Byla 3K-7-6-706/2016
Dėl nesąžiningų konkurencijos veiksmų ir žalos atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės, Birutės Janavičiūtės, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas), Antano Simniškio, Janinos Stripeikienės (pranešėja) ir Vinco Versecko,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Tirola“ ir I. B. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 16 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Auto Express“ ieškinį atsakovėms I. B. ir uždarajai akcinei bendrovei „Tirola“ dėl nesąžiningų konkurencijos veiksmų ir žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimą, komercinės paslapties savininko buvusio darbuotojo teisinę atsakomybę už komercinės paslapties atskleidimą kitam ūkio subjektui (naujajam darbdaviui), ūkio subjekto atsakomybę, panaudojus informaciją, sudarančią komercinę paslaptį, aiškinimo ir taikymo klausimai.
  2. Ieškovė UAB „Auto Express“ prašo priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Tirola“ ir I. B. 185 469,96 Eur (640 390,69 Lt) nuostolių atlyginimo, 6 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.
  3. UAB „Auto Express“ ir UAB „Tirola“ konkuruoja, nes užsiima analogiška komercine veikla – krovinių vežimu ir ekspedijavimu. Bendrovė UAB „Auto Express“ įsteigta 2011 m. kovo 3 d., UAB „Tirola“ – 2011 m. rugpjūčio 22 d.
  4. Atsakovė I. B. nuo 2011 m. rugsėjo 21 d. iki 2012 m. kovo 15 d. dirbo ieškovės įmonėje pardavimų grupės vadove, buvo pasirašiusi darbo sutartį, kurioje įtvirtintos nuostatos dėl bendrovės komercinių paslapčių neatskleidimo; pagal šias nuostatas ji buvo įsipareigojusi tiek darbo santykių metu, tiek jiems nutrūkus nenaudoti, neperduoti, neskelbti ir kitaip neatskleisti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims informacijos, sudarančios darbdavio (ieškovės) komercines paslaptis. Tokio įsipareigojimo galiojimo terminas sutartyje nenustatytas.
  5. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė dėl savo pareigų įmonėje disponavo informacija apie ieškovės klientus (užsakovus ir sutartinius vežėjus), užsakovų krovinius, užsakymų pobūdį ir intensyvumą, taikytas pervežimo kainas ir kt. Tokią informaciją ieškovė laikė komercine paslaptimi.
  6. Atsakovė I. B. nuo 2012 m. kovo 16 d. pradėjo dirbti pas atsakovę UAB „Tirola“, kuri, galbūt pasinaudodama komercinėmis ieškovės paslaptimis, ėmė teikti analogiškas paslaugas tiems patiems klientams. Dėl nurodytų aplinkybių itin sumažėjo užsakymų arba jų apskritai neliko iš daugelio ieškovės klientų. Ieškovė nurodė, kad perpus sumažėjo jos pajamos.
  7. Ieškovė manė, kad atsakovė UAB „Tirola“, neteisėtai įgijusi informacijos, ėmėsi nesąžiningos konkurencinės veiklos, taip padarydama žalos ieškovei: nuo 2012 m. kovo 16 d. iki 2013 m. kovo 15 d. ji negavo 819 236,66 Eur (2 828 660,35 Lt) pajamų (per 6 mėn. atsakovei dirbant ieškovės bendrovėje, ši gavo 394 283, 32 Eur (1 361 381,45 Lt) pajamų); atsakovė UAB „Tirola“ nuo 2012 m. kovo 16 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d. gavo 362 247,40 Eur (1 250 767,83 Lt) turtinės naudos iš ieškovės klientų. Taigi, bendri ieškovės nuostoliai yra 1 181 484,06 Eur (4 079 428,18 Lt), tačiau iš jų ieškovė prašė priteisti 185 469,96 Eur (640 390,69 Lt).
  8. Ieškovės teigimu, jeigu atsakovė I. B. nebūtų pažeidusi darbo sutarties ir atskleidusi atsakovei UAB „Tirola“ ieškovės komercinių (gamybinių) paslapčių, tai klientai iki šiol teiktų jai užsakymus.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė šiais argumentais:
  3. Ieškovė konkrečiai neapibrėžė komercinės paslapties – kaip komercinę paslaptį nurodė viską, kas susiję su bendrovės darbu ir jo organizavimu. Sudėtinės kainų dalys, marža nėra komercinė paslaptis, nes tai yra kintantys dydžiai, priklausantys tiek nuo krovinių pervežimo organizavimo paslaugos savikainos, tiek nuo įmonės veiklos sąnaudų, galimybių taikyti nuolaidas. Ieškovės duomenys, kurie laikomi komercine paslaptimi, gali būti lengvai iš naujo sukurti viešojoje erdvėje esančios informacijos pagrindu.
  4. Atsakovė I. B. nebuvo supažindinta su Komercinę paslaptį sudarančių žinių sąrašu (netinkamai įformintas) ir Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis. Darbo sutartyje neįtvirtintas ilgesnis kaip vienerių metų konfidencialumo terminas. Tarp ieškovės ir atsakovės I. B. nebuvo sudarytas nekonkuravimo susitarimas, todėl analogiškų paslaugų teikimas tiems patiems klientams nėra pagrindas tenkinti ieškinį.
  5. Ieškovė neįrodė, kad atsakovės I. B. turima informacija leido atsakovei UAB „Tirola“ įeiti į rinką pasinaudojant ieškovės įdirbiu. Neįrodytas klientų perviliojimo faktas, konkrečių pervežimų kainų ar kitų palankesnių sąlygų taikymo atsakovės įmonėje, lyginant su ieškovės, faktas. Rinkai, kurioje veikia UAB „Auto Express“ ir UAB „Tirola“, būdinga tai, kad klientas renkasi įmonę, o ne atvirkščiai. Įmonės, perkančios vežimo paslaugas, dažnai keičia paslaugų teikėjus ir bendradarbiauja su keliais vežėjais. Ieškovės įvardyti kaip nuvilioti klientai ir vėliau kelis kartus pirko jos paslaugas. Pajamų sumažėjimas nepatvirtina, kad atsakovė I. B. pasinaudojo komercinėmis ieškovės paslaptimis ir ėmė teikti analogiškas paslaugas jos klientams.
  6. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, 2015 m. balandžio 16 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovių solidariai 49 989,15 Eur žalai atlyginti, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  7. Apeliacinės instancijos teismas nutartį grindė šiais argumentais:
  8. Ieškovės komercinę paslaptį sudarančių žinių sąrašas atitinka CK 1.116 straipsnio nuostatas. Ieškovė konkrečiai suformulavo, kuo grindžia reikalavimą – informacijos apie jos klientus atskleidimu atsakovei UAB „Tirola“ ir neteisėtu šio juridinio asmens pasinaudojimu tokia informacija. I. B., dirbdama pardavimų grupės vadove, disponavo išsamia informacija apie ieškovės klientus (jų pavadinimai, adresai, kontaktiniai asmenys ir jų kontaktiniai duomenys, vežimo maršrutai bei būdai, mokumas ir t. t.). Jai buvo žinomi ir tam tikri specifiniai duomenys apie ieškovės klientus (apmokėjimo terminai, kurie ne visiems klientams buvo vienodi, kitos specialiai aptariamos ir klientams aktualios sąlygos). Disponavimas visa šia informacija palengvina galimybę konkuruoti, todėl tokia informacija pripažintina komercine įmonės paslaptimi, nepaisant aplinkybės, jog tam tikri duomenys gali būti viešai prieinami.
  9. Faktas, kad atsakovė nebuvo supažindinta su Komercinių ir technologinių paslapčių sąrašu, nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovė nedėjo pakankamų pastangų konfidencialiai informacijai apsaugoti – tokią informaciją sudarantys duomenys įvardyti su darbuotojais (tarp jų ir atsakove) sudarytose darbo sutartyse.
  10. Ieškovės įmonės įdirbis atitinkamoje tam tikrų paslaugų rinkoje buvo didesnis už atsakovės UAB „Tirola“. Komercinę paslaptį ieškovei teisėtai perdavė kita tos pačios įmonių grupės bendrovė – UAB „Autostarto grupė“. Kita atsakovė – įmonė, iki įsidarbinant joje I. B., nevykdė ūkinės komercinės veiklos tokia apimtimi, kokią pradėjo vykdyti jai atėjus dirbti.
  11. I. B., nutraukusi darbo sutartį su ieškove, jau kitą dieną įsidarbino konkuruojančioje įmonėje. I. B. perėjimas dirbti pas konkurentus savaime nereiškia įstatymo nuostatų pažeidimo ir nėra sąlyga atsirasti civilinei atsakomybei, nes su ja nebuvo sudaryta nekonkuravimo susitarimo.
  12. Atsakovė UAB „Tirola“ kreipėsi į ieškovės klientus ir siūlė bendradarbiauti, galėjo pasiūlyti patrauklesnes sąlygas, nei ieškovė. Atsakovė perviliojo pačius mokiausius ieškovės klientus, teikiančius didelį užsakymų kiekį, o klientai, esantys juodajame sąraše, nebuvo viliojami. I. B. perėjus dirbti pas atsakovę UAB „Tirola“, intensyvus daugelio klientų bendradarbiavimas su ieškove sumažėjo iki minimumo arba nutrūko, o iki tol su atsakove UAB „Tirola“ nebendradarbiavę klientai pradėjo su ja bendradarbiauti gana intensyviai.
  13. Užsakymų perkėlimo momentas ir tendencija rodo, kad aptariami pasikeitimai nebuvo atsitiktiniai, o nulemti galimybės pasinaudoti turima kito ūkio subjekto komercinę paslaptį sudarančia informacija. Ieškovė per šešis mėnesius, kol atsakovė I. B. dirbo jos įmonėje, iš klientų gavo dvigubai daugiau pajamų nei per vienerius metus, kai atsakovė nutraukė darbo santykius. Ilgalaikių bendradarbiavimo sutarčių nebuvimas per se nepaneigia fakto, kad buvo neteisėtai atskleista komercinė paslaptis ir kad ja buvo pasinaudota.
  14. Sisteminė nustatytų faktinių aplinkybių (reikšmingos dalies buvusių klientų per santykinai trumpą laikotarpį, faktiškai sutampantį su atsakovės I. B. darbo santykių pabaiga ieškovės įmonėje ir jų pradžia konkuruojančioje įmonėje, persiorientavimas bendradarbiauti su atsakove UAB „Tirola“, sutarčių su kitais ieškovės klientais sudarymas jau pirmosiomis atsakovės I. B. darbo dienomis) sutaptis leidžia daryti išvadą, kad komercinė paslaptis ne tik buvo atskleista, bet ir ja buvo pasinaudota.
  15. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino prašymo išreikalauti CMR, SMGS, užsakymus ir sutartis, sudarytas su ieškovės nurodytais klientais per laikotarpį nuo 2012 m. kovo 16 d. iki 2013 m. kovo 15 d.
  16. Teisėjų kolegija nesutiko su ieškovės pateiktu jos negautų pajamų apskaičiavimo būdu (ieškovė nuostoliais laiko visas prarastas pajamas), nes nėra duomenų, kad tokių pajamų ji galėjo pagrįstai tikėtis. Ieškovės nuostolius negautų pajamų pavidalu kolegija apskaičiavo remdamasi grynojo pelno marža, kuri buvo iki atsakovėms atliekant neteisėtus veiksmus (9,19 proc.). Tai, kolegijos vertinimu, sudaro 49 989,15 Eur. Apeliacinis teismas nesirėmė atsakovės I. B. pateiktais skaičiavimais, nes juose neįvertinta tai, kad 101 084, 62 Lt grynojo pelno iš aptariamų klientų ieškovė gavo per pusę metų, o negautos pajamos (grynojo pelno pavidalu) šiuo atveju skaičiuojamos už vienerius metus.
  17. Apeliacinės instancijos teismas žalą priteisė iš atsakovių solidariai.
  1. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
  1. Kasaciniais skundais atsakovės UAB „Tirola“ ir I. B. prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 16 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimą.
  2. Abiejuose kasaciniuose skunduose formuluojami šie esminiai argumentai:
    1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias komercinės paslapties sampratą.
    2. Teismas nepagrįstai visą darbo sutartyje įtvirtintą informaciją priskyrė prie komercinių paslapčių, nevertindamas jos turinio.
    3. Visa informacija, nurodyta darbo sutartyje kaip komercinė paslaptis, yra viešai skelbiama; net jei neskelbiama, ji neturi komercinės vertės kasatorei UAB „Tirola“. Darbo sutartis negali būti laikoma tinkamu įrodymu, patvirtinančiu, kad ieškovė ėmėsi protingų pastangų bendrovės komercinėms paslaptims apsaugoti. Jos nuostatos yra bendro pobūdžio, deklaratyvios.
    4. Neįrodyta, kad ieškovė būtų supažindinusi I. B. su komercinių paslapčių sąrašu, – ieškovės įmonėje nebuvo galiojančių komercinę paslaptį sudarančios informacijos saugojimo taisyklių.
    5. Bendrovės komercinių paslapčių sąrašas nebuvo patvirtintas, kasatorė su juo nebuvo supažindinta. Komercinių paslapčių sąrašas negali būti nustatytas skirtinguose bendrovės vidaus dokumentuose (darbo sutartyje, priede prie darbo sutarties, vadovo įsakyme ir pan.). Ieškovės vidaus dokumentai nenuoseklūs, prieštaringi, tinkamai nesutvarkyti, todėl negali būti aiškinami buvusios jos darbuotojos nenaudai.
    6. Abi besibylinėjančios įmonės įkurtos beveik tuo pat metu, o kasatorės I. B. asmeninės savybės ir įgūdžiai nelaikytini ieškovės komercine paslaptimi – šių savybių ir įgūdžių pritaikymas kitoje įmonėje negali būti kvalifikuojamas kaip neteisėti veiksmai.
    7. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesąžiningos konkurencijos veiksmus pagal Konkurencijos įstatymo (toliau – ir KĮ) 15 straipsnio 1 dalį taikė kasatorei I. B., nes ji nėra ūkio subjektas KĮ prasme.
    8. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sutapatino susitarimą dėl bendrovės komercinių paslapčių saugojimo ir nekonkuravimo susitarimą. I. B. nebuvo pasirašiusi nekonkuravimo susitarimo, tačiau teismas de facto taikė jo padarinius.
    9. Norint konstatuoti KĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimą, ieškovė privalėjo įrodyti ne tik galbūt konfidencialios informacijos atskleidimo faktą kasatorei UAB „Tirola“, bet ir tai, kad tokią informaciją ji sąmoningai ir nesąžiningai panaudojo savo veikloje, taip ieškovės atžvilgiu įgydama akivaizdų konkurencinį pranašumą. Tokios aplinkybės negali būti preziumuojamos vien dėl to, kad kasatorė įdarbino buvusią ieškovės darbuotoją.
    10. Apeliacinės instancijos teismas neišsamiai įvertino duomenis dėl perimtų klientų, neatsižvelgė į tai, kad dalis užsakymus teikusių įmonių tuo pačiu metu naudojosi tiek ieškovės, tiek kasatorės UAB „Tirola“ paslaugomis, dalis įmonių, kurias ieškovė įvardijo kaip nuviliotus klientus, ir toliau tęsė bendradarbiavimą su ieškove; dalis įmonių dirbo su kasatore UAB „Tirola“ dar iki I. B.
    11. Byloje esančių įrodymų nepakanka, kad kasatorės UAB „Tirola“ konkurencinė veikla ar kasatorės veiksmai būtų pripažinti neatitinkančiais sąžiningos verslo praktikos reikalavimų, geros moralės nuostatų, pakenkusiais ar galėjusiais pakenkti konkuruojančio ūkio subjekto teisėms ir teisėtiems interesams.
    12. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kokia reali žala patirta.
    13. Ieškovė neįrodė patirtų netiesioginių nuostolių ir jų dydžio. Ieškovė neturėjo ilgalaikių sutarčių su klientais, su kuriais pradėjo bendradarbiauti ir kasatorė, todėl pajamos negalėjo būti objektyviai prognozuojamos. Be to, neįrodyta, kad ieškovė ateityje tikrai būtų gavusi tokias pat pajamas, jei nebūtų buvę galbūt neteisėtų kasatorių veiksmų.
    14. Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo pozicija ieškovės nuostolius apskaičiuoti negautų pajamų forma ir taikyti ieškovės 9,19 proc. pelno maržą. Ieškovės į bylą pateikti finansiniai dokumentai rodo, kad ji įvairiems skirtingų įmonių vežimams taikydavo kainas, leidžiančias jai kiekvienu atveju uždirbti itin skirtingas pelno maržas (pelno marža svyruodavo net kelis kartus). Teismas be didesnės analizės ar ekspertizės pasirinko būtent tokį maržos dydį ir visiškai neatsižvelgė į paslaugų teikimo sezoniškumą, užsakymų vienkartiškumą, kitų pajamų dydžiui nustatyti svarbias aplinkybes.
  3. Ieškovė atsiliepimu į atsakovių kasacinius skundus prašo juos atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
  4. Atsiliepimas į kasacinius skundus grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. Ieškiniu nebuvo siekiama įrodyti, kad kasatorė I. B. neteisėtai įgijo ir kitai atsakovei UAB „Tirola“ atskleidė ieškovės komercines paslaptis – ieškovė įrodinėjo, kad atsakovės neteisėtai pasinaudojo duomenimis apie jos klientus (ieškovės komercinėmis paslaptimis). Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas sutiko.
    2. Informacija apie sutartines krovinių vežimo kainas, kainos sudėtines dalis (mokesčius vežėjams, derybų dėl kainos su klientu rezultatus ir pan.) atitinka komercinės paslapties sampratą.
    3. Kasatorės nepagrįstai nurodo, kad ieškovės komercinės paslaptys yra viešai prieinamos – prieiga prie šių duomenų yra mokama. Kasatorės neįrodinėjo, kad klientų jos ieškojo internete, pirko duomenis iš specializuotų svetainių.
    4. Ieškovė ėmėsi priemonių informacijai apsaugoti – į darbo sutartis įtraukė konfidencialumo susitarimus, informaciją saugojo prisijungimo slaptažodžiais, papildomomis nuostatomis įmonės vidaus dokumentuose, su darbuotojais sudarytose darbo sutartyse. Konfidencialumo nuostatos buvo nurodytos ir ieškovės bei klientų pasirašomose sutartyse.
    5. Darbo sutarties priede kasatorė I. B. pasirašė, kad yra supažindinta su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, pareiginiais nuostatais, konfidencialios informacijos sąrašu, aplinkos apsaugos valdymo mokymais ir kt. Dėl savo einamų pareigų kasatorė I. B. turėjo prieigą prie šios informacijos, kuria disponuojantis subjektas įgyja konkurencinį pranašumą.
    6. Nors bendrovėje nebuvo tinkamai patvirtintų (nepatvirtinti dokumentai egzistavo) vidaus darbo tvarkos taisyklių, pardavimų grupės vadovo pareiginių nuostatų, komercinę paslaptį sudarančių žinių sąrašo, tačiau tai nereiškia, kad kasatorė I. B. nežinojo ieškovės komercinę paslaptį sudarančios informacijos ar šių dokumentų turinio. Šių tinkamai patvirtintų dokumentų turinys niekuo nesiskyrė nuo nepatvirtintų, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sistemiškai juos vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
    7. Neturi reikšmės aplinkybė, kad kasatorė I. B. nebuvo sudariusi nekonkuravimo susitarimo, – savo reikalavimą ieškovė grindžia nesąžiningos konkurencijos veiksmais ir neteisėtu komercinės paslapties įgijimu ir paskleidimu.
    8. Vertinant kasatorės I. B. neteisėtų veiksmų buvimo faktą, būtina atsižvelgti į tai, kad ši kasatorė, dar nenutraukusi santykių su ieškove, kartu su kitais darbuotojais, pasinaudodami ieškovės komercine paslaptimi, įsteigė konkuruojantį ūkio subjektą.
    9. Kai tik kasatorė I. B. atėjo dirbti į UAB „Tirola“, – ieškovės klientai tapo atsakovės UAB „Tirola“ klientais ir šios įmonės pajamos tendencingai pagerėjo..
    10. Ieškovė neveikia siauroje rinkoje – visi klientai yra užsienio subjektai, jų suradimas ir užsakymų priėmimas nelaikytinas atsitiktiniu, nulemtu pasyvaus elgesio.
    11. Kasatorė I. B. buvo susaistyta įsipareigojimais neatskleisti ieškovei priklausančios komercinės paslapties, todėl jai dirbant pas konkurentą ir pasinaudojant ieškovei priklausančia komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti, jos veiksmų neteisėtumas yra įrodytas. Aplinkybė, kad kasatorė I. B. taip veikdama negalėjo nesuvokti savo veiksmų neteisėtumo, pripažintina įrodančia jos kaltę.
    12. UAB „Tirola“, pasinaudodama I. B. žiniomis ir informacija apie klientus, pasiūlė jiems konkurencingesnes savo paslaugas (kasatorės neįrodinėjo, kad klientai patys kreipėsi į jas dėl paslaugų suteikimo). Kasatorės UAB „Tirola“ neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji, savo ūkinėje veikloje naudodama ieškovės komercinę paslaptį, pažeidė Konkurencijos įstatymą. Taip pat jos atsakomybė kyla ir CK 6.264 straipsnio (netiesioginės civilinės atsakomybės) pagrindu. Šios kasatorės kaltė pripažintina dėl to, kad ji negalėjo nežinoti apie kasatorės I. B. atliekamus neteisėtus veiksmus, bet nesiėmė priemonių tokiems veiksmams nutraukti.
    13. Kasacinio teismo praktikoje neišskiriama, kad pervilioti gali būti tik ilgalaikiai įmonės klientai, svarbu, kad klientų perėjimas pas konkurentus nebūtų atsitiktinis. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į veiklos specifiką – tam tikroje verslo srityje nesudaromos ilgalaikės sutartys, tačiau ieškovę ir jos klientus siejo ilgalaikio pobūdžio sutartiniai santykiai. Faktas, kad ne visi klientai nutraukė bendradarbiavimą su ieškove, neturi reikšmės vertinant kasatorių veiksmus (užtenka bent dalies santykių nutraukimo).
    14. Ieškovė įgijo teisę į nuostolių dėl neteisėtų kasatorių veiksmų atlyginimą. Nuostoliai kildinami iš negautų pajamų. Ieškovės negautos pajamos atitinka visus kriterijus, t. y. pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, nes ji tinkamai teikė paslaugas, klientai nesiskundė, nebuvo jokių ekonominių nuosmukių ar kitų aplinkybių, kurios būtų galėjusios sutrukdyti gauti pajamas, vykdyti užsakymus, bet jų negavo dėl nesąžiningų ir neteisėtų kasatorių veiksmų. Ieškovės nuostoliais pripažintina ir kasatorės UAB „Tirola“ gauta nauda – nuo 2012 m. kovo 16 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d. ji gavo 362 247,40 Eur (1 250 767,83 Lt) pajamų. Nustatyti nesąžiningos konkurencijos padarytų nuostolių dydį sudėtinga, todėl ieškovė laikė pakankamu jos žalai atlyginti 18 547,17 Eur (640 390,69 Lt) priteisimą. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nuostolius priteisė negautų pajamų, o ne grynojo pelno forma (teismas nuostolius apskaičiavo tik apskaičiavo remdamasis grynojo pelno marža).
    15. Ieškovė prašė teismo išreikalauti iš atsakovės dokumentus, kurių ji pati negalėjo gauti ir kuriais ji būtų įrodinėjusi, kad kasatorė pasiūlė klientams paslaugas geresnėmis sąlygomis, nei ieškovė, tačiau teismas prašymų netenkino, sprendime nurodydamas, jog ieškovė šių aplinkybių neįrodė.

7Teisėjų kolegija

konstatuoja:

8IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

9

  1. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatomi. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai dėl asmeniui nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo, ieškovės buvusios darbuotojos teisinės atsakomybės už komercinės paslapties atskleidimą, darbuotojo atsakomybės santykio su jo naujojo darbdavio teisine atsakomybe.
  2. Nesąžiningos konkurencijos draudimą bei komercinių paslapčių apsaugą tarptautinėje teisėje reglamentuoja 1883 m. Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės saugojimo (toliau – Paryžiaus konvencija), Sutartis dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (angl. Agreement on Trade-Related Aspects of Intellectual Property Rights toliau – TRIPS sutartis). Tokiems teisiniams santykiams reglamentuoti Europos Sąjungos lygmeniu yra pateiktas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos pasiūlymas dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto gavimo, naudojimo ir atskleidimo (COM/2013/0813 final – 2013/0402 (COD) (toliau – Direktyvos pasiūlymas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „SDG“ v. UAB „Verslo aljansas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-24-421/2015).
  3. Nacionaliniame teisiniame reguliavime, konkrečiai – Konkurencijos įstatymo 16 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2012 m. kovo 22 d. Konkurencijos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1937 įsigaliojimo 2012 m. gegužės 1 d.; pagal aktualią Konkurencijos įstatymo redakciją – 15 straipsnis) nustatytas nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimas bei atskleidžiamas pavyzdinis sąrašas veiksmų, kurie gali būti kvalifikuojami kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmai.
  4. Draudžiamas yra informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimas, perdavimas, skelbimas be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimas iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui (KĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi nesąžiningą konkurenciją draudžiantis specialusis teisės aktas nustato veiksmus, kurie draudžiami, bet nereglamentuoja, kokie reikalavimai keliami informacijai, kad ją būtų galima kvalifikuoti kaip komercinę paslaptį.
  5. Nagrinėjamoje byloje spręstini teisės klausimai dėl: 1) komercinės paslapties sampratos, formaliųjų požymių ir įforminimo; 2) komercinių paslapčių atribojimo nuo konfidencialios informacijos; 3) pareigos saugoti komercinę paslaptį sukeliamų teisinių pasekmių atribojimo nuo nekonkuravimo susitarimų sukeliamų teisinių pasekmių. Dėl šių klausimų teismas pasisako atskirai.

10Dėl komercinių paslapčių sampratos

  1. Komercinės paslaptys yra pramoninės nuosavybės objektai. Kaip ir kiti šios nuosavybės objektai, komercinės paslaptys yra svarbi konkuravimo rinkoje priemonė. CK 1.116 straipsnio 1 dalyje apibrėžta komercinės paslapties objekto samprata ir pateikti kriterijai, keliami informacijai, kad ši būtų kvalifikuojama ir saugoma kaip bendrovės komercinė (gamybinė) paslaptis.
  2. Ginčo teisinių santykių metu atsakomybę už komercinių paslapčių paviešinimą ir (arba) panaudojimą reglamentavo CK 1.116 straipsnio 3 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d.). Šiuo metu atitinkamos teisės normos išdėstytos CK 1.116 straipsnio 4 dalyje. Kadangi aptariamos teisės normos turinys nekito, teisėjų kolegija šioje nutartyje nurodo jos aktualią numeraciją.
  3. Komercinės paslapties, kaip pramoninės nuosavybės objekto, skirtumai nuo kitų pramoninės nuosavybės objektų yra pažymėti kasacinėje praktikoje. Komercinei paslapčiai nekeliami naujumo reikalavimai, bet, skirtingai nei kiti pramoninės nuosavybės objektai, pvz., patentai, dizainas ir kita, komercinė paslaptis turi būti neišviešinta, slapta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Diteilas“ v. UAB „Chemika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-326/2012).
  4. Informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai, nustatyti CK 1.116 straipsnio 1 dalyje, iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita.
  5. Informacija turi būti saugoma, bet jos slaptumo užtikrinimo poreikio laipsnis neturėtų būti suabsoliutintas. Kasacinė praktika dėl protingų pastangų išsaugoti informaciją standarto jau suformuota – tai turi būti protingos, bet neypatingos pastangos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Diteilas“ v. UAB „Chemika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-326/2012; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Auto express“ v. UAB „Vlantana Spedition“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-317-916/2015).
  6. Atsižvelgiant į ankstesnėje praktikoje kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus, kad komercinę paslaptį sudarančių duomenų apsaugai skirti veiksmai neprivalo būti ypatingi, papildomai išaiškintina, kad komercinės paslapties apsaugos priemonės neturėtų pernelyg apsunkinti asmens ūkinės komercinės veiklos vykdymo ir reikalauti neproporcingų finansinių, žmogiškųjų ar kitokių išteklių.
  7. Skirtinga komercinę paslaptį sudarančios informacijos esmė, pobūdis, panaudojimo sritis ir būdai, ekonominė vertė, sukurianti skirtingą konkurencinį pranašumą, nulemia ir skirtingus apsaugos protingumo standartus. Kuo vertingesnė konkreti komercinę paslaptį sudaranti informacija, tuo intensyvesni turi būti jos savininko veiksmai šiai informacijai saugoti, kad ši apsauga būtų pripažinta protinga.
  8. Protingumo reikalavimas taikomas ne tik teisinei, organizacinei, techninei ir kitai apsaugai, bet ir teisėtiems komercinės paslapties atskleidimo bei panaudojimo būdams. Paprastai informacijos savininkas turėtų sudaryti sąlygas kitiems asmenims aiškiai ir nedviprasmiškai suprasti, kad atitinkama informacija yra slapta, jis taip pat turi sukurti tvarką, kaip su šia informacija susipažinti, užtikrinti jos laikymąsi.
  9. Be minėtų reikalavimų, turi būti protingai apibrėžiamas asmenų, kuriems komercinė paslaptis teisėtai atskleidžiama, ratas – neturi egzistuoti galimybių susipažinti su komercine paslaptimi tiems asmenims, kuriems tai objektyviai nėra reikalinga.
  10. Atsižvelgiant į tai, kad galbūt komercinę paslaptį sudaranti informacija pasižymi slaptumo požymiu, teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, taip pat turėtų imtis procesinių priemonių informacijos slaptumui išsaugoti, kad šalys nepatirtų neigiamų pasekmių dėl to, kad teismine tvarka siekia ginti savo teises ir teisėtus interesus.
  11. Kasacinis teismas jau yra pažymėjęs, kad informacija apie asmens klientus gali būti pripažinta komercine paslaptimi, esant visiems formaliesiems komercinės paslapties požymiams: vertei, slaptumui, protingai tokios informacijos apsaugai. Tokiu atveju ji gali būti pripažinta komercine paslaptimi ir atitinkamai saugoma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015). Duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, kaip, pvz., kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt.
  12. Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje ir 37 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad būtent bendrovės valdymo organai nustato informaciją, kuri laikoma bendrovės komercine paslaptimi. Ši teisė apima ir galimybę komerciškai vertingą informaciją apie klientus laikyti komercine paslaptimi, atitinkamai ją saugoti. Šioje teisės normoje suteikta teisė pačiam ūkio subjektui spręsti, kokia informacija jam vertinga, slapta ir saugoma nuo trečiųjų asmenų, tačiau joje nėra ūkio subjektui keliamų reikalavimų tokią informaciją įforminti kaip komercinių paslapčių sąrašą fizine prasme – nebūtina, kad tai, kas atitinkamoje įmonėje yra komercinė paslaptis, būtų nurodyta viename materialiame arba elektroniniame dokumente.
  13. Komercinės paslapties savininkas šiuo atveju turi teisę pats pasirinkti, kokiu būdu asmenims (įskaitant darbuotojus), kurių atliekamos funkcijos reikalauja susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia informacija, bus suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas suvokimas, kad atitinkami duomenys yra įmonės komercinė paslaptis. Svarbu tai, kad pasirinktas būdas leistų vienareikšmiškai nustatyti ir fiksuoti tam tikro asmens žinojimo apie tai, kas yra komercinė paslaptis, faktą. Sąrašas fizine prasme yra tik vienas iš būdų suformuoti asmens žinojimą apie tam tikros informacijos slaptumą, tačiau šis būdas nėra vienintelis.

11Dėl komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos atribojimo

  1. Kadangi praktikoje terminai „konfidenciali informacija“ ir „komercinė paslaptis“ neretai vartojami kaip sinonimai, tai šių informacijos rūšių santykis ir atribojimas reikšmingas sprendžiant dėl padarinių, jeigu jie atsirado tokią informaciją paviešinus, panaudojus.
  2. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad konfidenciali informacija, atsižvelgiant į jos pobūdį ir svarbą bei konfidencialumo pareigos intensyvumo laipsnį, gali būti skirstoma taip:
    1. Informacija, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pvz., viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.). Tokia informacija, net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių.
    2. Informacija, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.). Todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo. Pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais.
    3. Specifinio pobūdžio konfidenciali informacija. Tokia informacija neatitinka komercinės paslapties apibrėžties, tačiau kai darbuotojas su ja susipažįsta, ji netampa neatsiejama jo gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi. Ši informacija yra saugoma, o už jos atskleidimą ar panaudojimą, net ir pasibaigus darbo santykiams, buvusiam darbuotojui gali kilti teisinė atsakomybė.
    4. Komercinės paslaptys – konfidencialūs duomenys, kurie yra tokie specifiniai ir reikšmingi, kad darbuotojai, net ir pasibaigus darbo santykiams, sutartyje ar įstatyme nustatytą laiką negali teisėtai panaudoti jų jokiais tikslais, kurie kokiu nors būdu galėtų pažeisti teisėto informacijos savininko teises ir teisėtus interesus.
  3. Teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją, taigi komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių. Informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma. Duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis.
  4. Pareiga saugoti konfidencialią informaciją paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje, o pareiga saugoti komercinę paslaptį visų pirma kyla iš įstatymo.
  5. Teisėjų kolegija išaiškina, kad bylose dėl komercinių paslapčių teisinių santykių tais atvejais, kai tarp konfidencialios informacijos esama duomenų, kurie tuo pat metu yra įmonės komercinė paslaptis, atitinkamos informacijos savininkas privalo įrodyti, o teismas įvertinti ir nustatyti, ar konkretūs duomenys, dėl kurių vyksta ginčas, atitinka komercinės paslapties formaliuosius požymius.
  6. Pasinaudojimas kito subjekto konfidencialia informacija ar jos paviešinimas, kai siekiama nesąžiningai konkuruoti, patenka ne į KĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto, bet į 15 straipsnio 1 dalies taikymo sritį.
  7. Nagrinėjamoje byloje teismai, kvalifikavę ginčo informaciją kaip komercinę paslaptį, netaikė konfidencialios informacijos apsaugos instrumentų, todėl dėl jų taikymo išsamiau nepasisakoma.

12Dėl konfidencialumo susitarimo sukeliamų teisinių pasekmių atribojimo nuo nekonkuravimo susitarimų sukeliamų teisinių pasekmių

  1. Kasatorės teigia, kad darbo sutartyje esantis konfidencialumo susitarimas iš esmės buvo prilygintas nekonkuravimo susitarimui, nes nebuvo atriboti darbuotojo bendrieji gebėjimai ir žinios, kas yra darbuotojo pragyvenimo šaltinis, nuo jo pareigos saugoti komercinės paslapties statusą turinčią informaciją.
  2. Nekonkuravimo susitarimo institutas nėra tiesiogiai reglamentuotas Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje, jam pagal įstatymo analogiją taikytinas CK 2.164 straipsnis, reglamentuojantis konkurencijos draudimą, taip pat CK šeštosios knygos II dalies „Sutarčių teisė“ normos, CK 1.5 straipsnis.
  3. Nekonkuravimo susitarimu visiškai ribojama asmens galimybė dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla, nesiejant šio ribojimo su komercinę paslaptį ir (arba) konfidencialią informaciją sudarančių duomenų naudojimu ar nenaudojimu tokio pobūdžio susitarimą pasirašiusio asmens veikloje pasibaigus darbo santykiams. Nekonkuravimo susitarimu ribojama konstitucinė asmens teisė pasirinkti darbą, todėl tokio pobūdžio ribojimas visais atvejais turi būti terminuotas ir atitinkamai nustatoma adekvati ribojimui kompensacija.
  4. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad nei konfidencialumo susitarimo, nei komercinės paslapties apsaugos institutu nesiekiama suvaržyti galimybės įsidarbinti ar užsiimti tam tikra veikla. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nustatytas įpareigojimas nesinaudoti komercine paslaptimi bet kokiems asmenims, kuriems ji tapo žinoma, komercinės paslapties apsaugą siejant ne vien su darbo sutartimi, bet ir kitais santykiais. KĮ 15 straipsnio 4 dalyje nustatytas įpareigojimas taikomas nepriklausomai nuo to, ar sudarytas nekonkuravimo susitarimas ar konfidencialumo susitarimas.
  5. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatinėjo, kuri informacija buvo ieškovės saugoma kaip komercinė paslaptis ir kokios informacijos darbuotoja neturėjo teisės atskleisti, ir pagrįstai netaikė nekonkuravimo susitarimų ar konfidencialios, bet ne komercinę paslaptį sudarančios, informacijos apsaugos priemonių. Dėl to kasacinio skundo argumentai dėl šių institutų neatribojimo ar netinkamo kvalifikavimo pripažintini nepagrįstais.

13Dėl teismų padarytų išvadų, susijusių su ginčo informacijos teisiniu statusu ir apsauga, teisinio vertinimo

  1. Teismų nustatyta, kad kasatorė I. B. ir ieškovė UAB „Auto Express“ 2011 m. rugsėjo 21 d. pasirašė darbo sutartį, kuria kasatorė priimta dirbti pardavimų grupės vadove. Darbo sutarties 9.4 ir 9.5 punktuose nustatyta darbuotojos pareiga saugoti bendrovės komercines paslaptis darbo santykių metu ir jiems pasibaigus.
  2. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pareiga saugoti minėtas komercines paslaptis įtvirtinta kasatorės I. B. su ieškove UAB „Auto Express“ sudarytoje darbo sutartyje, taip pat jos priede, kuriame nurodyta, jog ši darbuotoja supažindinta su įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklėmis bei konfidencialios informacijos sąrašu.
  3. Iš byloje esančio UAB „Auto Express“ 2011 m. rugpjūčio 18 d. kokybės ir aplinkosaugos vadybos sistemos vadovo ir pridėto kokybės ir aplinkosaugos vadybos sistemos procedūros „Klientų duomenų bazės sudarymas PR-07“ aprašymo matyti, kad kiekvienas ieškovės įmonės vadybininkas, dirbantis su klientais, programoje http://go.agrup.lt turėjo klientų duomenų bazę, apsaugotą slaptažodžiu. Tame pačiame dokumente užfiksuota, kad įmonėje yra ne tik kiekvieno iš vadybininkų duomenų bazė, bet ir bendra duomenų bazė.
  4. Šiuo pagrindu išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, kad bendrovėje egzistavusi techninė komercinę paslaptį sudarančių duomenų apsauga buvo pakankama, nes informacija apie bendrovės klientus, vežėjus, veiklos instrukcijos, kiti dokumentai buvo saugomi duomenų bazėje, apsaugotoje kiekvienam vadybininkui suteikiamu individualiu slaptažodžiu.
  5. Išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės pateiktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog informacija apie ieškovės klientus atitiko CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus tiek, kad ji būtų laikoma komercine paslaptimi, nes tie duomenys atitiko komercinės paslapties požymius, buvo neprieinami tretiesiems asmenims, juos žinojo ieškovės pardavimų vadybininkai ir kasatorė I. B., kurios darbo sutartyje nurodytas įsipareigojimas saugoti komercines paslaptis. Darbo sutarties 9.4 ir 9.5 punktai šiai kasatorei buvo aiškūs, nedviprasmiški. Šiuo atveju pritartina atsiliepime išdėstytiems argumentams, kad vėliau kasatorei I. B. susipažinti pateiktuose dokumentuose komercinę paslaptį sudaranti informacija ir pareiga ją saugoti nekito. Todėl darbdavio veiksmai apsaugant komercinę paslaptį buvo protingi, tęstiniai ir apeliacinės instancijos teismo pagrįstai pripažinti pakankamais.
  6. Kadangi įsipareigojimas neatskleisti informacijos apie ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją nebuvo apribotas kokiu nors terminu, apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatą dėl tokio įsipareigojimo galiojimo ne mažiau kaip vienerius metus (KĮ 15 straipsnio 4 dalis).

14Dėl atsakomybės taikymo už komercinės paslapties paviešinimą, įgijimą ir jos panaudojimą

  1. Už komercinės paslapties įgijimą, paviešinimą, panaudojimą Lietuvos teisėje numatytos įvairios teisinės atsakomybės rūšys – administracinė, drausminė, civilinė ir baudžiamoji (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 2K-402-677/2015). Priklausomai nuo faktinių aplinkybių, asmenims, pažeidusiems CK ir Konkurencijos įstatyme nustatytą draudimą atskleisti, įgyti, naudoti informaciją, sudarančią kito subjekto komercinę paslaptį, gali būti taikoma ir deliktinė, ir sutartinė atsakomybė. Jų taikymui būtina nustatyti visas sutartinės ir (ar) deliktinės atsakomybės taikymui būtinas sąlygas.
  2. Civilinei atsakomybei taikyti reikšmingos CK 1.116 straipsnio 4 dalies nuostatos, įtvirtinančios nuostolių, padarytų neteisėtai įgijus informaciją, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, atlygintinumo principą.
  3. CK 1.116 straipsnio 4 dalyje skiriama keletas savarankiškų su komercinių paslapčių teisiniais santykiais susijusių neteisėtų veikų sudėčių – įgijimas ir panaudojimas.
  4. Šios teisės normos prasme „neteisėtas įgijimas“ reiškia tiek pirminį (t. y. neteisėtą informacijos gavimą iš jos teisėto savininko), tiek antrinį (neteisėtą informacijos gavimą iš ją neteisėtai gavusio asmens) informacijos gavimą.
  5. Šios teisės normos taikymui nėra svarbu, kokiu būdu (pvz., dokumentai paimti fiziškai, nukopijuoti, nufotografuoti, perimti pasinaudojant informacinėmis technologijomis ir kt.) įgyta informacija, svarbu tai, kad jos įgijimas būtų neteisėtas.
  6. CK 1.116 straipsnio 4 dalies dispozicijoje įtvirtintas terminas „įgijimas“ aiškintinas, kaip apimantis visus veiksmus, nukreiptus į komercinės paslapties paviešinimą. Taip yra todėl, kad draudžiamas yra ne tik komercinę paslaptį sudarančios informacijos neteisėtas gavimas, bet ir kiti neteisėti veiksmai.
  7. Komercinės paslapties įgijimą aiškinant tik kaip neteisėtą komercinės paslapties gavimą, teisėtai gavusiam, tačiau neteisėtai paviešinusiam asmeniui negalėtų kilti teisinė atsakomybė. Komercinė paslaptis, kaip minėta, yra pramoninės nuosavybės objektas – specifinio pobūdžio turtas, o išviešinta komercinę paslaptį sudaranti informacija praranda komercinės paslapties statusą. Komercinė paslaptis paviešinama atskleidimu, neteisėtu jos perdavimu, todėl saugoma ir nuo minėtų neteisėtų veiksmų atlikimo.
  8. Neteisėtas komercinės paslapties atskleidimas – ją žinančio asmens kitam asmeniui suformuotas tam tikrų duomenų turinio žinojimas. Neteisėtas komercinės paslapties perdavimas konstatuojamas tuomet, kai asmuo, suvokiantis, kad informacija saugoma, duomenis neteisėtai (pvz., materialius dokumentus, duomenų laikmenas, elektroninius dokumentus ir kt.) perduoda tretiesiems asmenims. Komercinės paslapties atskleidimas paprastai yra ir jos perdavimas, bet perdavimas ne visuomet susijęs su paslapties atskleidimu (pvz., jei tai padaro tarpininkas).
  9. CK 1.116 straipsnio 4 dalyje nustatyta ir deliktinė, ir sutartinė atsakomybė už neteisėtą komercinės paslapties įgijimą.
    1. Pagal bendrąją taisykle, informacijos įgijimas pagal CK 1.116 straipsnio 4 dalį nesiejamas su sutartinių teisinių santykių egzistavimu – tarp komercinės paslapties savininko ir ją neteisėtai įgijusio asmens sutartiniai teisiniai santykiai gali neegzistuoti – taikoma deliktinė atsakomybė.
    2. Sutartinė teisinė atsakomybė CK 1.116 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos pagrindu kyla sutarties pažeidimo atveju – nagrinėjamos teisės normos dispozicijoje eksplicitiškai išskiriamos dvi subjektų, kuriems kyla sutartinė atsakomybė, grupės – darbuotojai ir kitokios sutarties šalys.
  10. Terminas „darbuotojas“ CK 1.116 straipsnio prasme aiškintinas kaip apimantis tiek esamus (darbo sutartis bylos nagrinėjimo metu nėra nutraukta), tiek buvusius komercinės paslapties subjekto darbuotojus, kuriems yra išlikęs (pažeidimo metu buvo išlikęs) įsipareigojimas sutartyje ar įstatyme nurodytą terminą saugoti komercinę paslaptį.
  11. Asmenys, kuriems teisinė (sutartinė arba deliktinė) atsakomybė kyla už neteisėtą komercinės paslapties įgijimą, privalo atlyginti nuostolius, kuriuos šiuo atveju sudaro komercinės paslapties savininko patirtos išlaidos sukurti, tobulinti ir naudoti komercinę paslaptį (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai).
  12. Komercinę paslaptį sudaranti informacija yra saugoma ne vien nuo jos įgijimo ar išviešinimo, bet ir nuo jos neteisėto naudojimo.
  13. CK 1.116 straipsnio 4 dalyje įstatymų leidėjas atskyrė komercinės paslapties naudojimą nuo komercinės paslapties išviešinimo kaip dvi savarankiškas neteisėtų veiksmų išraiškos formas.
  14. Neteisėtas komercinę paslaptį sudarančios informacijos naudojimas CK 1.116 straipsnio 4 dalies prasme sudaro savarankišką neteisėtą veiksmą. Už neteisėtą komercinę paslaptį sudarančios informacijos naudojimą teisinė atsakomybė kyla visiems neteisėtai informaciją panaudojusiems asmenims – atsako tiek buvę ir esami komercinės paslapties savininko darbuotojai ir kitokių sutarčių šalys, tiek asmenys, kurių sutartiniai santykiai su informacijos savininku nesaisto. Dėl neteisėto komercinės paslapties panaudojimo taip pat galima tiek sutartinė, tiek deliktinė atsakomybė.
  15. KĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant neteisėtas informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui.
  16. Teismas pažymi, kad KĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas yra skirtas „ūkio subjektų“ tarpusavio santykiams reguliuoti, todėl ši teisės norma nėra taikoma šios sampratos neatitinkantiems asmenims.
  17. Komercinę paslaptį sudaranti informacija gali būti įgyjama ar naudojama turint tikslą nesąžiningai konkuruoti arba neturint tikslo nesąžiningai konkuruoti.
    1. Asmeniui, įgijusiam ar naudojusiam komercinę paslaptį, tačiau nesiekusiam nesąžiningai konkuruoti, teisinė atsakomybė kyla tik CK 1.116 straipsnio 4 dalies pagrindu. Konkurencijos įstatymas šiuo atveju netaikomas.
    2. Tais atvejais, kai ūkio subjektas, įgijęs ar naudojantis komercinę paslaptį sudarančią informaciją, siekia nesąžiningai konkuruoti, be CK 1.116 straipsnio 4 dalies, taip pat taikomas ir Konkurencijos įstatymas, konkrečiai – 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas.
  18. CK 1.116 straipsnio 4 dalis nuo Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto atribojama, visų pirma, pagal subjektus, kuriems taikomos atitinkamos normos – CK 1.116 straipsnio 4 dalis taikoma visiems asmenims, o KĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas – tik ūkio subjektams, antra, šios teisės normos atskiriamos pagal ankstesniuose šios nutarties punktuose minėto tikslo konkuruoti egzistavimą arba neegzistavimą – kai jo nėra, taikomas tik CK 1.116 straipsnis, jam esant – ir Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas.
  19. Nagrinėjamoje byloje kasatorės I. B. civilinė atsakomybė turi būti vertinama pagal CK 1.116 straipsnio nuostatas, o kasatorės UAB „Tirola“ – pagal CK 1.116 straipsnį ir KĮ 15 straipsnį.

15Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

  1. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškina, kad bylose dėl komercinių paslapčių reikia nustatyti, kaip konkrečiai byloje pasireiškė neteisėti veiksmai, t. y. ar neteisėti veiksmai pasireiškė tik kaip neteisėtas informacijos gavimas, atskleidimas, perdavimas, ar informacija buvo pasinaudota, kokie kiekvieno iš šių veiksmų padariniai.
  2. Komercinę paslaptį sudarančios informacijos paviešinimo atveju neteisėti veiksmai – duomenų įgijimas, atskleidimas ar perdavimas – turi būti susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais nuostoliais. Priežastinis ryšys pasireiškia tuo, kad komercinę paslaptį sudaranti informacija tokį savo statusą praranda dėl neteisėtų veiksmų, o jos savininkas netenka galimybės gauti iš jos komercinės naudos.
  3. Neteisėto pasinaudojimo komercinę paslaptį sudarančia informacija atveju priežastinis ryšys pasireiškia tuo, kad dėl neteisėto pasinaudojimo paprastai atsiranda neigiamų pasekmių (pvz., prarandamas klientas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Auto express“ v. UAB „Vlantana Spedition“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-317-916/2015).
  4. Priežastinio ryšio nustatymo taisyklės išaiškintos kasacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje S. R. prieš UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-53/2010).
  5. Žala, apibrėžta CK 1.116 straipsnio 4 dalyje, tokiose bylose gali būti trejopo pobūdžio:
    1. Tiesioginiai nuostoliai, atsiradę dėl komercinės paslapties paviešinimo, pasireiškia kaip paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos.
    2. Netiesioginiai nuostoliai pasireiškia kaip komercinės paslapties savininko negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo teisės ir teisėti interesai nebūtų buvę pažeisti.
    3. Nuostoliai dėl komercinės paslapties panaudojimo, kai paslaptimi pasinaudojęs ūkio subjektas ar asmuo iš to neteisėtai gauna pajamų (nepagrįstas praturtėjimas) (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).
  6. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Tyčiai konstatuoti reikalingas aiškus subjekto žinojimas, kad konkretūs duomenys sudaro ūkio subjekto komercinę paslaptį, neatsargumas konstatuojamas, kai asmuo, atsižvelgiant į aplinkybių visumą, turėjo žinoti apie tai, kad informacija yra komercinė paslaptis, tačiau nebuvo tiek atidus ir rūpestingas, kiek buvo būtina.
  7. Tokio pobūdžio civilinėse bylose taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės. Įrodinėjimo specifika bylose dėl komercinių paslapčių yra ta, kad paprastai įrodymai yra netiesioginiai. Įrodinėjimo ypatumai išsamiai atskleisti kasacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Transekspedicija“ v. UAB „Lastra“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-447/2014; 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „JG reklamos dovanos“ v. D. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-377/2013; 2012 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Diteilas“ v. UAB „Chemika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-326/2012;).

16Dėl bendrais kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimo

  1. Tais atvejais, kai žala padaroma bendrais kelių subjektų veiksmais, reikia nustatyti kiekvieno iš jų civilinės atsakomybės sąlygas ir ribas.
  2. Tokio pobūdžio bylose gali būti reiškiami reikalavimai dėl: 1) komercinės paslapties sukūrimo, naudojimo, tobulinimo išlaidų (tiesioginiai nuostoliai) priteisimo; 2) negautų pajamų (netiesioginiai nuostoliai) priteisimo; 3) nepagrįsto praturtėjimo sumos priteisimo.
  3. Kiekvienu konkrečiu atveju reikia pirmiausia atskirai įvertinti kiekvieną iš pareikštų reikalavimų (nagrinėjamu atveju – negautos pajamos ir nepagrįstas praturtėjimas) – kas atliko neteisėtus veiksmus, kokia žala atsirado, kuo ji pasireiškė. Veiksmų bendrumas, kaip minėta, vertinamas kiekvieno reikalavimo atžvilgiu atskirai.
  4. Tai padarius, turi būti vertinama, koks konkrečiai yra kiekvieno byloje pareikšto reikalavimo tarpusavio santykis su kitais byloje pareikštais reikalavimais.
  5. Kai byloje pareiškiamas reikalavimas atlyginti ir negautas pajamas, ir neteisėtai gautą naudą (nepagrįstą praturtėjimą), o ieškovas įrodinėja abu reikalavimus, teismas, atsižvelgdamas į šioje nutartyje išdėstytus kriterijus, turi įvertinti: 1) kas ir kokius atliko neteisėtus veiksmus, nukreiptus į komercinės paslapties paviešinimą (sprendžiant dėl negautų pajamų); 2) kas ir kokius atliko neteisėtus veiksmus, nukreiptus į neteisėtos naudos iš kito subjekto komercinės paslapties gavimą, kas gavo naudos (sprendžiant dėl nepagrįsto praturtėjimo).
  6. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas turi vertinti kiekvienos iš reikalaujamų priteisti nuostolių atlyginimo rūšių (nagrinėjamu atveju – negautos pajamos ir nepagrįstas praturtėjimas) santykį – ar galima juos priteisti kartu, ar konstatuoti jų sutaptį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad pagal teisinį reglamentavimą galimas ir abiejų reikalavimų (negautų pajamų ir nepagrįsto praturtėjimo) priteisimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Baldų rojus“ v. G. O., bylos Nr. 3K-3-197/2007). Teismas, spręsdamas dėl tokių reikalavimų santykio, turi užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamas non bis in idem principas, kuris yra realizuojamas nepriteisiant ir negautų pajamų, ir nepagrįsto praturtėjimo, kai šių pinigų sumų teisinė ir faktinė prigimtis yra tapati.
  7. Jeigu įmanoma atskirti, kokius konkrečiai veiksmus kiekvienas iš subjektų atliko, kokia žala kilo dėl kiekvieno iš asmenų neteisėtų veiksmų, kiekvienas asmuo turi atsakyti atitinkama dalimi. Taigi teisinių pasekmių aspektu, pagal bendrąją taisyklę, turi būti taikomas CK 6.5 straipsnyje įtvirtintas principas – dalinė atsakomybė.
  8. Tais atvejais, kai žalą patyrusio asmens negautos pajamos pagal pirmiau minėtus kriterijus iš esmės sutampa su paslaptimi pasinaudojusio asmens gauta nauda, jų negalima priteisti kartu. Tokiais atvejais turi būti tenkinamas didesnis reikalavimas, nes tai atitiktų visiškos žalos atlyginimo ir non bis in idem principus.
  9. Tais atvejais, kai nepagrįstas asmens, pasinaudojusio komercine paslaptimi, praturtėjimas viršija komercinės paslapties savininko negautas pajamas, priteisiamas tik nepagrįstas praturtėjimas.
  10. Tais atvejais, kai prašomos priteisti negautos pajamos viršija nepagrįstą praturtėjimą, laikoma, kad negautos pajamos apima nepagrįstą praturtėjimą. Skirtumas tarp negautų pajamų ir nepagrįsto praturtėjimo priteisiamas atsižvelgiant į tai, ar galima nustatyti kiekvienam iš asmenų tenkančią prievolės dalį.
  11. Atsižvelgdama į CK 1.116 straipsnio 4 d. nuostatas, kad pajamos, gautos neteisėtai naudojant komercinę (gamybinę) paslaptį, laikomos nepagrįstu praturtėjimu, ir CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą, išplėstinė teisėjų kolegija išaiškina, kad už tokių pajamų grąžinimą atsako jas gavęs asmuo. Pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą yra asmeninė pareiga, tenkanti tik turtą gavusiam asmeniui. Jo atsakomybė negali būti solidari su kitu asmeniu, nes konkreti tokių pajamų suma ir neteisėtas jų gavėjas visai atvejais turi būti nustatyti. Jei dėl gautų pajamų nepagrįstai praturtėja keletas asmenų, jie atsako ta dalimi, kokia praturtėjo.
  12. Taigi prievolės dalys nustatomos tokiu būdu: nepagrįsto praturtėjimo suma visuomet priteisiama dalimis, priklausomai nuo kiekvieno asmens gautos naudos, o tais atvejais, kai nepagrįsto praturtėjimo suma nepadengia visos negautų pajamų sumos, skirtumas priteisiamas taikant dalinę atsakomybę, jeigu įmanoma nustatyti prievolės dalis. Jei prievolės dalių nustatyti negalima, šiam skirtumui taikoma solidarioji atsakomybė.
  13. Solidariosios atsakomybės taikymo sąlygos išdėstytos kasacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. Š. v. VĮ Registrų centro Kauno filialas ir kt., bylos Nr. 3K-7-59/2008; kt.).

17Dėl procesinės bylos baigties

  1. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad I. B. žinojo, kas ieškovės įmonėje yra komercinė paslaptis, žinojo duomenis apie klientus ir sąmoningai šiais duomenimis naudojosi atsakovės įmonėje. Kasatorė UAB „Tirola“ savo ruožtu priėmė dirbti kasatorę I. B. ir keletą kitų ieškovės darbuotojų, žinojo, kad jiems žinomos ieškovės komercinės paslaptys, jomis naudojosi versle, konkuruodama su ieškove.
  2. Darbuotojos veiksmų neteisėtumas nagrinėjamoje byloje kyla iš darbo sutarties, kuriai pasibaigus, išliko darbuotojos įsipareigojimas buvusiai darbdavei saugoti jos komercines paslaptis. Komercinės paslapties turinys, žinojimo apie komercinės paslapties turinį faktas nustatytas apeliacinės instancijos teismo. Tai nėra darbuotojo, atliekančio darbo funkcijas, deliktas, todėl netiesioginė naujojo darbdavio atsakomybė CK 6.264 straipsnio pagrindu negalima. Neteisėti darbuotojo veiksmai, iš kurių atsirado žala, kyla iš sutarties, kurios šalimi kasatorė UAB „Tirola“ (naujoji darbdavė) nebuvo. Kasatorė I. B., kaip jau minėta, atsako CK 1.116 straipsnio 4 dalies pagrindu.
  3. Kasatorės UAB „Tirola“ atsakomybė atsiranda savarankiško delikto pagrindu (CK 1.116 straipsnio 4 dalis ir KĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas), t. y. kito ūkio subjekto informacijos, turinčios komercinės paslapties statusą, gavimas iš asmens, neturinčio teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant gauti naudos sau arba padarant žalos šiam ūkio subjektui.
  4. Kadangi neteisėti kasatorės UAB „Tirola“ veiksmai yra savarankiškas deliktas, jos atsakomybei atsirasti svarbu nustatyti kaltę – ar ji žinojo, kad informacija, kuri naudojama versle, gauta iš kasatorės I. B., yra ieškovės komercinė paslaptis.
  5. Šią civilinės atsakomybės sąlygą patvirtina teismų nustatytos aplinkybės, kad kasatorės UAB „Tirola“ bendrovėje iki kasatorės I. B. įsidarbinimo dirbo tik vienas darbuotojas, o kiti pas ją įsidarbino kasatorei I. B. nutraukus darbo santykius su ieškove; atsakovė tik nuo šių darbuotojų atėjimo pradėjo aktyviai veikti rinkoje ir vykdyti to paties pobūdžio pardavimus be atitinkamo ankstesnio įdirbio šioje srityje. Kasacinis teismas konstatuoja, kad tai sudaro pagrindą spręsti dėl atsakovės kaltės, pasireiškusios neatsargumu, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, egzistavimo (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Tokia išvada dera ir su minimalaus pobūdžio standartu, įtvirtintu tarptautinėje teisėje (TRIPS sutarties 45 straipsnio 2 dalis).
  6. Žala pasireiškė kaip ieškovės negautos pajamos, atitinkančios atsakovės nepagrįstą praturtėjimą.
  7. Apeliacinis teismas nustatė, kad ieškovė negavo 49 989,15 Eur pajamų, kurias sudaro negautas grynasis pelnas už metų laikotarpį nuo to momento, kai kasatorė I. B. nutraukė darbo santykius su ieškove.
  8. Išplėstinė teisėjų kolegija, neperžengdama kasacinio skundo ribų, remiasi apeliacinės instancijos teismo atliktu grynojo pelno skaičiavimu, taip pat ir kriterijais, pagal kuriuos buvo pasirinkta taikytina pelno marža.
  9. Išplėstinė teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio teismo sprendimu netenkinti abiejų reikalavimų, nes jų teisinė ir faktinė prigimtis yra tapati (komercinę paslaptį paviešino ir ja pasinaudojo tie patys asmenys, atlikę tuos pačius veiksmus, o negautos ieškovės pajamos atitinka nepagrįstą atsakovės praturtėjimą), bet pažymi, kad, priteisiant negautas pajamas, neatsižvelgta į tai, jog nepagrįsto praturtėjimo sumą, kaip iš esmės tapatų reikalavimą, iš dalies apėmė didesnė negautų pajamų suma.
  10. Kaip nurodyta šios nutarties 103 punkte, reikalavimo dalyje dėl nepagrįsto praturtėjimo visuomet atsako tas asmuo, kuris gavo neteisėtą naudą. Kasaciniu skundu kasatorė UAB „Tirola“ pripažino, kad nustatyta jos neteisėtai gauta nauda sudaro 24 186,58 Eur. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė solidariosios atsakomybės taisykles visai priteistai sumai, nors iš byloje surinktų duomenų aišku, kokia yra šios kasatorės nepagrįsto praturtėjimo suma. Dėl šios sumos, kaip minėta, turėjo būti taikomos dalinės atsakomybės taisyklės, priklausomai nuo to, kuri atsakovė gavo kiek naudos.
  11. Byloje nesurinkta įrodymų, kad kasatorė I. B. būtų neteisėtai gavusi pajamų (nepagrįstai praturtėjusi), taigi nėra teisinio pagrindo šioje byloje iš jos priteisti jos gautos naudos (nepagrįsto praturtėjimo sumos).
  12. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į 96 – 103 punktuose pateiktus išaiškinimus, sprendžia, kad nepagrįsto praturtėjimo sumą atitinkanti dalis ieškovės nepagrįstai gautų pajamų suma (24 186,58 Eur) priteistina iš šią naudą gavusiosios kasatorės UAB „Tirola“. Kita negautų pajamų suma, dėl kurios negalima nustatyti prievolės dalių (25 802, 57 Eur (49 989,15 Eur – 24 186,58 Eur), priteistina iš atsakovių solidariai.

18Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Skirstydama šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, išplėstinė teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad proceso teisės normose nenustatyta solidarios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti, taip pat į teismų praktiką šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „In vino veritas“ v. 867-oji daugiabučių namų savininkų bendrija ir kt., bylos Nr. 3K-3-376/2013) ir perskaičiuodama bylinėjimosi išlaidas preziumuoja, kad bylinėjimosi išlaidų dalys dėl solidariosios skolininkių prievolės yra lygios.
  2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtos šalių bylinėjimosi išlaidos perskirstytinos pagal proporciją, jog ieškinys atsakovės I. B. atžvilgiu tenkintas 13,91 proc., o atsakovės UAB „Tirola“ – 39,99 proc. Ieškovė UAB „Auto Express“ patyrė 3013,21 Eur žyminio mokesčio išlaidų už ieškinį, taip pat 2751,39 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso 5764,60 Eur. Atsižvelgiant į tenkintų reikalavimų dydį, iš kasatorės I. B. ieškovės naudai priteistina 400,93 Eur (5764,60 Eur : 2 x 13,91 proc. : 100) o iš kasatorės UAB „Tirola“ – 1152,63 Eur (5764,60 Eur : 2 x 39,99 proc. : 100) šių išlaidų.
  3. Teismas pagrįstomis pripažino 2316,96 Eur atsakovės UAB „Tirola“ išlaidas advokato pagalbai apmokėti, o atsakovės I. B. – 2751,39 Eur. Atsižvelgiant į atmestų ieškinio reikalavimų proporciją, iš ieškovės atsakovei I. B. priteistina 2368,67 Eur (2751,39 Eur x 86,09 proc. : 100), o atsakovei UAB „Tirola“ – 1390,41 Eur (2316,96 Eur x 60,01 proc. : 100) atstovavimo išlaidų. Atlikus įskaitymą, iš ieškovės atsakovės I. B. naudai priteistina 1967,74 Eur (2368,67 Eur – 400,93 Eur), o atsakovės UAB „Tirola“ naudai – 237,78 Eur (1390,41 Eur – 1152,63 Eur).
  4. Pirmosios instancijos teisme patirta 12,22 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Proporcingai atmestų ir tenkintų ieškinio reikalavimų daliai, valstybės naudai iš ieškovės priteistina 8,93 Eur šių išlaidų; iš atsakovės I. B. turėtų būti priteista 0,85 Eur, iš atsakovės UAB „Tirola“ – 2,44 Eur šių išlaidų, tačiau šios išlaidos iš jų nepriteistinos pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį.
  5. Ieškovė patyrė 2051,38 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidų, todėl, atsižvelgiant į tenkintų reikalavimų proporciją, iš atsakovės I. B. jos naudai priteistina 142,67 Eur (2051,38 Eur : 2 x 13,91 proc. : 100), o iš atsakovės UAB „Tirola“ – 410,17 Eur (2051,38 Eur : 2 x 39,99 proc. : 100) šių išlaidų.
  6. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1017,42 Eur atstovavimo išlaidų, atsakovė I. B. – 3563,75 Eur, o atsakovė UAB „Tirola“ – 1119 Eur šių išlaidų. Ieškovės atstovavimo išlaidos pripažintinos pagrįstomis ir atitinkančiomis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, patvirtintus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, o atsakovių I. B. ir UAB „Tirola“ – viršijančiomis minėtose rekomendacijos nustatytus dydžius. Dėl to šios mažinamos ir pagrįstomis bei priteistinomis pripažintina po 909,74 Eur šių išlaidų (699,80 Eur (bruto) x 1,3). Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų dydį, ieškovei iš atsakovės I. B. priteistina 70,76 Eur (1017,42 Eur : 2 x 13,91 proc. : 100), iš atsakovės UAB „Tirola“ – 203,43 Eur (1017,42 Eur : 2 x 39,99 proc. : 100) šių išlaidų; iš ieškovės atsakovės I. B. naudai priteistina 783,20 Eur (909,74 Eur x 86,09 proc. : 100), atsakovės UAB „Tirola“ naudai – 545,93 Eur (909,74 Eur x 60,01 proc. : 100) šių išlaidų. Atlikus įskaitymą, iš ieškovės atsakovės I. B. naudai priteistina 569,77 Eur (783,20 Eur– 142,67 Eur – 70,76 Eur); iš atsakovės UAB „Tirola“ ieškovės naudai priteistina 67,67 Eur (410,17 Eur + 203,43 Eur –545,93 Eur).
  7. Susumavus pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas ir atlikus jų įskaitymą (119 ir 122 punktai), iš viso iš ieškovės atsakovės I. B. naudai priteistina 2537,51 Eur (1967,74 Eur + 569,77 Eur), o atsakovės UAB „Tirola“ naudai – 170,11 Eur (237,78 Eur – 67,67 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.
  8. Kadangi apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas pakeistas ir dalis žalos priteista iš atsakovės UAB „Tirola“, o kita dalis – solidariai iš abiejų atsakovių, tai kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos skirstomos pagal proporciją, kad atsakovės UAB „Tirola“ kasacinis skundas atmestas 100 proc., o atsakovės I. B. – tenkintas 48,38 proc. Pateikdama kasacinį skundą atsakovė I. B. sumokėjo žyminio mokesčio dalį (300 Eur), kita žyminio mokesčio dalis (987 Eur) buvo atidėta iki kasacinio teismo procesinio sprendimo priėmimo. Taigi iš atsakovės I. B. į valstybės biudžetą priteistina 364,35 Eur ((300 Eur + 987 Eur) x 51,62 proc. : 100 proc.) – 300 Eur) žyminio mokesčio už kasacinį skundą dalis, o iš ieškovės – 622,65 Eur (987 Eur – 364,35 Eur) šio mokesčio.
  9. Atsakovė I. B. prašė priteisti kasaciniame teisme patirtų 3471,79 Eur atstovavimo išlaidų ir 612,26 Eur papildomų išlaidų, susijusių su kasaciniam teismui teiktais prašymais spręsti dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos pobūdį, į tai, kad kasaciniame skunde keliami sudėtingi teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 7, 8.14 punktuose nurodytą dydį, teisingumo, protingumo principus, sprendžia, kad pagrįstomis pripažintina 1620 Eur jos patirtų atstovavimo išlaidų. Atsižvelgus į tenkintą kasacinio skundo dalį, atsakovei I. B. iš ieškovės UAB „Auto Express“ priteistina 783,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
  10. Ieškovė pateikė duomenis, kad kasaciniame teisme ji patyrė 1029,49 Eur atstovavimo išlaidų. Atsižvelgus į atmesto atsakovės I. B. kasacinio skundo dalį, iš atsakovės I. B. ieškovės naudai priteistina 265,71 Eur šių išlaidų (1029,49 : 2 x 51,62 proc. : 100 proc.); iš atsakovės UAB „Tirola“ ieškovės naudai – 514,75 Eur šių išlaidų. Atlikus įskaitymą, iš ieškovės atsakovės I. B. naudai priteistina 518,04 Eur (783,75 Eur –265,71 Eur) atstovavimo išlaidų kasaciniame teisme.

19Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

20Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 16 d. sprendimo dalis, kuriomis solidariai iš atsakovių priteistas žalos atlyginimas ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, pakeisti.

21Priteisti ieškovei UAB „Auto Ekspress“ ( j. a. k. 302604536) iš atsakovės UAB „Tirola“ (j. a. k. 302657873) 24 186,58 Eur (dvidešimt keturis tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis Eur 58 ct) žalos kaip nepagrįstai gautų pajamų ir iš atsakovių UAB „Tirola“ (j. a. k. 302657873) ir I. B. (a. k. ( - ) solidariai 25 802,57 Eur (dvidešimt penkis tūkstančius aštuonis šimtus du Eur 57 ct) žalos atlyginimo bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 25 802,57 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. spalio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

22Priteisti iš ieškovės UAB „Auto Express“ (j. a. k. 302604536) atsakovės I. B. (a. k. ( - ) naudai 2537,51 Eur (du tūkstančius penkis šimtus trisdešimt septynis Eur 51 ct), o atsakovės UAB „Tirola“ (j. a. k. 302657873) naudai – 170,11 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt Eur 11 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

23Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės UAB „Auto Ekspress“ (j. a. k. 302604536) 8,93 Eur (aštuonis Eur 93 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

24Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

25Priteisti iš ieškovės UAB „Auto Express“ (j. a. k. 302604536) atsakovės I. B. (a. k. ( - ) naudai 518,04 Eur (penkis šimtus aštuoniolika Eur 4 ct) atstovavimo išlaidų, patirtų kasaciniame teisme.

26Priteisti iš atsakovės UAB „Tirola“ (j. a. k. 302657873) ieškovės UAB „Auto Express“ (j. a. k. 302604536) naudai 514,75 Eur (penkis šimtus keturiolika Eur 75 ct) atstovavimo išlaidų, patirtų kasaciniame teisme.

27Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės UAB „Auto Express“ (j. a. k. 302604536) 622,65 Eur (šešis šimtus dvidešimt du Eur 65 ct), iš atsakovės I. B. (a. k. ( - ) – 364,35 Eur (tris šimtus šešiasdešimt keturis Eur 35 ct) žyminio mokesčio už kasacinį skundą. Šios išlaidos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

28Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
  1. Byloje sprendžiami... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 6.
    1. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 20 d.... 7. Teisėjų kolegija... 8. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 9.
      1. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis... 10. Dėl komercinių paslapčių sampratos
          11. Dėl komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos atribojimo 12. Dėl konfidencialumo susitarimo sukeliamų teisinių pasekmių atribojimo nuo... 13. Dėl teismų padarytų išvadų, susijusių su ginčo informacijos teisiniu... 14. Dėl atsakomybės taikymo už komercinės paslapties paviešinimą, įgijimą... 15. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų
            16. Dėl bendrais kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimo 17. Dėl procesinės bylos baigties
            1. Nagrinėjamoje... 18. Dėl bylinėjimosi išlaidų
              1. Skirstydama šalių... 19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 20. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015... 21. Priteisti ieškovei UAB „Auto Ekspress“ ( j. a. k. 302604536) iš... 22. Priteisti iš ieškovės UAB „Auto Express“ (j. a. k. 302604536) atsakovės... 23. Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės UAB „Auto Ekspress“ (j.... 24. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 25. Priteisti iš ieškovės UAB „Auto Express“ (j. a. k. 302604536) atsakovės... 26. Priteisti iš atsakovės UAB „Tirola“ (j. a. k. 302657873) ieškovės UAB... 27. Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės UAB „Auto Express“ (j. a.... 28. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...