Byla 1A-304-593/2018
Dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. N. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje ir nuteista trisdešimt septynių MGL (1393,42 Eur) dydžio bauda

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Indrei Karpienei, Urtei Piluckei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajai R. N., jos gynėjams advokatei Ritai Petručionytei ir advokatui Romualdui Lincevičiui, nukentėjusiosios R. P. atstovui advokatui Dainiui Gudui, nuketėjusiajai K. N.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. N. ir nukentėjusiosios R. P. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. N. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje ir nuteista trisdešimt septynių MGL (1393,42 Eur) dydžio bauda.

3Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti R. N. palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

4Civiliniai ieškiniai tenkinti dalinai.

5R. P. ir E. G. civiliniai ieškiniai dalyje dėl reikalavimo juos priteisti iš civilinio atsakovo AAS „( - )“ atmesti.

6Iš civilinės atsakovės R. N. R. P. naudai priteista 3000,00 eurų nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti.

7Iš civilinės atsakovės R. N. E. G. naudai priteista 1000,00 eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

8Iš civilinės atsakovės R. N. S. U. naudai priteista 500,00 eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

9Iš R. N. R. P. naudai priteista 550,00 eurų, E. G. naudai – 250,00 eurų advokato atstovavimo išlaidų.

10Teisėjų kolegija

Nustatė

111.

12R. N. nuteista pagal BK 281 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2016 m. rugsėjo 6 dieną apie 07.30 val. ( - ), kelio ( - ) 27.710 kilometre, neatsargiai vairuodama jai priklausantį automobilį ( - ), valst. Nr. ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto, 117 punkto, 119 punkto, 127 punkto, 136.3 punkto reikalavimus t. y., vairuodama automobilį, keisdama važiavimo kryptį, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, esant blogam matomumui, rūkui, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti vairuojamą automobilį iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, lenkdama transporto priemonę artėjo prie kelio posūkio, esant ribotam matomumui, rūkui, kirto ištisinę kelio važiavimo juostas skiriančią liniją, neįsitikino, kad tai saugu, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir joje susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu ( - ), valst. Nr. ( - ) dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota automobilio ( - ) vairuotoja R. P., kuriai dėl dešinės pusės III, VII, X šonkaulių lūžimo, dešinio mentikaulio lūžimo, dešinio alkūnkaulio lūžimo, dešinio šlaunikaulio skeveldrinio lūžimo, abiejų girnelių atvirų lūžimų, muštinių-plėštinių žaizdų abiejų kelių srityse, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kartu važiavę keleivės E. G., kuriai dėl vidutinio laipsnio galvos smegenų sukrėtimo, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio pusrutulio srityje, kairės pusės X šonkaulio lūžimo, dešinio klubo sumušimo, nubrozdinimų abiejų klubų srityse, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, S. V., kuriai dėl dešinio šlaunikaulio išnirimo, kairio žasto sumušimo, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimo, nubrozdinimų ir žaizdų dešinės blauzdos srityje, kraujosruvos kairio žasto srityje, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei automobilyje ( - ) važiavusi keleivė K. N., kuriai dėl politraumos, krūtinės ir dubens sumušimo, atviros apatinės lūpos muštinės žaizdos, nubrozdinimų krūtinės ir dubens srityje, suspaustinio stuburo juosmens dalies V slankstelio lūžimo, stuburo krūtinės dalies IV slankstelio skersinės ataugos dešinės pusės ir ylinės ataugos lūžimo, stuburo nervinių šaknelių pluošto suspaudimo, ūmaus laipsnio galvos smegenų sukrėtimo, vidutinio sunkumo bendro sumušimo sindromo, pilvo sumušimo, kepenų ir blužnies plyšimo, nubrozdinimų veide, nubrozdinimų ir kraujosruvų krūtinėje, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

132.

14Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina R. N. kaltę dėl jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Be to, skundžiamame nuosprendyje pažymėta, jog teismui nekilo jokių abejonių, jog visos nukentėjusiosios patyrė didelius išgyvenimus bei fizinį ir dvasinį skausmą. Todėl, atsižvelgęs į kasacinėse bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius ir byloje nustatytas aplinkybes bei įvertinęs motyvus, kuriais grindžiami prašymai atlyginti neturtinę žalą, nuteistosios bei nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, vadovaudamasi įstatymu, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas nusprendė nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.

153.

16Nukentėjusioji R. P. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. spalio 11 d. nuosprendį ir prašo jį pakeisti, perkvalifikuojant R. N. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 281 straipsnio 1 dalies į BK 281 straipsnio 3 dalį ir pilnai tenkinant jos pateiktą civilinį ieškinį.

173.1.

18Skunde R. P. nurodo, jog aptariamo nusikaltimo metu jai buvo sulaužyti net aštuoni kaulai (dešinės pusė II, VII, X šonkauliai, dešinysis mentikaulis, dešinysis alkūnkaulis, dešinysis šlaunikaulis, abejos kelių girnelės), dėl patirtų sužalojimų ji iki šiol gydosi, o tolesnis gydymas ir reabilitacija truks dar ilgai. Be to, apeliantė pažymi, kad dėl patirtų sužalojimų ji iki šiol negali tinkamai savimi pasirūpinti ir yra priklausoma nuo aplinkinių, vis dar kenčia didelius fizinius skausmus, o patirtas emocinis sukrėtimas ir dvasiniai išgyvenimai paveikė jos psichologinę sveikatą. Todėl, apeliantės manymu, jos pareikštas civilinis ieškinys turi būti tenkinamas pilnai.

193.2.

20Be to, skunde nuketėjusioji nurodo, jog, tais atvejais kuomet asmuo netenka 30 procentų ir daugiau profesinio ar bendro darbingumo, jam yra pripažįstamas sunkus kūno sužalojimas, todėl atsižvelgiant į tai, jog dėl patirtų sužalojimų ji neteko 60 procentų bendro darbingumo, turėjo būti pripažinta, jog ji patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, o R. N. nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

213.3.

22Taip pat, apeliaciniame skunde R. P. pažymi, jog skundžiamame nuosprendyje buvo neteisinga konstatuota, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu, jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Apeliantė nurodo, jog apklausiamas teismo medicinos ekspertas paaiškino, kad jai taikomas gydymas duoda teigiamus rezultatus ir galima tikėtis, kad ateityje visiškai atsistatys pažeistos organizmo funkcijos bei todėl padidės darbingumo lygis. Tačiau nukentėjusios manymu, tokie teismo medicinos eksperto paaiškinimai yra nepagrįsti, kadangi dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jos dešinė koja sutrumpėjo dviem centimetrais, o atstatyti buvusį kojos ilgį yra neįmanoma. Įvertinusi šią aplinkybę, bei atsižvelgusi į tai, jog teismo medicinos ekspertas Valiukas antroje išvadoje praktiškai nepasisakė dėl jam papildomai pateiktų duomenų, susijusių su jos sveikata ir gydymo eiga ir tokiu būdu tinkamai neįvertino minėtų aplinkybių, nukentėjusi paršo apeliacinės instancijos teismo atnaujinti įrodymų tyrimą ir skirti papildomą teismo medicinos ekspertizę.

231.

24Nuteistoji R. N., skundžia Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. spalio 11 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo ji būtų išteisinta. Be to, nuteistoji prašo paskirti eismo įvykio metu jos vairuoto automobilio techninės būklės ekspertizę ir sumažinti nukentėjusiosioms R. P., E. G. ir S. U. priteistinos neturtinės žalos dydį.

254.1.

26Apeliaciniame skunde nuteistoji nurodo, jog skundžiamame nuosprendyje buvo nepagrįstai konstatuota, jog ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 101, 117, 119, 127 ir 136.3 punktų reikalavimus. Apeliantė pažymi, jog aptariamo įvykio metu, t. y. 2016 m. rugsėjo 7 d. 7 val. 30 min. savo veiksmais ji nepažeidė nei vieno iš minėtų Kelių eismo taisyklių punktų, kadangi prieš pat įvykį ji sąmoningai neplanavo ir nesiekė keisti važiavimo krypties. Nuteistosios manymu, jog ji neplanavo daryti minėtų veiksmų įrodo tai, jog įvykio metu jos važiavimo greitis buvo 22 km/h, o važiuojant tokiu greičiu yra neįmanoma atlikti lenkimo manevro ar pakeisti važiavimo krypties bei tai, jog įvykio metu kartu su ja automobilyje buvo jos dukra, kurią siekdama apsaugoti ji niekada nerizikuotų ir neatliktų pavojingų vairavimo manevrų. Be to, R. N. pažymi, kad ji lenkimo manevro neketino atlikti ir dėl to, jog minėtą dieną buvo labai sudėtingos vairavimo sąlygos, t. y. tvyrojo rūkas, todėl buvo suprastėjęs matomumas, be to prieš ją važiavo didelių gabaritų transporto priemonė, o eismas buvo labai intensyvus bei dėl to, jog dažnai važinėdama keliu, kuriame kilo nagrinėjamas įvykis, ji puikiai žinojo apie įvykio vietoje esančią dvigubą kelio juostą, draudžiančią lenkti kitas transporto priemones. Taip pat, apeliantės manymu, tai, jog ji sąmoningai negalėjo atlikti jokių pavojingų ir rizikingų vairavimo manevrų, patvirtina ir tai, jog ji būdama pavyzdinga vairuotoja, praeityje administracine tvarka buvo bausta tik vieną kartą, dėl tamsintų transporto priemonės stiklų.

274.2.

28Be to, anot nuteistosios, nagrinėjamu atveju jai nepažeidus Kelių eismo taisyklių, jai negalėjo būti inkriminuota BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, kadangi Kelių eismo taisyklės laikytinos pagrindiniu teisės aktu, kuriame numatyti teisės pažeidimai išreiškia dalį objektyviųjų BK 281 straipsnio sudėties požymių.

294.3.

30Taip pat, apeliaciniame skunde nuteistoji nurodo, jog inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė nei tyčia, nei dėl neatsargumo ir pažymi, kad yra atsakinga vairuotoja turinti ilgametę vairavimo patirtį, visuomet vairuojanti tik techniškai tvarkingus automobilius, niekada neviršijanti nustatyto leistino važiavimo greičio ir besilaikanti Kelių eismo taisyklių reikalavimų.

314.4.

32Apeliaciniame skunde R. N. be kita ko pažymi, jog ji iki šiol negali suprasti, kodėl jos vairuojamas automobilis ( - ) valstybiniai numeriai Nr. ( - ) atsidūrė priešingoje kelio pusėje ir teigia, kad jos manymu vienintelė galimo minėto manevro priežastis yra jos vairuoto automobilio gedimas. Ir nors iš karto po įvykio, t. y. 2016 m. spalio 19 d. jos automobilis buvo apžiūrėtas, tačiau tai buvo padaryta paviršutiniškai, tik pasukiojus automobilio vairą, net nepakėlus automobilio ant keltuvo. Todėl, siekiant nustatyti minėtos aplinkybės egzistavimą, turi būti atlikta techninė minėtos transporto priemonės ekspertizė, kurios metu būtų siekiama įvertinti techninę nurodyto automobilio būklę eismo įvykio metu. Be to, apeliaciniame skunde pažymima, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nurodoma, jog teismas turi įvertinti ne tik transporto priemonę vairavusio asmens padarytus kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo pažeidimus, bet ir kitus faktorius, taip pat galėjusius turėti reikšmės padariniams atsirasti ir nustatyti ar šie pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 straipsnyje numatytus padarinius, priežastis. Atsižvelgusi į tai, apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, susijusių su jos vairuoto automobilio technine būkle.

334.5.

34Be to, nuteistoji R. N. apeliaciniame skunde nurodo, jog kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 281 straipsnį, nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti nurodomi Kelių eismo taisyklių ar kito teisės akto, kurio nuostatas kaltininkas pažeidė, punktai ar dalys, glaustai atskleidžiant jų turinį, pažymint pažeidimo esmę, ko nėra skundžiamame nuosprendyje – jame tik formaliai išvardinti neva tai pažeisti Kelių eismo taisyklų punktai, tačiau konkretūs pažeidimai nenurodyti ir todėl skundžiamas nuosprendis turi būti naikinamas, kaip neatitinkantis jam keliamų reikalavimų.

354.6.

36Taip pat R. N. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, kritiškai vertino jos pateiktus paaiškinimus ir nepagrįstai netyrė jos nurodytų įvykio aplinkybių teisingumo.

374.7.

38Apeliantė nesutinka ir su skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiosioms priteistų neturtinių žalų, dydžiais. R. N. pažymi, kad draudimo kompanija AAS „( - )“ dėl aptariamo įvykio nuketėjusiajai R. P. išmokėjo 3000 Eur, kaip neturtinės žalos kompensaciją, nuketėjusiajai E. G. – 600 Eur, kaip neturtinės žalos kompensaciją ir S. U. – 600 Eur, kaip neturtinės žalos kompensaciją. Be to, ji sutinka, kad dėl jos sukelto eismo įvykio nuketėjusiosios patyrė išgyvenimus, fizinius skausmus ir kitokius nepatogumus, kuriuos ji privalo atlyginti, tačiau atkreipia dėmesį į tai, jog visų pirma yra būtina nustatyti dėl kokių priežasčių įvyko eismo įvykis ir tik tada spręsti neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Be to, apeliantė pažymi, kad net jei ji ir bus pripažinta kalta dėl aptartos nusikalstamos veikos padarymo, nukentėjusiosioms skundžiamu teismo nuosprendžiu priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžiai turėtų būti sumažinti, kadangi, kaip jau minėta anksčiau, dalį jų patirtos žalos joms atlygino draudimo bendrovė. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, nukentėjusiesiems eismo įvykio patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos atlyginimo dydžių), paprastai priteisiama iki 2896 eurų neturtinės žalos atlyginimo (pvz. kasacinės nutartys Nr. 2K-280/2010, 2K-215/210, 2K-401/2009, 2K-215/210, 2K-350/2012).

394.8.

40Be to, skunde nuteistoji pažymi, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl nukentėjusiosioms priteistinų neturtinės žalos atlyginimo dydžių, neatsižvelgė į tai, jog ji yra našlė, vieniša dviejų vaikų (vienas vaikas neįgalus) mama, kurios uždarbis yra 400 eurų per mėnesį ir išskyrus automobilį, daugiau neturi jokio turto, todėl, jos manymu, nukentėjusiosioms priteisęs tokias dideles sumas, ją dar kartą nubaudė.

412.

42Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

433.

44Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusiosios R. P. atstovas advokatas Dainius Gudas prašė R. N. veiką kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, padidinti R. P. priteistinos neturtinės žalos dydį, nuteistoji R. N. prašė palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą, nuteistosios gynėjas advokatas R. Lincevičius prašė nukentėjusios R. P. prašymą dėl neturtinės žalos dydžio atmesti, prokurorė D. Rutkauskaitė prašė kaip nepagrįstą atmesti nuteistosios apeliacinį skundą ir pilnai patenkinti nukentėjusiosios R. P. apeliacinį skundą.

454.

46Nuteistosios R. N. apeliacinis skundas atmetamas, nukentėjusiosios R. P. skundas tenkinamas dalinai.

475.

48Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai bei nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju nuteistoji R. N. apeliaciniame skunde nepripažįsta savo kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir nesutinka su skundžiamu teismo nuosprendžiu nukentėjusiosioms priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžiais. Nukentėjusioji R. P. apeliacinės instancijos teismui pateiktame skunde ginčija R. N. įvykdytos nusikalstamos veikos kvalifikavimą, prašo veiką kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 3 dalį ir padidinti jai priteistos neturtinės žalos dydį.

496.

50Siekiant pašalinti apeliaciniuose skunduose keliamas abejones dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytų aplinkybių teisingumo ir išvadų pagrįstumo apeliacinėje instancijoje buvo atliktas įrodymų tyrimas ir, siekiant nustatyti nukentėjusiajai R. P. padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, paskirta pakartotinė teismo medicinos ekspertizė.

519.1.

52Atlikusi pakartotinę teismo medicinos ekspertizę Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrius pateikė ekspertizės aktą Nr. PEKG 13/2018(02) (toliau – Ekspertizės aktas), kuriame nurodyta, jog R. P. darbingumo lygio sumažėjimas sietinas su 2016 m. rugsėjo 6 d. autoįvykio metu jos patirtais mechaniniais sužalojimais ir tų sužalojimų liekamaisiais reiškiniais. Taip pat, minėtame akte pažymėta, jog minėta sąsaja yra vienareikšmiškai nurodoma Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinio skyriaus dokumentuose, o baudžiamosios bylos medžiagoje ir pateiktuose dokumentuose nėra jokių duomenų apie kitas priežastis, galėjusias sąlygoti R. P. darbingumo lygio sumažėjimą.

539.2.

54Be to, ekspertizės akte pažymėta, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos dokumentai atspindi neigiamą R. P. būklės dinamiką – laikotarpyje nuo 2017 m. gegužės 12 d. iki 2018 m. gegužės 11 d. nuketėjusiajai buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis (netekta 60 proc. darbingumo), o per minėtus metus R. P. darbingumo lygis sumažėjo iki 35 proc. (netekta 65 proc. darbingumo). Taip pat, teigiama, jog liekamieji traumos reiškiniai „įgauna“ lėtinių degeneracinių ligų formas (t. y. abiejų kelių, klubų, stuburo degeneracinė patologija), labiausiai tikėtina atsiradusias dėl judėjimo ir kitos fizinės veiklos ribojimo traumos padarinių pasėkoje. Be to, Ekspertizės akte nurodyta, jog „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ III dalies „Sunkus sveikatos sutrikdymas“ 6.11 punkte numatyta „sužalojimą ar susargdinimą, dėl kurio prarandama didelė dalis – 30 ir daugiau procentų – bendrojo darbingumo“ vertinti kaip sunkų sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgiant į tai, Ekspertizės akte nurodyta, jog nepaisant to, kad R. P. patirti sužalojimai pažodžiui neatitinka „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ ir „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės“ punktų, specialisto išvadose Nr. G801/2016(09) ir Nr. G20/2017(09) bei ekspertizės akte Nr. G637/2017(09) R. P. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas perkvalifikuotinas į sunkų sveikatos sutrikdymą, kadangi dėl patirtų sužalojimų liekamųjų reiškinių R. P. neteko dalies darbingumo.

5510.

56Atsižvelgdama į Ekspertizės akte nurodytas aplinkybes, Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Dana Rutkauskaitė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl kaltinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo pakeitimo, kuriuo prašė pakeisti R. N. kaltinimą ir jos veiką kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

5711.

58Remiantis BPK 256 straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis (BPK 256 straipsnio 1 dalis), taip pat rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą (BPK 256 straipsnio 2 dalis). Apie prokurorės pateiktą prašymą ir galimybę nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 3 dalį nuteistajai R. N. buvo pranešta apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, atliekant įrodymų tyrimą, su prokurorės prašymu nuteistoji ir jos gynėjas susipažino, be to R. N. paaiškino, kad kaltinimo esmė jai yra aiški ir nurodė pripažįstanti savo kaltę (3 t.,155- 156 b. l.).

5912.

60BK 281 straipsnyje nurodytos veikos, kuriomis pažeidžiamos kelių transporto eismo saugumo taisyklės ir (ar) transporto priemonių eksploatavimo taisyklės. Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio atitinkamą dalį, būtina nustatyti, kad šis asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų Kelių eismo taisyklių pažeidimą (pažeidimus) ir, kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu kilo BK 281 straipsnio atitinkamoje dalyje numatyti padariniai. Taigi, šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai ar sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, nukentėjusiajam buvo padaryta didelė turtinė žala arba žuvo žmogus), tiesioginis priežastinis ryšys tarp kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo ir atsiradusių padarinių. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo sudėtis yra materialioji, todėl būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis – BK 281 straipsnyje numatytų padarinių kilimas. Pažymėtina, jog būtent atsiradusių padarinių sunkumas (kartu su kelių transporto priemonę vairuojančio asmens apsvaigimu nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų) yra laikytinas aplinkybe, pagal kurią diferencijuojama BK 281 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė.

6113. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo egzistuojant visus BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Tačiau, nuteistosios apeliaciniame skunde teigiama, jog apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, jog ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto, 117 punkto, 119 punkto, 127 punkto, 136.3 punkto reikalavimus bei nurodoma, kad ji aptariamo nusikaltimo nepadarė nei tyčia, nei dėl neatsargumo. Teisėjų kolegija atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus.

6213.1.

63BK 281 straipsnyje numatytų veikų požymiai nurodyti ne tik baudžiamajame įstatyme, bet ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose kelių transporto eismo saugumo bei transporto priemonių eksploatavimo taisykles. Šiais teisės aktais būtina remtis kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 281 straipsnį, t. y. nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti nurodomi Kelių eismo taisyklių ar kito teisės akto, kurio nuostatas kaltininkas pažeidė, punktai ar dalys, glaustai atskleidžiant jų turinį, pažymint pažeidimo esmę. Ir nors nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tik formaliai išvardino jos neva tai pažeistus Kelių eismo taisyklų punktus ir nenurodė konkrečių pažeidimų, tačiau su tokiu apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija sutikti negali. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog įvykio metu R. N. sąmoningai pradėjo lenkimo manevrą ir šią aplinkybę patvirtina liudytojų S. U. (V.) ir R. S.-Š. parodymai, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. gruodžio 5 d. specialisto išvada Nr. 11-2331 (16) ir eismo įvykio eigos modeliavimo grafinis atvaizdavimas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog R. N. priešingoje eismo juostoje atsidūrė būtent dėl jos vykdyto lenkimo manevro, kurio atlikimo metu ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto, 117 punkto, 119 punkto, 127 punkto, 136.3 punkto reikalavimus. Taigi, iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino 2016 m. rugsėjo 6 d. kilusio eismo įvykio aplinkybes, o nuosprendžio aprašomojoje dalyje, priešingai nei teigiama nuteistosios apeliaciniame skunde, ne tik nurodė R. N. pažeistus Kelių eismo taisyklių punktus, bet ir glaustai atskleidė minėtų punktų turinį, pažymėdamas pažeidimo esmę.

6413.2.

65Be to, nuteistosios apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ji sąmoningai pradėjo lenkimo manevrą. R. N. teigimu, tai, jog ji sąmoningai negalėjo išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą įrodo šios aplinkybės: įvykio metu jos važiavimo greitis buvo 22 km/h (važiuojant tokiu greičiu neįmanoma atlikti lenkimo manevro), įvykio metu kartu su ja automobilyje buvo jos dukra, kurią siekdama apsaugoti ji niekada nerizikuotų ir neatliktų pavojingų vairavimo manevrų, įvykio dieną buvo labai sudėtingos vairavimo sąlygos, ji dažnai važinėjo keliu, kuriame kilo nagrinėjamas įvykis ir todėl puikiai žinojo apie įvykio vietoje esančią dvigubą kelio juostą, draudžiančią lenkti kitas transporto priemones, be to ji yra pavyzdinga vairuotoja. Pažymėtina, jog nors Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2331 (16) ir teigiama, kad R. N. vairuojamo automobilio greitis, jo susidūrimo su nuketėjusiosios R. P. vairuojamu automobiliu buvo tik 22 km/h, tačiau liudytojos R. S.-Š. parodymai patvirtina, jog R. N. iš tiesų pradėjo lenkimo manevrą, kurio metu vos nesusidūrė su priešais R. P. kitu automobiliu važiavusia R. S.-Š. ir neišvengė susidūrimo su nukentėjusiosios vairuotu automobiliu „( - )“. Atsižvelgiant į liudytojos nurodytas aplinkybes, sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog R. N. lenkimo manevrą atliko važiuodama didesniu nei 22 km/h greičiu, o išvažiavusi į priešpriešinio eismo juostą, greitį buvo priversta sumažinti dėl kelyje atsiradusios kliūties – R. S.-Š. vairuojamo automobilio. Todėl, šiuo atveju konstatuojama, jog minėtoje specialisto išvadoje nurodytas R. N. vairuoto automobilio „( - )“ važiavimo greitis eismo įvykio metu, nesuteikia jokio pagrindo išvadai, kad R. N. į priešpriešinio eismo juostą išvažiavo nesąmoningai. Pažymėtina ir tai, jog kitos R. N. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, neva tai patvirtinančios, jog ji sąmoningai neatliko lenkimo manevro (t. y. jog kartu su ja važiavo dukra, ji puikiai pažįsta kelią, kuriame įvyko susidūrimas, yra pavyzdinga vairuotoja, o įvykio dieną buvo labai blogos eismo sąlygos), negali nei objektyviai patvirtinti nei paneigti jos vykdyto lenkimo manevro fakto ir nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės veikos kvalifikavimui neturi, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

6613.3.

67Kaip jau minėta anksčiau, R. N. apeliaciniame skunde nurodo, jog jai inkriminuotos nusikalstamos veikos ji nepadarė nei tyčia, nei dėl neatsargumo. Tačiau teisėjų kolegija su tokiu apeliacinio skundo argumentu nesutinka ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog R. N. padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo, susidariusioje eismo situacijoje būdama nepakankamai atsargi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, jog nusikalstamas nerūpestingumas konstatuojamas tada, kai transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-1-693/2018). Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai.

6814.

69Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes ir į Ekspertizės akte padarytas išvadas, teisėjų kolegija sprendžia, jog nors nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino BK 281 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius ir dalį objektyviųjų požymių (t. y. nustatė, jog eismo įvykis kilo dėl kelių eismo saugumo taisykles pažeidžiančių R. N. veiksmų bei, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir atsiradusių padarinių), tačiau netinkamai įvertino atsiradusių padarinių sunkumą.

7015.

71Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nukentėjusiosios R. P. apeliacinį skundą ir prokurorės prašymą pakeisti kaltinime nurodytas aplinkybes iš esmės skirtingomis n u s t a t ė :

7216.

73R. N. vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: 2016 m.rugsėjo 6 d. apie 07.30 val. ( - ) teritorijoje, kelio ( - ) 27.710 kilometre, neatsargiai vairuodama jai priklausantį automobilį „( - )“ valst. Nr. ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto, 117 punkto, 119 punkto, 127 punkto, 136.3 punkto reikalavimus t. y., vairuodama automobilį, keisdama važiavimo kryptį, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, esant blogam matomumui, rūkui, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti vairuojamą automobilį iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, lenkdama transporto priemonę artėjo prie kelio posūkio, esant ribotam matomumui, rūkui, kirto ištisinę kelio važiavimo juostas skiriančią liniją, neįsitikino, kad tai saugu, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir joje susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu ( - ), valst. Nr. ( - ) dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota automobilio „( - )“ vairuotoja R. P., kuriai dėl dešinės pusės III, VI, X šonkaulių lūžimo, dešinio mentikaulio lūžimo, dešinio alkūnkaulio lūžimo, dešinio šlaunikaulio skeveldrinio lūžimo, abiejų girnelių atvirų lūžimų, muštinių – plėštinių žaizdų abiejų kelių srityse ir dėl to netekto 65 proc. darbingumo, nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kartu važiavę keleivės E. G., kuriai dėl vidutinio laipsnio galvos smegenų sukrėtimo, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio pusrutulio srityje, kairės pusės X šonkaulio lūžimo, dešinio klubo sumušimo, nubrozdinimų abiejų klubų srityse, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, S. V., kuriai dėl dešinio šlaunikaulio išnirimo, kairio žasto sumušimo, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimo, nubrozdinimų ir žaizdų dešinės blauzdos srityje, kraujosruvos kairio žasto srityje, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei automobilyje ( - ) važiavusi keleivė K. N., kuriai dėl politraumos, krūtinės ir dubens sumušimo, atviros apatinės lūpos muštinės žaizdos, nubrozdinimų krūtinės ir dubens srityje, suspaustinio stuburo juosmens dalies V slankstelio lūžimo, stuburo krūtinės dalies IV slankstelio skersinės ataugos dešinės pusės ir ylinės ataugos lūžimo, stuburo nervinių šaknelių pluošto suspaudimo, ūmaus laipsnio galvos smegenų sukrėtimo, vidutinio sunkumo bendro sumušimo sindromo, pilvo sumušimo, kepenų ir blužnies plyšimo, nubrozdinimų veide, nubrozdinimų ir kraujosruvų krūtinėje, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiais veiksmais R. N. padarė BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

7417.

75Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors apeliaciniame skunde nuteistoji R. N. teigė, jog kaltės nepripažįsta, prašė ją išteisinti, tačiau bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, R. N. pakeitė savo poziciją, nurodydama, jog kaltę pripažįsta, pasilieka prie pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų. Nežiūrint to, išnagrinėjus visus nuteistosios apeliacinio skundo argumentus ir kolegijai padarius išvadą, jog R. N. veika įrodyta pirmosios instancijos teismo aptartais įrodymais bei pagrįstai nustatytas šios veikos priežastinis ryšys su kilusiais padariniais, sprendžiama, jog pagrindo tenkinti R. N. apeliaciniame skunde išdėstyto prašymo dėl jos vairuoto automobilio autotechninio tyrimo – nėra (šio prašymo apeliantė ir jos gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsisakė).

7618.

77Perkvalifikavus R. N. nusikalstamą veiką pagal griežtesnę baudžiamąją atsakomybę numatantį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnį, iš naujo spręsti jai skirtinos bausmės klausimo šioje situacijoje nėra galimybės. BK 281 straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos priskiriamos neatsargių nusikaltimų kategorijai, todėl skiriant bausmę – baudą – abiem atvejais parenkant bausmės dydį turi būti vadovaujamasi BK 47 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatomis. Nors skundžiamu nuosprendžiu nustatant R. N. skirtinos bausmės vidurkį vadovautasi ne veikos padarymo metu galiojusia BK 47 straipsnio 2 dalies 7 punkto redakcija (2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2277 redakcija), tačiau nesant apeliacinio skundo dėl bausmės dydžio, sunkinti nuteistosios padėtį labiau nei to prašoma apeliaciniame nukentėjusiosios skunde – nėra įstatyminio pagrindo.

7819.

79Dėl tų pačių priežasčių nėra pagrindo iš naujo svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą.

80Dėl nukentėjusiosios R. P. civilinio ieškinio

8120.

82Nukentėjusioji R. P. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jos patirtų sužalojimų mastą ir dėl to visiškai nepagrįstai, jos pareikštą civilinį ieškinį tenkino tik iš dalies, priteisdamas jai 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teisme nustačius, jog dėl nuteistosios neteisėtų veiksmų nukentėjusiajai R. P. buvo padarytas didesnio mąsto sveikatos sutrikdymas, nei nustatyta skundžiamame nuosprendyje ir dėl to, perkvalifikavus R. N. padarytą nusikalstamą veiką į griežtesnę, Teisėjų kolegija pritaria minėtam nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentui ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. P. priteistas 3000 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimas, yra nepakankamas nukentėjusios patirtai žalai atlyginti.

8321.

84Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Be to, teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ir į pagrįstus kaltininko interesus. Taip pat, teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis).

8522.

86Asmens sveikata ir gyvybė yra vienos iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugomos. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimu nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 2K-244-942/2015). Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė – neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį, tuo tarpu tyčiniai, chuliganiškų paskatų sąlygoti smurtiniai veiksmai tokių prielaidų nesuponuoja.

8723.

88Nors, kaip jau minėta anksčiau, įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, tačiau teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 ir 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika.

8924.

90Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad civilinė ieškovė R. P. prašė priteisti jai iš atsakovų R. N. ir AAS „( - )“ filialo Lietuvoje solidariai 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog dėl patirto eismo įvykio nuketėjusioji R. P. patyrė didelius išgyvenimus, dvasinį ir fizinį skausmą. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog aptariamo įvykio metu R. P. lūžo net aštuoni kaulai (dešinės pusės III, VII, X šonkauliai, dešinys mentikaulis, dešinys alkūnkaulis, dešinys šlaunikaulis, abejos girnelės) bei buvo padarytos muštinės-plėštinės žaizdos abiejų kelių srityse. Dėl patirto šlaunikaulio lūžio nukentėjusioji buvo operuota, be to, R. P. diagnozuoti ir liekamieji traumos reiškiniai, įgaunantys lėtinių degeneracinių formų. Pažymėtina ir tai, jog dėl patirtų sužalojimų apeliantė prarado net 65 proc. darbingumo. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio atžvelgtina ir į tai, jog R. N. aptariamą nusikalstamą veiką padarė veikdama neatsargia kaltės forma, ji išlaiko ir prižiūri neįgalią dukrą, gyvena iš gaunamų darbinių pajamų. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą ir aktualią teismų praktiką, kolegija sprendžia, jog, įvertinus R. P. nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą, yra pagrindas jai priteistos neturtinės žalos dydį padidinti iki 5000 eurų. Kadangi draudimo bendrovė R. P. yra atlyginusi 3000 eurų (kas, kartu su kitiems nukentėjusiesiems atlyginta žala, sudaro draudimo sutartyje nustatytos 5000 eurų sumą, kurią įsipareigoja apmokėti draudikas), todėl nukentėjusiajai R. P. 5000 eurų priteistina iš nuteistosios R. N..

91Dėl nukentėjusiųjų E. G. ir S. U. civilinių ieškinių

9225.

93R. N. apeliaciniame skunde, be kita ko, nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiosioms priteistų neturtinių žalų atlyginimo dydžiais, kadangi dalį jų patirtos žalos joms atlygino draudimo bendrovė. Be to, nuteistoji pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nukentėjusiesiems eismo įvykio patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos atlyginimo dydžių), paprastai priteisiama iki 2896 eurų neturtinės žalos atlyginimo (pvz. kasacinės nutartys Nr. 2K-280/2010, 2K-215/210, 2K-401/2009, 2K-215/210, 2K-350/2012) bei nurodo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas E. G. ir S. U. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžius, neatsižvelgė į aplinkybes, patvirtinančias jos sunkią finansinę būklę. Teisėjų kolegija su šiais nuteistosios apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog nustatydamas nukentėjusiosioms E. G. ir S. U. priteistinų neturtinių žalų atlyginimo dydžius, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos faktui konstatuoti – įvertino tai, jog E. G. ir S. U. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir spręsdamas nukentėjusiosioms padarytos neturtinės žalos dydžio klausimą, pagrįstai atsižvelgė į E. G. ir S. U. pareikštuose civiliniuose ieškiniuose nurodytas aplinkybes, pagrindžiančias jų patirtą neturtinę žalą ir nors abejonių dėl nukentėjusiųjų nurodytų aplinkybių teisingumo teismui nekilo, tačiau nepaisant to, spręsdamas nuketėjusiųjų pareikštų civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą, priešingai nei nurodoma nuteistosios apeliaciniame skunde, įvertino ir R. N. finansinę padėtį, t. y. atsižvelgė į tai, jog ji yra našlė, per mėnesį uždirba 400 eurų, išlaiko dvi dukras, iš kurių viena yra neįgali bei atsižvelgė į tai, jog draudimo bendrovė jau atlygino nukentėjusiosioms dalį jų patirtos neturtinės žalos ir pareikštus civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino tik iš dalies. Atsižvelgiant į priteistas sumas neturtinei žalai atlyginti, pažymėtina, jog Marijampolės apylinkės teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo neturtinės žalos, patirtos dėl nusikalstamos veikos metu padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, atlyginimo klausimu formuojamos praktikos. Įvertinusi minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog E. G. ir S. U. skundžiamame nuosprendyje nustatyti priteistinos turtinės žalos dydžiai (atitinkamai 1000 Eur ir 500 Eur), atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus ir yra laikomi pakankamais, todėl sumažinti nukentėjusiosioms priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius šioje byloje pagrindų nėra.

94Dėl proceso išlaidų atlyginimo

9527.

96Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu, nukentėjusiosios R. P. gynėjas advokatas D. Gudas pateikė du pinigų priėmimo kvitus, patvirtinančius, jog R. P. už jos atstovavimą apeliacinės instancijos teisme jam sumokėjo 450 eurų.

9728.

98BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-174/2014 ir kt.). Be to, nustatant išieškotinos pinigų sumos dydį atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į kasacinės instancijos teismo praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

9929.

100Nagrinėjamu atveju byla buvo nagrinėta pagal nuteistosios R. N. ir nukentėjusiosios R. P. apeliacinius skundus. Pastarasis skundas buvo pilnai tenkintas, todėl yra pagrindas nukentėjusiosios R. P. turėtas proceso išlaidas už suteiktas atstovavimo paslaugas priteisti iš nuteistosios. R. N.. Nagrinėjamu atveju teismas įvertinęs baudžiamosios bylos apimtį, nedidelį jos sudėtingumą, atsižvelgęs į tai, kad apeliacinės instancijos teisme vyko šeši posėdžiai, dalis jų neįvyko dėl nuteistosios veiksmų, sprendžia, jog nėra pagrindo daryti išvadai, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma būtų per didelė, todėl iš R. N. išieškotina 450 eurų nukentėjusiajai R. P..

101Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

102Nuteistosios R. N. apeliacinį skundą atmesti.

103Nukentėjusiosios R. P. apeliacinį skundą tenkinti dalinai ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. sausio 12 d. nuosprendį pakeisti.

104R. N. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 281 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 281 straipsnio 3 dalį;

105Iš R. N. nukentėjusiosios R. P. naudai priteistą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti padidinti iki 5000 eurų.

106Išieškoti iš R. N. nukentėjusiosios R. P. naudai 450 eurų advokato atstovavimo išlaidų.

107Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti R. N. palikta... 4. Civiliniai ieškiniai tenkinti dalinai.... 5. R. P. ir E. G. civiliniai ieškiniai dalyje dėl reikalavimo juos priteisti iš... 6. Iš civilinės atsakovės R. N. R. P. naudai priteista 3000,00 eurų... 7. Iš civilinės atsakovės R. N. E. G. naudai priteista 1000,00 eurų... 8. Iš civilinės atsakovės R. N. S. U. naudai priteista 500,00 eurų nusikaltimu... 9. Iš R. N. R. P. naudai priteista 550,00 eurų, E. G. naudai – 250,00 eurų... 10. Teisėjų kolegija... 11. 1.... 12. R. N. nuteista pagal BK 281 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2016 m. rugsėjo 6... 13. 2.... 14. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai, priimdami apkaltinamąjį... 15. 3.... 16. Nukentėjusioji R. P. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės... 17. 3.1.... 18. Skunde R. P. nurodo, jog aptariamo nusikaltimo metu jai buvo sulaužyti net... 19. 3.2.... 20. Be to, skunde nuketėjusioji nurodo, jog, tais atvejais kuomet asmuo netenka 30... 21. 3.3.... 22. Taip pat, apeliaciniame skunde R. P. pažymi, jog skundžiamame nuosprendyje... 23. 1.... 24. Nuteistoji R. N., skundžia Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės... 25. 4.1.... 26. Apeliaciniame skunde nuteistoji nurodo, jog skundžiamame nuosprendyje buvo... 27. 4.2.... 28. Be to, anot nuteistosios, nagrinėjamu atveju jai nepažeidus Kelių eismo... 29. 4.3.... 30. Taip pat, apeliaciniame skunde nuteistoji nurodo, jog inkriminuotos... 31. 4.4.... 32. Apeliaciniame skunde R. N. be kita ko pažymi, jog ji iki šiol negali... 33. 4.5.... 34. Be to, nuteistoji R. N. apeliaciniame skunde nurodo, jog kvalifikuojant... 35. 4.6.... 36. Taip pat R. N. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas,... 37. 4.7.... 38. Apeliantė nesutinka ir su skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiosioms... 39. 4.8.... 40. Be to, skunde nuteistoji pažymi, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas... 41. 2.... 42. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.... 43. 3.... 44. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusiosios R. P.... 45. 4.... 46. Nuteistosios R. N. apeliacinis skundas atmetamas, nukentėjusiosios R. P.... 47. 5.... 48. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –... 49. 6.... 50. Siekiant pašalinti apeliaciniuose skunduose keliamas abejones dėl pirmosios... 51. 9.1.... 52. Atlikusi pakartotinę teismo medicinos ekspertizę Valstybinės teismo... 53. 9.2.... 54. Be to, ekspertizės akte pažymėta, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo... 55. 10.... 56. Atsižvelgdama į Ekspertizės akte nurodytas aplinkybes, Kauno apygardos... 57. 11.... 58. Remiantis BPK 256 straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu prokuroras, privatus... 59. 12.... 60. BK 281 straipsnyje nurodytos veikos, kuriomis pažeidžiamos kelių transporto... 61. 13. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamame... 62. 13.1.... 63. BK 281 straipsnyje numatytų veikų požymiai nurodyti ne tik baudžiamajame... 64. 13.2.... 65. Be to, nuteistosios apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos... 66. 13.3.... 67. Kaip jau minėta anksčiau, R. N. apeliaciniame skunde nurodo, jog jai... 68. 14.... 69. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes ir į Ekspertizės akte... 70. 15.... 71. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs... 72. 16.... 73. R. N. vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo... 74. 17.... 75. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors apeliaciniame skunde nuteistoji R. N.... 76. 18.... 77. Perkvalifikavus R. N. nusikalstamą veiką pagal griežtesnę baudžiamąją... 78. 19.... 79. Dėl tų pačių priežasčių nėra pagrindo iš naujo svarstyti uždraudimo... 80. Dėl nukentėjusiosios R. P. civilinio ieškinio... 81. 20.... 82. Nukentėjusioji R. P. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos... 83. 21.... 84. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį,... 85. 22.... 86. Asmens sveikata ir gyvybė yra vienos iš svarbiausių, nesunkiai... 87. 23.... 88. Nors, kaip jau minėta anksčiau, įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės... 89. 24.... 90. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad civilinė ieškovė R.... 91. Dėl nukentėjusiųjų E. G. ir S. U. civilinių ieškinių... 92. 25.... 93. R. N. apeliaciniame skunde, be kita ko, nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu... 94. Dėl proceso išlaidų atlyginimo... 95. 27.... 96. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu, nukentėjusiosios R. P. gynėjas... 97. 28.... 98. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 99. 29.... 100. Nagrinėjamu atveju byla buvo nagrinėta pagal nuteistosios R. N. ir... 101. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 102. Nuteistosios R. N. apeliacinį skundą atmesti.... 103. Nukentėjusiosios R. P. apeliacinį skundą tenkinti dalinai ir Marijampolės... 104. R. N. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 281 straipsnio 1 dalies... 105. Iš R. N. nukentėjusiosios R. P. naudai priteistą civilinį ieškinį... 106. Išieškoti iš R. N. nukentėjusiosios R. P. naudai 450 eurų advokato... 107. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....