žalą sukėlė atsakovas (viršuje esančio buto savininkas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2017).

24CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-415/2012).

25Dėl atsakovės civilinės atsakomybės

26Pagal atsakovės atstovės į bylą pateiktus gyvenamojo namo, esančio J. Basanavičiaus g. ( - ), pirmo ir antro aukšto planus (popierinės bylos 17 ir 17a) matyti, kad ieškovės apdraustas Butas viršuje ribojasi tik su aukščiau esančio, atsakovei priklausančio buto Nr. ( - ) patalpomis ir su kitais daugiabučio gyvenamojo namo butais vertikaliai nesiriboja, kas reiškia, kad šių butų (Nr. ( - ) ir ( - ) išorinės sienos vertikaliai sutampa. Iš pateiktų planų taip pat matyti, kad atsakovės butą antrame aukšte iš dešinės pusės nuo trečiojo asmens buto Nr. ( - ) skiria laikanti siena. Taigi šis trečiojo asmens butas Nr. ( - ) su ieškovės apdraustu butu Nr. ( - ), vertikaliai nesiriboja – juos taip pat skiria jau minėta laikanti siena. Liudytojas, užlieto buto savininkas R. A. parodė, kad vanduo į jo Butą pateko per dvi sienas- laikančią (išklijuota tapetais) ir kita su ja besiribojančia siena (arčiau jų susijungimo vietos); vanduo taip pat pateko ir lubose esančią šviestuvo ertmę (turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, 1 t., e. b. l. 33-34). Patvirtino, kad ant grindų šioje vietoje telkšojo vanduo, grindų sugadinimo faktą patvirtina ir pateiktos fotonuotraukos (1 t., e. b. l. 7, 8, 10-11, 29). 2016 m. vasario 13 d. ieškovė draudėjo prašymu apžiūrėjo užlietą Butą ir surašė turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, iš kurio matyti, kad dėl šio įvykio buvo sugadintos/pažeistos lubos, 6,2 kv. m., ir 15,2 kv. m. laminuotos grindų dangos (1 t., b. l. 33-34). Lubų apgadinimo faktą taip pat patvirtina fotonuotraukos (1 t., b. l. 5, 6, 18). Šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad vanduo į Butą pateko per laikančią sieną, viršuje besiribojančią su atsakovės buto laikančia siena, taip pat kitą sieną ir per pakabinamas lubas, sutampančias su atsakovės butu.

27Kaip matyti iš ieškovės atstovės į bylą pateikto R. A. buto plano (2 t., e. b. l. 50), šio buto išplanavimas šiuo metu neatitinka atsakovės į bylą pateikto, anksčiau buvusio R. A. Buto plano (popierinės b. l. 17, 17a). Tai reiškia, kad R. A. Buto išplanavimas buvo pertvarkytas, tai patvirtina ir ieškovės atstovės pateiktame plane (2 t., e. b. l. 50) matomos buvusių sienų vietos. Ginčo dėl to tarp šalių nekilo. Kaip matyti iš pertvarkyto Buto plano, po pertvarkymo kambario siena, žvelgiant nuo lango, buvo perstumta (pagal pateiktus planus kambarys pailgėjo nuo 3,47 m iki 4,49 m.) ir Buto užliejimo židinys iš esmės sutampa su atsakovės laikančios sienos ir vonios sienos (kurioje yra vandens ir kanalizacijos vamzdynas) susijungimo vieta (pagal atsakovės pateiktą planą, popierinės bylos b. l. 17, 17a). Ginčo dėl to, kad virš užliejimo židinio yra ir atsakovės vonios patalpos, taip pat nekilo – nustatyta kad siekiant nustatyti Buto apipylimo priežastis, buvo apžiūrėtos ir atsakovės vonios patalpos.

28Taigi viena iš virš užliejimo židinio esančių atsakovės patalpų yra vonia, o kitoje pagal atsakovės pateiktus planus turėtų būti tualetas (popierinės bylos 17a), tačiau bylos duomenimis virš užliejimo židinio šiuo metu yra virtuvė. Ieškovės atstovė nurodė, kad virš užlietos patalpos yra virtuvė, ši aplinkybė nebuvo ginčijama, tai paneigiančių rašytinių įrodymų (planų) teismui atsakovė nepateikė. Tačiau teismo vertinimu aplinkybė, ar šiuo metu virš užliejimo židinio yra tualeto, ar virtuvės patalpos, reikšmės šiai bylai neturi, nes abiejose patalpose yra tiek vandentiekio vamzdynas, tiek ir kanalizacija, t. y. tie patys šaltiniai, galintys būti užliejimo vandeniu priežastimi. Dėl kokios priežasties ir iš kokios konkrečiai patalpos užliejimo atveju teka vanduo iš atsakovės buto, ieškovė neprivalo įrodinėti. Byloje įrodžius, kad Buto užliejimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas ir nenustačius kitų galimų užliejimo šaltinių, remiantis anksčiau minėta teismų praktika yra pagrindas išvadai, kad Buto užliejimas įvyko iš viršuje esančių patalpų.

29Aptarti įrodymai patvirtina, kad atsakovės drausto Buto užliejimo židinys yra viršuje esanti atsakovės buto dalis, kurioje be kita ko yra įrengti vandens ir kanalizacijos vamzdynai, kas yra pagrindu išvadai, kad vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovės patalpų. Nenustačius kitų užliejimo šaltinių, remiantis anksčiau nurodyta teismų praktika, būtų pakankamas pagrindas išvadai daryti, kad žalą sukėlė atsakovė. Bylą nagrinėjant teisme jokių kitų ieškovės apdrausto Buto užliejimo šaltinių nebuvo nenustatyta. Bylos nagrinėjimo metu, ginčijant ieškinio reikalavimus, buvo keliamos versijos, kad atsakovės butas nebuvo užliejimo židinys dėl to, kad tuo metu šiame bute nebuvo gyvenama, vanduo buvo užsuktas. Be to iš karto sureagavus ir patikrinus atsakovės butą su R. A., atsakovės vonioje jokių užliejimo požymių nebuvo- jis buvo sausas. Be to atsakovės vonios grindys yra hidroizoliuotos, kas eliminuoja vandens pratekėjimą iš atsakovės buto. Kelta versija, kad laikančioje sienoje eina kanalizacijos ir vandentiekio tinklai, sienoje yra daug šachtų, todėl vanduo galėjo patekti iš kitų butų (Buto Nr. 13, taip pat ir kitų butų, esančių dar aukščiau) ar nuo stogo. Galimas buto užliejimo versijas taip pat nurodė ir liudytoju apklaustas R. A. (užlieto buto savininkas), taip pat trečiojo asmens atstovas adv. A. Jarašius.

30Kaip jau minėta, reiškiančiam reikalavimą atlyginti užliejus butą patirtą žalą ieškovui pakanka įrodyti tik jo buto užliejimo židinį iš viršuje esančio atsakovo buto. Kai teismas nenustato kitų užliejimo šaltinių, tokiais atvejais spręstina, kad žalą sukėlė atsakovas (viršuje esančio buto savininkas) (jau minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2017). Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

31Šioje byloje, ištyrus šalių pateiktus įrodymus, nebuvo nustatyta jokių kitų ieškovės apdrausto Buto užliejimo šaltinių, išskyrus viršuje esantį atsakovės butą. Ta aplinkybė, kad namo laikančioje sienoje, šalia užliejimo židinio praeina namo kanalizacijos ir vandentiekio tinklai, taip pat yra šachtų, todėl vanduo galėjo šiais vamzdžiais ar šachtomis atitekėti iš kitų butų ar net nuo stogo, tėra tik prielaida, kuriai pagrįsti atsakovė jokių įrodymų nepateikė. Net jeigu ir laikyti pagrįsta atsakovės versiją, kad šioje vietoje laikančioje sienoje yra vandentiekio vamzdžiai, ventiliacinės ar kitos angos (ką iš esmės teigė ir apklausyti liudytojai), tačiau byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad būtent šios angos ar jose esanti inžinierinė įranga, buvo ieškovės apdrausto buto užliejimo priežastis. Šias aplinkybes turėjo įrodyti atsakovė, nes būtent ji rėmėsi jomis kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu.

32Iš ieškovės atstovės pateikto ( - ) namo savininkų bendrijos pirmininkės 2016 m. kovo 23 d. rašto Nr. 1679639 matyti, kad bendro naudojimo tinkluose jokie gedimai ar užsikimšimai minėtą dieną nenustatyti, remonto darbai nebuvo atlikti (1 t., e. b. l. 24), kas paneigia, kad užliejimas galėjo įvykti dėl namo inžinierinės įrangos gedimo. Į bylą atsakovės atstovė pateikė statinio apžiūros aktą (1 t., e. b. l. 164- 165), tačiau jis taip pat neleidžia daryti tikėtinos išvados, kad Butas galėjo būti apipiltas vandeniu iš ( - ) buto jau vien dėl to, kad šis butas net kaip minėta vertikaliai nesiriboja su apipiltu Butu. Jei daryti prielaidą, kad vanduo iš ( - ) buto visgi galėjo pasiekti už laikančios sienos esantį butą Nr. ( - ), šiuo atveju neabejotinai būtų apipiltas ir butas, esantis žemiau ( - ) buto ( - ) butas), tačiau jokių duomenų apie tokį įvykį byloje nėra (šio buto savininkė S. S. nurodė, kad ji gerokai prieš šį įvykį buvo apipylusi žemiau jos esantį butą, daugiau panašių atvejų nėra buvę). Tuo tarpu liudytojas R. A. patvirtino, kad jo Butas 2016 m. vasario mėn. buvo užlietas pirmą kartą, ankščiau nieko panašaus nebuvo atsitikę, t. y. tretysis asmuo S. S. jo Buto (priešingai nei ( - ), esančio po jos butu) iki šio įvykio apipylusi nebuvo. Be to šiame akte nurodoma, kad jog vandens pratekėjimas bute Nr. ( - ) nebuvo pastebėtas, o vamzdynai yra seni, kas reiškia, kad jie nebuvo keisti, kas galimai būtų buvę padaryta avarijos atveju.

33Atsakovės atstovė taip nurodo, kad Butas negalėjo būti apipiltas jau vien dėl to, kad buto vonios grindys yra hidroizoliuotos. Be to jokių užliejimo požymių (vandens) bute nebuvo pastebėta, grindys buvo sausos. Tačiau ši versija galimai būtų pagrįsta tik tokiu atveju, jei vanduo iš atsakovės buto į užlietą butą būtų prasiskverbęs per atsakovės vonios grindų paviršių (tokiu atveju galimai būtų likę vandens ar jo pėdsakai ant atsakovės buto grindų dangos). Tačiau kaip jau minėta anksčiau, ieškinio reikalavimas atlyginti dėl užliejimo padarytą žalą nesiejamas su ieškovės pareiga įrodyti užliejimo iš atsakovės buto priežastį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2017, 25 punktas). Ieškovės atstovė neįrodinėjo, nei kad vanduo į Butą prasiskverbė per atsakovės grindų paviršių (pvz. dėl įvykusio vienkartinio vandens išpylimo ant grindų), nei įvykus atsakovės vamzdyno, galimai esančio po grindimis, avarija, nei kitų galimų užliejimo priežasčių. Nustačius, kad vanduo ištekėjo iš atsakovės patalpų (užliejimo židinį), pareiga įrodyti, kad vanduo į atsakovės butą pateko iš kitų patalpų (kaimyninių butų) ar sistemų ar įrenginių (šiuo atveju ventiliacinių angų, vandentiekio ar kanalizacijos tinklų ir pan), tenka atsakovei, kas nebuvo padaryta.

34Ataskaitoje dėl turto nuostolių (b. l. 176-181) nurodyta, kad dėl užliejimo nukentėjo lubų, aptaisytų gipso kartono plokštėmis ir laminuotų grindų dalis. Todėl sutiktina su atsakovės nurodoma aplinkybe, kad surašant šią ataskaitą nebuvo įvertinta, kad vanduo tekėjo ir per sienas, ką patvirtino R. A.. Atliekant vertinimą buvo vadovautasi 2013 m. vasario 13 d. A. Z. atlikto objekto apžiūros duomenimis (2 t., b. l. 176), kuriuose nurodoma, kad sulieta tik kambario apdaila, o vanduo lašėjo iš šviestuvų (1 t., b. l. 33- 34); jokie sienų apgadinimai ir žala joms nefiksuota bei neatlyginta (1 t., b. l. 27- 28). Todėl teismas ieškovės atstovės į bylą pateikta Ataskaita dėl turto nuostolių, nesivadovauja, kaip neatitinkančią byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Tačiau ta aplinkybė, kad surašant ataskaitą nebuvo įvertintas vandens tekėjimas pro Buto sienas, nepaneigia jau anksčiau nurodytų teismo motyvų, kad vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovės buto patalpų, o ne iš gretimų butų ar namo inžinierinės įrangos sistemų.

35Ši byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovės drausto Buto užliejimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas, o ne kiti šaltiniai. Būtent atsakovė, turėdama pareigą naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, netinkamai naudojosi savo turtu, bei padarė turtinę žalą, kas yra pagrindas jos civilinei atsakomybei kilti. Jokių kitų ieškovės drausto Buto užliejimo šaltinių, išskyrus viršuje esantį atsakovės butą, nenustatyta, o keliamų versijų dėl kitų galimų užliejimo šaltinių atsakovė jokiais įrodymais (kurie leistų daryti objektyvią išvadą), nepagrindė.

36Dėl padarytos žalos

37Nukentėjusiojo asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizikinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

38Žalos faktą šioje byloje patvirtina raštiniai įrodymai- į bylą pateiktos fotonuotraukos, turto sunaikinimo, sugadinimo aktas (1 t., e. b. l. 33, 34), lokalinė sąmata, kurioje fiksuotos remonto darbų kainos (1 t., e. b. l. 27-28) ir draudimo išmokos paskaičiavimas (1 t., e. b. l. 25). Šie ieškovės į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiam asmeniui (buto savininkui) iš esmės teisingai paskaičiuota ir vėliau išmokėta 496,67 Eur išmoka (1 t., b. l. 23). Ieškovas kreipdamasis į teismą, atsižvelgus į apgadinto turto nusidėvėjimą, prašė priteisti mažesnę nei išmokėtą- 495,03 Eur sumą. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo žalos dydžio, jie yra pagrįsti anksčiau aptartais rašytiniais įrodymais, todėl teismas laiko ieškovės ieškinyje nurodytus paskaičiavimus teisingais, iš atsakovės ieškovei priteistina 495,03 Eur žalo atlyginimas.

39Dėl palūkanų priteisimo

40Ieškovė taip pat prašo iš atsakovės priteisti 51,06 Eur kompensuojamųjų palūkanų už 753 pradelstas dienas. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (LR CK 6.261 straipsnis). CK 6.53 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus atvejus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. kovo 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013 nurodė, kad prievolė pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti. Nagrinėjamu atveju atsiradusi piniginė prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį ji tapo vykdytina po pareikalavimo ją įvykdyti. Nagrinėjamu atveju ieškovė pretenziją atsakovei pareiškė 2016 m. balandžio 8 d., pareikalaudama prievolę įvykdyti per 15 dienų (1 t., e .b. l. 32). Taigi ieškovė teisėtai paskaičiavo palūkanas už laikotarpį iki ieškinio padavimo dienos 2018 m. gegužės 16 d., kas ieškovės paskaičiavimu sudaro 51,06 Eur sumą už 753 pradelstas dienas, todėl šio palūkanos priteistinos iš atsakovės.

41CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas (CK 6.210 str.) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37, 6.123, 6.210 straipsniai).

42Dėl bylinėjimosi išlaidų

43Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos- 15,00 Eur žyminis mokestis, 70,08 Eur už ieškinio surašymą (1 t., e. b. l. 89), vykimas į keturis parengiamuosius / teismo posėdžius, 58,58 Eur suma. Šia išlaidas patvirtina ieškovės atstovės pateikti dokumentai (1 t., e. b. l. 89-96, 160-163, 2 t., e. b. l. 51-56, 115-119). Taip pat iš ieškovės priteistinos išlaidos, susijusios su UAB „Baltic Claims“ išvados parengimu- 121 Eur suma. Iš viso iš atsakovės ieškovei priteistina 249,66 Eur suma – CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 93 straipsnio 1 dalis.

44Ieškovės atstovės prašymu teismas rezoliucine nutartimi į šią bylą trečiuoju asmeniu įtraukė buto Nr. ( - ) savininkę S. S., pripažinęs kad bylos išsprendimas gali turėti pastarojo asmens teisėms ir pareigoms. Nors įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis Nr. e2-205-516/2018). Šio asmens interesus byloje atstovavo adv. A. Jarašius valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-3685-13705 pagrindu (2 t., 47-48). Į bylą pateikta 2019 m. sausio 7 d. pažyma patvirtina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje yra 190,58 Eur. Atsižvelgus į tai, kad ieškinys buvo patenkintas, valstybei priteistinos išlaidos, susijusios trečiajam asmeniui teikta antrine teisine pagalba, 190,58 Eur suma, taip pat procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje, 8,74 Eur suma (CPK 79 straipsnis, 92 straipsnis, 99 straipsnio 2 dalis)

45Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

46ieškinį tenkinti visiškai.

47Priteisti iš atsakovės T. B., a. k. ( - ), 495,03 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt penkių eurų 03 ct) žalos atlyginimą, 51,06 Eur (penkiasdešimt vieno euro 06 ct) kompensacines palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (546,09 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2018 m. gegužės 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 249,66 Eur (du šimtus keturiasdešimt devynis eurus 66 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, a. s. Nr. ( - ), akcinė bendrovė „Swedbank“.

48Priteisti iš atsakovės T. B., a. k. ( - ), valstybei: 8,74 Eur (aštuonis eurus 74 ct) bylinėjimosi išlaidų (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660), ir 190,58 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų 58 ct) už trečiajam asmeniui suteiktą antrinę teisinę pagalbą (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

49Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė akcinė bendrovė (toliau AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į... 5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti... 6. Atsakovė T. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su... 7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė Rima Šmigelskytė nurodė, kad... 8. Trečiasis asmuo S. S. paaiškino, kad jos butą buvo atėjusi apžiūrėti... 9. Trečiojo asmens atstovas advokatas Antanas Jarašius nurodė, kad pastato... 10. Liudytojas R. A. parodė, kad niekas apipiltame bute negyvena, jis net nežino... 11. Liudytojas R. B. parodė, kad pastato sienoje per visą pastatą yra... 12. Liudytoja L. T. parodė, kad R. A. butas yra žemiau. Ji gyvena virš jo buto.... 13. Liudytojas Č. G. parodė, kad namo antrame aukšte buvo apžiūrėti du butai,... 14. Liudytoja S. A. parodė, kad ji yra statybos inžinierė, buvo kviesta namo... 15. Teismas... 16. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 17. Nustatyta, kad atsakovei T. B. nuo 1998 m. priklauso butas, esantis ( - ),... 18. Ieškovė 2016 kovo 23 d. raštu Nr. 1679639 kreipėsi į ( - ) namo savininkų... 19. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodoma, kad R. A. teigimu, jis grįžęs... 20. Atsakovė teismui bylos nagrinėjimo metu pateikė statinio apžiūros aktą... 21. Iš ieškovės pateiktos Ataskaitos dėl turto nuostolių (b. l. 176-181)... 22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis... 23. CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar... 24. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo... 25. Dėl atsakovės civilinės atsakomybės... 26. Pagal atsakovės atstovės į bylą pateiktus gyvenamojo namo, esančio J.... 27. Kaip matyti iš ieškovės atstovės į bylą pateikto R. A. buto plano (2 t.,... 28. Taigi viena iš virš užliejimo židinio esančių atsakovės patalpų yra... 29. Aptarti įrodymai patvirtina, kad atsakovės drausto Buto užliejimo židinys... 30. Kaip jau minėta, reiškiančiam reikalavimą atlyginti užliejus butą... 31. Šioje byloje, ištyrus šalių pateiktus įrodymus, nebuvo nustatyta jokių... 32. Iš ieškovės atstovės pateikto ( - ) namo savininkų bendrijos pirmininkės... 33. Atsakovės atstovė taip nurodo, kad Butas negalėjo būti apipiltas jau vien... 34. Ataskaitoje dėl turto nuostolių (b. l. 176-181) nurodyta, kad dėl užliejimo... 35. Ši byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną... 36. Dėl padarytos žalos... 37. Nukentėjusiojo asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas... 38. Žalos faktą šioje byloje patvirtina raštiniai įrodymai- į bylą pateiktos... 39. Dėl palūkanų priteisimo... 40. Ieškovė taip pat prašo iš atsakovės priteisti 51,06 Eur kompensuojamųjų... 41. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo... 42. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 43. Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos jos turėtos... 44. Ieškovės atstovės prašymu teismas rezoliucine nutartimi į šią bylą... 45. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263,... 46. ieškinį tenkinti visiškai.... 47. Priteisti iš atsakovės T. B., a. k. ( - ), 495,03 Eur (keturių šimtų... 48. Priteisti iš atsakovės T. B., a. k. ( - ), valstybei: 8,74 Eur (aštuonis... 49. Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas...