Byla e2A-620-585/2020
Dėl nesumokėtos atlyginimo dalies už atliktus darbus

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Enerstena“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Enerstena“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ dėl nesumokėtos atlyginimo dalies už atliktus darbus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Enerstena“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ 112 734 Eur nesumokėtą atlyginimo dalį už atliktus darbus, 2 141,95 Eur delspinigių, 938,94 Eur palūkanas, 8 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Nurodė, kad 2018 m. gegužės 10 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė sutartį, pagal kurią joje nurodytų darbų atlikimo terminas – 7 mėnesiai nuo sutarties pasirašymo dienos, o sutarties galiojimo terminas – iki visiško ir pilno sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, bet ne ilgiau kaip 8 mėnesiai nuo sutarties pasirašymo dienos. Nuo sutarties vykdymo pradžios atsakovė su ieškove visiškai nebendradarbiavo, nuolat teikė ieškovei derinti alternatyvius pasiūlymus, taip sudarydama prielaidas netinkamai vykdyti projektą. 2019 m. sausio 31 d. atsakovė informavo, kad ieškovės atžvilgiu taiko 112 734 Eur baudą už tariamai pavėluotai atliktus darbus, nors ieškovė darbus atliko tinkamai ir laiku, be to, pagamino geresnį įrenginį, kuriuo sudarytos prielaidos pagaminti daugiau energijos nei buvo numatyta techninėje specifikacijoje. Atsakovė atliko mokėjimą už atliktus darbus, išskaitydama baudą iš mokėtinos sumos. Būtent atsakovės nebendradarbiavimas lėmė darbų vėlavimą, todėl dėl atsakovės galimai patirtų nuostolių kalta ji pati, o, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalimis, ieškovei negali būti taikoma civilinė atsakomybė arba ji turėtų būti atleista nuo civilinės atsakomybės dėl atsakovės veiksmų. Kadangi ieškovė atliko geresnės kokybės darbus nei buvo sutarta, netesybų taikymas ieškovei yra neteisėtas.

103.

11Atsakovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti.

124.

13Nurodė, kad ieškovė atsakovės bendradarbiavimo pareigos pažeidimą įrodinėja selektyviai atrinktomis aplinkybėmis. Ieškovė sutarties vykdymo metu neinformavo atsakovės, kad jos nurodymai būtų nepagrįsti. Teisėti atsakovės nurodymai ir (ar) pastabos sprendiniams nesudaro pagrindo pratęsti galutinio darbų atlikimo termino. Nors atsakovė nesutiko dėl galutinio darbų termino pratęsimo, tačiau atsakovė atsakomybę taikė tik už 18 dienų pažeidimo trukmę – nuo 2019 m. sausio 11 d. iki 2019 m. sausio 28 d. Tai įrodo atsakovės bendradarbiavimo pareigos vykdymą. Atsakovės dėl to patirti nuostoliai yra 112 734 Eur, kas atitinka sąnaudas dujoms. Ieškovės pasiūlyme KDE galia nurodyta 10,03 MW, todėl ieškovė kitokio našumo KDE įrengė išimtinai savo iniciatyva ir rizika, tačiau už sutartyje nustatytą kainą. Įstatyme nėra aptarta galimybė reikalauti kartu netesybų (delspinigių) bei palūkanų, todėl toks ieškovės reikalavimas neteisėtas.

14II.

15Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

165.

17Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.

186.

19Teismas nurodė, kad esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuotas CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotas kasacinio teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; 2015 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-219/2015). Teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais esą atsakovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą: pirma, bylos medžiaga patvirtina, kad tiek sutartyje, tiek viešojo pirkimo sąlygose numatytas 7 mėnesių terminas buvo esminė sutarties sąlyga; antra, išdėstytos aplinkybės patvirtina tai, kad ieškovei buvo leista sutarties vykdymui pasitelkti subrangovus; trečia, buvo sudarytas papildomas susitarimas, kuriame suderintas naujas atliekamų darbų grafikas; ketvirta, buvo organizuoti įvairūs pasitarimai, atsakovė ieškovei teikė visą reikalingą informaciją; penkta, ta aplinkybė, kad atsakovė nesutiko tenkinti ieškovės prašymo dėl termino pratęsimo nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą; šešta, atsakovė sutrumpino laikotarpį, dėl kurio ieškovei taikė atsakomybę už sutartyje numatyto termino pažeidimą; septinta, nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais esą atsakovė šiai teikė įvairius nepagrįstus pageidavimus, pasiūlymus, nurodymus, keitė sąlygas ir pan., nes ieškovė nereiškė prieštaravimų, be to, ji neatsisakė vykdyti atsakovės reikalavimų kaip pareikštų nepagrįstai. Taigi nėra pagrindo teigti, kad atsakovė būtų pažeidusi bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigą.

207.

21Atsakovė už sutarties termino pažeidimą paskaičiavo ieškovei 112 734 Eur. Ši suma apskaičiuota už 18 dienų. Nors vienur ši suma yra įvardinama kaip bauda, o kitur kaip tiesioginiai nuostoliai, tačiau sutarties bendrosios dalies 10.9 punktas numato, kad rangovui vėluojant atlikti darbus sutartyje nustatytais terminais dėl priežasčių, nepriklausančių nuo užsakovo, rangovas, užsakovui pareikalavus, moka užsakovui sutarties specialiosios dalies 5 skyriuje nustatyto dydžio delspinigius ar baudą bei atlygina užsakovo dėl to patirtus tiesioginius nuostolius tiek, kiek jų nepadengia delspinigiai ar baudos. Sutarties nuostatos numatė, kad rangovas darbus pradeda vykdyti iš karto po sutarties pasirašymo ir įsipareigoja užbaigti juos ne vėliau kaip per 7 mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos (specialiosios dalies 5.1 punktas). Už vėlavimą atlikti darbus per sutarties darbų vykdymo ir aktavimų grafike nustatytus atskiriems etapams ir specialiosios dalies 5.1 punkte nustatytam galutiniam darbų užbaigimo terminui rangovas moka 0,1 procentą nuo vėluojamų atlikti darbų vertės dydžio baudą, tačiau bet kokiu atveju ne mažiau kaip 100 Eur už kiekvieną uždelstą dieną (5.10 punktas). Taigi pagal sutarties sąlygas už vėlavimą atlikti darbus rangovas: 1) moka 0,1 procentą nuo vėluojamų atlikti darbų vertės dydžio baudą, tačiau bet kokiu atveju ne mažiau kaip 100 Eur už kiekvieną uždelstą dieną; 2) atlygina užsakovo dėl to patirtus tiesioginius nuostolius tiek, kiek jų nepadengia delspinigiai ar baudos. Nagrinėjamu atveju 112 734 Eur pagal sutarties sąlygas laikytina nuostoliais, o ne bauda.

228.

23Atsakovė teikė įrodymus bei paaiškinimus apie 112 734 Eur nuostolių sumos paskaičiavimą. Nors ieškovė teikė įrodymus, kuriais ginčijo atsakovės paskaičiuotą nuostolių sumą, tačiau, teismo vertinimu, ieškovė nepaneigė atsakovės nurodyto nuostolių dydžio. Pirma, atsakovė remiasi M. N. pažyma, tačiau į bylą nėra pateikta duomenų apie šio asmens kvalifikaciją bei turimas žinias teikti vertinimus nurodytu klausimu; antra, rašte išdėstytos abejonės dėl atsakovės paskaičiuotos sumos nepaneigia atsakovės pateikto skaičiavimo; trečia, liudytojas Z. R. nurodė, kokie kriterijai ir kodėl buvo įtraukti bei neįtraukti apskaičiuojant nuostolių sumą, ieškovė šių parodymų nepaneigė; ketvirta, ieškovės argumentai, kad ji pagamino geresnį įrenginį, nesudaro pagrindo mažinti nuostolių dydžio, nes: 1) pirkimo objektas – kondensacinio dūmų ekonomaizerio įrengimas vandens šildymo katilams VK-3, VK-4 ir dūmtraukio Nr.3 futeruotės pritaikymas atvėsintiems dūmams E-2. Šio objekto apimtys ir charakteristika detalizuota techninėse sąlygose; 2) ieškovės teiktas pirkimo objektas buvo pripažintas tinkamu, o ieškovė pripažinta konkurso laimėtoja; 3) ieškovei nustatytų nuostolių apskaičiavimas yra siejamas su sutartyje numatyto termino praleidimu dėl ieškovės teikto pasiūlymo, todėl nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo mažinti ieškovei apskaičiuoto nuostolių dydžio.

249.

25Bylos medžiaga leidžia spręsti, kad atsakovė dėl 112 734 Eur sumos yra atlikusi įskaitymą iš ieškovei mokėtinos sumos. Nors ieškovė atskiru reikalavimu neginčijo atsakovės atlikto įskaitymo, tačiau reikalavo įvykdyti prievolę, t. y. sumokėti skolą. Reikalavimas įvykdyti prievolę, kuri, kitos šalies požiūriu, pasibaigė įskaitymu, reiškia ir nesutikimą su įskaitymu, todėl teismas turi patikrinti, ar prievolė nėra pasibaigusi įskaitymu, t. y. ir tai, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą, kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos ir ar laikytasi įskaitymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo 2015 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397-969/2015). Po atlikto įskaitymo kilus šalių ginčui, jį nagrinėjant, nesutinkanti su įskaitymu šalis turi galimybę prašyti teismą sumažinti įskaitytas sumas arba apskritai ginčyti jų teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-611/2012).

2610.

27Teismas pažymėjo, kad sutarties bendrosios dalies 12.7.3 punkte numatyta, kad užsakovas turi teisę sulaikyti apmokėjimą, jeigu rangovas nevykdo kitų savo įsipareigojimų pagal sutartį; bendrosios dalies 12.8 punkte numatyta, kad jei rangovui pagal sutartį priskaičiuoti delspinigiai ar kitokios netesybos, kurių taikymą numato sutartis, užsakovo mokėtina suma mažinama priskaičiuotų delspinigių ir (arba) minėtų netesybų suma. Taip pat užsakovas turi teisę priskaičiuotus delspinigius išskaičiuoti iš bet kokių rangovui atliekamų mokėjimų be atskiro pranešimo rangovui; bendrosios dalies 19.8 punktas numato, kad visus šalių tarpusavio santykius, atsirandančius iš šios sutarties ir neaptartus jos sąlygose reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai. Tad įskaitymas galimas tiek pagal sutarties sąlygas, tiek pagal CK nuostatas. Teismo vertinimu, egzistavo visos įskaitymo sąlygos: pirma, abi šalys turėjo viena kitai abipusių teisių ir pareigų; antra, šalių reikalavimai buvo priešpriešiniai; trečia, abiejų prievolių dalykas toks pat (sumokėti tam tikrus pinigus); ketvirta, abu reikalavimai buvo galiojantys; penkta, abu reikalavimai vykdomi; šešta, abu reikalavimai buvo apibrėžti. Teismo vertinimu, atliekant įskaitymą, buvo galima nustatyti patirtų nuostolių dydį bei nuostoliai buvo patirti įskaitymo atlikimo dieną. Atsakovei atlikus įskaitymą 112 734 Eur, nurodyto dydžio suma pasibaigė ir atsakovės prievolė atsiskaityti su ieškove. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo priteisti ieškovei iš atsakovės 112 734 Eur.

2811.

29Netenkinus ieškovės materialaus reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimų dėl 2 141,95 Eur delspinigių ir 938,94 Eur palūkanų. Teismas sutiko su atsakove, kad ieškovė nepagrįstai už tą patį laikotarpį prašo priteisti ir delspinigius pagal sutartį, ir palūkanas pagal įstatymą. Sutarties bendrosios dalies 12.6 punkte nurodyta, kad užsakovas, nesant apmokėjimo sulaikymo pagrindų, nesumokėjęs rangovui už atliktus darbus per sutarties specialiosios dalies 6 skyriuje nurodytą terminą, rangovui pareikalavus, moka rangovui 0,05 procento nuo laiku nesumokėtos sumos delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Teismas pažymėjo, kad nustačius, kad dėl ieškovės veiksmų praleidus nustatytą prievolės įvykdymo terminą atsakovė patyrė nuostolius bei netenkinus ieškovės reikalavimo dėl 112 734 Eur priteisimo, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė praleido terminą atsiskaityti už darbus, todėl reikalavimą dėl delspinigių priteisimo teismas atmetė.

3012.

31Pasisakydamas dėl reikalavimo dėl palūkanų priteisimo, teismas pažymėjo, kad: pirma, šalys už termino atsiskaityti už atliktus darbus praleidimą sutartyje numatė delspinigių taikymą; antra, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas; trečia, teismas aukščiau nurodytais argumentais netenkino ieškovės reikalavimo dėl 112 734 Eur priteisimo; ketvirta, nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovė praleido terminą atsiskaityti už darbus. Dėl šių aplinkybių reikalavimą priteisti 938,94 Eur palūkanas teismas atmetė.

3213.

33Teismas nurodė, kad, netenkinus ieškovės pareikštų materialių reikalavimų, nėra pagrindo tenkinti ir ieškovės procesinio prašymo priteisti iš atsakovės 8 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

34III.

35Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3614.

37Ieškovė UAB „Enerstena“ filialas Lietuvoje pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

3814.1.

39Nepagrįstai konstatuota, kad įskaitymas teisėtas.

4014.1.1.

41Atlikdama įskaitymą, atsakovė referavo ir į sutarties 12.8 punktą, neatsižvelgdama į tai, kad pagal jį įskaityti galima tik netesybas, o ne nuostolius. Įskaityti 112 734 Eur negali būti laikomi bauda, todėl jos įskaitymas pagal sutartį negalimas.

4214.1.2.

43Įskaitymas prieštarauja kasacinio teismo praktikai, nes atliekant jį, buvo aišku, kad atsakovės reikalavimas nelygiavertis vykdytinumo požiūriu ir tai, kad ieškovė kreipėsi dėl atsakovės nebendradarbiavimo, reikalavo pratęsti sutarties terminą, leido suprasti, kad kils ginčas.

4414.1.3.

45Įskaitymo atlikimo dieną atsakovė neturėjo galiojančio ir apibrėžto reikalavimo, nes tai datai nuostolių nebuvo patyrusi. Atsakovė nuostolių patyrimą grindžia 2019 m. sausio 31 d. gamtinių dujų perdavimo magistraliniais dujotiekiais sąskaita, kt. Atsakovė nuostolių paskaičiavimą pateikė bylos nagrinėjimo metu, o ne įskaitymo momentu, 2019 m. rugsėjo 10 d. tikslino jų dydį.

4614.2.

47Atsakovės nuostolių paskaičiavimas netikslus ir nuostolių dydis turėtų būti mažesnis bent šiomis sumomis: apie 5 000 Eur dėl neįtrauktų sąnaudų (elektros, vandens ir pan.); maždaug 10 000 Eur dėl termofikacinio vandens temperatūros įtakos KDE vykdomai šilumos gamybai; apie 35 000 Eur dėl neefektyvaus katilo naudojimo.

4814.2.1.

49Ieškovė negali susipažinti su atsakovės dispozicijoje esančiais dokumentais, įvertinti nuostolių paskaičiavimo pagrįstumo. Dėl to teikė prašymą skirti ekspertizę, tačiau teismas šio klausimo nesprendė, motyvų, dėl kurių atsisakoma skirti ekspertizę nenurodė.

5014.2.2.

51Teismas, sugretindamas Z. R. ir M. N. išvadas, Z. R. išvadą laikė svaresne, nors nevertino, kad apie Z. R. kvalifikaciją duomenų byloje nėra. M. N. pateiktuose dokumentuose pateikta informacija apie jo kvalifikaciją, vykdytus projektus ir atliktus paslaugų užsakymus.

5214.2.3.

53Z. R. pripažino, kad skaičiavimus atliko pagal 2019 m. vasario režimą, nors nuostolius atsakovė teigė patyrusi 2019 m. sausio 10-28 d. Sausio mėnesį grįžtamojo termofikacinio vandens temperatūra dviem laipsniais skyrėsi nuo vasario ir tai galėjo lemti mažesnę gamybą KDE net 4-6 procentais. Šia proporcija mažėtų ir nuostolių dydis.

5414.2.4.

55Z. R. pripažino, kad skaičiuojant nuostolių dydį, neskaičiavo šilumos gamybos KDE sąnaudų (elektros energijos, vandens ir kt.).

5614.2.5.

57Teismas neįvertino, kad atsakovė nepateikė duomenų, susijusių su apyvartinių taršos leidimų pardavimu, kuris būtų vykdytas tuo atveju, jei būtų pastatytas KDE.

5814.2.6.

59Atsakovės nuostoliai, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 6 dalimi, turi būti mažinami iš šilumos gamybos dėl didesnio KDE našumo gaunamų pajamų dydžiu. Liudytojas patvirtino, kad atsakovė neatliko skaičiavimų dėl to, kiek šilumos pagamina ir kiek pajamų gauna iš didesnio KDE našumo.

6014.3.

61Teismas nevertino ikisutartinių santykių metu sukurto lūkesčio, kad atsakovė bendradarbiaus ir dės visas pastangas, kad būtų galima tinkamai įgyvendinti sutartimi siekiamą rezultatą, neanalizavo, kaip atsakovė elgėsi sutarties vykdymo kontekste, nevertino ieškovės veiksmų, siekiant, kad sutartis būtų įvykdyta laiku ir šalys patirtų, kiek manoma mažesnius nuostolius. Vien dėl to atsakomybė ieškovei turėtų būti netaikoma arba mažinama.

6215.

63Atsakovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

6415.1.

65Teismas teisingai įvertino atsakovės bendradarbiavimo pareigos vykdymą.

6615.1.1.

67Atsakovė pateikė pakankamus, detalius, struktūruotus rašytinius įrodymus ir paaiškinimus, paneigiančius ieškovės teiginius ir patvirtinančius atsakovės pakankamą bendradarbiavimą. Bendradarbiavimo pareigos turinys pilnai ir išsamiai atskleistas šalių sudarytoje sutartyje.

6815.1.2.

69Šalių ikisutartiniuose santykiuose gali būti įvairių susirašinėjimų, nuomonių ar derybų, tačiau daugelis jų nėra privalomi ir sudarius sutartį, šalys privalo vadovautis ja. Ginčo sutartis sudaryta, taikant viešųjų pirkimų procedūrą. Tad ieškovė neturėjo pagrindo susidaryti lūkesčio dėl kitokio bendradarbiavimo standarto nei nurodyta viešojo pirkimo dokumentuose.

7015.1.3.

71Teismui nustačius, kad atsakovės bendradarbiauta pakankamai, teismas neturėjo prasmės vertinti ir pasisakyti dėl atsakovės kaltės laipsnio ir ieškovės civilinės atsakomybės mažinimo.

7215.2.

73Atsakovės nuostolio dydis pagrįstas, įrodytas, realus ir teismo įvertintas tinkamai.

7415.2.1.

75Atsakovės nuostolis realus, nes atitinka sąnaudas dujoms, kurios suvartojamos kondensacinio ekonomaizerio (KDE) neišgautos šilumos gamybai vandens šildymo katile.

7615.2.2.

77Atsakovė teisminio ginčo metu siekė dar kartą patikrinti nuostolio apskaičiavimo teisingumą, įtraukdama papildomus kriterijus, kurių nebuvo įmanoma įvertinti 2019 m. sausio 28 d. Tai patvirtino, kad nuostolis apskaičiuotas teisingai.

7815.2.3.

79Dėl žalos pasireiškimo ir sandaros nuostolių dydžio negalima visiškai tiksliai įrodyti.

8015.2.4.

81Visus duomenis ir skaičiavimo būdą atsakovė paaiškino procesiniuose dokumentuose, todėl ieškovė turėjo sąlygas juos patikrinti bei tinkamai suformuoti prašymą dėl ekspertizės.

8215.3.

83Įskaitymas atliktas teisėtai ir pagrįstai.

8415.3.1.

85Atsakovės reikalavimas atlyginti nuostolį įskaitymo metu buvo apibrėžtas ir lygiavertis. Ieškovė netinkamai interpretuoja reikalavimų nelygiavertiškumo požymį.

8615.3.2.

87Atsakovė turėjo 112 734 Eur reikalavimą, apskaičiuotą ir pateiktą pretenzijoje ieškovei. Šis nuostolis – tai piniginė dėl neveikiančio KDE darbų vėlavimo laikotarpiu sunaudotų dujų vertė. Atitinkamas dujų kiekis šiuo laikotarpiu realiai buvo sunaudotas, todėl ir nuostolis jau buvo patirtas, nors už šių sunaudotų dujų kiekį atsiskaityta vėliau.

8815.3.3.

89Nuostolio įskaitymas galimas, remiantis sutarties 19.8 punktu ir CK nuostatomis.

90Teisėjų kolegija

konstatuoja:

91IV.

92Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9316.

94Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

95Dėl įskaitymo teisėtumo

9617.

97CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad iš CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-375-421/2019).

9818.

99Apeliantė nurodo, kad įskaitymas buvo negalimas, kadangi pagal sutarties 12.8 punktą galima įskaityti tik netesybas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka. Sutarties bendrosios dalies 12.8 punkte numatyta, kad jei rangovui pagal sutartį priskaičiuoti delspinigiai ar kitokios netesybos, kurių taikymą numato sutartis, užsakovo mokėtina suma mažinama priskaičiuotų delspinigių ir (arba) minėtų netesybų suma; taip pat užsakovas turi teisę priskaičiuotus delspinigius išskaičiuoti iš bet kokių rangovui atliekamų mokėjimų be atskiro pranešimo rangovui. Sutarties bendrosios dalies 19.8 punktas numato, kad visus šalių tarpusavio santykius, atsirandančius iš šios sutarties ir neaptartus jos sąlygose reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai. Tuo tarpu, kaip minėta, CK 6.130 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Taigi, nors sutarties 12.8 punkte tiesiogiai neįtvirtinta galimybė įskaityti nuostolius, tačiau tokia užsakovo teisė kyla iš sutarties bendrosios dalies 19.8 punkto, nukreipiančio į teisinį reguliavimą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisės aktais, todėl, atitinkamai, - ir į CK 6.130 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju šalių teisiniams santykiams taikytinas sutartinis reguliavimas ir minėta įstatymo nuostata, neribojanti galimybės atlikti įskaitymą priklausomai nuo įskaitomų reikalavimų rūšies, t. y. įskaitymas yra galimas, esant visoms būtinosioms sąlygoms, nepaisant to, įskaitomi reikalavimai laikytini netesybomis, nuostoliais ar kita. Papildomai pažymėtina, kad šalių sudarytoje sutartyje nėra nuostatų, draudžiančių nuostolių įskaitymą.

10019.

101Apeliantės teigimu, atsakovės reikalavimas nelygiavertis vykdytinumo požiūriu, todėl jis negalėjo būti įskaitytas. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Apeliantė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012. Šioje nutartyje išaiškinta, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tai reiškia, kad į reikalavimus, dėl kurių priimtas res iudicata (liet. k. teismo galutinai išspręstas klausimas) galią turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012). Pastarojoje kasacinio teismo nutartyje nagrinėtas ginčas, kuris kilo antstoliui paprašius teismo išaiškinti vykdomojo rašto vykdymo tvarką, t. y. ar vykdant vykdomąją bylą gali būti įskaitytas taikos sutarties, patvirtintos teismo, pagrindu atsiradęs reikalavimas į reikalavimą, kuris pareikštas pareiškimu, kuriame kasacinis teismas išaiškino, kad CPK 687 straipsnis reglamentuoja tik antstolio veiklą ir jam suteikia teisę atlikti įskaitymą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje dėl nė vieno iš įskaitytų reikalavimų nebuvo priimtas res iudicata galią turintis teismo sprendimas bei nė vienas iš jų nebuvo pripažinti vykdytinais procesine tvarka. Tai lemia, kad civilinės bylos Nr. 3K-3-502/2012 ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (liet. k. argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa, o nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti atitinkamo aiškaus reikalavimų nelygiavertiškumo anksčiau išnagrinėtos bylos aplinkybių prasme. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo išaiškinimas, pateiktas civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012, netaikytinas nagrinėjamoje byloje. Apeliantės nurodomoje byloje kasacinis teismas patvirtino savo ankstesnę praktiką, pagal kurią įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, ir nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, o kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010). Todėl vien aplinkybė, kad tarp šalių egzistavo nesutarimai, kurie galėjo lemti teisminio ginčo dėl atsakovės patirtų nuostolių kilimą, nepaneigė atsakovės teisės pareikšti apie įskaitymą, o priešpriešiniai šalių reikalavimai nebuvo aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu.

10220.

103Apeliantė teigia, kad įskaitymo atlikimo dieną atsakovė neturėjo galiojančio ir apibrėžto reikalavimo, nes pareiškimo apie įskaitymą metu nuostolių nebuvo patyrusi. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka. Nustatyta, kad pagal šalių sudarytą sutartį darbai turėjo būti atlikti iki 2018 m. gruodžio 10 d., tačiau darbai buvo priimti tik 2019 m. vasario 28 d. statybos (montavimo) darbų užbaigimo aktu, o KDE atsakovė paleido veikti nuo 2019 m. sausio 28 d. Atsakovė skaičiuoja nuostolius nuo 2019 m. sausio 11 d. iki 2019 m. sausio 28 d., už 18 d., kas sudaro santykinai nedidelę sutarties termino pažeidimo laikotarpio dalį. Atsakovė nurodė patyrusi nuostolius, pasireiškusius sąnaudomis dujoms, kurios suvartotos KDE neišgautos šilumos gamybai vandens šildymo katile. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, tik 2019 m. sausio 28 d. paleidusi KDE, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 11 d. iki 2019 m. sausio 28 d. patyrė minėtas sąnaudas dujoms, kurios nebūtų buvusios patirtos, jei ieškovė būtų laiku atlikusi darbus pagal sutartį. Tai, kad atsakovė įrodinėja patirtų nuostolių dydį grįsdama sąskaitomis, kurių data vėlesnė nei įskaitymo momentas, bei teisminio ginčo metu tikslino nuostolių dydį, nesudaro pagrindo spręsti, kad nuostoliai nebuvo patirti, o jų dydis negalėjo būti žinomas. Šios aplinkybės gali kelti abejonių dėl įskaitytų nuotolių tikslaus dydžio, bet ne dėl jų patyrimo fakto. Todėl spręstina, kad įskaitymo momentu atsakovės reikalavimas buvo galiojantis ir apibrėžtas, tačiau jo dydis, kaip atskleista šios nutarties 22-35 punktuose, buvo nustatytas ne visiškai tiksliai.

10421.

105Dėl aukščiau nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įskaitymas dalyje, kurioje atsakovė faktiškai buvo patyrusi nuostolius, yra teisėtas, tuo tarpu likusioje dalyje – neteisėtas ir pripažintinas negaliojančiu ab initio (liet. k. nuo pradžios). Dėl įskaitytinų nuostolių dydžio plačiau pasisakoma šios nutarties 22-35 punktuose.

106Dėl atsakovės nuostolių dydžio

10722.

108Apeliantė teigia, kad atsakovės nurodomas jos patirtų nuostolių dydis yra netikslus, turėtų būti mažinamas. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu sutinka. Apeliantė skundžiamo sprendimo nepagrįstumą šiuo aspektu sieja su dviem, jos teigimu, pirmosios instancijos teismo padarytais proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, pažeidimais: pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesprendė ekspertizės dėl nuostolių dydžio skyrimo klausimo, nors apeliantė prašė ją skirti; antra, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Z. R. išvadą vertino esant svaresne nei M. N., nepagrįstai vadovavosi Z. R. išvada, spręsdamas dėl atsakovės nuostolių dydžio. Nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 17 d. apeliantės pateiktą prašymą skirti buhalterinę ekspertizę pirmosios instancijos teismas išsprendė 2019 m. rugsėjo 18 d. protokoline nutartimi. Šioje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliantės prašymas netinkamai suformuluotas, nekonkretus, todėl toks negali būti tenkinamas. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė būtų teikusi pakartotinį prašymą skirti buhalterinę ekspertizę, o pirmosios instancijos teismas būtų dėl jo nepasisakęs. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, jokių proceso teisės normų pažeidimų, sprendžiant dėl ekspertizės skyrimo pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10923.

110Įrodymai byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ar atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įstatymas numato nebaigtinį įrodinėjimo priemonių sąrašą (CPK 177 straipsnio 2 dalis), išskyrus nagrinėjamoje byloje nereikšmingas išimtis (CPK 177 straipsnio 3 – 5 dalys).

11124.

112Dėl specialistų išvadų vertinimo teisėjų kolegija sutinka su apeliante – pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad M. N. išvada negali būti vadovaujamasi, nustatant atsakovės patirtų nuostolių dydį, nes į bylą nėra pateikta duomenų apie šio asmens kvalifikaciją bei turimas žinias teikti vertinimus nurodytu klausimu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad M. N. išvada (pažyma) pradedama nuo jo kvalifikacijos aprašymo. Joje nurodoma, kad pakankamą M. N. kvalifikaciją teikti atitinkamą išvadą patvirtina 1995 m. Vilniaus technikos universitete įgytas civilinės inžinerijos magistro laipsnis, 24 m. patirtis energetikos sektoriuje, dirbant UAB „COWI Baltic“ vyriausiuoju specialistu bei energetikos ir aplinkosaugos padalinio vadovu, IĮ „Ekostrategija“ savininku, Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos direktoriumi, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentu bei laisvai samdomu ekspertu, atlikus daugiau nei 100 analizių, tyrimų, galimybių studijų energetikos sektoriuje Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Armėnijoje ir Sakartvele. Būtent tokie yra duomenys apie M. N. kvalifikaciją, kurių trūkumą nurodė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų, kurie patvirtintų šią informaciją į bylą pateikta nėra, tačiau pirmosios instancijos teismui suabejojus informacijos teisingumu, teismas galėjo pasiūlyti tokius įrodymus pateikti (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Galiausiai, net nenustačius, kad pakanka duomenų, patvirtinančių liudytojo M. N. kvalifikaciją, jo surašyta pažyma ir teismo posėdyje liudytoju apklausto M. N. parodymai turi būti vertinami kartu su kitais į bylą pateiktais įrodymais, sprendžiant dėl atsakovės faktiškai patirtų nuostolių dydžio. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu ir tai, kad dalies M. N. pažymoje keliamų klausimų išsprendimui nereikalingos specialios žinios.

11325.

114M. N. išvadoje konstatuota, kad atsakovės nuostoliai apskaičiuoti netiksliai, siekiant juos padidinti; šie nuostoliai nepilna apimtimi nulemti apeliantės veiksmų, o kai kuriais atvejais apeliantės įrengto KDE didesnis, nei buvo sulygta sutartimi, našumas panaudojamas nuostolių padidinimui. Tokia išvada grindžiama šešiais argumentais. Teisėjų kolegija, susipažinusi su šiais argumentais, juos ištyrusi ir įvertinusi visų į bylą pateiktų įrodymų bei šalių paaiškinimų kontekste, konstatuoja, kad trečias ir ketvirtas argumentai yra pagrįsti; pirmas argumentas yra pagrįstas, bet neįrodytas; antras ir šeštas argumentai stokoja akivaizdumo, todėl laikytini nepagrįstais; penktas argumentas, nors ir yra pagrįstas bendrąja logine prasme, dėl žemiau nurodomų motyvų teismo atmetamas. Atsižvelgdamas į argumentų, kuriais grindžiama M. N. išvada, vertinimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Z. R. apskaičiuotas atsakovės patirtų nuostolių dydis nėra visiškai tikslus, ir toliau išsamiau pasisako dėl nagrinėjamos išvados argumentų.

11526.

116Trečiuoju M. N. išvados argumentu teigiama, kad jei 2019 m. sausio 11-28 dienomis būtų siekta pilnai išnaudoti KDE ir atgauti jame tiek šilumos, kiek buvo atgauta vasario 2-19 dienomis, būtų reikėję sausio 11-28 dienomis daugiau apkrauti mažiau efektyvius ir daugiau dujų vienai MWh šilumos pagaminti suvartojančius VK3 ir VK4 katilus, nei buvo realiai apkrauta, o mažiau apkrauti mažiau efektyvius ir mažiau dujų vienai MWh šilumos pagaminti suvartojančius kitus termofikacinės elektrinės katilus; tai būtų sąlygoję papildomas dujų sąnaudas, gaminant šilumą vandens šildymo katiluose ir dujų vartojimo sumažėjimas elektrinėje dėl KDE veikimo nebūtų toks, koks yra skaičiuojamas, atsakovei apskaičiuojant nuostolius; tai įvertinus, turėtų būti apskaičiuoti mažesni nuostoliai. Atsakovė neginčijo išvados, kuria rėmėsi ieškovė, teiginio, kad atsakovės naudojami katilai yra nevienodo efektyvumo. Taip pat neginčijo pateiktų skaičiavimų, kad ginčo laikotarpiu katilai VK3 ir VK4 nebuvo apkrauti tiek, kad gamintų vidutiniškai 116,3 MW, t. y. pasiektų galią, prie kurios KDE yra efektyviausias, kai tuo tarpu lyginamuoju vasario mėnesio laikotarpiu šie katilai vidutiniškai buvo apkrauti tiek, kad tokią galią išvystytų ir sudarytų sąlygas efektyviausiam KDE veikimui. Todėl skaičiuojant nuostolių dydį neteisinga tiesiogiai, neįvertinus reikalingų pataisų, lyginti katilų veikimą sąlygomis, kuriomis sukuriamas didžiausias KDE efektyvumas, ir veikimą kitomis sąlygomis, kuriomis toks efektyvumas nesukuriamas. Iš to darytina išvada, kad sausio mėnesio katilų darbo režimo efektyvumas buvo mažesnis, todėl vasario mėnesio didesnio veikimo efektyvumo nulemtas sutaupymo rezultatas negali būti visas panaudotas apskaičiuojant atsakovės nuostolius ir turi būti sumažintas.

11727.

118Ketvirtajame išvados argumente nurodoma, kad atsakovė, apskaičiuodama nuostolius neįvertino papildomų sąnaudų, kurios atsiranda, eksploatuojant KDE, įskaitant sąnaudas elektros energijai, vandeniui, kanalizacijai, įrenginio aptarnavimui; šių sąnaudų įvertinimas sumažintų atsakovės nuostolių dydį. Toks argumentas negali būti neįvertintas vien tuo pagrindu, kad jį pirmiausiai nurodė asmuo, kurio techninė kvalifikacija nėra tinkamai patvirtinta. Eksploatuojant įrenginį reikalingos sąnaudos, jos turi būti įvertintos skaičiuojant įrenginio veiklos teikiamą naudą. Atsakovė nepateikė savo skaičiavimų, kuriais paneigtų ieškovės nurodomus KDE eksploatacijos kaštus, todėl tokiais kaštais turi būti mažinamas atsakovės nurodomai patirtas nuostolių dydis.

11928.

120Pirmajame M. N. išvados argumente nurodoma, kad apskaičiuojant atsakovės patirtus nuostolius daryta prielaida, kad KDE 2019 m. sausio 11-28 d. pagamino 0 MWh šilumos, tačiau minėtomis dienomis vykdyta KDE bandomoji eksploatacija; jei šios bandomosios eksploatacijos metu buvo pagaminta daugiau nei 0 MWh šilumos, tai atitinkamai sumažintų atsakovės nuostolius. Toks argumentas yra akivaizdžiai pagrįstas, su sąlyga, jeigu būtų patvirtintas faktas, kad KDE ginčo laikotarpiu veikė bandomosios eksploatacijos režimu. 2019 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdyje protokoline pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo patenkintas apeliantės prašymas dėl įrodymų išreikalavimo – pateikti į bylą programinės sistemos SCAD duomenis apie vandens šildymo katilams VK-3 ir VK-4 sumontuoto KDE darbo laiką nuo bandomosios eksploatacijos pradžios iki jo pridavimo, apie pagamintą šilumos kiekį ir dėl to gautas pajamas. Atsakovė, vykdydama šį pirmosios instancijos teismo įpareigojimą, 2019 m. rugsėjo 25 d. pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad apeliantės nurodytų SCAD duomenų (išrašų) pateikti negali, nes sistemoje reikalingi pateikti duomenys kaupiami tik nuo 2019 m. vasario 26 d.; o nesant duomenų, kad KDE veikė (kiek valandų veikė, jei veikė, tai kiek šilumos pagamino) iki 2019 m. sausio 28 d., nėra galimybės įvertinti, ar atsakovės per laikotarpį nuo 2019 m. sausio 11 d. iki 2019 m. sausio 28 d. patirtas nuostolio dydis galėtų būti mažinamas ir (ar) kokia apimtimi. Taigi, atsakovė ne atsisakė pateikti prašomus įrodymus, o pateikė duomenis, kad ieškovės reikalaujamų įrodymų ji neturi ir neturėjo. Kitų įrodymų iš atsakovės ieškovė neprašė išreikalauti. Šios aplinkybės leidžia apeliacinės instancijos teismui spręsti, kad ieškovė neįrodė, kad ginčo laikotarpiu KDE veikė, todėl ir mažesnių nuostolių faktas, ir dydis, kuriuo nagrinėjamo pirmojo argumento pagrindu galėtų būti mažinami atsakovės patirti nuostoliai, byloje nėra įrodytas.

12129.

122Ieškovė remiasi išvados (2019 m. spalio 16 d. pažymos) antruoju punktu, teigdama, kad nuostoliai turi būti mažinami atsižvelgiant į sausio ir vasario mėnesių vidutinių lauko temperatūrų skirtumus, lemiančius skirtingą šilumnešio (vandens) temperatūrą katiluose ir KDE įrenginyje, o tai, savo ruožtu, ieškovės teigimu, lemia skirtingą KDE veikimo efektyvumą. Tačiau ieškovės nurodomos lauko temperatūros skirtumo pasekmės nėra akivaizdžios. Žemesnė lauko temperatūra nulemia ne tik aukštesnės vandens temperatūros poreikį katiluose, bet ir didesnį šilumos energijos atidavimą šildymo sistemose, dėl ko aukštesnės temperatūros vanduo labiau atvėsinamas, todėl, nesant byloje pateikto specialių technikos ir mokslo žinių turinčio asmens tyrimo nagrinėjamu klausimu, tokios ieškovės nurodomos aplinkybės teismo nelaikomos nustatytomis, o atitinkamas argumentas – nepriimamas.

12330.

124Penktuoju argumentu ieškovė siekia pagrįsti, kad atsakovė siekia gauti naudos iš ieškovės pagaminto viršijant sutartimi sulygtą projektinį galingumą didesnio ekonomaizerio efektyvumo. Ieškovė tai laiko nesąžiningu atsakovės ketinimu. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apeliante. Tas faktas, kad ieškovė įrengė efektyvesnį, negu turėjo būti pagal sutartį, įrenginį, negali būti ieškovės panaudotas prieš atsakovę mažinant nuostolių dydį. Pagamindama didesnio našumo KDE nei sulygta sutartimi, apeliantė prisiėmė iš tokių savo veiksmų kylančią riziką ir negali tikėtis iš tokių savo (neatitinkančių sutarties, todėl – neteisėtų) veiksmų naudos. Todėl šis argumentas atmetamas.

12531.

126Galiausiai, šeštasis ieškovės argumentas pagal minėtą M. N. pažymą grindžiamas tuo, kad atsakovė nepakankamai efektyviai išnaudojo savo pajėgumus, naudojo ne efektyviausius katilus ir dėl to patyrė didesnius nuostolius (papildomus kaštus), negu būtų patyrusi veikdama efektyviai. Tačiau teismui nėra pateikta duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti apie sąlygas, kuriomis įprasto darbo režimo metu gali būti sprendžiama kuris katilas kuriuo metu naudojamas, ir priežastis, dėl kurių vienas ar kitas katilas nėra naudojamas. Tą gali nulemti daug nežinomų faktorių – techninis poreikis periodiškai atjungti ir profilaktiškai aptarnauti katilus, einamasis ar kitas remontas, tam tikrų katilų pritaikymas tam tikram veiklos režimui, kiti sistemos ar kitokie reikalavimai. Todėl šis ieškovės argumentas yra nepakankamai pagrindžiamas ir dėl to atmetamas.

12732.

128Remdamasi pripažintais pagrįstais M. N. išvados argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės patirtų nuostolių dydis turėtų būti mažinamas: pirma, skirtingo katilų veiklos efektyvumo dėl skirtingos išvystytos galios nulemto KDE efektyvumo verte (trečias argumentas); antra, sąnaudų, patiriamų eksploatuojant KDE, suma (ketvirtas argumentas). Nors M. N. išvadoje išdėstyti nuostolių mažinimo pagrindai, jokie skaičiavimai šioje išvadoje pateikti nėra, nuostolių mažinimo dydžiai nenurodyti. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovės nuostolių dydis dėl termofikacinio vandens temperatūros įtakos KDE vykdomai šilumos gamybai turėtų būti mažinamas maždaug 10 000 Eur ir apie 5 000 Eur dėl neįtrauktų sąnaudų, patiriamų eksploatuojant KDE.

12933.

130CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018). Kartu ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2020 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2020). Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-915/2018).

13134.

132Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais bei pateikta kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nepaisant to, kad dydžiai, kuriais turi būti mažinami atsakovės patirti nuostoliai, tiksliai įrodyti nėra, laikantis rungimosi principo, atsakovės apskaičiuotų nuostolių suma, 112 734 Eur, mažintina 12 000 Eur suma. Todėl yra pagrindas šia apimtimi pripažinti atsakovės atliktą įskaitymą negaliojančiu ab initio.

13335.

134Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas skundžiamą sprendimą pakeisti, ieškovei iš atsakovės priteisti 12 000 Eur nesumokėtą atlyginimą už atliktus darbus (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

135Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

13636.

137Apeliantės teigimu, jai atsakomybė neturėtų būti taikoma arba jos apimtis turėtų būti mažinama dėl to, kad atsakovė ikisutartinių santykių metu sukūrė itin aukštą bendradarbiavimo standarto lūkestį. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Tai lemia kelios priežastys. Pirma, bylos duomenys nepatvirtina, kad atsakovė ikisutartinių šalių santykių metu būtų sukūrusi apeliantės nurodomą itin aukštą bendradarbiavimo standarto lūkestį. Antra, pritartina pirmosios instancijos teismo išsamiai motyvuotai išvadai, kad atsakovė tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą. Tai patvirtina šių aplinkybių visuma: apeliantei buvo leista sutarties vykdymui pasitelkti subrangovus; sudarytas papildomas susitarimas, kuriame suderintas naujas atliekamų darbų grafikas; organizuoti įvairūs pasitarimai, atsakovė apeliantei teikė visą reikalingą informaciją; atsakovė sutrumpino laikotarpį, už kurį ieškovei taikė atsakomybę už sutartyje numatyto termino pažeidimą.

138Dėl delspinigių ir palūkanų

13937.

140Tenkinus ieškinį 12 000 Eur apimtyje yra pagrindas spręsti ir dėl išvestinių apeliantės reikalavimų šioje dalyje. Ieškiniu apeliantė reikalavo, inter alia, priteisti 2 141,95 Eur delspinigių, 938,94 Eur palūkanas, 8 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju apeliantė nepagrįstai už tą patį laikotarpį prašo priteisti ir delspinigius pagal sutartį, ir palūkanas pagal įstatymą. Sutarties bendrosios dalies 12.6 punkte nurodyta, kad užsakovas, nesant apmokėjimo sulaikymo pagrindų, nesumokėjęs rangovui už atliktus darbus per sutarties specialiosios dalies 6 skyriuje nurodytą terminą, rangovui pareikalavus, moka rangovui 0,05 procento nuo laiku nesumokėtos sumos delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Atitinkamai, šiuo pagrindu apeliantei iš atsakovės priteistina 228 Eur delspinigių (12 000 Eur x 0,05 procento x 38 d.), o jos reikalavimas dėl materialinių palūkanų priteisimo atmetamas. Tuo tarpu tenkinus apeliantės reikalavimą dėl 12 000 Eur nesumokėto atlyginimo už atlikus darbus ir 228 Eur delspinigių, tenkintinas ir apeliantės procesinis prašymas priteisti iš atsakovės 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

141Dėl bylinėjimosi, išlaidų patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme

14238.

143Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir apeliantės prašymą dėl šių išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies, iš atsakovės apeliantei priteisinat 842 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

144Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

14539.

146Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, yra pagrindas apeliantės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo taip pat tenkinti iš dalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantė sumokėjo 1 844 Eur žyminio mokesčio bei patyrė 4 065,60 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinio skundo parengimui. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės, apeliacinio skundo rengimui patirtas teisinės pagalbos išlaidas, vadovaudamasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos), sprendžia, kad šios išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius ir yra mažinamos iki 2 347 Eur. Atitinkamai apeliantei iš atsakovės priteisiama 448 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

147Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

148Apeliacinį skundą iš dalies tenkinti.

149Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

150ieškinį iš dalies patenkinti, ieškovei UAB „Enerstena“, juridinio asmens kodas 151465326, iš atsakovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580, priteisti 12 000 Eur (dvylikos tūkstančių eurų) nesumokėtą atlyginimą už atliktus darbus, 228 Eur (dviejų šimtų dvidešimt aštuonių eurų) delspinigius, 8 (aštuonių) procentų metines palūkanas už priteistą 12 228 Eur (dvylikos tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt aštuonių eurų) sumą nuo 2019 m. balandžio 26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 842 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

151Priteisti apeliantei UAB „Enerstena“ iš atsakovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 448 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Enerstena“... 8. 2.... 9. Nurodė, kad 2018 m. gegužės 10 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė... 10. 3.... 11. Atsakovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsiliepimu prašė ieškinį... 12. 4.... 13. Nurodė, kad ieškovė atsakovės bendradarbiavimo pareigos pažeidimą... 14. II.... 15. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 5.... 17. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 18. 6.... 19. Teismas nurodė, kad esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, tokios... 20. 7.... 21. Atsakovė už sutarties termino pažeidimą paskaičiavo ieškovei 112 734 Eur.... 22. 8.... 23. Atsakovė teikė įrodymus bei paaiškinimus apie 112 734 Eur nuostolių sumos... 24. 9.... 25. Bylos medžiaga leidžia spręsti, kad atsakovė dėl 112 734 Eur sumos yra... 26. 10.... 27. Teismas pažymėjo, kad sutarties bendrosios dalies 12.7.3 punkte numatyta, kad... 28. 11.... 29. Netenkinus ieškovės materialaus reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti ir... 30. 12.... 31. Pasisakydamas dėl reikalavimo dėl palūkanų priteisimo, teismas pažymėjo,... 32. 13.... 33. Teismas nurodė, kad, netenkinus ieškovės pareikštų materialių... 34. III.... 35. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 36. 14.... 37. Ieškovė UAB „Enerstena“ filialas Lietuvoje pateikė apeliacinį skundą,... 38. 14.1.... 39. Nepagrįstai konstatuota, kad įskaitymas teisėtas.... 40. 14.1.1.... 41. Atlikdama įskaitymą, atsakovė referavo ir į sutarties 12.8 punktą,... 42. 14.1.2.... 43. Įskaitymas prieštarauja kasacinio teismo praktikai, nes atliekant jį, buvo... 44. 14.1.3.... 45. Įskaitymo atlikimo dieną atsakovė neturėjo galiojančio ir apibrėžto... 46. 14.2.... 47. Atsakovės nuostolių paskaičiavimas netikslus ir nuostolių dydis turėtų... 48. 14.2.1.... 49. Ieškovė negali susipažinti su atsakovės dispozicijoje esančiais... 50. 14.2.2.... 51. Teismas, sugretindamas Z. R. ir M. N. išvadas, Z. R. išvadą laikė svaresne,... 52. 14.2.3.... 53. Z. R. pripažino, kad skaičiavimus atliko pagal 2019 m. vasario režimą, nors... 54. 14.2.4.... 55. Z. R. pripažino, kad skaičiuojant nuostolių dydį, neskaičiavo šilumos... 56. 14.2.5.... 57. Teismas neįvertino, kad atsakovė nepateikė duomenų, susijusių su... 58. 14.2.6.... 59. Atsakovės nuostoliai, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 6 dalimi, turi būti... 60. 14.3.... 61. Teismas nevertino ikisutartinių santykių metu sukurto lūkesčio, kad... 62. 15.... 63. Atsakovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateikė atsiliepimą į... 64. 15.1.... 65. Teismas teisingai įvertino atsakovės bendradarbiavimo pareigos vykdymą.... 66. 15.1.1.... 67. Atsakovė pateikė pakankamus, detalius, struktūruotus rašytinius įrodymus... 68. 15.1.2.... 69. Šalių ikisutartiniuose santykiuose gali būti įvairių susirašinėjimų,... 70. 15.1.3.... 71. Teismui nustačius, kad atsakovės bendradarbiauta pakankamai, teismas... 72. 15.2.... 73. Atsakovės nuostolio dydis pagrįstas, įrodytas, realus ir teismo įvertintas... 74. 15.2.1.... 75. Atsakovės nuostolis realus, nes atitinka sąnaudas dujoms, kurios suvartojamos... 76. 15.2.2.... 77. Atsakovė teisminio ginčo metu siekė dar kartą patikrinti nuostolio... 78. 15.2.3.... 79. Dėl žalos pasireiškimo ir sandaros nuostolių dydžio negalima visiškai... 80. 15.2.4.... 81. Visus duomenis ir skaičiavimo būdą atsakovė paaiškino procesiniuose... 82. 15.3.... 83. Įskaitymas atliktas teisėtai ir pagrįstai.... 84. 15.3.1.... 85. Atsakovės reikalavimas atlyginti nuostolį įskaitymo metu buvo apibrėžtas... 86. 15.3.2.... 87. Atsakovė turėjo 112 734 Eur reikalavimą, apskaičiuotą ir pateiktą... 88. 15.3.3.... 89. Nuostolio įskaitymas galimas, remiantis sutarties 19.8 punktu ir CK... 90. Teisėjų kolegija... 91. IV.... 92. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 93. 16.... 94. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 95. Dėl įskaitymo teisėtumo... 96. 17.... 97. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas... 98. 18.... 99. Apeliantė nurodo, kad įskaitymas buvo negalimas, kadangi pagal sutarties 12.8... 100. 19.... 101. Apeliantės teigimu, atsakovės reikalavimas nelygiavertis vykdytinumo... 102. 20.... 103. Apeliantė teigia, kad įskaitymo atlikimo dieną atsakovė neturėjo... 104. 21.... 105. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas... 106. Dėl atsakovės nuostolių dydžio... 107. 22.... 108. Apeliantė teigia, kad atsakovės nurodomas jos patirtų nuostolių dydis yra... 109. 23.... 110. Įrodymai byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas... 111. 24.... 112. Dėl specialistų išvadų vertinimo teisėjų kolegija sutinka su apeliante... 113. 25.... 114. M. N. išvadoje konstatuota, kad atsakovės nuostoliai apskaičiuoti... 115. 26.... 116. Trečiuoju M. N. išvados argumentu teigiama, kad jei 2019 m. sausio 11-28... 117. 27.... 118. Ketvirtajame išvados argumente nurodoma, kad atsakovė, apskaičiuodama... 119. 28.... 120. Pirmajame M. N. išvados argumente nurodoma, kad apskaičiuojant atsakovės... 121. 29.... 122. Ieškovė remiasi išvados (2019 m. spalio 16 d. pažymos) antruoju punktu,... 123. 30.... 124. Penktuoju argumentu ieškovė siekia pagrįsti, kad atsakovė siekia gauti... 125. 31.... 126. Galiausiai, šeštasis ieškovės argumentas pagal minėtą M. N. pažymą... 127. 32.... 128. Remdamasi pripažintais pagrįstais M. N. išvados argumentais, teisėjų... 129. 33.... 130. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba... 131. 34.... 132. Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais bei pateikta kasacinio teismo... 133. 35.... 134. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos... 135. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų... 136. 36.... 137. Apeliantės teigimu, jai atsakomybė neturėtų būti taikoma arba jos apimtis... 138. Dėl delspinigių ir palūkanų ... 139. 37.... 140. Tenkinus ieškinį 12 000 Eur apimtyje yra pagrindas spręsti ir dėl... 141. Dėl bylinėjimosi, išlaidų patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos... 142. 38.... 143. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo priimtą procesinį... 144. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės... 145. 39.... 146. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, yra pagrindas apeliantės prašymą... 147. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 148. Apeliacinį skundą iš dalies tenkinti.... 149. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą pakeisti ir jo... 150. ieškinį iš dalies patenkinti, ieškovei UAB „Enerstena“, juridinio... 151. Priteisti apeliantei UAB „Enerstena“ iš atsakovės AB „Vilniaus šilumos...