Byla e2S-912-254/2017
Dėl valstybinės žemės nuomos vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hereditas apartamentai“ ieškinį atsakovui Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybinės žemės nuomos vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5

    1. Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti atsakovės atliktą vienašališką 2012-05-21 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 8SŽN-105 nutraukimą neteisėtu (tuo pačiu panaikinant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2016-12-05 įsakymą Nr. 8VĮ-1402-(14.8.2.) „Dėl 2012 m. gegužės 21 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 8SŽN-105 nutraukimo“); pripažinti atsakovės sprendimą reikalauti iš ieškovės atlaisvinti žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), įformintą 2016-12-07 Raštu Nr. 8SD-7207-(14.8.125 E), neteisėtu.
    2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovei ir bet kuriems kitiems asmenims keisti žemės sklypo, kurio plotas 0,0114 ha, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), teisinį statusą (tame tarpe perduoti tretiesiems asmenims nurodyto žemės sklypo valdymo, naudojimo ir (ar) disponavimo teises).
    3. Ieškovė nurodė, kad nagrinėjant šią bylą yra itin didelė rizika, jog žemės sklypo valdymo, naudojimo ir (ar) disponavimo teisės gali būti perleistos tretiesiems asmenims. Dėl sąžiningo įgijėjo teisinės apsaugos tretiesiems asmenims suteiktos teisės realiai negalės būti paneigtos arba jų paneigimui ieškovė bus priversta inicijuoti eilę naujų teisminių procesų. Atsiradus tokio pobūdžio juridiniams faktams, ši civilinė byla prarastų savo prasmę ir dėl to ieškinio patenkinimas galimai neturėtų jokios realios prasmės. Realią riziką dėl sprendimo įvykdymo patvirtina atsakovės atlikti veiksmai išregistruoti nuomos sutartį iš Nekilnojamojo turto registro. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės padėtų įtvirtinti status quo situaciją ir užtikrintų realų teismo sprendimo įvykdymą. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju ieškovė bet kokiu atveju už ginčo laikotarpį turėtų mokėti žemės nuomos mokestį, dėl to būtų užtikrinti taip pat ir atsakovės interesai.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
    1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 11 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies ir uždraudė atsakovei disponuoti ginčo žemės sklypu (unikalus Nr. ( - ), esančiu ( - )), uždraudžiant jį parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę.
    2. Teismas nurodė, kad ieškovė preliminarai pagrindė ieškinį procesine prasme – išdėstė ieškinio faktinį pagrindą, nurodė savo argumentus, pateikė prie ieškinio atitinkamus dokumentus, kurie, jų manymu, patvirtina pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Atsižvelgdamas į byloje kilusio ginčo pobūdį, teismas padarė išvadą, kad atsakovei bylos nagrinėjimo metu kitiems asmenims perleidus turtą ar jį išnuomojus, ieškovės galimai pažeistų teisių gynyba pasunkėtų, kadangi išsiplėstų ginčo apimtis, atsirastų poreikis ginčyti vėlesnius sandorius, o į procesą būtų įtraukiami tretieji asmenys. Todėl yra būtinos laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą. Nors šioje proceso stadijoje nėra pateikta duomenų, kad atsakovė ketintų imtis kurio nors iš aukščiau nurodytų veiksmų, tačiau aplinkybę, kad atsakovė turi teisę priimti sprendimus dėl disponavimo ginčo objektu, teismas vertina kaip sudarančią pakankamą pagrindą spręsti apie teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
    1. Atskiruoju skundu atsakovė (toliau – apeliantė) prašo panaikinti 2017 m. sausio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovo pareikštus reikalavimus galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.
      2. Remiantis CPK 4237 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu; teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Nagrinėjamu atveju teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones susidaro situacija, kuria pripažįstami ieškovės interesai bet kokia kaina išsaugoti valstybinės žemės nuomos sutartį ir paneigiami valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos – teisėti interesai tinkamai valdyti, naudoti patikėjimo teise perduotą žemę bei ja disponuoti. Tokiu būdu yra pažeidžiamas viešasis interesas. Viešojo intereso egzistavimas tam tikrais atvejais lemia, kad laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos, nors ir egzistuotų teismo sprendimo neįvykdymo rizika.
      3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas byloje yra perteklinis ir nepagrįstai suvaržantis atsakovę.
      4. Atsakovės teisinis statusas gali būti veiksnys, lemiantis grėsmės, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nebuvimą. Nacionalinė žemės tarnyba yra Lietuvos Respublikos valstybės institucija, kurios veiklą reglamentuoja teisės aktų nuostatos. Teismas nevertino atsakovės teisinio statuso, kaip subjekto, kurio teisės disponuoti tiek nuosavybės, tiek ir patikėjimo teise valdomu turtu yra griežtai reglamentuotos. Ši aplinkybė, sprendžiant dėl tikslingumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vertinama kaip aplinkybė, mažinanti grėsmę, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.
    2. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
      1. Atsakovės argumentai apsiriboja vien tik deklaratyvaus pobūdžio pareiškimų dėl būsimo ir tariamai nepalankaus ieškovei teismo sprendimo priėmimo išdėstymu, bet atskirajame skunde nenurodyti jokie argumentai, kurių pagrindu būtų galima nors kiek abejoti pareikšto ieškinio teisinių argumentų pagrįstumu. Teismui panaikinus skundžiama nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė gali pasinaudoti galimybe parduoti ar kitaip perleisti (išnuomoti) žemės sklypą, kuriame yra ir ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai, tretiesiems asmenims ir taip apsunkinti ar iš viso padaryti neįmanomą ieškovės pareikšto reikalavimo įvykdymą. Valstybinės žemės sklypų pardavimą ar nuomą reglamentuojančių teisės aktų nuostatose nėra įtvirtina jokių draudimų atsakovei laikinai neperleisti valstybės turto tretiesiems asmenims tais atvejais, kai kyla ginčas dėl atsakovės turto perleidimo (nuomos) sutarties nutraukimo teisėtumo.
      2. Lietuvos apeliacinio teismo praktika dėl laikino teisės disponuoti nekilnojamuoju turtu, kuris yra ginčo objektas, sustabdymo yra nuosekli ir gana gausiai suformuota. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisė disponuoti nekilnojamuoju turtu, kuris tiesiogiai susijęs su ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-701-196/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2011-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2056/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2009-07-09 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-754/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2012-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-441/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-512/2012 ir kt.).
      3. Pagal teismų praktiką dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo teisinis statusas gali būti veiksnys, lemiantis grėsmės, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas nebuvimą tose bylose, kuriose reiškiami tik turtinio pobūdžio reikalavimai (pvz., Lietuvos Apeliacinio teismo 2014-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-831/2014; Vilniaus apygardos teismo 2014-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2138-392/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2010-01-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-66/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2009-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1075/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2007-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1075 ir kt.). Pažymėtina, kad šioje byloje pareikšti neturtiniai reikalavimai, todėl atsakovės teisinis statusas šioje byloje neturės jokios įtakos vertinant būsimo teismo sprendimo galimo neįgyvendinimo riziką.
      4. Atskirajame skunde nurodoma, kad laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės ir nepagrįstai suvaržančios atsakovę. Tačiau atsakovė nenurodė, kaip konkrečiai bei neigiamai jos teises paveikė laikino disponavimo ginčo žemės sklypu apribojimas. Atsakovės nurodomi argumentai apsiriboja vien tik deklaratyvaus pobūdžio argumentų nurodymu.

6Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

    1. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
    2. Nagrinėjamoje byloje keliamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
    3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu teismo procesinio sprendimo išvada yra pagrįsta byloje esančių įrodymų vertinimu, priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, užtikrina proceso šalių interesų pusiausvyrą bei atitinka susiformavusią teismų praktiką.
    4. Laikinąsias apsaugos priemones reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 144–152 straipsniai. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė (lot. periculum in mora – delsti pavojinga), kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemones dėl apribojimų, įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą.
    5. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008). Draudimas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, spręsti dėl pareikšto materialiojo reikalavimo pagrįstumo, neapima teismo pareigos atlikti preliminarų (lot. prima facie) ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, kurio tikslas – nustatyti, ar egzistuoja ieškinio patenkinimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-541-196/2016).
    6. Susipažinus su ieškovės pateiktais įrodymais, nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad jie nepatvirtina preliminaraus ieškovės reikalavimų pagrįstumo, kad jie yra visiškai nepagrįsti. Ieškovė savo reikalavimą pripažinti atsakovės atliktą vienašališką 2012-05-21 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 8SŽN-105 nutraukimą neteisėtu sieja su faktinėmis aplinkybėmis, kad ji naudojasi žemės sklypu, jame yra ieškovei nuosavybės teise priklausantis pastatas – tualetas, unikalus Nr. ( - ). Kadangi sutartimi ieškovei suteikta teisė žemės sklype statyti naujus ir rekonstruoti esamus statinius ir įrenginius (sutarties 5.1. p.), ieškovė įrodinėja, kad yra atlikusi veiksmus, susijusius su žemės sklypo formavimu, detalaus plano rengimu, pastato rekonstrukcijos darbų atlikimu. Tai pagrįsti ieškovė pateikė nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, sutartį Nr. 2008-32 dėl žemės sklypo inžinierinių-geologinių tyrinėjimų, projektavimo paslaugų sutartis Nr. DP 09/04-30 ir Nr. 067/16K/01-TP, atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą, detaliojo plano brėžinį, eksperto išvadą ir kt. dokumentus.
    7. Dėl aukščiau nustatytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovės ieškinio tikėtino pagrįstumo. Skundžiamoje nutarties motyvuojamojoje dalyje konstatuota, kad jis tikėtinai pagrįstas ir teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja.
    8. Ieškovė, teikdama teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi ne tik įrodyti ieškinio tikėtiną pagrįstumą, bet ir pagrįsti galimo, jai palankaus, teismo sprendimo neįvykdymo riziką, t. y. pareiga įrodyti grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui tenka laikinąsias apsaugos priemones taikyti prašančiam asmeniui (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-368-943/2015). Šiuo atveju ieškovė grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui grindė atsakovės veiksmais išregistruojant nuomos sutartį iš Nekilnojamojo turto registro, nes tokie veiksmai padidina tikimybę disponuoti tokiu turtu.
    9. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytais argumentais dėl rizikos disponuoti tokiu turtu išregistravus nuomos sutartį ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui, pagrįstai papildomai atkreipė dėmesį į tai, kad dėl atsakovės teisinio statuso – valstybės institucijos – ir dėl šio statuso suteikiančios teisės laisvai priimti sprendimus dėl jai patikėto turto disponavimo, kyla teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė.
    10. Nepagrįstą laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakovė iš esmės grindžia viešojo intereso pažeidimu ir nurodo, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės atitinka tik vienintelės ieškovės interesus.
    11. Viešasis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso sąvokos, kuri yra vertinamojo pobūdžio, turinys gali būti atskleidžiamas pagal konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę. Taigi, jeigu konkrečioje byloje taikomos laikinosios apsaugos priemonės daro ar gali daryti žalą visuomenei, jos daliai ar neigiamą įtaką žmonių gerovei, teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-658/2007; 2009 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-581/2009; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1229/2010).
    12. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių yra kilęs iš privatinių teisinių santykių, t. y. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties vykdymo teisinių santykių – ieškovė ginčija atsakovės vienašališką sutarties nutraukimą prieš terminą. Šia nuomos sutartimi ieškovei suteikta teisė žemės sklype statyti naujus ir rekonstruoti esamus statinius ir įrenginius. Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita; naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos; pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos. Taigi su apeliante galima sutikti tik tuo aspektu, kad ginčo objektas yra valstybei priklausantis žemės sklypas, išimtinė jos nuosavybė, kuris įstatymo nustatyta tvarka buvo išnuomotas ieškovei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu griežtas atsakovės teisės disponuoti tiek nuosavybės, tiek patikėjimo teise valdomu turtu reglamentavimas nepaneigia atsakovės kaip privatinių teisinių santykių dalyvės lygiavertiškumo kitų privatinių teisinių santykių dalyvių atžvilgiu ir nesuteikia pranašumo kaip valstybės institucijai šioje civilinėje byloje.
    13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytais argumentais, jog, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, atsakovės teisinis statusas svarbus reiškiant tik turtinius (piniginius) reikalavimus.
    14. Apeliantė nurodžiusi, kad laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia viešąjį interesą, šį savo argumentą turėjo įrodyti. Vien deklaratyvūs argumentai dėl galimo viešojo intereso pažeidimo negali būti pagrindu netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė cituoja procesines teisės normas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurios taikomos viešųjų pirkimų bylose, tačiau nenurodo, kodėl nagrinėjamu atveju turi būti taikomi viešųjų bylų nagrinėjimo ypatumai.
    15. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas pritaikė perteklines laikinąsias apsaugos priemones, nes šio argumento apeliantė nepagrindė nei faktiniais, nei teisiniais argumentais.
    16. Aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių bei teisinių argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju išlieka grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsakovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepatvirtino pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumo bei viešojo intereso pažeidimo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

9Atskirąjį skundą atmesti.

10Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

11Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai