Byla e2-5483-1032/2018
Dėl darbo užmokesčio, delspinigių, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas bei netesybų priteisimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui M. M., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau tekste – UAB) „Eveda“ atstovui advokatui M. M., direktoriui V. V., įgaliotai atstovei A. Š.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. J. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eveda“ dėl darbo užmokesčio, delspinigių, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas bei netesybų priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovas kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eveda“ 428,86 Eur darbo užmokesčio, 213,14 Eur delspinigius, 478,58 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, netesybas, kurias sudaro vidutinis ieškovo darbo užmokestis per mėnesį (518,53 Eur) padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus bet ne daugiau kaip iš šešių bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas 2012 m. sausio 12 d. darbo sutarties Nr. 58 (toliau - Darbo sutartis) pagrindu buvo įdarbintas atsakovės įmonėje vairuotoju, šalims sulygstant dėl 1150 Lt (333,06 Eur) darbo užmokesčio, ieškovui mokėtino du kartus per mėnesį (iki einamojo mėnesio 20 d. - 25 d. mokamas avansas, o iki kito mėnesio 15 d. - 20 d. - likusi (atskaičius išmokėtą avansą) darbo užmokesčio dalis). 2017-12-30 Darbo sutartis nutraukta ieškovo pareiškimu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) (nuo 2017-07-01 įsigaliojusios redakcijos) 55 straipsnio 1 dalį, t.y. darbo santykiai tarp ieškovo ir atsakovės tęsėsi beveik šešerius metus (nuo 2012-01-12 iki 2017-12-30). Teigia, jog per visą aukščiau nurodytą laikotarpį atsakovė nuolat pažeidinėjo Darbo sutartimi sulygtą atsiskaitymo su darbuotoju tvarką - delsdavo sumokėti ieškovui priklausantį darbo užmokestį, mėnesinis darbo užmokestis, skirtingai nei numatyta Darbo sutarties 4 punkte, buvo mokamas vieną, bet ne du kartus per mėnesį (darbdavys nemokėjo ieškovui sulygto avanso), taip pat atsakovas nevykdė prievolės atsiskaityti su ieškovu už jo darbą poilsio, švenčių dienomis, niekuomet neatsiskaitė už viršvalandinį darbą ir darbą naktį, be to, darbdavys nesilaikė dienpinigių už komandiruotes į užsienį mokėjimo tvarkos - mokėdavo mažesnes nei teisės aktų nustatytos sumas, delsdavo sumokėti dienpinigius. Pasibaigus darbo sutarčiai (2017 m. gruodžio 30 d.) atsakovas liko neatsiskaitęs su ieškovu - neišmokėjo jam darbo užmokesčio už 2015 m. gruodžio mėnesį, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, nesumokėjo delspinigių, skaičiuotinų nuo uždelstų sumokėti sumų. Įvertinęs susiklosčiusią situaciją - atsakovo vengimą pasibaigus Darbo sutarčiai sumokėti ieškovui visas su darbo santykiais susijusias sumas (darbo užmokestį už 2015 m. gruodžio mėnesį, darbo užmokestį už viršvalandinį darbą, darbą naktį, švenčių ir poilsio dienomis, taip pat neišmokėtus dienpinigius už paskutinius trejus darbo atsakovo įmonėje metus bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, delspinigius už vėlavimą atsiskaityti), ieškovas 2018-01-09 kreipėsi į DGK su prašymu dėl aptariamų sumų išieškojimo iš darbdavio.

5Ieškovas nesutinka su 2018-02-27 Nr. DGKS-1109 DGK priimtu sprendimu bei mano, kad jis yra nepagrįstas bei neteisėtas.

62018-05-30 ieškovas patikslino ieškinio reikalavimus prašydamas teismo priteisti iš atsakovės 3039,47 Eur darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių), 1119,03 Eur delspinigių, 478,58 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas bei netesybas, kurias sudaro ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį (518,53 Eur), padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, bet ne daugiau kaip iš šešių. Nurodė, kad kaip jau buvo nurodyta darbuotojo ieškinyje, atsakovė savo atsiliepime į ieškovo prašymą DGK iš esmės pats pripažino, kad nėra sumokėjęs ieškovui už darbą poilsio dienomis. Ieškovo teigimu, darbuotojui dirbus poilsio dieną nepakanka jam už tai suteikti kitą poilsio dieną, nes pagal iki 2017-07-01 galiojusio DK 194 straipsnį tokiu atveju viengubu tarifu turėjo būti apmokama ir už faktiškai dirbtą poilsio dieną ir už tą dieną, kuri suteikiama vietoj dirbtos poilsio dienos. Tokia pozicija ne kartą buvo išdėstyta ir iki 2017-07-01 formuotoje teisminėje praktikoje.

7Įvertinęs pareiškime dėl ieškinio reikalavimų padidinimo pateiktus skaičiavimus ieškovas padidina savo ieškinio reikalavimus, t.y. reikalavimą dėl darbo užmokesčio priteisimo iš atsakovės padidina nuo 428,86 Eur (atskaičius mokesčius) sumos iki 3 039,47 Eur (neatskaičius mokesčių), o reikalavimą dėl delspinigių priteisimo padidina nuo 213,14 Eur iki 1 119,03 Eur.

8Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas M. M. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti visiškai.

9Atsakovė atsiliepimo nei į ieškinį, nei į patikslintą ieškinį nepateikė. Ieškovui kreipųsis į darbo ginčo komisiją atsakovė pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, jog būtina įvertinti tai, jog ieškovas dirbo pas atsakovą vairuotoju nuo 2012-01-13 iki 2017-12-30 nustatytas 8 darbo valandas per dieną (skaičius 4 nėra susijęs su sutrumpinta darbo diena, nes ieškovas nebuvo išreiškęs noro dirbti tokio laiko ir tai prieštarauja darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose bei atlyginimų lapeliuose nurodytai informacijai). Ieškovo pagrindinis atlyginimas sudarė 500 Eur be mokesčių, atskaičius mokesčius atlyginimo dalis buvo pervedama ieškovui į jo suskaitą. Ieškovas dar 2012-01-13 savo ranka rašytame prašyme yra nurodęs, kad pageidauja gauti atlyginimą vieną kartą per mėnesį, kuris buvo mokamas sekančio mėnesio nuo 25 dienos ir atskiro rašytinio prašymo dėl avanso mokėjimo, ieškovas nebuvo pateikęs. Atsakovės atstovas advokatas M. M. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei palikti galioti Darbo ginčų komisijos sprendimą. Paaiškino, kad ieškovui buvo išmokėtos sumos pagal priimtą Darbo ginčų komisijos sprendimą. Teigė, jog įmonės buhalterė domėjosi valstybinėse institucijose dėl suminės darbo laiko apskaitos bei apmokėjimo jai buvo paaiškinti, kad įprastai tolimųjų reisų vairuotojams yra taikoma suminė darbo laiko apskaita, tačiau atstovės teigimu, darbo grafikų įmonėje sudarinėti nereikia. Vairuotojai į komandiruotes vykdavo pagal direktoriaus priimtus įsakymus, jų pagrindu darbuotojams taip pat buvo paskaičiuojami dienpinigiai už komandiruotėse išbūtą laiką. Teigė, jog už 2015 m. gruodžio mėnesį su ieškovu buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais. Pažymėjo, kad jeigu įmonėje nebūtų buvusi taikoma suminė darbo laiko apskaita, tada būtų reikėję darbuotojams už darbą poilsio dieną suteikus kitą poilsio dieną dar papildomai apmokėti. Įmonės darbuotojus supažindinus su mokėjimo lapeliais ieškovas pretenzijų darbdaviui niekada nereiškė. Pagal su ieškovu sudarytą sutartį jis buvo įdarbintas vairuotojo pareigoms, jam buvo išmokamas sutartyje numatytas atlyginimas bei mokami dienpinigiai, už švenčių dienas ir viršvalandinį darbą buvo sumokama, tačiau naktinis darbas buvo draudžiamas. Teigia, jog vadovaujantis nuo 2017-07-01 galiojančio darbo kodekso 121 straipsnio darbo laiko rėžimas transporto srityje yra nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Paaiškino, kad ieškovo darbo tvarkos taisyklėse numatyta darbo laiko apskaita atitiko 2012-09-05 Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 1056 keliamus tikslus, o darbo laiko apskaitos taisyklės, su kuriomis buvo supažindintas ieškovas atitiko 2017-06-28 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 4.2 ir 5 punktus.

10Teismas

konstatuoja:

11iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2012-01-12 sudarė darbo sutartį Nr. ( - ), pagal kurią ieškovas nuo 2012-01-13 buvo priimtas dirbti pas ieškovą vairuotoju. Darbdavys įsipareigojo mokėti 1150 Lt (333,06 Eur) atlyginimą du kartus per mėnesį: avansą einamojo mėnesio 20 – 25 d., o atlyginimą – sekančio mėnesio 15 -20 d. Darbo sutarties 3 punkte buvo nurodyta, kad nustatomas sutrumpintas darbo laikas: 8 val. per dieną; 4 val. 2017-12-30 su atsakovu darbo sutartis buvo nutraukta Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbuotojo pareiškimu). Iš atsakovės darbo ginčo komisijai pateiktos pažymos apie vidutinį ieškovo darbo užmokestį, nustatyta, kad vidutinis ieškovo dienos užmokestis buvo 24,81 Eur. Atleidžiant ieškovą iš darbo 2018-01-04 jam buvo sumokėta 1146 Eur (atskaičius privalomuosius mokėjimus). V. J. 2018-01-09 kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu išieškoti iš UAB „Eveda“ priklausantį vidutinį darbo užmokesti už 2015 m. gruodžio mėnesį; priklausantį darbo užmokestį už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį ir naktinį darbą už paskutinius 3 darbo metus pas atsakovą; neišmokėtų dienpinigių skirtumą už praėjusius 3 metus; kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas už visą darbo pas atsakovą laikotarpį (t.y. nuo 2012-01-13 iki 2017-12-30); delspinigius už laiku nesumokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas už paskutinius tris darbo metus iki darbo santykių pabaigos (2017-12-30); netesybas dėl uždelsimo laiku su ieškovu atsiskaityti po darbo santykių nutraukimo. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau tekste – DGK) 2018-02-27 sprendimu DGKS-1109 ieškovo V. J. prašymą tenkino iš dalies ir nusprendė išieškoti V. J. naudai iš atsakovo UAB „Eveda“ 265,14 Eur (neatskaičius privalomųjų mokėjimų) neišmokėtos kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, 31,11 Eur (neatskaičius privalomųjų mokėjimų) netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2018-01-02 iki 2018-01-04, taip pat 485,21 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2018-01-04 iki DGK posėdžio dienos, t.y. 2018-02-27, likusioje dalyje ieškovo reikalavimus atsakovo atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstus. 2018-03-20 atsakovas sumokėjo ieškovui 717,83 Eur išmokų (atskaičius privalomuosius mokėjimus) susijusių su darbo užmokesčiu pagal DGK 2018-02-27 sprendimą Nr. DGKS-1109.

12Dėl darbo ginčus reglamentuojančių teisės aktų taikymo

132016-09-14 priimto Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 6 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu skundas, prašymas nagrinėti individualų darbo ginčą yra paduotas ar ieškinys dėl darbo teisių įgyvendinimo yra pareikštas iki Darbo kodekso įsigaliojimo, skundas, prašymas yra sprendžiami pagal iki Darbo kodekso įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Komentuojamo straipsnio 7 dalyje nustatoma, kad turi būti taikomos procesinės normos, galiojusios skundo, prašymo ar ieškinio padavimo dieną. Ieškovo ieškinys teisme yra pareikštas 2018-03-28, todėl sprendžiamas pagal nuo 2017-07-01 galiojančias Darbo kodekso (toliau tekste – DK) nuostatas. Lietuvos Respublikos DK komentare dėl Lietuvos Respublikos DK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 7 dalies nuostatų taikymo nurodyta, kad materialiosios teisės prasme darbo ginčus nagrinėjančios institucijos turi taikyti teisės normas, galiojusias visuomeninių santykių srityje kilusio konflikto metu.

14Dėl termino kreiptis į teismą po Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo

15DK 231 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) nuostatomis.

16Pažymėtina, kad Darbo kodekso redakcijos įsigaliojusios nuo 2017-07-01 231 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau tekste – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Ginčo šalis, pareiškusi ieškinį teisme, vadinama ieškovu, o kita šalis – atsakovu. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Jeigu teismas tai laiko tikslinga, nagrinėjant darbo ginčą dėl teisės teisme gali būti remiamasi darbo ginčų komisijos surinktais ar jai pateiktais įrodymais. Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 5,7 dalys).

17Pažymėtina, kad ieškovas nesutikdamas su Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2018-02-27 sprendimu Nr. DGKS-1109 2018-03-28 pateikė teismui ieškinį (I t., e. b.l. 1-11). 2018-02-27 Darbo ginčų komisijos sprendime buvo nurodyta, kad šalys nesutinkančios su Komisijos sprendimu per mėnesį nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi CPK nuostatomis. Taigi, ieškovas pareikšdamas ieškinį per įstatymo nustatytą vieno mėnesio laikotarpį nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos individualų darbo ginčą dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į Darbo ginčų nagrinėjimo komisiją perkėlė nagrinėjimą į teismą nepažeisdamas teisės aktuose įtvirtintų procesinių terminų.

18Dėl darbo sutartyje susitarto darbo laiko

19Visų pirma, teismas pažymi, kad ieškovas ir atsakovas, sudarydami 2012-01-12 darbo sutartį Nr. ( - ), susitarė dėl būtinųjų sąlygų (darbo užmokesčio, darbo funkcijų ir darbovietės), kurios nustatytos įstatymu. Todėl darbo sutarties, kaip ir bet kokios kitos sutarties, sąlygos turi būti aiškinamos vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, kurios reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Tuo tarpu teismas, nustatydamas ginčo sprendimui reikšmingas aplinkybes, įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle ir išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2015-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-684/2015; 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015; 2015-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552-219/2015; kt.).

20Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo įstatymai nenumato sutarčių aiškinimo taisyklių, todėl, aiškinant darbo sutartyje išreikštą šalių valią, įvertinus darbo sutarties specifiką ir tikslus, vadovaujantis DK 9 straipsnio 2 dalimi, reglamentuojančia kitų teisės šakų normų taikymą pagal analogiją, atsižvelgtina į CK 6.193–6.195 straipsniuose nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2010; 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2011; 2013-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2013). Sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2008; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-288/2010; 2011-04-26 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2011). Darbo teisės normų taikymas nereiškia išimtinai darbuotojui palankių teisės normų taikymo, nes vieno teisės subjekto sąskaita negali būti paneigiami kito subjekto interesai, o turi būti siekiama protingos ir sąžiningos šių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-25 nutartis civilinėje byloje bylos Nr.3K-3-235/2010).

212012-01-12 darbo sutarties Nr. ( - ) 3 punkte numatyta, jog „nustatomas sutrumpintas darbo laikas – 8 val. per dieną“. Kitoje eilutėje ties tuo pačiu Darbo sutarties punktu yra įrašas „4 val.“. Ieškovas komisijai pateiktame prašyme nurodo, kad šalys buvo susitarusios dėl ne viso darbo laiko, tuo tarpu atsakovė atsiliepime bei komisijos posėdžių metu nurodė, kad dėl įsivėlusios spausdinimo klaidos, t.y. rašant ant kito darbo sutarties pavyzdžio, darbo sutartyje atsirado žodžiai „sutrumpintas“ ir neištrinti žodžiai „4 val.“. Pažymėtina, kad, remiantis DK 99 straipsnio 3 dalimi (redakcija galiojusi darbo sutarties sudarymo metu), už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys, šalims sutarus dėl darbo užmokesčio, jo dydis, sudėtinės dalys turi būti nurodomos darbo sutartyje taip, jog būtų aiškios abiem šalims ir atitiktų suderintą jų valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2007; 2008-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2008).

22Bylą nagrinėjant teisme, ieškovo atstovas nurodė, jog šalys darbo sutartimi susitarė dėl 8 valandų darbo laiko trukmės. Atsakovo atstovė buhalterė A. Š. 2018-06-28 vykusio teismo posėdžio metu paaiškino, jog įmonėje visi darbuotojai įskaitant ir ieškovą dirbo pagal suminę darbo laiko apskaitą. Ieškovo sutartis paruošta buvo pagal šabloną ir slenkantis grafikas neįrašytas. Teigia, jog vairuotojo darbo laiko savaitė nėra nuo pirmadienio iki penktadienio. Paaiškino, jog vairuotojų darbo grafikus pildė pagal komandiruočių įsakymus ir faktiškai išdirbtą laiką, nesivadovavo tachometro duomenimis. Vairuotojai komandiruočių įsakymus pasirašydavo jiems grįžus iš reiso. Dienpinigiai už komandiruotes buvo paskaičiuodami grįžus. Paaiškino, kad išvykstant vairuotojams buvo išmokamos dalinės sumos išlaidoms pasidengti bei mokesčiams susimokėti ne pagal įsakymą, tačiau mėnesio gale tvarkant buhalterinius duomenis ir išmokant atlyginimus būdavo suvedami visi duomenys ir išmokami galutinės sumos. Pažymėjo, jog įmonėje darbo grafikai nebuvo sudaromi, vairuotojai buvo informuojami apie išvykimą į reisą iš anksto. Buhalterės teigimu, darbdavys už darbą poilsio dienomis suteikdavo papildomą poilsio dieną, tačiau už ją neapmokėdavo, kadangi taikant suminę darbo laiko apskaitą įstatymai to nenumatė.

23Liudytojas R. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog yra buvęs atsakovės darbuotojas. Paaiškino, kad darbo laikas (vairavimas) negalėjo viršyti 9 valandų. Pravažiavus 9 valandas ilsėdavosi 9 valandas, tada vėl vairuodavo 9 valandas, vėl galėdavo vairuoti 9 valandas, po 3 paros turėdavo ilsėtis 11 valandų. Paaiškino, jog pridavinėdavo „šaibas“ darbdaviui, pasirašydavo už išdirbtas dienas. Teigia, jog dienpinigiai buvo apmokami pagal priimtus įsakymus grįžus iš reiso. Prieš išvykstant darbdavys dienpinigių nemokėdavo, įduodavo pinigų mokesčiams ant sienos, leidimams. Pinigai prieš komandiruotę būdavo duodami grynaisiais, darbo užmokestis ir dienpinigiai buvo išmokami pavedimu. Teismo posėdžio metu liudytojas negalėjo paaiškinti kokia darbo laiko apskaita buvo taikoma įmonėje. Teigia, jog iš darbo atsakovo įmonėje išėjo savo noru, buvęs darbdavys jam buvo neišmokėjęs 500 Eur sumos, šią sumą išmokėdamas prieš dvi savaites. Teigia, jog važiuodavo į reisą ir šeštadieniais, vairuodavo, kol leisdavo laikas, t.y. ne ilgiau 9 valandų. Suėjus leidžiamam vairuoti laikui, teigia, jog nebevairuodavo, sustodavo eilėje ir ilsėdavosi.

24Darbo kodekso galiojusio iki 2017-07-01 148 straipsnyje buvo numatyta, kad transporto, pašto, žemės ūkio, energetikos įmonėse, gydymo bei globos (rūpybos) įstaigose, taip pat jūrų ir upių laivyboje ir kitose ekonominės veiklos srityse darbo bei poilsio laikas atsižvelgiant į darbo sezoniškumą bei kitas sąlygas gali skirtis nuo šio Kodekso nustatytų normų. Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumus šiose veiklos srityse nustato Vyriausybė. Darbo kodekso įsigaliojusio nuo 2017-07-01 120 straipsnyje yra įtvirtinta, jog Transporto, pašto, žemės ūkio, energetikos įmonėse, gydymo ir socialinės globos įstaigose, taip pat jūrų ir upių laivyboje ir kitose ekonominės veiklos srityse maksimaliojo darbo laiko reikalavimai ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai, darbo laiko režimo ir darbo apskaitos taisyklės gali skirtis nuo šio kodekso nustatytų normų. Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumus šiose veiklos srityse nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar kolektyvinės sutartys.

252003-05-14 nutarimu Nr. 587 „Dėl darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašo, darbo laiko ir poilsio ypatumų ekonominėse veiklos srityse patvirtinimo“ papildyto 2012-09-05 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1056 (galiojusio darbo sutarties su ieškovu sudarymo metu iki 2017-07-01) patvirtinto darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė sąrašo 1 punkte numatyta, kad darbo laiko ir poilsio laiko ypatumai ekonominės veiklos srityse (toliau – Darbo ir poilsio laiko ypatumai) nustato darbo laiko ir poilsio laiko ypatumus transporto (kelių, geležinkelių, civilinės aviacijos, jūrų transporto, vidaus vandenų transporto), elektroninių ryšių, pašto, žemės ūkio, durpių kasimo, žemės ūkio produkciją perdirbančiose, energetikos įmonėse, gydymo bei socialinės globos įstaigose, žvejybos laivuose ir kitose ekonominės veiklos srityse. Darbo ir poilsio laiko ypatumai parengti vadovaujantis toliau nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais, reglamentuojančiais darbo laiko ir poilsio ypatumus transporte ir šiame punkte nurodytų ekonominės veiklos rūšių įmonėse. 5 punkte yra numatyta, kad Darbo ir poilsio laiko ypatumų 1 punkte nurodytų ekonominės veiklos rūšių įmonių darbuotojams, kuriems dėl darbo pobūdžio ir (ar) darbų sezoniškumo negalima iš anksto numatyti kasdienio ar savaitės darbo laiko trukmės, gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita ir nustatomi suminės darbo laiko apskaitiniai laikotarpiai. Įvedus suminę darbo laiko apskaitą, laikomasi šių reikalavimų: 5.1. Apskaitinio laikotarpio trukmė kelių ir geležinkelių transporto, energetikos įmonėse negali būti ilgesnė kaip vieneri metai. Konkreti apskaitinio laikotarpio trukmė nustatoma darbo, kolektyvinėse sutartyse arba darbo tvarkos taisyklėse. Transporto darbuotojų darbo laiko trukmė, kasdienio ir savaitės poilsio trukmė, nepanaudoto poilsio kompensavimo tvarka nustatoma Darbo ir poilsio laiko ypatumų II–VII skyriuose. Privalomo poilsio pertraukų vairavimo metu periodiškumas ir jų trukmė kelių transporto įmonėse nustatomi Darbo ir poilsio laiko ypatumų II skyriuje. Nutarimo 6 punkte yra numatyta, kad apskaitiniu laikotarpiu viršytas darbuotojams nustatytas darbo valandų skaičius, apskaičiuotas pagal savaitės darbo laiko 40 darbo valandų trukmę, kompensuojamas taip: darbuotojams jų pageidavimu suteikiama poilsio diena (dienos) darbo, kolektyvinėje sutartyje ar darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka, arba papildomai apmokama kaip už viršvalandinį darbą, išskyrus kelių transportą, geležinkelio transportą, civilinę aviaciją, kur numatyta kitokia viršyto darbo laiko ir nepanaudoto poilsio kompensavimo tvarka. 2017-06-28 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 534 patvirtinto darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašo (įsigaliojusio nuo 2017-07-01, t.y. galiojusio iki ieškovo darbo atsakovo įmonėje pabaigos) 1, 4 ir 4 punkte numatytos analogiškos nuostatos kaip ir prieš tai galiojusiame 2003-05-14 Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarime Nr. 587 su vėlesniais pakeitimais nuostatos. 5 punkte buvo numatyta, kad apskaitiniu laikotarpiu viršytas darbuotojams nustatytas darbo valandų skaičius, apskaičiuotas pagal savaitės darbo laiko 40 darbo valandų trukmę, kompensuojamas taip: darbuotojams jų pageidavimu suteikiama poilsio diena (dienos) darbo, kolektyvinėje sutartyje ar darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka arba papildomai apmokama kaip už viršvalandinį darbą, išskyrus kelių transportą, geležinkelio transportą, civilinę aviaciją, kuriuose jų veiklą reglamentuojančiais Europos Sąjungos teisės aktais numatyta kitokia viršyto darbo laiko ir nepanaudoto poilsio kompensavimo tvarka.

26Darbo kodekso galiojusio iki 2017-07-01 147 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta, kad darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Darbo grafikai paskelbiami viešai įmonėse ar jų padaliniuose ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo. Kolektyvinėje sutartyje, o kai jos nėra, ? darbo tvarkos taisyklėse gali būti nurodyti atvejai, kai darbo grafikai paskelbiami ne vėliau kaip prieš savaitę iki šių grafikų įsigaliojimo. Įmonėse, įstaigose, organizacijose, atskiruose cechuose, baruose, kuriuose taikoma suminė darbo laiko apskaita, ir darbams, kuriems taikoma suminė darbo laiko apskaita, darbo grafikai paskelbiami viešai įmonėse ar jų padaliniuose ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip prieš savaitę iki šių grafikų įsigaliojimo. Darbdavys privalo užtikrinti tolygų pamainų keitimąsi. 149 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad įmonėse, įstaigose ir organizacijose, atskiruose cechuose, baruose ir darbams esant būtinumui ir atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę (Kodekso 19 straipsnis) ar kitais kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais galima taikyti suminę darbo laiko apskaitą. Darbo laiko trukmė per apskaitinį laikotarpį neturi viršyti tai darbuotojų kategorijai nustatyto darbo valandų skaičiaus. Jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita, negali būti dirbama daugiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas per savaitę ir dvylika valandų per darbo dieną (pamainą). Apskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu keturi mėnesiai. Šio straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad tik jeigu suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu viršijamas tai darbuotojų kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius, darbuotojams jų pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena (dienos) darbo, kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka, mokant už šį papildomą poilsio laiką vidutinį darbo užmokestį, ar papildomai apmokama kaip už viršvalandinį darbą. Darbo kodekso įsigaliojusio nuo 2017-07-01 151 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad jeigu nustatyta suminė darbo laiko apskaita, dirbama darbo (pamainų) grafikuose nurodytu laiku, laikantis nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų. Šio straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad jeigu nustatyta suminė darbo laiko apskaita, dirbama darbo (pamainų) grafikuose nurodytu laiku, laikantis nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų.

27Byloje kilo ginčas dėl to ar ieškovui buvo taikoma suminė darbo laiko apskaita. Ieškovo atstovas teigė, jog pripažįsta, kad ieškovas įmonėje dirbo 8 valandas per parą, nebeįrodinėjo Darbo ginčų komisijoje ieškovo nurodomų aplinkybių, jog dirbo ne visą darbo laiką, tačiau teigė, jog atsižvelgiant į tai, kad darbo grafikai įmonėje nebuvo skelbiami, nebuvo priimtas įsakymas dėl suminės darbo laiko apskaitos, atsakovės įmonėje ieškovo darbo joje metu buvo taikoma įprasta 8 valandų darbo diena ir suminės darbo laiko apskaitos nebuvo. Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu teigė, jog atsižvelgiant į darbo santykius reglamentuojantį Darbo kodeksą ir Vyriausybės nutarimus, transporto srities įmonių specifiką, į tai, kad vairuotojo darbo laikas nėra nuo 8 val. ryto iki 17 val. vakaro, bei į bylą pateiktas darbo tvarkos taisykles, ieškovui kaip ir kitiems įmonėje dirbantiems vairuotojams buvo taikoma suminė darbo laiko apskaita. Įmonės atstovė buhalterė paaiškino, kad darbo grafikai įmonėje nebuvo sudaromi, darbuotojai apie komandiruotes buvo informuojami iš anksto ir grįžus iš jų pasirašydavo komandiruočių įsakymus. Tiek įmonės direktorius, tiek buhalterė teigė, jog apskaičiuojant darbo laiką nebuvo vadovaujamasi tachografo duomenimis. Atsakovės atstovas advokatas teismo posėdžio metu paaiškino, jog vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EEB) 3821/85 14 straipsnio 2 dalimi tachografo registracijos lapų pateikti negali, kadangi tokie dokumentai saugomi tik 12 mėnesių ir ieškovas paskutinių tachografo registracijos lapų negrąžino. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad faktą jog atsakovė klaidingai (apgaulingai) vedė ieškovo darbo laiko apskaitą (nežymėjo darbo poilsio, švenčių dienomis, naktį, taip pat viršvalandinio darbo) gali patvirtinti ieškovo vairuotoje transporto priemonėje įrengto tachografo registracijos lapai ir jo užfiksuoti duomenys už paskutinius trejus ieškovo darbo įmonėje metus. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad gavus papildomus duomenis iš atsakovės ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos neatmeta galimybės tikslinti ieškinio reikalavimų – papildyti juos reikalavimu dėl apmokėjimo už darbą, dirbtą poilsio, švenčių dienomis ir naktinį darbą, taip pat viršvalandžius priteisimo iš atsakovo, tačiau ieškinio šiais reikalavimais nepatikslino.

28Suminę darbo laiko apskaitą reglamentuoja iki 2017-07-01 galiojusio DK 149 straipsnis ir nuo 2017-07-01 galiojančio DK 115 straipsnis. Esant suminei darbo laiko apskaitai, negalėjo būti dirbama daugiau kaip 48 valandas per savaitę ir 12 valandų per darbo dieną (pamainą) (šiuo metu 52 maksimalus valandų per kiekvieną 7 dienų laikotarpį laikas). Apskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu 4 mėnesiai (DK 149 straipsnio 1 dalis).

29Vairuotojų darbo, vairavimo ir poilsio laiką reglamentuoja 2006-03-15 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 „Dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo“ bei Darbo ir poilsio laiko ypatumai kelių transporte, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-14 nutarimu Nr. 587 „Dėl darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašo, darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse, darbų, sąlygų, kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarkos aprašo patvirtinimo“ (neteko galios 2017-07-01), taip pat dabar galiojantis 201706-28 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 534 patvirtinto darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašas.

302006-03-15 Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 561/2006 „Dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo“ nurodyta, kad kasdienio vairavimo trukmė negali viršyti 9 valandų, ją du kartus per savaitę galima pailginti iki 10 valandų, kassavaitinio vairavimo trukmė negali viršyti 56 valandų, bendra vairavimo trukmė per dvi savaites paeiliui negali viršyti 90 valandų (Reglamento (EB) Nr. 561/2006 6 straipsnis). Po keturių su puse valandų vairavimo vairuotojas, jeigu nepradeda ilsėtis, turi daryti ne trumpesnę kaip 45 minučių pertrauką, šią 45 minučių pertrauką galima pakeisti dvejomis pertraukomis, kurių viena būtų ne trumpesnė kaip 15 minučių pertrauka, po to sekanti kita pertrauka ne trumpesnė kaip 30 minučių, pertraukos metu vairuotojas negali vairuoti, dirbti kitų darbų (Reglamento (EB) Nr. 561/2006 7 straipsnis). Esant nurodytų taisyklių nesilaikymui, yra taikomos griežtos sankcijos (Reglamento (EB) Nr. 561/2006 V skyrius)

31Tachografo naudojimą reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EEB) 3821/85. Tachografas, tai transporto priemonėse įrengta įranga, registruojanti informaciją apie šių transporto priemonių judėjimą, vairuotojų vairavimo ir poilsio laikotarpius. Teismo posėdžio metu tiek atsakovės direktorius, tiek buhalterė nurodė, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiai nebuvo pildomi vadovaujantis tachografo duomenimis, atsakovės atstovas direktorius patvirtino, jog už netinkamą tachografo duomenų tvarkymą buvo nubaustas administracine tvarka.

32Atsakovė į bylą pateikė 2012-01-02 atsakovo direktoriaus įsakymu Nr. DS-12-01-02-01 patvirtintas darbo tvarkos taisykles, kurių 44 punkte numatyta, kad vairuotojų darbo laikas apskaitomas pagal suminę darbo laiko apskaitą, apskaitinis laikotarpis yra 1 mėnuo. 45 punkte buvo numatyta, kad kasdienio vairavimo trukmė negali viršyti 9 valandų, kassavaitinio vairavimo trukmė negali viršyti 56 valandų. 47.1 punkte buvo numatyta, kad kassavaitinio poilsio laikotarpis – tai kassavaitinis laiko tarpas, per kurį vairuotojas gali laisvai disponuoti savo laiku, apimantis „normalų kassavaitinio poilsio laikotarpį“ arba „sutrumpintą kassavaitinio poilsio laikotarpį“. Teismas atsižvelgdamas į teisės aktų reikalavimus, konstatuoja, kad atsakovės į bylą pateiktos darbo tvarkos taisyklės bei jose numatyta suminė laiko apskaita atitiko 2006-03-15 Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 561/2006 reikalavimus. Atsakovės atstovas advokatas M. M. pateikdamas į bylą darbo tvarkos taisykles nurodė, kad 2012-01-13 su šiomis taisyklėmis susipažino ir tai savo parašu patvirtino V. J., kuris jokių pretenzijų dėl vairuotojo darbo laiko apskaitos, darbo apmokėjimo, darbo laiko ir atostogų nėra pareiškęs per visą 5 metų darbo įmonėje laikotarpį. Iš atsakovės į bylą pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas V. J. 2012-01-13 savo parašu yra patvirtinęs, kad yra susipažinęs, atsakovės atstovų teigimu, su darbo tvarkos taisyklėmis. 2018-07-13 teismo posėdžio metu atsakovės atstovė buhalterė paaiškino, jog pateikė į bylą Darbuotojų supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis registracijos žurnalo pirmą lapą, ir teigė, jog įmonėje yra priimtos tik vienos darbo tvarkos taisyklės.

33Darbo sutarties turinys yra jos šalių sulygtos sutarties sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas (DK 33 straipsnis). Įstatyme nustatyti reikalavimai, keliami darbo sutarties formai, - ji turi būti sudaroma raštu (DK 43 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nors tinkamai įforminti susitarimus dėl darbo santykių, jų trukmės, apmokėjimo ir pan. yra darbdavio pareiga (Darbo sutarties sudarymo metu galiojusios DK redakcijos 99 straipsnio 3 dalis), tačiau, pažeidus šį reikalavimą, situacija turi būti vertinama ne formaliai, o iš esmės sprendžiama, ar toks formos nesilaikymas yra esminis pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-590-378/2015). Darbo sutarties sąlygos gali būti nustatytos rašytinėje darbo sutartyje, norminiuose teises aktuose, taip pat gali būti teismo nustatytos iš darbo sutarties šalių elgesio, atliekamų veiksmų, kitų reikšmingų aplinkybių apie faktinį sutarties vykdymą, kurie sudaro pagrindą spręsti, kad darbo teisinių santykiu metu buvo šalių susitarimas atitinkamą elgesį, veiksmus ir kt. vertinti kaip vieną sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-3-62/2013).

34Įvertinus byloje dalyvaujančių asmenų, jų atstovų, atvykusio liudytojo paaiškinimus, kas patvirtina atsakovės atstovų paaiškinimus dėl įmonėje taikytos suminės darbo laiko apskaitos, išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus ieškovo elgesį viso darbo atsakovės įmonėje metu (nereiškus pretenzijų dėl darbo laiko apskaitos ar netinkamo apmokėjimo), atsižvelgiant į transporto įmonių tolimųjų reisų darbuotojų darbo specifiką (išvykimą į komandiruotes), atsakovės pateiktas darbo tvarkos taisykles bei duomenis apie ieškovo supažindinimą su jomis, Vyriausybės nutarimuose numatytas sąlygas, jog suminės darbo laiko apskaitos numatymas gali būti įtvirtintas darbo tvarkos taisyklėse, teismas vertina, kad ieškovui dirbant pas atsakovę įmonėje buvo taikoma suminė darbo laiko apskaita ir su ieškovu darbo sutartimi buvo susitarta dėl 8 valandų darbo laiko per parą. Teismas atkreipia dėmesį, kad netinkamas darbo dokumentų įforminimas ar darbo grafikų įmonėje nesudarymas, nepaneigia fakto, jog įmonėje buvo taikoma suminė darbo laiko apskaita. Teismo nuomone, kitoks ieškovo ir atsakovės darbo sutarties aiškinimas neatitiktų darbo santykių šalių siekių, tikslų ir interesų, kuriuos darbuotojas ir darbdavys turėjo darbo sutarties sudarymo metu (CPK 178, 185 straipsniai). Teismas pažymi, kad asmenims atsakingiems už atitinkamų dokumentų įmonėje tvarkymą gali būti taikomos įstatymų numatytos priemonės, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

35Dėl darbo užmokesčio už 2015 m. gruodžio mėnesį išieškojimo

36Ieškovas ieškinyje teigia, jog atsakovė darbo užmokestį ieškovui visuomet išmokėdavo bankiniais pavedimais (šią aplinkybę pagrindžia prie 2018-01-09 prašymo DGK pridėtas ieškovo banko sąskaitos išrašas, prašymo priedas Nr. 2). Iš ieškovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad darbdavys už 2015 m. gruodžio mėnesio darbą iki kito mėnesio - 2016 m. sausio mėnesio, 20 dienos (pagal Darbo sutarties 4 punktą) su ieškovu neatsiskaitė, t.y. 2015-12-28 buvo atliktas 346,24 Eur dydžio pavedimas, atsakovui nurodant, jog paminėta suma pervedama kaip darbo užmokestis už 2015 m. lapkričio mėnesį, tuo tarpu, kitu pavedimu, atliktu tik 2016-02-26, darbdavys atsiskaitė su ieškovu už darbą 2016 metų sausio mėnesį pervedė 396,34 Eur sumą bei būtent tai nurodė mokėjimo paskirtyje. Ieškovas teigia, jog 2015 metų gruodžio mėnesio darbo užmokestis nebuvo sumokėtas ir vėlesniais darbdavio bankiniais pavedimais (tai matyti iš ieškovo banko sąskaitos išrašo).

37Nors atsakovas, nagrinėjant darbo bylą DGK, išreiškė poziciją (su kuria DGK sutiko), kad su ieškovu už darbą 2015 metų gruodžio mėnesį buvo atsiskaityta 2015-12-31 grynaisiais pinigais ir šią aplinkybę, neva, pagrindžia į darbo bylą pateiktas išmokėjimo žiniaraštis Nr. 201512 su jame esančiu ieškovo parašu, vis dėlto, ieškovas su tokia atsakovo pozicija kategoriškai nesutinka, kadangi: visų pirma, kaip jau buvo minėta, darbo užmokesčio išmokėjimas visuomet (be išimčių) vykdavo bankiniais pavedimais, tuo tarpu, jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių 2015 m. gruodžio mėnesio darbo užmokestis turėjo būti sumokėtas kitu būdu, atsakovas nepagrindė. Antra, apie išmokėjimo žiniaraštį Nr. 201512 ieškovui tapo žinoma tik darbo bylos nagrinėjimo DGK metu, t.y. iki tol ieškovas aptariamo dokumento niekada nebuvo matęs, jo nepasirašinėjo, o išmokėjimo žiniaraštyje ties ieškovo pavarde esantis parašas yra neabejotinai suklastotas (ieškovas dėl galimo aptariamo dokumento klastojimo neatmeta galimybės kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją). Trečia, skirtingai nei teigia atsakovė, kurios poziciją palaikė ir DGK, išmokėjimo žiniaraštis patvirtina tik aplinkybę, jog ieškovui buvo priskaičiuota 428,86 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio už 2015 m. gruodžio mėnesį bei pavesta buhalterijai ją išmokėti iš bendrovės kasos. Parašas žiniaraštyje ties ieškovo pavarde (jeigu jis ir būtų tikras, su kuo ieškovas kategoriškai nesutinka) įrodytų tik tai, kad darbuotojas sutinka su jam priskaičiuota pinigų suma, tačiau jokiais būdais nereikštų darbuotojo patvirtinimo, kad jis šią sumą yra gavęs. Kadangi darbo byloje nebuvo pateiktas bendrovės kasos išlaidų orderis, ieškovo teigimu, atsakovė su ieškovu (bei tikėtinai ir kitais darbuotojais) už 2015 m. gruodžio mėnesį neatsiskaitė (neišmokėjo ieškovui priskaičiuoto 428,86 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio). Ieškovo nuomone, atsakovė į darbo bylą pateikdamas išmokėjimo žiniaraštį Nr. 201512 (kuris yra galimai suklastotas, kadangi darbuotojas jame niekada nepasirašinėjo) tik dar kartą patvirtino savo prievolę atsiskaityti su ieškovu, tačiau neįrodė tokio atsiskaitymo fakto. Remiantis paties darbdavio pateiktais duomenimis, ieškovo nuomone, iš jo ieškovui priteistina 428,86 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio suma (tokią sumą pripažįsta pats darbdavys, nurodęs ją išmokėjimo žiniaraštyje).

38Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė buhalterė A. Š. nurodė, kad kiekvienų metų gruodžio mėnesio darbo užmokesčius yra stengiamasi išmokėti paskutinę tų metų dieną dėl buhalterinės apskaitos priežasčių. 2015 m. gruodžio mėnesį, nesant atsakovo sąskaitoje lėšų, tačiau turint grynųjų pinigų, darbo užmokestį buvo nuspręsta išmokėti 2015-12-31 grynaisiais pinigais, ką patvirtiną į bylą pateiktas į darbo bylą pateiktas išmokėjimo žiniaraštis Nr. 201512 su jame esančiu ieškovo parašu. Pažymėtina, jog teisės aktai nedraudžia darbdaviui išmokėti darbo užmokesčio anksčiau Darbo sutartyje nustatyto termino, taip pat neriboja darbdavio galimybes išmokėti darbo užmokestį grynais pinigais. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog, tokiu būdu darbo užmokestis buvo išmokėtas ne tik ieškovui, bet ir kitiems darbuotojams (DGK pateiktas atsakovės priedas 12 ir 13). Atkreiptinas dėmesys, jog mokėjimo žiniaraštis, Nr. 201512, kurio ieškovas teigia nepasirašė, buvo surašytas už 2015 m. gruodžio mėnesį. Nors ieškovas ir teigia, kad parašas šiame mokėjimo žiniaraštyje yra ne jo, tačiau teismui pasiūlius parengiamojo teismo posėdžio metu atlikti ekspertizę prašymų teismui neteikė, rašysenos ekspertizės skirti neprašė. Teismo vertinimu, kiekvienas apdairus ir rūpestingas žmogus pasidomėtų apie darbo užmokesčio jam neišmokėjimo aplinkybes, jeigu jam kiltų klausimų, o iš bylos aplinkybių matyti, jog ieškovas pradėjo reikšti darbdaviui pretenzijas dėl 2015 m. gruodžio mėnesio darbo užmokesčio tik po to, kai apsisprendė išeiti iš darbo. Nors ieškovo teigimu, jis nepasirašė mokėjimo žiniaraštyje Nr. 201512 ir pinigai jam nebuvo išmokėti, teismo nuomone, ieškovas pagal savo amžių, gyvenimišką patirtį, užimamas pareigas, privalėjo suprasti, jog pasirašydamas atitinkamą dokumentą (šiuo atveju išmokėjimo žiniaraštį) jis patvirtino faktą, kad gavo išmokėjimo žiniaraštyje nurodytas pinigines lėšas.

39Įvertinus byloje pateiktus įrodymus ir išdėstytas aplinkybes, ieškovo elgesį toliau tęsiant darbą atsakovo įmonėje, kreipimosi dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo į darbo ginčo komisiją datą, ieškovo teiginiai, kad jis nepasirašė 2015 m. gruodžio mėn. mokėjimo žiniaraštyje Nr. 201512 pagal kurį jam nebuvo sumokėti pinigai, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti, todėl ieškovo reikalavimas priteisti jam darbo užmokesčio už 2015 m. gruodžio mėnesį delspinigių už vėlavimą sumokėti ieškovui šį darbo užmokestį (už 710 dienų, t.y. nuo 2016-01-21 iki 2017-12-30) atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178, 185 straipsniai).

40Dėl reikalavimų priteisti 3039,47 Eur neišmokėtą darbo užmokestį bei 1119,03 Eur delspinigius

412018-05-30 ieškovas patikslino ieškinio reikalavimus prašydamas teismo 3039,47 Eur darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) ir 1119,03 Eur delspinigių. Nurodė, kad kaip jau buvo nurodyta darbuotojo ieškinyje, atsakovė savo atsiliepime į ieškovo prašymą DGK iš esmės pats pripažino, kad nėra sumokėjusi ieškovui už darbą poilsio dienomis, t. y. atsakovė aiškiai nurodė, kad už darbą poilsio dienomis ieškovui buvo suteikiamos papildomos poilsio dienos, tačiau vadovaujantis iki 2017-07-01 galiojusio DK 194 straipsnio 1 dalimi: už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje, arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Taigi akivaizdu, jog darbuotojui dirbus poilsio dieną nepakanka jam už tai suteikti kitą poilsio dieną, nes pagal iki 2017-07-01 galiojusio DK 194 straipsnį tokiu atveju viengubu tarifu turėjo būti apmokama ir už faktiškai dirbtą poilsio dieną ir už tą dieną, kuri suteikiama vietoj dirbtos poilsio dienos. Tokia pozicija ne kartą buvo išdėstyta ir iki 2017-07-01 formuotoje teisminėje praktikoje.

42Kaip buvo nurodyta ieškovo ieškinyje, DK (nuo 2017-07-01 įsigaliojusios redakcijos) 147 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017-06-21 įsakymu Nr. A1-310 Dėl delspinigių dydžio, kai darbo santykiams nepasibaigus dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, patvirtinimo buvo patvirtintas DK 147 straipsnio 1 dalies pagrindu skaičiuotinų delspinigių dydis, kuris sudaro 0,07 procento.

43Ieškovas į bylą pateikė atsakovo įsiskolinimo už darbą poilsio dienomis apskaičiavimo lentelę. Susipažinus su pateiktos lentelės duomenimis nustatyta, jog ieškovo pareiškime dėl ieškinio reikalavimų padidinimo nurodytų paaiškinimų pagrindu, ieškovo pateiktais paskaičiavimais, atsakovas ieškovui yra neišmokėjęs už darbą poilsio dienomis nuo 2015 m. balandžio mėnesio iki 2017 m. gruodžio mėnesio įskaitytinai už 112 poilsio dienų ir 2015 m. gruodžio mėnesį 3039,47 Eur už šias sumas paskaičiuota 1119,47 Eur prašoma priteisti delspinigių suma.

44Iki 2017-07-01 galiojusio DK 194 straipsnio 1 dalimi: už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje, arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Nuo 2017-07-01 galiojančio DK 144 straipsnio 1 numatyta, kad už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, antroje dalyje - už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Šio straipsnio 5 dalis įtvirtina, jog darbuotojo prašymu darbo poilsio ar švenčių dienomis laikas ar viršvalandinio darbo laikas, padauginti iš šio straipsnio 1–4 dalyse nustatyto atitinkamo dydžio, gali būti pridedami prie kasmetinių atostogų laiko.

45Ieškovo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad pagal darbo sutartį ieškovas įmonėje dirbo 8 valandas per dieną bei įmonėje nebuvo taikoma suminė darbo laiko apskaita, todėl atsižvelgiant į DK nuostatas jis reiškia reikalavimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio bei delspinigių priteisimo už jo dirbtas poilsio dienas. Atsakovės atstovai buhalterė A. Š. bei advokatas M. M. teigia, jog įmonėje taikant suminę darbo laiko apskaitą, ieškovui už poilsio dienas buvo suteikiama papildoma kita poilsio diena per mėnesį papildomai už šias dienas neapmokant, kadangi vadovaujantis teisės aktais tokio reikalavimo nėra numatyta. Teigia, jog šie duomenys yra užfiksuoti darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Buhalterė paaiškino, jog už darbą švenčių dienomis ir viršvalandžius ieškovui buvo apmokama įstatymų nustatyta tvarka (už švenčių dienas apmokėta dvigubai pagal DK reikalavimus). Ieškovas ieškinyje, bei ieškovo atstovas teismo posėdžių metu neginčijo atsakovės atstovų nurodomų aplinkybių, kad už darbą švenčių dienomis su ieškovu buvo tinkamai atsiskaityta.

46Dėl ieškovo nurodomų aplinkybių, kad jam buvo nesumokėta už darbą poilsio ir švenčių dienomis pažymėtina, kad už darbą poilsio ir švenčių dienomis dvigubai mokama tuo atveju, kai šis darbas nenumatytas pagal grafiką (DK 194 straipsnis). Šiuo atveju teismui konstatavus, jog ieškovui dirbant atsakovės įmonėje jam buvo taikoma suminė darbo laiko apskaita, kuri buvo nustatyta darbo tvarkos taisyklėmis, su kuriomis ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai, ieškovas vykdamas į komandiruotes bei grįžęs iš jų ir atsakovės atstovės buhalterės teismo posėdžio metu pripažinta aplinkybe, jog įsakymus dėl komandiruočių darbuotojai pasirašydavo atgaline data, t.y. grįžę iš komandiruočių, duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas dirbo ne pagal iš anksto žinomas aplinkybes, jog jis kaip tolimųjų reisų vairuotojas vyks į komandiruotę, jog ieškovui nebuvo žinoma apie planuojamas komandiruotes į bylą nėra pateikta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus Darbo kodekso nuostatų bei Vyriausybės nutarimų, reglamentuojančių atitinkamų ekonominės veiklos sričių darbo laiko ir poilsio ypatumus bei dirbtų poilsio dienų kompensavimo mechanizmą, atsakovo įmonėje galiojančias Darbo tvarkos taisykles, konstatuotina, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo už darbą poilsio dienomis 3039,47 Eur (įskaitant neišmokėtą darbo užmokestį už darbą 2015 m. gruodžio mėnesį) ir 1119,03 Eur delspinigių (įskaitant 321,54 Eur apskaičiuotus nuo visos neišmokėtos sumos už gruodžio mėnesio darbą) atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai).

47Dėl nesumokėtų dienpinigių ir šiuo pagrindu priteistinos delspinigių sumos

48Ieškovas ieškinyje nurodė, jog jis savo prašyme DGK aiškiai nurodė, kad atsakovė darbo sutarties galiojimo metu nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-29 nutarimu Nr. 526 patvirtintame Dienpinigių mokėjimo tvarkos apraše (toliau - Aprašas) nustatytos dienpinigių apskaičiavimo bei išmokėjimo tvarkos. Šią aplinkybę patvirtina paties atsakovės darbo byloje DGK pateikti dokumentai - įsakymai dėl ieškovo komandiravimo, kasos išlaidų orderiai, avansinės apyskaitos, t.y.: pirma, kaip matyti iš DGK patektų dokumentų, atsakovė iš esmės visus įsakymus dėl ieškovo komandiravimo priimdavo jau po faktiškai įvykusių komandiruočių. Be to, remiantis atsakovės darbo byloje pateiktais dokumentais, bendrovė dažnai pagal vieną kasos išlaidų orderį, neva, išmokėdavo avansu ieškovui dienpinigius iš karto už kelias tą patį mėnesį būsimas komandiruotes, nepaisant to, kad atsakovui tikėtinai dar nebūdavo (objektyviai negalėdavo būti) žinoma, kiek ir kokių komandiruočių tą mėnesį įvyks. Nurodytos aplinkybės leidžia kvestionuoti atsakovės pateiktų dokumentų, neva, pagrindžiančių tinkamą dienpinigių sumokėjimą, objektyvumą bei patvirtina ieškovo prašyme DGK aptartą tikrąjį dienpinigių mokėjimo modelį, t.y., kaip savo prašyme nurodė ieškovas, atsakovas dalį priskaičiuotų dienpinigių tiek Ieškovui, tiek kitiems bendrovės vairuotojams pervesdavo bankiniu pavedimu kartu su darbo užmokesčiu, o likusią dalį sumokėdavo grynaisiais, paprastai vėluodamas atsiskaityti vieną - du mėnesius, o kartais ir ilgiau. Tuo tarpu, darbdavio į darbo bylą pateiktuose dokumentuose - kasos išlaidų orderiuose -atsakovas pasirašė nuo komandiruočių (kurių pagrindu orderiai, neva, buvo išrašyti) praėjus kuriam laikui darbdavio nurodymu, nors jokios lėšos pagal aptariamus orderius ieškovui nebūdavo perduodamos. Be to, kaip buvo nurodyta ieškovo rašytiniuose paaiškinimuose darbo byloje Nr. ( - ), pasirašydamas kasos išlaidų orderiuose, ieškovas šiuose dokumentuose visada (be išimčių) ranka įrašydavo ir orderyje nurodytą pinigų sumą (žodžiais), tuo tarpu, 2016 m. gruodžio 18 d. orderyje Nr. 398; 2016 m. gruodžio 30 d. orderyje Nr. 402 bei 2016 m. lapkričio 3 d. orderyje Nr. 381 ieškovo įrašo, nurodant, neva, perduodamą sumą (žodžiais) nėra. Pastaruosiuose trijuose dokumentuose esantis parašas ieškovui kelia abejonių dėl galimo jo suklastojimo (ieškovas neatmeta galimybės šiuo klausimu kreiptis į teisėsaugos institucijas). Ieškovo teigimu, atsakovės pateikti dokumentai - kasos išlaidų orderiai, avansinės apyskaitos - neatitinka realios situacijos (juose nurodytos piniginės operacijos, susijusios su dienpinigių išmokėjimu, faktiškai nebuvo vykdomos) bei šiuose dokumentuose galimai pateikiami neobjektyvūs duomenys apie ieškovui priskaičiuotinas bei išmokėtinas dienpinigių sumas.

49Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas patvirtino, jog atsakovės išrašytuose kasos išlaidų orderiuose Nr. 381, 398 ir 402 yra pasirašytas ne ieškovo parašas. Ieškinyje reikalavimo dėl sumų pagal šiuos kasos išlaidų orderius priteisimo ieškovas nereiškė, ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog palieka šias aplinkybes įvertinti teismo nuožiūra.

50Civilinio proceso kodekso 417 straipsnyje yra numatyta, jog byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

51Parengiamojo teismo posėdžio metu teismas pasiūlė šalims apsvarstyti rašysenos ekspertizės atlikimo galimybę, tačiau prašymų teismui nebuvo pareikšta. Teismas pažymi, kad teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovas pasirašydavo tuos dokumentus, kuriuos jam pateikdavo darbdavys – „krūvą popierių gaudavo ir pasirašydavo“. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai teigė, jog ieškovas studijavo teisę ir turi nebaigtą aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Pažymėtina, kad ieškovas pasirašydamas atsakovės darbuotojų pateiktus dokumentus, tačiau jo teigimu negaudamas atitinkamų išmokų, turėjo elgtis kaip bonus pater familias, t.y. pagal tam tikrą atidumo, apdairumo ir rūpestingumo laipsnį, ir įvertinti savo atliekamo veiksmo teisines pasekmes. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Teismo nuomone, atsakovas pagal savo amžių, gyvenimišką patirtį, privalėjo suprasti, jog pasirašydamas darbdavio pateikiamus dokumentus ir galimai su jais nesusipažindamas bei esant neaiškumų ir teigiant, jog jokios lėšos pagal aptariamus orderius ieškovui nebūdavo perduodamos, jis savo parašais patvirtino faktą, kad gavo kasos išlaidų orderiuose ar kituose dokumentuose nurodytas pinigines lėšas. Ieškovo argumentai, jog kasos išlaidų orderiuose jis visada (be išimčių) ranka įrašydavo ir orderyje nurodytą pinigų sumą (žodžiais), nepatvirtina aplinkybės, jog kasos išlaidų orderiuose Nr. 381, 398 ir 402 yra pasirašytas ne ieškovo parašas ir jis nėra gavęs šiuose kasos išlaidų orderiuose nurodomų sumų. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas nenustatė teisinio pagrindo viršyti ieškovo pareikštus reikalavimus.

52Byloje pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, įsakymai dėl komandiruočių, darbo tvarkos taisyklės, avanso apyskaitos, kasos išlaidų orderiai bei kiti atsakovės buhalteriniai dokumentai, iš kurių matyti ieškovo darbo laikas, jam priskaičiuotas darbo užmokestis, skaičiavimai dėl komandiruočių žymėjimo darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ir apmokėjimo už komandiruotes ir kt. Atsakovės atstovė buhalterė teismo posėdžio metu paaiškino, jog žiniaraščiuose buvo žymimas 8 val. darbo laikas, kadangi darbo sutartimi buvo susitarta toks darbo laikas. Vairuotojui grįžus iš reiso sutikrinama, ar vairuotojas nedirbo daugiau valandų, pasirašomi komandiruočių įsakymai bei pagal pateiktus dokumentus apskaičiuojami dienpinigiai. UAB „Eveda“ buhalterė A. Š. 2018-06-28 teismo posėdžio metu iškilus klausimams dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ir avanso apyskaitose nurodytų dienų apmokėjimo pateikė į bylą 2018-07-03 skaičiavimus dėl komandiruočių žymėjimo darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ir apmokėjimo už komandiruotes. Buhalterė atsakydama į teismo užduotus klausimus paaiškino, kad avanso apyskaitose yra fiksuojami duomenys apie vairuotojams pervedamas lėšas. Vairuotojams grįžus iš reiso pagal priimamus komandiruočių įsakymus mėnesio pabaigoje mokant atlyginimus būdavo suvedami galutiniais duomenys ir išmokamos priskaičiuotos sumos.

53Atsižvelgiant į tai, jog byloje pateikti atsakovės buhalteriniai skaičiavimai yra atlikti šios srities specialistės, 2018-07-13 teismo posėdžio metu buhalterė davė paaiškinimus dėl apmokėjimo už komandiruotes pagal priimtus įsakymus fiksavimo, apmokėjimo už komandiruotes, kurios prasidėjo vieno mėnesio pabaigoje ir tęsėsi kito mėnesio pradžioje, pateikė į bylą komandiruočių įsakymus, kuriais remiantis buvo paskaičiuoti ir išmokėti komandiruotpinigiai ieškovui, paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 4-6 d. komandiruočių įsakymo pateikti negali, kadangi jo nerado, taip pat į bylą pateikė sudarytą ieškovo priskaičiuotų ir išmokėtų sumų lentelę, kurioje yra nurodyti atskiri stulpeliai su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimo ieškovui per banką ir per kasą dydžiai, teismas neturi pagrindo jais abejoti.

54Dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas išieškojimo

55DGK darbo bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad iki 2017-06-30 (imtinai) ieškovas buvo įgijęs teisę į 152,87 kalendorines dienas kasmetinių atostogų, bei pripažino, jog iki tos pačios 2017-06-30 darbuotojas, pasinaudojo 84 kalendorinėmis dienomis kasmetinių atostogų: 2012-09-17 - 2012 -09-21 (5 kalendorines dienas); 2013-02-12 – 2013-02-28 (16 kalendorinių dienų); 2014-02-18 – 2014-03-07 (18 kalendorinių dienų); 2014-10-14 – 2014-10-20 (7 kalendorines dienas); 2014-10-22 d. – 2014-10-31 (10 kalendorinių dienų); 2016-01-04 – 2016-01-08 (5 kalendorines dienas); 2016-03-08 – 2016-03-27 (18 kalendorinių dienų); 2016-08-16 – 2016-08-20 (5 kalendorines dienas).

56Pagal byloje pateiktus dokumentus nustatyta, kad atsakovė apskaičiavo, jog iki įsigaliojant naujos redakcijos DK ieškovas buvo įgijęs teisę į 155 kalendorines dienas kasmetinių atostogų: už laikotarpius 2012-01-13 - 2013-01-12, 2013-01-13 - 2014-01-12, 2014-01-13 -2015-01-12, 2015-13 - 2016-01-12, 2016-01-13 -2017-01-12 po 28 kalendorines dienas, o už laikotarpį 2017-01-13 -2017-06-30 - 15 kalendorinių dienų. Teismas sutinka su laikotarpiais, kuriais buvo priskaičiuota po 28 kalendorines dienas, tačiau atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimą pritaria DKG ir perskaičiuoja kasmetinių atostogų dienas už laikotarpį 2017-01-13 - 2017-06-30 nustatydamas, jog per šį laikotarpį ieškovas įgijo teisę į 12,87 kalendorines dienas kasmetinių atostogų (28 k. d. : 252 d.d. x 117 d.d.). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, jog iki 2017-06-30 (imtinai) ieškovas buvo įgijęs teisę į 152,87 kalendorines dienas kasmetinių atostogų. Tiek ieškovas, tiek atsakovas šių ieškovui priklausančių kalendorinių dienų atostogų teismo posėdyje neginčijo, sutiko su DGK atliktais paskaičiavimais (CPK 182 straipsnio 5 dalis).

57Ieškovas nesutinka su aukščiau paminėta DGK pozicija dėl 84 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų panaudojimo, kadangi: pirma, ieškovas niekuomet nebuvo pateikęs prašymo suteikti jam kasmetines atostogas nuo 2014-10-14 iki 2014-10-20 (7 kalendorines dienas), todėl absoliučiai neaišku, kokiu pagrindu atsakovas darbo laiko apskaitos dokumentuose pažymėjo šį laikotarpį, kaip ieškovo atostogas. Pabrėžia, kad ieškovas, vykdydamas darbdavio nurodymus dėl vykimo į komandiruotes, 2014-10-15 įvažiavo į Baltarusijos Respubliką, 2014-10-17 grįžo atgal į Lietuvos Respubliką, 2014-10-20 įvažiavo į Baltarusijos Respubliką ir tą pačią dieną grįžo į Lietuvą (šią aplinkybę patvirtinantis ieškovo paso išrašas pridedamas). Ieškovo teigimu, nurodyta aplinkybė ne tik patvirtina faktą, jog ieškovas 2014-10-14 iki 2014-10-20 laikotarpiu neatostogavo, bet ir pagrindžia atsakovo nesąžiningumą bei neteisėtus veiksmus - galimą dokumentų klastojimą (konkrečiai - tariamo 2014-10-13 prašymo dėl kasmetinių atostogų ieškovui suteikimo nuo 2014-10-14 iki 2014-10-20) bei apgaulingą darbo laiko apskaitos tvarkymą. Antra, darbo byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovo prašymą suteikti jam kasmetines atostogas 2016-03-08 iki 2016-03-27 laikotarpiu (20 kalendorinių dienų (DGK savo Sprendime klaidingai nurodė 18 kalendorinių dienų), todėl darbdavys neturėjo absoliučiai jokio teisinio pagrindo priimti 2016-03-08 įsakymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo ieškovui nurodytu laikotarpiu.

58Ieškovo nuomone, DGK nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo aplinkybę, jog iki 2016-06-30 ieškovas buvo išnaudojęs 84 iš 152,87 kalendorinių dienų atostogų. Be to, ieškovas nesutinka ir su DGK sprendime nustatytomis aplinkybėmis, jog jis tariamai atostogavo 2014-02-18 – 2014-03-07, taip pat 2014-10-22 – 2014-10-31 laikotarpiais. Jokių prašymų dėl kasmetinių atostogų suteikimo aptariamais laikotarpiais ieškovas atsakovui neteikė, o darbo byloje esantys 2014-02-18, taip pat 2014-10-23 tariamai ieškovo prašymai yra galimai suklastoti (jie surašyti bei pasirašyti ne ieškovo ranka, todėl šiuo klausimu ieškovas neatmeta galimybės kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl galimai įvykdyto dokumentų klastojimo). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo 2014-10-14 iki 2014-10-20, taip pat nuo 2016-03-08 – 2016-03-27 neatostogavo ir darbo byloje nebuvo pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, ieškovas teigia, kad DGK nepagrįstai nepriteisė iš atsakovės ieškovui kompensacijos už 27 kalendorines dienas - 19,29 darbo dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų, t.y. iš atsakovo papildomai priteistina 478,58 Eur (neatskaičius mokesčių) (19,29 darbo dienų x 24,81 Eur (ieškovo vidutinis dienos darbo užmokestis)).

59Pažymėtina, kad ieškovas teigia, jog atsakovės į bylą pateikti ieškovo 2014-02-18, taip pat 2014-10-23 prašymai dėl atostogų suteikimo yra galimai suklastoti, tačiau kaip teismas nurodė aukščiau, ieškovas neprašė skirti ekspertizės šioms aplinkybėms įrodyti, todėl šie ieškovo teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais. Atsakovė teigia, jog dėl 2016-03-08 – 2016-03-27 laikotarpio į bylą nėra pateikta jo prašymo dėl kasmetinių atostogų suteikimo. Teismas susipažinęs su DKG atsakovės pateiktais dokumentais dėl atostogų laikotarpiais nuo 2014-10-14 iki 2014-10-20, taip pat nuo 2016-03-08 – 2016-03-27 suteikimo, taip pat susipažinęs su visais atsakovės pateiktais dokumentais nustatė, kad nors atsakovė į bylą ir nėra pateikusi visų atsakovės įsakymų dėl kasmetinių atostogų ieškovui suteikimo, tačiau byloje esantys kiti dokumentai – darbo laiko apskaitos žiniaraščiai bei darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo dokumentai patvirtina kasmetinių atostogų ieškovui suteikimą. Ieškovo nurodomos aplinkybės bei jo paso duomenys dėl vykimo į Baltarusijos Respubliką laikotarpyje nuo 2014-10-14 iki 2014-10-20 nepatvirtina aplinkybės, kad tuo metu jis vykdė darbo funkcijas bei vyko į komandiruotes, kadangi atsakovui turint išduotą vizą, leidžiančią laisvai kirsti valstybės sieną, jis galėjo kirsti valstybės sieną ir asmeniniais ne tik darbo tikslais. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie laikotarpiu nuo 2014-10-14 iki 2014-10-20 vykdytas darbo funkcijas, darytina išvada, kad nėra teisinio bei faktinio pagrindo kiekvieną atvejį, kuomet atsakovas kirsdavo sieną laikyti komandiruote, ir pripažinti, kad laikotarpyje nuo 2014-10-14 iki 2014-10-20 jam nebuvo suteiktos kasmetinės atostogos (CPK 178, 185 straipsniai). Susipažinus su atsakovės pateikta išplėstine darbo užmokesčio suvestine už 2016 m. kovo mėnesį nustatyta, kad ieškovui už laikotarpį nuo 2016-03-08 – 2016-03-27 buvo apskaičiuota ir išmokėti atostoginiai už 13 d.d. 2016 m. kovo mėnesio apskaitos žiniaraštis patvirtina, kad atsakovas laikotarpyje 2016-03-08 – 2016-03-27 atostogavo 13 d.d. Pripažintina, kad DGK savo sprendime nurodydama, jog ieškovas laikotarpyje 2016-03-08 – 2016-03-27 pasinaudojo 18 kalendorinių dienų suklydo, kadangi susipažinus su atsakovės 2016-03-08 įsakymu Dėl leidimo išeiti kasmetinių atostogų ieškovas buvo išleistas kasmetinių atostogų nuo 2016-03-08 iki 2016-03-27 skliausteliuose nurodant 20 kalendorinių dienų. Tačiau pažymėtina, kad išmokant atostoginius, darbuotojui Lietuvos Respublikos vyriausybės 2003-05-07 nutarimu Nr. 650 „Dėl darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka buvo apmokama už darbo dienas, todėl atsižvelgiant į tą aplinkybę, jog laikotarpyje 2016-03-08 – 2016-03-27 buvo 13 darbo dienų, konstatuotina, kad už šį atostogų laikotarpį su ieškovu buvo atsiskaityta tinkami.

60Atsižvelgiant, į tai, kas išdėstyta, įvertinus visus atsakovės į bylą pateiktus dokumentus, teismas konstatuoja, jog ieškovo argumentai, kad laikotarpiais nuo 2014-10-14 iki 2014-10-20 bei nuo 2016-03-08 iki 2016-03-27 jis neatostogavo, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178, 185 straipsniai).

61DGK apskaičiavo, jog darbo santykių nutraukimo metu ieškovas buvo neišnaudojęs 49,19 darbo dienų kasmetinių atostogų. Remiantis duomenimis apie ieškovo vidutinį darbo užmokestį, nustatė, jog darbo sutarties nutraukimo metu darbuotojui priklausė 1 220,40 Eur (neatskaičius mokesčių) dydžio kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas (49,19 d.d. × 24,81 Eur). Teismo vertinimu, kadangi atsakovės apskaičiuota kompensacijos suma sudarė 955,26 Eur, atsakovas nepagrįstai neišmokėjo ieškovui 265,14 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. Teismas susipažinęs su darbo ginčo komisijos pateiktais paskaičiavimais, įvertinęs DGK padarytą klaidą dėl 18 kalendorinių dienų panaudojimo už laikotarpį nuo 2016-03-08 iki 2016-03-27, tačiau atsižvelgiant į tai, kad po DGK sprendimo priėmimo 2018-03-20 atsakovė su ieškovu atsiskaitė, sutiko su darbo ginčų komisijos priteista suma, ieškovo reikalavimas priteisti kompensaciją iš atsakovės 478,58 Eur (neatskaičius mokesčių) už 19,29 darbo dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai).

62Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą nuo 2017-12-30

63DK 147 straipsnio 2 dalyje (redakcijoje galiojusioje nuo 2017-07-01 (ieškovo atleidimo iš darbo momentu) numatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

64Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog taikant DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatas būtina nustatyti šias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku faktą; antra, faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje padarinių taikymas siejamas su darbdavio kalte ir darbuotojo kaltės nebuvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2008).

65Kasacinio teismo praktikoje yra nustatyta, jog vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką mokėjimas nustato kompensuojamąjį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2016-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501-701/2016). Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama būtinybė užtikrinti proporcingumo, šalių interesų pusiausvyros principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2013).

66Ieškovas teigia, kad dėl uždelsimo atsiskaityti (su darbo santykiais susijusių sumų neišmokėjimo paskutinę ieškovo darbo dieną, t.y. 2017-12-30) ieškovo kaltės nėra. Pažymi, jog pasibaigus darbo sutarčiai perdavė atsakovui turėtas materialines vertybes - pastatė atsakovui priklausančią transporto priemonę bendrovės stovėjimo aikštelėje, atidavė darbdaviui transporto priemonės raktelius, taip pat visus turėtus darbo santykių metu gautus dokumentus. Be to, pažymi, jog ieškovas bendradarbiavo su darbdaviu - pastarojo pageidavimu lankėsi atsakovo biure 2018 m. sausio 2 d. bei 4 d., jokių pretenzijų dėl negrąžinto turto ir pan. iš darbdavio nesulaukė.

67Ieškovo nuomone, DGK atsakovė teikė visiškai subjektyvią poziciją dėl ieškovo prašymo atleisti iš darbo pateikimo aplinkybių ir tariamos ieškovo kaltės dėl neatsiskaitymo su juo. Pirmiausia, pažymi tai, kad ieškovas pareiškimą atleisti jį iš darbo pateikė 2017-12-29 ir kitą dieną (kaip ir pageidavo) buvo atleistas iš darbo. Antra, atsakovo pozicija, kad ieškovo pareiškimas buvo pateiktas 2018-01-02 neatitinka tikrovės, nes rezoliucija apie pareiškimo gavimą užfiksuota vienašališku darbdavio įrašu. Trečia, atmetant visas subjektyvias pozicijas lieka objektyvus įrodymas apie darbo sutarties nutraukimo datą: įrašas VSDFV, kad ieškovo darbo sutartis nutraukta 2017-12-30, todėl būtent šią dieną (arba anksčiau) atsakovė privalėjo visiškai atsiskaityti su ieškovu, tačiau šios pareigos nevykdė. Tai, kad ieškovas pateikė pareiškimą būti atleistas anksčiau nei po 20 kalendorinių dienų niekaip negali lemti išvados, kad yra jo kaltė dėl neatsiskaitymo, nes atsakovas galėjo nurodyti ieškovui, kad jis privalo dirbti visą 20 kalendorinių dienų laikotarpį, tačiau to nepadarė, kas reiškia, jog sutiko, kad darbo santykiai baigsis 2017-12-30 ir tą dieną atsakovė bus pajėgi visiškai atsiskaityti su ieškovu.

68Ieškovas teigia, jog pats darbdavys elgėsi nesąžiningai, be jokio teisinio pagrindo pareiškė, kad ieškovui nemokės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, visiškai neatsiskaitė su ieškovu darbo sutarties nutraukimo dieną ir to nedaro iki šiol. Ieškovas nurodo, kad jam atvykus į atsakovo biurą nutraukti darbo santykių jam buvo nurodyta, kad atsakovas nesirengia su juo (ieškovu) visiškai atsiskaityti, nes to nedaro ir su kitais darbuotojais.

69Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas direktorius paaiškino, jog 2018-01-02 ieškovas buvo atvykęs į ofisą, ir jam norėjo išmokėti priklausančias darbo išmokas grynaisiais pinigais, tačiau ieškovas atsisakė priimti pinigus. Darbo ginčo komisijai teiktame atsiliepime atsakovas nurodė, jog šalys buvo susitarusios, kad ieškovui perdavus atsakovo materialųjį turtą bei dokumentus, jam iš kasos bus išmokėti grynieji pinigai galutiniam atsiskaitymui. Atsakovės teigimu, neaišku dėl kokių priežasčių ieškovas nepasirodė įmonėje nei 2018-01-02 iki darbo pabaigos, nei 2018-01-03 ir apie neatvykimo priežastis nepranešė. Buhalterija 2018-01-04 nedelsiant pervedė galutinį darbo užmokestį su visais priedais. Atsakovė nurodė, kad iš karto buvo deponavęs ieškovui paskaičiuotas išmokas ir laike grynais iki 2018-01-04, nors tai pagrindžiančių dokumentų nepateikė.

70Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad darbo santykiai tarp šalių nutruko 2017-12-30, darbo sutarties nutraukimo metu atsakovas ieškovui neišmokėjo 1507,90 Eur (neatskaičius mokesčių) atsakovės priskaičiuoto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų bei 265,14 Eur (neatskaičius mokesčių) DGK priskaičiuotos kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas dalies. Šalių parodymai dėl to, kada faktiškai darbo santykiai tarp šalių nutrūko, prieštarauja viena kitai, tačiau pažymėtina, kad atsakovės atstovai direktorius bei advokatas teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su DKG priimtu sprendimu ir visas išmokas pagal priimtą sprendimą ieškovui yra išmokėję. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovas pateikė prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2017-12-30, t.y. nuo šeštadienio, ir nesilaikydamas DK 55 straipsnio 1 dalyje nustatyto 20 dienų įspėjimo termino. 2017 m. gruodžio 30 ir 31 dienos buvo poilsio dienos atsakovo administracijos darbuotojams, o 2018-01-01 buvo šventine diena. Apie ieškovo atleidimą iš darbo VSDKV skyriui taip pat pranešimas pateiktas tik 2018-01-02. DK 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. DK 25 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Darbo sutarties šalys privalo viena kitai laiku pranešti apie bet kokias aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą. Ši informacija turi būti pateikta teisinga, nemokamai ir darbo sutarties šalių nustatytais protingais terminais. Teismo vertinimu, ieškovas pateikdamas prašymą ir nesilaikydamas teises aktuose nustatyto įspėjimo termino turėjo numatyti, jog nedarbo dienomis atsakovo buhalterė negales nei apskaičiuoti, nei išmokėti ieškovui galutinio atsiskaitymo. Teismo nuomone, nesilaikydamas teisės aktų nustatyto termino ieškovas pats įtakojo situaciją, jog atsakovas su juo tinkamai atsiskaityti nutraukdamas darbo sutartį anksčiausiai galėjo tik 2018-01-02. Teismas pritaria DGK vertinimui, kad iki šios dienos uždelsimas atsiskaityti su ieškovu įvyko dėl ieškovo kaltės ir už laikotarpį nuo 2017-12-30 iki 2018-01-02 netesybos neišieškomos.

71Atsižvelgiant į tai, kad tinkamai įforminti darbo sutarties nutraukimą bei su atsiskaitymu susijusius klausimus yra darbdavio pareiga, įvertinus tai, kad atsakovė pakankamai objektyvių duomenų apie tai, jog su ieškovu buvo sudarytas susitarimas dėl vėlesnio atsiskaitymo ar kad nuo 2018-01-02 iki 2018-01-04 atsiskaityti su ieškovu buvo uždelsta dėl ieškovo kaltės, bei įvertinus teismo posėdžio metu nurodytas atsakovės atstovų aplinkybes, jog sutinka su DGK priskaičiuotomis ieškovui išmokėti sumomis, konstatuoja, jog už laikotarpį nuo 2018-01-02 iki 2018-01-04 atsakovei kilo pareiga mokėti ieškovui DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytas netesybas.

72Įvertinus tai, jog netesybos yra apskaičiuojamos už uždelstus mėnesius. Teismas apskaičiuoja, jog proporcingai uždelsimo laikotarpis šiuo atveju yra 0,06 mėnesio (2 d. : 31 d.). Pagal atsakovo pateiktus duomenis apie ieškovo vidutinį darbo užmokestį (toliau - VDU) teismas nustato, kad netesybų suma už uždelstą laiką nuo 2018-01-02 iki 2018-01-04 sudaro 31,11 Eur (24,81 Eur/d.d. × 20,9 d.d. x 0.06 mėn.) neatskaičius mokesčių.

73Atsakovei 2018-01-04 atsiskaičius su ieškovu 1507,90 Eur (neatskaičius mokesčių) atsakovės priskaičiuoto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų (atskaičius mokesčius išmokėta suma 1146,00 Eur), laikotarpiu nuo 2018-01-04 atsakovė ieškovui liko neišmokėjusi 265,14 Eur (neatskaičius mokesčių) DGK priskaičiuotos kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas dalies. Ieškovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 518,53 Eur (24,81 Eur/d.d. x 20.9 d.d.). Taigi uždelsta suma yra mažesne negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, todėl nuo 2018-01-04 netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Nuo 2018-01-04 iki DGK posėdžio dienos (2018-02-27) uždelstas laikotarpis proporcingai apskaičiavus sudaro 1,83 mėn. (0,87 mėn. + 0,96 mėn.), todėl netesybų suma už šį laikotarpį yra 485,21 Eur (265,14 Eur x 1,83 mėn.).

74Įvertinus tai, kad po DGK sprendimo priėmimo 2018-03-20 atsakovė su ieškovu atsiskaitė, ieškovo reikalavimas priteisti netesybas, kurias sudaro ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį (518,53 Eur), padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, bet ne daugiau kaip iš šešių, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai).

75Pažymėtina, jog ieškovas per visą darbo laikotarpį dirbdamas atsakovės įmonėje tolimųjų reisų vairuotoju, bei turėdamas galimybę susipažinti su įmonėje taikoma apmokėjimo už darbą pagal įsakymus tvarka, jokių reikalavimų darbdaviui nereiškė, rašytinių pretenzijų dėl netinkamo darbo laiko apskaičiavimo ar apmokėjimo neteikė, reikalavimas dėl apmokėjimo už poilsio dienas pareiškė tik išėjęs iš darbo atsakovo įmonėje.

76Išanalizavęs byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, šalių, jų atstovų ir liudytojų paaiškinimus bei formuojamą teismų praktiką, teismas pripažįsta, kad ieškovo patikslintas ieškinys neįrodytas ir nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

77Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

78Jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (Civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 3 dalis). 2018 m. birželio 27 d. nutartimi teismas tenkino ieškovo prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones - areštą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eveda“ nuosavybės teise priklausančiam turtui, o jo nesant piniginėms lėšoms ir/ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją arba trečiuosius asmenis neviršijant 7 748,26 Eur sumos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys atmestas, teismo sprendimui įsiteisėjus 2018 m. birželio 27 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (Civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalis).

79Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

80Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

81Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad atsakovas patyrė 1300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios atitinka Lietuvos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytus dydžius (III t., b.l. 81-83). Susipažinus su atsakovės atstovo pateiktomis sąskaitomis už teisines paslaugas nustatyta, kad atsakovės atstovas advokatas M. M. sąskaitose už teisines paslaugas išrašytose atsakovei nurodė, kad teisinės paslaugos susideda iš susipažinimo su dokumentais, duomenų sisteminimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalgos, atsiliepimo paruošimo darbo ginčo byloje, dalyvavimas bylos nagrinėjime (sąskaita išrašyta 2018-01-30 600 Eur sumoje) ir duomenų sisteminimo bei rinkimo, bylos duomenų aptarimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalgos, atsiliepimo į ieškinį paruošimo, dalyvavimo teismo posėdžiuose nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-5483-1032/2018 (sąskaita išrašyta 2018-04-26 700 Eur sumoje). Teismas, vertindamas, ar šalys pagrįstai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, vertina ne tik formalius kriterijus, bet ir bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kt. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2009; 2014-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Teismas daro išvadą, kad nors atsakovė teisminio nagrinėjimo metu ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį, tačiau nagrinėjant bylą DKG teikė atsiliepimą į ieškinį, atsakovės atstovas advokatas M. M. dalyvavo bylą nagrinėjant DGK, todėl, teismo nuomone, minėtos išlaidos atsakovės patirtos DGK buvo būtinos ir pagrįstos. Šiuo individualiu atveju bylinėjimosi išlaidos, patirtos Darbo ginčų komisijoje, laikytinos teisme patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, nes advokatas jas įskaičiavo į teisme suteiktų paslaugų kainą. Įvertinus atsakovės atstovo advokato pateiktą bylinėjimosi išlaidų detalizavimą, teiktų į bylą procesinių dokumentų kiekį, bylos sudėtingumą bei remiantis aukščiau nurodyta teismų praktika, teismas konstatuoja, kad išlaidos, patirtos advokato pagalbai apmokėti už atsakovės atstovavimą, yra pagrįstos, todėl atlygintinos. Atsižvelgiant į tai, kad teismas ieškovo ieškinį atmetė, atsakovui iš ieškovo priteistina 1300 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).

82Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo teikiant teismui ieškinį yra atleistas, žyminis mokestis valstybei iš jo nepriteistinas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

83Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

84ieškovo patikslintą ieškinį atmesti.

85Priteisti iš ieškovo V. J. atsakovei UAB „Eveda“ 1300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

862018 m. birželio 27 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti.

87Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijai darbo bylą Nr. ( - ).

88Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. J.... 3. Teismas... 4. ieškovas kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą prašydamas priteisti iš... 5. Ieškovas nesutinka su 2018-02-27 Nr. DGKS-1109 DGK priimtu sprendimu bei mano,... 6. 2018-05-30 ieškovas patikslino ieškinio reikalavimus prašydamas teismo... 7. Įvertinęs pareiškime dėl ieškinio reikalavimų padidinimo pateiktus... 8. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas M. M. palaikė ieškinio... 9. Atsakovė atsiliepimo nei į ieškinį, nei į patikslintą ieškinį... 10. Teismas... 11. iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2012-01-12... 12. Dėl darbo ginčus reglamentuojančių teisės aktų taikymo... 13. 2016-09-14 priimto Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo,... 14. Dėl termino kreiptis į teismą po Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo... 15. DK 231 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su... 16. Pažymėtina, kad Darbo kodekso redakcijos įsigaliojusios nuo 2017-07-01 231... 17. Pažymėtina, kad ieškovas nesutikdamas su Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų... 18. Dėl darbo sutartyje susitarto darbo laiko ... 19. Visų pirma, teismas pažymi, kad ieškovas ir atsakovas, sudarydami 2012-01-12... 20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo įstatymai nenumato sutarčių... 21. 2012-01-12 darbo sutarties Nr. ( - ) 3 punkte numatyta, jog „nustatomas... 22. Bylą nagrinėjant teisme, ieškovo atstovas nurodė, jog šalys darbo... 23. Liudytojas R. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog yra buvęs atsakovės... 24. Darbo kodekso galiojusio iki 2017-07-01 148 straipsnyje buvo numatyta, kad... 25. 2003-05-14 nutarimu Nr. 587 „Dėl darbų, kuriuose gali būti taikoma iki... 26. Darbo kodekso galiojusio iki 2017-07-01 147 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta,... 27. Byloje kilo ginčas dėl to ar ieškovui buvo taikoma suminė darbo laiko... 28. Suminę darbo laiko apskaitą reglamentuoja iki 2017-07-01 galiojusio DK 149... 29. Vairuotojų darbo, vairavimo ir poilsio laiką reglamentuoja 2006-03-15 Europos... 30. 2006-03-15 Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 561/2006 „Dėl... 31. Tachografo naudojimą reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas... 32. Atsakovė į bylą pateikė 2012-01-02 atsakovo direktoriaus įsakymu Nr.... 33. Darbo sutarties turinys yra jos šalių sulygtos sutarties sąlygos,... 34. Įvertinus byloje dalyvaujančių asmenų, jų atstovų, atvykusio liudytojo... 35. Dėl darbo užmokesčio už 2015 m. gruodžio mėnesį išieškojimo... 36. Ieškovas ieškinyje teigia, jog atsakovė darbo užmokestį ieškovui visuomet... 37. Nors atsakovas, nagrinėjant darbo bylą DGK, išreiškė poziciją (su kuria... 38. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė buhalterė A. Š. nurodė, kad... 39. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus ir išdėstytas aplinkybes, ieškovo... 40. Dėl reikalavimų priteisti 3039,47 Eur neišmokėtą darbo užmokestį bei... 41. 2018-05-30 ieškovas patikslino ieškinio reikalavimus prašydamas teismo... 42. Kaip buvo nurodyta ieškovo ieškinyje, DK (nuo 2017-07-01 įsigaliojusios... 43. Ieškovas į bylą pateikė atsakovo įsiskolinimo už darbą poilsio dienomis... 44. Iki 2017-07-01 galiojusio DK 194 straipsnio 1 dalimi: už darbą poilsio arba... 45. Ieškovo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad pagal darbo sutartį ieškovas... 46. Dėl ieškovo nurodomų aplinkybių, kad jam buvo nesumokėta už darbą... 47. Dėl nesumokėtų dienpinigių ir šiuo pagrindu priteistinos delspinigių... 48. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog jis savo prašyme DGK aiškiai nurodė, kad... 49. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas patvirtino, jog atsakovės... 50. Civilinio proceso kodekso 417 straipsnyje yra numatyta, jog byloje pagal... 51. Parengiamojo teismo posėdžio metu teismas pasiūlė šalims apsvarstyti... 52. Byloje pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, įsakymai dėl... 53. Atsižvelgiant į tai, jog byloje pateikti atsakovės buhalteriniai... 54. Dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas išieškojimo... 55. DGK darbo bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad iki 2017-06-30 (imtinai)... 56. Pagal byloje pateiktus dokumentus nustatyta, kad atsakovė apskaičiavo, jog... 57. Ieškovas nesutinka su aukščiau paminėta DGK pozicija dėl 84 kalendorinių... 58. Ieškovo nuomone, DGK nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo aplinkybę, jog... 59. Pažymėtina, kad ieškovas teigia, jog atsakovės į bylą pateikti ieškovo... 60. Atsižvelgiant, į tai, kas išdėstyta, įvertinus visus atsakovės į bylą... 61. DGK apskaičiavo, jog darbo santykių nutraukimo metu ieškovas buvo... 62. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį... 63. DK 147 straipsnio 2 dalyje (redakcijoje galiojusioje nuo 2017-07-01 (ieškovo... 64. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog taikant DK 141 straipsnio 3... 65. Kasacinio teismo praktikoje yra nustatyta, jog vidutinio darbo užmokesčio už... 66. Ieškovas teigia, kad dėl uždelsimo atsiskaityti (su darbo santykiais... 67. Ieškovo nuomone, DGK atsakovė teikė visiškai subjektyvią poziciją dėl... 68. Ieškovas teigia, jog pats darbdavys elgėsi nesąžiningai, be jokio teisinio... 69. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas direktorius paaiškino, jog... 70. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad darbo santykiai tarp šalių nutruko... 71. Atsižvelgiant į tai, kad tinkamai įforminti darbo sutarties nutraukimą bei... 72. Įvertinus tai, jog netesybos yra apskaičiuojamos už uždelstus mėnesius.... 73. Atsakovei 2018-01-04 atsiskaičius su ieškovu 1507,90 Eur (neatskaičius... 74. Įvertinus tai, kad po DGK sprendimo priėmimo 2018-03-20 atsakovė su ieškovu... 75. Pažymėtina, jog ieškovas per visą darbo laikotarpį dirbdamas atsakovės... 76. Išanalizavęs byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinęs byloje... 77. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo... 78. Jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja... 79. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 80. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 81. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad atsakovas patyrė 1300 Eur... 82. Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės... 83. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270... 84. ieškovo patikslintą ieškinį atmesti.... 85. Priteisti iš ieškovo V. J. atsakovei UAB „Eveda“ 1300 Eur bylinėjimosi... 86. 2018 m. birželio 27 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos... 87. Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo... 88. Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti...